Darbas studijose, ant aukšto ir tyliuosiuose kambariuose: Švedijos mokykla perkuria mokymosi erdves geresniam bendradarbiavimui

Daug mokyklų Europoje atranda naujoviškų būdų išnaudoti savo mokymosi erdves. „Skapaskolan“ Švedijoje yra viena tokių dizainą permąsčiusių mokyklų, siekiančių savo mokiniams sukurti išskirtines bendradarbiauti tinkamas patalpas.

Fredrikas Plahnas, Skapaskolan mokyklos direktorius:

Labas rytas, sveiki atvykę į „Skapaskolan“ Hudingėje, apie 20 km į pietus nuo Stokholmo centro. Esame dešimtmetė mokykla, šiuo metu turime apie 485 mokinius ir 53 darbuotojus.

Nusprendėme įsirengti kitokias klases nei įprasta Švedijoje. Pasirinkome didesnes patalpas, arba, kaip mes jas vadiname, studijas – jos dydžiu atitiktų maždaug dvi klases. O kad tai veiktų, formuojame didesnes grupes (apie 50 mokinių kiekvienoje grupėje), nes norime, kad klasėje visą laiką dirbtų du mokytojai.

Linnea Bay, Skapaskolan mokytoja:

Taigi „Skapaskolan“ klasėje mokosi apie 54 vaikus, dieną paprastai skeliame klasę į dvi grupes, bet galime ją padalyti ir į mažesnes arba būti visi kartu, visi 54 vaikai. Taip paprastai būna, kai susitinkame ryto susirinkimui, istorijų pasakojimams, pristatymams ar į kitus susibūrimus. Tuomet dažniausiai renkamės čia.

Kai klasę dalijame į dvi grupes, su kolega paprastai paskirstome vaikus į A ir B studijas, tada pristatome temą arba parodome filmą ar kažką panašaus. O kai vaikai pradeda dirbti kartu, jie ima maišytis tarpusavyje: kai kurie sėdi ir sprendžia matematiką, kiti atlieka mokslinį eksperimentą, skaito ar pan. Jie gali įsitaisyti bet kur, pavyzdžiui, užsilipti ant aukšto, sėdėti tyliajame kambaryje ar tiesiog priešais ekraną.

Kaip netriukšmauti? Kaip visiems būti vienoje patalpoje ir veikti skirtingus dalykus? Ties tuo su vaikais reikia gerai padirbėti ir tai tikrai gali būti nelengva. Taip pat ir su mokymosi bendradarbiaujant strategijomis, kurias dažnai taikome, – turime mokyti vaikus, kaip bendradarbiauti. Kai kuriems vaikams tai pavyksta natūraliai, kitiems išties kelia didelių sunkumų.

Fredrikas Plahnas:

Įsivedėme tokią tvarką, nes norime, kad mokiniai būtų aktyvūs, kad mokymas būtų įvairus, kad vaikai bendradarbiautų, sukurti mokiniams saugias erdves, kur jie galėtų dirbti individualiai, ir kad mokytojai nenustotų mokytis, visą laiką dirbdami su kolega.

Linnea Bay:

O jei jie dirba su, tarkime, popieriumi ir rašikliais, taikome kūrybiškus sprendimus, pasitelkdami „ztool“, arba naudojame lenteles su spaustukais, arba mokiniai sugalvoja kitų sprendimų.

Fredrikas Plahnas:

Manau, kad kiekvienas gali tai įgyvendinti, nesvarbu, kaip jūsų klasė atrodo šiandien. Man atrodo, svarbiausia prieš imantis bet kokių pokyčių žinoti, ką norite pasiekti, ar bent nutuokti, ir tuomet pradėti.