hero

Tarpdalykinės temos

Etninė kultūra: Tradicijos ir papročiai

Parsisiųsti sąrašą:

image Etninė kultūraTradicijos ir papročiai

Etninė kultūra

Etninė  kultūra  apima  įvairias  žmogaus  gyvenimo  ir  kultūros  paveldo  sritis  –  pasaulėjautą, mitologiją,  paprotinį  elgesį,  šeimos,  giminės,  bendruomenės  ir  tautos  šventes,  papročius,  tradicinius amatus ir ūkinę veiklą, etnografinių regionų savitumą, kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą, tautinį  kostiumą,  kulinarinį  paveldą,  tarmes,  sakytinį,  muzikinį,  choreografinį  ir  žaidybinį  folklorą, tautodailę, tradicinius amatus, liaudies mediciną, etnokosmologiją ir kitas sritis.  

Dėl sinkretinio etninės kultūros pobūdžio etnokultūrinis ugdymas apima visų mokomųjų dalykų ugdymo sritis. Etninės kultūros temas siūloma integruoti į kitus mokomuosius dalykus, jei etninės kultūros nesimokoma kaip atskiro dalyko. Įgyvendinant etninės kultūros pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų ugdymo programomis. 

Tradicijos ir papročiai

Vieni tyrinėtojai tradicijas ir papročius supranta kaip sinonimus, o kiti siūlo juos skirti, tradicijas apibrėždami kaip žmonių iš kartos į kartą perimamus ir tęsiamus tautos raiškos būdus ir formas (būdingiausios tradicijos apraiškos yra papročiai, apeigos, religiniai tikėjimai, mąstysena ir elgsena, vaizdiniai, simboliai, idėjos), o papročius kaip įprastus, nusistovėjusius poelgius, tapusius nerašytomis elgesio normomis (jie orientuoja žmogų į praeitį – tėvų, senolių, kitų žmonių elgesį).

Tradicijos ir papročiai apima pasaulėžiūrą, mitologiją ir religiją, kalendorines šventes, žmogaus gyvenimo ciklo tarpsnius ir apeigas, paprotinį elgesį, paprotinę teisę ir vertybes, bendruomeninius darbus, tradicinę ūkinę veiklą ir amatus, mitybos ir sveikatos tausojimo papročius.

Tautos etninės kultūros gyvoji tradicija yra tai, kas remiasi tautos kultūros paveldu, drauge jį nuolat papildant naujais tautos socialinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo sąlygas atitinkančiais elementais. Tai yra kalbos papildymas naujais žodžiais ir terminais, choreografijos – naujais žaidimais, šokiais, dainomis, tautosakos – dabarties realijas nusakančiomis patarlėmis, priežodžiais, mįslėmis, tautodailės – naujais siužetais, išraiškos būdais ir pan., žmonių elgsenos būdo kai kuriais naujais bruožais ir sąlyginai pakitusiu turiniu. Tad gyvosios tradicijos negalima laikyti vien dvasinio paveldo pagrindu rengiamų šventinių renginių. Savo esme gyvoji tradicija apima visas tautos dabarties gyvenimo sritis: ji pasireiškia ir žmonių tarpusavio santykiuose, gyvenimo būde, elgsenoje ir kt.

Priešmokyklinis ugdymas

Dailė

[...] Mokytojo padedamas atpažįsta ir pritaiko kalendorinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Užgavėnių ir kt.), valstybinių švenčių (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, Lietuvos nepriklausomybės atkūrino dienos, Valstybės dienos, Laisvės gynėjų dienos ir kt.), įstaigos tradicinių švenčių, renginių simbolius grupės ir įstaigos aplinkos puošybai. [...]

 

Judrieji žaidimai

[…] Susipažįsta su tautiniais žaidimais (muštukas, lazdos traukynės ir pan.), žaisdamas stengiasi laikytis taisyklių. Kuria savo judriuosius žaidimus: siūlo siužetą, apibrėžia taisykles.

 

Etika

1–2 klasių koncentras
Aš ir virtuali bendruomenė. Ko galiu išmokti iš animacinių filmų ir pasakų?

  C4.3. Pateikia tradicijų pavyzdžių animacijoje ar kitoje vaizdinėje edukacinėje medžiagoje .

Aš ir virtuali bendruomenė. Ar man yra įdomios virtualioje erdvėje veikiančios bendruomenės?

  C4.3. Pateikia tradicijų pavyzdžių animacijoje ar kitoje vaizdinėje edukacinėje medžiagoje.

3–4 klasių koncentras
Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas?

Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...]Kodėl svarbus miškas / giria lietuvių kultūroje ir tautosakoje? [...]

7–8 klasių koncentras
Aš ir šeima. Kokia šeimos švenčių prasmė?

Aš ir šeima. Kokia šeimos švenčių prasmė? […]Kokios mano šeimos tradicijos? Kaip švenčiame įvairias šventes? […]

Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės.

Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės. […]Kaip mano aplinkoje palaikomos bendruomenės tradicijos? […]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Aš ir bendruomenė. Bendruomenė ir protestas.

C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją .

Aš ir bendruomenė. Konstruktyvios bendruomenės galios.

C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.
Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją .

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Aš ir bendruomenė. Kaip suderinti individo poreikius ir visuomenės gerovę?

C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę.[...] 

Aš ir bendruomenė. Ar jaučiu bendruomenės įtaką kasdienybėje?

C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę.[...] 

  C4.3. Pateikia tradicijų pavyzdžių animacijoje ar kitoje vaizdinėje edukacinėje medžiagoje .

  C4.3. Pateikia tradicijų pavyzdžių animacijoje ar kitoje vaizdinėje edukacinėje medžiagoje.

Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? [...]Kodėl svarbus miškas / giria lietuvių kultūroje ir tautosakoje? [...]

Aš ir šeima. Kokia šeimos švenčių prasmė? […]Kokios mano šeimos tradicijos? Kaip švenčiame įvairias šventes? […]

Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės. […]Kaip mano aplinkoje palaikomos bendruomenės tradicijos? […]

C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją .

C3.3. Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją.
Reflektuoja savo ryšį su tauta (tautine bendrija) ir jos paveldu: domisi etnokultūra, folkloru, papročiais, senąja pasaulėjauta ir pasaulėžiūra (tikėjimais, religija), daiktine ir dvasine kultūra. Suvokia, kaip svarbu studijuoti valstybės istoriją, ypač laisvės kovų ir žmoniškumo gynimo istoriją .

C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę.[...] 

C3.3. Savarankiškai reflektuoja savo ryšį su pasaulio tautomis, kultūromis, tradicijomis. Apibūdina, paaiškina ir kritiškai vertina savo bendruomenės socialinį, regioninį, etninį tapatumą, atskleidžia, išreiškia šiam tapatumui būdingus unikalius bruožus ir savybes. Išskiria prioritetines pilietines vertybes ir įsipareigojimus, kurie jungia asmenį ir bendruomenę.[...] 

Katalikų tikyba

1–2 klasių koncentras
Kalėdų žinia ir Velykų paslaptis.

 B1.3.  Paaiškina Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų prasmę .

Kalėdų žinia ir Velykų paslaptis. Ar Jėzus gimė gimdymo namuose? (Jėzaus gimimo aplinkybės ir vieta)[…]Kaip švenčiame Velykas? (Šv. Velykų šventės prasmė ir šventimas).

Velykų žinia Biblijoje.

Velykų žinia Biblijoje. Kokie yra Prisikėlimo ženklai? […]

3–4 klasių koncentras
Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo.

 Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo. […]Marijos kultas.[…]

5–6 klasių koncentras
Sakramentų prasmės ir šventimas.

C2.3. Apibūdina ir paaiškina svarbiausių liturginių laikotarpių ir švenčių praktiką ir prasmę.

Liturginių metų ciklas.

Liturginių metų ciklas.  Kada Bažnyčia švenčia naujuosius metus? (Liturginiai metai). Kam reikia Bažnyčioje kalendoriaus? (Jėzaus gyvenimo ir Išganymo atspindys liturginiuose metuose). Ar kunigo mėgstamiausia spalva žalia? (Liturginis eilinis laikas, sekmadieniai, šventųjų minėjimai). Kaip švenčiame Jėzaus gimtadienį bažnyčioje? (Liturginis advento ir Kalėdų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kodėl bažnyčioje galvas barsto pelenais? (Liturginis gavėnios laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kas svarbiau: kiaušinis ar Prisikėlimas? (Liturginis Velykų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės).

7–8 klasių koncentras
Šventė kaip tikėjimo patirtis.

Šventė kaip tikėjimo patirtis. Ar bažnyčioje nuplauna kojas? (Velykų tridienio liturgija: Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Didysis Šeštadienis, kojų plovimas, Kryžiaus kelias, kryžiaus pagarbinimas, velyknaktis, paschalas ir pan.). Koks paukštis bažnyčioje turi išskirtinę vietą? (Sekminės, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Ar Bažnyčia turi gimtadienį? (Sekminės, kaip Bažnyčios bendruomenės gimimo diena).

 B1.3.  Paaiškina Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų prasmę .

Kalėdų žinia ir Velykų paslaptis. Ar Jėzus gimė gimdymo namuose? (Jėzaus gimimo aplinkybės ir vieta)[…]Kaip švenčiame Velykas? (Šv. Velykų šventės prasmė ir šventimas).

Velykų žinia Biblijoje. Kokie yra Prisikėlimo ženklai? […]

 Švč. Mergelė Marija – ypatingas asmuo. […]Marijos kultas.[…]

C2.3. Apibūdina ir paaiškina svarbiausių liturginių laikotarpių ir švenčių praktiką ir prasmę.

Liturginių metų ciklas.  Kada Bažnyčia švenčia naujuosius metus? (Liturginiai metai). Kam reikia Bažnyčioje kalendoriaus? (Jėzaus gyvenimo ir Išganymo atspindys liturginiuose metuose). Ar kunigo mėgstamiausia spalva žalia? (Liturginis eilinis laikas, sekmadieniai, šventųjų minėjimai). Kaip švenčiame Jėzaus gimtadienį bažnyčioje? (Liturginis advento ir Kalėdų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kodėl bažnyčioje galvas barsto pelenais? (Liturginis gavėnios laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Kas svarbiau: kiaušinis ar Prisikėlimas? (Liturginis Velykų laikas, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės).

Šventė kaip tikėjimo patirtis. Ar bažnyčioje nuplauna kojas? (Velykų tridienio liturgija: Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Didysis Šeštadienis, kojų plovimas, Kryžiaus kelias, kryžiaus pagarbinimas, velyknaktis, paschalas ir pan.). Koks paukštis bažnyčioje turi išskirtinę vietą? (Sekminės, liturginiai tekstai ir ženklai, jų prasmės). Ar Bažnyčia turi gimtadienį? (Sekminės, kaip Bažnyčios bendruomenės gimimo diena).

Ortodoksų (stačiatikių) tikyba

1–2 klasių koncentras
Dievo slėpiniai pasaulyje.

  B2.3. Paaiškina tikrąją Kalėdų šventės ir susitikimo su Jėzumi prasmę. Paaiškina velykinių simbolių reikšmę .

Bažnyčios kalendorius.

Bažnyčios kalendorius. 
[...]Kokias žinau didžiausias Bažnyčios šventes? Ką švenčiame per Kalėdas? Šv. Velykos – pati didžiausia šventė. Kodėl? 

Dievas–Asmuo

  B2.3. Paaiškina tikrąją Kalėdų šventės ir susitikimo su Jėzumi prasmę. Paaiškina velykinių simbolių reikšmę .

Draugystės pavyzdžiai iš Šventųjų gyvenimo istorijų.

Draugystės pavyzdžiai iš Šventųjų gyvenimo istorijų. 
[...]Šventinės tradicijos.

5–6 klasių koncentras
Su Kristumi kasdienybėje ir per šventes.

  C1.3. Apibūdina svarbiausius liturginius laikotarpius ir šventes.

 Su Kristumi kasdienybėje ir per šventes. 
 [...]Kuo skiriasi šiokiadieniai ir šventės? [...]

Draugystės spalvos Šventajame Rašte ir mano gyvenime.

Draugystės spalvos Šventajame Rašte ir mano gyvenime. 
[...]Ką žinau apie slavų ir lietuvių kilmę, senovės tikėjimą, mūsų tautos tradicijas? Ką reiškia žodžiai „krikščionis“, „katalikas“, „ortodoksas“? [...]

Bažnyčios bendruomenėje.

  C1.3. Apibūdina svarbiausius liturginius laikotarpius ir šventes .

7–8 klasių koncentras
Bažnyčios liturginio gyvenimo prasmės.

Bažnyčios liturginio gyvenimo prasmės. 
[…] Kaip Bažnyčioje tradicija tęsiama ir kaip keičiasi įvairios tradicijos?

  B2.3. Paaiškina tikrąją Kalėdų šventės ir susitikimo su Jėzumi prasmę. Paaiškina velykinių simbolių reikšmę .

Bažnyčios kalendorius. 
[...]Kokias žinau didžiausias Bažnyčios šventes? Ką švenčiame per Kalėdas? Šv. Velykos – pati didžiausia šventė. Kodėl? 

  B2.3. Paaiškina tikrąją Kalėdų šventės ir susitikimo su Jėzumi prasmę. Paaiškina velykinių simbolių reikšmę .

Draugystės pavyzdžiai iš Šventųjų gyvenimo istorijų. 
[...]Šventinės tradicijos.

  C1.3. Apibūdina svarbiausius liturginius laikotarpius ir šventes.

 Su Kristumi kasdienybėje ir per šventes. 
 [...]Kuo skiriasi šiokiadieniai ir šventės? [...]

Draugystės spalvos Šventajame Rašte ir mano gyvenime. 
[...]Ką žinau apie slavų ir lietuvių kilmę, senovės tikėjimą, mūsų tautos tradicijas? Ką reiškia žodžiai „krikščionis“, „katalikas“, „ortodoksas“? [...]

  C1.3. Apibūdina svarbiausius liturginius laikotarpius ir šventes .

Bažnyčios liturginio gyvenimo prasmės. 
[…] Kaip Bažnyčioje tradicija tęsiama ir kaip keičiasi įvairios tradicijos?

Evangelikų liuteronų tikyba

1–2 klasių koncentras
Liturgija.

 Liturgija. Bažnytinės šventės. [...]Susipažįsta su pagrindinėmis bažnytinėmis šventėmis. Bažnytinės šventės: Adventas (Kristaus gimimo laukimas). Kalėdos (Kristaus gimimas). Gavėnia, Didžioji savaitė, šv.Velykos. Aptariama Šv. Velykų šventės prasmė ir šventimas.

Pamaldos Bažnyčioje.

Pamaldos Bažnyčioje. [...]Gilina suvokimą apie bažnytines šventes.

3–4 klasių koncentras
Bažnytinės šventės.

 C2.3. Išvardija bažnytinių švenčių ir kitų švenčių skirtumus. 

 Bažnytinės šventės. [...]Mokiniai lygina ir ieško skirtumų tarp bažnytinių ir kitų švenčių[...]

Pagrindiniai pamaldų momentai.

C2.3.  Išvardija bažnytinių švenčių ir kitų švenčių skirtumus. 

5–6 klasių koncentras
Sekmadienis – ypatinga diena.

Sekmadienis – ypatinga diena.  [...]Mokiniai aiškinasi kuo bažnytinių švenčių kalendorius panašus ir kuo skiriasi nuo pasaulietinių kalendorių.[...]

Tikėjimo išpažinimas.

Tikėjimo išpažinimas. [...]Bažnytinės šventės: Trys Išminčiai, Pelenų trečiadienis, Gavėnia, Prisikėlimas, Dangun žengimas, Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės).

„Tėve mūsų“ malda.

„Tėve mūsų“ malda. [...]Bažnytinės šventės: Palmių (Verbų) sekmadienis, Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Prisikėlimas, Šventosios Trejybės šventė, Pjūties padėkos šventė

7–8 klasių koncentras
Dievo atsakas.

Dievo atsakas. [...]Bažnytinių metų laikotarpiai ir spalvos 

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Sakramentai žmogaus gyvenime.

Sakramentai žmogaus gyvenime. [...]Bažnytinių švenčių reikšmė krikščionio gyvenime. Mokiniai analizuoja kokia yra kiekvienos šventės esmė ir jų svarba krikščioniui. [...]

Bažnyčios gimimas – Sekminės.

Bažnyčios gimimas – Sekminės. [...]Sekminės - bažnyčios įkūrimas (Apd 2, 1–47; William Arndt „Naujojo Testamento istorija“ 59 – 63 p.). [...]

 Liturgija. Bažnytinės šventės. [...]Susipažįsta su pagrindinėmis bažnytinėmis šventėmis. Bažnytinės šventės: Adventas (Kristaus gimimo laukimas). Kalėdos (Kristaus gimimas). Gavėnia, Didžioji savaitė, šv.Velykos. Aptariama Šv. Velykų šventės prasmė ir šventimas.

Pamaldos Bažnyčioje. [...]Gilina suvokimą apie bažnytines šventes.

 C2.3. Išvardija bažnytinių švenčių ir kitų švenčių skirtumus. 

 Bažnytinės šventės. [...]Mokiniai lygina ir ieško skirtumų tarp bažnytinių ir kitų švenčių[...]

C2.3.  Išvardija bažnytinių švenčių ir kitų švenčių skirtumus. 

Sekmadienis – ypatinga diena.  [...]Mokiniai aiškinasi kuo bažnytinių švenčių kalendorius panašus ir kuo skiriasi nuo pasaulietinių kalendorių.[...]

Tikėjimo išpažinimas. [...]Bažnytinės šventės: Trys Išminčiai, Pelenų trečiadienis, Gavėnia, Prisikėlimas, Dangun žengimas, Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės).

„Tėve mūsų“ malda. [...]Bažnytinės šventės: Palmių (Verbų) sekmadienis, Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis, Prisikėlimas, Šventosios Trejybės šventė, Pjūties padėkos šventė

Dievo atsakas. [...]Bažnytinių metų laikotarpiai ir spalvos 

Sakramentai žmogaus gyvenime. [...]Bažnytinių švenčių reikšmė krikščionio gyvenime. Mokiniai analizuoja kokia yra kiekvienos šventės esmė ir jų svarba krikščioniui. [...]

Bažnyčios gimimas – Sekminės. [...]Sekminės - bažnyčios įkūrimas (Apd 2, 1–47; William Arndt „Naujojo Testamento istorija“ 59 – 63 p.). [...]

Evangelikų reformatų tikyba

1–2 klasių koncentras
Šeimos tradicijos.

C1.3. [...] Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia. 

Šeimos tradicijos.

Aptardami Kalėdų, Velykų šventes, jų krikščioniškąją prasmę, mokiniai pasakoja apie jų šeimos tradicijas.

Krikščioniškos šventės.

C1.3. [...] Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia.

3–4 klasių koncentras
Paschos reikšmė.

Paschos reikšmė.

Mokiniai aiškinasi žydų Paschos reikšmę. [...]

Bendruomenės gerovė.

Bendruomenės gerovė.

[...] Pasakoja, kaip švenčiamos bažnytinės šventės, paaiškina jų reikšmę.

Įvairių Bažnyčių šventės.

Įvairių Bažnyčių šventės
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.

7–8 klasių koncentras
Ankstyvoji krikščionių bažnyčia.

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia. 
[...] Sekminių istorija [...]

Šventosios Dvasios vaidmuo.

Šventosios Dvasios vaidmuo
Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę [...]

C1.3. [...] Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia. 

Šeimos tradicijos.

Aptardami Kalėdų, Velykų šventes, jų krikščioniškąją prasmę, mokiniai pasakoja apie jų šeimos tradicijas.

C1.3. [...] Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia.

Paschos reikšmė.

Mokiniai aiškinasi žydų Paschos reikšmę. [...]

Bendruomenės gerovė.

[...] Pasakoja, kaip švenčiamos bažnytinės šventės, paaiškina jų reikšmę.

Įvairių Bažnyčių šventės
Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia. 
[...] Sekminių istorija [...]

Šventosios Dvasios vaidmuo
Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę [...]

Karaimų tikyba

1–2 klasių koncentras
Bendras karaimų religijos supratimas.

A2.3.  Atpažįsta ir pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl ir Aftalar chydžy simbolius, apibūdina, kurios švenčių dalys pažymimos namie ir kenesoje.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje[...]

Pasirengimas liturgijai.

 C1.3.
 Pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, prisimena pirmąsias dvi kalendorines šventes.

Pasirengimas liturgijai. 
[...] jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. [...]

Karaimų istorijos pažinimas.

 Karaimu? istorijos pažinimas. 
 Karaimu? istorijos pažinimas. Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai).

3–4 klasių koncentras
Bendras karaimų religijos supratimas.

A2.3. Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, pasakoja biblinius Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, jų pagrindu kuria nedidelius tekstus, išvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Aftalar chydžy šventės [...]

Moralinės nuostatos.

D1.3. Pasakoja apie savo s?eimos nariu? tautine?, religinę patirti? ir tapatuma?[...]

Pasirengimas liturgijai.

Pasirengimas liturgijai. 
 Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. [...]

5–6 klasių koncentras
Bendras karaimų religijos supratimas.

A2.3. Nagrinėja karaimų religinį kalendorių [...]

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu[...]

Pasirengimas liturgijai.

C1.3. Paaiškina karaimų kalendoriaus sudarymo principus, lygina jį su grigališkuoju kalendoriumi, analizuoja pasninką kaip kalendorinę progą.

Pasirengimas liturgijai. 
 Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. [...]

Moralinės nuostatos.

Moralinės nuostatos. 
 Tradicinio požiūrio pagrindu ugdomas supratimas apie vyro ir moters rolę šeimoje, ji atskleidžiama karaimų papročių ir poezijos pavyzdžiais. [...]

Karaimų istorijos pažinimas.

Karaimu? istorijos pažinimas. 
[...]Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis.[...]

7–8 klasių koncentras
Bendras karaimų religijos supratimas.

A2.3. Nagrinėja ir paaiškina penkių pagrindinių metų švenčių siužetus, apibūdina šeštadienį ir kasdieną per religinės šventės prizmę.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai [...]

Pasirengimas liturgijai.

C1.3. Tyrinėja savaitės bei dienos liturginius ciklus, paaiškina šeštadienio šventę.

Pasirengimas liturgijai. 
 Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra) [...]

Karaimų istorijos pažinimas.

Karaimu? istorijos pažinimas. 
[..]Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Pasirengimas liturgijai.

C1.3. Analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, paaiškina, kaip supranta cikliškumą.

Pasirengimas liturgijai. 
[...]Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Pasirengimas liturgijai.

Pasirengimas liturgijai. 
[...]Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus[...]

Bendras karaimų religijos supratimas.

A2.3. Paaiškina karaimų religinį kalendorių, [...]

A2.3.  Atpažįsta ir pristato (pavaizduoja) kulinarinius Tymbyl ir Aftalar chydžy simbolius, apibūdina, kurios švenčių dalys pažymimos namie ir kenesoje.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje[...]

 C1.3.
 Pavaizduoja laiko kartojimąsi kalendoriuje, prisimena pirmąsias dvi kalendorines šventes.

Pasirengimas liturgijai. 
[...] jog Aftalar chydžy yra antra kalendoriaus šventė. [...]

 Karaimu? istorijos pažinimas. 
 Karaimu? istorijos pažinimas. Apibūdinama karaimų tauta, jos būdingiausi bruožai (gimtoji kalba, šeimos papročiai).

A2.3. Apibūdina karaimų religinį kalendorių ir jo sudarymo principą, pasakoja biblinius Tymbyl ir Aftalar chydžy siužetus, jų pagrindu kuria nedidelius tekstus, išvardina krikščionių ir judėjų šventes panašiu metu.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Aftalar chydžy šventės [...]

D1.3. Pasakoja apie savo s?eimos nariu? tautine?, religinę patirti? ir tapatuma?[...]

Pasirengimas liturgijai. 
 Aptariama karaimų kalendoriaus sandara, mėnesių skaičius metuose, keliamųjų metų samprata. [...]

A2.3. Nagrinėja karaimų religinį kalendorių [...]

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Karaimų religinis kalendorius, Bošatlych kiuniu[...]

C1.3. Paaiškina karaimų kalendoriaus sudarymo principus, lygina jį su grigališkuoju kalendoriumi, analizuoja pasninką kaip kalendorinę progą.

Pasirengimas liturgijai. 
 Cikliškumo supratimas per kalendorinius pasninkus, aptariamas pasninkų ciklas per metus. [...]

Moralinės nuostatos. 
 Tradicinio požiūrio pagrindu ugdomas supratimas apie vyro ir moters rolę šeimoje, ji atskleidžiama karaimų papročių ir poezijos pavyzdžiais. [...]

Karaimu? istorijos pažinimas. 
[...]Analizuojami karaimų šeimos papročiai (dėmesys vestuvėms), aptariama žmogaus gyvybės ir mirties samprata, žmogaus sielos ir kūno santykis.[...]

A2.3. Nagrinėja ir paaiškina penkių pagrindinių metų švenčių siužetus, apibūdina šeštadienį ir kasdieną per religinės šventės prizmę.

Bendras karaimu? religijos supratimas. 
[...]Religinio kalendoriaus kontekste skaitomi ir interpretuojami penkių pagrindinių metinių švenčių siužetai [...]

C1.3. Tyrinėja savaitės bei dienos liturginius ciklus, paaiškina šeštadienio šventę.

Pasirengimas liturgijai. 
 Analizuojamas saulės patekėjimas ir nusileidimas kaip dienos ribiniai momentai (paaiškinama, kodėl ir iš kur toks supratimas yra) [...]

Karaimu? istorijos pažinimas. 
[..]Mokomasi, koks yra tradicinis konservatyvus karaimų požiūris į ST tekstą, kaip ir kodėl griežtai laikomasi tradicijų. [...]

C1.3. Analizuoja ir lygina metų, mėnesio, savaitės ir dienos liturginius ciklus, paaiškina, kaip supranta cikliškumą.

Pasirengimas liturgijai. 
[...]Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus, svarstomas asmeninis santykis su cikliškumu. [...]

Pasirengimas liturgijai. 
[...]Apžvelgiama religinių progų visuma per visus ciklus[...]

A2.3. Paaiškina karaimų religinį kalendorių, [...]

Judėjų tikyba

1–2 klasių koncentras
Moralės normos.

Moralės normos. Kaip galiu atsiprašyti už blogus darbus? (Jom Kipur šventė) [...]

Žydų kalendoriaus sandara.

C1.3. [...] Įvardija pagrindines žydų kalendoriaus šventes.[...] 

C3.3. Paaiškina švenčių ryšį su metų laikais. 

Žydų kalendoriaus sandara. Kuo žydų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus? Kokie žydų kalendoriaus mėnesiai?

Žydų šventės.

C2.3. Išvardina pagrindines su šventėmis susijusias dainas, patiekalus.

Žydų šventės. Kokia apeigų, vykdomų per Roš Hašana, Chanuką, Pesach prasmė? Kuo Šabatas skiriasi nuo kitų švenčių (yamim tovim)? Kaip aš namie švenčiu šventes?

Istorinis švenčių kontekstas.

Istorinis švenčių kontekstas. Koks istorinis šventės pagrindas? Istorinio šventės įvykio laikas.

3–4 klasių koncentras
Šventės ir jų tradicijos.

Šventės ir jų tradicijos. Žydų švenčių žaidimai ir jų istorinė kilmė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Pesach ir Velykos? Kuo panašūs ir kuo skiriasi Jom Kipur ir krikščioniškos atlaidų šventės?

Judėjų kalendorius.

Judėjų kalendorius.  Kodėl žydai švenčia šventes tam tikru metų laiku? Kodėl Jom Kipur laikoma svarbiausia metų švente? Nuo kokių įvykių skaičiuojami metai pagal judėjų, Grigaliaus ir musulmonų kalendorius?

5–6 klasių koncentras
Metų ciklas.

Metų ciklas. Kokie judėjų kalendoriaus ypatumai ir struktūra? Pavasario šventės ir jų sąsajos su kalendoriumi (Purim, Pesach, Šavuot).

Švenčių istorinis kontekstas.

C2.3. Apibūdina svarbiausius švenčių įvykius, turėjusius įtakos tolimesnei judėjų istorijai.

Švenčių istorinis kontekstas. Pavasario švenčių istorinis kontekstas (žydai Egipte – nuo laisvės prie vergovės, išėjimas iš Egipto (Pesach šventės tradicijos, Omerio skaičiavimas, Toros dovanojimas, Šavuot, pagonybė ir monoteizmas)).

Švenčių prasmės ir šventimas.

Švenčių prasmės ir šventimas. Kokios pavasario švenčių prasmės? Sąsajos su laisvės tema (nuo vergovės prie laisvės).

7–8 klasių koncentras
Šventės pagal Torą.

Šventės pagal Torą. Kokia Tu bi Švat istorija (žydų tauta ir Erec Israel, septynios augalų rūšys, medžių naujieji metai, šventės tradicijos, Tu bi švat šventė šiuolaikiniame Izraelyje). 

Gyvųjų įsipareigojimas.

 Gyvųjų įsipareigojimas. Kaip giminės privalo elgtis per laidotuves ir po jų? Kas yra šiva (7 dienos po laidotuvių)? Kas yra Šlomit (30 gedulo dienų)? Kas yra Kadiš, Jorcrait, Jizkor?

Toros pažinimo pradmenys.

Toros pažinimo pradmenys. Tora kaip palikimas ne vien žydams.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Žydų kalendoriaus išmanymas.

Žydų kalendoriaus išmanymas. Kokia žydų kalendoriaus struktūra, priesakas pašventinti mėnesį, pranešimas apie mėnesio pradžią, kas gali apie ją pranešti? Kokios simbolinės mėnesių reikšmės?

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos.

C1.3. Paaiškina tradicijų panašumus ir skirtumus Galuto (Išblaškymo) eigoje, gyvenimo Europoje ypatumus.

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos? Koks litvakų kultūros santykis su kitomis regiono etninėmis kultūromis?

Toros aktualumas.

Toros aktualumas. [...]Ar verta skaityti Torą šiandien? (Kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, maldos būdas).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Žydų kalendoriaus išmanymas.

Žydų kalendoriaus išmanymas. Ar reikėtų (ir kokių) naujų švenčių Lietuvoje, kaip judaizmo tradicija galėtų būti labiau integruota į Lietuvos švenčių kalendorių? 

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos.

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokios mažesnių Lietuvos etnosų – karaimų, totorių, lenkų, baltarusių – švenčių tradicijos (maistas, drabužiai, apeigos). [...]

Moralės normos. Kaip galiu atsiprašyti už blogus darbus? (Jom Kipur šventė) [...]

C1.3. [...] Įvardija pagrindines žydų kalendoriaus šventes.[...] 

C3.3. Paaiškina švenčių ryšį su metų laikais. 

Žydų kalendoriaus sandara. Kuo žydų kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus? Kokie žydų kalendoriaus mėnesiai?

C2.3. Išvardina pagrindines su šventėmis susijusias dainas, patiekalus.

Žydų šventės. Kokia apeigų, vykdomų per Roš Hašana, Chanuką, Pesach prasmė? Kuo Šabatas skiriasi nuo kitų švenčių (yamim tovim)? Kaip aš namie švenčiu šventes?

Istorinis švenčių kontekstas. Koks istorinis šventės pagrindas? Istorinio šventės įvykio laikas.

Šventės ir jų tradicijos. Žydų švenčių žaidimai ir jų istorinė kilmė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Pesach ir Velykos? Kuo panašūs ir kuo skiriasi Jom Kipur ir krikščioniškos atlaidų šventės?

Judėjų kalendorius.  Kodėl žydai švenčia šventes tam tikru metų laiku? Kodėl Jom Kipur laikoma svarbiausia metų švente? Nuo kokių įvykių skaičiuojami metai pagal judėjų, Grigaliaus ir musulmonų kalendorius?

Metų ciklas. Kokie judėjų kalendoriaus ypatumai ir struktūra? Pavasario šventės ir jų sąsajos su kalendoriumi (Purim, Pesach, Šavuot).

C2.3. Apibūdina svarbiausius švenčių įvykius, turėjusius įtakos tolimesnei judėjų istorijai.

Švenčių istorinis kontekstas. Pavasario švenčių istorinis kontekstas (žydai Egipte – nuo laisvės prie vergovės, išėjimas iš Egipto (Pesach šventės tradicijos, Omerio skaičiavimas, Toros dovanojimas, Šavuot, pagonybė ir monoteizmas)).

Švenčių prasmės ir šventimas. Kokios pavasario švenčių prasmės? Sąsajos su laisvės tema (nuo vergovės prie laisvės).

Šventės pagal Torą. Kokia Tu bi Švat istorija (žydų tauta ir Erec Israel, septynios augalų rūšys, medžių naujieji metai, šventės tradicijos, Tu bi švat šventė šiuolaikiniame Izraelyje). 

 Gyvųjų įsipareigojimas. Kaip giminės privalo elgtis per laidotuves ir po jų? Kas yra šiva (7 dienos po laidotuvių)? Kas yra Šlomit (30 gedulo dienų)? Kas yra Kadiš, Jorcrait, Jizkor?

Toros pažinimo pradmenys. Tora kaip palikimas ne vien žydams.

Žydų kalendoriaus išmanymas. Kokia žydų kalendoriaus struktūra, priesakas pašventinti mėnesį, pranešimas apie mėnesio pradžią, kas gali apie ją pranešti? Kokios simbolinės mėnesių reikšmės?

C1.3. Paaiškina tradicijų panašumus ir skirtumus Galuto (Išblaškymo) eigoje, gyvenimo Europoje ypatumus.

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos? Koks litvakų kultūros santykis su kitomis regiono etninėmis kultūromis?

Toros aktualumas. [...]Ar verta skaityti Torą šiandien? (Kultūrinis paveldas, įtraukianti knyga, tikėjimo šaltinis, maldos būdas).

Žydų kalendoriaus išmanymas. Ar reikėtų (ir kokių) naujų švenčių Lietuvoje, kaip judaizmo tradicija galėtų būti labiau integruota į Lietuvos švenčių kalendorių? 

Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokios mažesnių Lietuvos etnosų – karaimų, totorių, lenkų, baltarusių – švenčių tradicijos (maistas, drabužiai, apeigos). [...]

Musulmonų sunitų tikyba

5–6 klasių koncentras
Pasninkas islame: Ramadanas.

Pasninkas islame: Ramadanas.
Aiškinasi,  kas yra Ramadano mėnuo. Tyrinėja visas maldos rūšis naudodamiesi ajatais iš Šv. Korano ir Pranašo hadisais. Studijuoja pasninką pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Susipažįsta su pasninko praktikomis kitose religijose ir prieš Šv. Korano apreiškimą. 

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Religinių praktikų istorija.

Religinių praktikų istorija. 
Analizuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Studijuoja jų atsiradimo istoriją ir analizuoja reikšmę bendruomenei. Susipažįsta su kalendoriumi pagal Hidžrą.

Religinės praktikos Lietuvoje.

Religinės praktikos Lietuvoje.
 Aiškinasi didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų reikšmę musulmono gyvenime. Aiškinasi, kaip visos šios religinės praktikos yra atliekamos Lietuvoje.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Svarbiausi gyvenimo įvykiai: gimimas, santuoka ir mirtis.

Svarbiausi gyvenimo įvykiai: gimimas, santuoka ir mirtis.
Nagrinėja tris svarbiausius įvykius žmogaus gyvenime (gimimas, santuoka ir mirtis) ir su šiais įvykiais susijusias praktikas ir tradicijas islamo religijoje. 

Pasninkas islame: Ramadanas.
Aiškinasi,  kas yra Ramadano mėnuo. Tyrinėja visas maldos rūšis naudodamiesi ajatais iš Šv. Korano ir Pranašo hadisais. Studijuoja pasninką pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Susipažįsta su pasninko praktikomis kitose religijose ir prieš Šv. Korano apreiškimą. 

Religinių praktikų istorija. 
Analizuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Studijuoja jų atsiradimo istoriją ir analizuoja reikšmę bendruomenei. Susipažįsta su kalendoriumi pagal Hidžrą.

Religinės praktikos Lietuvoje.
 Aiškinasi didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų reikšmę musulmono gyvenime. Aiškinasi, kaip visos šios religinės praktikos yra atliekamos Lietuvoje.

Svarbiausi gyvenimo įvykiai: gimimas, santuoka ir mirtis.
Nagrinėja tris svarbiausius įvykius žmogaus gyvenime (gimimas, santuoka ir mirtis) ir su šiais įvykiais susijusias praktikas ir tradicijas islamo religijoje. 

Lietuvių kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Teksto struktūra ir tekstų tipai.

Teksto struktūra ir tekstų tipai
Klausymui pasirenkami [...] tautosakos ir grožinės literatūros tekstai, jų garso ir vaizdo įrašai. 

Tekstų atranka.

Tekstų atranka
Skaitomi vertingiausi [...] tautosakos [...] kūriniai ar jų ištraukos. Mokomasi suprasti ir skirti pasaką, dainą, mįslę, skaičiuotę, pamėgdžiojimą.

Garsas.

Garsas
Dalyvaujant praktinėje veikloje (klausantis  [...] dainų, smulkiosios tautosakos kūrinių (ypač eiliuotų), pasakų be galo, [...]), įsiklausoma į kalbos garsus ir mokoma juos išgirsti kalbos sraute, garso ar vaizdo įraše. 

3–4 klasių koncentras
Teksto struktūra ir tekstų tipai.

Teksto struktūra ir tekstų tipai
Mokiniai klausosi [...] tautosakos tekstų, [...] (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ar garso įrašų).

Tekstų atranka.

Tekstų atranka
Skaitomi [...] tautosakos[...] kūriniai ar jų ištraukos.

Rekomenduojama literatūra.

Rekomenduojama literatūra
Skaitomi [...] tautosakos kūriniai ar jų ištraukos.

Skaitymo tikslai.

Skaitymo tikslai
Skaitant ir aptariant spausdintus ir skaitmeninius tautosakos, [...] aiškinamasi, kodėl, kokiu tikslu skaitoma [...].

5–6 klasių koncentras
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai.

Mitai, sakmės, liaudies ir literatūriniai padavimai bei legendos: įvairių tautų mitai, lietuvių sakmės, padavimai, šiurpės; lietuvių literatūrinės legendos, mitinio pasaulėvaizdžio interpretacijos [...]

Teksto pobūdis, žanrai ir struktūra.

Kūrybinės veiklos
...individualiai ar grupėje kuriama arba perkuriama smulkioji tautosaka (priežodžiai, patarlės, mįslės); 

Grožinės ir negrožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas.

Grožinės ir negrožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas
[...] atpažinti ir įvardyti pasakų ir smulkiosios tautosakos formų savitumą, jų komizmą, perkeltines reikšmes [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis
[...] Tinkamose situacijose mokiniai kalba tarmiškai, jeigu turi tarmę. [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys.

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
Bendrais bruožais nusakoma lietuvių vardų ir pavardžių kilmė. Pakomentuojami kunigaikščių vardai, aiškinamasi jų etimologija. 

7–8 klasių koncentras
Skaitomų tekstų rūšys ir rekomenduojami skaitiniai.

Liaudies dainos, liaudies dainų stilizacija, dainomis virtusios eilės, dainuojamoji poezija:

įvairių žanrų lietuvių liaudies dainos pasirinktinai: kalendorinės, šeimos, meilės, karo, partizanų kovų, tremties ar kt. (aptarti bent kelias skirtingų žanrų pasirinktas dainas); tradicinis atlikimas ir šiuolaikinės interpretacijos; liaudies dainos stilizacija lietuvių poezijoje ir dainomis virtusios eilės [...] 

Kūrybinės veiklos.

Kūrybinės veiklos
[...] Kuriami šiuolaikiški tradicinės liaudies dainos atlikimo būdai. [...]

Teksto struktūra ir tekstų tipai
Klausymui pasirenkami [...] tautosakos ir grožinės literatūros tekstai, jų garso ir vaizdo įrašai. 

Tekstų atranka
Skaitomi vertingiausi [...] tautosakos [...] kūriniai ar jų ištraukos. Mokomasi suprasti ir skirti pasaką, dainą, mįslę, skaičiuotę, pamėgdžiojimą.

Garsas
Dalyvaujant praktinėje veikloje (klausantis  [...] dainų, smulkiosios tautosakos kūrinių (ypač eiliuotų), pasakų be galo, [...]), įsiklausoma į kalbos garsus ir mokoma juos išgirsti kalbos sraute, garso ar vaizdo įraše. 

Teksto struktūra ir tekstų tipai
Mokiniai klausosi [...] tautosakos tekstų, [...] (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ar garso įrašų).

Tekstų atranka
Skaitomi [...] tautosakos[...] kūriniai ar jų ištraukos.

Rekomenduojama literatūra
Skaitomi [...] tautosakos kūriniai ar jų ištraukos.

Skaitymo tikslai
Skaitant ir aptariant spausdintus ir skaitmeninius tautosakos, [...] aiškinamasi, kodėl, kokiu tikslu skaitoma [...].

Mitai, sakmės, liaudies ir literatūriniai padavimai bei legendos: įvairių tautų mitai, lietuvių sakmės, padavimai, šiurpės; lietuvių literatūrinės legendos, mitinio pasaulėvaizdžio interpretacijos [...]

Kūrybinės veiklos
...individualiai ar grupėje kuriama arba perkuriama smulkioji tautosaka (priežodžiai, patarlės, mįslės); 

Grožinės ir negrožinės literatūros skaitymas, supratimas, analizė ir interpretavimas
[...] atpažinti ir įvardyti pasakų ir smulkiosios tautosakos formų savitumą, jų komizmą, perkeltines reikšmes [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis
[...] Tinkamose situacijose mokiniai kalba tarmiškai, jeigu turi tarmę. [...]

Kalba kaip socialinis, kultūrinis ir istorinis reiškinys
Bendrais bruožais nusakoma lietuvių vardų ir pavardžių kilmė. Pakomentuojami kunigaikščių vardai, aiškinamasi jų etimologija. 

Liaudies dainos, liaudies dainų stilizacija, dainomis virtusios eilės, dainuojamoji poezija:

įvairių žanrų lietuvių liaudies dainos pasirinktinai: kalendorinės, šeimos, meilės, karo, partizanų kovų, tremties ar kt. (aptarti bent kelias skirtingų žanrų pasirinktas dainas); tradicinis atlikimas ir šiuolaikinės interpretacijos; liaudies dainos stilizacija lietuvių poezijoje ir dainomis virtusios eilės [...] 

Kūrybinės veiklos
[...] Kuriami šiuolaikiški tradicinės liaudies dainos atlikimo būdai. [...]

Lenkų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

3–4 klasių koncentras
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

5–6 klasių koncentras
Kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 
Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. [...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 
Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Baltarusių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 

[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

3–4 klasių koncentras
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 

[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

5–6 klasių koncentras
Kultūros tekstų atranka.

Kultūros tekstų atranka.

[…] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 

[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 

[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Kultūros tekstų atranka.

[…] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

3–4 klasių koncentras
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

5–6 klasių koncentras
Kultūros tekstų atranka.

Kultūros tekstų atranka. 

[…] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 

Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Kultūros tekstų atranka. 

[…] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka. 

Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Vokiečių tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

1–2 klasių koncentras
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

3–4 klasių koncentras
Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

5–6 klasių koncentras
Kultūros tekstų atranka.

Kultūros tekstų atranka
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka
[...] Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: įvairių literatūros rūšių, tautosakos; [...]

Kultūros tekstų atranka
[...] skaityti ir nagrinėti pasirenkami kūriniai arba jų ištraukos: [...] regiono legendos; dainos ir dainelės, skaičiuotės, mįslės, patarlės [...]

Nagrinėjamos temos ir kultūros tekstų atranka
[...] Legendos, mitai ir tikrovė. Savo šaknų paieška.

Lietuvių gestų kalba

1–2 klasių koncentras
Kurčiųjų menas.

Kurčiųjų menas. [...] Žaidžiami kurčiųjų žaidimai. Žiūrimos, sekamos, inscenizuojamos pasakos.[...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą [...].

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

3–4 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kurčiųjų menas.

Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.

5–6 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. Kalbama atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją (pavyzdžiui, pasakų sekimas, padavimų, legendų, anekdotų pasakojimas jaunesniems mokiniams). [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

7–8 klasių koncentras
Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas.

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Kurčiųjų menas. [...] Žaidžiami kurčiųjų žaidimai. Žiūrimos, sekamos, inscenizuojamos pasakos.[...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, lingvistinį ir asmeninį tapatumą [...].

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Kurčiųjų menas. [...] Nagrinėjamos temos, padedančios ugdyti(s) kultūrinį, kalbinį tapatumą.

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Informacijos perdavimas [...]. Rengiamas pristatymas. Kalbama atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją (pavyzdžiui, pasakų sekimas, padavimų, legendų, anekdotų pasakojimas jaunesniems mokiniams). [...] Kalbiniai žaidimai, eksperimentai [...]. Inscenizuojamos, vaidinamos įvairios situacijos (pagal galimybes įrašant). Dalyvaujama pokalbiuose [...] (pasakojama, aiškinama, reiškiama nuomonė). Aiškinamasi dažniau vartojamų sąvokų (ir iš kitų dalykų turinio) prasmė. [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Gaunama, renkama ir pristatoma informacija nurodytais tikslais [...]. Vertinamas pristatymas. Kritiškas klausymasis. Informacija iš lietuvių gestų kalbos šaltinių. [...] Monologinis kalbėjimas pagal įvestis. Analizuojami ir vertinami įvairūs vaizdo įrašai. Diskutuojama apie meną, kultūrą bei kitomis aktualiomis temomis [...]. Interviu pagal pateiktus klausimus. Dalyvaujama viešuose pokalbiuose ar diskusijose. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. [...] Rengiamas ir pristatomas projektas mažai pažįstamiems adresatams. Diskutuojama įvairiomis temomis [...]. Išsakomos nuomonės, požiūriai, argumentuojama. [...] Interviu pasirinkta tema. Rengiami klausimai, imamas, apibendrinamas ir įvertinamas interviu. Stebimi filmai, bendruomenės renginiai, dokumentinės ir diskusinės televizijos laidos (ar vaizdo įrašai su vertimu) [...]. Kuriami ir skelbiami gestų kalbos tekstai (pavyzdžiui, vaizdo laiškai kitoms mokykloms, interneto svetainėms ar pan.). [...]

Lietuvių gestų kalbos elementai, jų ryšiai bei funkcijos. [...] Plėtojamas lietuvių gestų kalbos žodynas. [...]

Pranešimo lietuvių gestų kalba kūrimas, perteikimas ir komunikacinė sąveika bei pranešimo analizė ir interpretavimas. Viešasis kalbėjimas. Monologinė kalba. Rengiama kalba. Dalykinis pasisakymas. Diskutuojama socialinėmis ir kultūrinėmis temomis.

Lietuvių kalba pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2)

Šeima, draugai. Tarpusavio santykiai: pritarimo, palankumo, draugiškumo raiška. [...]

Užsienio kalba (pirmoji)

1–2 klasių koncentras
Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

3–4 klasių koncentras
Kultūrinis gyvenimas, renginiai.

 Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

5–6 klasių koncentras
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan. 

7–8 klasių koncentras
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Kultūros tradicijos ir dabartis.

Kultūros tradicijos ir dabartis.

Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

 Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan. 

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

Kultūros tradicijos ir dabartis.

Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės, grožinė literatūra, menai ir pan.

Užsienio kalba (antroji)

5–6 klasių koncentras
Kultūrinis gyvenimas.

  Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).

7–8 klasių koncentras
Kultūrinis gyvenimas.

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Kultūrinis gyvenimas.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).

Kultūrinis gyvenimas.

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

  Kultūrinis gyvenimas (nacionalinės šventės ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas (kinas, teatras, koncertai, nacionalinės šventės, tradicijos ir kt.).

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.). Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Kultūra, papročiai, šventės, tradicijos (pvz., etninė kultūra, kultūrų įvairovė, menas, šiuolaikinis menas, architektūra, grožinė literatūra, istorinis paveldas: asmenybės, gastronomija; tolerancija, stereotipai, daugiakalbystė, šalių tradicijos).

Kultūrinis gyvenimas (muzika, vaizduojamasis menas, šiuolaikinis menas, grožinė literatūra, žymiausi kultūros ir meno atstovai, etninės ir religinės šventės ir kt.) Ritualinis elgesys šeimos, tautinėse šventėse, viešuosiuose renginiuose.

Istorija

5–6 klasių koncentras
Gyvenimo praeityje rekonstrukcija.

Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Baltų religija ir mitologija: šaltiniai, rekonstrukcija, pasaulėžiūra.

Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. [...]

Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. [...]

Tyrinėjamos žinojimo (šaltinių) apie baltų religiją problemos: vėlyvumas, skurdumas, tendencingumas. Nagrinėjama baltiškasis politeizmas ir žmogaus pasaulėžiūra. Aptariama baltų religija ir jos recepcija šiandien: aktualumas, tradicija, naujadarai. [...]

Geografija

[...] Nurodomi pasirinkti socialiniai ir kultūriniai ypatumai bei jų sklaida pasaulyje; [...]

Visuomeninis ugdymas

1–2 klasių koncentras
Praeities tyrinėjimas.

Praeities tyrinėjimas.

[...] Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. [...]

Aš ir mano šeimos istorija.

Aš ir mano šeimos istorija.

[...] Aiškinamasi, kokios yra šventės, tradicijos, kodėl jos svarbios, aptariama, kodėl šventės gali būti minimos skirtingai.

Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje.

Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje.

[...] Kalbama, kaip kuriamos tradicijos, kodėl jų reikia, kaip jos puoselėjamos, kaip tradicijos stiprina žmonių santykius, praturtina ir keičia aplinką, kurioje gyvename.

Lietuvos valstybės simboliai ir jų reikšmė.

Lietuvos valstybės simboliai ir jų reikšmė.

Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, kalbama, kodėl svarbu suprasti ir atpažinti valstybės simbolius, jų reikšmę. [...]

Gyvenamosios vietovės istorija.

Gyvenamosios vietovės istorija.

[...] tyrinėjamos tradicijos ir aiškinamasi kodėl kai kurios tradicijos keičiasi, keičiantis žmonių kartoms.

3–4 klasių koncentras
Lietuvos valstybė ir pasaulis.

Lietuvos valstybė ir pasaulis.

[...] aiškinamasi, kokie iš protėvių paveldėti papročiai ir tradicijos. [...]

Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime.

Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime.

[...] Prisimenamos valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių dienos, atmintinos dienos, jų paskirtis ir tradicijos, aptariamas pagarbus požiūris į tradicijas, religiją, kultūrą.

Praeities tyrinėjimas.

[...] Mokomasi kurti istorinę seką, kaip keitėsi žmonių gyvenamieji namai, kalbama, kodėl žmonės statė ir įsikurdavo rūmuose, pilyse. Aptariama, koks buvo kaimas ir miestas prieš tūkstantį, šimtą metų, analizuojamos artimos aplinkos daiktų atsiradimo istorijos. [...]

Aš ir mano šeimos istorija.

[...] Aiškinamasi, kokios yra šventės, tradicijos, kodėl jos svarbios, aptariama, kodėl šventės gali būti minimos skirtingai.

Bendravimas ir bendradarbiavimas socialinėje aplinkoje.

[...] Kalbama, kaip kuriamos tradicijos, kodėl jų reikia, kaip jos puoselėjamos, kaip tradicijos stiprina žmonių santykius, praturtina ir keičia aplinką, kurioje gyvename.

Lietuvos valstybės simboliai ir jų reikšmė.

Prisimenami Lietuvos valstybės simboliai, kalbama, kodėl svarbu suprasti ir atpažinti valstybės simbolius, jų reikšmę. [...]

Gyvenamosios vietovės istorija.

[...] tyrinėjamos tradicijos ir aiškinamasi kodėl kai kurios tradicijos keičiasi, keičiantis žmonių kartoms.

Lietuvos valstybė ir pasaulis.

[...] aiškinamasi, kokie iš protėvių paveldėti papročiai ir tradicijos. [...]

Dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime.

[...] Prisimenamos valstybinių, tautinių, tarptautinių švenčių dienos, atmintinos dienos, jų paskirtis ir tradicijos, aptariamas pagarbus požiūris į tradicijas, religiją, kultūrą.

Informatika

Informacijos atranka. [...] Mokomasi ieškoti informacijos apie savo tautos ir Lietuvos valstybės šventes, per tas šventes minimus įvykius, apie paminklus ar įdomius pastatus savo gyvenamojoje vietovėje [...].

Biologija

Organų donorystė. [...]. Apibūdinama [...]; organų donorystės ir transplantacijos etiniai aspektai.

Technologijos

3–4 klasių koncentras
Rankomis siuvami dygsniai.

[...] Susipažįstama su tradiciniais siuvinėtais rankdarbiais.

5–6 klasių koncentras
Sveikatai palanki mityba.

[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.

Neterminis ir terminis maisto ruošimo būdai.

[...] Aptariama duonos reikšmė etninėje kultūroje.

Audinio dekoravimas ar marginimas.

[...] Išskiriamos siuvinėtų ar margintų tekstilės gaminių, jų detalių pritaikymo buityje arba aprangoje tradicijos, aptariama jų kaita, įtaką darantys veiksniai. 

Projektavimas ir braižybos pagrindai.

[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai.

7–8 klasių koncentras
Racionali ir sveikatai palanki mityba.

[...] Aptariami ir palyginami mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai Lietuvoje skirtingais laikotarpiais.

Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Kalendorinių švenčių tradiciniai patiekalai.

[...] Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Kalendorinių švenčių tradiciniai patiekalai.

Pietų stalo serviravimas ir etiketas.

[...] Aptariama kitų Europos šalių tradicijų įtaka lietuvių kultūrai (pavyzdžiui, stalo įrankių naudojimas, indų dizainas) [...].

Tekstilės tradicijos ir jų vieta šiuolaikinėje aplinkoje.

Tekstilės tradicijos ir jų vieta šiuolaikinėje aplinkoje. Susipažįstama su Lietuvos respublikos tautinio paveldo produktų įstatymu. Nagrinėjama tradicinių dirbinių raida, reikšmė seniau ir dabar, išsaugojimo aktualumas, esama situacija ir siūlomos iniciatyvos, kaip išsaugoti paveldą. Etnodizainas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Reprezentatyvios vaišės.

[...] Reprezentatyvios vaišės. Gilinamasi į estetiško šventinio stalo serviravimo, aplinkos apipavidalinimo galimybes, meniu sudarymo strategijas (meniu inžinerija), išskiriamos ir aptariamos tendencijos, dabarties prioritetai. 

[...] Susipažįstama su tradiciniais siuvinėtais rankdarbiais.

[...] Aptariamos nacionalinės virtuvės prieskonių, maistinių augalų ir vaistažolių sveikatai naudingos savybės.

[...] Aptariama duonos reikšmė etninėje kultūroje.

[...] Išskiriamos siuvinėtų ar margintų tekstilės gaminių, jų detalių pritaikymo buityje arba aprangoje tradicijos, aptariama jų kaita, įtaką darantys veiksniai. 

[...] Nagrinėjami lietuvių liaudies tradiciniai ir šiuolaikiniai gaminiai.

[...] Aptariami ir palyginami mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai Lietuvoje skirtingais laikotarpiais.

[...] Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Kalendorinių švenčių tradiciniai patiekalai.

[...] Aptariama kitų Europos šalių tradicijų įtaka lietuvių kultūrai (pavyzdžiui, stalo įrankių naudojimas, indų dizainas) [...].

Tekstilės tradicijos ir jų vieta šiuolaikinėje aplinkoje. Susipažįstama su Lietuvos respublikos tautinio paveldo produktų įstatymu. Nagrinėjama tradicinių dirbinių raida, reikšmė seniau ir dabar, išsaugojimo aktualumas, esama situacija ir siūlomos iniciatyvos, kaip išsaugoti paveldą. Etnodizainas.

[...] Reprezentatyvios vaišės. Gilinamasi į estetiško šventinio stalo serviravimo, aplinkos apipavidalinimo galimybes, meniu sudarymo strategijas (meniu inžinerija), išskiriamos ir aptariamos tendencijos, dabarties prioritetai. 

Muzika

1–2 klasių koncentras
Tradicijos ir papročiai.

D1.3. Aptaria lietuvių liaudies dainas, smulkiąją lietuvių liaudies tautosaką, žaidimus, pateikia pavyzdžių.

Tradicijos ir papročiai. Aptariamos lietuvių liaudies tradicijos ir papročiai, jų sąsajos su kasdienybės, buities ritualais. Klausomasi muzikos pavyzdžių, palyginama ir nagrinėjama liaudies dainų paskirtis.

3–4 klasių koncentras
Liaudies dainos.

A2.3. Pristato atliekamą kūrinį. Atlieka kūrinį tiksliai (intonuoja, išlaiko ritmą) ir išraiškingai. Muzikuodamas grupėje vienu ar keliais balsais derinasi prie kitų. Į(si)vertina atlikimą taikydamas pasiūlytus kriterijus.

Liaudies dainos. Mokomasi kalendorinių švenčių ciklo dainų, ratelių, žaidimų; dainuojamos įvairių žanrų liaudies dainos (vaikų, apie gamtą, dainuojamosios pasakos, sutartinės, šeimos kt.).

Kalendorinis metų ratas ir muzika.

D1.3. Pagal sutartus kriterijus apibūdina lietuvių liaudies ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką.

Kalendorinis metų ratas ir muzika.  Aptariami muzikos kūriniai metų laikų tematika, apibūdinama ryškiausių kompozitorių kūryba, nagrinėjamos ir atpažįstamos kalendorinės liaudies dainos, etnografinių regionų skirtumai. Aiškinamasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, posakių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtis, pasirenkama jų atlikimo forma.

5–6 klasių koncentras
Lietuvių liaudies dainos.

A1.3. Nagrinėja atliekamus skirtingo pobūdžio ir žanrų kūrinius. Paaiškina, kaip muzikinės kalbos ir išraiškos priemonės (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, harmonija, dinamika) ir struktūros naudojami kūrinio sumanymui atskleisti. 

Lietuvių liaudies dainos. Mokomasi liaudies dainų, sutartinių; tyrinėjama, kaip šiandieną folkloras derinamas su kitų žanrų muzika. Nagrinėjamos muzikos kalbos ir išraiškos priemonės.

Muzikos rūšys ir funkcijos.

D1.3. Atpažįsta, įvardija ir aptaria įvairių Lietuvos etninę ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką, atpažįsta liaudies muzikos atspindžius Lietuvos kompozitorių kūryboje.

Muzikos rūšys ir funkcijos. Nagrinėjami ir aptariami muzikos reiškiniai tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos sąsajos [...], pateikiami muzikiniai pavyzdžiai (pvz., liaudies, apeiginė, [...] muzika).

Kalendorinis metų ratas.

D1.3. Atpažįsta, įvardija ir aptaria įvairių Lietuvos etninę ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką, atpažįsta liaudies muzikos atspindžius Lietuvos kompozitorių kūryboje. 

Kalendorinis metų ratas. Analizuojamos šventinių laikotarpių dainos; sutartinių žanras ir atlikimo būdai. Diskutuojama apie tarmių tęstinumą, pateikiami tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžiai. Aptariama ir palyginama metų švenčių muzika: Verbų ir Velykų, Kalėdų ir Naujų metų šventės.

7–8 klasių koncentras
Lietuvos folkloro pavydžiai.

D1.3. Nagrinėja Lietuvos folkloro pavydžius, atpažįsta ir aptaria jų atspindžius šiuolaikinėje muzikoje, nusako ir paaiškina ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.

Lietuvos folkloro pavyzdžiai. Nagrinėjami Lietuvos folkloro pavyzdžiai, atpažįstami ir aptariami jų atspindžiai šiuolaikinėje muzikoje, nusakomi ir paaiškinami ryšiai su kitais menais ir kitais dalykais).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Lietuvių liaudies, kitų Europos tautų liaudies dainos ir instrumentinė muzika.

A1.3. Pateikia ir atlieka kūrinio interpretacinį sumanymą siedamas jį su asmeniniu estetinės idėjos suvokimu, kūrinio forma, partitūroje panaudotomis muzikos išraiškos priemonėmis, sociokultūrinio bei istorinio laikotarpio kontekstais.

Lietuvių liaudies, kitų Europos tautų liaudies dainos ir instrumentinė muzika. Atliekama ir analizuojama lietuvių liaudies, Europos ir kitų pasaulio tautų etninė muzika. [...]. Aktualizuojama, pritaikoma šiuolaikiniams poreikiams, meniškai įprasminta etninė muzika. 

Lietuvių etninė muzikinė kultūra (regionų muzika, muzikos žanrai, instrumentai ir kt.); jos paskirtis, tradicijų tąsa anksčiau ir dabar.

D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra. 

Lietuvių etninė muzikinė kultūra (regionų muzika, muzikos žanrai, instrumentai ir
kt.); jos paskirtis, tradicijų tąsa anksčiau ir dabar. Analizuojama lietuvių liaudies muzika ir įvairios
jos funkcionavimo formos.

Etninė kultūra lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių autorinėje kūryboje.

D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra. 

Etninė kultūra lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių autorinėje kūryboje. Klausomi ir analizuojami etninės kultūros raiškos atspindžiai lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūryboje. Atrandami, tyrinėjami ir pristatomi (pačių atrasti) muzikos pavyzdžiai, komentuojamos, pateikiamos asmeninės įžvalgos. Aptariama kaip etninė muzika veikia kūrėjus.

D1.3. Aptaria lietuvių liaudies dainas, smulkiąją lietuvių liaudies tautosaką, žaidimus, pateikia pavyzdžių.

Tradicijos ir papročiai. Aptariamos lietuvių liaudies tradicijos ir papročiai, jų sąsajos su kasdienybės, buities ritualais. Klausomasi muzikos pavyzdžių, palyginama ir nagrinėjama liaudies dainų paskirtis.

A2.3. Pristato atliekamą kūrinį. Atlieka kūrinį tiksliai (intonuoja, išlaiko ritmą) ir išraiškingai. Muzikuodamas grupėje vienu ar keliais balsais derinasi prie kitų. Į(si)vertina atlikimą taikydamas pasiūlytus kriterijus.

Liaudies dainos. Mokomasi kalendorinių švenčių ciklo dainų, ratelių, žaidimų; dainuojamos įvairių žanrų liaudies dainos (vaikų, apie gamtą, dainuojamosios pasakos, sutartinės, šeimos kt.).

D1.3. Pagal sutartus kriterijus apibūdina lietuvių liaudies ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką.

Kalendorinis metų ratas ir muzika.  Aptariami muzikos kūriniai metų laikų tematika, apibūdinama ryškiausių kompozitorių kūryba, nagrinėjamos ir atpažįstamos kalendorinės liaudies dainos, etnografinių regionų skirtumai. Aiškinamasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, posakių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtis, pasirenkama jų atlikimo forma.

A1.3. Nagrinėja atliekamus skirtingo pobūdžio ir žanrų kūrinius. Paaiškina, kaip muzikinės kalbos ir išraiškos priemonės (pvz., ritmas ir metras, melodija ir dermė, harmonija, dinamika) ir struktūros naudojami kūrinio sumanymui atskleisti. 

Lietuvių liaudies dainos. Mokomasi liaudies dainų, sutartinių; tyrinėjama, kaip šiandieną folkloras derinamas su kitų žanrų muzika. Nagrinėjamos muzikos kalbos ir išraiškos priemonės.

D1.3. Atpažįsta, įvardija ir aptaria įvairių Lietuvos etninę ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką, atpažįsta liaudies muzikos atspindžius Lietuvos kompozitorių kūryboje.

Muzikos rūšys ir funkcijos. Nagrinėjami ir aptariami muzikos reiškiniai tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos sąsajos [...], pateikiami muzikiniai pavyzdžiai (pvz., liaudies, apeiginė, [...] muzika).

D1.3. Atpažįsta, įvardija ir aptaria įvairių Lietuvos etninę ir Lietuvoje gyvenančių tautų muziką, atpažįsta liaudies muzikos atspindžius Lietuvos kompozitorių kūryboje. 

Kalendorinis metų ratas. Analizuojamos šventinių laikotarpių dainos; sutartinių žanras ir atlikimo būdai. Diskutuojama apie tarmių tęstinumą, pateikiami tarmių puoselėjimo kitose šalyse pavyzdžiai. Aptariama ir palyginama metų švenčių muzika: Verbų ir Velykų, Kalėdų ir Naujų metų šventės.

D1.3. Nagrinėja Lietuvos folkloro pavydžius, atpažįsta ir aptaria jų atspindžius šiuolaikinėje muzikoje, nusako ir paaiškina ryšius su kitais menais ir kitais dalykais.

Lietuvos folkloro pavyzdžiai. Nagrinėjami Lietuvos folkloro pavyzdžiai, atpažįstami ir aptariami jų atspindžiai šiuolaikinėje muzikoje, nusakomi ir paaiškinami ryšiai su kitais menais ir kitais dalykais).

A1.3. Pateikia ir atlieka kūrinio interpretacinį sumanymą siedamas jį su asmeniniu estetinės idėjos suvokimu, kūrinio forma, partitūroje panaudotomis muzikos išraiškos priemonėmis, sociokultūrinio bei istorinio laikotarpio kontekstais.

Lietuvių liaudies, kitų Europos tautų liaudies dainos ir instrumentinė muzika. Atliekama ir analizuojama lietuvių liaudies, Europos ir kitų pasaulio tautų etninė muzika. [...]. Aktualizuojama, pritaikoma šiuolaikiniams poreikiams, meniškai įprasminta etninė muzika. 

D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra. 

Lietuvių etninė muzikinė kultūra (regionų muzika, muzikos žanrai, instrumentai ir
kt.); jos paskirtis, tradicijų tąsa anksčiau ir dabar. Analizuojama lietuvių liaudies muzika ir įvairios
jos funkcionavimo formos.

D1.3. Apibūdina Lietuvos muzikinį gyvenimą ir kultūrinį kontekstą. Reiškia kritiniu mąstymu grįstą nuomonę apie etninės kultūros tradicijas, kūrėjų, atlikėjų veiklą, koncertines erdves, muzikinę publicistiką. Aptaria santykį su Europos ir pasaulio kultūra. 

Etninė kultūra lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių autorinėje kūryboje. Klausomi ir analizuojami etninės kultūros raiškos atspindžiai lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūryboje. Atrandami, tyrinėjami ir pristatomi (pačių atrasti) muzikos pavyzdžiai, komentuojamos, pateikiamos asmeninės įžvalgos. Aptariama kaip etninė muzika veikia kūrėjus.

Dailė

1–2 klasių koncentras
Švenčių puošimo tradicijos.

Švenčių puošimo tradicijos. 

Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.

3–4 klasių koncentras
Švenčių puošimo tradicijos.

 Švenčių puošimo tradicijos.

Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.

Kultūrų įvairovė.

Kultūrų įvairovė.

 Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

5–6 klasių koncentras
Švenčių puošimo tradicijos.

Švenčių puošimo tradicijos. 

Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Švenčių puošimo tradicijos.

 Švenčių puošimo tradicijos.

Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Švenčių puošimo tradicijos.

 Švenčių puošimo tradicijos.

Analizuoja, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į šiuolaikinę vizualinę informaciją, kokios raiškos priemonės pasitelkiamos.

Švenčių puošimo tradicijos. 

Mokosi atpažinti kalendorinių švenčių simbolius, apibūdina spalvas ir ženklus, jausmus ir emocijas, kurias kelia pasiruošimas šventėms.

 Švenčių puošimo tradicijos.

Suvokia kalendorinių švenčių šventimo prasmę, išskiria svarbiausius švenčių puošimo elementus, simbolius ir jų įprasminimą meno kūriniuose.

Kultūrų įvairovė.

 Susipažįstama su įvairių pasaulio tautų kostiumais, aprangos ir gyvensenos tradicijomis.

Švenčių puošimo tradicijos. 

Apibūdina skirtingų švenčių dekoravimo tradicijas.

 Švenčių puošimo tradicijos.

Analizuoja ir apibūdina šiuolaikinių renginių meninius bruožus.

 Švenčių puošimo tradicijos.

Analizuoja, kaip veikia žiūrovus kitų menų raiškos priemonės, integruotos į šiuolaikinę vizualinę informaciją, kokios raiškos priemonės pasitelkiamos.

Teatras

1–2 klasių koncentras
Vaidybiniai-kalbiniai etiudai.

A3.3. Parodo nesudėtingą porinį ar grupinį etiudą pamokoje, artimoje aplinkoje, bendraamžiams (pvz., baigus pamokų ciklą). 

Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. [...] skaičiuočių, patarlių, priežodžių, pasakėčių (smulkiosios tautosakos) situacijas, lavinantys mokinio pastabumo, reakcijų, kalbinius, bendravimo gebėjimus.

Teatrališkumas kasdienybėje.

C1.3. Pagal sutartus kriterijus nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje.

Teatrališkumas kasdienybėje. Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje, pvz., jų mėgstamus žaidimus, šventes. Aptaria tradicijas, papročius.

3–4 klasių koncentras
Kaukės.

C1.3. Pagal sutartus kriterijus nusako matytus teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose. 

Kaukės. Mokiniai susipažįsta, gali išvardyti ir apibūdinti kalendorines lietuvių šventes, kuriose naudojamos kaukės (pvz., Užgavėnių, lygiadienio šventės).

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Teatras ir etninė kultūra.

C1.3. Analizuoja pateiktą (pasirinktą) pavyzdį išskirdamas jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros, kitų kultūrų bruožus; nusako sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis.

Teatras ir etninė kultūra. Pagal pasirinktą pavyzdį tyrinėjami etninės ir populiariosios kultūros bruožai šiuolaikiniame teatre, aiškinamasi, kaip naujosios technologijos paveikia spektaklį.

A3.3. Parodo nesudėtingą porinį ar grupinį etiudą pamokoje, artimoje aplinkoje, bendraamžiams (pvz., baigus pamokų ciklą). 

Vaidybiniai-kalbiniai etiudai. [...] skaičiuočių, patarlių, priežodžių, pasakėčių (smulkiosios tautosakos) situacijas, lavinantys mokinio pastabumo, reakcijų, kalbinius, bendravimo gebėjimus.

C1.3. Pagal sutartus kriterijus nurodo teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje.

Teatrališkumas kasdienybėje. Mokiniai diskutuoja apie teatrinius elementus kasdienėje aplinkoje, pvz., jų mėgstamus žaidimus, šventes. Aptaria tradicijas, papročius.

C1.3. Pagal sutartus kriterijus nusako matytus teatrinius reiškinius, žiūrovų elgesį teatralizuotuose renginiuose. 

Kaukės. Mokiniai susipažįsta, gali išvardyti ir apibūdinti kalendorines lietuvių šventes, kuriose naudojamos kaukės (pvz., Užgavėnių, lygiadienio šventės).

C1.3. Analizuoja pateiktą (pasirinktą) pavyzdį išskirdamas jame naudojamus etninius, populiariosios kultūros, kitų kultūrų bruožus; nusako sąsajas su kitais menais, skaitmeninėmis technologijomis.

Teatras ir etninė kultūra. Pagal pasirinktą pavyzdį tyrinėjami etninės ir populiariosios kultūros bruožai šiuolaikiniame teatre, aiškinamasi, kaip naujosios technologijos paveikia spektaklį.

Šokis

1–2 klasių koncentras
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 

Mokosi nusakyti šokio aplinkybes ir tikslą (pvz., šokama švenčių metu, norint pasilinksminti; šokama spektakliuose, norint perteikti mintį; šokama konkursuose, siekiant laimėti). 

3–4 klasių koncentras
Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

[...]. Mokiniai pagal galimybes dalyvauja tradicinėse bendruomenės šventėse ir aptaria artimiausioje aplinkoje pastebėtus šokio reiškinius (pvz., Užgavėnių šokiai) [...].

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas. 

Mokosi nusakyti šokio aplinkybes ir tikslą (pvz., šokama švenčių metu, norint pasilinksminti; šokama spektakliuose, norint perteikti mintį; šokama konkursuose, siekiant laimėti). 

Šokio reiškinių ir kontekstų pažinimas.

[...]. Mokiniai pagal galimybes dalyvauja tradicinėse bendruomenės šventėse ir aptaria artimiausioje aplinkoje pastebėtus šokio reiškinius (pvz., Užgavėnių šokiai) [...].

Menų istorija

C3. Analizuoja informacijos šaltinius ir geba nuosekliai, pilnai atskleisti, paaiškinti, parašyti ir pristatyti pasirinkto meno epochos ir jos ryškiausių artefaktų recenziją. [...].

Realizmas. [...] Apibūdinami to meto Lietuvos liaudies tradicijos, papročiai ir jų atspindys įvairiose meno rūšyse.

Taikomosios technologijos

Maisto dizainas. [...] Analizuoja ir išskiria vienkartinių įvykių (pavyzdžiui, proginės vakarienės, masinio pikniko, banketo po renginio ir kt.) formas, būdus, ritualus.

Tradiciniai patiekalai. 

Gaminių ir (ar) produktų projektavimas. Aptaria gaminių ir (ar) produktų dizaino idėjas, nagrinėja sukurtus gaminius ir (ar) produktus, palygina ir įvertina naudojamas tradicines ir šiuolaikines medžiagas, priemones, išteklius. Iš tradicinių ir šiuolaikinių konstrukcijų, estetinių ypatybių turinčių medžiagų projektuoja gaminius ir (ar) produktus, apibūdina ir įvertina patentavimo, pritaikymo, reklamos, realizacijos, perdirbimo galimybes.

Tradiciniai dailieji amatai. Aptaria tradicinių dailiųjų amatų (geležies, medžio, molio, akmens, tekstilės apdirbimo, pynimo ir rišimo, kailiadirbystės, juvelyrikos, kalvystės) Lietuvoje technologijas, tradicijas ir tendencijas [...].

Maisto gaminimo technologijos. Nagrinėja maisto gamybos būdus, aptaria tradicinius terminius maisto gamybos procesus, taikomus maisto pramonėje.

Aprangos istorija. Analizuoja aprangos istoriją (visą ar pasirinktus laikotarpius) stilių, lyties (moterų, vyrų, unisex), kontekstuose. Diskutuoja apie mados ir kultūros ryšį, jo kaitą, tam įtaką darančius veiksnius, prognozuoja tendencijas [...].

Fizinis ugdymas

1–2 klasių koncentras
Judesių ugdymas žaidimais.

A4.1. Dalyvauja žaidžiant tradicinius ir netradicinius judriuosius žaidimus.

Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai judrieji žaidimai pagal supaprastintas taisykles, įgalinantys patirti komandinio bendrumo ir judėjimo džiaugsmą. 

Fizinės ypatybės.

B3.4. Žaidybinėse veiklose geba nelėtėdamas ir neprarasdamas pusiausvyros atlikti vikrumo reikalaujančias užduotis.

[...] Pusiausvyra lavinama mažinant atramos plotą ir/ar provokuojant keisti kūno masės centrą: atliekant judesius stovėti ant vienos kojos ar pasistiebus, atsigulti ir atsistoti nesiremiant rankomis, žaidžiant pusiausvyrą lavinančius etnožaidimus.

3–4 klasių koncentras
Judesių ugdymas žaidimais.

A4.4. Geba taisyklingai ir optimaliomis pastangomis atlikti judesius netradicinių, etninių ir sportinių žaidimų metu.

Plėtojamas tradicinių, netradicinių, sportinių, etnožaidimų įvairovės pažinimas [...].

5–6 klasių koncentras
Tradiciniai ir netradiciniai žaidimai.

A4.4. Geba taisyklingai judėti netradicinių, etninių ir sportinių žaidimų metu.
Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai sportiniai žaidimai. Mokomasi sportinių žaidimų judesių derinių, formuojami arba lavinami sportiniams žaidimams skirto inventoriaus naudojimo įgūdžiai. Etnosportas. Susipažįstama su etnosporto žaidimais, mokomasi etnosporto žaidimų judesių ir jų derinių.

7–8 klasių koncentras
Judesių deriniai sportiniuose žaidimuose.

A4.4. Įvardija sportinius, netradicinius, etnosporto žaidimus, reflektuoja jais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
Žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai, nuolat plėtojant žaidimų įvairovę, repertuarą. 

Žaidimų įvairovės pažinimas.

A4.4. Įvardija sportinius, netradicinius, etnosporto žaidimus, reflektuoja jais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
Žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai, nuolat plėtojant žaidimų įvairovę, repertuarą. Mokomasi atpažinti sportiniais, netradiciniais ir etnosporto žaidimais tobulinamus judėjimo įgūdžius.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras
Žaidimai: sąlygų keitimas.

A4.4. Spontaniškai pritaiko judesius prie keičiamų ar kintančių sąlygų, žaidžiant sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus.
Mokomasi savikontrolės ir prisitaikymo žaidžiant tradicinius, netradicinius sportinius ir etnosporto žaidimus standartinėse ir nestandartinėse erdvėse, kūrybiškai jungiant žiemos ir vasaros sporto šakų elementus ar kitaip keičiant standartines žaidimo sąlygas.

Identitetas.

C1.4. Geba palaikyti ar inicijuoti kuriančias džiaugsmą ir puoselėjančias draugystę fizinio aktyvumo tradicijas.
Tyrinėjami fizinio aktyvumo įpročiai ir jų įtaka savo sveikatos bei fizinio pajėgumo rodikliams [...]. Reflektuojamas gebėjimas emociškai jautriose situacijose veikti remiantis bendražmogiškosiomis vertybėmis.

Žaidimai: prisitaikymas prie pokyčių.

A4.4. Spontaniškai pritaiko judesius prie keičiamų ar kintančių sąlygų, žaidžiant sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus.
Įvairiuose kontekstuose žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai [...].

III–IV gimnazijos klasių koncentras
Žaidimai: kūrybiškas prisitaikymas.

A4.4. Reflektuoja žaidimuose tobulinamų judesių savistabos duomenis, įsivertina pokyčių dinamiką
Savarankiškai žaidžiami sportiniai, netradiciniai ir etnosporto žaidimai, kūrybiškai prisitaikant prie įvairių aplinkos sąlygų ar kitų neįprastų kontekstų.

Fizinio aktyvumo lauko sąlygomis kultūra.

C3.4. Bendruomenės nariams pasiūlo ir įgyvendina sveikatai palankaus fizinio aktyvumo idėjas, atliepiančias bendruomenės kontekstą.
Analizuojamos įvairių sporto ir fizinio aktyvumo renginių taisyklės, tradicijos, patirtys, reflektuojamas jų poveikis dalyviams bei aplinkai ekologiniu, kultūriniu, fiziniu ir socialiniu-emociniu aspektais. 

Žaidimų idėjos.

A4.4. Reflektuoja žaidimuose tobulinamų judesių savistabos duomenis, įsivertina pokyčių dinamiką
Mokomasi kūrybiškai modeliuoti sportinių, netradicinių ir etnosporto žaidimų idėjas, inovatyviai integruojant individualių, komandinių, dvikovinių ir netradicinių sporto šakų elementus. 

Socialinis atsakingumas.

C1.4. Dalyvauja organizuojant fizinio aktyvumo renginius bendruomenėje [...].
Organizuojami olimpizmo vertybes atliepiantys renginiai bendruomenei: sukuriamos ar pritaikomos aplinka ir sąlygos dalyvių džiaugsmo bei draugystės puoselėjimui. Modeliuojama nacionalinių, religinių, socialinių ir kitų vertybinių konfliktų rizikos prevencija.

A4.1. Dalyvauja žaidžiant tradicinius ir netradicinius judriuosius žaidimus.

Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai judrieji žaidimai pagal supaprastintas taisykles, įgalinantys patirti komandinio bendrumo ir judėjimo džiaugsmą. 

B3.4. Žaidybinėse veiklose geba nelėtėdamas ir neprarasdamas pusiausvyros atlikti vikrumo reikalaujančias užduotis.

[...] Pusiausvyra lavinama mažinant atramos plotą ir/ar provokuojant keisti kūno masės centrą: atliekant judesius stovėti ant vienos kojos ar pasistiebus, atsigulti ir atsistoti nesiremiant rankomis, žaidžiant pusiausvyrą lavinančius etnožaidimus.

A4.4. Geba taisyklingai ir optimaliomis pastangomis atlikti judesius netradicinių, etninių ir sportinių žaidimų metu.

Plėtojamas tradicinių, netradicinių, sportinių, etnožaidimų įvairovės pažinimas [...].

A4.4. Geba taisyklingai judėti netradicinių, etninių ir sportinių žaidimų metu.
Žaidžiami tradiciniai ir netradiciniai sportiniai žaidimai. Mokomasi sportinių žaidimų judesių derinių, formuojami arba lavinami sportiniams žaidimams skirto inventoriaus naudojimo įgūdžiai. Etnosportas. Susipažįstama su etnosporto žaidimais, mokomasi etnosporto žaidimų judesių ir jų derinių.

A4.4. Įvardija sportinius, netradicinius, etnosporto žaidimus, reflektuoja jais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
Žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai, nuolat plėtojant žaidimų įvairovę, repertuarą. 

A4.4. Įvardija sportinius, netradicinius, etnosporto žaidimus, reflektuoja jais tobulinamus judėjimo įgūdžius.
Žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai, nuolat plėtojant žaidimų įvairovę, repertuarą. Mokomasi atpažinti sportiniais, netradiciniais ir etnosporto žaidimais tobulinamus judėjimo įgūdžius.

A4.4. Spontaniškai pritaiko judesius prie keičiamų ar kintančių sąlygų, žaidžiant sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus.
Mokomasi savikontrolės ir prisitaikymo žaidžiant tradicinius, netradicinius sportinius ir etnosporto žaidimus standartinėse ir nestandartinėse erdvėse, kūrybiškai jungiant žiemos ir vasaros sporto šakų elementus ar kitaip keičiant standartines žaidimo sąlygas.

C1.4. Geba palaikyti ar inicijuoti kuriančias džiaugsmą ir puoselėjančias draugystę fizinio aktyvumo tradicijas.
Tyrinėjami fizinio aktyvumo įpročiai ir jų įtaka savo sveikatos bei fizinio pajėgumo rodikliams [...]. Reflektuojamas gebėjimas emociškai jautriose situacijose veikti remiantis bendražmogiškosiomis vertybėmis.

A4.4. Spontaniškai pritaiko judesius prie keičiamų ar kintančių sąlygų, žaidžiant sportinius, netradicinius ir etnosporto žaidimus.
Įvairiuose kontekstuose žaidžiami tradiciniai, netradiciniai sportiniai ir etnosporto žaidimai [...].

A4.4. Reflektuoja žaidimuose tobulinamų judesių savistabos duomenis, įsivertina pokyčių dinamiką
Savarankiškai žaidžiami sportiniai, netradiciniai ir etnosporto žaidimai, kūrybiškai prisitaikant prie įvairių aplinkos sąlygų ar kitų neįprastų kontekstų.

C3.4. Bendruomenės nariams pasiūlo ir įgyvendina sveikatai palankaus fizinio aktyvumo idėjas, atliepiančias bendruomenės kontekstą.
Analizuojamos įvairių sporto ir fizinio aktyvumo renginių taisyklės, tradicijos, patirtys, reflektuojamas jų poveikis dalyviams bei aplinkai ekologiniu, kultūriniu, fiziniu ir socialiniu-emociniu aspektais. 

A4.4. Reflektuoja žaidimuose tobulinamų judesių savistabos duomenis, įsivertina pokyčių dinamiką
Mokomasi kūrybiškai modeliuoti sportinių, netradicinių ir etnosporto žaidimų idėjas, inovatyviai integruojant individualių, komandinių, dvikovinių ir netradicinių sporto šakų elementus. 

C1.4. Dalyvauja organizuojant fizinio aktyvumo renginius bendruomenėje [...].
Organizuojami olimpizmo vertybes atliepiantys renginiai bendruomenei: sukuriamos ar pritaikomos aplinka ir sąlygos dalyvių džiaugsmo bei draugystės puoselėjimui. Modeliuojama nacionalinių, religinių, socialinių ir kitų vertybinių konfliktų rizikos prevencija.

Gyvenimo įgūdžiai

D1.3. Argumentuoja, kaip asmeninės atsakomybės už sveikatą prisiėmimas prisideda prie šeimos, bendruomenės narių ir Lietuvos gyvenimo gerinimo.
Reflektuoja, analizuoja ir argumentuoja, kaip asmeniškai prisiima atsakomybę už savo sveikatą, kaip ateityje saugos savo gyvybę ir sveikatą, kad atsakomybės dėl savo sveikatos prisiėmimas prisidės ir gerins šeimos, bendruomenės narių, Lietuvos gyventojų gyvenimą.