Sisteminio grįžtamojo ryšio taikymas ikimokyklinėje įstaigoje siekiant ugdymo kokybės gerinimo

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše (2014), teigiama, jog pedagogai vaiko ugdymą ir numatomus ugdymosi pasiekimus turėtų aptarti bei derinti su tėvais. Tėvai, susipažinę su vaikų pasiekimais, geriau supranta, ko galima tikėtis iš ikimokyklinio ugdymo, aktyviau išsako lūkesčius dėl vaiko ugdymo ir jo ugdymosi pasiekimų, įsitraukia į vaiko ugdymo procesą įstaigoje. OECD PISA tyrimų išvadose (2012), teigiama, kad tėvų įsitraukimas yra lemiamas veiksnys vaikų pasiekimams per visus mokymosi metus ir vėlesniame laikotarpyje. Tai pagrindžia tėvų įsitraukimo į ugdymo procesą svarbą. „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turinio ir jo įgyvendinimo kokybės analizė ataskaitoje“ (2009) pateiktose rekomendacijose teigiama, jog siekiant gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) turinio kokybę, ugdymo organizatoriams ir teikėjams vertėtų „gerinti tėvų informavimą apie programas, didinti pedagogų darbo su tėvais motyvaciją, skatinti pedagogus taikyti tėvams patrauklius jų įtraukimo į vaikų ugdymo procesą būdus“. Šios rekomendacijos išlieka aktualios ir šiandien, nes įprasti tėvų įtraukimo į ugdymo procesą būdai dažniausiai tėvus įdarbina, o tai tik paskatina juos dar labiau atsiriboti nuo ugdymo įstaigos skiriamų užduočių atlikimo. Dažniausiai bendradarbiavimui su tėvais naudojamos formos (informacijos pateikimas apie vaiką individualiai žodžiu ar bendros informacijos pateikimas per tėvų susirinkimus arba rūbinėse) nėra patrauklios šiuolaikiniams tėvams ir nemotyvuoja jų įsitraukti. Šiuo atveju kokybiško ir sistemingo grįžtamojo ryšio taikymas ikimokyklinėje įstaigoje reikšmingai prisidėtų prie sėkmingesnio abipusio bendradarbiavimo ir ugdymo kokybės gerinimo. Programos rengėjo savarankiškai inicijuoto tyrimo „Grįžtamojo ryšio taikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ (2020), kuriame dalyvavo 71 respondentas iš Vilniaus, Šiaulių, Kaišiadorių, Žiežmarių, Utenos, duomenys pagrindė grįžtamojo ryšio svarbą kokybiško ugdymo proceso organizavimui bei mokymų ir seminarų poreikį pedagogams, tam, kad grįžtamasis ryšys būtų teikiamas kokybiškai. 42,6 proc. respondentų teigia, kad grįžtamojo ryšio nauda priklauso nuo tėvų požiūrio ir tik 26,1 proc. mano, kad nuo pedagogų pasiruošimo jam. Net 84,7 proc. pedagogų mano, kad grįžtamasis ryšys labai svarbus siekiant ugdymo kokybės. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 78,6 proc. pedagogų išreiškė mokymų apie grįžtamojo ryšio teikimą poreikį. Kokybišką grįžtamąjį ryšį teikti jiems padėtų: paskaitos/seminarai (28,6 proc.), praktiniai mokymai (25,3 proc.) ir metodinės rekomendacijos (24,7 proc.). Ši programa yra skirta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams ugdymui siekiant tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo kompetenciją (2007 m. sausio 15 d. Nr. ISAK-54), kuri yra viena iš svarbiausių mokytojo bendrųjų kompetencijų, reikalingų teikiant grįžtamąjį ryšį ugdytinių tėvams (globėjams, rūpintojams). „Mokytojo profesijos kompetencijos apraše“ kaip viena iš bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos sudedamųjų dalių yra įvardijama – „17.4. bendrauti su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) pripažįstant jų vaidmenį, teises ir atsakomybę sudarant ugdymo(si) sąlygas“. Mokymų metu įgytos kompetencijos bus naudingos, siekiant aktyvesnio bendradarbiavimo ir tėvų įtraukimo į vaikų ugdymo procesą jiems patraukliais būdais, t. y. atsisakant „įdarbinimo“ ir pasirenkant „įveiklinimo“ modelį per grįžtamojo ryšio teikimą. Inicijuojant aktyvų ir tikslingą tėvų dalyvavimą vaiko ugdymo procese paremtą atviro komunikavimo principu taip pat svarbu naudoti šiuolaikines informacines technologijas. Ši programa suteiks dalyviams žinių apie grįžtamąjį ryšį, jo etapus ir pritaikymo ikimokyklinėje įstaigoje galimybes. Dalyviai ugdys savo gebėjimus stebėti, analizuoti ir reflektuoti praktiškai pritaikant žinias ir įgūdžius grįžtamojo ryšio pasiruošimui, jo kokybiškam teikimui ir susitarimų su tėvais dėl tolimesnių vaiko ūgties gairių sudarymui. Programos metu planuojami taikyti mokymo(-si) metodai buvo pasirinkti vadovaujantis mokymosi paradigma: įtraukianti paskaita, diskusijos grupėse, situacijų simuliacija, atvejo analizė, mokymasis iš patirties, veiklos refleksija. Programos apimtis – 40 akad. val. Iš jų 25 akad. val. skirtos auditoriniam darbui ir 15 akad. val. savarankiškam darbui. Programa bus vykdoma dviem etapais: I sesija – 2 dienos, II sesija – 1 diena. Pirmosios sesijos metu dalyviams bus pateiktos savarankiško darbo užduotys, kurios bus aptartos per antrą sesiją. Atliekant savarankiško darbo užduotis bus atskleidžiamas pedagogų gebėjimas pateikti informaciją įvardinant ir aptariant vaiko stipriąsias ir tobulintinas sritis. Programoje numatoma taikyti šiuos kompetencijų vertinimo metodus: įsivertinimą, refleksiją, grupinių darbų pristatymą, teorinių žinių panaudojimą atliekant praktines užduotis ir savarankišką darbą. Pagal lektorių pateiktą medžiagą ir savarankiško darbo vertinimo kriterijus programos klausytojai turės atlikti, fiksuoti ir reflektuoti savo patirtis, padedančias siekti ugdymo kokybės ikimokyklinėje įstaigoje. Programos dalyviams, išklausiusiems visas programoje numatytas temas, atlikusiems praktines užduotis ir savarankiškus darbus, bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.