Ugdymo strategijos, skatinančios žaidimą Universalaus dizaino mokymuisi (UDM) prieigoje

Žaidimas yra esminis vystymosi aspektas visiems vaikams, nes žaisdami jie daugiau sužino apie pasaulį, kuriame gyvena. Žaisdamas vaikas tenkina svarbiausius savo poreikius: kūrybos, saviraiškos, bendravimo, pažinimo, judėjimo. Žaidžiant patenkinamas smalsumas, džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdamas vaikas gali klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Vaikai mokosi stebėdami, klausydamiesi, mėgdžiodami žmones, esančius šalia jų, ir visa tai jie išbando savo ir bendrai kuriamų žaidimų metu. Lietuvos švietimo sistemoje vis dažniau kalbama apie patirtimi grindžiamą mokymą. Ikimokyklinio amžiaus vaikus vis labiau domina veiklos, kuriose jie gali dalyvauti patys ir išgyventi naujas patirtis. Pedagogai pastebi, kaip šiandien kinta vaiko minties raiškos formos, kaip žaidimas, piešimas, kalbėjimas vartojami vis sudėtingesnėms mintims kurti ir pamažu vaikas ima kurti pasakojimus (naratyvus). Pedagogas norėdamas panaudoti žaidimą ugdymo procese, turi mokėti tinkamai juo pasinaudoti. Pedagogo taikomos ugdymo strategijos turi padėti ir palaikyti grupėje žaidimo tipų įvairovę ir nuolatinį vaikų žaidybinės veiklos judėjimą nuo paprastesnių link vis sudėtingesnių formų. Pedagogai didelį dėmesį skiria ugdymui(si) per žaidimą, tačiau stokoja pritarimo laisvam vaikų žaidimui. Nors ir supranta žaidybinės veiklos svarba, tačiau nepakankamai laiko skiria kasdien vaikų žaidimams. Pedagogai taiko strategijas, skatinančias vaikų amžiaus raidos etapui tinkamą žaidybinę patirtį, tačiau trūksta paskatinimo žaisti naujus, sudėtingesnius žaidimus, stokoja iniciatyvos kurti netikėtas žaidybines situacijas, kurios provokuoja ieškoti problemų sprendimą bei žaidybinius siužetus. Parengta ilgalaikė programa „Ugdymo strategijos, skatinančios žaidimą Universalaus dizaino mokymuisi (UDM) prieigoje“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams, švietimo pagalbos specialistams suteiks galimybę pagilinti žinias šiuolaikinio ugdymo metodo srityje, paskatins inicijuoti vaikus laisvai organizuoti žaidybinę veiklą. Įgytos žinios leis organizuoti kokybišką ugdymą, dalintis įgyta patirtimi su kolegomis. Kvalifikacijos tobulinimo programos metu bus aptarta žaidimo raiška, funkcijos ir raida vaikystėje (nuo 1 iki 7-8 metų). Pristatyti skirtingi žaidimų tipai ir jų svarba vaiko ugdymui(si) ir mokymui(si). Aptarta vaiko žaidimo gebėjimų raida ir suaugusiojo pagalba paskatinant aukšto lygio vaikų žaidimus. Taip pat bus trumpai pristatytas Naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodas, paaiškintos jo teorinės ir praktinės ištakos, atskleista naratyvinio žaidimo samprata ir aptarti konkretūs šio metodo įgyvendinimo žingsniai ugdymo/mokymo įstaigoje. Mokymų metu bus demonstruojama vaizdo medžiaga iš naratyvinio žaidimo projektų. Pristatyta žaidimų įvairovės taikymas atsižvelgiant į vaikų amžių, tenkinant vaikų poreikius, skatinant įvaldyti visą spektrą skirtingų žaidimų. Lektoriai pasidalins kaip padėti vaikui išgauti norimą kūrybos, tyrinėjimo rezultatą, atrasti savo pasaulio pažinimo ir kūrybos būdus. Kaip pedagogui tapti provokuojančiu atradimų konteksto kūrėju. Programos trukmė – 40 ak. val., kurią sudaro 4 moduliai.