Kūrybinių muzikos metodų taikymas pamokose

Besikeičiantis pasaulis skatina tolesnius pokyčius ir ugdymo dokumentuose. Atnaujintose bendrojo ugdymo programose matome nebe penkias, o septynias kompetencijas: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos bei skaitmeninė kompetencijos. Lyginant su ankstesnėmis programomis, prisidėjo kūrybiškumo ir skaitmeninė kompetencijos. Muzikos dalyko mokymas visuomet buvo ir yra susijęs su mokinių gebėjimais, ne vien su žiniomis. Mokant muzikos mokiniai muzikuoja, kuria, dalinasi atliekama ir kuriama muzika, klauso ir analizuoja muzikos kūrinius, aptaria emocinę reakciją į juos. Ši veiklų įvairovė reikalauja įvairių gebėjimų, todėl kompetencijų ugdymas muzikos pamokose nėra naujas ar netikėtas iššūkis. Kompetencijos ir gebėjimai visuomet buvo muzikos mokymo dalis. Muzikinis ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose yra glaudžiai siejamas su vaikų ugdymo menu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad muzika stimuliuoja žmonių smegenų darbą, o muzikos mokymasis nuo pat vaikystės, gerina visų mokomųjų dalykų rodiklius (Rinkevičius, 2009). Nuo mažų dienų muzikuojantys vaikai linkę kūrybiškiau mąstyti – siūlyti daugybę originalių problemų sprendimo būdų. Šias mintis patvirtina Lietuvos švietimo dokumentai - Atnaujinto ugdymo turinio programos, kuriose pažymima, kad muzikos mokymasis daro įtaką sklandžiai emocinei, dvasinei, fizinei ir intelektualinei mokinių brandai bei ugdo bendrąsias kompetencijas. Visa tai padeda žmogui sėkmingai augti įvairiose gyvenimo ir darbo srityse. Muzikinio ugdymo programos taip pat yra nukreiptos į visapusišką kūrybiškų ir aktyvių asmenybių ugdymą. Jų tikslas: „<...> ugdyti emocingą bei kūrybingą asmenybę, norinčią ir gebančią įvairiomis formomis dalyvauti muzikiniame gyvenime <...>“. Galime neabejoti, kad kūrybiškumo ugdymas labai reikšmingas mūsų sparčiai bei nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Ugdant kūrybiškumą atsiskleidžia mokinių gebėjimas generuoti bei įgyvendinti novatoriškas idėjas, greitai ir efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių išorinių sąlygų. Visa tai išryškina mokinio lyderio potencialą. Muzikinis ugdymas neatsiejamas nuo kūrybiškumo visose muzikinėse veiklose: komponuojant, improvizuojant, aranžuojant, interpretuojant, pažįstant ir vertinant muziką bei muzikinius reiškinius. Muzikinės kūrybos procesuose generuojamos ir įgyvendinamos idėjos, reflektuojamos kūrybinės patirtys. Mokiniai kūrybiškai interpretuoja ir vertina kuriamą, klausomą bei atliekamą muziką, jos kontekstus, kaupia muzikines patirtis. Muzikinės veiklos sudaro galimybes veikti savarankiškai, nebijoti rizikuoti ir klysti, lanksčiai naudoti kūrybos būdus ir priemones, panaudoti šiuos gebėjimus kitose gyvenimiškose situacijose. Kūrybiškumas taip pat ugdomas ir mokantis pristatyti bei dalintis savo pasiekimais (įprastu būdu ir naudodami IKT galimybes). Ilgalaikės 60 val. programos siekis – stiprinti rajono pedagoginės bendruomenės kultūrinio ugdymo kompetencijas per muzikos prizmę, siekiant kiekvieno mokinio sėkmės. Programoje numatyti mokymų turinį ir uždavinius atitinkantys, suaugusiųjų ugdymui tinkantys aktyvaus mokymosi metodai, numatyti (įsi)vertinimo įrankiai, refleksijos būdai. Ne mažiau kaip 60 procentų mokymų programos orientuota į praktinę veiklą, gerosios praktikos pavyzdžių bei rekomendacijų analizę (individualų, grupinį, savarankišką darbą su dalyviais ar jų grupėmis ir kt.). Įgyvendinę programą dalyviai plėtos profesinės ir kultūrinio ugdymo veiklos kompetencijas, pasidalins geriausia praktine patirtimi bei diegs švietimo įstaigose bendradarbiavimo kultūrą. Tikėtina, kad programos įgyvendinimas, sistemingas bendradarbiavimo kultūros diegimas, padės įtvirtinti kokybės siekio ciklą, tobulinant bendrojo lavinimo mokyklos veiklą. Programa skirta Kelmės TŪM bendruomenei. Programos trukmė: 60 val. (12 val. teorijos, 36 val. praktikos, 12 val. savarankiško darbo (iš jų 4 val. refleksijai). Tikslas – stiprinti rajono pedagoginės bendruomenės kultūrinio ugdymo kompetencijas per muzikos prizmę, siekiant kiekvieno mokinio sėkmės. Uždaviniai: 1. Skatinti mokinius kūrybiškai mąstyti, padėti jiems generuoti idėjas, asociacijas ir įžvalgas klausant muzikos kūrinių; 2. Suteikti mokiniams žinių kūrybiškai mąstyti klausant muzikos, kurti su ja susijusius vaizdinius, juos apibendrinti, daryti išvadas, įžvalgas; 3. Tobulinti IKT kompetencijas, reikalingas gerosios patirties sklaidai; 4. Aptarti, kaip muzikos pagalba galima ugdyti ir matematinius gebėjimus; 5. Per muziką leisti pažinti ne tik įvairesnius kūrybos pavyzdžius, bet ir įgyti daugiau kūrybinės vaizduotės galimybių; 6. Plėtoti kūrybiškų metodų spektrą muzikiniam mąstymui ir raštingumui ugdyti; 7. Gilinti pedagoginės bendruomenės bendrąsias ir dalykines profesines kompetencijas; 8. Plėtoti pedagoginę saviraišką ir kūrybiškumą, siekiant ugdymo kokybės.