Tinklalapio logotipas
Suaugusiesiems, neturintiems pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, bus sudarytos sąlygos jį įgyti. Suaugusieji kartu su viduriniu išsilavinimu galės įgyti ir profesinę kvalifikaciją. Suaugusiųjų mokymui iki 2020 m. numatyta skirti 2,1 mln. eurų ES investicijų.
Ketvirtoji pramonės revoliucija – nebe tolimoje ateityje, o ant mūsų namų slenksčio. Kiekviena nauja technologija ir inovacija transformuoja visuomenę, keisdama kiekvieną gyvenimo aspektą. Žengiame į teritoriją, kurioje viskas – nuo darbinių santykių iki kasdienės rutinos – vyksta kitaip nei prieš dešimt ar net prieš penkerius metus.
95 šalies jaunieji mokslininkai dar šiais metais galės pradėti tarptautinio lygio karjerą Lietuvoje. Dvejus metus trunkančios podoktorantūros stažuotės metu jauni tyrėjai galės ne tik darbuotis modernia mokslinių tyrimų įranga aprūpintuose Lietuvos mokslo centruose, bet ir dalį stažuotės laiko tobulintis garsiausiuose savo srities pasaulinių tyrimų centruose.
Net ir neblizgėdama tarptautiniuose švietimo reitinguose, Lietuva turi puikias galimybes gerinti ugdymo kokybę mokyklose, įsitikinusi nepriklausoma švietimo konsultantė Lucy Crehan (Didžioji Britanija). Pasak pasaulinio bestselerio „Cleverlands: The secrets behind the success of the world’s education superpowers“ autorės, tam anaiptol nereikia kurti unikalios sistemos ar imtis stebuklingų...
Konferencijoje Briuselyje susirinko daugiau nei 300 dalyvių iš 35-ių valstybių. Švietimo ministerijų, mokyklų, universitetų ir kitų įstaigų atstovai diskutuoja apie mokymosi erdvės, laiko ir ekosistemos svarbą, aptaria ateities ugdymo perspektyvas.
Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Lietuvos asocijuotai narystei Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN. Šaliai tapus asocijuota CERN nare, mokslui ir verslui atsivers platesnės galimybės dalyvauti pasaulinio lygio inovacijų kūrime.
Pasaulinis kongresas švietimo klausimais (angl. World Congress on Education, WCE-2018) – tarptautinė konferencija, kurios pranešimų pagrindu parengti straipsniai publikuojami referuojamuose leidiniuose, skirtuose švietimo teorijos ir praktikos pažangai. WCE-2018 kongreso siekis – skatinti ugdyti bendradarbiavimu grįstą akademinių darbuotojų ir švietimo specialistų meistriškumą.
Sentencinės dalelytės Eurazijos kalbose, kino ideologija ir vaidmuo Baltijos šalių visuomenėje sovietmečiu, periodiškai žadinamų sistemų topologinės savybės, technologijų valdymas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų kontekste, paukščių hemosporidinių parazitų pernešėjai, miniatiūrizuoto bioreaktoriaus taikymas tyrimuose, perovskitinio baltos šviesos šviestuko sukūrimas - tai keli objektai...
Lapkričio 9–13 d. Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė Lietuvos gyvybės mokslų istoriją. Vos trečią kartą dalyvaudami prestižiniame, didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, VU studentai iškovojo konkurso didįjį prizą aplenkdami daugiau nei 300 stipriausių universitetų komandų pasaulyje. Didžiojo prizo bei aukso medalio...
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino naują Lietuvos mokslo tarybos valdybą. Pagal naujus Tarybos nuostatus valdyboje dirbs 9 mokslo ir politikos įgyvendinimu suinteresuotų institucijų atstovai. Vyriausybės nutarimas įsigaliojo š. m. lapkričio 11 d. Pirmasis valdybos posėdis numatomas šią savaitę.
Lietuva pirmauja Europoje, 30–34 m. amžiaus grupėje turėdama daugiausia aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių – 58,7 proc. (ES vidurkis – 39,1), šalyje nedaug jaunų žmonių, neįgijusių vidurinio išsilavinimo (tik 4,8 proc., ir tai yra antra vieta ES po Kroatijos), tačiau šaliai reikia stipriai pasitempti gerinant prastus 15-mečių mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo...
Kaip veikia medijos? Ar esame saugūs naudodamiesi jomis? Kaip ugdyti visuomenės kritinį mąstymą? Kokios yra informacinių grėsmių situacijos ir kaip jas suprasti? Apie šiuos ir dar daugelį kitų klausimų medijų ir informacinio raštingumo srityje diskutavo ir tarėsi dėl bendradarbiavimo ministerijų, nevyriausybinių organizacijų ir universitetų atstovai.
Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) patvirtino finansavimą 16 naujų projektų pagal...
Švietimo ir mokslo ministerija ir švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vyriausybėje pasirašė kolektyvinę sutartį. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad sutarties pasirašymas – istorinis žingsnis. Anot premjero, sutartis įprasmina naują etapą ir leidžia pradėti darbus, kurie jau seniai planuoti.
Lietuvoje pirmą kartą vyks tarptautinio masto renginys, kuriame švietimo inovacijas aptars Europos mastu pripažinti technologijų diegimo švietime ekspertai – Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklo (EDEN) valdybos nariai. Lapkričio 9-10 dienomis Kaune bus surengta atvirajam mokymuisi skirta konferencija, kurios dalyviai aptars šiuolaikinius ugdymo modelius ir ateities mokymosi vizijas ne tik...
Pasibaigus spalį vykusiai Frankfurto knygų mugei ir nugulus dalyvių įspūdžiams, galima pažvelgti į naujausias knygų tendencijas pasaulyje, neišsipildžiusias pranašystes ir naujus pokyčius, kurie daugiausia paliečia ne literatūrą, bet švietimą. Apie tai, kaip šiemet atrodė leidėjų pasaulio naujienos ir aktualiausi klausimai, pasakoja Frankfurto knygų mugėje viešėjusi „Šviesos“ direktorė Jurgita...
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įvertinusi ankstesnės Vyriausybės suplanuotų 2014-2020 m. ES fondų investicijų tikslingumą ir atitikimą šalies prioritetams, perskirsto ES paramą. Šios lėšos nukreipiamos į pradėtas bendrojo ugdymo, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pertvarkas.
Nuo 2018 m. valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi.
„Iki šiol galvojome, kad mokslai turi būti atskirti – istorija vienoje dėžutėje, technologijos kitoje. Tačiau žmonės veikia kitaip: taip, specialistai yra reikalingi, bet mes visi turime įvairių įgūdžių, kurie kiekvienam leidžia vieną dieną būti menininku, o kitą – mokslininku. Viską apjungia kūrybiškumo gebėjimai, kurie yra tokie patys tiek menininkams, tiek programuotojams. Todėl ir mokyklos...
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos...
Rodoma 1 - 2090 įrašų
Įrašų puslapyje: