Šiuolaikinė pamoka – įrankis įdomiam mokinio asmeninės pažangos tobulėjimui

Geros mokyklos koncepcijoje teigiama, kad pagrindiniai ir pageidaujami mokyklos veiklos rezultatai – mokinių asmenybinė branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai ir nuolatinė mokymosi pažanga. Šiandien mokytojui nebeužtenka būti geru tik savo srities specialistu, supratimo ir tiesos šaltiniu. XXI a. mokytojas turi gerai orientuotis nuolat besikeičiančioje visuomenėje, suprasti politinius, ekonominius bei socialinius pokyčius, mokėti juos įvardyti ir komentuoti mokiniams bei jų tėvams. Mokykloje dėmesys skiriamas tiek bendrųjų asmens kompetencijų, tiek dalykinių pasiekimų ugdymui. Įgyjami pagrindiniai gebėjimai, įgalinantys sėkmingai planuoti asmeninį ir profesinį gyvenimą bei tapti pilietiškais visuomenės nariais. Mokinių pasiekimai vertinami atsižvelgiant ne vien į apibrėžtus, programinius ugdymo tikslus, bet ir į individualias kiekvieno mokinio ypatybes bei išgales, siekiant nuolatinės asmeninės pažangos mokiniui tinkamu tempu, netrikdomos mokinio pasiekimų lygio klasėje ar mokinių grupėje, įvertinimų. Kuriant žinių visuomenę, keičiamas pats mokytojo vaidmuo: mokytoją – žinių turėtoją ir perteikėją keičia mokytojas – mokymosi organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi patarėjas, partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių. Kartu mokytojas dabarties visuomenėje turi išlikti ir ugdytojas, gyvenimo tiesų liudytojas, perduodantis tradiciją bei mokantis ją kūrybingai plėtoti. Nepaisant visų pokyčių, išlieka ir tradiciniai (dalyko mokytojo ir auklėtojo) vaidmenys, tik kinta šių vaidmenų pobūdis – išryškėja visiškai nauji 9 vaidmenys: novatorius, konsultantas, socialinis pedagogas, mokymosi procesų skatintojas, tyrėjas, bendradarbiaujantis kolega ir kt. Šiuolaikinės pamokos vadyba šiandien aktuali kiekvienai mokyklai, kiekvienam mokytojui ir net mokiniui. Nuo geros ir gerai suplanuotos pamokos priklauso švietimo paslaugų kokybė, mokinių mokymosi motyvacija ir pasiekimai. Pamokos planavimas yra mokytojo rūpestis ir atsakomybė. Mokytojui reikia žinoti pagrindinius pamokos komponentus ir jų funkcijas, juos visus išradingai ir kūrybingai naudoti pamokoje. 1. STEAM veiklų taikymas kūrybiškumo ugdymui pamokose. 2. Skaitmeninių mokymo priemonių derinimas ugdymo procese: ,,Eduka“ klasė. 3. Šiuolaikinė pamoka. Nuo uždavinio iki rezultato pamatavimo. 4. Atnaujintas ugdymo turinys: pamokų struktūra, kompetencijos, pasiekimai, į(si)vertinimas. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas atnaujinto ugdymo turinio kontekste. 5. Edukacinė išvyka-seminaras ,,Kauno miesto ir Kauno rajono istorijos ir etnokultūros paveldo svarba bei jo panaudojimas ugdymo procesui paįvairinti“.