Mokyklos pasirengimas ugdymo turinio atnaujinimui

Visame pasaulyje nuolat vyksta pokyčiai, todėl neišvengiamai daugelyje šalių ugdymo turinys atnaujinamas kas 10–12 metų. Lietuvoje Bendrųjų ugdymo programų (BUP) kūrimas ir jų atnaujinimas, kaip nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas, prasidėjo dar iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ir tebesitęsia iki šiol. Paskutinį kartą BUP buvo atnaujintos 2008 m. Taigi ir vėl atėjo metas pokyčiams. Kiekvienos mokyklos administracijai ir mokytojams reikės pasiruošti profesinės veiklos pokyčiams, nes dirbant pagal atnaujintas bendrąsias programas bus naujovių: ? Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys (mokinio kompetencijų ugdymas dalyku). ? Apibrėžta atnaujinto ugdymo turinio atitiktis vaiko raidos ypatumams. ? Proceso dermė ir nuoseklumas (ugdymo tikslų, mokymosi turinio, metodų ir vertinimo būdų atitiktis; jų vertikali ir horizontali dermė). ? Ugdymo turinio integralumas (naujos tarpdalykinės temos, dalykų integracija, atskirų integruojamų temų atsisakymas). ? Pasirenkamas mokymosi turinys (70/30 proc. mokymosi laiko paskirstymas: privalomas / pasirenkamas mokymosi turinys). ? Keturi pasiekimų lygių požymiai. Kol 2023 m. atnaujintas ugdymo turinys pasieks mokinį, mokyklos bendruomenei būtina tinkamai pasirengti: apgalvoti pokyčių valdymą, stiprinti mokytojų motyvaciją, suburti mokyklą ugdymo turinio atnaujinimo (toliau UTA) komandą, pasirengti UTA planą, priemones, atlikti pasirengimo diegti atnaujintas bendrąsias programas įsivertinimą, pasirūpinti mokytojų kompetencijomis, įsigilinti į kompetencija ir jomis grįstos pamokos organizavimą, įtraukiojo ugdymo plėtrą, priemones, ir kt.