Etnokultūrinio ugdymo ikimokykliniame amžiuje aspektai skirtinguose kontekstuose: tarp tradicijos ir modernumo

Nuo pedagogų požiūrio, sudarytų ugdymosi sąlygų priklausys ar etnokultūrinis ugdymas bus tikslingas ir sėkmingai formuojamas per vaiko ugdymui(si) reikalingų socialinių bei kultūrinių kompetencijų plėtojimą, tautinio tapatumo jausmo žadinimą įvairiuose žmogaus gyvenimo srityse: dvasinį ir materialinį tautos kultūros paveldą – pasaulėjautą, paprotinį elgesį ir tradicinį etiketą, bendruomenės ir tautos tradicijas, įvairias šventes ir papročius, tradicinius amatus ir ūkinę veiklą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, tarmes, muzikinį, choreografinį ir žaidybinį folklorą. Vaikų įgytos etnokultūrinės žinios bei patirtis palaipsniui subrandina artimą, nuoširdų santykį su savo kraštu, jo praeitimi ir dabartimi. Ikimokyklinio ugdymo pedagogui tenka didžiulis iššūkis ugdymo procese jausti pusiausvyrą tarp tradicijų ir naujovių, puoselėti jų darną siekiant išugdyti vaikų nuostatas perimti tautinio ir kultūrinio tapatumo tęstinumą. Tradicinės šventės - nepakeičiama vaiko socializacijos priemonė, padedanti vaikui suvokti savo vaidmenį šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos gyvenime, skatinanti perimti paprotines elgesio normas, puoselėti ir tęsti socialinėje terpėje susiformavusias tradicijas, suvokti jų kaitą. Praktikumas „Kalendorinės šventės – etnokultūrinio ugdymo pamatas ikimokykliniame amžiuje“ padės ikimokyklinio amžiaus pedagogui įgyti žinių kaip galima inovatyviau organizuoti kalendorines tautos šventes, puoselėti bendrystės jausmą tarp ugdymo įstaigos ir šeimos, ieškoti žaismingų ir patrauklių ugdymo būdų visapusiškam vaiko ugdymui. Užgavėnių atributikos gaminimas, šventės turinį atitinkančių žaidimų, dainų, šokių, ratelių mokymasis padeda giliau suvokti šventės esmę. Kulinarinis paveldas, yra svarbi šalies etninės kultūros dalis. Iš kartos į kartą perduodama patirtis ir specialūs įgūdžiai, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos palaiko tautos gyvybingumą, parodo šalies tautinį veidą. Kulinarinio paveldo puoselėjimas leidžia užtikrinti produktų, kaip etninės kultūros vertybių, perėmimą ir išsaugojimą, tradicijų tęstinumą. Tradicinis, savo regiono senųjų maisto produktų, patiekalų žinojimas, vartojimas – tai dar viena proga patirti ne tik gastronominį malonumą, bet ir pakankamai patikimas būdas sužadinti pagarbos savai tradicinei kultūrai pojūčius. Praktikumas „Žemaičių valgių ir projekto metodo ryšio idėjos sklaida ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme“ ikimokyklinio ugdymo pedagogui dalinsis savo patirtimi su kitais pedagogais ir padės atrasti panaudojimo galimybes kasdienėse veiklose, netradicines edukacines erdves, skatins vaikus tobulėti, išlaisvins kūrybiškumą, leis kurti, eksperimentuoti, patirti, stebėti, rasti problemų sprendimo būdus. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų skaitmeninis raštingumas yra vienas iš pagrindinių XXI amžiaus gebėjimų. Praktikumas ,,Skaitmeninio raštingumo ir informatinio mąstymo pritaikymo galimybės etnokultūriniam ugdymui gilinant žinias apie Žemaitijos kraštą“ padės pedagogui išryškinti individualius vaiko gebėjimus, ugdyti kompetencijas. Skaitmenizuotos užduotys leidžia vaikui geriau įsiminti, suprasti pateikiamą medžiagą, skatina kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, lavina smulkiąją motoriką, suteikia vaikams tobulėjimo džiaugsmo. Virtualaus bendravimo įgūdžius elektroninėse mokymuisi tinkamose aplinkose vaikai įgyja, kai, mokytojo padedami ir prižiūrimi, tikslingai bendrauja tarpusavyje, su kitų mokyklų vaikais, kūrėjais. Švietimo strategai skatina plėtoti praktinius pedagoginių darbuotojų skaitmeninio raštingumo gebėjimus, kurie leistų efektyviai reaguoti į įvairialypius vaikų ugdymosi poreikius, panaudojant sparčią technikos pažangą. Vienas iš pagrindinių pedagogų uždavinių ugdymo įstaigose yra etnokultūrinių vertybių puoselėjimas per patirtį. Praktikumas „Žemaičių krašto kalbos ir etnografinio palikimo vienybės vizualizavimas ikimokykliniame ugdyme“ padės pedagogui įsisavinti žinių kaip aktyvinti vaiko kalbinę raišką etnokultūros ugdymo kontekste, stiprinti etnokultūrinę patirtį bei padės įgyvendinti etnokultūros gerosios patirties sklaidą. Ikimokyklinio ugdymo pedagogui padės atrasti būdų, kaip skatinti vaikus domėtis savo šeimos ir giminės tradicijomis, bendruomeniniais papročiais, tradiciniais amatais ir juos puoselėjančiais žmonėmis, gamtine ir kultūrine aplinka, praeities ir dabarties įvykiais, tautos vertybėmis, vaikai palaipsniui ims suvokti jų vertę ir grožį, pajaus poreikį ir malonumą išreikšti save juos atlikdami, improvizuodami, kurdami. Kvalifikacijos tobulinimo programa skirta Respublikos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Dalyvis, baigęs 40 akad. val. kvalifikacijos tobulinimo programą, patobulins ugdymo proceso modeliavimo ir realizavimo, ugdymo(si) aplinkos planavimo, įgyvendinimo ir tobulinimo kompetencijas. Ugdymo proceso modeliavimo ir realizavimo kompetencija: savarankiškai kuria mokymo ir mokymosi situacijas, kai atsižvelgiama į dalyko programos ir (ar) švietimo pagalbos turinio logiką, mokinių jau turimus gebėjimus, žinias ir jų išankstines nuostatas. Savarankiškai renkasi ir pritaiko pažangiausias, moksliniais tyrimais grįstas, ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos strategijas atsižvelgdamas į ugdomų kompetencijų pobūdį, užduoties sudėtingumą, turimą laiką ir mokinių pasiekimų lygį. Ugdymo(si) aplinkos planavimo, įgyvendinimo ir tobulinimo kompetencija apibrėžia pedagogo gebėjimą savarankiškai apgalvoti, kurti ir palaikyti palankią, bendradarbiavimu grįstą, ugdymosi aplinką, visiems ir kiekvienam viso ugdymo proceso ir (ar) švietimo pagalbos teikimo metu. Prognozuoti galimus ugdymo aplinkos pokyčius, lanksčiai į juos reaguoti, teikti siūlymus dėl ugdymo aplinkos tobulinimo. Numatyti ir taikyti tikslingus ir prasmingus grupės valdymo būdus bei priemones siekiant įtraukties ir produktyvaus darbo; poreikiui esant juos koreguoti ugdymo proceso eigoje. Dalyvauti palankios ugdymui aplinkos tobulinimo projektuose bei programose pagal savo profesinės veiklos tikslus.