hero

Ekonomika ir verslumas

Parsisiųsti sąrašą:

Ekonomika ir verslumas

Bendrosios nuostatos

Ekonomikos ir verslumo bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia ekonomikos ir verslumo dalyko paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, mokinių pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius.

Ekonomikos ir verslumo dalykas ugdo mokinių nuostatas taikyti įgytas ekonomines žinias įvairiose veiklossrityse ir kasdieniame gyvenime, taip realizuojant save kaip visapusišką, inovatyviai ir antrepreneriškai mąstančią asmenybę. Programa padeda ugdyti mokinių gebėjimą struktūruoti žinias ir jas taikyti, būti pilietiškiems ir atsakingiems už asmeninį elgesį bei priimti vertybinėmis nuostatomis grindžiamus ekonominius sprendimus. Įgytos žinios ir antrepreneriškas požiūris gali pasitarnauti kaip postūmis kuriant nuosavą verslą.

Ekonomikos ir verslumo dalyko paskirtis – suteikti žinių apie pagrindinius ekonomikos dėsnius ir principus, skatinti mokinių domėjimąsi Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais ekonominiais procesais, ugdyti ekonominį ir finansinį raštingumą ir verslumo gebėjimus, antreprenerišką požiūrį, formuotis modernios ekonomikos samprata paremtą požiūrį į nuolat kintančias ekonomines sąlygas.

Pradiniame ugdyme ekonomikos ir verslumo dalykas integruotas į visuomeninio ugdymo programą ir apima ekonominių procesų, vykstančių artimiausioje aplinkoje, pažinimą, verslumo ir finansinio raštingumo ugdymą.

5–9 ir I gimnazijos klasėse ekonomikos, finansinio raštingumo ir verslumo žinios integruojamos į kitų dalykų turinį – formuojamos ekonomikos nuostatos, ugdomi gebėjimai ir suteikiama ekonominių žinių per kitų dalykų pamokas.

Savarankiškas ir privalomas ekonomikos ir verslumo kursas pradedamas mokyti pagrindiniame ugdyme – 10 ir II gimnazijos klasėje. Mokiniai gilina ekonomines bei finansines žinias, susipažįsta su ekonominiais ir verslomodeliais, ugdosi asmeninių finansų valdymo gebėjimus, praktiniuose užsiėmimuose ugdosi antreprenerystės gebėjimus, mokosi teorines žinias taikyti sprendžiant praktines užduotis ir analizuojant situacijas.

III–IV gimnazijos klasėse ekonomika ir verslumas yra pasirenkamas dalykas iš visuomeninio ugdymo bloko. Mokiniai gilina suvokimą apie ekonominius procesus, vykstančius ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu, skatinami vertinti ekonominę situaciją, domėtis įvairiais finansiniais įrankiais, kuriuos gali panaudoti asmeninių finansų valdymui, ekonomikos ir verslumo žinias praktiškai taiko valdydami mokomąją mokinių bendrovę (MMB), tikslingai mokosi planuoti savo karjerą ir atsakingai veikti.

Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Orientavimasis rinkoje, Asmeninių finansų tvarkymas, Verslo organizavimas ir verslumo gebėjimų ugdymasis, Valstybės vaidmens ekonomikoje ir ekonomikos rodiklių nagrinėjimas bei vertinimas, Globalinių ekonominių procesų supratimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama 10 (II gimnazijos) ir III–IV gimnazijos klasėse. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdytis gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pateikiami keturi pasiekimų lygiai: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Ekonomikos ir verslumo dalyko tikslas – formuoti mokinių ekonominį mąstymą (suvokimą), supratimą apie ekonominių procesų priežastinius – pasekminius ryšius, ugdyti inovatyviai mąstančią asmenybę, gebančią savarankiškai, aktyviai ir kūrybiškai veikti, įgytas žinias struktūruoti ir jas taikyti, priimti vertybinėmis nuostatomis grindžiamus ekonominius sprendimus, būti pilietiškam ir atsakingam už asmeninį elgesį nuolat kintančioje aplinkoje. Kiekvienoje ugdymo pakopoje įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir nuostatos yra ekonomikos ir verslumo mokymo(si) pagrindas aukštesnėse klasėse.

Uždaviniai

Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • taiko įgytas ekonomikos žinias kasdieniame gyvenime;
  • aktyviai veikdami ugdosi bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir antreprenerystės gebėjimus;
  • racionaliai planuoja ir naudoja ribotus išteklius.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • taiko įgytas ekonomikos žinias kasdieniame gyvenime, giliau suvokia ekonominius procesus, kritiškaivertina ekonominę šalies bei pasaulio situaciją, verslo kūrimo principus, vystymosi tendencijas ir perspektyvas;
  • aktyviai veikdami ugdosi antreprenerystės, bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir kitus verslumo gebėjimus, planuoja savo idėjų įgyvendinimą, realizuoja jas kurdami ir valdydami savo mokomąją mokinių bendrovę (MMB), analizuoja veiklos rezultatus bei prisiima atsakomybę;
  • racionaliai planuoja ir naudoja ribotus išteklius, išmano apie finansines galimybes bei finansinę riziką, palygina finansines paslaugas ir jas rinkdamiesi pagrindžia savo sprendimus.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • taiko įgytas ekonomikos žinias kasdieniame gyvenime;
  • aktyviai veikdami ugdosi bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir antreprenerystės gebėjimus;
  • racionaliai planuoja ir naudoja ribotus išteklius.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • taiko įgytas ekonomikos žinias kasdieniame gyvenime, giliau suvokia ekonominius procesus, kritiškaivertina ekonominę šalies bei pasaulio situaciją, verslo kūrimo principus, vystymosi tendencijas ir perspektyvas;
  • aktyviai veikdami ugdosi antreprenerystės, bendravimo, bendradarbiavimo, derybų, lyderystės ir kitus verslumo gebėjimus, planuoja savo idėjų įgyvendinimą, realizuoja jas kurdami ir valdydami savo mokomąją mokinių bendrovę (MMB), analizuoja veiklos rezultatus bei prisiima atsakomybę;
  • racionaliai planuoja ir naudoja ribotus išteklius, išmano apie finansines galimybes bei finansinę riziką, palygina finansines paslaugas ir jas rinkdamiesi pagrindžia savo sprendimus.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Mokiniai susipažįsta su ekonomikos mokslo pamatine problema: kaip tenkinti visuomenės poreikius ribotų išteklių sąlygomis. Suvokia darbo, mainų, žmogaus proto ir kūrybingumo įtaką, sprendžiant išteklių ribotumo klausimus. Vykdo informacijos ir duomenų paiešką, ją analizuoja, apibendrina ir pateikia rezultatus. Mokinys suvokia supančią ekonominę aplinką ir geba priimti ekonomiškai pagrįstus asmeninius sprendimus, vertinti jų pasekmes trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Mokosi rinktis atsakingai esant ribotiems ištekliams, vertinti pasirinkimų pasekmes ir prisiimti atsakomybę už pasirinkimus. Susipažįsta su naujausiais asmeninių finansų valdymo įrankiais, mokosi jais naudotis kasdieniamegyvenime. Ieško projektinių idėjų. Ieško idėjoms įgyvendinti reikalingos informacijos, ją kaupia, taiko ir pateikia. Nagrinėja valstybės vaidmenį ekonomikoje, aptaria ekonomines sistemas, analizuoja pagrindinius makroekonominius rodiklius, biudžeto pajamas iš išlaidas. Lygina valstybes ekonominiu požiūriu, analizuoja statistinius duomenis ir pateikia išvadas.

Kreipia dėmesį į kalbos ir rašto kultūrą, taisyklingai vartoja ekonomikos, finansų ir verslo terminus bei sąvokas. Dirba komandose, pasirinkdami funkcijas ir mokosi pristatyti komandinio darbo rezultatus auditorijai, parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas. Analizuoja situacijas, identifikuojaproblemas, atlieka ir pristato kūrybines užduotis, tyrimus, projektus. Veiklų rezultatus pristato pradedant idėjos generavimu, rinkos analize, baigiant prekės ar paslaugos dizainu. Komunikuoja apie Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose ir susivienijimuose pasekmes. Teikia grįžtamąjį ryšį mokytojui.

Kūrybingai siekia išsiaiškinti ir suvokti inovacijų reikšmę visuomenės raidai ir ekonomikai. Puoselėja kūrybos tradicijas ir siekia jų tęstinumo artimoje aplinkoje. Kūrybingai, racionaliai ir nuosekliai planuoja savo veiklas, jas kritiškai į(si)vertina ir tobulina. Mokosi kūrybiškai panaudoti įgytas žinias ir gebėjimus. Planuoja, modeliuoja, kuria ir vertina produktus. Pristatydamas savo idėjas ir rezultatus naudoja vaizdo, garso, šokio, teatro elementus. Analizuoja,kaip menai naudojami rinkodaroje ir kokį poveikį tai daro vartotojui. Mokosi kūrybiškai paaiškinti makroekonominių rodiklių kitimo priežastis. Vertina globalizacijos padarinius nacionalinei ekonomikai, politikai ir kultūrai ir kuria sprendimo būdus.

Diskutuoja apie mainų etiką, etišką gamintojų ir vartotojų elgseną, verslo atsakomybę bendruomenei ir darbuotojams, etišką ir teisingą bendravimą su kitais žmonėmis. Ekonomikos procesus ir santykius supranta kaip vieną iš taikaus gyvenimo visuomenėje pagrindų. Mokosi racionaliai vartoti, priimti apgalvotus sprendimus, atsakingai skolintis, įvertinus galimą riziką, taupyti, planuoti savo išlaidas ir pajamas. Domisi inovacijų poveikiu socialinei ir ekonominei aplinkai. Diskutuoja apie socialinių inovacijų praktinę ir ekonominę vertę. Mokosi būti atsakingais ir aktyviais piliečiais, suprasti, kad valstybės biudžetas priklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio ir visuomenės sąmoningumo sąžiningai mokėti mokesčius. Diskutuoja apie šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastis ir poveikį valstybės biudžetui. Supranta, kad darbas, kūryba, atsakomybė ir bendradarbiavimas yra kelias į asmeninį ir visuomenės klestėjimą. Vertina, kaip žmonių priimami vartojimo sprendimai daro įtaką gamtos ir viso pasaulio ateičiai.

Diskutuoja gerbdami kitų nuomonę ir argumentuotai pateikia savo nuomonę. Pamatinius ekonomikosprocesus analizuoja kaip svarbią istorinių įvykių ir kultūros dalį. Sklandžiai ir taisyklingai vartoja terminus kalbėdami apie savo finansinę ateitį ir sudarydami sutartis, susijusias su asmeniniais finansais. Diskutuoja apie kultūrinės aplinkos poveikį verslo idėjoms ir verslo poveikį kultūrai. Nusako valstybės vaidmenį ekonomikoje skirtingais istoriniais laikotarpiais. Diskutuoja, kodėl, vykstant globalizacijos procesams, svarbu puoselėti nacionalines kultūrines vertybes.

Veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai, atlikdami įvairias užduotis, galėtų sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis informacijos paieškai, duomenų apdorojimui ir pateikimui, pranešimų rengimui, bendravimui ir bendradarbiavimui, modeliuoti (pavyzdžiui, JA TITAN) priimdami asmeninius finansinius sprendimus. Skatinamas atsakingas ir saugus naudojimasis skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis, duomenų bazėmis ir etiškas bendravimas skaitmeninėje erdvėje.

Suvokia pamatinius ekonomikos principus kaip žmonių veiklos ir bendradarbiavimo rezultatą. Mokosigeriau pažinti save, pasitikėti savo jėgomis, atsakingai, kūrybiškai ir pozityviai mąstyti, aktyviai veikti individualiai ir kartu, būti atsakingi už asmeninį elgesį juos supančioje aplinkoje. Ugdosi sveiką požiūrį į santykį su pinigais. Nustato savo asmenines su verslumu susijusias savybes ir kurdami mokomąsias mokinių bendroves (MMB) pasidalina pareigaskomandose. Identifikuoja socialines problemas, ieško sprendimo būdų ir vertina sprendimų efektyvumą. Diskutuoja apievalstybės mokesčių ir išmokų įtaką asmens ir įmonių veiklai. Analizuoja gyventojų migracijos socialines ir ekonomines priežastis bei pasekmes. Siekia sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai priimti veiklos sprendimus.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Veiklos sritis apima nuostatas, gebėjimus, vertybes ir žinias, padedančias mokiniui suvokti pagrindinius veikimo ir bendradarbiavimo rinkos ekonomikoje principus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Savais žodžiais apibūdina pagrindines ekonomikos sąvokas. Nusako, kas yra ekonominė apytaka ir jos pagrindiniai dalyviai. Išvardina 2–3 pinigų funkcijas (A1.1). Teisingai apibūdina pagrindines ekonomikos sąvokas ir terminus. Išvardija ekonominės apytakos dalyvius ir paaiškina piniginius bei prekinius srautus ekonominėje apytakoje. Išvardija pagrindines pinigų funkcijas (A1.2). Skiria, lygina ir tinkamai vartoja nagrinėjamas ekonomikos sąvokas, terminus, dėsnius. Paaiškina ekonominės apytakos dalyvių vaidmenį. Nusako išteklių ribotumo problemą. Argumentuotai kalba apie pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). Atpažįsta mikro- ir makroekonomines problemas. Rinkos dalyvių vaidmenį analizuoja darnios plėtros kontekste (A1.4).

Ekonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis rbotųi išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Lyginamos ribinės sąnaudos ir ribinė nauda, vertinami verslo ir (arba) asmeniniai pasirinkimai, aiškinama ribinė nauda ir ribinės sąnaudos remiantis paprastais veiklos pavyzdžiais. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos.

Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviąsias sąnaudas.

Rinkos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos.

Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas, veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos.

Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Demonstruoja bendrą supratimą apie ekonomikos žinių taikymą mokytojo pateiktose situacijose (A1.1). Diskutuoja apie pasirinkimo svarbą išteklių ribotumo sąlygomis. Paaiškina rinkos dalyvių – namų ūkių, verslo ir valstybės – vaidmenį ekonominėje apytakoje (A1.2). Aptaria atskirų rinkos dalyvių (gamintojų, namų ūkių, bankų, profesinių sąjungų) elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). Vertina rinkos dalyvių elgseną ir teikia argumentuotas išvadas (pastabas). Analizuoja pinigų paklausą ir pasiūlą bei jų įtaką kainų lygiui (A1.4).

Ekonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai.

Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė, ribinė analizė (ribinės sąnaudos ir ribinė nauda). Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Vartotojo, gamintojo perviršis. Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas (su mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią naudą) taikant gamybos galimybių kreivę.

Ekonomikos sistemos (tradicinė (papročių), komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai, jų išteklių stygiaus problemos sprendimai. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį rinkos ekonomikoje.

Rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prekių (paslaugų) rinka, išteklių rinka, finansų rinka. Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausos, pasiūlos, rinkos kainai, kiekiui; kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomas pasiūlos ir paklausos sąveikos vaidmuo nustatant kainas, kaip paklausos ir pasiūlos pokyčiai veikia kainas, kokie yra pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai. Paaiškinami esminiai rinkos mechanizmo privalumai ir trūkumai.

Išteklių rinka (darbo rinka, kapitalo rinka, žemės rinka). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Darbo paklausa ir pasiūla. Profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas.

Konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkos konkurencijos struktūra: tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija. Konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojas. Antimonopolinė politika (konkurencijos politika Lietuvoje). Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai).

Pinigai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Barteriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų pasiūlos elementai, diskutuojama apie bankų vaidmenį ekonomikoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Mokytojo arba draugų padedamas, diskutuoja apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Paaiškina, kas yra rinkos pusiausvyra ir ją pavaizduoja grafike (A2.1). Aiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą, taikydamas paklausos ir pasiūlos dėsnius. Pagal pateiktus duomenis suskaičiuoja rinkos pusiausvyrą (kainą ir kiekį) ir ją interpretuoja grafiškai (A2.2). Atpažįsta paklausos ir pasiūlos veiksnius ir paaiškina jų kitimo įtaką rinkos pusiausvyrai. Suskaičiuoja vartotojų išlaidas, paklausos ir pasiūlos elastingumo koeficientus (A2.3). Pateikdamas realių pavyzdžių, analizuoja veiksnius, turinčius įtakos konkrečių prekių ar paslaugų rinkos kainų pokyčiams. Komentuoja paklausos elastingumo kainai poveikį vartotojo išlaidoms (A2.4).

Ekonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Lyginamos ribinės sąnaudos ir ribinė nauda, vertinami verslo ir (arba) asmeniniai pasirinkimai, aiškinama ribinė nauda ir ribinės sąnaudos remiantis paprastais veiklos pavyzdžiais. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos.

Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviąsias sąnaudas.

Rinkos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos.

Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas, veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos.

Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Paaiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą ir paklausos ar pasiūlos pokyčių įtaką prekės ar paslaugos kainai. Apibrėžia tvarumo sampratą gamyboje ir vartojime (A2.1). Apibūdina veiksnius, turinčius įtakos paklausos ir pasiūlos kitimui. Įvardija 2–3 paklausos ir pasiūlos veiksnius konkrečios prekės ar paslaugos atveju. Panaudodamas įvairią informaciją, nusako tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.2). Analizuodamas realią ekonominę situaciją, vertina prekių, paslaugų ir išteklių kainų pokyčių priežastis. Diskutuoja apie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.3). Identifikuoja kainų pokyčių priežastis ir paaiškina jų poveikį ekonomikai (gamintojų, vartotojų požiūriu). Identifikuoja, analizuoja ir vertina tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.4).

Ekonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai.

Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė, ribinė analizė (ribinės sąnaudos ir ribinė nauda). Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Vartotojo, gamintojo perviršis. Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas (su mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią naudą) taikant gamybos galimybių kreivę.

Ekonomikos sistemos (tradicinė (papročių), komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai, jų išteklių stygiaus problemos sprendimai. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį rinkos ekonomikoje.

Rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prekių (paslaugų) rinka, išteklių rinka, finansų rinka. Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausos, pasiūlos, rinkos kainai, kiekiui; kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomas pasiūlos ir paklausos sąveikos vaidmuo nustatant kainas, kaip paklausos ir pasiūlos pokyčiai veikia kainas, kokie yra pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai. Paaiškinami esminiai rinkos mechanizmo privalumai ir trūkumai.

Išteklių rinka (darbo rinka, kapitalo rinka, žemės rinka). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Darbo paklausa ir pasiūla. Profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas.

Konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkos konkurencijos struktūra: tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija. Konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojas. Antimonopolinė politika (konkurencijos politika Lietuvoje). Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai).

Pinigai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Barteriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų pasiūlos elementai, diskutuojama apie bankų vaidmenį ekonomikoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir jiems būdingus bruožus (A3.1). Padedant mokytojui arba draugams, diskutuoja apie konkurencijos naudą vartotojams ir visuomenės gerovei (A3.2). Išskiria bruožus, naudojamus rinkos struktūrai atpažinti. Atpažįsta mokytojo pateikiamus skirtingos konkurencijos pavyzdžius (A3.3). Kritiškai vertina rinkos konkurencinės struktūros tipus. Pateikia skirtingos konkurencijos pavyzdžių iš Lietuvos ūkio. Inicijuoja diskusiją klausimui – kodėl konkurencija rinkoje yra svarbi ne tik vartotojams bet ir visai visuomenei (A3.4).

Ekonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Lyginamos ribinės sąnaudos ir ribinė nauda, vertinami verslo ir (arba) asmeniniai pasirinkimai, aiškinama ribinė nauda ir ribinės sąnaudos remiantis paprastais veiklos pavyzdžiais. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos.

Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviąsias sąnaudas.

Rinkos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos.

Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas, veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos.

Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir paaiškina pagrindinius jų bruožus (A3.1). Palygina skirtingas rinkos konkurencines struktūras ir komentuoja jų veiklos pasekmes rinkai (A3.2). Vertina skirtingos konkurencijos rinkų poveikį gamintojams ir vartotojams ir pateikia pavyzdžių iš Lietuvos ūkio (A3.3). Atpažįsta realiame gyvenime skirtingos konkurencijos rinkas ir analizuoja jų priežastis ir pasekmes. Diskutuoja apie sąžiningos konkurencijos naudą visiems rinkos dalyviams (A3.4).

Ekonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai.

Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė, ribinė analizė (ribinės sąnaudos ir ribinė nauda). Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Vartotojo, gamintojo perviršis. Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas (su mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią naudą) taikant gamybos galimybių kreivę.

Ekonomikos sistemos (tradicinė (papročių), komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai, jų išteklių stygiaus problemos sprendimai. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį rinkos ekonomikoje.

Rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prekių (paslaugų) rinka, išteklių rinka, finansų rinka. Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausos, pasiūlos, rinkos kainai, kiekiui; kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomas pasiūlos ir paklausos sąveikos vaidmuo nustatant kainas, kaip paklausos ir pasiūlos pokyčiai veikia kainas, kokie yra pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai. Paaiškinami esminiai rinkos mechanizmo privalumai ir trūkumai.

Išteklių rinka (darbo rinka, kapitalo rinka, žemės rinka). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Darbo paklausa ir pasiūla. Profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas.

Konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkos konkurencijos struktūra: tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija. Konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojas. Antimonopolinė politika (konkurencijos politika Lietuvoje). Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai).

Pinigai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Barteriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų pasiūlos elementai, diskutuojama apie bankų vaidmenį ekonomikoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Savais žodžiais apibūdina pagrindines ekonomikos sąvokas. Nusako, kas yra ekonominė apytaka ir jos pagrindiniai dalyviai. Išvardina 2–3 pinigų funkcijas (A1.1). Teisingai apibūdina pagrindines ekonomikos sąvokas ir terminus. Išvardija ekonominės apytakos dalyvius ir paaiškina piniginius bei prekinius srautus ekonominėje apytakoje. Išvardija pagrindines pinigų funkcijas (A1.2). Skiria, lygina ir tinkamai vartoja nagrinėjamas ekonomikos sąvokas, terminus, dėsnius. Paaiškina ekonominės apytakos dalyvių vaidmenį. Nusako išteklių ribotumo problemą. Argumentuotai kalba apie pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). Atpažįsta mikro- ir makroekonomines problemas. Rinkos dalyvių vaidmenį analizuoja darnios plėtros kontekste (A1.4).

Ekonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis rbotųi išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Lyginamos ribinės sąnaudos ir ribinė nauda, vertinami verslo ir (arba) asmeniniai pasirinkimai, aiškinama ribinė nauda ir ribinės sąnaudos remiantis paprastais veiklos pavyzdžiais. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos.

Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviąsias sąnaudas.

Rinkos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos.

Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas, veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos.

Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Mokytojo arba draugų padedamas, diskutuoja apie paklausos ir pasiūlos dėsnius. Paaiškina, kas yra rinkos pusiausvyra ir ją pavaizduoja grafike (A2.1). Aiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą, taikydamas paklausos ir pasiūlos dėsnius. Pagal pateiktus duomenis suskaičiuoja rinkos pusiausvyrą (kainą ir kiekį) ir ją interpretuoja grafiškai (A2.2). Atpažįsta paklausos ir pasiūlos veiksnius ir paaiškina jų kitimo įtaką rinkos pusiausvyrai. Suskaičiuoja vartotojų išlaidas, paklausos ir pasiūlos elastingumo koeficientus (A2.3). Pateikdamas realių pavyzdžių, analizuoja veiksnius, turinčius įtakos konkrečių prekių ar paslaugų rinkos kainų pokyčiams. Komentuoja paklausos elastingumo kainai poveikį vartotojo išlaidoms (A2.4).

Ekonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Lyginamos ribinės sąnaudos ir ribinė nauda, vertinami verslo ir (arba) asmeniniai pasirinkimai, aiškinama ribinė nauda ir ribinės sąnaudos remiantis paprastais veiklos pavyzdžiais. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos.

Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviąsias sąnaudas.

Rinkos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos.

Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas, veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos.

Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir jiems būdingus bruožus (A3.1). Padedant mokytojui arba draugams, diskutuoja apie konkurencijos naudą vartotojams ir visuomenės gerovei (A3.2). Išskiria bruožus, naudojamus rinkos struktūrai atpažinti. Atpažįsta mokytojo pateikiamus skirtingos konkurencijos pavyzdžius (A3.3). Kritiškai vertina rinkos konkurencinės struktūros tipus. Pateikia skirtingos konkurencijos pavyzdžių iš Lietuvos ūkio. Inicijuoja diskusiją klausimui – kodėl konkurencija rinkoje yra svarbi ne tik vartotojams bet ir visai visuomenei (A3.4).

Ekonomikos samprata. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Ekonominiai pasirinkimai. Makroekonomika ir mikroekonomika. Ekonomika suprantama kaip mokslas, nagrinėjantis ribotų išteklių naudojimą neribotiems norams tenkinti. Lyginamos ribinės sąnaudos ir ribinė nauda, vertinami verslo ir (arba) asmeniniai pasirinkimai, aiškinama ribinė nauda ir ribinės sąnaudos remiantis paprastais veiklos pavyzdžiais. Identifikuojamos mikro- ir makroekonomikos problemos.

Alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išteklių stygius nusakomas kaip pagrindinė ekonomikos problema ir aiškinama, kodėl ir valstybė, ir verslai, ir piliečiai, priimdami racionalius sprendimus, renkasi, o rinkdamiesi įvertina alternatyviąsias sąnaudas.

Rinkos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su ekonominėmis sistemomis, jos palyginamos, išskiriami sistemų privalumai ir trūkumai. Paaiškinamos rinkos ribotumo problemos.

Pasiūla, paklausa, rinkos kaina. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinami paklausos ir pasiūlos dėsniai, kainos formavimosi mechanizmas. Analizuojami paklausos ir pasiūlos veiksniai bei vertinamas, veiksnių poveikis rinkos kainų pokyčiams. Apskaičiuojamos vartotojų išlaidos.

Rinkos konkurencinė struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojama konkurencijos nauda visuomenei, pagal konkurencijos laipsnį ir kitus požymius išskiriami rinkos tipai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Demonstruoja bendrą supratimą apie ekonomikos žinių taikymą mokytojo pateiktose situacijose (A1.1). Diskutuoja apie pasirinkimo svarbą išteklių ribotumo sąlygomis. Paaiškina rinkos dalyvių – namų ūkių, verslo ir valstybės – vaidmenį ekonominėje apytakoje (A1.2). Aptaria atskirų rinkos dalyvių (gamintojų, namų ūkių, bankų, profesinių sąjungų) elgseną ir pinigų vaidmenį ekonomikoje (A1.3). Vertina rinkos dalyvių elgseną ir teikia argumentuotas išvadas (pastabas). Analizuoja pinigų paklausą ir pasiūlą bei jų įtaką kainų lygiui (A1.4).

Ekonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai.

Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė, ribinė analizė (ribinės sąnaudos ir ribinė nauda). Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Vartotojo, gamintojo perviršis. Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas (su mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią naudą) taikant gamybos galimybių kreivę.

Ekonomikos sistemos (tradicinė (papročių), komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai, jų išteklių stygiaus problemos sprendimai. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį rinkos ekonomikoje.

Rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prekių (paslaugų) rinka, išteklių rinka, finansų rinka. Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausos, pasiūlos, rinkos kainai, kiekiui; kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomas pasiūlos ir paklausos sąveikos vaidmuo nustatant kainas, kaip paklausos ir pasiūlos pokyčiai veikia kainas, kokie yra pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai. Paaiškinami esminiai rinkos mechanizmo privalumai ir trūkumai.

Išteklių rinka (darbo rinka, kapitalo rinka, žemės rinka). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Darbo paklausa ir pasiūla. Profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas.

Konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkos konkurencijos struktūra: tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija. Konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojas. Antimonopolinė politika (konkurencijos politika Lietuvoje). Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai).

Pinigai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Barteriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų pasiūlos elementai, diskutuojama apie bankų vaidmenį ekonomikoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Paaiškina rinkos kainos formavimosi mechanizmą ir paklausos ar pasiūlos pokyčių įtaką prekės ar paslaugos kainai. Apibrėžia tvarumo sampratą gamyboje ir vartojime (A2.1). Apibūdina veiksnius, turinčius įtakos paklausos ir pasiūlos kitimui. Įvardija 2–3 paklausos ir pasiūlos veiksnius konkrečios prekės ar paslaugos atveju. Panaudodamas įvairią informaciją, nusako tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.2). Analizuodamas realią ekonominę situaciją, vertina prekių, paslaugų ir išteklių kainų pokyčių priežastis. Diskutuoja apie tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.3). Identifikuoja kainų pokyčių priežastis ir paaiškina jų poveikį ekonomikai (gamintojų, vartotojų požiūriu). Identifikuoja, analizuoja ir vertina tvarios gamybos ir tvaraus vartojimo svarbą visuomenei (A2.4).

Ekonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai.

Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė, ribinė analizė (ribinės sąnaudos ir ribinė nauda). Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Vartotojo, gamintojo perviršis. Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas (su mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią naudą) taikant gamybos galimybių kreivę.

Ekonomikos sistemos (tradicinė (papročių), komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai, jų išteklių stygiaus problemos sprendimai. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį rinkos ekonomikoje.

Rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prekių (paslaugų) rinka, išteklių rinka, finansų rinka. Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausos, pasiūlos, rinkos kainai, kiekiui; kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomas pasiūlos ir paklausos sąveikos vaidmuo nustatant kainas, kaip paklausos ir pasiūlos pokyčiai veikia kainas, kokie yra pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai. Paaiškinami esminiai rinkos mechanizmo privalumai ir trūkumai.

Išteklių rinka (darbo rinka, kapitalo rinka, žemės rinka). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Darbo paklausa ir pasiūla. Profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas.

Konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkos konkurencijos struktūra: tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija. Konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojas. Antimonopolinė politika (konkurencijos politika Lietuvoje). Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai).

Pinigai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Barteriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų pasiūlos elementai, diskutuojama apie bankų vaidmenį ekonomikoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Išvardija rinkos konkurencinės struktūros tipus ir paaiškina pagrindinius jų bruožus (A3.1). Palygina skirtingas rinkos konkurencines struktūras ir komentuoja jų veiklos pasekmes rinkai (A3.2). Vertina skirtingos konkurencijos rinkų poveikį gamintojams ir vartotojams ir pateikia pavyzdžių iš Lietuvos ūkio (A3.3). Atpažįsta realiame gyvenime skirtingos konkurencijos rinkas ir analizuoja jų priežastis ir pasekmes. Diskutuoja apie sąžiningos konkurencijos naudą visiems rinkos dalyviams (A3.4).

Ekonomikos mokslo raida ir ryšiai su kitais mokslais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Esminiai ekonomikos klausimai. Mikro- ir makroekonomikos problemos ir ekonominių subjektų pasirinkimai. Neoklasikinės ekonomikos ir elgsenos ekonomikos pagrindiniai principai. Diskutuojama, kodėl visi privalo išmanyti ekonomikos pagrindus, apibūdinama ekonomikos svarba visuomenės gyvenime, nusakomi pagrindiniai ekonominės minties raidos etapai.

Ištekliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Išteklių ribotumas, pasirinkimo alternatyvos ir alternatyvieji kaštai, gamybos galimybių kreivė, ribinė analizė (ribinės sąnaudos ir ribinė nauda). Ekonominė apytaka (prekių, išteklių ir pinigų judėjimas tarp ekonomikos dalyvių). Vartotojo, gamintojo perviršis. Nagrinėjamos pagrindinės išteklių grupės (gamtiniai ištekliai, darbo jėga, kapitalas, verslumas). Analizuojamas išteklių paskirstymo efektyvumas (su mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią naudą) taikant gamybos galimybių kreivę.

Ekonomikos sistemos (tradicinė (papročių), komandinė, rinkos, mišrioji). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdinami ekonominių sistemų tipai, nusakomi jų skiriamieji bruožai, jų išteklių stygiaus problemos sprendimai. Diskutuojama apie valstybės vaidmenį rinkos ekonomikoje.

Rinka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prekių (paslaugų) rinka, išteklių rinka, finansų rinka. Rinkos mechanizmas: pasiūla, paklausa, jų sąveika, rinkos kaina ir jos pokyčiai. Mokesčių, subsidijų poveikis paklausos, pasiūlos, rinkos kainai, kiekiui; kainų reguliavimas ir jo pasekmės rinkai. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu, kiti paklausos elastingumo atvejai (elastingumas pajamų atžvilgiu, kryžminis elastingumas). Nusakomas pasiūlos ir paklausos sąveikos vaidmuo nustatant kainas, kaip paklausos ir pasiūlos pokyčiai veikia kainas, kokie yra pagrindiniai paklausos ir pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai. Skaičiuojami paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai. Paaiškinami esminiai rinkos mechanizmo privalumai ir trūkumai.

Išteklių rinka (darbo rinka, kapitalo rinka, žemės rinka). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Darbo paklausa ir pasiūla. Profesinių sąjungų veikla ir įtaka darbo rinkai. Aptariamos darbo rinkos tendencijos, diskutuojama apie ateities profesijas.

Konkurencijos struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkos konkurencijos struktūra: tobula konkurencija, monopolija, oligopolija, monopolinė konkurencija, monopsonija, oligopsonija. Konkurencijos nauda ir netobulos konkurencijos keliami pavojai. Analizuojamos rinkos konkurencijos struktūrų charakteristikos, išryškinami jų skirtumai. Nusakoma, kokią naudą iš konkurencijos patiria vartotojas. Antimonopolinė politika (konkurencijos politika Lietuvoje). Įmonių̨ susijungimai. Draudžiami susitarimai (karteliai).

Pinigai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pinigų funkcijos ir vaidmuo ekonomikoje. Pinigų raida. Aukso standartas. Barteriniai mainai, dalijimosi ekonomika. Bankai, bankų sistema ir bankų vaidmuo ekonomikoje, pinigų pasiūla ir paklausa, pusiausvyra pinigų rinkoje. Pinigų bazė (P0) ir pinigų pasiūlos elementai: P1, P2, P3 pinigai. Nagrinėjama pinigų atsiradimo istorija ir pinigų funkcijos. Analizuojami pinigų pasiūlos elementai, diskutuojama apie bankų vaidmenį ekonomikoje.

Veiklos sritis, skirta asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo pagrindams suformuoti ir pagrindiniams taupymo ir investavimo principams suvokti, suprasti žmogaus psichologinių savybių įtaką finansinei elgsenai. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija pagrindinius gyventojų pajamų ir išlaidų elementus, pagal pateiktus statistinius duomenis padaro ekonomines įžvalgas apie pajamų ir išlaidų kitimo tendencijas (B1.1). Mokytojo arba draugų padedamas, analizuoja gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą. Apskaičiuoja pajamų ir išlaidų absoliučius ir procentinius pokyčius. Apibūdina finansinę riziką (B1.2). Naudodamasis pateikta statistine informacija, analizuoja ir apibendrina gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą ir pokyčius laike. Nagrinėja šiuolaikinius asmeninių finansų valdymo įrankius, paaiškina finansinę riziką bei apibūdina jos valdymo būdus (B1.3). Savarankiškai surenka reikalingą statistinę informaciją apie gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą ir pokyčius laike, ją apibendrina, analizuoja ir pateikia išvadas. Nurodo šiuolaikinių asmeninių finansų valdymo įrankių panašumus ir skirtumus (B1.4).

Pajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Pasiaiškinama, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms.

Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos.

Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus.

Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Pagal pateiktą statistinę informaciją analizuoja gyventojų (namų ūkių) pajamų ir išlaidų struktūrą (B1.1). Diskutuoja apie šiuolaikinius asmeninių finansų įrankius, finansinę riziką ir poveikį namų ūkių pajamoms (B1.2). Analizuodamas mokytojo pateiktą statistinę informaciją apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, išryškina tendencijas ir pateikia įžvalgas (B1.3). Analizuodamas savarankiškai surinktą statistinę informaciją (ne mažiau kaip 5 metų) apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, kitimo tendencijas ir pateikia argumentuotas įžvalgas. Komentuoja finansinės rizikos poveikį namų ūkių pajamoms (B1.4).

Namų biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus.

Vartojimas, taupymas, skolinimas(is) ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vartotojų teisės ir apsauga. Aptariami įvairūs patikimi informacijos šaltiniai, kurie gali padėti planuoti ir pasiekti finansinį tikslą.

Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Finansų institucijų teikiamos paslaugos, kreditai. Lizingas. Greitieji kreditai. Mokoma nagrinėti sutartis, susijusias su asmeniniais finansais, ir analizuoti pagrindinius įvairių sutarčių elementus. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Mokoma argumentuotai priimti geriausią sprendimą iš kelių alternatyvių variantų.

Darbo užmokesčio apskaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Bruto ir neto darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Analizuojama, kokiais pagrindiniais principais pagrįstas darbo užmokesčio skaičiavimas, kokie veiksniai lemia darbo užmokesčio dydį, rinkos poveikį darbo užmokesčiui.

Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taupymo ir investavimo priemonės, galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. AB NASDAQ OMX Vilnius ir jos teikiamos paslaugos. Investiciniai fondai. Banko indėliai. „72“ taisyklė. Investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt. asmens investicijos. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams.

Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Draudimo paslaugos gyventojams. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. Aptariami įvairūs draudimo produktai, draudimo rinkos dalyviai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Apibūdina asmeninio biudžeto sampratą. Iš savo asmeninės patirties pateikia pavyzdžių (B2.1). Pagal pateiktą pavyzdį sudaro asmeninį biudžetą (savaitės, mėnesio), vertina jo būseną trumpuoju laikotarpiu (B2.2). Savarankiškai skaičiuoja ir, mokytojui vadovaujant, planuoja savo (savaitės, mėnesio) biudžetą. Apibrėžia galimus konkretaus pasirinkimo padarinius, nusako šių padarinių poveikį ateičiai (B2.3). Išsikelia asmeninį tikslą ir sudaro alternatyvius biudžetus numatytam tikslui pasiekti, juos tarpusavyje palygina ir argumentuotai pagrindžia savo pasirinkimą. Diskutuoja apie finansinių sprendimų padarinius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu (B2.4).

Pajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Pasiaiškinama, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms.

Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos.

Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus.

Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Išvardija 3–4 šiuolaikinius taupymo ir investavimo produktus. Sudaro savo asmeninį (ar šeimos) biudžetą (ne mažiau kaip 2 mėn.) ir numato finansinį tikslą (B2.1). Palygina skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus ir paaiškina jų poveikį namų ūkių biudžetams (B2.2). Analizuoja dabartines ir planuoja savo ateities pajamas, turto pokyčius, savo būsimą pensiją. Apibūdina būdus ir kelius, kaip siekti finansinės nepriklausomybės (B2.3). Komentuoja skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus. Kritiškai vertina psichologinių savybių įtaką asmens finansinei elgsenai (B2.4).

Namų biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus.

Vartojimas, taupymas, skolinimas(is) ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vartotojų teisės ir apsauga. Aptariami įvairūs patikimi informacijos šaltiniai, kurie gali padėti planuoti ir pasiekti finansinį tikslą.

Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Finansų institucijų teikiamos paslaugos, kreditai. Lizingas. Greitieji kreditai. Mokoma nagrinėti sutartis, susijusias su asmeniniais finansais, ir analizuoti pagrindinius įvairių sutarčių elementus. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Mokoma argumentuotai priimti geriausią sprendimą iš kelių alternatyvių variantų.

Darbo užmokesčio apskaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Bruto ir neto darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Analizuojama, kokiais pagrindiniais principais pagrįstas darbo užmokesčio skaičiavimas, kokie veiksniai lemia darbo užmokesčio dydį, rinkos poveikį darbo užmokesčiui.

Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taupymo ir investavimo priemonės, galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. AB NASDAQ OMX Vilnius ir jos teikiamos paslaugos. Investiciniai fondai. Banko indėliai. „72“ taisyklė. Investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt. asmens investicijos. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams.

Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Draudimo paslaugos gyventojams. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. Aptariami įvairūs draudimo produktai, draudimo rinkos dalyviai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Paaiškina paprastąsias ir sudėtines palūkanas. Diskutuoja apie galimus taupymo ir investavimo būdus (B3.1). Pagal pateiktas situacijas suskaičiuoja paprastąsias ir sudėtines palūkanas bei padaro įžvalgas (B3.2). Paaiškina palūkanų vaidmenį žmonių taupymo ir investavimo sprendimams (B3.3). Komentuoja palūkanų vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Palygina 2–3 taupymo ir investavimo būdus ir argumentuoja jo nuomone geriausią pasirinkimą (B3.4).

Pajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Pasiaiškinama, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms.

Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos.

Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus.

Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Išvardija 3–4 kapitalo kaupimo instrumentus. Pademonstruoja gebėjimą naudotis pasirinktais asmeninių finansų valdymo įrankiais (B3.1). Palygina įvairių formų kapitalo kaupimo instrumentus ir paaiškina psichologinių savybių įtaką žmonių priimamiems finansiniams sprendimams. Atlieka ekonomines – finansines užduotis (B3.2). Argumentuotai komentuoja palūkanų vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Apibūdina pagrindinius kapitalo kaupimo instrumentus ir pagrindžia jų poreikius geriausiai atitinkantį variantą (B3.3). Analizuoja infliacijos įtaką taupymo ir skolinimosi sprendimams. Palygina gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo alternatyvas ir padaro įžvalgas (B3.4).

Namų biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus.

Vartojimas, taupymas, skolinimas(is) ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vartotojų teisės ir apsauga. Aptariami įvairūs patikimi informacijos šaltiniai, kurie gali padėti planuoti ir pasiekti finansinį tikslą.

Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Finansų institucijų teikiamos paslaugos, kreditai. Lizingas. Greitieji kreditai. Mokoma nagrinėti sutartis, susijusias su asmeniniais finansais, ir analizuoti pagrindinius įvairių sutarčių elementus. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Mokoma argumentuotai priimti geriausią sprendimą iš kelių alternatyvių variantų.

Darbo užmokesčio apskaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Bruto ir neto darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Analizuojama, kokiais pagrindiniais principais pagrįstas darbo užmokesčio skaičiavimas, kokie veiksniai lemia darbo užmokesčio dydį, rinkos poveikį darbo užmokesčiui.

Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taupymo ir investavimo priemonės, galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. AB NASDAQ OMX Vilnius ir jos teikiamos paslaugos. Investiciniai fondai. Banko indėliai. „72“ taisyklė. Investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt. asmens investicijos. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams.

Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Draudimo paslaugos gyventojams. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. Aptariami įvairūs draudimo produktai, draudimo rinkos dalyviai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija pagrindinius gyventojų pajamų ir išlaidų elementus, pagal pateiktus statistinius duomenis padaro ekonomines įžvalgas apie pajamų ir išlaidų kitimo tendencijas (B1.1). Mokytojo arba draugų padedamas, analizuoja gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą. Apskaičiuoja pajamų ir išlaidų absoliučius ir procentinius pokyčius. Apibūdina finansinę riziką (B1.2). Naudodamasis pateikta statistine informacija, analizuoja ir apibendrina gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą ir pokyčius laike. Nagrinėja šiuolaikinius asmeninių finansų valdymo įrankius, paaiškina finansinę riziką bei apibūdina jos valdymo būdus (B1.3). Savarankiškai surenka reikalingą statistinę informaciją apie gyventojų pajamų ir išlaidų struktūrą ir pokyčius laike, ją apibendrina, analizuoja ir pateikia išvadas. Nurodo šiuolaikinių asmeninių finansų valdymo įrankių panašumus ir skirtumus (B1.4).

Pajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Pasiaiškinama, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms.

Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos.

Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus.

Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Apibūdina asmeninio biudžeto sampratą. Iš savo asmeninės patirties pateikia pavyzdžių (B2.1). Pagal pateiktą pavyzdį sudaro asmeninį biudžetą (savaitės, mėnesio), vertina jo būseną trumpuoju laikotarpiu (B2.2). Savarankiškai skaičiuoja ir, mokytojui vadovaujant, planuoja savo (savaitės, mėnesio) biudžetą. Apibrėžia galimus konkretaus pasirinkimo padarinius, nusako šių padarinių poveikį ateičiai (B2.3). Išsikelia asmeninį tikslą ir sudaro alternatyvius biudžetus numatytam tikslui pasiekti, juos tarpusavyje palygina ir argumentuotai pagrindžia savo pasirinkimą. Diskutuoja apie finansinių sprendimų padarinius ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu (B2.4).

Pajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Pasiaiškinama, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms.

Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos.

Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus.

Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Paaiškina paprastąsias ir sudėtines palūkanas. Diskutuoja apie galimus taupymo ir investavimo būdus (B3.1). Pagal pateiktas situacijas suskaičiuoja paprastąsias ir sudėtines palūkanas bei padaro įžvalgas (B3.2). Paaiškina palūkanų vaidmenį žmonių taupymo ir investavimo sprendimams (B3.3). Komentuoja palūkanų vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Palygina 2–3 taupymo ir investavimo būdus ir argumentuoja jo nuomone geriausią pasirinkimą (B3.4).

Pajamų šaltiniai, asmeninės pajamos, asmeninis biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinamos pagrindinės pajamų rūšys, mokomasi sudaryti asmeninį arba šeimos biudžetą. Pasiaiškinama, kaip struktūriniai ekonomikos pokyčiai, darbo paklausa ir pasiūla, technologijų kaita, valstybės politika ir kt. daro įtaką piliečių disponuojamoms pajamoms.

Finansų planavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Veiksniai, darantys įtaką turto kaupimo, taupymo ir investavimo sprendimams. Aptariama planavimo svarba žmogaus gyvenime. Skaičiuojami mokesčiai, kuriuos moka privatūs asmenys. Aptariama finansinių galimybių priklausomybė nuo darbo užmokesčio, mokesčių, infliacijos.

Finansinių įstaigų teikiamos paslaugos. Palūkanų norma. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su bankų ir kitų finansinių institucijų veikla. Įvairios taupymo ir investavimo priemonės vertinamos pagal likvidumą, riziką ir grąžą. Investavimo priemonės lyginamos pagal investavimo tikslus.

Savo finansinio tikslo pagrindimas skaičiavimais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma nusistatyti asmeninius finansinius tikslus. Sudaromas tikėtinas ateities biudžetas, įvertinant pastovias išlaidas ir pajamas, palyginami draudimo, kredito, lizingo ir pan. privalumai ir trūkumai. Sklandžiai ir taisyklingai vartojami terminai kalbant apie finansinę ateitį ir sudarant sutartis, susijusias su asmeniniais finansais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Pagal pateiktą statistinę informaciją analizuoja gyventojų (namų ūkių) pajamų ir išlaidų struktūrą (B1.1). Diskutuoja apie šiuolaikinius asmeninių finansų įrankius, finansinę riziką ir poveikį namų ūkių pajamoms (B1.2). Analizuodamas mokytojo pateiktą statistinę informaciją apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, išryškina tendencijas ir pateikia įžvalgas (B1.3). Analizuodamas savarankiškai surinktą statistinę informaciją (ne mažiau kaip 5 metų) apie Lietuvos gyventojų (namų ūkių) pajamas ir išlaidas, vertina jų struktūrą, kitimo tendencijas ir pateikia argumentuotas įžvalgas. Komentuoja finansinės rizikos poveikį namų ūkių pajamoms (B1.4).

Namų biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus.

Vartojimas, taupymas, skolinimas(is) ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vartotojų teisės ir apsauga. Aptariami įvairūs patikimi informacijos šaltiniai, kurie gali padėti planuoti ir pasiekti finansinį tikslą.

Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Finansų institucijų teikiamos paslaugos, kreditai. Lizingas. Greitieji kreditai. Mokoma nagrinėti sutartis, susijusias su asmeniniais finansais, ir analizuoti pagrindinius įvairių sutarčių elementus. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Mokoma argumentuotai priimti geriausią sprendimą iš kelių alternatyvių variantų.

Darbo užmokesčio apskaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Bruto ir neto darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Analizuojama, kokiais pagrindiniais principais pagrįstas darbo užmokesčio skaičiavimas, kokie veiksniai lemia darbo užmokesčio dydį, rinkos poveikį darbo užmokesčiui.

Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taupymo ir investavimo priemonės, galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. AB NASDAQ OMX Vilnius ir jos teikiamos paslaugos. Investiciniai fondai. Banko indėliai. „72“ taisyklė. Investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt. asmens investicijos. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams.

Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Draudimo paslaugos gyventojams. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. Aptariami įvairūs draudimo produktai, draudimo rinkos dalyviai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Išvardija 3–4 šiuolaikinius taupymo ir investavimo produktus. Sudaro savo asmeninį (ar šeimos) biudžetą (ne mažiau kaip 2 mėn.) ir numato finansinį tikslą (B2.1). Palygina skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus ir paaiškina jų poveikį namų ūkių biudžetams (B2.2). Analizuoja dabartines ir planuoja savo ateities pajamas, turto pokyčius, savo būsimą pensiją. Apibūdina būdus ir kelius, kaip siekti finansinės nepriklausomybės (B2.3). Komentuoja skirtingų finansinių institucijų gyventojams (namų ūkiams) siūlomus taupymo ir investavimo produktus. Kritiškai vertina psichologinių savybių įtaką asmens finansinei elgsenai (B2.4).

Namų biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus.

Vartojimas, taupymas, skolinimas(is) ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vartotojų teisės ir apsauga. Aptariami įvairūs patikimi informacijos šaltiniai, kurie gali padėti planuoti ir pasiekti finansinį tikslą.

Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Finansų institucijų teikiamos paslaugos, kreditai. Lizingas. Greitieji kreditai. Mokoma nagrinėti sutartis, susijusias su asmeniniais finansais, ir analizuoti pagrindinius įvairių sutarčių elementus. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Mokoma argumentuotai priimti geriausią sprendimą iš kelių alternatyvių variantų.

Darbo užmokesčio apskaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Bruto ir neto darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Analizuojama, kokiais pagrindiniais principais pagrįstas darbo užmokesčio skaičiavimas, kokie veiksniai lemia darbo užmokesčio dydį, rinkos poveikį darbo užmokesčiui.

Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taupymo ir investavimo priemonės, galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. AB NASDAQ OMX Vilnius ir jos teikiamos paslaugos. Investiciniai fondai. Banko indėliai. „72“ taisyklė. Investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt. asmens investicijos. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams.

Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Draudimo paslaugos gyventojams. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. Aptariami įvairūs draudimo produktai, draudimo rinkos dalyviai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Išvardija 3–4 kapitalo kaupimo instrumentus. Pademonstruoja gebėjimą naudotis pasirinktais asmeninių finansų valdymo įrankiais (B3.1). Palygina įvairių formų kapitalo kaupimo instrumentus ir paaiškina psichologinių savybių įtaką žmonių priimamiems finansiniams sprendimams. Atlieka ekonomines – finansines užduotis (B3.2). Argumentuotai komentuoja palūkanų vaidmenį skolintojams ir besiskolinantiems. Apibūdina pagrindinius kapitalo kaupimo instrumentus ir pagrindžia jų poreikius geriausiai atitinkantį variantą (B3.3). Analizuoja infliacijos įtaką taupymo ir skolinimosi sprendimams. Palygina gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo alternatyvas ir padaro įžvalgas (B3.4).

Namų biudžetas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama Lietuvos namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Mokoma sudaryti ir koreguoti biudžetą pagal įvairius scenarijus.

Vartojimas, taupymas, skolinimas(is) ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Vartotojų teisės ir apsauga. Aptariami įvairūs patikimi informacijos šaltiniai, kurie gali padėti planuoti ir pasiekti finansinį tikslą.

Finansų institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Finansų institucijų teikiamos paslaugos, kreditai. Lizingas. Greitieji kreditai. Mokoma nagrinėti sutartis, susijusias su asmeniniais finansais, ir analizuoti pagrindinius įvairių sutarčių elementus. Lyginamos skirtingų bankų ir kitų finansinių įstaigų indėlių ir paskolų palūkanų normos. Mokoma argumentuotai priimti geriausią sprendimą iš kelių alternatyvių variantų.

Darbo užmokesčio apskaita. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Bruto ir neto darbo užmokestis. Darbdavio ir darbuotojo mokesčiai. Analizuojama, kokiais pagrindiniais principais pagrįstas darbo užmokesčio skaičiavimas, kokie veiksniai lemia darbo užmokesčio dydį, rinkos poveikį darbo užmokesčiui.

Taupymas ir investavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Taupymo ir investavimo priemonės, galimybės ir kriterijai. Vertybinių popierių rinkos priežiūra. Vertybinių popierių birža. AB NASDAQ OMX Vilnius ir jos teikiamos paslaugos. Investiciniai fondai. Banko indėliai. „72“ taisyklė. Investicijos į auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt. asmens investicijos. Pinigų vertės kitimas laike. Analizuojami vertybinių popierių pirkėjų ir leidėjų tikslai. Paaiškinamos investicijų grąžos ir rizikos sąsajos bei investicijų portfelio diversifikavimo nauda. Analizuojama infliacijos įtaka vartojimui, taupymui ir investiciniams sprendimams.

Lietuvos pensijų sistema. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Draudimo paslaugos gyventojams. Aptariama Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. Aptariami įvairūs draudimo produktai, draudimo rinkos dalyviai.

Veiklos srityje analizuojami įmonės kūrimo, verslo organizavimo principai, verslo įmonių svarba žmogaus ir visuomenės gyvenime; ugdomi gebėjimai matyti galimybes (nišas) rinkoje, kūrybiškai mąstyti, spręsti problemas, organizuoti išteklius taip, kad būtų patenkinti visuomenės poreikiai ir uždirbtas pelnas. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija pagrindines verslo organizavimo formas, įvardija bent vieną jų privalumą ir trūkumą. Mokytojo arba draugų padedamas aptaria, kokių savybių turi turėti verslininkas (C1.1). Apibūdina sąvokas – verslumas, verslas. Išvardija pagrindines verslo organizavimo formas, įvardija jų privalumus ir trūkumus. Paaiškina priežastis, skatinančias imtis verslo (C1.2). Aptaria verslo vaidmenį savo aplinkoje ir paaiškina, kuo svarbus verslumas. Palygina skirtingas verslo organizavimo formas, išskirdamas jų privalumus ir trūkumus. Diskutuoja apie verslo socialinę atsakomybę (C1.3). Atpažįsta socialinį, socialiai atsakingą, tvarų verslą. Pateikia verslo praktikos pavyzdžių (C1.4).

Verslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas.

Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla. Atskiriami socialinis, socialiai atsakingas, tvarus (darnus) verslas. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių.

Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama rizika.

Konteksto analizė ir problemos identifikavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Remiantis dizainu grįsto mąstymo (angl. „Design thinking“) metodika mokiniai, dirbdami grupėmis, generuoja verslo idėjas, atsižvelgdami į tai, kokią problemą jos gali išspręsti. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai.

Problemos analizė – sprendimo pateikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Rinkos tyrimas. Supažindinama su rinkos tyrimo metodais ir atliekamas rinkos tyrimas.

Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas).

Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis gamybai.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.

Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga).

Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas.

Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose.

Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti

III–IV gimnazijos klasių koncentras Išvardija verslo organizavimo formas ir nurodo jų privalumus ir trūkumus (C1.1). Paaiškina valstybės ir verslo interesų dermę. Pateikia skirtingų verslo organizavimo formų realius pavyzdžius (C1.2). Komentuoja valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą. Analizuoja vadovo indėlį į verslą. Išsirenka geriausią verslo organizavimo alternatyvą (C1.3). Apibūdina planavimo, veiklos organizavimo ir kontrolės svarbą vadovaujant įmonei. Argumentuodamas išskiria prioritetus rinkdamasis verslo organizavimo formą (C1.4).

Antreprenerystė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Antreprenerystė ir verslas, verslininkas ir vadovas. Verslininkas novatorius. Asmenybės įtaka verslo sėkmei. Vadovo indėlis į verslą.

Verslo organizavimo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos verslo organizavimo formos: siekiančios pelno (IĮ, Ūkinė bendrija, MB, UAB, AB), pelno nesiekiančios organizacijos (VšĮ, Profesinių sąjungų ir kt.). Individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą). Mokomoji mokinių bendrovė (MMB). Licencinis verslas. Elektroninis verslas. Socialinis verslas. Socialiai atsakingas verslas. Analizuojami verslo organizavimo formų privalumai ir trūkumai. Diskutuojama, kokius klausimus reikia spręsti kuriant ir likviduojant įmonę. Nagrinėjamos įmonių bankroto priežastys ir pasekmės. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB.

Įmonių klasifikacija pagal dydį. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojami įmonių klasifikavimo (pagal dydį) kriterijai. Naudojant statistinius duomenis analizuojamos smulkaus ir vidutinio verslo tendencijos Lietuvoje.

Įmonės valdymo struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įmonės valdymas nagrinėjamas organizaciniu požiūriu (personalas, struktūra, valdymo technika) ir procesiniu požiūriu (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojų motyvavimas. Vidinė komunikacija organizacijoje. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas ir vidinė komunikacija savo kuriamoje MMB.

Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje.

Inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms.

Inovacijų politika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES ir Lietuvos inovacijų politika: tikslai, iniciatyvos ir finansavimas. Sumani specializacija. ES inovacijų švieslentė. Supažindinama su ES įgyvendinamomis iniciatyvomis bei inovacijų politikos įgyvendinimu Lietuvoje.

Skaitmeninimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo skaitmeninimas ir iššūkiai Pramonė 4.0 ir Pramonė 5.0 kontekste. Dirbtinis intelektas. Analizuojamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, privalumai ir trūkumai. Svarstomos inovatyvių verslo idėjų įgyvendinimo ir startuolių kūrimo galimybės mokykloje, kuriami inovatyvūs produktų gamybos sprendimai mokomojoje mokinių bendrovėje. Diskutuojama apie skaitmeninės industrijos revoliucijos įtaką ir perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje.

Verslo planavimo būtinybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G ir kt.). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai).

Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkodaros strategija (rinkos segmentavimas, pozicionavimas). Rinkodaros elementai, taktika (4P, 7P) ir aplinka. Konkurencija. Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Rinkos kainos ir konkurentų nustatymas. Verslo vidinės ir išorinės aplinkos analizė ir SSGG (angl. SWOT) matricos sudarymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, tipai, koncepcijos, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus reklamos metodus. Atliekamas pasirinktos prekės (produkto) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas.

Verslo finansavimo šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Investavimo į verslą galimybės ir rizikos įvertinimas. Kredito principai (tikslingumas, terminuotumas, grąžintinumas, draudimas), palūkanos. Pirminis viešas akcijų siūlymas.

Įmonės kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, sąnaudos, pelnas (nuostolis)). Analizuojamas atsiperkamumas (lūžio taškas, nenuostolingumas), skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko ekonominį požiūrį į kaštų ir pelno sampratą. Atsižvelgiant į laiko veiksnį, analizuojamos gamybos kaštų rūšys ir jų kitimo tendencijos.

Verslo strategijos ir tikslai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama verslo strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.).

Apskaita verslo įmonėje (balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Analizuojama, kaip sudaromas balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Atliekama verslo ataskaitų analizė. Mokoma tvarkyti MMB finansinę apskaitą.

Verslo mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, akcizo, individualios veiklos ir kiti verslo mokami mokesčiai). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslą reglamentuojantys įstatymai (darbo kodeksas, socialinės apsaugos įstatymai, aplinkos apsaugos įstatymai, konkurencijos įstatymas). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių teisės aktų įtaka verslo sprendimams.

ES struktūrinė parama. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai. Reikalavimai ES paramai gauti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Mokytojui arba draugams padedant, sugalvoja verslo idėją arba padeda realizuoti kitų inicijuotus praktinės veiklos projektus (kuria MMB). Aptaria verslo plano etapus. Išvardija sėkmingo verslininko savybes (C2.1). Su komandos draugais modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Padedamas mokytojo arba draugų, rengia verslo planą (C2.2). Dalyvauja kitų (kolegų ar mokytojo) inicijuotose diskusijose apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Parengia verslo planą, apytiksliai įvertindamas būtinas išlaidas, tikėtinas pajamas ir galimas rizikas (C2.3). Inicijuoja diskusiją apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir generuoja verslo idėją darnios (tvarios) plėtros kontekste. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Analizuoja vadovo (lyderio) indėlį į verslą. Rengia verslo planą, apskaičiuodamas išlaidas, tikėtinas pajamas, lūžio tašką, ir apibrėžia galimas rizikas (C2.4).

Verslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas.

Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla. Atskiriami socialinis, socialiai atsakingas, tvarus (darnus) verslas. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių.

Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama rizika.

Konteksto analizė ir problemos identifikavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Remiantis dizainu grįsto mąstymo (angl. „Design thinking“) metodika mokiniai, dirbdami grupėmis, generuoja verslo idėjas, atsižvelgdami į tai, kokią problemą jos gali išspręsti. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai.

Problemos analizė – sprendimo pateikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Rinkos tyrimas. Supažindinama su rinkos tyrimo metodais ir atliekamas rinkos tyrimas.

Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas).

Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis gamybai.

Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga).

Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose.

Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas.

Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti

III–IV gimnazijos klasių koncentras Komentuoja verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir verslo vystymosi tendencijas (C2.1). Paaiškina darnios (tvarios) plėtros sampratą. Apibūdina 2–3 skirtingus verslo modelius (socialinį, socialiai atsakingą, inovatyvų ir pan.) (C2.2). Komentuoja mokslinių tyrimų, socialinių bei technologinių inovacijų svarbą verslui. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.3). Komentuoja verslo ir visuomenės interesų sąsajas. Apibūdina lobizmo privalumus ir trūkumus, atpažįsta korupcijos apraiškas. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina atsakingo verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.4).

Antreprenerystė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Antreprenerystė ir verslas, verslininkas ir vadovas. Verslininkas novatorius. Asmenybės įtaka verslo sėkmei. Vadovo indėlis į verslą.

Verslo organizavimo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos verslo organizavimo formos: siekiančios pelno (IĮ, Ūkinė bendrija, MB, UAB, AB), pelno nesiekiančios organizacijos (VšĮ, Profesinių sąjungų ir kt.). Individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą). Mokomoji mokinių bendrovė (MMB). Licencinis verslas. Elektroninis verslas. Socialinis verslas. Socialiai atsakingas verslas. Analizuojami verslo organizavimo formų privalumai ir trūkumai. Diskutuojama, kokius klausimus reikia spręsti kuriant ir likviduojant įmonę. Nagrinėjamos įmonių bankroto priežastys ir pasekmės. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB.

Įmonių klasifikacija pagal dydį. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojami įmonių klasifikavimo (pagal dydį) kriterijai. Naudojant statistinius duomenis analizuojamos smulkaus ir vidutinio verslo tendencijos Lietuvoje.

Įmonės valdymo struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įmonės valdymas nagrinėjamas organizaciniu požiūriu (personalas, struktūra, valdymo technika) ir procesiniu požiūriu (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojų motyvavimas. Vidinė komunikacija organizacijoje. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas ir vidinė komunikacija savo kuriamoje MMB.

Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje.

Inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms.

Inovacijų politika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES ir Lietuvos inovacijų politika: tikslai, iniciatyvos ir finansavimas. Sumani specializacija. ES inovacijų švieslentė. Supažindinama su ES įgyvendinamomis iniciatyvomis bei inovacijų politikos įgyvendinimu Lietuvoje.

Skaitmeninimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo skaitmeninimas ir iššūkiai Pramonė 4.0 ir Pramonė 5.0 kontekste. Dirbtinis intelektas. Analizuojamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, privalumai ir trūkumai. Svarstomos inovatyvių verslo idėjų įgyvendinimo ir startuolių kūrimo galimybės mokykloje, kuriami inovatyvūs produktų gamybos sprendimai mokomojoje mokinių bendrovėje. Diskutuojama apie skaitmeninės industrijos revoliucijos įtaką ir perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje.

Verslo planavimo būtinybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G ir kt.). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai).

Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkodaros strategija (rinkos segmentavimas, pozicionavimas). Rinkodaros elementai, taktika (4P, 7P) ir aplinka. Konkurencija. Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Rinkos kainos ir konkurentų nustatymas. Verslo vidinės ir išorinės aplinkos analizė ir SSGG (angl. SWOT) matricos sudarymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, tipai, koncepcijos, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus reklamos metodus. Atliekamas pasirinktos prekės (produkto) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas.

Verslo finansavimo šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Investavimo į verslą galimybės ir rizikos įvertinimas. Kredito principai (tikslingumas, terminuotumas, grąžintinumas, draudimas), palūkanos. Pirminis viešas akcijų siūlymas.

Įmonės kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, sąnaudos, pelnas (nuostolis)). Analizuojamas atsiperkamumas (lūžio taškas, nenuostolingumas), skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko ekonominį požiūrį į kaštų ir pelno sampratą. Atsižvelgiant į laiko veiksnį, analizuojamos gamybos kaštų rūšys ir jų kitimo tendencijos.

Verslo strategijos ir tikslai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama verslo strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.).

Apskaita verslo įmonėje (balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Analizuojama, kaip sudaromas balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Atliekama verslo ataskaitų analizė. Mokoma tvarkyti MMB finansinę apskaitą.

Verslo mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, akcizo, individualios veiklos ir kiti verslo mokami mokesčiai). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslą reglamentuojantys įstatymai (darbo kodeksas, socialinės apsaugos įstatymai, aplinkos apsaugos įstatymai, konkurencijos įstatymas). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių teisės aktų įtaka verslo sprendimams.

ES struktūrinė parama. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai. Reikalavimai ES paramai gauti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija gamybos ir realizavimo kaštų (sąnaudų) sudedamąsias dalis (C3.1). Mokytojui arba draugams padedant, suskirsto gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas) į grupes ir apskaičiuoja juos (C3.2). Savarankiškai suskirsto gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas) į grupes, apskaičiuoja juos, įvertindamas galimas išlaidas. Pateikia alternatyvių produktų pavyzdžių (C3.3). Sugrupuoja, apskaičiuoja ir palygina alternatyvių produktų gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas). Paaiškina, kaip galima sumažinti kaštus (sąnaudas), nebloginant produktų kokybės (C3.4).

Verslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas.

Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla. Atskiriami socialinis, socialiai atsakingas, tvarus (darnus) verslas. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių.

Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama rizika.

Konteksto analizė ir problemos identifikavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Remiantis dizainu grįsto mąstymo (angl. „Design thinking“) metodika mokiniai, dirbdami grupėmis, generuoja verslo idėjas, atsižvelgdami į tai, kokią problemą jos gali išspręsti. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai.

Problemos analizė – sprendimo pateikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Rinkos tyrimas. Supažindinama su rinkos tyrimo metodais ir atliekamas rinkos tyrimas.

Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas).

Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis gamybai.

Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga).

Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose.

Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas.

Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti

III–IV gimnazijos klasių koncentras Suskaičiuoja įmonės gamybos ir realizavimo kaštus pagal pateiktas užduotis (C3.1). Grafiškai interpretuoja įmonės gamybos kaštus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu (C3.2). Įvertina savo kuriamos įmonės ar produkto kaštus ir gautinas pajamas (C3.3). Taikydamas kelis (2–3) verslo scenarijus, suskaičiuoja lūžio tašką ir gautiną pelną (C3.4).

Antreprenerystė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Antreprenerystė ir verslas, verslininkas ir vadovas. Verslininkas novatorius. Asmenybės įtaka verslo sėkmei. Vadovo indėlis į verslą.

Verslo organizavimo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos verslo organizavimo formos: siekiančios pelno (IĮ, Ūkinė bendrija, MB, UAB, AB), pelno nesiekiančios organizacijos (VšĮ, Profesinių sąjungų ir kt.). Individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą). Mokomoji mokinių bendrovė (MMB). Licencinis verslas. Elektroninis verslas. Socialinis verslas. Socialiai atsakingas verslas. Analizuojami verslo organizavimo formų privalumai ir trūkumai. Diskutuojama, kokius klausimus reikia spręsti kuriant ir likviduojant įmonę. Nagrinėjamos įmonių bankroto priežastys ir pasekmės. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB.

Įmonių klasifikacija pagal dydį. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojami įmonių klasifikavimo (pagal dydį) kriterijai. Naudojant statistinius duomenis analizuojamos smulkaus ir vidutinio verslo tendencijos Lietuvoje.

Įmonės valdymo struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įmonės valdymas nagrinėjamas organizaciniu požiūriu (personalas, struktūra, valdymo technika) ir procesiniu požiūriu (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojų motyvavimas. Vidinė komunikacija organizacijoje. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas ir vidinė komunikacija savo kuriamoje MMB.

Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje.

Inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms.

Inovacijų politika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES ir Lietuvos inovacijų politika: tikslai, iniciatyvos ir finansavimas. Sumani specializacija. ES inovacijų švieslentė. Supažindinama su ES įgyvendinamomis iniciatyvomis bei inovacijų politikos įgyvendinimu Lietuvoje.

Skaitmeninimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo skaitmeninimas ir iššūkiai Pramonė 4.0 ir Pramonė 5.0 kontekste. Dirbtinis intelektas. Analizuojamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, privalumai ir trūkumai. Svarstomos inovatyvių verslo idėjų įgyvendinimo ir startuolių kūrimo galimybės mokykloje, kuriami inovatyvūs produktų gamybos sprendimai mokomojoje mokinių bendrovėje. Diskutuojama apie skaitmeninės industrijos revoliucijos įtaką ir perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje.

Verslo planavimo būtinybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G ir kt.). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai).

Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkodaros strategija (rinkos segmentavimas, pozicionavimas). Rinkodaros elementai, taktika (4P, 7P) ir aplinka. Konkurencija. Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Rinkos kainos ir konkurentų nustatymas. Verslo vidinės ir išorinės aplinkos analizė ir SSGG (angl. SWOT) matricos sudarymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, tipai, koncepcijos, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus reklamos metodus. Atliekamas pasirinktos prekės (produkto) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas.

Verslo finansavimo šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Investavimo į verslą galimybės ir rizikos įvertinimas. Kredito principai (tikslingumas, terminuotumas, grąžintinumas, draudimas), palūkanos. Pirminis viešas akcijų siūlymas.

Įmonės kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, sąnaudos, pelnas (nuostolis)). Analizuojamas atsiperkamumas (lūžio taškas, nenuostolingumas), skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko ekonominį požiūrį į kaštų ir pelno sampratą. Atsižvelgiant į laiko veiksnį, analizuojamos gamybos kaštų rūšys ir jų kitimo tendencijos.

Verslo strategijos ir tikslai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama verslo strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.).

Apskaita verslo įmonėje (balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Analizuojama, kaip sudaromas balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Atliekama verslo ataskaitų analizė. Mokoma tvarkyti MMB finansinę apskaitą.

Verslo mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, akcizo, individualios veiklos ir kiti verslo mokami mokesčiai). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslą reglamentuojantys įstatymai (darbo kodeksas, socialinės apsaugos įstatymai, aplinkos apsaugos įstatymai, konkurencijos įstatymas). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių teisės aktų įtaka verslo sprendimams.

ES struktūrinė parama. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai. Reikalavimai ES paramai gauti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija pagrindines verslo organizavimo formas, įvardija bent vieną jų privalumą ir trūkumą. Mokytojo arba draugų padedamas aptaria, kokių savybių turi turėti verslininkas (C1.1). Apibūdina sąvokas – verslumas, verslas. Išvardija pagrindines verslo organizavimo formas, įvardija jų privalumus ir trūkumus. Paaiškina priežastis, skatinančias imtis verslo (C1.2). Aptaria verslo vaidmenį savo aplinkoje ir paaiškina, kuo svarbus verslumas. Palygina skirtingas verslo organizavimo formas, išskirdamas jų privalumus ir trūkumus. Diskutuoja apie verslo socialinę atsakomybę (C1.3). Atpažįsta socialinį, socialiai atsakingą, tvarų verslą. Pateikia verslo praktikos pavyzdžių (C1.4).

Verslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas.

Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla. Atskiriami socialinis, socialiai atsakingas, tvarus (darnus) verslas. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių.

Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama rizika.

Konteksto analizė ir problemos identifikavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Remiantis dizainu grįsto mąstymo (angl. „Design thinking“) metodika mokiniai, dirbdami grupėmis, generuoja verslo idėjas, atsižvelgdami į tai, kokią problemą jos gali išspręsti. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai.

Problemos analizė – sprendimo pateikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Rinkos tyrimas. Supažindinama su rinkos tyrimo metodais ir atliekamas rinkos tyrimas.

Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas).

Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis gamybai.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.

Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga).

Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas.

Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose.

Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Mokytojui arba draugams padedant, sugalvoja verslo idėją arba padeda realizuoti kitų inicijuotus praktinės veiklos projektus (kuria MMB). Aptaria verslo plano etapus. Išvardija sėkmingo verslininko savybes (C2.1). Su komandos draugais modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Padedamas mokytojo arba draugų, rengia verslo planą (C2.2). Dalyvauja kitų (kolegų ar mokytojo) inicijuotose diskusijose apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Parengia verslo planą, apytiksliai įvertindamas būtinas išlaidas, tikėtinas pajamas ir galimas rizikas (C2.3). Inicijuoja diskusiją apie verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir generuoja verslo idėją darnios (tvarios) plėtros kontekste. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą. Analizuoja vadovo (lyderio) indėlį į verslą. Rengia verslo planą, apskaičiuodamas išlaidas, tikėtinas pajamas, lūžio tašką, ir apibrėžia galimas rizikas (C2.4).

Verslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas.

Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla. Atskiriami socialinis, socialiai atsakingas, tvarus (darnus) verslas. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių.

Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama rizika.

Konteksto analizė ir problemos identifikavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Remiantis dizainu grįsto mąstymo (angl. „Design thinking“) metodika mokiniai, dirbdami grupėmis, generuoja verslo idėjas, atsižvelgdami į tai, kokią problemą jos gali išspręsti. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai.

Problemos analizė – sprendimo pateikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Rinkos tyrimas. Supažindinama su rinkos tyrimo metodais ir atliekamas rinkos tyrimas.

Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas).

Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis gamybai.

Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga).

Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose.

Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas.

Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija gamybos ir realizavimo kaštų (sąnaudų) sudedamąsias dalis (C3.1). Mokytojui arba draugams padedant, suskirsto gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas) į grupes ir apskaičiuoja juos (C3.2). Savarankiškai suskirsto gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas) į grupes, apskaičiuoja juos, įvertindamas galimas išlaidas. Pateikia alternatyvių produktų pavyzdžių (C3.3). Sugrupuoja, apskaičiuoja ir palygina alternatyvių produktų gamybos ir realizavimo kaštus (sąnaudas). Paaiškina, kaip galima sumažinti kaštus (sąnaudas), nebloginant produktų kokybės (C3.4).

Verslas. Verslumas ir verslas, verslininkas ir vadovas, verslininkas novatorius, lyderystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas verslo vaidmuo visuomenėje. Aptariama, kokių savybių turi turėti verslininkas.

Verslo organizavimo formos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo organizavimo formomis, jos lyginamos pagal privalumus ir trūkumus. Supažindinama su ne pelno siekiančių organizacijų veikla. Atskiriami socialinis, socialiai atsakingas, tvarus (darnus) verslas. Pateikiama verslo praktikos pavyzdžių.

Verslo finansavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Supažindinama su verslo finansavimo formomis ir galimybėmis. Vertinama rizika.

Konteksto analizė ir problemos identifikavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Remiantis dizainu grįsto mąstymo (angl. „Design thinking“) metodika mokiniai, dirbdami grupėmis, generuoja verslo idėjas, atsižvelgdami į tai, kokią problemą jos gali išspręsti. Per praktinę veiklą (kuriant mokomąsias mokinių bendroves (MMB)) ugdomi verslumo gebėjimai.

Problemos analizė – sprendimo pateikimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Rinkos tyrimas. Supažindinama su rinkos tyrimo metodais ir atliekamas rinkos tyrimas.

Idėjos analizė – verslo planas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Dirbant komandoje, vystomas verslo planas, pasinaudojant verslo modelio drobe (angl. business model canvas).

Idėjos įgyvendinimas – įmonės finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas finansavimas parduodant akcijas; mokoma valdyti įmonės finansus pildant buhalterinio balanso žurnalą.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės struktūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinama žmogiškųjų išteklių kokybės įtaka darbo našumui. Analizuojama ir vertinama bendradarbiavimo ir komandinio darbo galia verslui.

Idėjos įgyvendinimas – įmonės tiekimo grandinė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokoma vystyti prekę (paslaugą). Nagrinėjami našumo veiksniai ir jų daromas poveikis gamybai.

Idėjos įgyvendinimas – marketingas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Reklamuojamas, viešinamas, parduodamas produktas (paslauga).

Idėjos įgyvendinimas – pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Pristatoma verslo idėja bendruomenei ir (ar) eXpo renginiuose.

Idėjos įgyvendinimas – prototipas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Sukuriamas savos verslo idėjos prototipas.

Kolegų idėjų vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Vertinamos kolegų idėjos, mokoma etiškai konkuruoti rinkoje: atsakingai replikuoti ir argumentuotai reflektuoti

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Išvardija verslo organizavimo formas ir nurodo jų privalumus ir trūkumus (C1.1). Paaiškina valstybės ir verslo interesų dermę. Pateikia skirtingų verslo organizavimo formų realius pavyzdžius (C1.2). Komentuoja valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą. Analizuoja vadovo indėlį į verslą. Išsirenka geriausią verslo organizavimo alternatyvą (C1.3). Apibūdina planavimo, veiklos organizavimo ir kontrolės svarbą vadovaujant įmonei. Argumentuodamas išskiria prioritetus rinkdamasis verslo organizavimo formą (C1.4).

Antreprenerystė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Antreprenerystė ir verslas, verslininkas ir vadovas. Verslininkas novatorius. Asmenybės įtaka verslo sėkmei. Vadovo indėlis į verslą.

Verslo organizavimo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos verslo organizavimo formos: siekiančios pelno (IĮ, Ūkinė bendrija, MB, UAB, AB), pelno nesiekiančios organizacijos (VšĮ, Profesinių sąjungų ir kt.). Individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą). Mokomoji mokinių bendrovė (MMB). Licencinis verslas. Elektroninis verslas. Socialinis verslas. Socialiai atsakingas verslas. Analizuojami verslo organizavimo formų privalumai ir trūkumai. Diskutuojama, kokius klausimus reikia spręsti kuriant ir likviduojant įmonę. Nagrinėjamos įmonių bankroto priežastys ir pasekmės. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB.

Įmonių klasifikacija pagal dydį. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojami įmonių klasifikavimo (pagal dydį) kriterijai. Naudojant statistinius duomenis analizuojamos smulkaus ir vidutinio verslo tendencijos Lietuvoje.

Įmonės valdymo struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įmonės valdymas nagrinėjamas organizaciniu požiūriu (personalas, struktūra, valdymo technika) ir procesiniu požiūriu (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojų motyvavimas. Vidinė komunikacija organizacijoje. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas ir vidinė komunikacija savo kuriamoje MMB.

Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje.

Inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms.

Inovacijų politika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES ir Lietuvos inovacijų politika: tikslai, iniciatyvos ir finansavimas. Sumani specializacija. ES inovacijų švieslentė. Supažindinama su ES įgyvendinamomis iniciatyvomis bei inovacijų politikos įgyvendinimu Lietuvoje.

Skaitmeninimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo skaitmeninimas ir iššūkiai Pramonė 4.0 ir Pramonė 5.0 kontekste. Dirbtinis intelektas. Analizuojamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, privalumai ir trūkumai. Svarstomos inovatyvių verslo idėjų įgyvendinimo ir startuolių kūrimo galimybės mokykloje, kuriami inovatyvūs produktų gamybos sprendimai mokomojoje mokinių bendrovėje. Diskutuojama apie skaitmeninės industrijos revoliucijos įtaką ir perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje.

Verslo planavimo būtinybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G ir kt.). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai).

Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkodaros strategija (rinkos segmentavimas, pozicionavimas). Rinkodaros elementai, taktika (4P, 7P) ir aplinka. Konkurencija. Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Rinkos kainos ir konkurentų nustatymas. Verslo vidinės ir išorinės aplinkos analizė ir SSGG (angl. SWOT) matricos sudarymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, tipai, koncepcijos, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus reklamos metodus. Atliekamas pasirinktos prekės (produkto) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas.

Verslo finansavimo šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Investavimo į verslą galimybės ir rizikos įvertinimas. Kredito principai (tikslingumas, terminuotumas, grąžintinumas, draudimas), palūkanos. Pirminis viešas akcijų siūlymas.

Įmonės kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, sąnaudos, pelnas (nuostolis)). Analizuojamas atsiperkamumas (lūžio taškas, nenuostolingumas), skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko ekonominį požiūrį į kaštų ir pelno sampratą. Atsižvelgiant į laiko veiksnį, analizuojamos gamybos kaštų rūšys ir jų kitimo tendencijos.

Verslo strategijos ir tikslai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama verslo strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.).

Apskaita verslo įmonėje (balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Analizuojama, kaip sudaromas balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Atliekama verslo ataskaitų analizė. Mokoma tvarkyti MMB finansinę apskaitą.

Verslo mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, akcizo, individualios veiklos ir kiti verslo mokami mokesčiai). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslą reglamentuojantys įstatymai (darbo kodeksas, socialinės apsaugos įstatymai, aplinkos apsaugos įstatymai, konkurencijos įstatymas). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių teisės aktų įtaka verslo sprendimams.

ES struktūrinė parama. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai. Reikalavimai ES paramai gauti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Komentuoja verslo kūrimo ir veiklos vykdymo galimybes Lietuvoje ir verslo vystymosi tendencijas (C2.1). Paaiškina darnios (tvarios) plėtros sampratą. Apibūdina 2–3 skirtingus verslo modelius (socialinį, socialiai atsakingą, inovatyvų ir pan.) (C2.2). Komentuoja mokslinių tyrimų, socialinių bei technologinių inovacijų svarbą verslui. Modeliuoja (praktiškai), įgyvendina verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.3). Komentuoja verslo ir visuomenės interesų sąsajas. Apibūdina lobizmo privalumus ir trūkumus, atpažįsta korupcijos apraiškas. Siūlo idėjas ir modeliuoja (praktiškai), įgyvendina atsakingo verslo įmonės įkūrimą, valdymą ir likvidavimą (C2.4).

Antreprenerystė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Antreprenerystė ir verslas, verslininkas ir vadovas. Verslininkas novatorius. Asmenybės įtaka verslo sėkmei. Vadovo indėlis į verslą.

Verslo organizavimo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos verslo organizavimo formos: siekiančios pelno (IĮ, Ūkinė bendrija, MB, UAB, AB), pelno nesiekiančios organizacijos (VšĮ, Profesinių sąjungų ir kt.). Individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą). Mokomoji mokinių bendrovė (MMB). Licencinis verslas. Elektroninis verslas. Socialinis verslas. Socialiai atsakingas verslas. Analizuojami verslo organizavimo formų privalumai ir trūkumai. Diskutuojama, kokius klausimus reikia spręsti kuriant ir likviduojant įmonę. Nagrinėjamos įmonių bankroto priežastys ir pasekmės. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB.

Įmonių klasifikacija pagal dydį. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojami įmonių klasifikavimo (pagal dydį) kriterijai. Naudojant statistinius duomenis analizuojamos smulkaus ir vidutinio verslo tendencijos Lietuvoje.

Įmonės valdymo struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įmonės valdymas nagrinėjamas organizaciniu požiūriu (personalas, struktūra, valdymo technika) ir procesiniu požiūriu (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojų motyvavimas. Vidinė komunikacija organizacijoje. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas ir vidinė komunikacija savo kuriamoje MMB.

Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje.

Inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms.

Inovacijų politika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES ir Lietuvos inovacijų politika: tikslai, iniciatyvos ir finansavimas. Sumani specializacija. ES inovacijų švieslentė. Supažindinama su ES įgyvendinamomis iniciatyvomis bei inovacijų politikos įgyvendinimu Lietuvoje.

Skaitmeninimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo skaitmeninimas ir iššūkiai Pramonė 4.0 ir Pramonė 5.0 kontekste. Dirbtinis intelektas. Analizuojamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, privalumai ir trūkumai. Svarstomos inovatyvių verslo idėjų įgyvendinimo ir startuolių kūrimo galimybės mokykloje, kuriami inovatyvūs produktų gamybos sprendimai mokomojoje mokinių bendrovėje. Diskutuojama apie skaitmeninės industrijos revoliucijos įtaką ir perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje.

Verslo planavimo būtinybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G ir kt.). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai).

Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkodaros strategija (rinkos segmentavimas, pozicionavimas). Rinkodaros elementai, taktika (4P, 7P) ir aplinka. Konkurencija. Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Rinkos kainos ir konkurentų nustatymas. Verslo vidinės ir išorinės aplinkos analizė ir SSGG (angl. SWOT) matricos sudarymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, tipai, koncepcijos, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus reklamos metodus. Atliekamas pasirinktos prekės (produkto) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas.

Verslo finansavimo šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Investavimo į verslą galimybės ir rizikos įvertinimas. Kredito principai (tikslingumas, terminuotumas, grąžintinumas, draudimas), palūkanos. Pirminis viešas akcijų siūlymas.

Įmonės kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, sąnaudos, pelnas (nuostolis)). Analizuojamas atsiperkamumas (lūžio taškas, nenuostolingumas), skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko ekonominį požiūrį į kaštų ir pelno sampratą. Atsižvelgiant į laiko veiksnį, analizuojamos gamybos kaštų rūšys ir jų kitimo tendencijos.

Verslo strategijos ir tikslai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama verslo strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.).

Apskaita verslo įmonėje (balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Analizuojama, kaip sudaromas balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Atliekama verslo ataskaitų analizė. Mokoma tvarkyti MMB finansinę apskaitą.

Verslo mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, akcizo, individualios veiklos ir kiti verslo mokami mokesčiai). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslą reglamentuojantys įstatymai (darbo kodeksas, socialinės apsaugos įstatymai, aplinkos apsaugos įstatymai, konkurencijos įstatymas). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių teisės aktų įtaka verslo sprendimams.

ES struktūrinė parama. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai. Reikalavimai ES paramai gauti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Suskaičiuoja įmonės gamybos ir realizavimo kaštus pagal pateiktas užduotis (C3.1). Grafiškai interpretuoja įmonės gamybos kaštus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu (C3.2). Įvertina savo kuriamos įmonės ar produkto kaštus ir gautinas pajamas (C3.3). Taikydamas kelis (2–3) verslo scenarijus, suskaičiuoja lūžio tašką ir gautiną pelną (C3.4).

Antreprenerystė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Antreprenerystė ir verslas, verslininkas ir vadovas. Verslininkas novatorius. Asmenybės įtaka verslo sėkmei. Vadovo indėlis į verslą.

Verslo organizavimo formos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos verslo organizavimo formos: siekiančios pelno (IĮ, Ūkinė bendrija, MB, UAB, AB), pelno nesiekiančios organizacijos (VšĮ, Profesinių sąjungų ir kt.). Individuali veikla (pagal pažymą ir pagal verslo liudijimą). Mokomoji mokinių bendrovė (MMB). Licencinis verslas. Elektroninis verslas. Socialinis verslas. Socialiai atsakingas verslas. Analizuojami verslo organizavimo formų privalumai ir trūkumai. Diskutuojama, kokius klausimus reikia spręsti kuriant ir likviduojant įmonę. Nagrinėjamos įmonių bankroto priežastys ir pasekmės. Praktiškai įgyvendinama verslo idėja kuriant MMB.

Įmonių klasifikacija pagal dydį. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojami įmonių klasifikavimo (pagal dydį) kriterijai. Naudojant statistinius duomenis analizuojamos smulkaus ir vidutinio verslo tendencijos Lietuvoje.

Įmonės valdymo struktūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įmonės valdymas nagrinėjamas organizaciniu požiūriu (personalas, struktūra, valdymo technika) ir procesiniu požiūriu (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė). Įmonės žmogiškųjų išteklių planavimas. Kvalifikacijos kėlimas. Darbuotojų motyvavimas. Vidinė komunikacija organizacijoje. Praktiškai įgyvendinamas žmogiškųjų išteklių planavimas, valdymo struktūros formavimas, darbuotojų motyvavimas ir vidinė komunikacija savo kuriamoje MMB.

Verslo etika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Organizacijos kultūra. Autorių teisių apsauga (produktų, marketingo sprendimų ir pan.), plagijavimas. Efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai, darbo komandoje, konfliktų valdymo gebėjimų ugdymas(is). Analizuojama, nuo ko priklauso valdymo ir darbo kultūra, kas yra verslo etika, koks etikos ir teisės ryšys. Atsakomybės prisiėmimas kuriamoje MMB. Diskutuojama apie socialinę atsakomybę, etikos kodeksą ir vertybių svarbą organizacijoje.

Inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Socialinės ir technologinės inovacijos ir jų praktinė reikšmė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo verslui, visuomenei ir darniai (tvariai) plėtrai. Įmonės startuoliai. Analizuojami konkretūs pavyzdžiai, vertinama aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų (įmonių) reikšmė Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtaka aplinkai ir žmonėms.

Inovacijų politika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES ir Lietuvos inovacijų politika: tikslai, iniciatyvos ir finansavimas. Sumani specializacija. ES inovacijų švieslentė. Supažindinama su ES įgyvendinamomis iniciatyvomis bei inovacijų politikos įgyvendinimu Lietuvoje.

Skaitmeninimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo skaitmeninimas ir iššūkiai Pramonė 4.0 ir Pramonė 5.0 kontekste. Dirbtinis intelektas. Analizuojamos skaitmeninimo teikiamos galimybės, privalumai ir trūkumai. Svarstomos inovatyvių verslo idėjų įgyvendinimo ir startuolių kūrimo galimybės mokykloje, kuriami inovatyvūs produktų gamybos sprendimai mokomojoje mokinių bendrovėje. Diskutuojama apie skaitmeninės industrijos revoliucijos įtaką ir perspektyvas Lietuvoje ir pasaulyje.

Verslo planavimo būtinybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslo planas. Verslo modeliai (B2B, B2C, B2G ir kt.). Verslo modelio drobė (angl. business model canvas). Parengiamas verslo planas pasirinktai verslo idėjai (gaminiui, paslaugai).

Rinkodara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Rinkodaros strategija (rinkos segmentavimas, pozicionavimas). Rinkodaros elementai, taktika (4P, 7P) ir aplinka. Konkurencija. Rinkos tyrimai. Prekės gyvavimo ciklas. Rinkos kainos ir konkurentų nustatymas. Verslo vidinės ir išorinės aplinkos analizė ir SSGG (angl. SWOT) matricos sudarymas. Analizuojama rinkodaros svarba, tikslai, tipai, koncepcijos, kainos vaidmuo rinkodaroje. Diskutuojama apie naudojamus reklamos metodus. Atliekamas pasirinktos prekės (produkto) rinkos tyrimas ir parengiamas rinkodaros planas.

Verslo finansavimo šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Investavimo į verslą galimybės ir rizikos įvertinimas. Kredito principai (tikslingumas, terminuotumas, grąžintinumas, draudimas), palūkanos. Pirminis viešas akcijų siūlymas.

Įmonės kaštai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Trumpojo ir ilgojo laikotarpio kaštai. Produkto savikaina. Įmonės veiklos rezultatai (pajamos, sąnaudos, pelnas (nuostolis)). Analizuojamas atsiperkamumas (lūžio taškas, nenuostolingumas), skaičiavimais ir grafiškai nustatomas lūžio taškas. Taiko ekonominį požiūrį į kaštų ir pelno sampratą. Atsižvelgiant į laiko veiksnį, analizuojamos gamybos kaštų rūšys ir jų kitimo tendencijos.

Verslo strategijos ir tikslai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojama verslo strategija ir tikslai (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas, socialinė atsakomybė, rinkos didinimas ir kt.).

Apskaita verslo įmonėje (balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Pelno paskirstymas. Įmonės turtas (ilgalaikis, trumpalaikis). Analizuojama, kaip sudaromas balansas, pelno arba nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Atliekama verslo ataskaitų analizė. Mokoma tvarkyti MMB finansinę apskaitą.

Verslo mokesčiai (pelno, pridėtinės vertės, žemės, nekilnojamo turto, akcizo, individualios veiklos ir kiti verslo mokami mokesčiai). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Verslą reglamentuojantys įstatymai (darbo kodeksas, socialinės apsaugos įstatymai, aplinkos apsaugos įstatymai, konkurencijos įstatymas). Analizuojama vyriausybės mokesčių politikos bei kitų verslą reglamentuojančių teisės aktų įtaka verslo sprendimams.

ES struktūrinė parama. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai. Reikalavimai ES paramai gauti.

Šios veiklos srityje mokinys supažindinamas su valstybės dalyvavimo ekonomikoje tikslais, kryptimis, funkcijomis ir ekonominės politikos priemonėmis. Ugdomi mokinio gebėjimai analizuoti makroekonominius rodiklius ir susieti juos su šalies ekonomine raida. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: D1–D3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Paaiškina, kas yra valstybės biudžetas, kaip formuojamos biudžeto pajamos ir kam skiriamos biudžeto išlaidos. Pagal pateiktus duomenis nustato valstybės biudžeto būklę (D1.1). Pademonstruoja bendrą supratimą apie valstybės biudžeto struktūrą, pajamų šaltinius ir išlaidų elementus. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoja valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) struktūrą (D1.2). Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoja valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) struktūrą ir, mokytojui arba draugams padedant, suformuluoja išvadas. Diskutuoja apie Lietuvos biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą, biudžeto būklę (D1.3). Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, apskaičiuodamas pajamų ir išlaidų elementų lyginamąsias dalis, ir pateikia savo įžvalgas apie įvairių laikotarpių Lietuvos biudžeto pokyčius. Komentuoja valstybės biudžeto deficito ar pertekliaus priežastis (D1.4).

Valstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose.

Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją).

Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai.

Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei.

Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas fiskalinės politikos priemonių veiksmingumas sprendžiant ekonomikos problemas. Aptariama, kuo skiriasi valstybės biudžeto deficitas nuo valstybės skolos. Aptariami (analizuojami) biudžeto deficito mažinimo būdai bei didėjančio deficito grėsmė šalies ekonominiam stabilumui. Analizuojamas centrinio banko vaidmuo.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, pateikia savo įžvalgas, skiria valstybės biudžeto deficitą nuo valstybės skolos (D1.1). Lygina pateiktą statistinę informaciją apie skirtingo laikotarpio Lietuvos ir kitų 2–3 šalių valstybės biudžetus ir suformuluoja išvadas (D1.2). Analizuoja ir vertina šalies valdžios sprendimus dėl biudžeto pajamų ir išlaidų (D1.3). Paaiškina biudžeto deficito mažinimo būdus bei didėjančio deficito grėsmę šalies ekonomikos stabilumui (D1.4).

Rinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Išorės efektai, pirminio pajamų paskirstymo netobulumas. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje.

Valstybės biudžetas, pajamos ir išlaidos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos mokesčių sistema. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). ES biudžetas ir jo paskirstymas. Lietuvos įmokos į ES biudžetą ir gaunamos išmokos. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą mokesčių mokėtojams. Analizuojamas Lietuvos indėlis į ES biudžetą ir iš jo gaunamos išmokos. Analizuojami senėjančios visuomenės iššūkiai biudžeto balansui užtikrinti.

Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrasis nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui, nacionalinės pajamos, asmeninės pajamos ir disponuojamos pajamos. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai (gamybos, pajamų, išlaidų). Negamybiniai sandoriai. Transferiniai mokėjimai. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojami pagrindiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai. Analizuojami skirtingų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys.

Ekonomikos (verslo) ciklai, jų priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. Analizuojama, kas sukelia ekonominius svyravimus, ekonominio ciklo fazes. Ekonomikos augimas ir visuomenės gerovė. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka ekonominių rodiklių, aptariami kiti visuomenės gerovės rodikliai (indeksai) (ŽSRI, Laimės indeksas, Įtraukiančio vystymosi indeksas ir kt.).

Gyventojai ir ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Nedarbas, jo rūšys, priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo kaštai: A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Nelegalus darbas ir jo sprendimo priemonės. Jaunimo nedarbas. Lygios galimybės moterims ir vyrams darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą, kokios yra fizinio ir protinio darbo savybės. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Apskaičiuojamas užimtumo ir nedarbo lygis. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys.

Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos infliacijos priežastys ir formos. Infliacijos rodikliai. Infliacijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Defliacija. Stagfliacija. Phillipso kreivė. Infliacijos dinamika Lietuvoje. Analizuojami skirtingų šalių infliacijos rodiklių duomenys ir pinigų perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį.

Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo pokyčiai. Analizuojamos visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos diagramos, pateikiamos analizės įžvalgos

Valstybės ekonominė politika (fiskalinė ir monetarinė). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes).

Šešėlinė ekonomika: priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti.

Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gyventojų pajamų nelygybės problema, susidarymo priežastys ir sprendimo būdai. Lorenzo kreivė, Gini indeksas. Pajamų perskirstymas. Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo mažinimo strategijos. Analizuojama „Skurdo rato“ diagrama, diskutuojama apie skurdo mažinimo būdus.

Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Pademonstruoja bendrą supratimą apie ekonominius ciklus, apibūdina ekonominę situaciją atspindinčius rodiklius (D2.1). Analizuoja makroekonominius rodiklius pagal pateiktus statistinius duomenis ir, padedant mokytojui arba draugams, pateikia išvadas (D2.2). Su mokytojo arba draugų pagalba surenka reikalingus Lietuvos ekonomikos statistinius duomenis, pateikia juos lentelių ir grafikų forma, atlieka jų analizę ir pateikia išvadas (D2.3). Savarankiškai surenka Lietuvos ekonomikos statistinius duomenis, sistemina juos lentelių ir grafikų forma ir analizuoja. Apskaičiuoja ekonominių rodiklių santykinius pokyčius ir pateikia argumentuotas išvadas (D2.4).

Valstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose.

Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją).

Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai.

Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei.

Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas fiskalinės politikos priemonių veiksmingumas sprendžiant ekonomikos problemas. Aptariama, kuo skiriasi valstybės biudžeto deficitas nuo valstybės skolos. Aptariami (analizuojami) biudžeto deficito mažinimo būdai bei didėjančio deficito grėsmė šalies ekonominiam stabilumui. Analizuojamas centrinio banko vaidmuo.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Apibūdina pagrindinius makroekonominius rodiklius ir jų kitimo tendencijas susieja su ekonominiais svyravimais (D2.1). Analizuoja pateiktus Lietuvos ir kitų (2–3) šalių makroekonominius rodiklius, juos sistemina lentelių ir (ar) grafikų forma, lygina ir generuoja išvadas (D2.2). Savarankiškai surenka statistinius duomenis apie Lietuvos ir pasirinktų kitų 2–3 šalių ekonomiką, susistemina juos, analizuoja, lygina, apskaičiuoja ekonominių rodiklių pokyčius ir generuoja išvadas (D2.3). Demonstruoja savo požiūrį į tai, kiek oficiali statistinė informacija atspindi realią ekonominę situaciją šalyje. Aptaria šešėlinės ekonomikos įtaką šalies ekonomikai (D2.4).

Rinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Išorės efektai, pirminio pajamų paskirstymo netobulumas. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje.

Valstybės biudžetas, pajamos ir išlaidos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos mokesčių sistema. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). ES biudžetas ir jo paskirstymas. Lietuvos įmokos į ES biudžetą ir gaunamos išmokos. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą mokesčių mokėtojams. Analizuojamas Lietuvos indėlis į ES biudžetą ir iš jo gaunamos išmokos. Analizuojami senėjančios visuomenės iššūkiai biudžeto balansui užtikrinti.

Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrasis nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui, nacionalinės pajamos, asmeninės pajamos ir disponuojamos pajamos. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai (gamybos, pajamų, išlaidų). Negamybiniai sandoriai. Transferiniai mokėjimai. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojami pagrindiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai. Analizuojami skirtingų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys.

Ekonomikos (verslo) ciklai, jų priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. Analizuojama, kas sukelia ekonominius svyravimus, ekonominio ciklo fazes. Ekonomikos augimas ir visuomenės gerovė. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka ekonominių rodiklių, aptariami kiti visuomenės gerovės rodikliai (indeksai) (ŽSRI, Laimės indeksas, Įtraukiančio vystymosi indeksas ir kt.).

Gyventojai ir ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Nedarbas, jo rūšys, priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo kaštai: A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Nelegalus darbas ir jo sprendimo priemonės. Jaunimo nedarbas. Lygios galimybės moterims ir vyrams darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą, kokios yra fizinio ir protinio darbo savybės. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Apskaičiuojamas užimtumo ir nedarbo lygis. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys.

Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos infliacijos priežastys ir formos. Infliacijos rodikliai. Infliacijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Defliacija. Stagfliacija. Phillipso kreivė. Infliacijos dinamika Lietuvoje. Analizuojami skirtingų šalių infliacijos rodiklių duomenys ir pinigų perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį.

Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo pokyčiai. Analizuojamos visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos diagramos, pateikiamos analizės įžvalgos

Valstybės ekonominė politika (fiskalinė ir monetarinė). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes).

Šešėlinė ekonomika: priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti.

Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gyventojų pajamų nelygybės problema, susidarymo priežastys ir sprendimo būdai. Lorenzo kreivė, Gini indeksas. Pajamų perskirstymas. Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo mažinimo strategijos. Analizuojama „Skurdo rato“ diagrama, diskutuojama apie skurdo mažinimo būdus.

Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Pademonstruoja bendras žinias apie ekonominius ciklus (D3.1). Paaiškina valstybės ekonominės politikos esmę (D3.2). Dalyvauja mokytojo inicijuotose diskusijose apie fiskalinės politikos taikymą esant skirtingam ekonominiam ciklui (D3.3). Komentuoja, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką (D3.4.).

Valstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose.

Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją).

Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai.

Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei.

Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas fiskalinės politikos priemonių veiksmingumas sprendžiant ekonomikos problemas. Aptariama, kuo skiriasi valstybės biudžeto deficitas nuo valstybės skolos. Aptariami (analizuojami) biudžeto deficito mažinimo būdai bei didėjančio deficito grėsmė šalies ekonominiam stabilumui. Analizuojamas centrinio banko vaidmuo.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Paaiškina ekonominius svyravimus ir nusako jų priežastis ir pasekmes (D3.1). Paaiškina ekonominių ciklų ir valstybės ekonominės politikos sąsajas (D3.2). Paaiškina fiskalinės ir monetarinės politikos priemones, jų poveikį šalies ekonominiam augimui (D3.3). Diskutuoja apie valstybės fiskalinės ir monetarinės politikos pasekmes ekonomikai (D3.4).

Rinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Išorės efektai, pirminio pajamų paskirstymo netobulumas. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje.

Valstybės biudžetas, pajamos ir išlaidos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos mokesčių sistema. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). ES biudžetas ir jo paskirstymas. Lietuvos įmokos į ES biudžetą ir gaunamos išmokos. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą mokesčių mokėtojams. Analizuojamas Lietuvos indėlis į ES biudžetą ir iš jo gaunamos išmokos. Analizuojami senėjančios visuomenės iššūkiai biudžeto balansui užtikrinti.

Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrasis nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui, nacionalinės pajamos, asmeninės pajamos ir disponuojamos pajamos. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai (gamybos, pajamų, išlaidų). Negamybiniai sandoriai. Transferiniai mokėjimai. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojami pagrindiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai. Analizuojami skirtingų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys.

Ekonomikos (verslo) ciklai, jų priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. Analizuojama, kas sukelia ekonominius svyravimus, ekonominio ciklo fazes. Ekonomikos augimas ir visuomenės gerovė. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka ekonominių rodiklių, aptariami kiti visuomenės gerovės rodikliai (indeksai) (ŽSRI, Laimės indeksas, Įtraukiančio vystymosi indeksas ir kt.).

Gyventojai ir ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Nedarbas, jo rūšys, priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo kaštai: A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Nelegalus darbas ir jo sprendimo priemonės. Jaunimo nedarbas. Lygios galimybės moterims ir vyrams darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą, kokios yra fizinio ir protinio darbo savybės. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Apskaičiuojamas užimtumo ir nedarbo lygis. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys.

Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos infliacijos priežastys ir formos. Infliacijos rodikliai. Infliacijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Defliacija. Stagfliacija. Phillipso kreivė. Infliacijos dinamika Lietuvoje. Analizuojami skirtingų šalių infliacijos rodiklių duomenys ir pinigų perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį.

Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo pokyčiai. Analizuojamos visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos diagramos, pateikiamos analizės įžvalgos

Valstybės ekonominė politika (fiskalinė ir monetarinė). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes).

Šešėlinė ekonomika: priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti.

Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gyventojų pajamų nelygybės problema, susidarymo priežastys ir sprendimo būdai. Lorenzo kreivė, Gini indeksas. Pajamų perskirstymas. Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo mažinimo strategijos. Analizuojama „Skurdo rato“ diagrama, diskutuojama apie skurdo mažinimo būdus.

Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Paaiškina, kas yra valstybės biudžetas, kaip formuojamos biudžeto pajamos ir kam skiriamos biudžeto išlaidos. Pagal pateiktus duomenis nustato valstybės biudžeto būklę (D1.1). Pademonstruoja bendrą supratimą apie valstybės biudžeto struktūrą, pajamų šaltinius ir išlaidų elementus. Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoja valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) struktūrą (D1.2). Pagal pateiktus duomenis apskaičiuoja valstybės biudžeto (pajamų ir išlaidų) struktūrą ir, mokytojui arba draugams padedant, suformuluoja išvadas. Diskutuoja apie Lietuvos biudžeto pajamų ir išlaidų struktūrą, biudžeto būklę (D1.3). Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, apskaičiuodamas pajamų ir išlaidų elementų lyginamąsias dalis, ir pateikia savo įžvalgas apie įvairių laikotarpių Lietuvos biudžeto pokyčius. Komentuoja valstybės biudžeto deficito ar pertekliaus priežastis (D1.4).

Valstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose.

Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją).

Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai.

Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei.

Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas fiskalinės politikos priemonių veiksmingumas sprendžiant ekonomikos problemas. Aptariama, kuo skiriasi valstybės biudžeto deficitas nuo valstybės skolos. Aptariami (analizuojami) biudžeto deficito mažinimo būdai bei didėjančio deficito grėsmė šalies ekonominiam stabilumui. Analizuojamas centrinio banko vaidmuo.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Pademonstruoja bendrą supratimą apie ekonominius ciklus, apibūdina ekonominę situaciją atspindinčius rodiklius (D2.1). Analizuoja makroekonominius rodiklius pagal pateiktus statistinius duomenis ir, padedant mokytojui arba draugams, pateikia išvadas (D2.2). Su mokytojo arba draugų pagalba surenka reikalingus Lietuvos ekonomikos statistinius duomenis, pateikia juos lentelių ir grafikų forma, atlieka jų analizę ir pateikia išvadas (D2.3). Savarankiškai surenka Lietuvos ekonomikos statistinius duomenis, sistemina juos lentelių ir grafikų forma ir analizuoja. Apskaičiuoja ekonominių rodiklių santykinius pokyčius ir pateikia argumentuotas išvadas (D2.4).

Valstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose.

Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją).

Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai.

Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei.

Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas fiskalinės politikos priemonių veiksmingumas sprendžiant ekonomikos problemas. Aptariama, kuo skiriasi valstybės biudžeto deficitas nuo valstybės skolos. Aptariami (analizuojami) biudžeto deficito mažinimo būdai bei didėjančio deficito grėsmė šalies ekonominiam stabilumui. Analizuojamas centrinio banko vaidmuo.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Pademonstruoja bendras žinias apie ekonominius ciklus (D3.1). Paaiškina valstybės ekonominės politikos esmę (D3.2). Dalyvauja mokytojo inicijuotose diskusijose apie fiskalinės politikos taikymą esant skirtingam ekonominiam ciklui (D3.3). Komentuoja, kaip valstybė per mokesčius ir išlaidas gali reguliuoti ekonomiką (D3.4.).

Valstybės vaidmuo ekonominėje apytakoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamos valstybės funkcijos ekonomikoje. Diskutuojama, kokiais atvejais valstybė skatina konkurenciją, kokiais – netgi ją sumažina. Vertinami atskiri valstybės sprendimai dėl konkurencijos rinkose.

Viešosios gėrybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamas viešasis ekonomikos sektorius. Mokoma atskirti viešąsias prekes ir paslaugas nuo privačių prekių ir paslaugų. Pateikiama pavyzdžių.

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Apibūdinami pagrindiniai rodikliai, nusakantys šalies ekonomikos būklę. Vertinamas šalies gyvenimo lygis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, nedarbo lygį ir infliaciją (defliaciją).

Valstybės biudžetas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Mokesčiai į biudžetą. Nagrinėjamas valstybės biudžetas, paaiškinami valstybės pajamų šaltiniai ir pagrindinės valstybės išlaidos, biudžetinio finansavimo prioritetai.

Šešėlinė ekonomika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama šešėlinė ekonomika, jos poveikis valstybės biudžetui. Aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys ir pasekmės Lietuvos verslui ir visuomenei.

Valstybės ekonominė politika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas fiskalinės politikos priemonių veiksmingumas sprendžiant ekonomikos problemas. Aptariama, kuo skiriasi valstybės biudžeto deficitas nuo valstybės skolos. Aptariami (analizuojami) biudžeto deficito mažinimo būdai bei didėjančio deficito grėsmė šalies ekonominiam stabilumui. Analizuojamas centrinio banko vaidmuo.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Analizuoja valstybės biudžeto struktūrą, pateikia savo įžvalgas, skiria valstybės biudžeto deficitą nuo valstybės skolos (D1.1). Lygina pateiktą statistinę informaciją apie skirtingo laikotarpio Lietuvos ir kitų 2–3 šalių valstybės biudžetus ir suformuluoja išvadas (D1.2). Analizuoja ir vertina šalies valdžios sprendimus dėl biudžeto pajamų ir išlaidų (D1.3). Paaiškina biudžeto deficito mažinimo būdus bei didėjančio deficito grėsmę šalies ekonomikos stabilumui (D1.4).

Rinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Išorės efektai, pirminio pajamų paskirstymo netobulumas. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje.

Valstybės biudžetas, pajamos ir išlaidos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos mokesčių sistema. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). ES biudžetas ir jo paskirstymas. Lietuvos įmokos į ES biudžetą ir gaunamos išmokos. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą mokesčių mokėtojams. Analizuojamas Lietuvos indėlis į ES biudžetą ir iš jo gaunamos išmokos. Analizuojami senėjančios visuomenės iššūkiai biudžeto balansui užtikrinti.

Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrasis nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui, nacionalinės pajamos, asmeninės pajamos ir disponuojamos pajamos. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai (gamybos, pajamų, išlaidų). Negamybiniai sandoriai. Transferiniai mokėjimai. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojami pagrindiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai. Analizuojami skirtingų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys.

Ekonomikos (verslo) ciklai, jų priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. Analizuojama, kas sukelia ekonominius svyravimus, ekonominio ciklo fazes. Ekonomikos augimas ir visuomenės gerovė. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka ekonominių rodiklių, aptariami kiti visuomenės gerovės rodikliai (indeksai) (ŽSRI, Laimės indeksas, Įtraukiančio vystymosi indeksas ir kt.).

Gyventojai ir ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Nedarbas, jo rūšys, priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo kaštai: A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Nelegalus darbas ir jo sprendimo priemonės. Jaunimo nedarbas. Lygios galimybės moterims ir vyrams darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą, kokios yra fizinio ir protinio darbo savybės. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Apskaičiuojamas užimtumo ir nedarbo lygis. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys.

Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos infliacijos priežastys ir formos. Infliacijos rodikliai. Infliacijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Defliacija. Stagfliacija. Phillipso kreivė. Infliacijos dinamika Lietuvoje. Analizuojami skirtingų šalių infliacijos rodiklių duomenys ir pinigų perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį.

Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo pokyčiai. Analizuojamos visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos diagramos, pateikiamos analizės įžvalgos

Valstybės ekonominė politika (fiskalinė ir monetarinė). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes).

Šešėlinė ekonomika: priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti.

Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gyventojų pajamų nelygybės problema, susidarymo priežastys ir sprendimo būdai. Lorenzo kreivė, Gini indeksas. Pajamų perskirstymas. Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo mažinimo strategijos. Analizuojama „Skurdo rato“ diagrama, diskutuojama apie skurdo mažinimo būdus.

Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Apibūdina pagrindinius makroekonominius rodiklius ir jų kitimo tendencijas susieja su ekonominiais svyravimais (D2.1). Analizuoja pateiktus Lietuvos ir kitų (2–3) šalių makroekonominius rodiklius, juos sistemina lentelių ir (ar) grafikų forma, lygina ir generuoja išvadas (D2.2). Savarankiškai surenka statistinius duomenis apie Lietuvos ir pasirinktų kitų 2–3 šalių ekonomiką, susistemina juos, analizuoja, lygina, apskaičiuoja ekonominių rodiklių pokyčius ir generuoja išvadas (D2.3). Demonstruoja savo požiūrį į tai, kiek oficiali statistinė informacija atspindi realią ekonominę situaciją šalyje. Aptaria šešėlinės ekonomikos įtaką šalies ekonomikai (D2.4).

Rinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Išorės efektai, pirminio pajamų paskirstymo netobulumas. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje.

Valstybės biudžetas, pajamos ir išlaidos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos mokesčių sistema. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). ES biudžetas ir jo paskirstymas. Lietuvos įmokos į ES biudžetą ir gaunamos išmokos. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą mokesčių mokėtojams. Analizuojamas Lietuvos indėlis į ES biudžetą ir iš jo gaunamos išmokos. Analizuojami senėjančios visuomenės iššūkiai biudžeto balansui užtikrinti.

Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrasis nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui, nacionalinės pajamos, asmeninės pajamos ir disponuojamos pajamos. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai (gamybos, pajamų, išlaidų). Negamybiniai sandoriai. Transferiniai mokėjimai. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojami pagrindiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai. Analizuojami skirtingų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys.

Ekonomikos (verslo) ciklai, jų priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. Analizuojama, kas sukelia ekonominius svyravimus, ekonominio ciklo fazes. Ekonomikos augimas ir visuomenės gerovė. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka ekonominių rodiklių, aptariami kiti visuomenės gerovės rodikliai (indeksai) (ŽSRI, Laimės indeksas, Įtraukiančio vystymosi indeksas ir kt.).

Gyventojai ir ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Nedarbas, jo rūšys, priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo kaštai: A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Nelegalus darbas ir jo sprendimo priemonės. Jaunimo nedarbas. Lygios galimybės moterims ir vyrams darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą, kokios yra fizinio ir protinio darbo savybės. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Apskaičiuojamas užimtumo ir nedarbo lygis. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys.

Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos infliacijos priežastys ir formos. Infliacijos rodikliai. Infliacijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Defliacija. Stagfliacija. Phillipso kreivė. Infliacijos dinamika Lietuvoje. Analizuojami skirtingų šalių infliacijos rodiklių duomenys ir pinigų perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį.

Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo pokyčiai. Analizuojamos visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos diagramos, pateikiamos analizės įžvalgos

Valstybės ekonominė politika (fiskalinė ir monetarinė). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes).

Šešėlinė ekonomika: priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti.

Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gyventojų pajamų nelygybės problema, susidarymo priežastys ir sprendimo būdai. Lorenzo kreivė, Gini indeksas. Pajamų perskirstymas. Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo mažinimo strategijos. Analizuojama „Skurdo rato“ diagrama, diskutuojama apie skurdo mažinimo būdus.

Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Paaiškina ekonominius svyravimus ir nusako jų priežastis ir pasekmes (D3.1). Paaiškina ekonominių ciklų ir valstybės ekonominės politikos sąsajas (D3.2). Paaiškina fiskalinės ir monetarinės politikos priemones, jų poveikį šalies ekonominiam augimui (D3.3). Diskutuoja apie valstybės fiskalinės ir monetarinės politikos pasekmes ekonomikai (D3.4).

Rinkos ribotumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Išorės efektai, pirminio pajamų paskirstymo netobulumas. Valstybės dalyvavimo ekonomikoje kryptys, funkcijos. Tiesioginis ir netiesioginis valdžios dalyvavimas rinkoje.

Valstybės biudžetas, pajamos ir išlaidos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos mokesčių sistema. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai. Mokesčių sistema (proporciniai, progresiniai, regresiniai mokesčiai). ES biudžetas ir jo paskirstymas. Lietuvos įmokos į ES biudžetą ir gaunamos išmokos. Diskutuojama apie sąžiningo mokesčių mokėjimo naudą mokesčių mokėtojams. Analizuojamas Lietuvos indėlis į ES biudžetą ir iš jo gaunamos išmokos. Analizuojami senėjančios visuomenės iššūkiai biudžeto balansui užtikrinti.

Nacionaliniai pajamų rodikliai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai: bendrasis nacionalinis produktas, bendras vidaus produktas (nominalusis, realusis), grynasis vidaus produktas, žaliasis BVP (angl. green GDP), BVP vienam gyventojui, nacionalinės pajamos, asmeninės pajamos ir disponuojamos pajamos. Bendrojo vidaus produkto skaičiavimo metodai (gamybos, pajamų, išlaidų). Negamybiniai sandoriai. Transferiniai mokėjimai. Pagal pateiktus sąlyginius duomenis apskaičiuojami pagrindiniai nacionalinių sąskaitų rodikliai. Analizuojami skirtingų šalių nacionalinių sąskaitų statistiniai duomenys.

Ekonomikos (verslo) ciklai, jų priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Palūkanų normos vaidmuo ekonominio gyvybingumo svyravimams. Analizuojama, kas sukelia ekonominius svyravimus, ekonominio ciklo fazes. Ekonomikos augimas ir visuomenės gerovė. Nagrinėjama, kodėl visuomenės gerovei atspindėti nepakanka ekonominių rodiklių, aptariami kiti visuomenės gerovės rodikliai (indeksai) (ŽSRI, Laimės indeksas, Įtraukiančio vystymosi indeksas ir kt.).

Gyventojai ir ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonomiškai aktyvūs (darbo jėga) ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Nedarbas, jo rūšys, priežastys ir pasekmės (socialinės, ekonominės). Natūralus nedarbo lygis. Nedarbo kaštai: A. Okuno dėsnis. Užimtumo ir nedarbo rodikliai. Nelegalus darbas ir jo sprendimo priemonės. Jaunimo nedarbas. Lygios galimybės moterims ir vyrams darbo rinkoje. Analizuojama, kas sudaro darbo jėgą, kokios yra fizinio ir protinio darbo savybės. Diskutuojama, kokiomis priemonėmis galima mažinti nedarbą. Apskaičiuojamas užimtumo ir nedarbo lygis. Analizuojami skirtingų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklių duomenys.

Infliacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamos infliacijos priežastys ir formos. Infliacijos rodikliai. Infliacijos ekonominės ir socialinės pasekmės. Defliacija. Stagfliacija. Phillipso kreivė. Infliacijos dinamika Lietuvoje. Analizuojami skirtingų šalių infliacijos rodiklių duomenys ir pinigų perkamosios galios pokyčiai. Diskutuojama apie infliacijos ir nedarbo ryšį.

Visuminė paklausa ir visuminė pasiūla (keinsistinis ir monetaristinis požiūris). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Visuminės pasiūlos kreivės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Pusiausvyros nacionalinis produktas ir jo pokyčiai. Analizuojamos visuminės pasiūlos ir visuminės paklausos diagramos, pateikiamos analizės įžvalgos

Valstybės ekonominė politika (fiskalinė ir monetarinė). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Centrinio banko funkcijos ir pinigų pasiūlos reguliavimas. Valstybės biudžeto deficitas, valstybės skola (vidaus ir užsienio). Analizuojama valstybės ekonominė politika sprendžiant šiuolaikinius globalius ekonominius sukrėtimus (krizes).

Šešėlinė ekonomika: priežastys ir pasekmės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės sprendimai šešėlinei ekonomikai mažinti.

Pajamų nelygybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gyventojų pajamų nelygybės problema, susidarymo priežastys ir sprendimo būdai. Lorenzo kreivė, Gini indeksas. Pajamų perskirstymas. Skurdas (absoliutusis ir santykinis). Skurdo mažinimo strategijos. Analizuojama „Skurdo rato“ diagrama, diskutuojama apie skurdo mažinimo būdus.

Žalioji ekonomika, žiedinė ekonomika, darni (tvari) plėtra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Valstybės politika įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Analizuojama ir vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Analizuojama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba.

Veiklos sritis, skirta, kad mokinys suvoktų ekonomikos procesus tarptautiniu mastu, vertintų ekonominės globalizacijos (tarptautinės prekybos, tiesioginių užsienio investicijų, darbo jėgos migracijos, tarptautinės technologijų sklaidos) teigiamus ir neigiamus padarinius ir ugdytųsi patriotinius jausmus Lietuvai, vertintų jos vietą Europos ir pasaulio ūkio sistemoje. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: E1–E3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija procesus, vykstančius atviroje ekonomikoje. Mokytojui arba draugams padedant, komentuoja tarptautinės prekybos naudą (E1.1). Komentuoja uždaros ir atviros ekonomikos skirtumus. Apibūdina laisvąją tarptautinę prekybą ir tarptautinės prekybos suvaržymo priemones (E1.2). Nurodo atviros ekonomikos dedamąsias ir teikiamus privalumus bei keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai. Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus (E1.3). Komentuoja laisvosios prekybos teikiamą naudą ir galimus pavojus nacionalinei ekonomikai. Pateikdamas pavyzdžių, aiškina tarptautinės prekybos politikos priemones ir pasekmes vartotojams, verslui ir nacionalinei ekonomikai (E1.4).

Atviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms).

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Vertinami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Aptariami globalizacijos privalumai ir trūkumai.

Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse.

Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai.

Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva.

Europos susivienijimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos ES teikiamos galimybės jaunimui ir verslui. Aptariamos paskatos ir jų poveikis asmeninei karjerai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Paaiškina tarptautinės prekybos ribojimo priemones bei tarptautinę prekybą skatinančius veiksnius. Pagal pateiktus duomenis atlieka Lietuvos tarptautinės prekybos analizę ir įžvelgia tendencijas (E1.1). Paaiškina tarptautinės prekybos naudą ir keliamus pavojus. Pagal pateiktus duomenis atlieka 2–3 užsienio šalių tarptautinės prekybos analizę (E1.2). Komentuoja tarptautinės prekybos poveikį nacionalinei ekonomikai. Savarankiškai renka ir analizuoja Lietuvos užsienio prekybos duomenis, juos apibendrina, įžvelgia tendencijas ir paaiškina galimas pasekmes (E1.3). Analizuoja mokėjimų balansą ir valiutos kurso svyravimų pasekmes. Diskutuoja, kaip, didėjant tarptautinei tarpusavio priklausomybei, vienos šalies ekonomikos sąlygos ir politiniai sprendimai veikia kitų šalių ekonomikos sąlygas ir politiką (E1.4).

Atvira ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonominės globalizacijos dedamosios. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai.

Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinės prekybos nauda ir patiriami nuostoliai. Tarptautinės prekybos apribojimai, jų priežastys ir poveikis. Tarptautinės prekybos organizacijos ir prekybos susitarimai. Laisvosios prekybos zonos. Diskutuojama, kodėl tarptautinė prekyba ribojama.

Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Santykinis ir absoliutus pranašumas. Diskutuojama apie specializacijos ir mainų poveikį ekonomikos efektyvumui.

Šalies užsienio prekybos balansas ir mokėjimų balansas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje ir jų poveikis importui (eksportui). Analizuojami skirtingų šalių užsienio prekybos balansai. Nusakoma, kas yra valiutos kursas ir nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais.

Tarptautinės įmonės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasirinktinai vertinama tarptautinė bendrovė ir jos produkcijos gamybos (tiekimo) grandinė.

Migracija, darbo jėgos mobilumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos.

Tarptautinės ekonominės institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių ekonominių institucijų veikla: Tarptautinis valiutos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos centrinis bankas, Pasaulio bankas, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija, Europos ekonominė erdvė (EEE).

Ekonominės integracijos samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką (ekonomikos ir pinigų sąjunga, bendra ekonominė rinka, Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos, užsienio investicijų skatinimas). Stabilumo ir augimo paktas. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai, Baltijos jūros regionui.

Socialinės garantijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Socialinės garantijos ES: Europos sveikatos draudimo kortelė, darbo jėgos judėjimas ir garantijos. Studentų judumas ir abipusis diplomų pripažinimas.

Ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims.

Globalinės krizės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinė klimato kaitos politika. Globalios klimato kaitos poveikis ekonomikai. Analizuojami galimi globalinių krizių sukeliami scenarijai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei gamtinius išteklius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Mokytojui arba draugams padedant, nusako globalizacijos proceso esmę, teikiamus privalumus ir pavojus (E2.1). Analizuoja pateiktus globalizacijos procesų pavyzdžius ir mokytojo arba draugų padedamas padaro išvadas (E2.2). Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus. Padedamas mokytojo arba draugų, pateikia realių situacijų pavyzdžių (E2.3). Aktyviai diskutuoja apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus šalies ekonomikai, politikai, kultūrai. Savarankiškai pateikia realių situacijų pavyzdžių (E2.4).

Atviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms).

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Vertinami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Aptariami globalizacijos privalumai ir trūkumai.

Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse.

Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai.

Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva.

Europos susivienijimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos ES teikiamos galimybės jaunimui ir verslui. Aptariamos paskatos ir jų poveikis asmeninei karjerai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Paaiškina užsienio investicijų formas ir jų teikiamą naudą kilmės šaliai ir priimančiai šaliai (E2.1). Pagal pateiktus duomenis analizuoja užsienio investicijų ir tarptautinių įmonių veiklą Lietuvoje ir generuoja išvadas (E2.2). Surenka informaciją apie užsienio investicijas, tarptautinių įmonių vertės kūrimo grandinę ir darbo jėgos migraciją, analizuoja, ją susistemina ir vertina (E2.3). Diskutuoja apie tarptautinių įmonių plėtros poveikį atskirų šalių rinkoms. Komentuoja ekonominės globalizacijos teigiamas ir neigiamas pasekmes mažos šalies ekonomikai (E2.4).

Atvira ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonominės globalizacijos dedamosios. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai.

Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinės prekybos nauda ir patiriami nuostoliai. Tarptautinės prekybos apribojimai, jų priežastys ir poveikis. Tarptautinės prekybos organizacijos ir prekybos susitarimai. Laisvosios prekybos zonos. Diskutuojama, kodėl tarptautinė prekyba ribojama.

Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Santykinis ir absoliutus pranašumas. Diskutuojama apie specializacijos ir mainų poveikį ekonomikos efektyvumui.

Šalies užsienio prekybos balansas ir mokėjimų balansas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje ir jų poveikis importui (eksportui). Analizuojami skirtingų šalių užsienio prekybos balansai. Nusakoma, kas yra valiutos kursas ir nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais.

Tarptautinės įmonės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasirinktinai vertinama tarptautinė bendrovė ir jos produkcijos gamybos (tiekimo) grandinė.

Migracija, darbo jėgos mobilumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos.

Tarptautinės ekonominės institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių ekonominių institucijų veikla: Tarptautinis valiutos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos centrinis bankas, Pasaulio bankas, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija, Europos ekonominė erdvė (EEE).

Ekonominės integracijos samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką (ekonomikos ir pinigų sąjunga, bendra ekonominė rinka, Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos, užsienio investicijų skatinimas). Stabilumo ir augimo paktas. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai, Baltijos jūros regionui.

Socialinės garantijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Socialinės garantijos ES: Europos sveikatos draudimo kortelė, darbo jėgos judėjimas ir garantijos. Studentų judumas ir abipusis diplomų pripažinimas.

Ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims.

Globalinės krizės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinė klimato kaitos politika. Globalios klimato kaitos poveikis ekonomikai. Analizuojami galimi globalinių krizių sukeliami scenarijai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei gamtinius išteklius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kuriose dalyvauja Lietuva (E3.1). Demonstruoja bendrą supratimą apie tarptautines organizacijas, kuriose dalyvauja Lietuva, ir Europos Sąjungos bendrąją politiką (E3.2). Mokytojui arba draugams padedant, surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, diskutuoja apie dalyvavimo jose naudą (E3.3). Savarankiškai surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, inicijuoja diskusiją apie dalyvavimo naudą. Paaiškina, kokias galimybes ES teikia jaunimui ir verslui (E3.4).

Atviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms).

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Vertinami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Aptariami globalizacijos privalumai ir trūkumai.

Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse.

Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai.

Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva.

Europos susivienijimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos ES teikiamos galimybės jaunimui ir verslui. Aptariamos paskatos ir jų poveikis asmeninei karjerai.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Komentuoja, kokias galimybes ES teikia jaunimui ir verslui. Planuoja savo karjerą, atitinkančią pomėgius, gebėjimus ir darbo rinkos poreikius (E3.1). Apibrėžia pagrindinių tarptautinių institucijų veiklos pagrindines kryptis. Apibūdina klimato kaitos ekonomines pasekmes (E3.2). Analizuoja tarptautinių institucijų veiklą ir Lietuvos dalyvavimo jose naudą ir įsipareigojimus, inicijuoja diskusiją apie dalyvavimo naudą (E3.3). Analizuoja ES sanglaudos politiką, jos teikiamas galimybes verslui, viešajam sektoriui ir jaunimui. Planuoja savo karjerą, diskutuoja apie globalines problemas, jų sprendimo būdus ir poveikį šalies ekonomikai (E3.4).

Atvira ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonominės globalizacijos dedamosios. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai.

Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinės prekybos nauda ir patiriami nuostoliai. Tarptautinės prekybos apribojimai, jų priežastys ir poveikis. Tarptautinės prekybos organizacijos ir prekybos susitarimai. Laisvosios prekybos zonos. Diskutuojama, kodėl tarptautinė prekyba ribojama.

Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Santykinis ir absoliutus pranašumas. Diskutuojama apie specializacijos ir mainų poveikį ekonomikos efektyvumui.

Šalies užsienio prekybos balansas ir mokėjimų balansas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje ir jų poveikis importui (eksportui). Analizuojami skirtingų šalių užsienio prekybos balansai. Nusakoma, kas yra valiutos kursas ir nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais.

Tarptautinės įmonės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasirinktinai vertinama tarptautinė bendrovė ir jos produkcijos gamybos (tiekimo) grandinė.

Migracija, darbo jėgos mobilumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos.

Tarptautinės ekonominės institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių ekonominių institucijų veikla: Tarptautinis valiutos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos centrinis bankas, Pasaulio bankas, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija, Europos ekonominė erdvė (EEE).

Ekonominės integracijos samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką (ekonomikos ir pinigų sąjunga, bendra ekonominė rinka, Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos, užsienio investicijų skatinimas). Stabilumo ir augimo paktas. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai, Baltijos jūros regionui.

Socialinės garantijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Socialinės garantijos ES: Europos sveikatos draudimo kortelė, darbo jėgos judėjimas ir garantijos. Studentų judumas ir abipusis diplomų pripažinimas.

Ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims.

Globalinės krizės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinė klimato kaitos politika. Globalios klimato kaitos poveikis ekonomikai. Analizuojami galimi globalinių krizių sukeliami scenarijai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei gamtinius išteklius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija procesus, vykstančius atviroje ekonomikoje. Mokytojui arba draugams padedant, komentuoja tarptautinės prekybos naudą (E1.1). Komentuoja uždaros ir atviros ekonomikos skirtumus. Apibūdina laisvąją tarptautinę prekybą ir tarptautinės prekybos suvaržymo priemones (E1.2). Nurodo atviros ekonomikos dedamąsias ir teikiamus privalumus bei keliamus pavojus nacionalinei ekonomikai. Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus (E1.3). Komentuoja laisvosios prekybos teikiamą naudą ir galimus pavojus nacionalinei ekonomikai. Pateikdamas pavyzdžių, aiškina tarptautinės prekybos politikos priemones ir pasekmes vartotojams, verslui ir nacionalinei ekonomikai (E1.4).

Atviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms).

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Vertinami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Aptariami globalizacijos privalumai ir trūkumai.

Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse.

Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai.

Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva.

Europos susivienijimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos ES teikiamos galimybės jaunimui ir verslui. Aptariamos paskatos ir jų poveikis asmeninei karjerai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Mokytojui arba draugams padedant, nusako globalizacijos proceso esmę, teikiamus privalumus ir pavojus (E2.1). Analizuoja pateiktus globalizacijos procesų pavyzdžius ir mokytojo arba draugų padedamas padaro išvadas (E2.2). Dalyvauja diskusijose apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus. Padedamas mokytojo arba draugų, pateikia realių situacijų pavyzdžių (E2.3). Aktyviai diskutuoja apie globalizacijos proceso apraiškas, teikiamus privalumus ir keliamus pavojus šalies ekonomikai, politikai, kultūrai. Savarankiškai pateikia realių situacijų pavyzdžių (E2.4).

Atviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms).

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Vertinami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Aptariami globalizacijos privalumai ir trūkumai.

Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse.

Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai.

Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva.

Europos susivienijimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos ES teikiamos galimybės jaunimui ir verslui. Aptariamos paskatos ir jų poveikis asmeninei karjerai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Išvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kuriose dalyvauja Lietuva (E3.1). Demonstruoja bendrą supratimą apie tarptautines organizacijas, kuriose dalyvauja Lietuva, ir Europos Sąjungos bendrąją politiką (E3.2). Mokytojui arba draugams padedant, surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, diskutuoja apie dalyvavimo jose naudą (E3.3). Savarankiškai surenka informaciją apie Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, inicijuoja diskusiją apie dalyvavimo naudą. Paaiškina, kokias galimybes ES teikia jaunimui ir verslui (E3.4).

Atviros ekonomikos modelis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Paaiškinama sąvoka „atvira ekonomika“, nusakoma, kodėl ekonomikos atvirumas turi reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikos augimui (dėl poveikio eksportui, tiesioginėms užsienio investicijoms ir inovacijoms).

Globalizacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Globalizacijos procesai, jų privalumai ir keliamas pavojus nacionalinei ekonomikai. Vertinami teigiami ir neigiami globalizacijos padariniai šalių ekonomikai, politikai ir kultūrai. Aptariami globalizacijos privalumai ir trūkumai.

Tarptautinės prekybos nauda. Mainai. Šalių specializacija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Išvardijamos tarptautinės prekybos ribojimo priemonės ir priežastys. Analizuojama mainų tarp valstybių nauda vartotojams, vertinami tarpusavio priklausomybės, atsirandančios dėl specializacijos, aspektai. Nusakomi tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai: skirtingi išteklių kiekiai ir skirtingos kainos įvairiose šalyse.

Valiutos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Aptariamas valiutų kursų poveikis tarptautinei prekybai, atliekami nesudėtingi valiutų kursų perskaičiavimo veiksmai.

Europa ir Lietuva pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos teigiamos ir neigiamos valstybės dalyvavimo tarptautinėse ekonominėse organizacijose pusės. Aptariamos ekonominės tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso Lietuva.

Europos susivienijimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 ir II gimnazijos klasė

Analizuojamos ES teikiamos galimybės jaunimui ir verslui. Aptariamos paskatos ir jų poveikis asmeninei karjerai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Paaiškina tarptautinės prekybos ribojimo priemones bei tarptautinę prekybą skatinančius veiksnius. Pagal pateiktus duomenis atlieka Lietuvos tarptautinės prekybos analizę ir įžvelgia tendencijas (E1.1). Paaiškina tarptautinės prekybos naudą ir keliamus pavojus. Pagal pateiktus duomenis atlieka 2–3 užsienio šalių tarptautinės prekybos analizę (E1.2). Komentuoja tarptautinės prekybos poveikį nacionalinei ekonomikai. Savarankiškai renka ir analizuoja Lietuvos užsienio prekybos duomenis, juos apibendrina, įžvelgia tendencijas ir paaiškina galimas pasekmes (E1.3). Analizuoja mokėjimų balansą ir valiutos kurso svyravimų pasekmes. Diskutuoja, kaip, didėjant tarptautinei tarpusavio priklausomybei, vienos šalies ekonomikos sąlygos ir politiniai sprendimai veikia kitų šalių ekonomikos sąlygas ir politiką (E1.4).

Atvira ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonominės globalizacijos dedamosios. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai.

Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinės prekybos nauda ir patiriami nuostoliai. Tarptautinės prekybos apribojimai, jų priežastys ir poveikis. Tarptautinės prekybos organizacijos ir prekybos susitarimai. Laisvosios prekybos zonos. Diskutuojama, kodėl tarptautinė prekyba ribojama.

Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Santykinis ir absoliutus pranašumas. Diskutuojama apie specializacijos ir mainų poveikį ekonomikos efektyvumui.

Šalies užsienio prekybos balansas ir mokėjimų balansas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje ir jų poveikis importui (eksportui). Analizuojami skirtingų šalių užsienio prekybos balansai. Nusakoma, kas yra valiutos kursas ir nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais.

Tarptautinės įmonės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasirinktinai vertinama tarptautinė bendrovė ir jos produkcijos gamybos (tiekimo) grandinė.

Migracija, darbo jėgos mobilumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos.

Tarptautinės ekonominės institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių ekonominių institucijų veikla: Tarptautinis valiutos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos centrinis bankas, Pasaulio bankas, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija, Europos ekonominė erdvė (EEE).

Ekonominės integracijos samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką (ekonomikos ir pinigų sąjunga, bendra ekonominė rinka, Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos, užsienio investicijų skatinimas). Stabilumo ir augimo paktas. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai, Baltijos jūros regionui.

Socialinės garantijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Socialinės garantijos ES: Europos sveikatos draudimo kortelė, darbo jėgos judėjimas ir garantijos. Studentų judumas ir abipusis diplomų pripažinimas.

Ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims.

Globalinės krizės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinė klimato kaitos politika. Globalios klimato kaitos poveikis ekonomikai. Analizuojami galimi globalinių krizių sukeliami scenarijai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei gamtinius išteklius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Paaiškina užsienio investicijų formas ir jų teikiamą naudą kilmės šaliai ir priimančiai šaliai (E2.1). Pagal pateiktus duomenis analizuoja užsienio investicijų ir tarptautinių įmonių veiklą Lietuvoje ir generuoja išvadas (E2.2). Surenka informaciją apie užsienio investicijas, tarptautinių įmonių vertės kūrimo grandinę ir darbo jėgos migraciją, analizuoja, ją susistemina ir vertina (E2.3). Diskutuoja apie tarptautinių įmonių plėtros poveikį atskirų šalių rinkoms. Komentuoja ekonominės globalizacijos teigiamas ir neigiamas pasekmes mažos šalies ekonomikai (E2.4).

Atvira ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonominės globalizacijos dedamosios. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai.

Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinės prekybos nauda ir patiriami nuostoliai. Tarptautinės prekybos apribojimai, jų priežastys ir poveikis. Tarptautinės prekybos organizacijos ir prekybos susitarimai. Laisvosios prekybos zonos. Diskutuojama, kodėl tarptautinė prekyba ribojama.

Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Santykinis ir absoliutus pranašumas. Diskutuojama apie specializacijos ir mainų poveikį ekonomikos efektyvumui.

Šalies užsienio prekybos balansas ir mokėjimų balansas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje ir jų poveikis importui (eksportui). Analizuojami skirtingų šalių užsienio prekybos balansai. Nusakoma, kas yra valiutos kursas ir nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais.

Tarptautinės įmonės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasirinktinai vertinama tarptautinė bendrovė ir jos produkcijos gamybos (tiekimo) grandinė.

Migracija, darbo jėgos mobilumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos.

Tarptautinės ekonominės institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių ekonominių institucijų veikla: Tarptautinis valiutos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos centrinis bankas, Pasaulio bankas, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija, Europos ekonominė erdvė (EEE).

Ekonominės integracijos samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką (ekonomikos ir pinigų sąjunga, bendra ekonominė rinka, Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos, užsienio investicijų skatinimas). Stabilumo ir augimo paktas. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai, Baltijos jūros regionui.

Socialinės garantijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Socialinės garantijos ES: Europos sveikatos draudimo kortelė, darbo jėgos judėjimas ir garantijos. Studentų judumas ir abipusis diplomų pripažinimas.

Ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims.

Globalinės krizės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinė klimato kaitos politika. Globalios klimato kaitos poveikis ekonomikai. Analizuojami galimi globalinių krizių sukeliami scenarijai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei gamtinius išteklius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Komentuoja, kokias galimybes ES teikia jaunimui ir verslui. Planuoja savo karjerą, atitinkančią pomėgius, gebėjimus ir darbo rinkos poreikius (E3.1). Apibrėžia pagrindinių tarptautinių institucijų veiklos pagrindines kryptis. Apibūdina klimato kaitos ekonomines pasekmes (E3.2). Analizuoja tarptautinių institucijų veiklą ir Lietuvos dalyvavimo jose naudą ir įsipareigojimus, inicijuoja diskusiją apie dalyvavimo naudą (E3.3). Analizuoja ES sanglaudos politiką, jos teikiamas galimybes verslui, viešajam sektoriui ir jaunimui. Planuoja savo karjerą, diskutuoja apie globalines problemas, jų sprendimo būdus ir poveikį šalies ekonomikai (E3.4).

Atvira ekonomika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Ekonominės globalizacijos dedamosios. Diskutuojama apie globalizacijos apraiškas ekonomikoje ir politikoje. Analizuojami globalizacijos privalumai ir trūkumai, globalizaciją skatinantys ir ribojantys veiksniai.

Tarptautinė prekyba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinės prekybos nauda ir patiriami nuostoliai. Tarptautinės prekybos apribojimai, jų priežastys ir poveikis. Tarptautinės prekybos organizacijos ir prekybos susitarimai. Laisvosios prekybos zonos. Diskutuojama, kodėl tarptautinė prekyba ribojama.

Šalių specializacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Santykinis ir absoliutus pranašumas. Diskutuojama apie specializacijos ir mainų poveikį ekonomikos efektyvumui.

Šalies užsienio prekybos balansas ir mokėjimų balansas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Veiksniai, veikiantys valiutos kursą rinkoje ir jų poveikis importui (eksportui). Analizuojami skirtingų šalių užsienio prekybos balansai. Nusakoma, kas yra valiutos kursas ir nuo ko priklauso valiutos kurso svyravimai. Analizuojama, kaip šalies užsienio prekybos balansas yra susijęs su valiutos kurso pokyčiais.

Tarptautinės įmonės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių įmonių plėtros poveikis atskirų šalių rinkoms. Tiesioginės užsienio investicijos. Pasirinktinai vertinama tarptautinė bendrovė ir jos produkcijos gamybos (tiekimo) grandinė.

Migracija, darbo jėgos mobilumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Migracijos iššūkiai ir galimybės. Analizuojamos gyventojų migracijos priežastys ir pasekmės valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Analizuojami migracijos procesai Lietuvoje ir demografinės problemos.

Tarptautinės ekonominės institucijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinių ekonominių institucijų veikla: Tarptautinis valiutos fondas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos centrinis bankas, Pasaulio bankas, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija, Europos ekonominė erdvė (EEE).

Ekonominės integracijos samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Lietuvos ekonominė integracija į ES bendrąją rinką (ekonomikos ir pinigų sąjunga, bendra ekonominė rinka, Lietuvos ir ES ekonominiai ryšiai ir prekybos sąlygos, užsienio investicijų skatinimas). Stabilumo ir augimo paktas. Analizuojamos ES politikos priemonės ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai, Baltijos jūros regionui.

Socialinės garantijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Socialinės garantijos ES: Europos sveikatos draudimo kortelė, darbo jėgos judėjimas ir garantijos. Studentų judumas ir abipusis diplomų pripažinimas.

Ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros prieštaravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Kliūtys ekonomikos augimui ir ekonominei plėtrai. Stiprios ekonomikos šalių ekonominio augimo poveikis silpnos ekonomikos šalims. Aptariamos pagalbos rūšys silpnos ekonomikos šalims.

Globalinės krizės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tarptautinė klimato kaitos politika. Globalios klimato kaitos poveikis ekonomikai. Analizuojami galimi globalinių krizių sukeliami scenarijai. Diskutuojama, kaip, plėtojant ekonomiką, išsaugoti aplinką bei gamtinius išteklius.

Pasiekimų raida

Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.

Pasiekimas Pasiekimų raida
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV