Kokybiško kompetencijomis grįsto ugdymo organizavimas kiekvieno mokinio pažangai

Nuo šalies švietimo sistemos ugdymo turinio iš esmės priklauso šiuolaikinė pilietinė, demokratinė tautos savimonė bei gyvensena. Siekiama sudaryti prielaidas asmenybinei ir socialinei kultūrinei žmogaus brandai, sėkmingai Lietuvos visuomenės kultūrinei, socialinei bei ūkinei raidai sparčiai kintančiomis dabarties gyvenimo sąlygomis. Švietimo sistema, jos tobulinimas gali būti suvokiamas kaip piliečių visuomeninės savikūros būdas. Bendrojo lavinimo mokyklai tenka išskirtinis vaidmuo. Ji siekia išugdyti nuostatas ir gebėjimus: logiškai, konstruktyviai mąstyti, argumentuotai rinktis, išmintingai apsispręsti; mokytis visą gyvenimą, nuolat plėsti bendrąją kultūrinę socialinę ir profesinę kompetenciją; darniai bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių visuomenių bei kultūrų žmonėmis; atsakingai ir kompetentingai veikti įvairiose gyvenimo srityse. Ugdymo turinio sąvoka gerokai platesnė už mokymo turinio sąvoką. Dalyko mokymas neatsiejamas nuo visų asmens galių ugdymo. Todėl svarbu ieškoti būdo atitinkamai keisti ugdymo sistemas, ugdymo turinį ir metodus. Pagrindine ugdymo tendencija tampa ne atkartojamų žinių gausinimas, o pastangos suprasti žmogų ir pasaulį, sudarant mokiniui sąlygas pačiam patirti, pačiam išgyventi, pačiam savo projektus kurti ir įgyvendinti, puoselėti savo asmenybę, pačiam dalyvauti visuomenės ir pasaulio kaitoje. Taigi į visapusišką asmens sklaidą orientuotu ugdymu visų pirma siekiama plėtoti asmens dvasines bei fizines galias, kompetencijas, nuostatas, vertybines orientacijas, žinias ir įgūdžius, svarbius kasdieniame žmogaus gyvenime bei įvairiose profesinės veiklos srityse. Kasdienis darbas klasėje, vienijančioje skirtingų galimybių, polinkių, poreikių mokinius, reikalauja iš mokytojo kasdien planuoti savo darbą, taikyti ją prie klasės ugdymo uždavinio ir t. t. Visa tai atlikdami mokytojai turi atverti erdvę kūrybingumui ir iniciatyvai. Mokytojo ir mokinio kompetencija suvokiama kaip labai specializuoto gebėjimo, mokėjimo ar įgūdžių, būtinų tam tikram tikslui pasiekti, visuma. Europos Tarybos dokumentuose (1996 m.) siūloma kompetencija ar kompetencijas laikyti bendruoju gebėjimu, kuris remiasi žiniomis, patirtimi, vertybėmis, polinkiais, asmens išplėtotais dalyvaujant mokomojoje veikloje. Žinome, kad Europos Taryba yra sudariusi penkis pagrindinio kompetencijų, kurias europiečiai turėtų įgyti mokyklose, sąrašus. Normalu, kad kiekviena ES šalis ne tik savaip apibrėžia kompetenciją, bet ir turi savo realijas atitinkantį pagrindinių kompetencijų sąrašą, kuriame atsispindi svarbiausi kiekvienos valstybės švietimo tikslai. Ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programa siekia padidinti pedagogų žinias ir kompetencijas, kad jie galėtų geriau organizuoti ugdymo procesą ir suteikti kokybišką mokymą mokiniams. Programos dalyviai įgis naujų įgūdžių ir metodų, kurie padės jiems efektyviau veikti mokykloje bei tenkinti mokinių poreikius. Programoje taip pat numatyti moduliai, skirti mokinių individualių poreikių tenkinimui. Šie moduliai apims seminarus apie mokinių motyvacijos didinimą mokytis, vaikų pareigingumą, atsakomybę ir motyvaciją. Mokytojai išklausę seminarus, atlikę praktinius ir savarankiškus darbus įgis šias kompetencijas: profesinės elgsenos srities kompetencijas – profesinio tobulėjimo ir profesinės etikos kompetencijas; kognityvinės srities kompetencijas – ugdytinių pažinimo, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo; veikimo kartu srities kompetencijas – darbo komandoje kompetencijas.