hero

Karaimų tikyba

Parsisiųsti sąrašą:

Karaimų tikyba

Bendrosios nuostatos

Karaimų tikybos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia Karaimų tikybos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Karaimų tikyba yra integrali dorinio ugdymo dalis. Jos bendroji paskirtis yra ugdyti mokinių kompetencijas pasitelkiant karaimų tikybos žinias, istorinį ir kultūrinį patyrimą, moralines nuostatas. Programoje atsižvelgiama į tai, kad mokinių grupės gali būti mišrios (t. y. karaimų ir ne karaimų tautybės mokiniai) ar įvairaus amžiaus. Mokytojui paliekama galimybė lanksčiai pritaikyti ugdymo turinį ir metodus, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ar mokinių poreikius. Dar viena Programos paskirtis – suteikti žinių apie karaimus ir jų tikybą kitų konfesijų ar kitų dalykų mokytojams, paliekant galimybę tas žinias integruoti į kitas pamokas, siekiant mokiniams pristatyti šią Lietuvos kultūros dalį kaip daugiakultūrės Lietuvos dėmenį ar tolerancijos ugdymo pavyzdį.

Tradiciškai karaimų tikybos buvo mokoma(si) mokyklose, veikusiose prie kenesų. Dabarties Lietuvos Respublikos įstatymai užtikrina, kad tradicinių Lietuvoje pripažįstamų tikybų, šiuo atveju karaimų, lygiomis teisėmis gali būti mokoma bendrojo ugdymo mokyklose parengus ugdymo programą.

Programa parengta religines tiesas siejant su bendru pasaulio supratimu, kurio pasaulietiškumas ir materialumas šiandienos gyvenime yra smarkiai išreikšti. Todėl svarbu, kad vaikai ir jaunuoliai teisingai suprastų religinį požiūrį, būtiną siekiant puoselėti moralę ir tradicijas, kuris leistų pajusti tokio pasaulio supratimo pozityviąsias puses. Siekiant šio tikslo, religinių tiesų mokoma ir jos interpretuojamos bendrame kitų disciplinų kontekste, taikant tarpdalykines sąsajas.

Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Šventojo Rašto (ST) pažinimas (A), Tikėjimo turinio pažinimas (B), Bendruomenė ir liturgija (C), Moralė ir etika – žmogus ir pasaulis (D). Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant koncentrą. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriais pasinaudojant gerinami mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai plėsti žinias ir gilinti supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio pasiekiamus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Karaimų tikybos dalyko tikslassudaryti galimybes mokiniui per ugdymo turinį susipažinti su karaimų tikėjimo dimensijomis, pažinti save ir pasaulį pagal karaimiškos religinės bei tautinės tapatybės dėmenis, ugdytis karaimų moralės normomis grindžiamas vertybines nuostatas. Mokiniai rengiami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai, kitoms kultūroms tolerantiški ir išprusę, kūrybingi, socialiai atsakingi piliečiai.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pažįsta karaimų religijos unikalumą ir jo išraiškas;
  • suvokia karaimo tapatybės dėmenis ir (arba) suvokia savo kaip karaimo tapatybę;
  • ugdosi, pažįsta karaimų religiniu jausmu pagrįstas moralines nuostatas (sąžiningumas, teisingumas, pagarba kitam (ypač vyresniam);
  • ugdosi, pažįsta pradinius gebėjimus suprasti ir atlikti religinius ritualus.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pažįsta karaimų religijos ir tautos istoriją:
  • ugdosi, supranta karaimų moralines nuostatas (Dešimt Dievo įsakymų), puoselėja gebėjimą jomis vadovautis kasdieniame gyvenime;
  • suvokia liturginių ritualų prasmę bei paskirtį, tvarką, puoselėja gebėjimus tinkamai juose dalyvauti;
  • ugdosi asmeninį santykį su Dievu.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pažįsta karaimų religijos ir tautos istoriją;
  • puoselėja gebėjimą kasdieniame gyvenime vadovautis karaimų moralinėmis nuostatomis;
  • ugdosi ir praktikuoja asmeninį santykį su Dievu;
  • ugdosi pagarbaus tarpreliginio dialogo gebėjimus, išlaikant karaimišką dogmatiką;
  • puoselėja gebėjimus analizuoti, mąstyti, samprotauti religinių tiesų pagrindu.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pažįsta karaimų religijos unikalumą ir jo išraiškas;
  • suvokia karaimo tapatybės dėmenis ir (arba) suvokia savo kaip karaimo tapatybę;
  • ugdosi, pažįsta karaimų religiniu jausmu pagrįstas moralines nuostatas (sąžiningumas, teisingumas, pagarba kitam (ypač vyresniam);
  • ugdosi, pažįsta pradinius gebėjimus suprasti ir atlikti religinius ritualus.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pažįsta karaimų religijos ir tautos istoriją:
  • ugdosi, supranta karaimų moralines nuostatas (Dešimt Dievo įsakymų), puoselėja gebėjimą jomis vadovautis kasdieniame gyvenime;
  • suvokia liturginių ritualų prasmę bei paskirtį, tvarką, puoselėja gebėjimus tinkamai juose dalyvauti;
  • ugdosi asmeninį santykį su Dievu.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • pažįsta karaimų religijos ir tautos istoriją;
  • puoselėja gebėjimą kasdieniame gyvenime vadovautis karaimų moralinėmis nuostatomis;
  • ugdosi ir praktikuoja asmeninį santykį su Dievu;
  • ugdosi pagarbaus tarpreliginio dialogo gebėjimus, išlaikant karaimišką dogmatiką;
  • puoselėja gebėjimus analizuoti, mąstyti, samprotauti religinių tiesų pagrindu.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Karaimų tikybos dalyku ugdoma pažinimo kompetencija per gebėjimą pažinti save ir pasaulį per karaimų pasaulėžiūrą. Tai žinios apie karaimų tautą, istoriją, tikybos dogmas ir taisykles. Kritinis mąstymas ugdomas per moralinių nuostatų suvokimą ir savęs refleksiją santykyje su jomis, per įvairių istorinių teorijų analizę ir savos nuomonės formavimą.

Karaimų tikybos programa ugdo kultūrinį karaimišką sąmoningumą, kuris grindžiamas žiniomis apie (savo) karaimų tautos ir kitų tikybų, tautų kultūros tradicijas. Pabrėžiama kultūrų ir tikėjimų įvairovė, ugdomas jų pažinimas ir supratimas, skatinantis toleranciją kitiems. Siekiama ugdyti plataus akiračio asmenybę, išmanančią karaimų kultūros šaknis, istoriją ir dabartį, gebančią deramai išreikšti savo kultūrinį sąmoningumą bei jį suvokti, įprasminti dabarties realijų ir kultūros reiškinių kontekste.

Karaimų tikybos pamokose ugdomi mokinių gebėjimai generuoti kūrybines idėjas esamos informacijos pagrindu, ieškoti sprendimų, vertinti ir lyginti teorines bei kūrybines įvairių menų idėjas, įkūnijančias tradicinę karaimų pasaulėžiūrą, tyrinėti laisvos kūrybinės išraiškos ir dogmų santykį.

Per karaimų tikybos dalyką mokiniai skatinami visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir turtinti ir (ar) plėtoti asmenybėje slypinčias galias, tapti socialiai atsakingais šeimoje ir bendruomenėje, suvokti karaimiškų moralinių nuostatų esmę ir siekti jomis remiantis priimti sprendimus. Dalyko turinys organizuojamas taip, kad mokiniai galėtų ugdytis pagarbų elgesį su gamta bei suvokimą apie visos kūrinijos integralumą.

Karaimų tikybos ugdymo programoje komunikavimo kompetencija ugdoma dviem kryptimis – pirma, gebėjimai suprasti žinias (asmenines patirtis) santykyje su Dievu, pastebėti, kad žinios nebūtinai yra tik apčiuopiamos, ir, antra, gebėjimai naudojantis įvairiomis priemonėmis perduoti įsisamonintas žinias.

Karaimų tikybos pamokose daugiau dėmesio tenka pilietinio tapatumo, gyvenimo bendruomenėje, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms komponentams. Ugdoma, kad mokinys savo veiksmais prisidėtų prie darnios ekologinės aplinkos kūrimo, kartu suvokdamas, jog jis ir aplinka priklauso vienai neatsiejamai sistemai. Taip pat mokiniai skatinami suprasti kitokius galimus požiūrius į tuos pačius dalykus, reiškinius, į kitų religijų nuostatas, kitas tautas, demonstruoti empatiją kitam žmogui ir toleranciją kitokiai nuomonei ir kitokiam požiūriui į gyvenimą. Motyvuojami suvokti ir išreikšti savo sąsajas su Lietuvos valstybe, jos istorija.

Karaimų tikybos programoje skaitmeninė kompetencija ugdoma keliomis kryptimis – ugdant gebėjimus naudotis informacijos, aiškinamosios literatūros, komentarų paieška skaitmeninėje aplinkoje, ugdant gebėjimus pristatyti savo idėjas, sumanymus, įgyvendinti projektus pasitelkiant skaitmenines priemones, ugdant gebėjimus generuoti idėjas apie skaitmeninių priemonių naudojimą kultivuojant tikėjimą bei reflektuojant iššūkius, kuriuos kelia visa ko skaitmeninimas, analizuojant jų pozityviąsias savybes santykyje su karaimų tikėjimu ir tikėjimu apskritai.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Mokiniai susipažįsta su Šventojo Rašto (ST) sandara, su jo turiniu. Supranta, kaip Šventojo Rašto pasakojimų turinys siejasi su religinėmis šventėmis, koks jų tarpusavio ryšys. Atskirai dėmesys kreipiamas į Dekalogą kaip ST teksto dalį, sudarančią karaimų moralės kodekso šerdį. Šios pasiekimų srities pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta, kad ST ir NT yra skirtingi, atpažįsta vieną ST pasakojimą, išvardina kitas galimas šiais raštais sekančias konfesijas (A1.1).

Atpažįsta, kad ST ir NT yra skirtingi, atpažįsta bendrus pasakojimų bruožus, mokytojo padedamas nurodo esminius ST ir NT skirtumus, kai kuriuos pasakojimus priskiria atitinkamoms konfesijoms, mokytojo padedamas juos pavaizduoja ar papasakoja (A1.2).

Atpažįsta ST ir NT pasakojimus, jų esminius skirtumus, juos priskiria atitinkamoms konfesijoms, geba perpasakoti ar pavaizduoti (A1.3).

Savarankiškai atpažįsta ST ir NT pasakojimus, jų esminius skirtumus, juos proaktyviai priskiria atitinkamoms konfesijoms, komentuodamas pavaizduoja paties numatytomis kalbinėmis ir vizualios raiškos priemonėmis (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažįstama su Šv. Raštu kaip daugelio konfesijų pagrindu, supažindinama, kokios tai konfesijos, kaip, kokiu būdu ir kodėl tas pats Šv. Raštas aktualus visiems; atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja dvi Šv. Rašto dalys – Senasis ir Naujasis Testamentai. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Tymbyl chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama, kuri jos dalis vyksta namie, o kuri – kenesoje. Pažįstamos pagrindinės Dekalogo tiesos ir jų pagrindu formuluojami paliepimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomos kompetencijos pažinti Senojo ir Naujojo Testamentų santykį, jų skirtumus. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje. Ugdomas pagrindinių Dekalogo tiesų supratimas, Dekalogo įsakymai pavaizduojami vizualiai (pvz., integruotos tikybos ir dailės pamokos), mėginama vaizdais parodyti, kas, pasak Dekalogo, yra gerai ir kas yra blogai.

3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas, apibūdina tris ST dalis (A1.1).

Mokytojo padedamas kuria projektą, paaiškinantį dvi ST dalis (A1.2).

Kuria projektus, aiškinančius ir pristatančius tris ST dalis (A1.3).

Savarankiškai ir tikslingai kuria projektus, paaiškinančius ir pristatančius tris ST dalis, jų skirtumus (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Supažindinama su trimis Senojo Testamento dalimis (išsiaiškinama, kokios jos, kas jas sudaro). Ugdomas supratimas apie karaimų religinio kalendoriaus formavimą stebint mėnulio jaunatį. Susipažįstama su Tymbyl chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu. Aptariami pilni Dešimties Dievo įsakymų tekstai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Susipažįstama su trijų ST dalių skirtumais (siužetai, kalbos priemonės, tekstų struktūra, turinio pobūdis). Toliau nagrinėjamas karaimų religinis kalendorius, susipažįstama su Aftalar chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu, ugdant tolerantišką požiūrį į kitus. Dirbama su Dešimties Dievo įsakymų tekstais, analizuojamas jų skyrimas į dvi dalis – santykis su Dievu ir santykis su kitais bei savimi. Mokomasi suprasti, kaip šis dalinimas pasireiškia.

5–6 klasių koncentras

Pamini vieną siužetą iš Penkiaknygės (A1.1).

Pamini ir perpasakoja keletą siužetų iš Penkiaknygės ar Pranašų knygų (A1.2).

Interpretuoja ST turinį, pasirinktinai perpasakoja keletą siužetų iš Penkiaknygės ir Pranašų knygų (A1.3).

Laisvai interpretuoja ST turinį, argumentuotai pasirenka ir perpasakoja po keletą siužetų iš Penkiaknygės ir Pranašų knygų (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Analizuojamas ST knygų turinys, skaitomi jų tekstai, perpasakojimas jų turinys, dėmesys skiriamas Penkiaknygei. Įtvirtinamas supratimas apie karaimų religinį kalendorių, kalbama apie ST ištraukų skaitymo ciklą. Religinių švenčių dalyje analizuojamas Alačych chydžy šventės siužetas. Skaitomas visas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas, kodėl jis skiriamas į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

ST knygų turinys, tekstų skaitymas, perpasakojimas (dėmesys Pranašų knygoms); karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu, Esteros šventė; Skaitomas pilnas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas apie jo skyrimą į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

7–8 klasių koncentras

Cituoja vieną psalmę ir Patarlių knygą (A1.1).

Mokytojui padedant lygina ST trijų dalių tekstus, cituoja vieną psalmę ir Patarlių knygą, apibūdina masoretus (A1.2).

Analizuoja, interpretuoja ir lygina trijų ST dalių tekstus, cituoja kelias psalmes ir Patarlių knygą, nagrinėja masoretų darbą užrašant ST (A1.3).

Pateikdamas asmeninių pavyzdžių ir komentarų analizuoja, interpretuoja ir lygina trijų ST dalių tekstus, cituoja kelias psalmes (gal net atmintinai) ir Patarlių knygą, tikslingai nagrinėja masoretų darbą užrašant ST, pateikia pavydžių (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Ugdomas gebėjimas cituoti ST knygų turinį, daugiau dėmesio skiriant psalmių tekstų analizei ir interpretacijai. Pasitelkiami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Religinio kalendoriaus kontekste susipažįstama su šeštadieniu kaip religine švente. Permąstoma Dekalogo vieta karaimų tikėjime, kodėl ir kaip jo laikomasi.

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Ugdomas gebėjimas skaityti ir cituoti ST knygų turinį, dėmesys skiriamas psalmėms, Patarlių knygai. Tekstai analizuojami, interpretuojami. Susipažįstama su ST užrašymo istorija. Susipažįstama su masoretais ir jų veikla. Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Ugdomas supratimas, kad ir kiekviena diena yra atitinkama religinė šventė. Skatinama suprasti, koks yra kiekvieno mokinio asmeninių nuostatų ir Dekalogo santykis.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Cituoja vieną psalmę ir vieną tekstą iš Giesmių giesmės, įvardija masoretus (A1.1).

Nusako ST trijų dalių struktūrą ir potencialius tekstų skirtumus, cituoja vieną psalmę ir kelis tekstus iš Giesmių giesmės ir Ekleziasto, apibūdina masoretų veiklą (A1.2).

Analizuoja, interpretuoja ir lygina ST trijų dalių tekstus, cituoja kelias psalmes, Giesmių giesmę ir Ekleziastą, įvertina masoretų darbą karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje (A1.3).

Pasitelkdamas pavyzdį analizuoja, interpretuoja ir lygina ST trijų dalių tekstus, gausiai cituoja psalmes, Giesmių giesmę ir Ekleziastą, komentuoja tekstus, argumentuotai įvertina masoretų darbą karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Giesmių giesmei), toliau analizuojami ir interpretuojami ST tekstai. Susipažįstama su masoretų darbu karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi nesutrumpinti Dekalogo tekstai kaip komunikaciniai pranešimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Ekleziastui), analizuojami ir interpretuojami pasirinkti tekstai. Toliau gilinamasi į masoretų darbo karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje ypatybes. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip skatinantys mąstyti, kelti klausimus (Kokius? Kaip? Per ką?).

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Cituoja vieną psalmę iš ankstesnės programos, perpasakoja vieną ST siužetą (A1.1).

Pamini ST trijų dalių struktūrą ir potencialius tekstų skirtumus, cituoja tekstą iš vienos ST dalies, konstruoja savo pasakojimą tik apie vieną ST dalį (A1.2).

Analizuoja, interpretuoja ir lygina ST trijų dalių tekstus dalyse, pasirinktinai cituoja ST tekstus, pagal šias citatas konstruoja savo pasakojimą apie ST (A1.3).

Analizuoja, interpretuoja ir lygina ST trijų dalių tekstus, savarankiškai ir gausiai cituoja ST, konstruoja išplėtotą, analitinį, su citatomis siejamą, argumentuotą savo pasakojimą apie ST (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami ir interpretuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltiniai, siekiant juos iššifruoti kaip pranešimus.

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Siekiama jų pavyzdžiu kurti savus pasakojimus (raštu ir žodžiu). Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės, ieškoma jų paralelių su šiandienos gyvenimu. Skaitomi visi Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltinis, siekiant iššifruoti juos kaip pranešimus ir lyginti juos su modernios visuomenės transliuojamais pranešimais apie elgesį, moralę, žmonių tarpusavio santykius ir siekį suprasti Dievą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta kulinarinius Tymbyl chydžy simbolius, apibūdina namie vykstančias šventės dalis (A2.1).

Atpažįsta ir pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl chydžy simbolius, apibūdina, kurios šventės dalys vyksta namie, kurios kenesoje (A2.2).

Atpažįsta ir pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl ir Aftalar chydžy simbolius, apibūdina, kurios jų dalys švenčiamos namie, kurios kenesoje (A2.3).

Atpažįsta ir tikslingai pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl ir Aftalar chydžy simbolius, komentuodamas apibūdina, kurios jų dalys švenčiamos namie, o kurios kenesoje (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažįstama su Šv. Raštu kaip daugelio konfesijų pagrindu, supažindinama, kokios tai konfesijos, kaip, kokiu būdu ir kodėl tas pats Šv. Raštas aktualus visiems; atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja dvi Šv. Rašto dalys – Senasis ir Naujasis Testamentai. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Tymbyl chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama, kuri jos dalis vyksta namie, o kuri – kenesoje. Pažįstamos pagrindinės Dekalogo tiesos ir jų pagrindu formuluojami paliepimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomos kompetencijos pažinti Senojo ir Naujojo Testamentų santykį, jų skirtumus. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje. Ugdomas pagrindinių Dekalogo tiesų supratimas, Dekalogo įsakymai pavaizduojami vizualiai (pvz., integruotos tikybos ir dailės pamokos), mėginama vaizdais parodyti, kas, pasak Dekalogo, yra gerai ir kas yra blogai.

3–4 klasių koncentras

Apibūdina karaimų religinį kalendorių bendrais bruožais, papasakoja vieną iš Biblijos Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetų (A2.1).

Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, papasakoja vieną iš Biblijos Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetų, jo pagrindu kuria vieną nedidelį tekstą (A2.2).

Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, pasakoja Biblinius Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, jų pagrindu kuria nedidelius tekstus, įvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu (A2.3).

Komentuodamas apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, tikslingai pasakoja Biblijos Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, įterpia savo apmąstymus, tekstų pagrindu kuria įvairius tekstus su savo samprotavimais, įvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Supažindinama su trimis Senojo Testamento dalimis (išsiaiškinama, kokios jos, kas jas sudaro). Ugdomas supratimas apie karaimų religinio kalendoriaus formavimą stebint mėnulio jaunatį. Susipažįstama su Tymbyl chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu. Aptariami pilni Dešimties Dievo įsakymų tekstai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Susipažįstama su trijų ST dalių skirtumais (siužetai, kalbos priemonės, tekstų struktūra, turinio pobūdis). Toliau nagrinėjamas karaimų religinis kalendorius, susipažįstama su Aftalar chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu, ugdant tolerantišką požiūrį į kitus. Dirbama su Dešimties Dievo įsakymų tekstais, analizuojamas jų skyrimas į dvi dalis – santykis su Dievu ir santykis su kitais bei savimi. Mokomasi suprasti, kaip šis dalinimas pasireiškia.

5–6 klasių koncentras

Mokytojo padedamas pasakoja kurį nors vieną Biblijos Alačych chydžy (arba Bošatlych kiuniu, arba Esteros šventės) siužetą (A2.1).

Mokytojo padedamas susieja karaimų religinį kalendorių ir ST ištraukų skaitymo ciklą; pasakoja vieną Biblijos Alačych chydžy (arba Bošatlych kiuniu, arba Esteros šventės) siužetą (A2.2).

Nagrinėja karaimų religinį kalendorių ir jo užduotą ST ištraukų skaitymo ciklą; pasakoja Biblijos Alačych chydžy, Bošatlych kiuniu, Esteros šventės siužetus (A2.3).

Savarankiškai nagrinėja karaimų religinį kalendorių ir jo užduotą ST ištraukų skaitymo ciklą; komentuodamas pasakoja po keletą Biblijos Alačych chydžy, Bošatlych kiuniu, Esteros šventės siužetų (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Analizuojamas ST knygų turinys, skaitomi jų tekstai, perpasakojimas jų turinys, dėmesys skiriamas Penkiaknygei. Įtvirtinamas supratimas apie karaimų religinį kalendorių, kalbama apie ST ištraukų skaitymo ciklą. Religinių švenčių dalyje analizuojamas Alačych chydžy šventės siužetas. Skaitomas visas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas, kodėl jis skiriamas į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

ST knygų turinys, tekstų skaitymas, perpasakojimas (dėmesys Pranašų knygoms); karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu, Esteros šventė; Skaitomas pilnas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas apie jo skyrimą į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

7–8 klasių koncentras

Pamini kelias pagrindines metų šventes, apibūdina šeštadienį kaip šventę (A2.1).

Paaiškina kelių pagrindinių metų švenčių siužetus, įvardina šeštadienį kaip religinę šventę (A2.2).

Nagrinėja ir paaiškina penkių pagrindinių metų švenčių siužetus, apibūdina šeštadienį ir kasdieną per religinės šventės prizmę (A2.3).

Nagrinėja ir paaiškina penkių pagrindinių metų švenčių siužetus ir kitas šventes, plačiau apibūdina šeštadienį ir kasdieną per religinės šventės prizmę, pateikia asmeninės patirties ir pavyzdžių (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Ugdomas gebėjimas cituoti ST knygų turinį, daugiau dėmesio skiriant psalmių tekstų analizei ir interpretacijai. Pasitelkiami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Religinio kalendoriaus kontekste susipažįstama su šeštadieniu kaip religine švente. Permąstoma Dekalogo vieta karaimų tikėjime, kodėl ir kaip jo laikomasi.

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Ugdomas gebėjimas skaityti ir cituoti ST knygų turinį, dėmesys skiriamas psalmėms, Patarlių knygai. Tekstai analizuojami, interpretuojami. Susipažįstama su ST užrašymo istorija. Susipažįstama su masoretais ir jų veikla. Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Ugdomas supratimas, kad ir kiekviena diena yra atitinkama religinė šventė. Skatinama suprasti, koks yra kiekvieno mokinio asmeninių nuostatų ir Dekalogo santykis.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Įvardina Biblijos tekstus ir juos cituoja (A2.1).

Išvardina jam žinomus Biblijos tekstus ir pasakojimus, įvardina faktą, kad juose užfiksuotos ir netiesioginės prasmės (A2.2).

Kelia klausimus siekdamas atrasti netiesiogines Biblijos tekstų prasmes (A2.3).

Kelia klausimus siekdamas atrasti netiesiogines Biblijos tekstų prasmes, apmąsto ir pateikia argumentus (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Giesmių giesmei), toliau analizuojami ir interpretuojami ST tekstai. Susipažįstama su masoretų darbu karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi nesutrumpinti Dekalogo tekstai kaip komunikaciniai pranešimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Ekleziastui), analizuojami ir interpretuojami pasirinkti tekstai. Toliau gilinamasi į masoretų darbo karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje ypatybes. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip skatinantys mąstyti, kelti klausimus (Kokius? Kaip? Per ką?).

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Cituoja Biblijos tekstus, karaimų religinį kalendorių apibūdina tik laiko skaičiavimo požiūriu (A2.1).

Cituoja Biblijos tekstus ir pasakojimus, paaiškina, kad juose užfiksuotos ir netiesioginės prasmės, jas supranta abstrahuotai, pamini pagrindinius karaimų religinio kalendoriaus bruožus (A2.2).

Kelia klausimus siekdamas atrasti paraleles tarp netiesioginių Biblijos tekstų ir pasakojimų prasmių ir savo gyvenimo, paaiškina karaimų religinį kalendorių (A2.3).

Kelia klausimus siekdamas atrasti paraleles tarp netiesioginių Biblijos tekstų ir pasakojimų prasmių ir savo gyvenimo, pristato ir paaiškina, kaip supranta šias paraleles, sieja klausimus ir aiškinimą su karaimų religiniu kalendoriumi (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami ir interpretuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltiniai, siekiant juos iššifruoti kaip pranešimus.

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Siekiama jų pavyzdžiu kurti savus pasakojimus (raštu ir žodžiu). Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės, ieškoma jų paralelių su šiandienos gyvenimu. Skaitomi visi Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltinis, siekiant iššifruoti juos kaip pranešimus ir lyginti juos su modernios visuomenės transliuojamais pranešimais apie elgesį, moralę, žmonių tarpusavio santykius ir siekį suprasti Dievą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas išvardina kelis Dekalogo paliepimus, pateikia kelis įmanomus jų sąlygotus gerus ir blogus veiksmus (A3.1).

Išvardina pagrindinius Dekalogo paliepimus, pateikia kelis įmanomus jų sąlygotus gerus ir blogus veiksmus (A3.2).

Išvardina pagrindinius Dekalogo paliepimus, pagal juos sudaro įmanomų gerų ir blogų veiksmų sąrašą (A3.3).

Savarankiškai išvardina visus Dekalogo paliepimus, pagal juos apgalvojęs tikslingai sudaro gerų ir blogų veiksmų sąrašą (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažįstama su Šv. Raštu kaip daugelio konfesijų pagrindu, supažindinama, kokios tai konfesijos, kaip, kokiu būdu ir kodėl tas pats Šv. Raštas aktualus visiems; atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja dvi Šv. Rašto dalys – Senasis ir Naujasis Testamentai. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Tymbyl chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama, kuri jos dalis vyksta namie, o kuri – kenesoje. Pažįstamos pagrindinės Dekalogo tiesos ir jų pagrindu formuluojami paliepimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomos kompetencijos pažinti Senojo ir Naujojo Testamentų santykį, jų skirtumus. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje. Ugdomas pagrindinių Dekalogo tiesų supratimas, Dekalogo įsakymai pavaizduojami vizualiai (pvz., integruotos tikybos ir dailės pamokos), mėginama vaizdais parodyti, kas, pasak Dekalogo, yra gerai ir kas yra blogai.

3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas susipažįsta su pilnu Dekalogo tekstu, bando komentuoti Dekalogo atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus (A3.1).

Susipažįsta su pilnu Dekalogo tekstu, įvardina vieną Įsakymų grupę, ribotai komentuoja Dekalogo atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus (A3.2).

Skaito ir interpretuoja pilną Dekalogo tekstą, analizuoja dvi Įsakymų grupes ir jų atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus (A3.3).

Laisvai skaito ir interpretuoja pilną Dekalogo tekstą, jį komentuoja savarankiškai, pateikdamas komentarų analizuoja dvi Įsakymų grupes ir jų atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Supažindinama su trimis Senojo Testamento dalimis (išsiaiškinama, kokios jos, kas jas sudaro). Ugdomas supratimas apie karaimų religinio kalendoriaus formavimą stebint mėnulio jaunatį. Susipažįstama su Tymbyl chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu. Aptariami pilni Dešimties Dievo įsakymų tekstai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Susipažįstama su trijų ST dalių skirtumais (siužetai, kalbos priemonės, tekstų struktūra, turinio pobūdis). Toliau nagrinėjamas karaimų religinis kalendorius, susipažįstama su Aftalar chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu, ugdant tolerantišką požiūrį į kitus. Dirbama su Dešimties Dievo įsakymų tekstais, analizuojamas jų skyrimas į dvi dalis – santykis su Dievu ir santykis su kitais bei savimi. Mokomasi suprasti, kaip šis dalinimas pasireiškia.

5–6 klasių koncentras

Cituoja Dekalogo Įsakymus, išskiria dvi Įsakymų grupes, pamini, kad Įsakymuose kalbama apie Dievą ir žmogų (A3.1).

Pamini ir (ar) pacituoja ne tik pačius Dekalogo įsakymus, bet ir visą Dekalogo tekstą, pamini dvi Įsakymų grupes, pamini, kuriose kalbama apie žmogų ir jo aplinką bei apie Dievą ir žmogų (A3.2).

Interpretuoja visą Dekalogo tekstą, analizuoja dvi Įsakymų grupes ir jų atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus, paaiškina Dekalogą kaip Dievo ir žmonijos sąjungą (A3.3).

Argumentuotai interpretuoja visą Dekalogo tekstą, savarankiškai analizuoja dvi Įsakymų grupes ir jų atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus, remdamasis pavyzdžiais paaiškina Dekalogą kaip Dievo ir žmonijos sąjungą (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Analizuojamas ST knygų turinys, skaitomi jų tekstai, perpasakojimas jų turinys, dėmesys skiriamas Penkiaknygei. Įtvirtinamas supratimas apie karaimų religinį kalendorių, kalbama apie ST ištraukų skaitymo ciklą. Religinių švenčių dalyje analizuojamas Alačych chydžy šventės siužetas. Skaitomas visas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas, kodėl jis skiriamas į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

ST knygų turinys, tekstų skaitymas, perpasakojimas (dėmesys Pranašų knygoms); karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu, Esteros šventė; Skaitomas pilnas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas apie jo skyrimą į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

7–8 klasių koncentras

Pasako, kad Dekalogas yra svarbus, pamini tik vieną DDĮ, kurio laikosi asmeniškai (A3.1).

Išskiria kelis bruožus, kurie nusako Dekalogo vietą karaimų tikėjime, pamini kelis DDĮ, kurių laikosi asmeniškai (A3.2).

Išskiria bruožus, kurie nusako Dekalogo vietą karaimų tikėjime, kelia klausimus apie jų vietą asmeninėje patirtyje (A3.3).

Argumentuotai ir komentuodamas išskiria bruožus, kurie nusako Dekalogo vietą karaimų tikėjime, kelia klausimus apie jų vietą asmeninėje patirtyje ir įtraukia kitus į diskusiją (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Ugdomas gebėjimas cituoti ST knygų turinį, daugiau dėmesio skiriant psalmių tekstų analizei ir interpretacijai. Pasitelkiami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Religinio kalendoriaus kontekste susipažįstama su šeštadieniu kaip religine švente. Permąstoma Dekalogo vieta karaimų tikėjime, kodėl ir kaip jo laikomasi.

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Ugdomas gebėjimas skaityti ir cituoti ST knygų turinį, dėmesys skiriamas psalmėms, Patarlių knygai. Tekstai analizuojami, interpretuojami. Susipažįstama su ST užrašymo istorija. Susipažįstama su masoretais ir jų veikla. Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Ugdomas supratimas, kad ir kiekviena diena yra atitinkama religinė šventė. Skatinama suprasti, koks yra kiekvieno mokinio asmeninių nuostatų ir Dekalogo santykis.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pasako Dešimties Dievo įsakymų turinį (A3.1).

Pateikia Dešimties Dievo įsakymų turinį ir kelia klausimus apie jų komunikacines intencijas (A3.2).

Analizuoja Dešimt Dievo įsakymų kaip pranešimus, atpažįsta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas jų komunikacines intencijas (A3.3).

Analizuoja Dešimt Dievo įsakymų kaip pranešimus, juos argumentuotai komentuoja, atpažįsta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas jų komunikacines intencijas, pateikia palyginimų (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Giesmių giesmei), toliau analizuojami ir interpretuojami ST tekstai. Susipažįstama su masoretų darbu karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi nesutrumpinti Dekalogo tekstai kaip komunikaciniai pranešimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Ekleziastui), analizuojami ir interpretuojami pasirinkti tekstai. Toliau gilinamasi į masoretų darbo karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje ypatybes. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip skatinantys mąstyti, kelti klausimus (Kokius? Kaip? Per ką?).

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Aptaria Dešimties Dievo įsakymų turinį. Pacituoja vieną reklamos šūkį (A3.1).

Apibūdina Dešimties Dievo įsakymų turinį ir kelia klausimus apie jų komunikacines intencijas, randa ir pateikia modernios visuomenės pranešimų apie moralę pavyzdžių (A3.2).

Analizuoja Dešimt Dievo įsakymų kaip pranešimus, randa ir lygina juos su modernios visuomenės įvairiose terpėse transliuojamais pranešimais apie moralę (A3.3).

Analizuoja Dešimt Dievo įsakymų kaip pranešimus, randa gausių modernios visuomenės transliuojamų pranešimų apie moralę įvairiose terpėse, juos palygina ir komentuoja, pateikia argumentų (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami ir interpretuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltiniai, siekiant juos iššifruoti kaip pranešimus.

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Siekiama jų pavyzdžiu kurti savus pasakojimus (raštu ir žodžiu). Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės, ieškoma jų paralelių su šiandienos gyvenimu. Skaitomi visi Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltinis, siekiant iššifruoti juos kaip pranešimus ir lyginti juos su modernios visuomenės transliuojamais pranešimais apie elgesį, moralę, žmonių tarpusavio santykius ir siekį suprasti Dievą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta, kad ST ir NT yra skirtingi, atpažįsta vieną ST pasakojimą, išvardina kitas galimas šiais raštais sekančias konfesijas (A1.1).

Atpažįsta, kad ST ir NT yra skirtingi, atpažįsta bendrus pasakojimų bruožus, mokytojo padedamas nurodo esminius ST ir NT skirtumus, kai kuriuos pasakojimus priskiria atitinkamoms konfesijoms, mokytojo padedamas juos pavaizduoja ar papasakoja (A1.2).

Atpažįsta ST ir NT pasakojimus, jų esminius skirtumus, juos priskiria atitinkamoms konfesijoms, geba perpasakoti ar pavaizduoti (A1.3).

Savarankiškai atpažįsta ST ir NT pasakojimus, jų esminius skirtumus, juos proaktyviai priskiria atitinkamoms konfesijoms, komentuodamas pavaizduoja paties numatytomis kalbinėmis ir vizualios raiškos priemonėmis (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažįstama su Šv. Raštu kaip daugelio konfesijų pagrindu, supažindinama, kokios tai konfesijos, kaip, kokiu būdu ir kodėl tas pats Šv. Raštas aktualus visiems; atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja dvi Šv. Rašto dalys – Senasis ir Naujasis Testamentai. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Tymbyl chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama, kuri jos dalis vyksta namie, o kuri – kenesoje. Pažįstamos pagrindinės Dekalogo tiesos ir jų pagrindu formuluojami paliepimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomos kompetencijos pažinti Senojo ir Naujojo Testamentų santykį, jų skirtumus. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje. Ugdomas pagrindinių Dekalogo tiesų supratimas, Dekalogo įsakymai pavaizduojami vizualiai (pvz., integruotos tikybos ir dailės pamokos), mėginama vaizdais parodyti, kas, pasak Dekalogo, yra gerai ir kas yra blogai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta kulinarinius Tymbyl chydžy simbolius, apibūdina namie vykstančias šventės dalis (A2.1).

Atpažįsta ir pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl chydžy simbolius, apibūdina, kurios šventės dalys vyksta namie, kurios kenesoje (A2.2).

Atpažįsta ir pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl ir Aftalar chydžy simbolius, apibūdina, kurios jų dalys švenčiamos namie, kurios kenesoje (A2.3).

Atpažįsta ir tikslingai pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl ir Aftalar chydžy simbolius, komentuodamas apibūdina, kurios jų dalys švenčiamos namie, o kurios kenesoje (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažįstama su Šv. Raštu kaip daugelio konfesijų pagrindu, supažindinama, kokios tai konfesijos, kaip, kokiu būdu ir kodėl tas pats Šv. Raštas aktualus visiems; atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja dvi Šv. Rašto dalys – Senasis ir Naujasis Testamentai. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Tymbyl chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama, kuri jos dalis vyksta namie, o kuri – kenesoje. Pažįstamos pagrindinės Dekalogo tiesos ir jų pagrindu formuluojami paliepimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomos kompetencijos pažinti Senojo ir Naujojo Testamentų santykį, jų skirtumus. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje. Ugdomas pagrindinių Dekalogo tiesų supratimas, Dekalogo įsakymai pavaizduojami vizualiai (pvz., integruotos tikybos ir dailės pamokos), mėginama vaizdais parodyti, kas, pasak Dekalogo, yra gerai ir kas yra blogai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas išvardina kelis Dekalogo paliepimus, pateikia kelis įmanomus jų sąlygotus gerus ir blogus veiksmus (A3.1).

Išvardina pagrindinius Dekalogo paliepimus, pateikia kelis įmanomus jų sąlygotus gerus ir blogus veiksmus (A3.2).

Išvardina pagrindinius Dekalogo paliepimus, pagal juos sudaro įmanomų gerų ir blogų veiksmų sąrašą (A3.3).

Savarankiškai išvardina visus Dekalogo paliepimus, pagal juos apgalvojęs tikslingai sudaro gerų ir blogų veiksmų sąrašą (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažįstama su Šv. Raštu kaip daugelio konfesijų pagrindu, supažindinama, kokios tai konfesijos, kaip, kokiu būdu ir kodėl tas pats Šv. Raštas aktualus visiems; atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja dvi Šv. Rašto dalys – Senasis ir Naujasis Testamentai. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Tymbyl chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama, kuri jos dalis vyksta namie, o kuri – kenesoje. Pažįstamos pagrindinės Dekalogo tiesos ir jų pagrindu formuluojami paliepimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomos kompetencijos pažinti Senojo ir Naujojo Testamentų santykį, jų skirtumus. Religinių švenčių dalyje kalbama apie Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje. Ugdomas pagrindinių Dekalogo tiesų supratimas, Dekalogo įsakymai pavaizduojami vizualiai (pvz., integruotos tikybos ir dailės pamokos), mėginama vaizdais parodyti, kas, pasak Dekalogo, yra gerai ir kas yra blogai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas, apibūdina tris ST dalis (A1.1).

Mokytojo padedamas kuria projektą, paaiškinantį dvi ST dalis (A1.2).

Kuria projektus, aiškinančius ir pristatančius tris ST dalis (A1.3).

Savarankiškai ir tikslingai kuria projektus, paaiškinančius ir pristatančius tris ST dalis, jų skirtumus (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Supažindinama su trimis Senojo Testamento dalimis (išsiaiškinama, kokios jos, kas jas sudaro). Ugdomas supratimas apie karaimų religinio kalendoriaus formavimą stebint mėnulio jaunatį. Susipažįstama su Tymbyl chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu. Aptariami pilni Dešimties Dievo įsakymų tekstai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Susipažįstama su trijų ST dalių skirtumais (siužetai, kalbos priemonės, tekstų struktūra, turinio pobūdis). Toliau nagrinėjamas karaimų religinis kalendorius, susipažįstama su Aftalar chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu, ugdant tolerantišką požiūrį į kitus. Dirbama su Dešimties Dievo įsakymų tekstais, analizuojamas jų skyrimas į dvi dalis – santykis su Dievu ir santykis su kitais bei savimi. Mokomasi suprasti, kaip šis dalinimas pasireiškia.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Apibūdina karaimų religinį kalendorių bendrais bruožais, papasakoja vieną iš Biblijos Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetų (A2.1).

Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, papasakoja vieną iš Biblijos Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetų, jo pagrindu kuria vieną nedidelį tekstą (A2.2).

Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, pasakoja Biblinius Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, jų pagrindu kuria nedidelius tekstus, įvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu (A2.3).

Komentuodamas apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, tikslingai pasakoja Biblijos Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, įterpia savo apmąstymus, tekstų pagrindu kuria įvairius tekstus su savo samprotavimais, įvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Supažindinama su trimis Senojo Testamento dalimis (išsiaiškinama, kokios jos, kas jas sudaro). Ugdomas supratimas apie karaimų religinio kalendoriaus formavimą stebint mėnulio jaunatį. Susipažįstama su Tymbyl chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu. Aptariami pilni Dešimties Dievo įsakymų tekstai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Susipažįstama su trijų ST dalių skirtumais (siužetai, kalbos priemonės, tekstų struktūra, turinio pobūdis). Toliau nagrinėjamas karaimų religinis kalendorius, susipažįstama su Aftalar chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu, ugdant tolerantišką požiūrį į kitus. Dirbama su Dešimties Dievo įsakymų tekstais, analizuojamas jų skyrimas į dvi dalis – santykis su Dievu ir santykis su kitais bei savimi. Mokomasi suprasti, kaip šis dalinimas pasireiškia.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas susipažįsta su pilnu Dekalogo tekstu, bando komentuoti Dekalogo atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus (A3.1).

Susipažįsta su pilnu Dekalogo tekstu, įvardina vieną Įsakymų grupę, ribotai komentuoja Dekalogo atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus (A3.2).

Skaito ir interpretuoja pilną Dekalogo tekstą, analizuoja dvi Įsakymų grupes ir jų atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus (A3.3).

Laisvai skaito ir interpretuoja pilną Dekalogo tekstą, jį komentuoja savarankiškai, pateikdamas komentarų analizuoja dvi Įsakymų grupes ir jų atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Supažindinama su trimis Senojo Testamento dalimis (išsiaiškinama, kokios jos, kas jas sudaro). Ugdomas supratimas apie karaimų religinio kalendoriaus formavimą stebint mėnulio jaunatį. Susipažįstama su Tymbyl chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu. Aptariami pilni Dešimties Dievo įsakymų tekstai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Susipažįstama su trijų ST dalių skirtumais (siužetai, kalbos priemonės, tekstų struktūra, turinio pobūdis). Toliau nagrinėjamas karaimų religinis kalendorius, susipažįstama su Aftalar chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu, ugdant tolerantišką požiūrį į kitus. Dirbama su Dešimties Dievo įsakymų tekstais, analizuojamas jų skyrimas į dvi dalis – santykis su Dievu ir santykis su kitais bei savimi. Mokomasi suprasti, kaip šis dalinimas pasireiškia.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pamini vieną siužetą iš Penkiaknygės (A1.1).

Pamini ir perpasakoja keletą siužetų iš Penkiaknygės ar Pranašų knygų (A1.2).

Interpretuoja ST turinį, pasirinktinai perpasakoja keletą siužetų iš Penkiaknygės ir Pranašų knygų (A1.3).

Laisvai interpretuoja ST turinį, argumentuotai pasirenka ir perpasakoja po keletą siužetų iš Penkiaknygės ir Pranašų knygų (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Analizuojamas ST knygų turinys, skaitomi jų tekstai, perpasakojimas jų turinys, dėmesys skiriamas Penkiaknygei. Įtvirtinamas supratimas apie karaimų religinį kalendorių, kalbama apie ST ištraukų skaitymo ciklą. Religinių švenčių dalyje analizuojamas Alačych chydžy šventės siužetas. Skaitomas visas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas, kodėl jis skiriamas į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

ST knygų turinys, tekstų skaitymas, perpasakojimas (dėmesys Pranašų knygoms); karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu, Esteros šventė; Skaitomas pilnas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas apie jo skyrimą į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Mokytojo padedamas pasakoja kurį nors vieną Biblijos Alačych chydžy (arba Bošatlych kiuniu, arba Esteros šventės) siužetą (A2.1).

Mokytojo padedamas susieja karaimų religinį kalendorių ir ST ištraukų skaitymo ciklą; pasakoja vieną Biblijos Alačych chydžy (arba Bošatlych kiuniu, arba Esteros šventės) siužetą (A2.2).

Nagrinėja karaimų religinį kalendorių ir jo užduotą ST ištraukų skaitymo ciklą; pasakoja Biblijos Alačych chydžy, Bošatlych kiuniu, Esteros šventės siužetus (A2.3).

Savarankiškai nagrinėja karaimų religinį kalendorių ir jo užduotą ST ištraukų skaitymo ciklą; komentuodamas pasakoja po keletą Biblijos Alačych chydžy, Bošatlych kiuniu, Esteros šventės siužetų (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Analizuojamas ST knygų turinys, skaitomi jų tekstai, perpasakojimas jų turinys, dėmesys skiriamas Penkiaknygei. Įtvirtinamas supratimas apie karaimų religinį kalendorių, kalbama apie ST ištraukų skaitymo ciklą. Religinių švenčių dalyje analizuojamas Alačych chydžy šventės siužetas. Skaitomas visas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas, kodėl jis skiriamas į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

ST knygų turinys, tekstų skaitymas, perpasakojimas (dėmesys Pranašų knygoms); karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu, Esteros šventė; Skaitomas pilnas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas apie jo skyrimą į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Cituoja Dekalogo Įsakymus, išskiria dvi Įsakymų grupes, pamini, kad Įsakymuose kalbama apie Dievą ir žmogų (A3.1).

Pamini ir (ar) pacituoja ne tik pačius Dekalogo įsakymus, bet ir visą Dekalogo tekstą, pamini dvi Įsakymų grupes, pamini, kuriose kalbama apie žmogų ir jo aplinką bei apie Dievą ir žmogų (A3.2).

Interpretuoja visą Dekalogo tekstą, analizuoja dvi Įsakymų grupes ir jų atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus, paaiškina Dekalogą kaip Dievo ir žmonijos sąjungą (A3.3).

Argumentuotai interpretuoja visą Dekalogo tekstą, savarankiškai analizuoja dvi Įsakymų grupes ir jų atskleidžiamus žmogaus santykio su aplinka tipus, remdamasis pavyzdžiais paaiškina Dekalogą kaip Dievo ir žmonijos sąjungą (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Analizuojamas ST knygų turinys, skaitomi jų tekstai, perpasakojimas jų turinys, dėmesys skiriamas Penkiaknygei. Įtvirtinamas supratimas apie karaimų religinį kalendorių, kalbama apie ST ištraukų skaitymo ciklą. Religinių švenčių dalyje analizuojamas Alačych chydžy šventės siužetas. Skaitomas visas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas, kodėl jis skiriamas į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Bendras karaimų religijos supratimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

ST knygų turinys, tekstų skaitymas, perpasakojimas (dėmesys Pranašų knygoms); karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu, Esteros šventė; Skaitomas pilnas Dekalogo tekstas, ugdomas supratimas apie jo skyrimą į dvi dalis – svarbu suvokti santykį su Dievu ir santykį su kitais. Dekalogas pristatomas kaip Dievo ir žmonijos sąjunga.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Cituoja vieną psalmę ir Patarlių knygą (A1.1).

Mokytojui padedant lygina ST trijų dalių tekstus, cituoja vieną psalmę ir Patarlių knygą, apibūdina masoretus (A1.2).

Analizuoja, interpretuoja ir lygina trijų ST dalių tekstus, cituoja kelias psalmes ir Patarlių knygą, nagrinėja masoretų darbą užrašant ST (A1.3).

Pateikdamas asmeninių pavyzdžių ir komentarų analizuoja, interpretuoja ir lygina trijų ST dalių tekstus, cituoja kelias psalmes (gal net atmintinai) ir Patarlių knygą, tikslingai nagrinėja masoretų darbą užrašant ST, pateikia pavydžių (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Ugdomas gebėjimas cituoti ST knygų turinį, daugiau dėmesio skiriant psalmių tekstų analizei ir interpretacijai. Pasitelkiami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Religinio kalendoriaus kontekste susipažįstama su šeštadieniu kaip religine švente. Permąstoma Dekalogo vieta karaimų tikėjime, kodėl ir kaip jo laikomasi.

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Ugdomas gebėjimas skaityti ir cituoti ST knygų turinį, dėmesys skiriamas psalmėms, Patarlių knygai. Tekstai analizuojami, interpretuojami. Susipažįstama su ST užrašymo istorija. Susipažįstama su masoretais ir jų veikla. Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Ugdomas supratimas, kad ir kiekviena diena yra atitinkama religinė šventė. Skatinama suprasti, koks yra kiekvieno mokinio asmeninių nuostatų ir Dekalogo santykis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pamini kelias pagrindines metų šventes, apibūdina šeštadienį kaip šventę (A2.1).

Paaiškina kelių pagrindinių metų švenčių siužetus, įvardina šeštadienį kaip religinę šventę (A2.2).

Nagrinėja ir paaiškina penkių pagrindinių metų švenčių siužetus, apibūdina šeštadienį ir kasdieną per religinės šventės prizmę (A2.3).

Nagrinėja ir paaiškina penkių pagrindinių metų švenčių siužetus ir kitas šventes, plačiau apibūdina šeštadienį ir kasdieną per religinės šventės prizmę, pateikia asmeninės patirties ir pavyzdžių (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Ugdomas gebėjimas cituoti ST knygų turinį, daugiau dėmesio skiriant psalmių tekstų analizei ir interpretacijai. Pasitelkiami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Religinio kalendoriaus kontekste susipažįstama su šeštadieniu kaip religine švente. Permąstoma Dekalogo vieta karaimų tikėjime, kodėl ir kaip jo laikomasi.

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Ugdomas gebėjimas skaityti ir cituoti ST knygų turinį, dėmesys skiriamas psalmėms, Patarlių knygai. Tekstai analizuojami, interpretuojami. Susipažįstama su ST užrašymo istorija. Susipažįstama su masoretais ir jų veikla. Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Ugdomas supratimas, kad ir kiekviena diena yra atitinkama religinė šventė. Skatinama suprasti, koks yra kiekvieno mokinio asmeninių nuostatų ir Dekalogo santykis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pasako, kad Dekalogas yra svarbus, pamini tik vieną DDĮ, kurio laikosi asmeniškai (A3.1).

Išskiria kelis bruožus, kurie nusako Dekalogo vietą karaimų tikėjime, pamini kelis DDĮ, kurių laikosi asmeniškai (A3.2).

Išskiria bruožus, kurie nusako Dekalogo vietą karaimų tikėjime, kelia klausimus apie jų vietą asmeninėje patirtyje (A3.3).

Argumentuotai ir komentuodamas išskiria bruožus, kurie nusako Dekalogo vietą karaimų tikėjime, kelia klausimus apie jų vietą asmeninėje patirtyje ir įtraukia kitus į diskusiją (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Ugdomas gebėjimas cituoti ST knygų turinį, daugiau dėmesio skiriant psalmių tekstų analizei ir interpretacijai. Pasitelkiami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Religinio kalendoriaus kontekste susipažįstama su šeštadieniu kaip religine švente. Permąstoma Dekalogo vieta karaimų tikėjime, kodėl ir kaip jo laikomasi.

Bendras karaimų religijos supratimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Ugdomas gebėjimas skaityti ir cituoti ST knygų turinį, dėmesys skiriamas psalmėms, Patarlių knygai. Tekstai analizuojami, interpretuojami. Susipažįstama su ST užrašymo istorija. Susipažįstama su masoretais ir jų veikla. Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai. Ugdomas supratimas, kad ir kiekviena diena yra atitinkama religinė šventė. Skatinama suprasti, koks yra kiekvieno mokinio asmeninių nuostatų ir Dekalogo santykis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Cituoja vieną psalmę ir vieną tekstą iš Giesmių giesmės, įvardija masoretus (A1.1).

Nusako ST trijų dalių struktūrą ir potencialius tekstų skirtumus, cituoja vieną psalmę ir kelis tekstus iš Giesmių giesmės ir Ekleziasto, apibūdina masoretų veiklą (A1.2).

Analizuoja, interpretuoja ir lygina ST trijų dalių tekstus, cituoja kelias psalmes, Giesmių giesmę ir Ekleziastą, įvertina masoretų darbą karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje (A1.3).

Pasitelkdamas pavyzdį analizuoja, interpretuoja ir lygina ST trijų dalių tekstus, gausiai cituoja psalmes, Giesmių giesmę ir Ekleziastą, komentuoja tekstus, argumentuotai įvertina masoretų darbą karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Giesmių giesmei), toliau analizuojami ir interpretuojami ST tekstai. Susipažįstama su masoretų darbu karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi nesutrumpinti Dekalogo tekstai kaip komunikaciniai pranešimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Ekleziastui), analizuojami ir interpretuojami pasirinkti tekstai. Toliau gilinamasi į masoretų darbo karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje ypatybes. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip skatinantys mąstyti, kelti klausimus (Kokius? Kaip? Per ką?).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Įvardina Biblijos tekstus ir juos cituoja (A2.1).

Išvardina jam žinomus Biblijos tekstus ir pasakojimus, įvardina faktą, kad juose užfiksuotos ir netiesioginės prasmės (A2.2).

Kelia klausimus siekdamas atrasti netiesiogines Biblijos tekstų prasmes (A2.3).

Kelia klausimus siekdamas atrasti netiesiogines Biblijos tekstų prasmes, apmąsto ir pateikia argumentus (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Giesmių giesmei), toliau analizuojami ir interpretuojami ST tekstai. Susipažįstama su masoretų darbu karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi nesutrumpinti Dekalogo tekstai kaip komunikaciniai pranešimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Ekleziastui), analizuojami ir interpretuojami pasirinkti tekstai. Toliau gilinamasi į masoretų darbo karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje ypatybes. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip skatinantys mąstyti, kelti klausimus (Kokius? Kaip? Per ką?).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pasako Dešimties Dievo įsakymų turinį (A3.1).

Pateikia Dešimties Dievo įsakymų turinį ir kelia klausimus apie jų komunikacines intencijas (A3.2).

Analizuoja Dešimt Dievo įsakymų kaip pranešimus, atpažįsta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas jų komunikacines intencijas (A3.3).

Analizuoja Dešimt Dievo įsakymų kaip pranešimus, juos argumentuotai komentuoja, atpažįsta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas jų komunikacines intencijas, pateikia palyginimų (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Giesmių giesmei), toliau analizuojami ir interpretuojami ST tekstai. Susipažįstama su masoretų darbu karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi nesutrumpinti Dekalogo tekstai kaip komunikaciniai pranešimai.

Bendras karaimų religijos supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su ST knygų turiniu ir daugiasluoksnėmis jo prasmėmis (dėmesys skiriamas psalmėms, Ekleziastui), analizuojami ir interpretuojami pasirinkti tekstai. Toliau gilinamasi į masoretų darbo karaimų tikėjimo istorinėje perspektyvoje ypatybes. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip skatinantys mąstyti, kelti klausimus (Kokius? Kaip? Per ką?).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Cituoja vieną psalmę iš ankstesnės programos, perpasakoja vieną ST siužetą (A1.1).

Pamini ST trijų dalių struktūrą ir potencialius tekstų skirtumus, cituoja tekstą iš vienos ST dalies, konstruoja savo pasakojimą tik apie vieną ST dalį (A1.2).

Analizuoja, interpretuoja ir lygina ST trijų dalių tekstus dalyse, pasirinktinai cituoja ST tekstus, pagal šias citatas konstruoja savo pasakojimą apie ST (A1.3).

Analizuoja, interpretuoja ir lygina ST trijų dalių tekstus, savarankiškai ir gausiai cituoja ST, konstruoja išplėtotą, analitinį, su citatomis siejamą, argumentuotą savo pasakojimą apie ST (A1.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami ir interpretuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltiniai, siekiant juos iššifruoti kaip pranešimus.

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Siekiama jų pavyzdžiu kurti savus pasakojimus (raštu ir žodžiu). Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės, ieškoma jų paralelių su šiandienos gyvenimu. Skaitomi visi Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltinis, siekiant iššifruoti juos kaip pranešimus ir lyginti juos su modernios visuomenės transliuojamais pranešimais apie elgesį, moralę, žmonių tarpusavio santykius ir siekį suprasti Dievą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Cituoja Biblijos tekstus, karaimų religinį kalendorių apibūdina tik laiko skaičiavimo požiūriu (A2.1).

Cituoja Biblijos tekstus ir pasakojimus, paaiškina, kad juose užfiksuotos ir netiesioginės prasmės, jas supranta abstrahuotai, pamini pagrindinius karaimų religinio kalendoriaus bruožus (A2.2).

Kelia klausimus siekdamas atrasti paraleles tarp netiesioginių Biblijos tekstų ir pasakojimų prasmių ir savo gyvenimo, paaiškina karaimų religinį kalendorių (A2.3).

Kelia klausimus siekdamas atrasti paraleles tarp netiesioginių Biblijos tekstų ir pasakojimų prasmių ir savo gyvenimo, pristato ir paaiškina, kaip supranta šias paraleles, sieja klausimus ir aiškinimą su karaimų religiniu kalendoriumi (A2.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami ir interpretuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltiniai, siekiant juos iššifruoti kaip pranešimus.

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Siekiama jų pavyzdžiu kurti savus pasakojimus (raštu ir žodžiu). Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės, ieškoma jų paralelių su šiandienos gyvenimu. Skaitomi visi Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltinis, siekiant iššifruoti juos kaip pranešimus ir lyginti juos su modernios visuomenės transliuojamais pranešimais apie elgesį, moralę, žmonių tarpusavio santykius ir siekį suprasti Dievą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Aptaria Dešimties Dievo įsakymų turinį. Pacituoja vieną reklamos šūkį (A3.1).

Apibūdina Dešimties Dievo įsakymų turinį ir kelia klausimus apie jų komunikacines intencijas, randa ir pateikia modernios visuomenės pranešimų apie moralę pavyzdžių (A3.2).

Analizuoja Dešimt Dievo įsakymų kaip pranešimus, randa ir lygina juos su modernios visuomenės įvairiose terpėse transliuojamais pranešimais apie moralę (A3.3).

Analizuoja Dešimt Dievo įsakymų kaip pranešimus, randa gausių modernios visuomenės transliuojamų pranešimų apie moralę įvairiose terpėse, juos palygina ir komentuoja, pateikia argumentų (A3.4).

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami ir interpretuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės. Skaitomi pilni Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltiniai, siekiant juos iššifruoti kaip pranešimus.

Bendras karaimų religijos supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Tęsiama pažintis su ST knygų visų dalių turiniu, analizuojami laisvai pasirinkti tekstai ir minčių dėstymo būdai juose. Siekiama jų pavyzdžiu kurti savus pasakojimus (raštu ir žodžiu). Analizuojamos netiesioginės Biblijos tekstų prasmės, ieškoma jų paralelių su šiandienos gyvenimu. Skaitomi visi Dekalogo tekstai kaip koncentruotos išminties šaltinis, siekiant iššifruoti juos kaip pranešimus ir lyginti juos su modernios visuomenės transliuojamais pranešimais apie elgesį, moralę, žmonių tarpusavio santykius ir siekį suprasti Dievą.

Mokiniai susipažįsta su pagrindiniais tikėjimo turinio dėmenimis, su tuo, kaip, per ką tikėjimas pasireiškia ir (ar) gali būti išreikštas, suprastas. Ugdo Dievo suvokimą per tikėjimo prizmę. Šios pasiekimų srities pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Apibūdina dalį karaimų istorijos Lietuvoje, mokytojo padedamas pristato vieną būdingą tautos bruožą (B1.1).

Apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (stambiais štrichais), pristato vieną būdingą tautos bruožą (B1.2).

Apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (stambiais štrichais) ir pristato būdingiausius tautos bruožus (B1.3).

Nuosekliai apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (detaliai) ir plačiau pristato būdingiausius tautos bruožus (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a. pristatoma per 5 pagrindines istorijos datas (karaimų atsikėlimas į Lietuvą, Magdeburgo teisių bendruomenei suteikimas, maras Lietuvoje, įstatymo, reguliuojančio teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį, paskelbimas, Vilniaus kenesos restauravimas ir atšventinimas). Susipažįstama su Vytauto Didžiojo role karaimų istorijoje. Remiantis šiais istorijos faktais ugdomas santykis su Lietuvos valstybe ir patriotinės nuostatos. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink mane (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos, keliami klausimai, kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai). Aptariama pasaulio karaimų geografija (Kur ta tauta dar gyvena? Kokie bendruomenių skirtumai?). Ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos. Keliami klausimai: Kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

3–4 klasių koncentras

Apibūdina dalį karaimų istorijos Lietuvoje, pamini vieną karaimų tikybos sistemoje vartojamą kalbą, papasakoja kelis epizodus iš Serajos Šapšalo gyvenimo istorijos (B1.1).

Apibūdina dalį karaimų istorijos Lietuvoje, pristato karaimų tikybos sistemoje vartojamas kalbas ir jų savybes, atpasakoja kelis epizodus iš Serajos Šapšalo ir Simono Firkovičiaus gyvenimo istorijų (B1.2).

Apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (pilnai), pristato karaimų tikybos sistemoje vartojamas kalbas ir jų savybes, papasakoja apie Serajos Šapšalo ir Simono Firkovičiaus gyvenimą (B1.3).

Komentuodamas ir pateikdamas gausių pavyzdžių apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje, tikslingai pristato karaimų tikybos sistemoje vartojamas kalbas ir jų savybes, plačiai pasakoja apie Serajos Šapšalo ir Simono Firkovičiaus gyvenimą (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Plačiau supažindinama su karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a., ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe, numatant temas dėmesys kreipiamas į XIX–XX a. Susipažįstama su Serajos Šapšalo (1873–1961) asmenybe. Aptariama Pasaulio sukūrimo istorija – kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos. Diskutuojama apie Dievo atpildą už mano teisingą elgesį (pateikiama pavyzdžių). Analizuojamos tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamos karaimų tikybos sistemoje vartojamos kalbos, jų santykis, dėmesys skiriamas pabrėžti, kuo svarbi biblinė hebrajų kalba, kaip atsiranda šio teksto šventumas. Susipažįstama su Simono Firkovičiaus asmenybe ir veikla (1891–1982). Ugdomas suvokimas, jog Dievas yra, bet Jo negalima pavaizduoti, apčiuopti ir Jo vardas garsiai netariamas, aptariamas karaimų tikybos požiūris į tai. Analizuojama Dievo atpildo už mano gailestingumą samprata ir jos pavyzdžiai bei tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

5–6 klasių koncentras

Mokytojo padedamas pamini vieną teoriją apie karaimų tikėjimo pradžią, aptaria vieną Ananiaszo Zajączkowskio veiklos barą (B1.1).

Mokytojo padedamas išvardina kelias teorijas apie karaimų tikėjimo pradžią, pamini kelias tikėjimo nuostatas, išvardina kelis Ananiaszo Zajączkowskio nuveiktus darbus, iš dalies apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą (B1.2).

Analizuoja ir interpretuoja teorijas apie karaimų tikėjimo pradžią, tikėjimo nuostatas, diskutuoja apie Ananiaszo Zajączkowskio veiklą ir darbus, apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą (B1.3).

Argumentuotai analizuoja ir interpretuoja teorijas apie karaimų tikėjimo pradžią, tikėjimo nuostatas, pateikia pavydžių, diskutuoja apie Ananiaszo Zajączkowskio veiklą ir darbus, cituoja jo veikalus, apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama karaimų tikėjimo pradžia (VIII a.), teorijos apie ankstesnius laikus. Pristatomos pagrindinės tikėjimo nuostatos (ir analogijos principas). Susipažįstama su Ananiaszo Zajączkowskio (1903–1970) asmenybe ir veikla. Ugdomas suvokimas apie Dievo pykčio išraiškas ST, kartu ir apie Dievo atpildą už mano kantrybę (su pavyzdžiais iš asmeninės patirties). Apmąstomas santykis tarp Dievo ir žmogaus, aptariamos asmeninio religinio ritualo galimybės.

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Pristatomas karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimas, Chazarų kaganato istoriniai saitai su karaimais. Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis. Svarstomos nuodėmės ir atgailos sampratos, aptariamas prašymas atleisti (asmeninis ir bendruomeninis).

7–8 klasių koncentras

Išvardina kelis etninio karaimo ir karaimo tikinčiojo bruožus, pasako, kada gyveno Ananas, pamini vieną Juzefo Lobanoso veiklos barą (B1.1).

Išvardina kelis etninio karaimo ir karaimo tikinčiojo bruožus, cituoja Anano dogmą, pamini kelias konservatyvumo apraiškas karaimų tikėjime, įvardina vieną Juzefo Lobanoso veiklos barą (B1.2).

Lygina etninį karaimą ir karaimą tikintįjį, aptaria Anano dogmą bei konservatyvumo apraiškas karaimų tikėjime, apibūdina Juzefo Lobanoso veiklą (B1.3).

Pateikdamas pavyzdžių analizuoja ir lygina etninį karaimą ir karaimą tikintįjį, aptaria Anano dogmą bei konservatyvumo apraiškas karaimų tikėjime, apžvelgia jas istoriškai, apibūdina visus Juzefo Lobanoso veiklos aspektus (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Koncentruojamasi į etninio karaimo ir tikinčiojo karaimo sampratas, jų santykį, analizuojama sąvoka ,‚mes“ ST, ugdomas kultūrinis ir analitinis šios sąvokos supratimas santykyje su pačiu savimi. Susipažįstama su Juzefo Lobanoso (1878–1947) asmenybe ir veikla. Keliami klausimai ir diskutuojama temomis – Kokias Dievo savybes turi įkūnyti žmogus? Kodėl žmogus atsakingas Dievui? Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Susipažįstama su karaimų tikėjimo kodifikatoriaus Anano dogma Skaitykite patys ir nepasikliaukite autoritetais. Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. Atskirai analizuojama karaimų tikybos nuostata, pagal kurią į karaimų tikėjimą nepriimama. Mokomasi karaimų religijos požiūrio į pomirtinį pasaulį. Paskutinio teismo samprata, Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardija Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. leidinius, išskiria vieną iškilią karaimų kultūros asmenybę (B1.1).

Aptaria kelias Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. ypatybes, pristato vieną iškilią karaimų kultūros asmenybę, paskatintas paaiškina, koks yra karaimų bendruomenės santykis su valstybe dabar (B1.2).

Apibūdina Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. ypatybes, pristato iškilias karaimų kultūros asmenybes, paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu bei bendruomenės santykį su valstybe įvairiais istorijos tarpsniais (B1.3).

Komentuoja Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. ypatybes, išvardina periodikos pavadinimų, pristato iškilias karaimų kultūros asmenybes, savarankiškai paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu bei bendruomenės santykį su valstybe įvairiais istorijos tarpsniais, pateikia asmeninę nuomonę (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su Lietuvos karaimų periodine spauda XIX–XX a. ir joje atspindėta karaimų istorija. Analizuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu, islamu, krikščionybe. Kalbama apie karaimų tikybos nuostatas dėl Mesijo. Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo klausimais bei apie tikėjimo reikšmingumą.

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su iškiliomis karaimų asmenybėmis, poetais, dvasininkais, Svarstomas karaimų bendruomenės santykis su valstybe (LDK, Rusija, Lenkija, Lietuva). Reflektuojamas garso ir muzikos santykis (kaip Dievo išraiškos forma). Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo bei tikėjimo reikšmingumo klausimais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardija po vieną islamo ir judaizmo bruožą, pamini vieną dabarties karaimų kultūros asmenybę (B1.1).

Lygina ir išvardija kelis judaizmo ir islamo bruožus, pristato vieną iškilią dabar gyvenančią karaimų kultūros asmenybę, paskatintas apibūdina kelis karaimų tautos ir tikėjimo istorijos faktus (B1.2).

Aptaria ir paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu, pristato iškilias dabar gyvenančias karaimų asmenybes, apibūdina savo santykį su karaimų tautos ir tikėjimo istorija (B1.3).

Aptaria ir paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu, komentuoja remdamasis pavyzdžiais, pasako savo nuomonę, plačiai pristato kelias iškilias dabar gyvenančias karaimų asmenybes, pavyzdžiais ir interaktyviame klasės pokalbyje apibūdina savo santykį su karaimų tautos ir tikėjimo istorija (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (per ST tekstus, per asmeninę interpretaciją), susipažįstama su iškiliomis šių laikų karaimų asmenybėmis. Reflektuojamas garso ir muzikos santykis pamaldose (kaip maldos, Dievo išraiškos forma?). Diskutuojama tikėjimo realizavimo klausimais per Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (ST tekstai, mokslinės ir istorinės publikacijos), analizuojamas asmeninis santykis su karaimų tautos ir tikėjimo istorija. Nagrinėjamos Dievo apraiškos formos pranašams, ypač daug dėmesio skiriant Mozei. Diskutuojama tikėjimo praktikavimo klausimais nagrinėjant Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas apibūdina vieną Dievo apraiškos formą ir vieną Dievo pažinimo būdą (B2.1).

Apibūdina Dievo apraiškos formas ir vieną Dievo pažinimo būdą (B2.2).

Apibūdina Dievo apraiškos formas ir Dievo pažinimo būdus (B2.3).

Savarankiškai ir pateikdamas detalių pavyzdžių apibūdina Dievo apraiškos formas ir Dievo pažinimo būdus, papildo komentarais (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a. pristatoma per 5 pagrindines istorijos datas (karaimų atsikėlimas į Lietuvą, Magdeburgo teisių bendruomenei suteikimas, maras Lietuvoje, įstatymo, reguliuojančio teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį, paskelbimas, Vilniaus kenesos restauravimas ir atšventinimas). Susipažįstama su Vytauto Didžiojo role karaimų istorijoje. Remiantis šiais istorijos faktais ugdomas santykis su Lietuvos valstybe ir patriotinės nuostatos. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink mane (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos, keliami klausimai, kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai). Aptariama pasaulio karaimų geografija (Kur ta tauta dar gyvena? Kokie bendruomenių skirtumai?). Ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos. Keliami klausimai: Kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas pasako, kur minima pasaulio sukūrimo istorija, prisimena vieną Dievo atpildo situaciją iš asmeninės patirties (B2.1).

Mokytojo padedamas atpasakoja pasaulio sukūrimo istoriją, prisimena vieną Dievo atpildo situaciją iš asmeninės patirties, pamini nekūnišką Dievo prigimtį (B2.2).

Atpasakoja pasaulio sukūrimo istoriją, lygina Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, diskutuoja apie nekūnišką Dievo prigimtį (B2.3).

Atpasakoja pasaulio sukūrimo istoriją pridėdamas savo impresijas ir samprotavimus ta tema, vaizdingai ir gausiai lygina Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, savarankiškai diskutuoja apie nekūnišką Dievo prigimtį (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Plačiau supažindinama su karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a., ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe, numatant temas dėmesys kreipiamas į XIX–XX a. Susipažįstama su Serajos Šapšalo (1873–1961) asmenybe. Aptariama Pasaulio sukūrimo istorija – kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos. Diskutuojama apie Dievo atpildą už mano teisingą elgesį (pateikiama pavyzdžių). Analizuojamos tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamos karaimų tikybos sistemoje vartojamos kalbos, jų santykis, dėmesys skiriamas pabrėžti, kuo svarbi biblinė hebrajų kalba, kaip atsiranda šio teksto šventumas. Susipažįstama su Simono Firkovičiaus asmenybe ir veikla (1891–1982). Ugdomas suvokimas, jog Dievas yra, bet Jo negalima pavaizduoti, apčiuopti ir Jo vardas garsiai netariamas, aptariamas karaimų tikybos požiūris į tai. Analizuojama Dievo atpildo už mano gailestingumą samprata ir jos pavyzdžiai bei tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

5–6 klasių koncentras

Cituoja Dievo pykčio išraiškos situaciją ST siužetuose, pamini vieną Dievo atpildo situaciją iš asmeninės patirties, apibūdina mirtį (B2.1).

Mokytojo padedamas lygina Dievo pykčio išraišką ST siužetuose, pamini kelias Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, pamini kelis aspektus žmogaus gyvybės ir mirties sampratoms apibūdinti (B2.2).

Lygina ir analizuoja Dievo pykčio išraišką ST siužetuose, pateikia Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, analizuoja žmogaus gyvybės ir mirties sampratą (B2.3).

Savarankiškai lygina ir analizuoja Dievo pykčio išraišką ST siužetuose, komentuodamas pateikia Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, analizuoja žmogaus gyvybės ir mirties sampratą pasiremdamas kitų religijų pavyzdžiais (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama karaimų tikėjimo pradžia (VIII a.), teorijos apie ankstesnius laikus. Pristatomos pagrindinės tikėjimo nuostatos (ir analogijos principas). Susipažįstama su Ananiaszo Zajączkowskio (1903–1970) asmenybe ir veikla. Ugdomas suvokimas apie Dievo pykčio išraiškas ST, kartu ir apie Dievo atpildą už mano kantrybę (su pavyzdžiais iš asmeninės patirties). Apmąstomas santykis tarp Dievo ir žmogaus, aptariamos asmeninio religinio ritualo galimybės.

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Pristatomas karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimas, Chazarų kaganato istoriniai saitai su karaimais. Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis. Svarstomos nuodėmės ir atgailos sampratos, aptariamas prašymas atleisti (asmeninis ir bendruomeninis).

7–8 klasių koncentras

Apibūdina vieną Dievo savybę, kurios turi siekti žmogus, paaiškina, kad žmogus atsakingas Dievui (B2.1).

Apibūdina kai kurias Dievo savybes, kurių turi siekti žmogus, pateikia vieną argumentą, kodėl žmogus atsakingas Dievui, apibūdina savo požiūrį į pomirtinį pasaulį (B2.2).

Apibūdina Dievo savybes, kurių turi siekti žmogus, svarsto ir diskutuoja, kodėl žmogus atsakingas Dievui, ir atskleidžia požiūrį į pomirtinį pasaulį (B2.3).

Pasitelkdamas pavyzdžių ir palyginimų apibūdina Dievo savybes, kurių turi siekti žmogus, pristatydamas kontekstą svarsto, pateikia pavyzdžių ir diskutuoja, kodėl žmogus atsakingas Dievui, atskleidžia požiūrį į pomirtinį pasaulį (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Koncentruojamasi į etninio karaimo ir tikinčiojo karaimo sampratas, jų santykį, analizuojama sąvoka ,‚mes“ ST, ugdomas kultūrinis ir analitinis šios sąvokos supratimas santykyje su pačiu savimi. Susipažįstama su Juzefo Lobanoso (1878–1947) asmenybe ir veikla. Keliami klausimai ir diskutuojama temomis – Kokias Dievo savybes turi įkūnyti žmogus? Kodėl žmogus atsakingas Dievui? Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Susipažįstama su karaimų tikėjimo kodifikatoriaus Anano dogma Skaitykite patys ir nepasikliaukite autoritetais. Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. Atskirai analizuojama karaimų tikybos nuostata, pagal kurią į karaimų tikėjimą nepriimama. Mokomasi karaimų religijos požiūrio į pomirtinį pasaulį. Paskutinio teismo samprata, Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Paaiškina, kas yra Mesijas (B2.1).

Paaiškina, kaip suprantama Mesijo sąvoka; pamini, kad pamaldose daug giedama (B2.2).

Paaiškina, kaip suprantama Mesijo sąvoka; interpretuoja garso ir muzikos vietą tikėjime (B2.3).

Paaiškina, kaip suprantama Mesijo sąvoka; savarankiškai interpretuoja garso ir muzikos vietą tikėjime, pateikia pavyzdžių (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su Lietuvos karaimų periodine spauda XIX–XX a. ir joje atspindėta karaimų istorija. Analizuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu, islamu, krikščionybe. Kalbama apie karaimų tikybos nuostatas dėl Mesijo. Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo klausimais bei apie tikėjimo reikšmingumą.

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su iškiliomis karaimų asmenybėmis, poetais, dvasininkais, Svarstomas karaimų bendruomenės santykis su valstybe (LDK, Rusija, Lenkija, Lietuva). Reflektuojamas garso ir muzikos santykis (kaip Dievo išraiškos forma). Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo bei tikėjimo reikšmingumo klausimais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pristato Mozę, pamini faktą, kad pamaldose ir namie tikintieji gieda (B2.1).

Išvardina kelis ST pranašus, pristato Mozę ir jį apibūdina. Pamini, kad pamaldose daug giedama (B2.2).

Apibūdina Dievo apraiškos formas pranašams (ypač Mozei); interpretuoja garso ir muzikos vietą tikėjime (B2.3).

Remdamasis pavyzdžiais apibūdina Dievo apraiškos formas pranašams, Mozei, komentuodamas apibūdina garso ir muzikos vietą tikėjime, palygina įvairius tikėjimus (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (per ST tekstus, per asmeninę interpretaciją), susipažįstama su iškiliomis šių laikų karaimų asmenybėmis. Reflektuojamas garso ir muzikos santykis pamaldose (kaip maldos, Dievo išraiškos forma?). Diskutuojama tikėjimo realizavimo klausimais per Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (ST tekstai, mokslinės ir istorinės publikacijos), analizuojamas asmeninis santykis su karaimų tautos ir tikėjimo istorija. Nagrinėjamos Dievo apraiškos formos pranašams, ypač daug dėmesio skiriant Mozei. Diskutuojama tikėjimo praktikavimo klausimais nagrinėjant Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Įvardija penkis pojūčius, per kuriuos pažįstą pasaulį, tikėjimą ir Dievą sieja su kita realybe (B3.1).

Paaiškina, kad pasaulis pažįstamas penkiais pojūčiais, tikėjimą ir Dievą sieja su kita realybe. Nusako savo unikalumą (B3.2).

Žodžiais ir pavyzdžiais nusako, kad pasaulis pažįstamas ne tik penkiais pojūčiais, bet ir tikėjimu. Nusako ir apibūdina savo unikalumą (B3.3).

Žodžiais ir pavyzdžiais nusako, kad pasaulis pažįstamas ne tik penkiais pojūčiais, bet ir tikėjimu. Komentuoja ir demonstruoja tikėjimo suvokimą, taip pat pripažįsta ir savo unikalumą (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a. pristatoma per 5 pagrindines istorijos datas (karaimų atsikėlimas į Lietuvą, Magdeburgo teisių bendruomenei suteikimas, maras Lietuvoje, įstatymo, reguliuojančio teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį, paskelbimas, Vilniaus kenesos restauravimas ir atšventinimas). Susipažįstama su Vytauto Didžiojo role karaimų istorijoje. Remiantis šiais istorijos faktais ugdomas santykis su Lietuvos valstybe ir patriotinės nuostatos. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink mane (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos, keliami klausimai, kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai). Aptariama pasaulio karaimų geografija (Kur ta tauta dar gyvena? Kokie bendruomenių skirtumai?). Ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos. Keliami klausimai: Kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas svarsto, kodėl žmonės tiki į Dievą. Nurodo vieną netikėjimo priežastį (B3.1).

Mokytojo padedamas svarsto, kodėl žmonės tiki į Dievą.

Nurodo kelias netikėjimo priežastis, mėgina jas pagrįsti asmenine patirtimi (B3.2).

Svarsto, kodėl žmonės tiki į Dievą. Nurodo ir kritiškai vertina netikėjimo priežastis (B3.3).

Savarankiškai ir argumentuotai svarsto, kodėl žmonės tiki į Dievą, pateikia pavyzdžių. Komentuoja ir analizuoja, nurodo ir kritiškai vertina netikėjimo priežastis (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Plačiau supažindinama su karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a., ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe, numatant temas dėmesys kreipiamas į XIX–XX a. Susipažįstama su Serajos Šapšalo (1873–1961) asmenybe. Aptariama Pasaulio sukūrimo istorija – kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos. Diskutuojama apie Dievo atpildą už mano teisingą elgesį (pateikiama pavyzdžių). Analizuojamos tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamos karaimų tikybos sistemoje vartojamos kalbos, jų santykis, dėmesys skiriamas pabrėžti, kuo svarbi biblinė hebrajų kalba, kaip atsiranda šio teksto šventumas. Susipažįstama su Simono Firkovičiaus asmenybe ir veikla (1891–1982). Ugdomas suvokimas, jog Dievas yra, bet Jo negalima pavaizduoti, apčiuopti ir Jo vardas garsiai netariamas, aptariamas karaimų tikybos požiūris į tai. Analizuojama Dievo atpildo už mano gailestingumą samprata ir jos pavyzdžiai bei tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

5–6 klasių koncentras

Savais žodžiais apibūdina tikėjimą, pamini vieną pavyzdį iš asmeninės patirties kaip potencialų tikėjimo ženklą (B3.1).

Mokytojo padedamas nusako tikėjimą kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus, nurodo kelis tikėjimo ženklus savo gyvenime, apibūdina nuodėmės ir atgailos sąvokas (B3.2).

Paaiškina tikėjimą kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus, nurodo tikėjimo reikšmę savo gyvenime (asmeninio ritualo sukūrimas), paaiškina nuodėmės ir atgailos sąvokas (B3.3).

Argumentuotai paaiškina tikėjimą kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus, pavyzdžiais nurodo tikėjimo reikšmę savo gyvenime (asmeninio ritualo sukūrimas), samprotaudamas paaiškina nuodėmės ir atgailos sąvokas (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama karaimų tikėjimo pradžia (VIII a.), teorijos apie ankstesnius laikus. Pristatomos pagrindinės tikėjimo nuostatos (ir analogijos principas). Susipažįstama su Ananiaszo Zajączkowskio (1903–1970) asmenybe ir veikla. Ugdomas suvokimas apie Dievo pykčio išraiškas ST, kartu ir apie Dievo atpildą už mano kantrybę (su pavyzdžiais iš asmeninės patirties). Apmąstomas santykis tarp Dievo ir žmogaus, aptariamos asmeninio religinio ritualo galimybės.

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Pristatomas karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimas, Chazarų kaganato istoriniai saitai su karaimais. Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis. Svarstomos nuodėmės ir atgailos sampratos, aptariamas prašymas atleisti (asmeninis ir bendruomeninis).

7–8 klasių koncentras

Įvardina vieną Dievo meilės jam ženklą (B3.1).

Mokytojui padedant išvardina savo patirties Dievo meilės kaip atpildo jam ženklus, apibūdina kelis istorinius įvykius ir juose įžvelgia Dievo veikimą (B3.2).

Išvardina Dievo meilės jam ženklus iš savo patirties, suvokia juos kaip atpildą, suvokia Dievo veikimą istoriniuose įvykiuose (B3.3).

Pakomentuodamas išvardina Dievo meilės jam ženklus iš savo patirties, priima juos kaip atpildą, palygina savo dabarties ir praeities patirtį, suvokia Dievo veikimą istoriniuose įvykiuose, pateikia pavyzdžių ir palyginimų (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Koncentruojamasi į etninio karaimo ir tikinčiojo karaimo sampratas, jų santykį, analizuojama sąvoka ,‚mes“ ST, ugdomas kultūrinis ir analitinis šios sąvokos supratimas santykyje su pačiu savimi. Susipažįstama su Juzefo Lobanoso (1878–1947) asmenybe ir veikla. Keliami klausimai ir diskutuojama temomis – Kokias Dievo savybes turi įkūnyti žmogus? Kodėl žmogus atsakingas Dievui? Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Susipažįstama su karaimų tikėjimo kodifikatoriaus Anano dogma Skaitykite patys ir nepasikliaukite autoritetais. Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. Atskirai analizuojama karaimų tikybos nuostata, pagal kurią į karaimų tikėjimą nepriimama. Mokomasi karaimų religijos požiūrio į pomirtinį pasaulį. Paskutinio teismo samprata, Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Apibūdina tikėjimo vaidmenį savo ir (ar) žmogaus gyvenime (B3.1).

Apibūdina tikėjimo vaidmenį savo ir (ar) žmogaus gyvenime santykyje su protu, pateikia vieną pavyzdį (B3.2).

Vertina ir lygina tikėjimo vaidmenį savo ir (ar) žmogaus gyvenime santykyje su protu ir randa tikėjimo pavyzdžių (B3.3).

Vertina ir lygina tikėjimo vaidmenį savo ir (ar) žmogaus gyvenime santykyje su protu ir randa tikėjimo pavyzdžių, pasidalina asmenine patirtimi, inicijuoja diskusiją (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su Lietuvos karaimų periodine spauda XIX–XX a. ir joje atspindėta karaimų istorija. Analizuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu, islamu, krikščionybe. Kalbama apie karaimų tikybos nuostatas dėl Mesijo. Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo klausimais bei apie tikėjimo reikšmingumą.

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su iškiliomis karaimų asmenybėmis, poetais, dvasininkais, Svarstomas karaimų bendruomenės santykis su valstybe (LDK, Rusija, Lenkija, Lietuva). Reflektuojamas garso ir muzikos santykis (kaip Dievo išraiškos forma). Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo bei tikėjimo reikšmingumo klausimais.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasidalija savo patirtimi apie tai, kad kai kurie jo gyvenimo įvykiai gali būti interpretuojami kaip Dievo meilės jam ženklai (B3.1).

Išvardina įvykius, kuriuos paskatintas supranta kaip Dievo meilės jam ženklus (B3.2).

Išvardina ir palygina Dievo meilės jam ženklus, gautus anksčiau ir dabar, analizuoja juos per tikėjimo prizmę (B3.3).

Nusako, įvairiais bruožais apibūdina įvykius, kuriuos supranta kaip Dievo meilės jam ženklus, prisimena ankstesnes patirtis, analizuoja, kaip tokių ženklų supratimas per tikėjimo ar netikėjimo prizmę gali keisti jo paties gyvenimą (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (per ST tekstus, per asmeninę interpretaciją), susipažįstama su iškiliomis šių laikų karaimų asmenybėmis. Reflektuojamas garso ir muzikos santykis pamaldose (kaip maldos, Dievo išraiškos forma?). Diskutuojama tikėjimo realizavimo klausimais per Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (ST tekstai, mokslinės ir istorinės publikacijos), analizuojamas asmeninis santykis su karaimų tautos ir tikėjimo istorija. Nagrinėjamos Dievo apraiškos formos pranašams, ypač daug dėmesio skiriant Mozei. Diskutuojama tikėjimo praktikavimo klausimais nagrinėjant Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Apibūdina dalį karaimų istorijos Lietuvoje, mokytojo padedamas pristato vieną būdingą tautos bruožą (B1.1).

Apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (stambiais štrichais), pristato vieną būdingą tautos bruožą (B1.2).

Apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (stambiais štrichais) ir pristato būdingiausius tautos bruožus (B1.3).

Nuosekliai apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (detaliai) ir plačiau pristato būdingiausius tautos bruožus (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a. pristatoma per 5 pagrindines istorijos datas (karaimų atsikėlimas į Lietuvą, Magdeburgo teisių bendruomenei suteikimas, maras Lietuvoje, įstatymo, reguliuojančio teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį, paskelbimas, Vilniaus kenesos restauravimas ir atšventinimas). Susipažįstama su Vytauto Didžiojo role karaimų istorijoje. Remiantis šiais istorijos faktais ugdomas santykis su Lietuvos valstybe ir patriotinės nuostatos. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink mane (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos, keliami klausimai, kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai). Aptariama pasaulio karaimų geografija (Kur ta tauta dar gyvena? Kokie bendruomenių skirtumai?). Ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos. Keliami klausimai: Kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas apibūdina vieną Dievo apraiškos formą ir vieną Dievo pažinimo būdą (B2.1).

Apibūdina Dievo apraiškos formas ir vieną Dievo pažinimo būdą (B2.2).

Apibūdina Dievo apraiškos formas ir Dievo pažinimo būdus (B2.3).

Savarankiškai ir pateikdamas detalių pavyzdžių apibūdina Dievo apraiškos formas ir Dievo pažinimo būdus, papildo komentarais (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a. pristatoma per 5 pagrindines istorijos datas (karaimų atsikėlimas į Lietuvą, Magdeburgo teisių bendruomenei suteikimas, maras Lietuvoje, įstatymo, reguliuojančio teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį, paskelbimas, Vilniaus kenesos restauravimas ir atšventinimas). Susipažįstama su Vytauto Didžiojo role karaimų istorijoje. Remiantis šiais istorijos faktais ugdomas santykis su Lietuvos valstybe ir patriotinės nuostatos. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink mane (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos, keliami klausimai, kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai). Aptariama pasaulio karaimų geografija (Kur ta tauta dar gyvena? Kokie bendruomenių skirtumai?). Ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos. Keliami klausimai: Kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Įvardija penkis pojūčius, per kuriuos pažįstą pasaulį, tikėjimą ir Dievą sieja su kita realybe (B3.1).

Paaiškina, kad pasaulis pažįstamas penkiais pojūčiais, tikėjimą ir Dievą sieja su kita realybe. Nusako savo unikalumą (B3.2).

Žodžiais ir pavyzdžiais nusako, kad pasaulis pažįstamas ne tik penkiais pojūčiais, bet ir tikėjimu. Nusako ir apibūdina savo unikalumą (B3.3).

Žodžiais ir pavyzdžiais nusako, kad pasaulis pažįstamas ne tik penkiais pojūčiais, bet ir tikėjimu. Komentuoja ir demonstruoja tikėjimo suvokimą, taip pat pripažįsta ir savo unikalumą (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a. pristatoma per 5 pagrindines istorijos datas (karaimų atsikėlimas į Lietuvą, Magdeburgo teisių bendruomenei suteikimas, maras Lietuvoje, įstatymo, reguliuojančio teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį, paskelbimas, Vilniaus kenesos restauravimas ir atšventinimas). Susipažįstama su Vytauto Didžiojo role karaimų istorijoje. Remiantis šiais istorijos faktais ugdomas santykis su Lietuvos valstybe ir patriotinės nuostatos. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink mane (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos, keliami klausimai, kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Karaimų istorijos pažinimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai). Aptariama pasaulio karaimų geografija (Kur ta tauta dar gyvena? Kokie bendruomenių skirtumai?). Ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe. Mokomasi suvokti, jog viskas aplink (daiktai, reiškiniai, kūriniai) yra Dievo apraiškos formos. Keliami klausimai: Kaip aš tai suvokiu? Kaip pažįstu Dievą? Ugdomas svarbus suvokimas, jog aš – Dievo kūrinys. Pabrėžiami skirtumai tarp žinojimo ir tikėjimo.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Apibūdina dalį karaimų istorijos Lietuvoje, pamini vieną karaimų tikybos sistemoje vartojamą kalbą, papasakoja kelis epizodus iš Serajos Šapšalo gyvenimo istorijos (B1.1).

Apibūdina dalį karaimų istorijos Lietuvoje, pristato karaimų tikybos sistemoje vartojamas kalbas ir jų savybes, atpasakoja kelis epizodus iš Serajos Šapšalo ir Simono Firkovičiaus gyvenimo istorijų (B1.2).

Apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje (pilnai), pristato karaimų tikybos sistemoje vartojamas kalbas ir jų savybes, papasakoja apie Serajos Šapšalo ir Simono Firkovičiaus gyvenimą (B1.3).

Komentuodamas ir pateikdamas gausių pavyzdžių apibūdina karaimų istoriją Lietuvoje, tikslingai pristato karaimų tikybos sistemoje vartojamas kalbas ir jų savybes, plačiai pasakoja apie Serajos Šapšalo ir Simono Firkovičiaus gyvenimą (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Plačiau supažindinama su karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a., ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe, numatant temas dėmesys kreipiamas į XIX–XX a. Susipažįstama su Serajos Šapšalo (1873–1961) asmenybe. Aptariama Pasaulio sukūrimo istorija – kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos. Diskutuojama apie Dievo atpildą už mano teisingą elgesį (pateikiama pavyzdžių). Analizuojamos tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamos karaimų tikybos sistemoje vartojamos kalbos, jų santykis, dėmesys skiriamas pabrėžti, kuo svarbi biblinė hebrajų kalba, kaip atsiranda šio teksto šventumas. Susipažįstama su Simono Firkovičiaus asmenybe ir veikla (1891–1982). Ugdomas suvokimas, jog Dievas yra, bet Jo negalima pavaizduoti, apčiuopti ir Jo vardas garsiai netariamas, aptariamas karaimų tikybos požiūris į tai. Analizuojama Dievo atpildo už mano gailestingumą samprata ir jos pavyzdžiai bei tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas pasako, kur minima pasaulio sukūrimo istorija, prisimena vieną Dievo atpildo situaciją iš asmeninės patirties (B2.1).

Mokytojo padedamas atpasakoja pasaulio sukūrimo istoriją, prisimena vieną Dievo atpildo situaciją iš asmeninės patirties, pamini nekūnišką Dievo prigimtį (B2.2).

Atpasakoja pasaulio sukūrimo istoriją, lygina Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, diskutuoja apie nekūnišką Dievo prigimtį (B2.3).

Atpasakoja pasaulio sukūrimo istoriją pridėdamas savo impresijas ir samprotavimus ta tema, vaizdingai ir gausiai lygina Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, savarankiškai diskutuoja apie nekūnišką Dievo prigimtį (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Plačiau supažindinama su karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a., ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe, numatant temas dėmesys kreipiamas į XIX–XX a. Susipažįstama su Serajos Šapšalo (1873–1961) asmenybe. Aptariama Pasaulio sukūrimo istorija – kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos. Diskutuojama apie Dievo atpildą už mano teisingą elgesį (pateikiama pavyzdžių). Analizuojamos tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamos karaimų tikybos sistemoje vartojamos kalbos, jų santykis, dėmesys skiriamas pabrėžti, kuo svarbi biblinė hebrajų kalba, kaip atsiranda šio teksto šventumas. Susipažįstama su Simono Firkovičiaus asmenybe ir veikla (1891–1982). Ugdomas suvokimas, jog Dievas yra, bet Jo negalima pavaizduoti, apčiuopti ir Jo vardas garsiai netariamas, aptariamas karaimų tikybos požiūris į tai. Analizuojama Dievo atpildo už mano gailestingumą samprata ir jos pavyzdžiai bei tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas svarsto, kodėl žmonės tiki į Dievą. Nurodo vieną netikėjimo priežastį (B3.1).

Mokytojo padedamas svarsto, kodėl žmonės tiki į Dievą.

Nurodo kelias netikėjimo priežastis, mėgina jas pagrįsti asmenine patirtimi (B3.2).

Svarsto, kodėl žmonės tiki į Dievą. Nurodo ir kritiškai vertina netikėjimo priežastis (B3.3).

Savarankiškai ir argumentuotai svarsto, kodėl žmonės tiki į Dievą, pateikia pavyzdžių. Komentuoja ir analizuoja, nurodo ir kritiškai vertina netikėjimo priežastis (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Plačiau supažindinama su karaimų tautos istorija Lietuvoje nuo XIV a., ugdomas patriotinis santykis su Lietuvos valstybe, numatant temas dėmesys kreipiamas į XIX–XX a. Susipažįstama su Serajos Šapšalo (1873–1961) asmenybe. Aptariama Pasaulio sukūrimo istorija – kaip ir kokios gyvos būtybės buvo sukurtos. Diskutuojama apie Dievo atpildą už mano teisingą elgesį (pateikiama pavyzdžių). Analizuojamos tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Karaimų istorijos pažinimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariamos karaimų tikybos sistemoje vartojamos kalbos, jų santykis, dėmesys skiriamas pabrėžti, kuo svarbi biblinė hebrajų kalba, kaip atsiranda šio teksto šventumas. Susipažįstama su Simono Firkovičiaus asmenybe ir veikla (1891–1982). Ugdomas suvokimas, jog Dievas yra, bet Jo negalima pavaizduoti, apčiuopti ir Jo vardas garsiai netariamas, aptariamas karaimų tikybos požiūris į tai. Analizuojama Dievo atpildo už mano gailestingumą samprata ir jos pavyzdžiai bei tikėjimo ir netikėjimo priežastys.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Mokytojo padedamas pamini vieną teoriją apie karaimų tikėjimo pradžią, aptaria vieną Ananiaszo Zajączkowskio veiklos barą (B1.1).

Mokytojo padedamas išvardina kelias teorijas apie karaimų tikėjimo pradžią, pamini kelias tikėjimo nuostatas, išvardina kelis Ananiaszo Zajączkowskio nuveiktus darbus, iš dalies apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą (B1.2).

Analizuoja ir interpretuoja teorijas apie karaimų tikėjimo pradžią, tikėjimo nuostatas, diskutuoja apie Ananiaszo Zajączkowskio veiklą ir darbus, apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą (B1.3).

Argumentuotai analizuoja ir interpretuoja teorijas apie karaimų tikėjimo pradžią, tikėjimo nuostatas, pateikia pavydžių, diskutuoja apie Ananiaszo Zajączkowskio veiklą ir darbus, cituoja jo veikalus, apibūdina karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimą (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama karaimų tikėjimo pradžia (VIII a.), teorijos apie ankstesnius laikus. Pristatomos pagrindinės tikėjimo nuostatos (ir analogijos principas). Susipažįstama su Ananiaszo Zajączkowskio (1903–1970) asmenybe ir veikla. Ugdomas suvokimas apie Dievo pykčio išraiškas ST, kartu ir apie Dievo atpildą už mano kantrybę (su pavyzdžiais iš asmeninės patirties). Apmąstomas santykis tarp Dievo ir žmogaus, aptariamos asmeninio religinio ritualo galimybės.

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Pristatomas karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimas, Chazarų kaganato istoriniai saitai su karaimais. Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis. Svarstomos nuodėmės ir atgailos sampratos, aptariamas prašymas atleisti (asmeninis ir bendruomeninis).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Cituoja Dievo pykčio išraiškos situaciją ST siužetuose, pamini vieną Dievo atpildo situaciją iš asmeninės patirties, apibūdina mirtį (B2.1).

Mokytojo padedamas lygina Dievo pykčio išraišką ST siužetuose, pamini kelias Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, pamini kelis aspektus žmogaus gyvybės ir mirties sampratoms apibūdinti (B2.2).

Lygina ir analizuoja Dievo pykčio išraišką ST siužetuose, pateikia Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, analizuoja žmogaus gyvybės ir mirties sampratą (B2.3).

Savarankiškai lygina ir analizuoja Dievo pykčio išraišką ST siužetuose, komentuodamas pateikia Dievo atpildo situacijas iš asmeninės patirties, analizuoja žmogaus gyvybės ir mirties sampratą pasiremdamas kitų religijų pavyzdžiais (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama karaimų tikėjimo pradžia (VIII a.), teorijos apie ankstesnius laikus. Pristatomos pagrindinės tikėjimo nuostatos (ir analogijos principas). Susipažįstama su Ananiaszo Zajączkowskio (1903–1970) asmenybe ir veikla. Ugdomas suvokimas apie Dievo pykčio išraiškas ST, kartu ir apie Dievo atpildą už mano kantrybę (su pavyzdžiais iš asmeninės patirties). Apmąstomas santykis tarp Dievo ir žmogaus, aptariamos asmeninio religinio ritualo galimybės.

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Pristatomas karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimas, Chazarų kaganato istoriniai saitai su karaimais. Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis. Svarstomos nuodėmės ir atgailos sampratos, aptariamas prašymas atleisti (asmeninis ir bendruomeninis).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Savais žodžiais apibūdina tikėjimą, pamini vieną pavyzdį iš asmeninės patirties kaip potencialų tikėjimo ženklą (B3.1).

Mokytojo padedamas nusako tikėjimą kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus, nurodo kelis tikėjimo ženklus savo gyvenime, apibūdina nuodėmės ir atgailos sąvokas (B3.2).

Paaiškina tikėjimą kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus, nurodo tikėjimo reikšmę savo gyvenime (asmeninio ritualo sukūrimas), paaiškina nuodėmės ir atgailos sąvokas (B3.3).

Argumentuotai paaiškina tikėjimą kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus, pavyzdžiais nurodo tikėjimo reikšmę savo gyvenime (asmeninio ritualo sukūrimas), samprotaudamas paaiškina nuodėmės ir atgailos sąvokas (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama karaimų tikėjimo pradžia (VIII a.), teorijos apie ankstesnius laikus. Pristatomos pagrindinės tikėjimo nuostatos (ir analogijos principas). Susipažįstama su Ananiaszo Zajączkowskio (1903–1970) asmenybe ir veikla. Ugdomas suvokimas apie Dievo pykčio išraiškas ST, kartu ir apie Dievo atpildą už mano kantrybę (su pavyzdžiais iš asmeninės patirties). Apmąstomas santykis tarp Dievo ir žmogaus, aptariamos asmeninio religinio ritualo galimybės.

Karaimų istorijos pažinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Pristatomas karaimų kaip etnokonfesinės grupės susiformavimas, Chazarų kaganato istoriniai saitai su karaimais. Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis. Svarstomos nuodėmės ir atgailos sampratos, aptariamas prašymas atleisti (asmeninis ir bendruomeninis).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Išvardina kelis etninio karaimo ir karaimo tikinčiojo bruožus, pasako, kada gyveno Ananas, pamini vieną Juzefo Lobanoso veiklos barą (B1.1).

Išvardina kelis etninio karaimo ir karaimo tikinčiojo bruožus, cituoja Anano dogmą, pamini kelias konservatyvumo apraiškas karaimų tikėjime, įvardina vieną Juzefo Lobanoso veiklos barą (B1.2).

Lygina etninį karaimą ir karaimą tikintįjį, aptaria Anano dogmą bei konservatyvumo apraiškas karaimų tikėjime, apibūdina Juzefo Lobanoso veiklą (B1.3).

Pateikdamas pavyzdžių analizuoja ir lygina etninį karaimą ir karaimą tikintįjį, aptaria Anano dogmą bei konservatyvumo apraiškas karaimų tikėjime, apžvelgia jas istoriškai, apibūdina visus Juzefo Lobanoso veiklos aspektus (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Koncentruojamasi į etninio karaimo ir tikinčiojo karaimo sampratas, jų santykį, analizuojama sąvoka ,‚mes“ ST, ugdomas kultūrinis ir analitinis šios sąvokos supratimas santykyje su pačiu savimi. Susipažįstama su Juzefo Lobanoso (1878–1947) asmenybe ir veikla. Keliami klausimai ir diskutuojama temomis – Kokias Dievo savybes turi įkūnyti žmogus? Kodėl žmogus atsakingas Dievui? Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Susipažįstama su karaimų tikėjimo kodifikatoriaus Anano dogma Skaitykite patys ir nepasikliaukite autoritetais. Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. Atskirai analizuojama karaimų tikybos nuostata, pagal kurią į karaimų tikėjimą nepriimama. Mokomasi karaimų religijos požiūrio į pomirtinį pasaulį. Paskutinio teismo samprata, Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Apibūdina vieną Dievo savybę, kurios turi siekti žmogus, paaiškina, kad žmogus atsakingas Dievui (B2.1).

Apibūdina kai kurias Dievo savybes, kurių turi siekti žmogus, pateikia vieną argumentą, kodėl žmogus atsakingas Dievui, apibūdina savo požiūrį į pomirtinį pasaulį (B2.2).

Apibūdina Dievo savybes, kurių turi siekti žmogus, svarsto ir diskutuoja, kodėl žmogus atsakingas Dievui, ir atskleidžia požiūrį į pomirtinį pasaulį (B2.3).

Pasitelkdamas pavyzdžių ir palyginimų apibūdina Dievo savybes, kurių turi siekti žmogus, pristatydamas kontekstą svarsto, pateikia pavyzdžių ir diskutuoja, kodėl žmogus atsakingas Dievui, atskleidžia požiūrį į pomirtinį pasaulį (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Koncentruojamasi į etninio karaimo ir tikinčiojo karaimo sampratas, jų santykį, analizuojama sąvoka ,‚mes“ ST, ugdomas kultūrinis ir analitinis šios sąvokos supratimas santykyje su pačiu savimi. Susipažįstama su Juzefo Lobanoso (1878–1947) asmenybe ir veikla. Keliami klausimai ir diskutuojama temomis – Kokias Dievo savybes turi įkūnyti žmogus? Kodėl žmogus atsakingas Dievui? Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Susipažįstama su karaimų tikėjimo kodifikatoriaus Anano dogma Skaitykite patys ir nepasikliaukite autoritetais. Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. Atskirai analizuojama karaimų tikybos nuostata, pagal kurią į karaimų tikėjimą nepriimama. Mokomasi karaimų religijos požiūrio į pomirtinį pasaulį. Paskutinio teismo samprata, Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Įvardina vieną Dievo meilės jam ženklą (B3.1).

Mokytojui padedant išvardina savo patirties Dievo meilės kaip atpildo jam ženklus, apibūdina kelis istorinius įvykius ir juose įžvelgia Dievo veikimą (B3.2).

Išvardina Dievo meilės jam ženklus iš savo patirties, suvokia juos kaip atpildą, suvokia Dievo veikimą istoriniuose įvykiuose (B3.3).

Pakomentuodamas išvardina Dievo meilės jam ženklus iš savo patirties, priima juos kaip atpildą, palygina savo dabarties ir praeities patirtį, suvokia Dievo veikimą istoriniuose įvykiuose, pateikia pavyzdžių ir palyginimų (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Koncentruojamasi į etninio karaimo ir tikinčiojo karaimo sampratas, jų santykį, analizuojama sąvoka ,‚mes“ ST, ugdomas kultūrinis ir analitinis šios sąvokos supratimas santykyje su pačiu savimi. Susipažįstama su Juzefo Lobanoso (1878–1947) asmenybe ir veikla. Keliami klausimai ir diskutuojama temomis – Kokias Dievo savybes turi įkūnyti žmogus? Kodėl žmogus atsakingas Dievui? Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Karaimų istorijos pažinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Susipažįstama su karaimų tikėjimo kodifikatoriaus Anano dogma Skaitykite patys ir nepasikliaukite autoritetais. Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. Atskirai analizuojama karaimų tikybos nuostata, pagal kurią į karaimų tikėjimą nepriimama. Mokomasi karaimų religijos požiūrio į pomirtinį pasaulį. Paskutinio teismo samprata, Dievo atpildas už meilę Jam ir už sekimą Jo priesakais. Suprantama sąvoka Dievas – istorijos Viešpats.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardija Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. leidinius, išskiria vieną iškilią karaimų kultūros asmenybę (B1.1).

Aptaria kelias Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. ypatybes, pristato vieną iškilią karaimų kultūros asmenybę, paskatintas paaiškina, koks yra karaimų bendruomenės santykis su valstybe dabar (B1.2).

Apibūdina Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. ypatybes, pristato iškilias karaimų kultūros asmenybes, paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu bei bendruomenės santykį su valstybe įvairiais istorijos tarpsniais (B1.3).

Komentuoja Lietuvos karaimų periodinės spaudos XIX–XX a. ypatybes, išvardina periodikos pavadinimų, pristato iškilias karaimų kultūros asmenybes, savarankiškai paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu bei bendruomenės santykį su valstybe įvairiais istorijos tarpsniais, pateikia asmeninę nuomonę (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su Lietuvos karaimų periodine spauda XIX–XX a. ir joje atspindėta karaimų istorija. Analizuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu, islamu, krikščionybe. Kalbama apie karaimų tikybos nuostatas dėl Mesijo. Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo klausimais bei apie tikėjimo reikšmingumą.

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su iškiliomis karaimų asmenybėmis, poetais, dvasininkais, Svarstomas karaimų bendruomenės santykis su valstybe (LDK, Rusija, Lenkija, Lietuva). Reflektuojamas garso ir muzikos santykis (kaip Dievo išraiškos forma). Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo bei tikėjimo reikšmingumo klausimais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Paaiškina, kas yra Mesijas (B2.1).

Paaiškina, kaip suprantama Mesijo sąvoka; pamini, kad pamaldose daug giedama (B2.2).

Paaiškina, kaip suprantama Mesijo sąvoka; interpretuoja garso ir muzikos vietą tikėjime (B2.3).

Paaiškina, kaip suprantama Mesijo sąvoka; savarankiškai interpretuoja garso ir muzikos vietą tikėjime, pateikia pavyzdžių (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su Lietuvos karaimų periodine spauda XIX–XX a. ir joje atspindėta karaimų istorija. Analizuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu, islamu, krikščionybe. Kalbama apie karaimų tikybos nuostatas dėl Mesijo. Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo klausimais bei apie tikėjimo reikšmingumą.

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su iškiliomis karaimų asmenybėmis, poetais, dvasininkais, Svarstomas karaimų bendruomenės santykis su valstybe (LDK, Rusija, Lenkija, Lietuva). Reflektuojamas garso ir muzikos santykis (kaip Dievo išraiškos forma). Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo bei tikėjimo reikšmingumo klausimais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Apibūdina tikėjimo vaidmenį savo ir (ar) žmogaus gyvenime (B3.1).

Apibūdina tikėjimo vaidmenį savo ir (ar) žmogaus gyvenime santykyje su protu, pateikia vieną pavyzdį (B3.2).

Vertina ir lygina tikėjimo vaidmenį savo ir (ar) žmogaus gyvenime santykyje su protu ir randa tikėjimo pavyzdžių (B3.3).

Vertina ir lygina tikėjimo vaidmenį savo ir (ar) žmogaus gyvenime santykyje su protu ir randa tikėjimo pavyzdžių, pasidalina asmenine patirtimi, inicijuoja diskusiją (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįstama su Lietuvos karaimų periodine spauda XIX–XX a. ir joje atspindėta karaimų istorija. Analizuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu, islamu, krikščionybe. Kalbama apie karaimų tikybos nuostatas dėl Mesijo. Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo klausimais bei apie tikėjimo reikšmingumą.

Karaimų istorijos pažinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Susipažįstama su iškiliomis karaimų asmenybėmis, poetais, dvasininkais, Svarstomas karaimų bendruomenės santykis su valstybe (LDK, Rusija, Lenkija, Lietuva). Reflektuojamas garso ir muzikos santykis (kaip Dievo išraiškos forma). Diskutuojama proto ir tikėjimo priešpastatymo bei tikėjimo reikšmingumo klausimais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardija po vieną islamo ir judaizmo bruožą, pamini vieną dabarties karaimų kultūros asmenybę (B1.1).

Lygina ir išvardija kelis judaizmo ir islamo bruožus, pristato vieną iškilią dabar gyvenančią karaimų kultūros asmenybę, paskatintas apibūdina kelis karaimų tautos ir tikėjimo istorijos faktus (B1.2).

Aptaria ir paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu, pristato iškilias dabar gyvenančias karaimų asmenybes, apibūdina savo santykį su karaimų tautos ir tikėjimo istorija (B1.3).

Aptaria ir paaiškina karaimų tikėjimo santykį su judaizmu ir islamu, komentuoja remdamasis pavyzdžiais, pasako savo nuomonę, plačiai pristato kelias iškilias dabar gyvenančias karaimų asmenybes, pavyzdžiais ir interaktyviame klasės pokalbyje apibūdina savo santykį su karaimų tautos ir tikėjimo istorija (B1.4).

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (per ST tekstus, per asmeninę interpretaciją), susipažįstama su iškiliomis šių laikų karaimų asmenybėmis. Reflektuojamas garso ir muzikos santykis pamaldose (kaip maldos, Dievo išraiškos forma?). Diskutuojama tikėjimo realizavimo klausimais per Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (ST tekstai, mokslinės ir istorinės publikacijos), analizuojamas asmeninis santykis su karaimų tautos ir tikėjimo istorija. Nagrinėjamos Dievo apraiškos formos pranašams, ypač daug dėmesio skiriant Mozei. Diskutuojama tikėjimo praktikavimo klausimais nagrinėjant Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pristato Mozę, pamini faktą, kad pamaldose ir namie tikintieji gieda (B2.1).

Išvardina kelis ST pranašus, pristato Mozę ir jį apibūdina. Pamini, kad pamaldose daug giedama (B2.2).

Apibūdina Dievo apraiškos formas pranašams (ypač Mozei); interpretuoja garso ir muzikos vietą tikėjime (B2.3).

Remdamasis pavyzdžiais apibūdina Dievo apraiškos formas pranašams, Mozei, komentuodamas apibūdina garso ir muzikos vietą tikėjime, palygina įvairius tikėjimus (B2.4).

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (per ST tekstus, per asmeninę interpretaciją), susipažįstama su iškiliomis šių laikų karaimų asmenybėmis. Reflektuojamas garso ir muzikos santykis pamaldose (kaip maldos, Dievo išraiškos forma?). Diskutuojama tikėjimo realizavimo klausimais per Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (ST tekstai, mokslinės ir istorinės publikacijos), analizuojamas asmeninis santykis su karaimų tautos ir tikėjimo istorija. Nagrinėjamos Dievo apraiškos formos pranašams, ypač daug dėmesio skiriant Mozei. Diskutuojama tikėjimo praktikavimo klausimais nagrinėjant Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasidalija savo patirtimi apie tai, kad kai kurie jo gyvenimo įvykiai gali būti interpretuojami kaip Dievo meilės jam ženklai (B3.1).

Išvardina įvykius, kuriuos paskatintas supranta kaip Dievo meilės jam ženklus (B3.2).

Išvardina ir palygina Dievo meilės jam ženklus, gautus anksčiau ir dabar, analizuoja juos per tikėjimo prizmę (B3.3).

Nusako, įvairiais bruožais apibūdina įvykius, kuriuos supranta kaip Dievo meilės jam ženklus, prisimena ankstesnes patirtis, analizuoja, kaip tokių ženklų supratimas per tikėjimo ar netikėjimo prizmę gali keisti jo paties gyvenimą (B3.4).

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (per ST tekstus, per asmeninę interpretaciją), susipažįstama su iškiliomis šių laikų karaimų asmenybėmis. Reflektuojamas garso ir muzikos santykis pamaldose (kaip maldos, Dievo išraiškos forma?). Diskutuojama tikėjimo realizavimo klausimais per Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Karaimų istorijos pažinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuojamas ir reflektuojamas karaimų tikėjimo santykis su judaizmu ir islamu (ST tekstai, mokslinės ir istorinės publikacijos), analizuojamas asmeninis santykis su karaimų tautos ir tikėjimo istorija. Nagrinėjamos Dievo apraiškos formos pranašams, ypač daug dėmesio skiriant Mozei. Diskutuojama tikėjimo praktikavimo klausimais nagrinėjant Dievo siunčiamus ženklus – palyginamas ankstesnis ir dabartinis patyrimas.

Mokiniai susipažįsta su įvairiais ciklais, kurie apibrėžia karaimų liturgiją, su šių ciklų prasmėmis. Ugdo santykį su Dievu ir mėgina jį konstruoti malda. Susipažįsta su maldos namais, jų architektūra ir sieja visa tai su tikėjimo tiesomis. Šios pasiekimų srities pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas pavaizduoja kalendorių, praleidžia laiko dimensiją, prisimena tik vieną iš dviejų pirmųjų kalendorinių švenčių (C1.1).

Pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, prisimena tik vieną iš dviejų pirmųjų kalendorinių švenčių (C1.2).

Pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, paskatinus prisimena pirmąsias dvi kalendorines šventes (C1.3).

Gausiais pavyzdžiais pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, prisimena ir detaliai apibūdina pirmąsias dvi kalendorines šventes (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet. Pabrėžiama, jog Tymbyl chydžy – pirma metų ciklo šventė. Gilinamasi į maldos suvokimą, į būdus, kaip ji atliekama. Mokiniai supažindinami su kenesa, kuri karaimų kultūroje suvokiama ne vien kaip paprasti karaimų maldos namai, bet pirmiausia kaip šventovė, ir todėl pastatas yra skiriami tik maldai. Paaiškinamas kenesos pavadinimas.

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet, išdėliojamos laike pagal Biblinius siužetus. Pabrėžiama, jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. Supažindinama, kaip nusiteikti maldai, mokomasi maldos „Atamyz ki kiokliardia“ (siekinys – išmokti ją atmintinai karaimiškai), ji pristatoma kaip asmeninė malda, pradedanti bei užbaigianti pamaldas. Pabrėžiamas maldos kokybės principas. Supažindinama su Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje veikiančiomis kenesomis; numatomas apsilankymas Vilniaus ar Trakų kenesose arba pristatomas virtualus jų turas.

3–4 klasių koncentras

Konstatuoja, kad yra kas mėnesį pasikartojanti liturginė proga (C1.1).

Konstatuoja faktą, kad yra kas mėnesį pasikartojanti liturginė proga, įvardina ją kaip kalendoriaus ciklo pradžią, prisimena krikščionišką kalendorių (C1.2).

Atpažįsta per jaunatį prasidedantį mėnesio liturginį ciklą kalendoriuje ir supranta liturgijos sąvoką (C1.3).

Lengvai atpažįsta mėnesio liturginį ciklą kalendoriuje, savarankiškai komentuoja jaunaties rolę ir jai skirtą liturgiją (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariama mėnulio jaunatis kaip kalendoriaus atskaitos taškas, kuris kas mėnesį pažymimas šventinėmis pamaldomis, taip sudarant mėnesio ciklą. Ugdomas suvokimas apie maldos pobūdį – asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), skiriama daugiau dėmesio bendruomeninei maldai (aptariamos pamaldos, bendra trijų dalių jų struktūra). Prisimenama kenesa kaip šventovė – supažindinama su taisyklėmis, kaip joje elgtis įeinant, būnant, išeinant (apranga, elgesys, nuostatos). Apsilankoma Vilniaus ar Trakų kenesose arba surengiamas virtualus turas.

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. Analizuojama, kas yra liturgija. Susipažįstama su maldos pobūdžiu – galima asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), daugiau dėmesio skiriama asmeninei maldai, kuri gali būti skaitoma prieš ir po mokslų, valgio, prieš miegą ir kitomis progomis. Pristatoma kenesos kaip šventovės samprata karaimų tikyboje, supažindinama su elgesio kenesoje ypatybėmis, aptariama, kodėl vyrai ir moterys meldžiasi atskirai.

5–6 klasių koncentras

Pamini vieną karaimų kalendoriaus sudarymo principą, žino apie Grigališkojo kalendoriaus egzistavimą (C1.1).

Paaiškina karaimų kalendoriaus sudarymo principus, pamini Grigališkojo kalendoriaus egzistavimą, pamini vieną pasninką (C1.2).

Paaiškina karaimų kalendoriaus sudarymo principus, lygina jį su Grigališkuoju kalendoriumi, analizuoja kalendoriuje nustatytą pasninką (C1.3).

Išvardina ir pakomentuoja karaimų kalendoriaus sudarymo principus, argumentuotai, remdamasis asmeniniais pavyzdžiais, lygina jį su Grigališkuoju kalendoriumi, analizuoja kalendoriuje nustatytus pasninkus, išvardina jų tipus (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažinimas su karaimų kalendoriaus sudarymo principais, Kokizovų gimine, aptariamas ryšys su Grigališkuoju kalendoriumi. Aptariamos maldų dalys – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Pristatomos paraliturginės giesmės (integracija su muzika). Susipažįstama su kenesa kaip šventove – analizuojama jos architektūra ir dekoras, daugiau gilinamasi į Trakų kenesos ypatybes.

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. Ugdomas maldų rūšių supratimas – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Analizuojamos paraliturginės giesmės (integracija su muzika), maldaknygės. Susipažįstama su Vilniaus kenesos istorija, su Felikso Maleckio (1854–1928) asmenybe ir veikla.

7–8 klasių koncentras

Apibūdina savaitės liturginį ciklą, išvardina svarbias savaitės dienas (C1.1).

Apibūdina savaitės bei dienos liturginius ciklus, išvardina svarbias savaitės dienas (C1.2).

Tyrinėja savaitės bei dienos liturginius ciklus, paaiškina šeštadienio šventę (C1.3).

Pateikia savo komentarus ar apmąstymus, kaip galima tyrinėti savaitės bei dienos liturginius ciklus, pateikia asmeninių įžvalgų, paaiškina šeštadienio šventę, palygina su kitų tikybų atitikmenimis (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Dėmesys skiriamas šeštadieniui, savaitės ciklo atskaitos taškui. Mokomasi savaitės dienų pavadinimų karaimų kalba. Ugdomas supratimas apie maldų rūšis, ypač šeštadienio pamaldų kontekste, šių pamaldų laikas, būdingi tekstai, psalmių naudojimas. Susipažįstama su kenesa kaip šventove per šeimos apeigas (vaiko gimimas, vestuvės, laidotuvės).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra). Suvokiamas dar vienas – dienos ciklas. Mokomasi maldų rūšių rytinių ir vakarinių maldų (bendruomeninių ir asmeninių) kontekste. Mokomasi apie giedojimą pamaldose (integracija su muzikos dalyku). Lyginama su Grigališkojo choralo samprata liturgijoje. Kenesa analizuojama kaip šventovė (pamaldų eiga, naudojimasis maldaknygėmis).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Paaiškina, kad yra metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginiai ciklai (C1.1).

Išvardina ir palygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus (C1.2).

Analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, paaiškina, kaip supranta cikliškumą (C1.3).

Pateikdamas komentarų analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, pateikia pavyzdžių, paaiškina, kaip supranta cikliškumą (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma, ką tai duoda, kaip pajaučiamas cikliškumas. Reflektuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ar Biblijos citatos. Gilinama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku). Ugdomas improvizuotos maldos supratimas. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, susikaupimo vieta bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė pamaldų dalyvių patirtis.

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. Analizuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ir Biblijos citatos. Tęsiama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galima palyginimas su Grigališkuoju choralu). Svarstoma, kaip galėtų pasireikšti improvizuota malda. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, sukaupianti bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė patirtis dalyvaujant pamaldose.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardina, kad yra metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginiai ciklai (C1.1).

Išvardina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus. Išvardina kitus jo gyvenimui darančius įtaką analogiškus ciklus (C1.2).

Analizuoja metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginių ciklų svarbą, svarsto, kokią įtaką cikliškumo aspektai daro jo gyvenime (C1.3).

Smulkiai analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, pateikia pavyzdžių, paaiškina, kaip supranta cikliškumą (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma ciklo įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis) – mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžiai ir melodija). Diskutuojama apie asmeninės ir bendruomeninės maldos patirtis, galima tęsti improvizuotos maldos temą. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, aptariamas reikalavimas vyrams ir moterims melstis atskirai (palyginamos maldos ir įprasto bendravimo visuomenėje patirtys).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma jų įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis), mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžių ir melodijos). Apmąstoma kenesa kaip šventovė, svarstomos galimybės joje rengti ne tik religinius renginius, aptariama galimybė (poreikis?) pamaldose ir interjere naudoti skaitmenines priemones (kokias? kaip?)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas išvardina maldos būdus (C2.1).

Išvardina maldos būdus, moka atmintinai maldą Tėve mūsų lietuvių kalba (C2.2).

Išvardina maldos būdus, moka atmintinai maldą Atamyz ki kiokliardia karaimų kalba (C2.3).

Savais žodžiais įvardina maldos būdus, moka atmintinai maldą Atamyz ki kiokliardia karaimų ir lietuvių kalba (Tėve mūsų) (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet. Pabrėžiama, jog Tymbyl chydžy – pirma metų ciklo šventė. Gilinamasi į maldos suvokimą, į būdus, kaip ji atliekama. Mokiniai supažindinami su kenesa, kuri karaimų kultūroje suvokiama ne vien kaip paprasti karaimų maldos namai, bet pirmiausia kaip šventovė, ir todėl pastatas yra skiriami tik maldai. Paaiškinamas kenesos pavadinimas.

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet, išdėliojamos laike pagal Biblinius siužetus. Pabrėžiama, jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. Supažindinama, kaip nusiteikti maldai, mokomasi maldos „Atamyz ki kiokliardia“ (siekinys – išmokti ją atmintinai karaimiškai), ji pristatoma kaip asmeninė malda, pradedanti bei užbaigianti pamaldas. Pabrėžiamas maldos kokybės principas. Supažindinama su Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje veikiančiomis kenesomis; numatomas apsilankymas Vilniaus ar Trakų kenesose arba pristatomas virtualus jų turas.

3–4 klasių koncentras

Prisimena bendruomeninę maldą, apibūdina vieną jos savybę (C2.1).

Paskatintas lygina asmeninę ir bendruomeninę maldas, apibūdina po vieną jų savybę, žino vieną paros laiką maldai (C2.2).

Lygina asmeninę ir bendruomeninę maldas, apibūdina jų savybes ir laiką (C2.3).

Padedamas asmeninių įžvalgų lygina asmeninę ir bendruomeninę maldas, kryptingai apibūdina jų savybes ir laiką (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariama mėnulio jaunatis kaip kalendoriaus atskaitos taškas, kuris kas mėnesį pažymimas šventinėmis pamaldomis, taip sudarant mėnesio ciklą. Ugdomas suvokimas apie maldos pobūdį – asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), skiriama daugiau dėmesio bendruomeninei maldai (aptariamos pamaldos, bendra trijų dalių jų struktūra). Prisimenama kenesa kaip šventovė – supažindinama su taisyklėmis, kaip joje elgtis įeinant, būnant, išeinant (apranga, elgesys, nuostatos). Apsilankoma Vilniaus ar Trakų kenesose arba surengiamas virtualus turas.

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. Analizuojama, kas yra liturgija. Susipažįstama su maldos pobūdžiu – galima asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), daugiau dėmesio skiriama asmeninei maldai, kuri gali būti skaitoma prieš ir po mokslų, valgio, prieš miegą ir kitomis progomis. Pristatoma kenesos kaip šventovės samprata karaimų tikyboje, supažindinama su elgesio kenesoje ypatybėmis, aptariama, kodėl vyrai ir moterys meldžiasi atskirai.

5–6 klasių koncentras

Išvardina maldų dalis, pamini paraliturginės giesmės pavadinimą, pamini vieną maldaknygę (C2.1).

Išvardina maldų dalis, įvardina jų ypatybes, cituoja paraliturginę giesmę, pamini kelias maldaknyges (C2.2).

Lygina ir paaiškina maldų dalis, tyrinėja (ir gieda) paraliturginę giesmę, apibūdina maldaknygių istoriją (C2.3).

Pateikdamas pavyzdžių komentuoja, lygina ir paaiškina maldų dalis, pasirinkęs tyrinėja (ir gieda) kelias paraliturgines giesmes, apibūdina maldaknygių istoriją remdamasis pavydžiais, kelia klausimus (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažinimas su karaimų kalendoriaus sudarymo principais, Kokizovų gimine, aptariamas ryšys su Grigališkuoju kalendoriumi. Aptariamos maldų dalys – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Pristatomos paraliturginės giesmės (integracija su muzika). Susipažįstama su kenesa kaip šventove – analizuojama jos architektūra ir dekoras, daugiau gilinamasi į Trakų kenesos ypatybes.

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. Ugdomas maldų rūšių supratimas – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Analizuojamos paraliturginės giesmės (integracija su muzika), maldaknygės. Susipažįstama su Vilniaus kenesos istorija, su Felikso Maleckio (1854–1928) asmenybe ir veikla.

7–8 klasių koncentras

Apibūdina maldų dalis ir tekstus šeštadienio pamaldoms; pamini vieną giesmę (C2.1).

Apibūdina maldų dalis ir tekstus šeštadienio bei rytinėms ir vakarinėms pamaldoms; įvardina kelias giesmes (C2.2).

Tyrinėja maldų dalis ir tekstus šeštadienio bei rytinėms ir vakarinėms pamaldoms; nagrinėja giedojimą pamaldose (C2.3).

Plačiai komentuodamas tyrinėja maldų dalis ir tekstus šeštadienio bei rytinėms ir vakarinėms pamaldoms, pateikia asmeninių samprotavimų apie jas, nagrinėja giedojimą pamaldose, sugieda vieną ar kelias maldas (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Dėmesys skiriamas šeštadieniui, savaitės ciklo atskaitos taškui. Mokomasi savaitės dienų pavadinimų karaimų kalba. Ugdomas supratimas apie maldų rūšis, ypač šeštadienio pamaldų kontekste, šių pamaldų laikas, būdingi tekstai, psalmių naudojimas. Susipažįstama su kenesa kaip šventove per šeimos apeigas (vaiko gimimas, vestuvės, laidotuvės).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra). Suvokiamas dar vienas – dienos ciklas. Mokomasi maldų rūšių rytinių ir vakarinių maldų (bendruomeninių ir asmeninių) kontekste. Mokomasi apie giedojimą pamaldose (integracija su muzikos dalyku). Lyginama su Grigališkojo choralo samprata liturgijoje. Kenesa analizuojama kaip šventovė (pamaldų eiga, naudojimasis maldaknygėmis).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardija savo mėgiamas maldas (C2.1).

Išvardija savo mėgiamas maldas ir pasidalina su malda susijusiomis mintimis, paaiškina, supranta maldų tekstus maldaknygėse (C2.2).

Tyrinėja savo mintis maldoje, lygina maldų tekstus maldaknygėse, pasidalina grupėje savo improvizuotos maldos patirtimi (C2.3).

Tyrinėja savo mintis maldoje, lygina maldų tekstus maldaknygėse, prisimena jų istoriją, pasidalina grupėje savo improvizuotos maldos patirtimi, paskatina kitus improvizuoti (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma, ką tai duoda, kaip pajaučiamas cikliškumas. Reflektuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ar Biblijos citatos. Gilinama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku). Ugdomas improvizuotos maldos supratimas. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, susikaupimo vieta bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė pamaldų dalyvių patirtis.

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. Analizuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ir Biblijos citatos. Tęsiama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galima palyginimas su Grigališkuoju choralu). Svarstoma, kaip galėtų pasireikšti improvizuota malda. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, sukaupianti bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė patirtis dalyvaujant pamaldose.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija kai kurias asmenines ir bendruomenines maldas (C2.1).

Išvardija savo mėgiamas asmenines ir bendruomenines maldas, pamini savo mėgiamą paraliturginę giesmę (C2.2).

Tyrinėja savo mintis asmeninėje ir bendruomeninėje maldoje, mokosi atmintinai naujos (pasirinktos iš kelių) paraliturginės giesmės žodžių (C2.3).

Kryptingai tyrinėja savo mintis asmeninėje ir bendruomeninėje maldoje, mokosi atmintinai ir gieda kelias paraliturgines giesmes, analizuoja jų tekstus (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma ciklo įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis) – mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžiai ir melodija). Diskutuojama apie asmeninės ir bendruomeninės maldos patirtis, galima tęsti improvizuotos maldos temą. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, aptariamas reikalavimas vyrams ir moterims melstis atskirai (palyginamos maldos ir įprasto bendravimo visuomenėje patirtys).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma jų įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis), mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžių ir melodijos). Apmąstoma kenesa kaip šventovė, svarstomos galimybės joje rengti ne tik religinius renginius, aptariama galimybė (poreikis?) pamaldose ir interjere naudoti skaitmenines priemones (kokias? kaip?)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas apibūdina kenesą kaip šventovę, mini vieną valstybę (Lietuvą), kurioje jos veikia (C3.1).

Apibūdina kenesą kaip šventovę, mini vieną valstybę (Lietuvą), kurioje jos veikia, apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.2).

Apibūdina kenesą kaip šventovę, išvardina, kuriose valstybėse jos veikia, apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.3).

Komentuodamas apibūdina kenesą kaip šventovę, išvardina, kuriose valstybėse jos veikia pasitelkdamas geografines sąvokas, aktyviai ir smalsiai apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet. Pabrėžiama, jog Tymbyl chydžy – pirma metų ciklo šventė. Gilinamasi į maldos suvokimą, į būdus, kaip ji atliekama. Mokiniai supažindinami su kenesa, kuri karaimų kultūroje suvokiama ne vien kaip paprasti karaimų maldos namai, bet pirmiausia kaip šventovė, ir todėl pastatas yra skiriami tik maldai. Paaiškinamas kenesos pavadinimas.

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet, išdėliojamos laike pagal Biblinius siužetus. Pabrėžiama, jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. Supažindinama, kaip nusiteikti maldai, mokomasi maldos „Atamyz ki kiokliardia“ (siekinys – išmokti ją atmintinai karaimiškai), ji pristatoma kaip asmeninė malda, pradedanti bei užbaigianti pamaldas. Pabrėžiamas maldos kokybės principas. Supažindinama su Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje veikiančiomis kenesomis; numatomas apsilankymas Vilniaus ar Trakų kenesose arba pristatomas virtualus jų turas.

3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas paaiškina vieną elgesio taisyklę, nustatytą kenesoje (C3.1).

Mokytojo padedamas paaiškina kelias elgesio taisykles, nustatytas kenesoje, supranta, ką jos reiškia, apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.2).

Paaiškina, kodėl kenesoje nustatytos atitinkamos elgesio taisyklės, jų mokosi, jas taiko lankydamasis veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.3).

Komentuodamas paaiškina, kodėl kenesoje nustatytos atitinkamos elgesio taisyklės, jų mokosi, prideda pavyzdžių iš asmeninės patirties, apsilankęs veikiančioje kenesoje Lietuvoje turi klausimų ir komentarų (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariama mėnulio jaunatis kaip kalendoriaus atskaitos taškas, kuris kas mėnesį pažymimas šventinėmis pamaldomis, taip sudarant mėnesio ciklą. Ugdomas suvokimas apie maldos pobūdį – asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), skiriama daugiau dėmesio bendruomeninei maldai (aptariamos pamaldos, bendra trijų dalių jų struktūra). Prisimenama kenesa kaip šventovė – supažindinama su taisyklėmis, kaip joje elgtis įeinant, būnant, išeinant (apranga, elgesys, nuostatos). Apsilankoma Vilniaus ar Trakų kenesose arba surengiamas virtualus turas.

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. Analizuojama, kas yra liturgija. Susipažįstama su maldos pobūdžiu – galima asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), daugiau dėmesio skiriama asmeninei maldai, kuri gali būti skaitoma prieš ir po mokslų, valgio, prieš miegą ir kitomis progomis. Pristatoma kenesos kaip šventovės samprata karaimų tikyboje, supažindinama su elgesio kenesoje ypatybėmis, aptariama, kodėl vyrai ir moterys meldžiasi atskirai.

5–6 klasių koncentras

Įvardina kelias detales iš kenesos architektūros ir dekoro, pamini vieną Felikso Maleckio veiklos aspektą (C3.1).

Išvardina detales iš kenesos architektūros ir dekoro, išvardina kelis Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus (C3.2).

Tyrinėja kenesos architektūrą ir dekorą, prisimena Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus (C3.3).

Pateikdamas pavyzdžių ir platesnių komentarų tyrinėja, analizuoja ir samprotauja apie kenesos architektūrą ir dekorą, prisimena Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus, vertina juos (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažinimas su karaimų kalendoriaus sudarymo principais, Kokizovų gimine, aptariamas ryšys su Grigališkuoju kalendoriumi. Aptariamos maldų dalys – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Pristatomos paraliturginės giesmės (integracija su muzika). Susipažįstama su kenesa kaip šventove – analizuojama jos architektūra ir dekoras, daugiau gilinamasi į Trakų kenesos ypatybes.

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. Ugdomas maldų rūšių supratimas – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Analizuojamos paraliturginės giesmės (integracija su muzika), maldaknygės. Susipažįstama su Vilniaus kenesos istorija, su Felikso Maleckio (1854–1928) asmenybe ir veikla.

7–8 klasių koncentras

Papasakoja, kaip vyksta kenesoje vestuvių ritualas, pamini, kad šeimos ritualams nenaudojamos maldaknygės (C3.1).

Papasakoja, kas vyksta kenesoje vestuvių ir vaiko gimimo proga, mokytojui padedant pamini, kam pamaldose reikalingos maldaknygės (C3.2).

Paaiškina, kaip kenesoje vyksta šeimos ritualai, apibūdina, kaip naudotis maldaknygėmis pamaldose (C3.3).

Paaiškina, kaip kenesoje vyksta šeimos ritualai, palygina su pamaldų eiga, apibūdina, kaip naudotis maldaknygėmis pamaldose, palygina su kitų tikybų pavyzdžiais (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Dėmesys skiriamas šeštadieniui, savaitės ciklo atskaitos taškui. Mokomasi savaitės dienų pavadinimų karaimų kalba. Ugdomas supratimas apie maldų rūšis, ypač šeštadienio pamaldų kontekste, šių pamaldų laikas, būdingi tekstai, psalmių naudojimas. Susipažįstama su kenesa kaip šventove per šeimos apeigas (vaiko gimimas, vestuvės, laidotuvės).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra). Suvokiamas dar vienas – dienos ciklas. Mokomasi maldų rūšių rytinių ir vakarinių maldų (bendruomeninių ir asmeninių) kontekste. Mokomasi apie giedojimą pamaldose (integracija su muzikos dalyku). Lyginama su Grigališkojo choralo samprata liturgijoje. Kenesa analizuojama kaip šventovė (pamaldų eiga, naudojimasis maldaknygėmis).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardina galimus kenesos ir ne religinių erdvių, pagal jų tinkamumą susikaupti, skirtumus (C3.1).

Išvardina galimus kenesos ir ne religinių erdvių, pagal jų tinkamumą susikaupti, skirtumus, pamini savo patirtį kenesoje (C3.2).

Lygina kenesos ir ne religinių erdvių, pagal jų tinkamumą susikaupti, skirtumus, pasidalina asmeninėmis refleksijomis apie dalyvavimą pamaldose (C3.3).

Remdamasis asmeninės patirties pavyzdžiais lygina kenesos ir ne religinių, erdvių, pagal jų tinkamumą susikaupti, skirtumus, pasidalina išsamiomis asmeninėmis refleksijomis apie dalyvavimą pamaldose (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma, ką tai duoda, kaip pajaučiamas cikliškumas. Reflektuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ar Biblijos citatos. Gilinama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku). Ugdomas improvizuotos maldos supratimas. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, susikaupimo vieta bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė pamaldų dalyvių patirtis.

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. Analizuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ir Biblijos citatos. Tęsiama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galima palyginimas su Grigališkuoju choralu). Svarstoma, kaip galėtų pasireikšti improvizuota malda. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, sukaupianti bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė patirtis dalyvaujant pamaldose.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Žino, kad vyrai ir moterys kenesoje meldžiasi atskirai (C3.1).

Supranta reikalavimą vyrams ir moterims kenesoje melstis atskirai, pamini tradicinę nuostatą, kad kenesoje vyksta tik pamaldos ir jungtuvių ceremonijos (C3.2).

Paaiškina reikalavimą pamaldose vyrams ir moterims melstis atskirai, pasidalina refleksijomis apie kenesos šventumą ir galimybę joje rengti ne religinius renginius bei apie skaitmeninių priemonių panaudojimą kenesoje (C3.3).

Argumentuotai paaiškina reikalavimą pamaldose vyrams ir moterims melstis atskirai, pateikia pavyzdžių ir savo išsamių paaiškinimų apie galimybę kenesoje rengti ne religinius renginius bei apie skaitmeninių priemonių panaudojimą kenesoje (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma ciklo įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis) – mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžiai ir melodija). Diskutuojama apie asmeninės ir bendruomeninės maldos patirtis, galima tęsti improvizuotos maldos temą. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, aptariamas reikalavimas vyrams ir moterims melstis atskirai (palyginamos maldos ir įprasto bendravimo visuomenėje patirtys).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

 Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma jų įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis), mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžių ir melodijos). Apmąstoma kenesa kaip šventovė, svarstomos galimybės joje rengti ne tik religinius renginius, aptariama galimybė (poreikis?) pamaldose ir interjere naudoti skaitmenines priemones (kokias? kaip?)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas pavaizduoja kalendorių, praleidžia laiko dimensiją, prisimena tik vieną iš dviejų pirmųjų kalendorinių švenčių (C1.1).

Pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, prisimena tik vieną iš dviejų pirmųjų kalendorinių švenčių (C1.2).

Pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, paskatinus prisimena pirmąsias dvi kalendorines šventes (C1.3).

Gausiais pavyzdžiais pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, prisimena ir detaliai apibūdina pirmąsias dvi kalendorines šventes (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet. Pabrėžiama, jog Tymbyl chydžy – pirma metų ciklo šventė. Gilinamasi į maldos suvokimą, į būdus, kaip ji atliekama. Mokiniai supažindinami su kenesa, kuri karaimų kultūroje suvokiama ne vien kaip paprasti karaimų maldos namai, bet pirmiausia kaip šventovė, ir todėl pastatas yra skiriami tik maldai. Paaiškinamas kenesos pavadinimas.

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet, išdėliojamos laike pagal Biblinius siužetus. Pabrėžiama, jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. Supažindinama, kaip nusiteikti maldai, mokomasi maldos „Atamyz ki kiokliardia“ (siekinys – išmokti ją atmintinai karaimiškai), ji pristatoma kaip asmeninė malda, pradedanti bei užbaigianti pamaldas. Pabrėžiamas maldos kokybės principas. Supažindinama su Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje veikiančiomis kenesomis; numatomas apsilankymas Vilniaus ar Trakų kenesose arba pristatomas virtualus jų turas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas išvardina maldos būdus (C2.1).

Išvardina maldos būdus, moka atmintinai maldą Tėve mūsų lietuvių kalba (C2.2).

Išvardina maldos būdus, moka atmintinai maldą Atamyz ki kiokliardia karaimų kalba (C2.3).

Savais žodžiais įvardina maldos būdus, moka atmintinai maldą Atamyz ki kiokliardia karaimų ir lietuvių kalba (Tėve mūsų) (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet. Pabrėžiama, jog Tymbyl chydžy – pirma metų ciklo šventė. Gilinamasi į maldos suvokimą, į būdus, kaip ji atliekama. Mokiniai supažindinami su kenesa, kuri karaimų kultūroje suvokiama ne vien kaip paprasti karaimų maldos namai, bet pirmiausia kaip šventovė, ir todėl pastatas yra skiriami tik maldai. Paaiškinamas kenesos pavadinimas.

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet, išdėliojamos laike pagal Biblinius siužetus. Pabrėžiama, jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. Supažindinama, kaip nusiteikti maldai, mokomasi maldos „Atamyz ki kiokliardia“ (siekinys – išmokti ją atmintinai karaimiškai), ji pristatoma kaip asmeninė malda, pradedanti bei užbaigianti pamaldas. Pabrėžiamas maldos kokybės principas. Supažindinama su Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje veikiančiomis kenesomis; numatomas apsilankymas Vilniaus ar Trakų kenesose arba pristatomas virtualus jų turas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas apibūdina kenesą kaip šventovę, mini vieną valstybę (Lietuvą), kurioje jos veikia (C3.1).

Apibūdina kenesą kaip šventovę, mini vieną valstybę (Lietuvą), kurioje jos veikia, apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.2).

Apibūdina kenesą kaip šventovę, išvardina, kuriose valstybėse jos veikia, apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.3).

Komentuodamas apibūdina kenesą kaip šventovę, išvardina, kuriose valstybėse jos veikia pasitelkdamas geografines sąvokas, aktyviai ir smalsiai apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet. Pabrėžiama, jog Tymbyl chydžy – pirma metų ciklo šventė. Gilinamasi į maldos suvokimą, į būdus, kaip ji atliekama. Mokiniai supažindinami su kenesa, kuri karaimų kultūroje suvokiama ne vien kaip paprasti karaimų maldos namai, bet pirmiausia kaip šventovė, ir todėl pastatas yra skiriami tik maldai. Paaiškinamas kenesos pavadinimas.

Pasirengimas liturgijai. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Ugdomas suvokimas, jog šventės nėra atsitiktiniai įvykiai, o nustatomos pagal kalendorių ir kartojasi kasmet, išdėliojamos laike pagal Biblinius siužetus. Pabrėžiama, jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. Supažindinama, kaip nusiteikti maldai, mokomasi maldos „Atamyz ki kiokliardia“ (siekinys – išmokti ją atmintinai karaimiškai), ji pristatoma kaip asmeninė malda, pradedanti bei užbaigianti pamaldas. Pabrėžiamas maldos kokybės principas. Supažindinama su Lietuvoje, Ukrainoje, Rusijoje veikiančiomis kenesomis; numatomas apsilankymas Vilniaus ar Trakų kenesose arba pristatomas virtualus jų turas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Konstatuoja, kad yra kas mėnesį pasikartojanti liturginė proga (C1.1).

Konstatuoja faktą, kad yra kas mėnesį pasikartojanti liturginė proga, įvardina ją kaip kalendoriaus ciklo pradžią, prisimena krikščionišką kalendorių (C1.2).

Atpažįsta per jaunatį prasidedantį mėnesio liturginį ciklą kalendoriuje ir supranta liturgijos sąvoką (C1.3).

Lengvai atpažįsta mėnesio liturginį ciklą kalendoriuje, savarankiškai komentuoja jaunaties rolę ir jai skirtą liturgiją (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariama mėnulio jaunatis kaip kalendoriaus atskaitos taškas, kuris kas mėnesį pažymimas šventinėmis pamaldomis, taip sudarant mėnesio ciklą. Ugdomas suvokimas apie maldos pobūdį – asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), skiriama daugiau dėmesio bendruomeninei maldai (aptariamos pamaldos, bendra trijų dalių jų struktūra). Prisimenama kenesa kaip šventovė – supažindinama su taisyklėmis, kaip joje elgtis įeinant, būnant, išeinant (apranga, elgesys, nuostatos). Apsilankoma Vilniaus ar Trakų kenesose arba surengiamas virtualus turas.

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. Analizuojama, kas yra liturgija. Susipažįstama su maldos pobūdžiu – galima asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), daugiau dėmesio skiriama asmeninei maldai, kuri gali būti skaitoma prieš ir po mokslų, valgio, prieš miegą ir kitomis progomis. Pristatoma kenesos kaip šventovės samprata karaimų tikyboje, supažindinama su elgesio kenesoje ypatybėmis, aptariama, kodėl vyrai ir moterys meldžiasi atskirai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Prisimena bendruomeninę maldą, apibūdina vieną jos savybę (C2.1).

Paskatintas lygina asmeninę ir bendruomeninę maldas, apibūdina po vieną jų savybę, žino vieną paros laiką maldai (C2.2).

Lygina asmeninę ir bendruomeninę maldas, apibūdina jų savybes ir laiką (C2.3).

Padedamas asmeninių įžvalgų lygina asmeninę ir bendruomeninę maldas, kryptingai apibūdina jų savybes ir laiką (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariama mėnulio jaunatis kaip kalendoriaus atskaitos taškas, kuris kas mėnesį pažymimas šventinėmis pamaldomis, taip sudarant mėnesio ciklą. Ugdomas suvokimas apie maldos pobūdį – asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), skiriama daugiau dėmesio bendruomeninei maldai (aptariamos pamaldos, bendra trijų dalių jų struktūra). Prisimenama kenesa kaip šventovė – supažindinama su taisyklėmis, kaip joje elgtis įeinant, būnant, išeinant (apranga, elgesys, nuostatos). Apsilankoma Vilniaus ar Trakų kenesose arba surengiamas virtualus turas.

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. Analizuojama, kas yra liturgija. Susipažįstama su maldos pobūdžiu – galima asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), daugiau dėmesio skiriama asmeninei maldai, kuri gali būti skaitoma prieš ir po mokslų, valgio, prieš miegą ir kitomis progomis. Pristatoma kenesos kaip šventovės samprata karaimų tikyboje, supažindinama su elgesio kenesoje ypatybėmis, aptariama, kodėl vyrai ir moterys meldžiasi atskirai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas paaiškina vieną elgesio taisyklę, nustatytą kenesoje (C3.1).

Mokytojo padedamas paaiškina kelias elgesio taisykles, nustatytas kenesoje, supranta, ką jos reiškia, apsilanko veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.2).

Paaiškina, kodėl kenesoje nustatytos atitinkamos elgesio taisyklės, jų mokosi, jas taiko lankydamasis veikiančioje kenesoje Lietuvoje (C3.3).

Komentuodamas paaiškina, kodėl kenesoje nustatytos atitinkamos elgesio taisyklės, jų mokosi, prideda pavyzdžių iš asmeninės patirties, apsilankęs veikiančioje kenesoje Lietuvoje turi klausimų ir komentarų (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptariama mėnulio jaunatis kaip kalendoriaus atskaitos taškas, kuris kas mėnesį pažymimas šventinėmis pamaldomis, taip sudarant mėnesio ciklą. Ugdomas suvokimas apie maldos pobūdį – asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), skiriama daugiau dėmesio bendruomeninei maldai (aptariamos pamaldos, bendra trijų dalių jų struktūra). Prisimenama kenesa kaip šventovė – supažindinama su taisyklėmis, kaip joje elgtis įeinant, būnant, išeinant (apranga, elgesys, nuostatos). Apsilankoma Vilniaus ar Trakų kenesose arba surengiamas virtualus turas.

Pasirengimas liturgijai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. Analizuojama, kas yra liturgija. Susipažįstama su maldos pobūdžiu – galima asmeninė malda (vienumoje) ir bendruomeninė malda kenesoje (mažiausiai 10 žmonių), daugiau dėmesio skiriama asmeninei maldai, kuri gali būti skaitoma prieš ir po mokslų, valgio, prieš miegą ir kitomis progomis. Pristatoma kenesos kaip šventovės samprata karaimų tikyboje, supažindinama su elgesio kenesoje ypatybėmis, aptariama, kodėl vyrai ir moterys meldžiasi atskirai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Pamini vieną karaimų kalendoriaus sudarymo principą, žino apie Grigališkojo kalendoriaus egzistavimą (C1.1).

Paaiškina karaimų kalendoriaus sudarymo principus, pamini Grigališkojo kalendoriaus egzistavimą, pamini vieną pasninką (C1.2).

Paaiškina karaimų kalendoriaus sudarymo principus, lygina jį su Grigališkuoju kalendoriumi, analizuoja kalendoriuje nustatytą pasninką (C1.3).

Išvardina ir pakomentuoja karaimų kalendoriaus sudarymo principus, argumentuotai, remdamasis asmeniniais pavyzdžiais, lygina jį su Grigališkuoju kalendoriumi, analizuoja kalendoriuje nustatytus pasninkus, išvardina jų tipus (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažinimas su karaimų kalendoriaus sudarymo principais, Kokizovų gimine, aptariamas ryšys su Grigališkuoju kalendoriumi. Aptariamos maldų dalys – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Pristatomos paraliturginės giesmės (integracija su muzika). Susipažįstama su kenesa kaip šventove – analizuojama jos architektūra ir dekoras, daugiau gilinamasi į Trakų kenesos ypatybes.

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. Ugdomas maldų rūšių supratimas – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Analizuojamos paraliturginės giesmės (integracija su muzika), maldaknygės. Susipažįstama su Vilniaus kenesos istorija, su Felikso Maleckio (1854–1928) asmenybe ir veikla.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Išvardina maldų dalis, pamini paraliturginės giesmės pavadinimą, pamini vieną maldaknygę (C2.1).

Išvardina maldų dalis, įvardina jų ypatybes, cituoja paraliturginę giesmę, pamini kelias maldaknyges (C2.2).

Lygina ir paaiškina maldų dalis, tyrinėja (ir gieda) paraliturginę giesmę, apibūdina maldaknygių istoriją (C2.3).

Pateikdamas pavyzdžių komentuoja, lygina ir paaiškina maldų dalis, pasirinkęs tyrinėja (ir gieda) kelias paraliturgines giesmes, apibūdina maldaknygių istoriją remdamasis pavydžiais, kelia klausimus (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažinimas su karaimų kalendoriaus sudarymo principais, Kokizovų gimine, aptariamas ryšys su Grigališkuoju kalendoriumi. Aptariamos maldų dalys – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Pristatomos paraliturginės giesmės (integracija su muzika). Susipažįstama su kenesa kaip šventove – analizuojama jos architektūra ir dekoras, daugiau gilinamasi į Trakų kenesos ypatybes.

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. Ugdomas maldų rūšių supratimas – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Analizuojamos paraliturginės giesmės (integracija su muzika), maldaknygės. Susipažįstama su Vilniaus kenesos istorija, su Felikso Maleckio (1854–1928) asmenybe ir veikla.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Įvardina kelias detales iš kenesos architektūros ir dekoro, pamini vieną Felikso Maleckio veiklos aspektą (C3.1).

Išvardina detales iš kenesos architektūros ir dekoro, išvardina kelis Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus (C3.2).

Tyrinėja kenesos architektūrą ir dekorą, prisimena Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus (C3.3).

Pateikdamas pavyzdžių ir platesnių komentarų tyrinėja, analizuoja ir samprotauja apie kenesos architektūrą ir dekorą, prisimena Felikso Maleckio darbus ir nuopelnus, vertina juos (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažinimas su karaimų kalendoriaus sudarymo principais, Kokizovų gimine, aptariamas ryšys su Grigališkuoju kalendoriumi. Aptariamos maldų dalys – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Pristatomos paraliturginės giesmės (integracija su muzika). Susipažįstama su kenesa kaip šventove – analizuojama jos architektūra ir dekoras, daugiau gilinamasi į Trakų kenesos ypatybes.

Pasirengimas liturgijai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. Ugdomas maldų rūšių supratimas – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas ir (ar) prašymas. Analizuojamos paraliturginės giesmės (integracija su muzika), maldaknygės. Susipažįstama su Vilniaus kenesos istorija, su Felikso Maleckio (1854–1928) asmenybe ir veikla.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Apibūdina savaitės liturginį ciklą, išvardina svarbias savaitės dienas (C1.1).

Apibūdina savaitės bei dienos liturginius ciklus, išvardina svarbias savaitės dienas (C1.2).

Tyrinėja savaitės bei dienos liturginius ciklus, paaiškina šeštadienio šventę (C1.3).

Pateikia savo komentarus ar apmąstymus, kaip galima tyrinėti savaitės bei dienos liturginius ciklus, pateikia asmeninių įžvalgų, paaiškina šeštadienio šventę, palygina su kitų tikybų atitikmenimis (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Dėmesys skiriamas šeštadieniui, savaitės ciklo atskaitos taškui. Mokomasi savaitės dienų pavadinimų karaimų kalba. Ugdomas supratimas apie maldų rūšis, ypač šeštadienio pamaldų kontekste, šių pamaldų laikas, būdingi tekstai, psalmių naudojimas. Susipažįstama su kenesa kaip šventove per šeimos apeigas (vaiko gimimas, vestuvės, laidotuvės).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra). Suvokiamas dar vienas – dienos ciklas. Mokomasi maldų rūšių rytinių ir vakarinių maldų (bendruomeninių ir asmeninių) kontekste. Mokomasi apie giedojimą pamaldose (integracija su muzikos dalyku). Lyginama su Grigališkojo choralo samprata liturgijoje. Kenesa analizuojama kaip šventovė (pamaldų eiga, naudojimasis maldaknygėmis).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Apibūdina maldų dalis ir tekstus šeštadienio pamaldoms; pamini vieną giesmę (C2.1).

Apibūdina maldų dalis ir tekstus šeštadienio bei rytinėms ir vakarinėms pamaldoms; įvardina kelias giesmes (C2.2).

Tyrinėja maldų dalis ir tekstus šeštadienio bei rytinėms ir vakarinėms pamaldoms; nagrinėja giedojimą pamaldose (C2.3).

Plačiai komentuodamas tyrinėja maldų dalis ir tekstus šeštadienio bei rytinėms ir vakarinėms pamaldoms, pateikia asmeninių samprotavimų apie jas, nagrinėja giedojimą pamaldose, sugieda vieną ar kelias maldas (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Dėmesys skiriamas šeštadieniui, savaitės ciklo atskaitos taškui. Mokomasi savaitės dienų pavadinimų karaimų kalba. Ugdomas supratimas apie maldų rūšis, ypač šeštadienio pamaldų kontekste, šių pamaldų laikas, būdingi tekstai, psalmių naudojimas. Susipažįstama su kenesa kaip šventove per šeimos apeigas (vaiko gimimas, vestuvės, laidotuvės).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra). Suvokiamas dar vienas – dienos ciklas. Mokomasi maldų rūšių rytinių ir vakarinių maldų (bendruomeninių ir asmeninių) kontekste. Mokomasi apie giedojimą pamaldose (integracija su muzikos dalyku). Lyginama su Grigališkojo choralo samprata liturgijoje. Kenesa analizuojama kaip šventovė (pamaldų eiga, naudojimasis maldaknygėmis).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Papasakoja, kaip vyksta kenesoje vestuvių ritualas, pamini, kad šeimos ritualams nenaudojamos maldaknygės (C3.1).

Papasakoja, kas vyksta kenesoje vestuvių ir vaiko gimimo proga, mokytojui padedant pamini, kam pamaldose reikalingos maldaknygės (C3.2).

Paaiškina, kaip kenesoje vyksta šeimos ritualai, apibūdina, kaip naudotis maldaknygėmis pamaldose (C3.3).

Paaiškina, kaip kenesoje vyksta šeimos ritualai, palygina su pamaldų eiga, apibūdina, kaip naudotis maldaknygėmis pamaldose, palygina su kitų tikybų pavyzdžiais (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Dėmesys skiriamas šeštadieniui, savaitės ciklo atskaitos taškui. Mokomasi savaitės dienų pavadinimų karaimų kalba. Ugdomas supratimas apie maldų rūšis, ypač šeštadienio pamaldų kontekste, šių pamaldų laikas, būdingi tekstai, psalmių naudojimas. Susipažįstama su kenesa kaip šventove per šeimos apeigas (vaiko gimimas, vestuvės, laidotuvės).

Pasirengimas liturgijai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra). Suvokiamas dar vienas – dienos ciklas. Mokomasi maldų rūšių rytinių ir vakarinių maldų (bendruomeninių ir asmeninių) kontekste. Mokomasi apie giedojimą pamaldose (integracija su muzikos dalyku). Lyginama su Grigališkojo choralo samprata liturgijoje. Kenesa analizuojama kaip šventovė (pamaldų eiga, naudojimasis maldaknygėmis).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Paaiškina, kad yra metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginiai ciklai (C1.1).

Išvardina ir palygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus (C1.2).

Analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, paaiškina, kaip supranta cikliškumą (C1.3).

Pateikdamas komentarų analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, pateikia pavyzdžių, paaiškina, kaip supranta cikliškumą (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma, ką tai duoda, kaip pajaučiamas cikliškumas. Reflektuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ar Biblijos citatos. Gilinama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku). Ugdomas improvizuotos maldos supratimas. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, susikaupimo vieta bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė pamaldų dalyvių patirtis.

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. Analizuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ir Biblijos citatos. Tęsiama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galima palyginimas su Grigališkuoju choralu). Svarstoma, kaip galėtų pasireikšti improvizuota malda. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, sukaupianti bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė patirtis dalyvaujant pamaldose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardija savo mėgiamas maldas (C2.1).

Išvardija savo mėgiamas maldas ir pasidalina su malda susijusiomis mintimis, paaiškina, supranta maldų tekstus maldaknygėse (C2.2).

Tyrinėja savo mintis maldoje, lygina maldų tekstus maldaknygėse, pasidalina grupėje savo improvizuotos maldos patirtimi (C2.3).

Tyrinėja savo mintis maldoje, lygina maldų tekstus maldaknygėse, prisimena jų istoriją, pasidalina grupėje savo improvizuotos maldos patirtimi, paskatina kitus improvizuoti (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma, ką tai duoda, kaip pajaučiamas cikliškumas. Reflektuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ar Biblijos citatos. Gilinama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku). Ugdomas improvizuotos maldos supratimas. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, susikaupimo vieta bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė pamaldų dalyvių patirtis.

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. Analizuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ir Biblijos citatos. Tęsiama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galima palyginimas su Grigališkuoju choralu). Svarstoma, kaip galėtų pasireikšti improvizuota malda. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, sukaupianti bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė patirtis dalyvaujant pamaldose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardina galimus kenesos ir ne religinių erdvių, pagal jų tinkamumą susikaupti, skirtumus (C3.1).

Išvardina galimus kenesos ir ne religinių erdvių, pagal jų tinkamumą susikaupti, skirtumus, pamini savo patirtį kenesoje (C3.2).

Lygina kenesos ir ne religinių erdvių, pagal jų tinkamumą susikaupti, skirtumus, pasidalina asmeninėmis refleksijomis apie dalyvavimą pamaldose (C3.3).

Remdamasis asmeninės patirties pavyzdžiais lygina kenesos ir ne religinių, erdvių, pagal jų tinkamumą susikaupti, skirtumus, pasidalina išsamiomis asmeninėmis refleksijomis apie dalyvavimą pamaldose (C3.4).

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma, ką tai duoda, kaip pajaučiamas cikliškumas. Reflektuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ar Biblijos citatos. Gilinama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku). Ugdomas improvizuotos maldos supratimas. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, susikaupimo vieta bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė pamaldų dalyvių patirtis.

Pasirengimas liturgijai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. Analizuojamas kokybės principas maldoje. Analizuojami maldaknygių tekstai – jie gali būti autoriniai ir Biblijos citatos. Tęsiama pažintis su paraliturginiu ir liturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galima palyginimas su Grigališkuoju choralu). Svarstoma, kaip galėtų pasireikšti improvizuota malda. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, sukaupianti bendruomeninei maldai, reflektuojama asmeninė patirtis dalyvaujant pamaldose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Išvardina, kad yra metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginiai ciklai (C1.1).

Išvardina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus. Išvardina kitus jo gyvenimui darančius įtaką analogiškus ciklus (C1.2).

Analizuoja metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginių ciklų svarbą, svarsto, kokią įtaką cikliškumo aspektai daro jo gyvenime (C1.3).

Smulkiai analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, pateikia pavyzdžių, paaiškina, kaip supranta cikliškumą (C1.4).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma ciklo įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis) – mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžiai ir melodija). Diskutuojama apie asmeninės ir bendruomeninės maldos patirtis, galima tęsti improvizuotos maldos temą. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, aptariamas reikalavimas vyrams ir moterims melstis atskirai (palyginamos maldos ir įprasto bendravimo visuomenėje patirtys).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma jų įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis), mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžių ir melodijos). Apmąstoma kenesa kaip šventovė, svarstomos galimybės joje rengti ne tik religinius renginius, aptariama galimybė (poreikis?) pamaldose ir interjere naudoti skaitmenines priemones (kokias? kaip?)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija kai kurias asmenines ir bendruomenines maldas (C2.1).

Išvardija savo mėgiamas asmenines ir bendruomenines maldas, pamini savo mėgiamą paraliturginę giesmę (C2.2).

Tyrinėja savo mintis asmeninėje ir bendruomeninėje maldoje, mokosi atmintinai naujos (pasirinktos iš kelių) paraliturginės giesmės žodžių (C2.3).

Kryptingai tyrinėja savo mintis asmeninėje ir bendruomeninėje maldoje, mokosi atmintinai ir gieda kelias paraliturgines giesmes, analizuoja jų tekstus (C2.4).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma ciklo įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis) – mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžiai ir melodija). Diskutuojama apie asmeninės ir bendruomeninės maldos patirtis, galima tęsti improvizuotos maldos temą. Apmąstoma kenesa kaip šventovė, aptariamas reikalavimas vyrams ir moterims melstis atskirai (palyginamos maldos ir įprasto bendravimo visuomenėje patirtys).

Pasirengimas liturgijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstoma jų įtaka asmeniniam gyvenimui. Tęsiama pažintis su paraliturginiu giedojimu (integracija su muzikos dalyku, galimas palyginimas su krikščioniškomis namų giesmėmis), mokomasi atmintinai vienos pasirinktos paraliturginės giesmės (žodžių ir melodijos). Apmąstoma kenesa kaip šventovė, svarstomos galimybės joje rengti ne tik religinius renginius, aptariama galimybė (poreikis?) pamaldose ir interjere naudoti skaitmenines priemones (kokias? kaip?)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Žino, kad vyrai ir moterys kenesoje meldžiasi atskirai (C3.1).

Supranta reikalavimą vyrams ir moterims kenesoje melstis atskirai, pamini tradicinę nuostatą, kad kenesoje vyksta tik pamaldos ir jungtuvių ceremonijos (C3.2).

Paaiškina reikalavimą pamaldose vyrams ir moterims melstis atskirai, pasidalina refleksijomis apie kenesos šventumą ir galimybę joje rengti ne religinius renginius bei apie skaitmeninių priemonių panaudojimą kenesoje (C3.3).

Argumentuotai paaiškina reikalavimą pamaldose vyrams ir moterims melstis atskirai, pateikia pavyzdžių ir savo išsamių paaiškinimų apie galimybę kenesoje rengti ne religinius renginius bei apie skaitmeninių priemonių panaudojimą kenesoje (C3.4).