Į vaiką orientuoto ugdymo patirtis Austrijos švietimo įstaigose

Lietuvos švietimo bendruomenė rengiasi darbui su atnaujintomis ugdymo programomis, kuriose akcentuojamas bendrųjų kompetencijų ugdymas. Atnaujintų ugdymo programų tikslai – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymosi poreikius, vadovaujantis pažangia ugdymosi praktika, humanistinėmis vertybėmis, užtikrinti palankias asmenybės raidos ir ugdymo(si) sąlygas, pastebėti kiekvieno vaiko stiprybes, ūgtį ir padėti pasirengti tolimesniam mokymuisi. Vienas iš pagrindinių Lietuvos mokyklos tikslų yra savarankiškos ir sėkmingos asmenybės ugdymas, ir tai gali būti pasiekiama, jei mokiniai ne tik gauna dalykų žinių ir įgūdžių, bet ir ugdosi bendruosius gebėjimus, kurie ir veda prie efektyvesnio ir gilesnio išmokimo bei gebėjimo kritiškai mąstyti, kūrybiškai spręsti iškilusias problemas ir priimti sprendimus. Mokytis ir pasiekti geresnių rezultatų geriausiai pavyksta tada, kai mokomasi su meile ir noru, be prievartos ir muštro. Šiems tikslams pasiekti labai svarbu remtis pozityviąja pedagogika, mokėti susikalbėti visoms suinteresuotoms grupėms ir vieniems kitus išgirsti. Ši programa parengta siekiant, kad pozityviosios pedagogikos idėjos, taikomos Austrijos švietimo sistemoje atneštų pokyčių ir į mūsų mokyklas, tad susipažinę su bendra Austrijos švietimo sistema, mokysimės kurti pozityvaus švietimo modelį ir siekti, kad švietimas būtų orientuotas į kiekvieno mokinio sėkmę. Nemažiau svarbi lyderystė, kurios ugdymui skiriame nepakankamą dėmesį. Juk tik mokytojas lyderis geba valdyti ugdymo procesą taip, kad moksleivis mielai dalyvauja ugdymo procese net nesuvokdamas, kad mokosi... Lietuvoje švietimas vadovaujasi įtraukiojo ugdymo idėjomis, kurios teigia, kad mokykla privalo prisitaikyti prie mokinių poreikių. ,,Geros mokyklos koncepcijoje” pabrėžiama akivaizdi tendencija – nuo švietimo visiems pereinama prie švietimo kiekvienam, t. y. personalizuoto, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekiai skiriasi ir mokomasi skirtingais tempais ir būdais. Drauge mokymasis tampa daugiau socialiu – mokomasi tiek individualiai, tiek ir partneriškai: grupėse, komandose, įvairiuose socialiniuose ir virtualiuose tinkluose. Keičiasi ugdymo organizavimas mokyklose – mažiau dėmesys kreipiamas į tam tikram amžiaus tarpsniui numatytų pasiekimų normas (standartus),lanksčiau grupuojama, individualizuojama. Siekiamybė, kad mokiniai suvoktų save kaip asmenybes, džiaugtųsi savo pasiekimais ir kantriai įveiktų nesėkmes, neprarastų tikėjimo, kad jiems pavyks – tai ir yra pozityviojo švietimo Austrijos esmė. Šiuo metu Austrijoje daug dėmesio skiriama pozityviam švietimui, paremtam pozityviąja psichologija. Moksleiviams siekiama suteikti daug daugiau žinių ir gyvenimo įgūdžių, praverčiančių jų kasdienėje veikloje ir ateities perspektyvose. Šis šiuolaikinis ugdymo metodas pagrįstas pozityviosios psichologijos principais, kurie orientuojasi į įndivido stiprybes, siekiant optimalaus bendruomenės funkcionavimo. Pozityvus ugdymas akcentuoja, kaip svarbu yra lavinti ne tik protą, bet ir emocinį intelektą, kad svarbu ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir pozityvios, stiprios asmenybės formavimas ir skatinimas. Seminaro metu, kurį surengsime Austrijoje, sužinosime, kaip jų šalies pedagogams ugdomas sisteminis požiūris į inkliuzinį ugdymą, kaip siekiama veiksmingiau ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius bei kaip dirbama su emigrantais, atvykstančiais į šalį. Išvažiuojamojo seminaro metu nagrinėjami klausimai formuos pozityvų požiūrį į švietimą, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų bei emigrantų ugdymą. Pedagogai sužinos įvairesnių strategijų, pagalbos būdų, instrumentų, kurie padės parinkti tinkamas veiklas ir užduotis, sužinos, kaip padėti kiekvienam patirti mokymosi, bendravimo ir bendradarbiavimo džiaugsmą.