Mokinio gebėjimų atpažinimas ir realizavimas – svarbiausias Suomijos ir Švedijos mokyklų veiklos kokybės rodiklis

Šiuolaikiškos pamokos vadyba šiandien aktuali kiekvienai mokyklai, kiekvienam mokytojui. Nuo geros ir gerai suplanuotos pamokos priklauso švietimo paslaugų kokybė, mokinių mokymosi motyvacija ir pasiekimai. Pamokos planavimas yra mokytojo rūpestis ir atsakomybė. Mokytojui reikia žinoti pagrindinius pamokos komponentus ir jų funkcijas, juos visus išradingai ir kūrybingai naudoti pamokoje. Mes daug dėmesio skiriame mokinių mokymo(si) stilių ir gabumų reikšmei ir jų nustatymui, pamokos mokymosi uždaviniams ir jų formulavimui, pamokos struktūrai, mokinių mokymosi motyvacijai. Aptariame namų darbų krūvio reguliavimą, diferencijuotą mokymą, aktyvių veiklų metodus, pasiekimų bei individualios pažangos vertinimą ir mokinių savo bei klasės draugų veiklos įsivertinimą bei jų svarbą mokymo(si) procese. Seminaro metu bus gilinamasi į pamokos tobulinimo metodus, diskutuojama, kas yra gera pamoka dviem požiūriais (orientavimasis į aktyvius metodus, t.y. proceso kokybė, ir orientavimasis į rezultatus, t.y. rezultatų kokybė). Ypatingai svarbu, kaip Šiaurės šalyse, Suomijoje ir Švedijoje atpažįstami mokinio gebėjimai ir kaip tai realizuojama ugdymo(si) procese, kokią reikšmę tam turi ugdymosi aplinkos, jų įvairovė, mokinių darbų demonstravimas, tikslingumas ir įvairiapusiškumas. Gilinamės į pažangą skatinantį grįžtamąjį ryšį, įvertinimą ir mokinių įsivertinimą. Suprasdami, kad šiandieninis mokinys kitoks, kad jis nebegali mokytis mechaniškai, kad jam itin svarbi sąsaja su gyvenimo praktika, motyvuojanti patyriminė aplinka, kurioje mokiniai nebijo bandyti, klysti, klausti, mokytis iš savo klaidų, gebėti bendrauti bei bendradarbiauti, vertinti ir įsivertinti savo išmokimą, todėl šio išvažiuojamojo seminaro metu norime pasisemti gerosios patirties iš kolegų, kaip jiems pavyksta sukurti savitą, mokinių ugdymosi poreikius tenkinančią mokymo(si) sistemą. Juk šiandien, dirbant pagal UTA programas, itin aktualu tobulinti pasiekimų vertinimo gebėjimus, t. y. vertinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas. Tikimasi, kad išvažiuojamasis seminaras duos naują impulsą pasiekimų ir individualios pažangos optimizavimui. Kyla nemažai klausimų, kaip veiksmingai ugdyti skirtingų ugdymosi poreikių turinčius mokinius: skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant jo individualios pažangos. Kaip įgyvendinant įtraukties principą, ugdomi bendradarbiavimo gebėjimai, kokį vaidmenį pamokoje atlieka mokytojo padėjėjai, kaip teikiama kiekvienam mokiniui reikalinga pagalba bei paslaugos – šios gerosios patirties įgyti sieksime šios programos metu.