Efektyvaus mokymo(si) proceso organizavimo patirtys Čekijos ir Slovakijos švietimo įstaigose

Čekijos ir Slovakijos švietimo sistemos ir pasiekimai, vertinant pagal tarptautinius standartus, labai panašūs kaip ir Lietuvos. Tai netenkina nei mūsų, nei šių šalių švietimo ekspertų. Kadangi tiek Čekijoje, tiek ir Slovakijoje, kaip ir mūsų šalyje, įgyjama daug universitetinių, aukštojo mokslo diplomų, daugiausiai socialinių mokslų srityje, todėl baigę studijas jauni žmonės darbo rinkoje nedirba pagal įgytą specialybę ir atsiduria ten be jokios praktinės patirties, turėdami darbo rinkos poreikių neatitinkančią kvalifikaciją. Čekija pasitvirtino 2030 metų švietimo politikos strategiją, kurioje numatytos švietimo sistemos kūrimo gairės. 2016 metų pradžioje švietimo klausimai buvo svarstyti Europos Sąjungos taryboje ir patvirtinta Nacionalinė Slovakijos švietimo reformos programa, kurioje itin didelis dėmesys skiriamas mokymosi medžiagos pritaikymui praktikoje, pameistrystės mokymo formos sukūrimui ir realizavimui švietimo įstaigose, mokinių susidomėjimo profesinio mokymo mokyklomis didinimui bei profesinio informavimo ir konsultavimo gerinimui. Pameistrystės kokybė priklauso nuo konkrečios mokyklos: jei mokyklos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviais, jų mokiniai turi daugiau galimybių sėkmingai patekti į darbo rinką. Produktyviojo mokymosi programos priklauso nuo konkrečios mokyklos, pasirinktų specialybių, bet tai nėra privaloma. Jei prieš keletą metų mokykloms buvo aktualu vis labiau ir labiau skatinti mokinių motyvaciją mokytis, nes dauguma mokinių ją buvo praradę, tai dabar, įgyvendinat naujai parengtą produktyviojo mokymo/si programą, motyvacija mokytis ženkliai pagerėjo. Taip pat per tokį trumpą laiko tarpą pakito ir moksleivių apsisprendimas renkantis specialybes. Bendradarbiaujame su Čekijos Prahos gimnazija Postupicka ir 2-ąja pagrindine mokykla bei Slovakijos, P.O. Hviezdoslavo gimnazija, kuri savo šalyje laikoma bazine, sugebėjusia per trumpą laiką realybės edukologijos pagrindu padaryti mokymosi turinį reikšmingą mokiniams ir pasiekti gerų rezultatų, kuriose verta apsilankyti ir mūsų šalies pedagogams. Lietuvos mokyklos, kaip ir kitų Europos šalių mokyklos, siekia tapti „geromis mokyklomis“- mokykla, ne tik suteikiančia žinių, bet ir gebėjimų, suformuojančia vertybines nuostatas, o taip pat ir parengiančia tolimesnio gyvenimo kelio pasirinkimui, karjerai. Kaip to pasiekti? Geros mokyklos koncepcijoje, patvirtintoje 2015 12 21 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1308, 13.3 punkte, kalbant apie ugdymasi (mokymasi), teigiama, kad jis turi būti ,, dialogiškas ir tyrinėjantis‘‘, o jį apibūdina šie bruožai: ,,įdomus ir auginantis (stebinantis, provokuojantis, kuriantis iššūkius, pakankamai platus, gilus ir optimaliai sudėtingas); atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo klaidas, jas taisyti); personalizuotas (suasmenintas) ir savivaldis (pagrįstas asmeniniais poreikiais ir klausimais, mokymosi uždavinių, tempo, būdų, šaltinių ir partnerių pasirinkimu, savistaba ir įsivertinimu); interaktyvus (pagrįstas sąveikomis ir partnerystėmis, dialogiškas, bendruomeninis, tinklinis, peržengiantis mokyklos sienas (globalus); kontekstualus, aktualus (ugdantis įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realias pasaulio problemas, naudotis šaltinių ir informacinių technologijų įvairove)‘‘. Mokomasi tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant ir išrandant, kuriant, bendraujant tenka ,,išeiti‘‘ už mokyklos, matyti žymiai plačiau, o tai uždavinys visam kolektyvui, kiekvienam mokytojui, ne tik administracijai. Mūsuose vis dar yra patiriančių nuolatines mokymosi nesėkmes ir susiduriančių su įvairiomis fizinės ir psichinės sveikatos problemomis mokinių, per anksti iš švietimo sistemos pasitraukiančių ir pagrindinio išsilavinimo neįgyjančių, nepasirengusių toliau mokytis ar negalinčių apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ir profesijos pasirinkimo. Tai sukelia dideles problemas ne tik konkrečiam asmeniui ar jo šeimai, bet ir valstybei. Esame susipažinę su šalies mokyklose taikomais realybės edukologijos metodais, bet pastebime, kad ir jose vis dar per didelis dėmesys skiriamas mokymui, o ne išmokymui, mokymo metodams, o ne išmokimo metodams. Naujos mokymo paradigmos skelbia, kad esmė yra ne gerai organizuotas mokymo procesas, o efektyvus mokymo procesas. Įgyvendinant programą sieksime susipažinti su Čekijoje ir Slovakijoje sukurtomis ir mokyklose sėkmingai taikomomis inovatyviomis realybės edukologijos mokymo formomis, produktyviuoju ugdymu, profesiniu informavimu ir kaip tai galima įdiegti savo šalies mokyklose, siekiant geresnės mokymosi kokybės ir darbo rinkos poreikių atitikties bei veiksmingesnės asmens karjeros, integracijos į darbo rinką, įtraukiant į mokinio ugdymo procesą įvairius darbo rinkos dalyvius, perkeliant dalį mokymosi proceso į praktinio mokymosi vietas. Tai šiuo metu mums padaryti sekasi sudėtingai. Programos dalyviai patobulins šias profesines kompetencijas: ugdymo/si aplinkų kūrimo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo bei mokymosi proceso valdymo. Tai ypač aktualu dabar, atnaujinant UT programas, mokytojui galint daugiau pačiam rinktis ir būti atsakingam už pasiekimus. Programos trukmė – 56 akad. val. (teorinių užsiėmimų – 19 akad. val.; praktinių užsiėmimų – 32 akad. val; savarankiško darbo – 5 akad. val. .)