Racionalių sprendimų priėmimas „Kražantės“ progimnazijos pažangai

„Susitikome, kad padėtume vieni kitiems suvokti savo žmoniškąją pareigą ir pasidalytume savąja šviesa“ (Iš mokyklos filosofijos). Duomenų akcentavimas įvairiuose švietimo sprendimų lygmenyse yra ryški varomoji šių dienų politikos tendencija. Lietuvoje pagrindiniai postūmiai, skatinantys švietimo sprendimus grįsti duomenimis, yra sietini tiek su šalies naryste tarptautinėse organizacijose, tiek ir su strateginiuose švietimo politikos dokumentuose. „Lietuva 2030” įtvirtintas poreikis diegti valdymo kultūrą, paremtą duomenimis ir patikima informacija. Kiti aspektai kyla iš vienos pusės dėl išaugusio duomenų kiekio ir jų sistemų apimčių, iš kitos pusės – su žinių ir gebėjimų, kaip tikslingai ir išmintingai duomenis įdarbinti, trūkumo (OECD, 2021). Moksliniame diskurse DGSP analizuojamas kaip daugialypis, sudėtingas ir cikliškas procesas, reikalaujantis komandinio veikėjų įsitraukimo ir visų narių duomenų raštingumo įgūdžių. Pabrėžiama, kad DGSP neprasideda nuo pačių duomenų, bet nuo keliamų klausimų, ir aiškaus supratimo, kokių tikslų norima pasiekti (Schildkamp, Poortman ir Handelzalts, 2016; Schildkamp, 2019). DGSP atsirado kaip poreikis švietimo įstaigas skatinti atsiskaityti už rezultatus, tačiau duomenys gali padėti siekti platesnių švietimo tikslų, tokių kaip mokyklos vystymas ir mokymo praktikos tobulinimas, tad pastarieji du siekiai akcentuojami kaip svarbiausi (Schildkamp, Poortman, Ebbeler ir Pieters, 2019, p. 243; Poortman ir Schildkamp, 2016). Tiriant DGSP bendrojo ugdymo mokyklų lygmenyje skiriama daug dėmesio politikos kontekstui ir švietimo tikslų susidūrimui, analizuojant, kaip tai veikia duomenų naudojimą ir bendrą duomenų kultūrą. Teigiama, kad tam tikras mokyklos 10 autonomijos ir atskaitomybės disbalansas gali veikti duomenų naudojimo apimtis ir tendencijas. Pavyzdžiui, mokyklų patiriamas spaudimas atsiskaityti už veiklos rezultatus gali sąlygoti nepageidautinas duomenų naudojimo pasekmes: moksleivių matymą kaip pliką statistiką, susikoncentravimą į prastus rezultatus, mokymą vardan testo, pirmenybės teikimą vienai moksleivių grupei, pasinaudojimą duomenimis ar ribotą naudojimą, nepalankios profesinės aplinkos atsiradimą. Bendrojo ugdymo mokyklų lygmenyje DGSP – mažai nagrinėta ir kartu problematiška bei aktuali tema. Spaudimą remtis duomenimis priimant sprendimus mokyklos patiria ne tik iš kontroliuojančių institucijų, bet ir iš politikų, mokinių tėvų, verslo ir net tarptautinės bendruomenės. Mokslininkai taip pat pabrėžia duomenimis grįstų sprendimų priėmimo svarbą ir mato šio reiškinio perspektyvas Ilgalaikės 40 val. programos siekis – tobulinti progimnazijos vystymąsi visapusiškai nagrinėjant duomenų šaltinius: taikant juos formuojant ir priimant švietimo sprendimus mokykloje; identifikuojant įgalinančius bei stabdančius faktorius ir galimas neveiksmingo duomenų naudojimo priežastis. Programoje numatyti mokymų turinį ir uždavinius atitinkantys, suaugusiųjų ugdymui tinkantys aktyvaus mokymosi metodai, numatyti (įsi)vertinimo įrankiai, refleksijos būdai. Ne mažiau kaip 60 procentų mokymų programos orientuota į praktinę veiklą, gerosios praktikos pavyzdžių bei rekomendacijų analizę (individualų, grupinį, savarankišką darbą su dalyviais ar jų grupėmis ir kt.). Įgyvendinę programą dalyviai įgis ar išplėtos vadovavimo ir lyderystės sričių, asmens bendrąsias bei duomenų ir informacijos rinkimo ir panaudojimo kompetencijas, pasidalins geriausia praktine patirtimi bei diegs švietimo įstaigoje bendradarbiavimo kultūrą. Tikėtina, kad programos įgyvendinimas, sistemingas bendradarbiavimo kultūros diegimas, padės įtvirtinti kokybės siekio ciklą, tobulinant progimnazijos veiklą. Programa skirta Kelmės „Kražantės“ progimnazijos bendruomenei. Programos trukmė: 40 val. (4 val. teorijos, 23 val. praktikos, 13 val. savarankiško darbo (iš jų 3 val. refleksijai). Tikslas – siekti ugdymo įstaigos pažangos, duomenis verčiant vertinga informacija ir ja paremtais veiksmais. Uždaviniai: 1. išanalizuoti progimnazijos strategiją, (įsi)vertinimą ir įstaigos veiklos pažangą liečiančius dokumentus; 2. išsiaiškinti įstaigos galimus šaltinių duomenis, turinčius įtaką sprendimų priėmimui; 3. aptarti duomenų naudojimo tikslus ir veikiančius faktorius; 4. tobulinti kiekvieno bendruomenės nario kompetencijas, atsižvelgiant į asmeninius ir įstaigos plėtros ir vystymo planus; 5. gilinti pedagoginės bendruomenės bendrąsias ir dalykines lyderystės kompetencijas; 6. plėtoti pedagoginę saviraišką ir kūrybiškumą, įgyvendinant inovacijas ir įstaigos pokyčius, siekiant ugdymo kokybės; 7. atnaujinti žinias ir įgūdžius, reikalingus planuoti savo ir kitų veiklas, orientuotis sudėtingose situacijose, gebėti valdyti pokyčius, prisiimti atsakomybę.