Tinklalapio logotipas
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Valdžia mokslų metų Lietuvoje netrumpins. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po pasitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pareiškė, kad mokiniai mokyklose turės praleisti tiek pat laiko, kiek ir praėjusiais mokslo metais. O kad nereiktų per karščius vaikams sėdėti klasėse, valdžia siūlo mokykloms tiesiog greičiau įveikti ugdymo programas. Esą jei iki birželio vaikai programas bus įveikę, vasarą eiti į mokyklas nebus jokio tikslo.
Ne visi tėvai gali užtikrinti turiningas ir prasmingas vaikų atostogas. Vyresnių vaikų atostogos trumpesnės, jie vis dažniau renkasi ne stovyklas, bet apmokamą darbą, netgi keliauja dirbti į užsienį, tačiau jaunesnių vaikų pasirinkimas – seneliai, giminaičiai, namai, geriausiu atveju stovyklos, kurių įvairovė tikrai didelė. Jų kainos svyruoja nuo 100 Eur ir daugiau už penkių dienų dieninę stovyklą.
13-ojoje tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje, vykusioje Vengrijos mieste Keszthely, Vilniaus licėjaus abiturientas Ignas Juodžbalis pelnė bronzos medalį. Pagyrimo raštu apdovanotas ir kitas Vilniaus licėjaus mokinys – Ignas Mačiulis. Abu jie astronomijos žinias gilina Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) astronomijos būrelyje (mokytoja Aurelija Visockienė).
Klaipėdietė Neringa Strumilė, dėl vyro karjeros palikusi Lietuvą ir artimuosius, Liuksemburge netikėtai tapo lietuvių kalbos mokytoja. „Maniau, kad per pirmą pamoką klasėje bus mirtina tyla, o aš imsiu mikčioti“, – LRT. lt portalui pasakojo moteris ir patikino, kad noras svetur išsaugoti gimtąją kalbą privertė ją išlipti iš komforto zonos.
Atsinaujinusios sostinės mokyklos bus patogesnės ir šiltesnės – šiemet sostinės savivaldybė atnaujins ir suremontuos 252 mokyklas ir darželius visame mieste.. Ugdymo įstaigų atnaujinimui ir statybai savivaldybė skyrė daugiau nei 16 mln. eurų.
Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir stojančiųjų, skaičių. Situacija kartojasi jau daugelį metų.
Rugsėjo 1-oji šiemet Pakaunėje skambės itin šventinėmis natomis. Čia atidaromos dvi naujos mokyklos, o visi moksleiviai Mokslo ir žinių dieną kviečiami švęsti Raudondvario dvare su žvaigždėmis, kilusiomis iš Kauno rajono ar turinčių sąsajų su šiuo kraštu.
Viešosiose medijose komunikuojama istorija: kasmetiniai „šimtukininkų“ pagerbimai Valdovų rūmuose, puikūs, gražūs ir protingi vaikai, išskirtinai gabūs, juos sveikina ministrai, nacionalinė medija, Lietuvos elitas, daugiausia mokinių iš elitinių, vadinamųjų „prestižinių“, Lietuvos mokyklų, visi planuoja studijuoti geruose ar geriausiuose užsienio universitetuose.
Valstybė nesugeba tinkamai finansuoti vaikų švietimo. Dar blogiau – prieš dešimt metų įvykdžius švietimo reformą leista nešti mokinio krepšelį į privačias mokyklas, o tai skatina nelygybę ir leidžia verslininkams krautis pelnus.
Trys dešimtys šalies mokyklų ir vaikų darželių rugsėjo 1-ąją pasitiks užvertomis durimis arba tapę kitų ugdymo įstaigų skyriais. „Nieko nepadarysi – toks gyvenimas“, – atsidūsta supratingi, tačiau kiek nuliūdę miestelių ar kaimų žmonės.
Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.
Lietuvos mokiniai Honkonge vykusioje tarptautinėje geografijos olimpiadoje iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo metu veikiantis mokyklų tinklas yra optimalus ir jo mažinti nereikėtų. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas teigia, kad jis traukiasi savaime. Valstybė, anot jo, kol kas neturi planų perimti mokyklų savo žinion, tad tikimasi, kad daugiau atsakomybių šiuo klausimu prisiims savivalda.
Lietuvos švietimo ateitis net ir po šalį sudrebinusių mokytojų streikų išlieka miglota. Artėjant naujiems mokslo metams, ryškėja vaizdas, jog planai mokytojo profesiją paversti prestižine vis labiau tolsta. Dažnėja pranešimų apie mokyklas, kuriose trūksta mokytojų, o universitetuose jaunuoliai dalykine pedagogika domisi itin vangiai.
Nuo šiandien iki rugpjūčio 15 d. stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas galės registruoti prašymus ir dalyvauti papildomame priėmime. Jame galima pretenduoti į likusias 907 laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas ar studijų stipendijas universitetuose ir 1 133 – kolegijose.
Naujųjų mokslo metų pradžia šiemet veikiausiai nebus paženklinta mokytojų streikais, kaip pernai. Tačiau katastrofiškai trūksta pačių mokytojų. Tad pagrindinis uostamiesčio mokyklų iššūkis per tris savaites, iki rugsėjo 1-osios, rasti visus trūkstamus pedagogus.
Geriau besimokantys ir save pasiturinčiais laikantys abiturientai mieliau liktų gyventi ir dirbti Lietuvoje, o prasčiau besimokantys ir sunkiau gyvenantys dažniau svarsto apie emigraciją.
Lietuvoje nuolat rengiamos stovyklos karo zona tapusios Rytų Ukrainos vaikams. Šiuo metu viena grupė poilsiauja su jaunaisiais šauliais, kita domisi Lietuvos istorija ir dokumentinių filmų kūrimu.
Pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas metu sudaryta 10 411 sutarčių universitetuose (2018 m. – 10 644) ir 8 077 sutartys kolegijose (2018 m. – 9 142). Iš visų 18 488 sutarčių (2018 m. – 19 786) 11 893 sutartis sudarė šių metų abiturientai (2018 m. – 12 503), iš jų 7 644 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2018 m. – 6 961).
Dauguma vaikų nori, kad vasaros atostogos truktų kuo ilgiau, o, pasirodo, tėvai pageidauja, kad jos būtų kuo trumpesnės.
Rodoma 41 - 605159 įrašų
Įrašų puslapyje: