Lyderystės DNR

Veiksmingas arba neveiksmingas mokyklos darbas lemia kiekvieno mokinio mokymosi sėkmę. Lyderystė mokyklos vystymuisi ir kokybiškam augimui ypač reikšminga. Pastarąjį dešimtmetį įvairių šalių mokslininkai ir švietimo politikai vis daugiau diskutuoja ir sutaria, kad lyderystė yra pagrindinis mokyklos veiksmingumą lemiantis veiksnys, o būtina mokyklos veiksmingumo sąlyga laikoma ne tik mokyklos vadovo, bet ir pedagoginių darbuotojų lyderystė. D. Andrews, F. Crowther ir kt. (2002) yra vieni iš autorių, iškėlusių mokytojo lyderio idėją ir teigiančių, kad švietimo lyderystę postmodernistiniame pasaulyje turi keisti mokytojų lyderystė. Mokykla yra pagrindinė švietimo sistemos ir visuomenės pokyčių ašis, todėl veiksminga lyderystė mokyklose reikalinga kaip niekada anksčiau. Nors mokyklos vadovas vis dar yra įsivaizduojamas kaip mokyklos administratorius, turintis atlikti tam tikras vadybines funkcijas, tačiau vien tik gerų administracinių gebėjimų mokyklos vadovui neužtenka norint sėkmingai vadovauti šiuolaikinei mokyklai. Svarbu paminėti, kad ankstesniais metais buvo labiau akcentuota mokyklos direktorių lyderystė ir formalaus mokyklos vadovo įtaka mokyklos veiklos efektyvumui, tačiau pastaruoju metu vis labiau įsitikinama, kad bendroje mokyklos lyderystės aplinkoje mokytojų lyderystė yra ne mažiau svarbi, o kai kuriais aspektais netgi reikšmingesnė nei direktorių lyderystė. Mokyklų vadovai, turintys stiprią mokytojų lyderių komandą, užtikrina didesnį kūrybinį ir idėjinį organizacijos potencialą, galimybes plėsti veiklą, ryšius, dalyvauti įvairiuose projektuose. Tuo grindžiama mokytojų lyderystės idėja ir jos svarba švietimo kokybei. Sėkmingiausiai dirbantys pedagoginiai darbuotojai lyderiai yra atviri ir pasirengę mokytis iš kitų, lankstūs, atkaklūs, nenusimenantys ir su optimizmu žvelgiantys į mokyklos ateitį. Programos „Lyderystės DNR“ tikslas – švietimo įstaigų vadovų ir pedagoginių darbuotojų lyderystės potencialo didinimas bei naujų lyderių ugdymas, siekiant autentiškos lyderystės skatinimo kaip veiksnio, lemiančio pokyčius. Programos tikslinė grupė – švietimo įstaigų vadovai, pavaduotojai ugdymui, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai. Programa nukreipta ugdyti emocinę-motyvacinę srities kompetenciją, kuri įgalina pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius. Programoje bus nagrinėjamos švietimo sistemos valdymo sritys, formuojamas atviras, platus ir inovatyvus požiūris į švietimo organizaciją, kaip kryptingą makro aplinką, kuriančią pokyčius.