Japonų požiūris į mokytojų mokymąsi: pamokos tyrimas

Japonijos mokyklose vykstančių pamokų studijavimas yra profesinio tobulėjimo forma, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio kaip vertingam procesui, padedančiam tobulėti ir įtraukti naujus metodus į mokymą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip pamokos studijavimas įgyvendinamas klasėje.

Kas yra pamokos tyrimas?

Japoniškai pamokos tyrimas vadinamas jugyō kenkyū, o, pažodžiui išvertus, reiškia mokymo tyrimą. Ji grindžiama įsitikinimu, kad  mokymo kokybė pagerės, jei mokytojai dirbs sistemoje, kurioje vertinamas tobulėjimas. Japonijoje mokytojai skatinami dirbti kartu, stebėti ir tobulinti vieni kitų mokymo metodus.

Kaip atliekamas pamokos tyrimas?

Pamokos vyksta mokykloje ir jas organizuoja patys mokytojai. Dažniausiai pamokos tyrimas taikomas pradinėse mokyklose, paprastai – matematikos pamokose, tačiau apima visas mokymo programos sritis.

Pamokos studijavimo procesą galima apibūdinti kaip planavimą, darymą ir stebėjimą, apimantį problemų sprendimą (Pjanić, 2014).

Grupė mokytojų bendradarbiaudami vykdo ir kartoja veiklą ciklais, pradėdami nuo  tikslų nustatymo ir pamokai tinkamos medžiagos parinkimo. Be to, jie kartu parengia pamokos planą. Paskui jie veda pamoką atviroje klasėje ir stebi dalyvių įsitraukimo lygį. Galiausiai grupė įvertina savo rezultatus ir apsvarsto, kaip patobulinti savo metodus.  

Procesą iliustruoja  Teacher Development Trust.

Kuo pamokos tyrimas skiriasi nuo veiksmo tyrimo?

Pamokos studija ir veiklos tyrimas yra labai panašūs savo reflektyviu mąstymu. Tačiau veiksmo tyrime dėmesys sutelktas į tyrimą, kuris gali būti atliekamas individualiai arba komandoje, o pamokos tyrimas, priešingai, pabrėžia konceptualaus supratimo lygio kėlimą (Pjanić, 2014), komandinį darbą ir bendrą atsakomybę už mokymo rezultatus (Hanfstingl & Rauch, 2019). Galiausiai jis padeda dalytis naujais metodais ir skatina į mokinį orientuotą požiūrį.