Mokytojo atsparumas stresui ir socialinė emocinė sveikata

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos „Lietuvos sveikatos programos” tikslais, su šia programa siekiama supažindinti Lietuvos respublikos mokytojus, kurie gebės pritaikyti pozityviosios psichologijos metodus, užtikrinančius psichinę asmens sveikatą. Streso poveikis yra neišvengiamas mūsų gyvenime, nes pastarojo laikmečio gyvenimas pilnas pokyčių, kasdienių rūpesčių ir spręstinų problemų. Mūsų smegenys bet kokią situaciją, kuri mums nėra įprasta, suvokia kaip potencialią grėsmę. Todėl ne visada gera savijauta yra natūralus jausmas. EU-OSHA Europos mastu atlikti tyrimai rodo, kad maždaug pusė darbuotojų mano, jog su darbu susijęs stresas yra įprastas ir natūralus jų darbo vietoje. Simptomai gali būti įvairūs: raumenų ir galvos skausmai, galvos svaigimas, pykinimas, nuovargis, miego sutrikimai ir kt. Gera žinia ta, kad yra būdų sumažinti savo reakcijas į stresą. Svarbiausias gyvenimo įgūdis, kurį reikia sąmoningai tobulinti, yra gebėjimas valdyti streso reakcijas – mokėti sąmoningai naudoti priemones, padedančias sumažinti streso lygį, skatinti emocinę pusiausvyrą. Streso reguliavimui galima taikyti įvairias technikas, tokias kaip atsipalaidavimas, vizualizacija ir sąmoningumo praktika. Šių technikų tikslas yra sumažinti autonominės nervų sistemos (ANS) veiklą, kuri užtikrina visų organų sistemų aktyvumą, keičia širdies ritmą ir kvėpavimo būdą, raumenų įtempimą, virškinimo sistemos veiklą ir kt. Minėtos organų sistemos stimuliuojamos / nestimuliuojamos priklausomai nuo to, ar simpatinė, ar parasimpatinė ANS dalis yra aktyvuojama. Sumažinus ANS aktyvumą, stimuliuojama parasimpatinė (PSNS) dalis, kuri yra atsakinga už organų sistemų ir energijos atsinaujinimą po įtampos, suaktyvina virškinimą ir endorfino išsiskyrimą, sumažina širdies ritmą, sumažina kraujospūdį ir kūno temperatūrą. Atsipalaiduojama tikslingai kvėpuojant ir palaipsniui mažinant raumenų įtampą. Vis didėja fizinio aktyvumo poreikis, nes jis teikia teigiamą naudą mūsų psichinei sveikatai. Siūlomi fiziniai pratimai kaip psichikos sveikatos gerinimo būdas, kuris padeda kovoti su depresyvia būsena, nerimu, pagerinti nuotaiką ir valdyti neigiamas emocijas. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla teigiamai veikia mūsų nuotaiką ir savijautą. Net 10 minučių trunkanti reguliari fizinė veikla gerina žmonių nuotaiką. Kuo žmogus fiziškai aktyvesnis, tuo geriau jis gali įveikti emocinės įtampos sukeltus jausmus ir pagerinti savo fizinę savijautą. Neuropsichologijos tyrimai rodo, kad tai susiję su smegenų veikla ir neuromediatorių (dopamino, serotonino ir noradrenalino) reguliacija.