Kontekstinis ugdymas ir komandinis darbas darželyje

Vadovaujantis su laiku pasikeitusiu požiūriu į vaiką bei vaikystę, pasaulyje ir Lietuvoje yra kuriamos ir diegiamos naujos ir inovatyvios ugdymo praktikos. Šiandien ugdyme siekiama aktyvaus, patirtinio, tyrinėjimais grindžiamo, natūralaus vaikų ugdymosi, kuris prasidėtų jau ikimokykliniame amžiuje. Viena iš tokių inovatyvių praktikų yra ambicingo, kūrybiško ateities piliečio ugdymas, vaikams dalyvaujant „realaus gyvenimo“ projektuose (Williams, 2018). Vaikai dalyvauja realioje vietos bendruomenės veikloje, mokosi spręsti realias problemas, diskutuoja kasdieniais klausimais ir taip mokosi. Šis vaikų ugdymo(si) būdas kitaip vadinamas kontekstiniu mokymusi (Context-based learning). Šiandien orientuojamasi į mokymąsi tikrose ir simuliuojamose situacijos (Monkevičienė, 2018). Anot D. E. Rose (2012), kontekstinis ugdymasis yra daugialype sąveika su socialine, kultūrine ir gamtine aplinka grindžiamas ugdymasis, kuriant ir pritaikant čia ir dabar atsirandančias ugdymosi situacijas. Visame pasaulyje gerai žinoma Reggio Emilia sistema, pagal kurią modeliuojamos pažangios praktikos, grindžiamos į vaiką orientuoto ir kontekstinio ugdymo teorijomis ir skirtos vaiko kūrybingumui ugdytis. Centrinė Reggio Emilia teorija yra „Šimto vaiko kalbų“ teorija (Edwards, Gandini, Forman, 2012; The Wonder of Learning, 2017). Pagal šią teoriją, teigiama, kad yra daugiau negu vienas būdas pajausti, pažinti, išreikšti, kurti, todėl tai sudaro pagrindą įsitraukti visiems ir kiekvienam vaikui, taikant skirtingus būdus ir kontekstus. Siekiant kurti visuminį kontekstinį ugdymą darželio aplinkoje yra svarbu ne pedagogo individualizmas, bet komandinio darbo įgūdžiai: svarbu sukurti saugią, patrauklią bei veikti motyvuojančią aplinką, tinkančią kiekvienam ugdytiniui. Bendros grupės sėkmės galima pasiekti tik suvokiant savo pareigybes bei padedant ir bendradarbiaujant dėl bendro tikslo – kiekvieno vaiko ūgties ir savarankiškų pasiekimų.