Mišriojo mokymosi pritaikymas klasėje
Mišriojo mokymosi pritaikymas klasėje
Mišrusis mokymasis yra toks švietimas, kai derinamos įvairios mokymosi aplinkos, skaitmeninės ir neskaitmeninės mokymosi priemonės. Toliau pristatomi ištekliai ir praktikos, iliustruojantys, kaip įvairiai galima įtraukti mišrųjį mokymąsi į bet kokį ugdymo planą.
Priemonės, palengvinančios mišrųjį mokymąsi
BLENDI (Mišrusis mokymasis įtraukčiai) yra „Erasmus+“ projektas, siekiantis mišriuoju mokymusi spręsti palankių sąlygų neturinčių mokinių socialinės ir mokymosi atskirties problemą. Projekte derinami įvairūs bendradarbiavimu grįstų pamokų planai ir priemonės, pavyzdžiui, transliacijos internetu, internetiniai diskusijų forumai ir e. aplankai, skatinantys mokytis komandiškai. Daugiau informacijos, kaip pritaikyti BLENDI metodiką mokykloje, galima rasti projekto gairėse.
„mSchools“ yra pasaulinė mokytojų, tyrėjų ir politikos formuotojų bendruomenė, kurios tikslas populiarinti technologijų taikymą mokantis. Internetinėje platformoje skelbiama naujų idėjų, medžiagos ir priemonių, nemokamų ir prieinamų visiems, pavyzdžiui:
- „mSteam“ – 9–14 m. vaikams skirtame projekte mokiniai paverčia savo mobiliuosius įrenginius „laboratorijomis“, atlikdami įvairias į STEAM dalykus orientuotas užduotis;
- „Toolbox“ (ispaniškai) – mokytojų mokytojams sukurta platforma, kur surinktos geriausios klasėje panaudotinos programėlės, priemonės ir ištekliai;
- „Mobile History Map“ – šis projektas padeda mokiniams vizualizuoti istoriją, literatūrą, gamtą, mokslą ir meną per bendrais projektais grįstą mokymąsi, pasitelkiant žaidybinimą ir geolokaciją;
- „ScratchChallenge“ – 10–14 m. vaikams skirta iniciatyva telkiasi į informatinio mąstymo taikymą, padėdama mokiniams išmokti programuoti „Scratch“ kalba ir ja kurti interaktyvias istorijas, simuliacijas, žaidimus ar animacijas, kurias būtų galima paskelbti internete.
Lauko ir bendradarbiaujamosios mokymosi erdvės
Daug mokyklų šiuo metu keičia savo mokymosi erdves, siekdami suteikti mokiniams unikalių mokymosi patirčių ir kuo geriau išnaudoti mokyklos teritoriją. 2016 m. Aalto universitetas Suomijoje atvėrė savo miestelio duris 350-iai Haukilahčio gimnazijos moksleivių, leisdamas jiems universitete sportuoti, mokytis gamtos mokslų ir pietauti, kol jų mokykla renovuojama. Mokykla pastebėjo, kad, naudojantis tam tikromis universiteto erdvėmis maitinimui, gamtos mokslų ir sporto užsiėmimams, sumažėjo jos anglies dioksido pėdsakas ir veiklos sąnaudos, o pamokas galėjo planuoti lanksčiau.
Nordahlo Griego gimnazija Norvegijoje taiko įvairias mokymosi formas, kad mokiniai galėtų vizualizuoti tai, ko mokosi. Mokykla leidžia vaikams tobulinti projektus savu tempu, pabrėždama skaidrumą – tai atsispindi mokyklos skaitmeninių technologijų strategijoje ir mokyklos dizaine. Ypatingo dėmesio kaip mokymosi priemonė sulaukė kompiuteriniai žaidimai, taip pat socialiniai tinklai – rengiamos pamokos apie socialinius tinklus ir laviravimo skaitmeniniame pasaulyje svarbą. Kompiuteriniai žaidimai naudojami mokyti socialinių mokslų, norvegų ir anglų kalbų – jie padeda mokiniams vizualizuoti mokymo dalyką ir sustiprina jų gebėjimą priimti sprendimus, kritinį mąstymą. Mokykla remiasi prielaida, kad kompiuteriniai žaidimai gali būti naudojami patraukti mokinius taip pat kaip knygos, filmai ar muzika.
Leidinyje „Mokymasis už klasės ribų: teorija ir praktikos gairės“ išryškinama keletas praktinių mokymosi lauke gairių, įskaitant švietimą siekiant darnios plėtros, rizikų valdymą, mokymąsi iš vietinio kraštovaizdžio ir mokinių priežiūrą lauke. Leidinyje taip pat apibrėžiamos įvairios švietimo lauke atmainos: mokymasis mokyklos teritorijoje, vietinėse kaimynijose arba dienos išvykose, parodant mokytojams, kad švietimas lauke neprivalo būtų brangus ar eikvoti daug laiko, kad būtų sėkmingas.
Ištekliai:
Mišrusis mokymasis: stipresnės ir atsparesnės mokyklos pasibaigus pandemijai
Mišriojo mokymosi pradžiamokslis: kaip atrodo praktiškai, kur ir kaip jis vyksta
Atviri masinio nuotolinio mokymo kursai: mokymas už klasės ribų
