hero

Užsienio kalba (pirmoji)

Parsisiųsti sąrašą:

Užsienio kalba (pirmoji)

Bendrosios nuostatos

Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia pirmosios užsienio kalbos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Užsienio kalbos dalyko paskirtis – sudaryti sąlygas mokiniui ugdytis kompetencijas, reikalingas bendrauti dabarties pasaulyje, mokytis, pasirengti karjerai ir tolesnei asmenybės raidai. Mokiniai ugdosi kalbos komunikacines kompetencijas ir mokosi vartoti užsienio kalbą jų veiklai būdinguose kontekstuose, pasiekti kalbos mokėjimo lygį, leidžiantį siekti asmeninių, mokymo(iš), visuomeninių ar profesinių tikslų.

Kalbų mokėjimas yra būtinas studijoms ir profesinei karjerai – daugumos mokslo ir verslo sričių informacija prieinama tik užsienio kalbomis, darbo rinkoje mokėti kalbą dažnai yra privaloma sąlyga – todėl išmokti kalbų ir ugdytis informacinę kultūrą yra svarbu jau mokykloje. Kalbos leidžia bendrauti su kitų tautų, kultūrų atstovais, praplečia pažintines galimybes, padeda įvairiapusiai tobulėti, naudotis kultūros vertybėmis ir šaltiniais, kurie nepasiekiami gimtąja kalba.

Užsienio kalbos mokymas(is) padeda ugdyti(s) asmenines savybes, vertybines nuostatas bei socialinę kultūrinę savimonę. Mokiniams sudaromos sąlygos:

  • Siekti asmeninio tobulėjimo, atliekant prasmingas veiklas, skiriant dėmesį savitarpio supratimui ir pagalbai. Mokytis perimti Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę, kultūrinę patirtį, ugdytis partnerišką santykį su kitomis tautomis, atsakomybę už vertybių ir kultūrų puoselėjimą.
  • Mokytis priimti pasaulio pokyčius ir iššūkius, aptarti aktualias visuomeninio gyvenimo problemas; dirbant kartu ir bendraujant korektiškai, ugdytis supratimą ir pagarbą įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingo amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, įvairių tautybių, rasių, skirtingos lyties, mąstysenos ar gyvensenos asmenims.

Programą sudaro: ugdymo tikslas ir uždaviniai, dalyku ugdomų kompetencijų raiškos aprašas, pasiekimų sričių ir pasiekimų raidos aprašai, dalyko mokymo(si) turinys, pasiekimų vertinimas ir pasiekimų lygių požymių aprašai. Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Supratimas ir (arba) recepcija, Raiška ir (arba) produkavimas, Sąveika ir (arba) interakcija, Tarpininkavimas ir (arba) mediacija. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo antros iki gimnazijos ketvirtos; kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, jog jie bus pasiekti baigus ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose: 2 klasė, 3–4 klasės, 5-–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 (I–II gimnazijos) klasės ir III–IV gimnazijos klasės. Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai – mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) rezultatai aprašomi siejant juos su Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse (2020) pateikiamais kalbos mokėjimo lygių aprašais: 2 klasės numatomi mokinių pasiekimai siejami su kalbos mokėjimo lygiu Prieš – A1, 3–4 klasėse su kalbos mokėjimo lygiais A1 / A1, 5–6 klasėse su kalbos mokėjimo lygiais A2 / A2+, 7–8 klasėse su kalbos mokėjimo lygiais B1 / B1, 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse su kalbos mokėjimo lygiais B1 / B1+, III–IV gimnazijos klasėse su kalbos mokėjimo lygiais B2 / B2+. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Aprašomi keturi pasiekimų lygiai: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis parodo mokinio pasiektus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos. 

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Užsienio kalbos dalyko tikslas – įgalinti mokinius vartoti užsienio kalbą atliekant įvairias jų amžiaus tarpsniui būdingas veiklas realaus gyvenimo situacijose, įvairiuose kontekstuose, tobulinant programoje išvardintas mokinio kompetencijas; ugdyti mokinius kaip socialiai sąmoningus piliečius, gebančius kūrybiškai ir atsakingai veikti priimant iššūkius, suvokiančius pasaulio įvairovę, istorinę ir kultūrinę patirtį, siekiančius pažinimo ir asmeninio tobulėjimo.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami užsienio kalbos dalyko tikslo, mokiniai: 

  • suvokia užsienio kalbą kaip šiuolaikinio gyvenimo dalį, komunikavimo ir pažinimo priemonę;
  • klausydami ir skaitydami, supranta jų amžiui tinkamus A1 kalbos mokėjimo lygio tekstus; 
  • kalbėdami ir rašydami, bendraudami gyvai bei virtualioje erdvėje, reiškia mintis vartodami A1 kalbos mokėjimo lygio leksines, gramatines struktūras;
  • atlikdami kalbines veiklas, taiko supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;
  • ugdosi gebėjimus ir norą toliau mokytis užsienio kalbų.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami užsienio kalbos dalyko tikslo, mokiniai:

  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, komunikacijos, mokymo(si), pažinimo ir asmeninio tobulėjimo priemonę;
  • išplėtoja tarpkultūrinį ir pilietinį sąmoningumą, analizuodami savo ir kitas kalbas, kultūras, visuomenes, globalias idėjas ir problemas;
  • ugdosi kalbines komunikacines ir kitas kompetencijas, būtinas sėkmingai komunikuoti skirtinguose asmeninio ir viešojo gyvenimo bei mokymo(si) kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • supranta įvairius B1 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • kuria įvairius B1 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • bendrauja žodžiu ir raštu, gyvai arba virtualioje erdvėje, vartodami B1 kalbos mokėjimo lygio leksines, gramatines struktūras;
  • atlikdami kalbines veiklas, taiko supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų visą gyvenimą.

Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami užsienio kalbos dalyko tikslo, mokiniai:

  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, komunikacijos, mokymo(si), pažinimo ir asmeninio tobulėjimo priemonę; 
  • išplėtoja tarpkultūrinį ir pilietinį sąmoningumą, analizuodami savo ir kitas kalbas, kultūras, visuomenes, globalias idėjas ir problemas; 
  • ugdosi kalbos komunikacines ir kitas kompetencijas, būtinas sėkmingai komunikuoti skirtinguose asmeninio, viešojo gyvenimo, akademinės ir iš dalies profesinės veiklos kontekstuose; 
  • supranta įvairius B2 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • kuria įvairius B2 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus; 
  • bendrauja žodžiu ir raštu, gyvai arba virtualioje erdvėje, vartodami B2 kalbos mokėjimo lygio leksines, gramatines struktūras;
  • atlikdami kalbines veiklas, taiko supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;
  • remiasi kitų dalykų žiniomis, tikslingai naudojasi žodynais, žinynais ir kitomis moderniomis informacijos paieškos priemonėmis, pasirenka tinkamus šaltinius, vertina jų patikimumą;
  • išsiugdo gebėjimus ir norą mokytis kalbų studijuodami, profesinėje veikloje ir visą gyvenimą. 

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami užsienio kalbos dalyko tikslo, mokiniai: 

  • suvokia užsienio kalbą kaip šiuolaikinio gyvenimo dalį, komunikavimo ir pažinimo priemonę;
  • klausydami ir skaitydami, supranta jų amžiui tinkamus A1 kalbos mokėjimo lygio tekstus; 
  • kalbėdami ir rašydami, bendraudami gyvai bei virtualioje erdvėje, reiškia mintis vartodami A1 kalbos mokėjimo lygio leksines, gramatines struktūras;
  • atlikdami kalbines veiklas, taiko supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;
  • ugdosi gebėjimus ir norą toliau mokytis užsienio kalbų.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami užsienio kalbos dalyko tikslo, mokiniai:

  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, komunikacijos, mokymo(si), pažinimo ir asmeninio tobulėjimo priemonę;
  • išplėtoja tarpkultūrinį ir pilietinį sąmoningumą, analizuodami savo ir kitas kalbas, kultūras, visuomenes, globalias idėjas ir problemas;
  • ugdosi kalbines komunikacines ir kitas kompetencijas, būtinas sėkmingai komunikuoti skirtinguose asmeninio ir viešojo gyvenimo bei mokymo(si) kontekstuose ir skirtingais tikslais;
  • supranta įvairius B1 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • kuria įvairius B1 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • bendrauja žodžiu ir raštu, gyvai arba virtualioje erdvėje, vartodami B1 kalbos mokėjimo lygio leksines, gramatines struktūras;
  • atlikdami kalbines veiklas, taiko supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;
  • ugdosi gebėjimus ir norą mokytis kalbų visą gyvenimą.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami užsienio kalbos dalyko tikslo, mokiniai:

  • suvokia užsienio kalbą kaip sociokultūrinės tikrovės dalį, komunikacijos, mokymo(si), pažinimo ir asmeninio tobulėjimo priemonę; 
  • išplėtoja tarpkultūrinį ir pilietinį sąmoningumą, analizuodami savo ir kitas kalbas, kultūras, visuomenes, globalias idėjas ir problemas; 
  • ugdosi kalbos komunikacines ir kitas kompetencijas, būtinas sėkmingai komunikuoti skirtinguose asmeninio, viešojo gyvenimo, akademinės ir iš dalies profesinės veiklos kontekstuose; 
  • supranta įvairius B2 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus;
  • kuria įvairius B2 kalbos mokėjimo lygio sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus; 
  • bendrauja žodžiu ir raštu, gyvai arba virtualioje erdvėje, vartodami B2 kalbos mokėjimo lygio leksines, gramatines struktūras;
  • atlikdami kalbines veiklas, taiko supratimo, raiškos, interakcijos ir mediacijos strategijas;
  • remiasi kitų dalykų žiniomis, tikslingai naudojasi žodynais, žinynais ir kitomis moderniomis informacijos paieškos priemonėmis, pasirenka tinkamus šaltinius, vertina jų patikimumą;
  • išsiugdo gebėjimus ir norą mokytis kalbų studijuodami, profesinėje veikloje ir visą gyvenimą. 

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Komunikavimo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai kalbėdami ir rašydami pasirenka ir vartoja kalbines ir nekalbines raiškos priemones ir formas; pritaiko raiškos priemones ir formas įvairioms situacijoms ir adresatams asmeninio gyvenimo, mokymo(si), viešosios veiklos ir iš dalies profesinės veiklos srityse komunikuodami gyvai ir virtualiojoje erdvėje; kuria komunikavimo aplinką; kalbėdami ir rašydami taiko reikiamas strategijas (planuoja, pasitaiso, patikslina, redaguoja ir pan.); komunikuodami žodžiu ir raštu atsižvelgia į adresatą, komunikacinį tikslą, situaciją; išlaiko dėmesį, išklauso pašnekovą, tinkamai reaguoja; komunikuodami žodžiu ir raštu atskleidžia savo asmenybę, suvokdami savo ir kitų skirtybes; klausydami ir skaitydami atpažįsta patyčias, įžeidžiamo turinio, nepakantumą ir smurtą skleidžiančius pranešimus; klausydami ir skaitydami analizuoja ir vertina įvairias komunikavimo intencijas, supranta asmenines nuostatas išreiškiančius pranešimus, skiria faktus ir nuomonę; analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimus, tekstus, pranešimo tikslingumą, pagrįstumą, įvairių šaltinių patikimumą.

Pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai vartoja kalbos išteklius, kurie apima kalbines komunikacines (funkcines, semantines, gramatines, leksines, diskurso, fonologines ir kt.), sociokultūrines, tarpkultūrines žinias ir gebėjimus; taiko užsienio kalbos išteklius, reikalingus atlikti kalbines veiklas siekiant realizuoti įvairias komunikacines intencijas įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose; perskaito ir suvokia skaitomus tekstus ir supranta jų teikiamą informaciją, reaguoja į ją; suvokia skaitomo literatūrinio teksto prasmes, meninių kalbos priemonių vartojimo reikšmingumą; sparčiai plečia žodyną, vartoja abstrakčias ir konkrečias sąvokas, kalbos pažinimo sąvokas ir terminus; atlieka kalbines veiklas, apimančias recepciją ir (arba) supratimą, produkavimą ir (arba) raišką, interakciją ir (arba) sąveiką, mediaciją ir (arba) tarpininkavimą; taiko užsienio kalbos dalykui, kalbų mokymuisi būdingas mąstymo formas, pavyzdžiui, klausydami ir skaitydami apdoroja, analizuoja, vertina tekstus turinio ir sandaros požiūriu, kitų dalykų žinias taiko per užsienio kalbos pamokas; kalbėdami ir rašydami taiko turimas žinias ir gebėjimus naujuose kontekstuose; atlikdami produkavimo ir interakcijos veiklas, kelia klausimus, identifikuoja problemas, siūlo problemų sprendimo būdus, įgyvendina idėjas; planuoja, stebi, vertina, reflektuoja mokymo(si) procesą, savo mąstymą; savistabą, savianalizę susieja su mokymo(si) tikslais ir rezultatais.

Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi, kai supranta žiūrimus vaizdo įrašus, TV laidas, filmus, jų pagrindines mintis ir detales; naudojasi skaitmeniniais žodynais, vertimo programomis, kitais suprasti padedančiais įrankiais; žaisdami pasirenka, pavyzdžiui, žaidimų lygį, spalvą, formą; sukuria skaidrių pateiktis su užrašais ekrane, įgarsina tekstą, pateikia pavyzdžių naudodami įvairias medijas (grafinę, vizualinę, vaizdo); užpildo formą įrašydami asmeninę informaciją; užsisako prekę ar paslaugą internetu; sukuria filmuką ir (arba) reportažą, vaizdo ir garso įrašą; sukuria tinklalaidę (podcast: audio/videocast) tam tikra aktualia tema, pasidalindami svarbia patirtimi arba kurdami išgalvotą istoriją; įrašo ir (arba) parengia interviu, pavyzdžiui, su mokyklos svečiu ar projekto partneriu; parašo TV laidos, tinklalapio recenziją, pateikia vertinimą, komentarą; analizuodami ir vertindami informaciją, atskiria faktus ir nuomones, atpažįsta melagingas naujienas; audiovizualiniam kūriniui rengti pasirenka tinkamas skaitmenines priemones ir tekstų rengykles; saugiai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, remiasi asmens duomenų bei privatumo sauga skaitmeninėje erdvėje; kritiškai vertina skaitmeninio turinio pasirinkimą; dalyvaudami virtualioje komunikacijoje paskelbia įrašus apie patirtus dalykus, etiškai pakomentuoja kitų įrašus; dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, apsikeičia su jais informacija; dirbdami projekto grupėje vykdo tiesiogines instrukcijas, atlieka bendras užduotis; bendradarbiaudami grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūros, religijos, kalbos mokėjimo lygio ir pan. asmenų, atlieka komandines užduotis, rodo grupės nariams pagarbą, supranta individualius asmenų skirtumus, jei nesutaria, ieško kompromiso, mandagiai kalba, kuria pozityvią atmosferą; sprendžia problemas pasitelkdami skaitmenines technologijas.

Kūrybiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai svarsto, ką norėtų sužinoti, tyrinėti, išbandyti; renka kūrybai reikalingą informaciją iš įvairių šaltinių ir artimos socialinės aplinkos; pasitelkia vaizduotę tam, kad pasiūlytų kūrybinę idėją; kelia klausimus, problemas ir pateikia sprendimo būdus bei juos pagrindžiančius argumentus; teikia alternatyvas, argumentuoja; generuoja originalias idėjas; savarankiškai atlieka kūrybines užduotis; turimas žinias ir gebėjimus perkelia į naują kontekstą; kūrybinei veiklai renkasi asmeniškai ar socialiai prasmingas temas; atlikdami projektinę veiklą apie Lietuvos ir kitų šalių aktualijas, kuria pristatymus, plakatus, filmukus ir pan., įžvelgia problemas ir kūrybines galimybes įvairiuose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose; susidūrę su sunkumais, tęsia pradėtą veiklą, koreguoja darbą, siekia baigti; kūrybos rezultatus pristato įvairiais būdais, juos renkasi tikslingai, taiko įvairias kūrybinės veiklos priemones; apibūdina savo ir kitų sukurtus produktus, vertina juos pagal nurodytus ar pasirinktus kriterijus; kuria atskirai ir grupėje, dalinasi savo žiniomis, kūrybinėmis idėjomis, patirtimi su kitais mokiniais; bendradarbiaudami komandoje, taiko mediacijos strategijas; grupėje laikosi kūrybinės etikos taisyklių, prisitaiko prie kitų asmenų interesų, prisiima atsakomybę už pasirinktą ar priskirtą vaidmenį; priima alternatyvius sprendimus, atsižvelgdami į kontekstą ir aplinkybes bei įvertindami rizikas.

Kultūrinę kompetenciją mokiniai ugdosi, kai mokosi atpažinti ir stebėti kultūros kūrinius artimoje aplinkoje; tyrinėja ir lygina kultūrų objektus ir reiškinius; susipažinę apibūdina Lietuvos kultūros papročius, istoriją, mokslą, menus, literatūrą, kultūros, mokslo, visuomenės veikėjus, vertina jų veiklą, pasiekimus; mokosi atsakingai naudotis medijomis; aptaria kultūros renginių reikšmę savo asmeniniame, mokyklos, bendruomenės, šalies, pasaulio gyvenime; suvokia savo kultūrinius interesus, įgyvendina juos; siūlo kultūrinės raiškos idėjas klasės, mokyklos, bendruomenės projektams, renginiams; dalyvauja klasės, mokyklos, bendruomenės kultūrinėje veikloje kaip kūrėjas, atlikėjas, aktyvus stebėtojas, kritiškas medijų meno vartotojas; vertina Lietuvos ir pasaulio daugiakalbiškumą ir daugiakultūriškumą; lygina ir kritiškai vertina vertybes, idėjas, komunikacijos formas, kultūros pasiekimus Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros kontekstuose;analizuoja ir lygina tradicinės ir šiuolaikinės Lietuvos kultūros objektus, reiškinius, kūrinius, interpretuoja šalies lokalius, regioninius kultūros reiškinius bei vertina jų svarbą šalies kultūrai; atsakingai vartoja intelektinius kultūros produktus, pritaiko savo kultūrines žinias asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime bei užsienio kalbos mokymo(si) procese; įvairias veiklas aptaria užsienio kalbos pamokose; kritiškai vertina įvairių kultūros reiškinių poveikį šalies, Europos ir pasaulio kultūros raidai; siekia bendrauti užsienio kalba ir kurti kartu su kitų kultūrų atstovais.

Pilietiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai išvardija Lietuvos valstybės simbolius, aptaria jų svarbą; nusako piliečio teises ir pareigas, analizuoja, kodėl būtina ginti savo teises ir vykdyti pareigas; paaiškina, kodėl bendruomenėje būtina laikytis taisyklių; švenčia valstybines šventes, dalyvauja pilietinėse veiklose; išvardija Lietuvos ir tarptautines institucijas, ginančias žmogaus teises; išvardija pagrindines tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuvos valstybė; nusako valstybėje veikiančių institucijų funkcijas, jų svarbą demokratijai; lygina Lietuvos ir kitų kraštų demokratinių judėjimų panašumus ir skirtumus; dalyvauja kuriant klasės taisykles; nusako, kaip supranta demokratiją klasėje, mokykloje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje; analizuoja bendruomenėje ir visuomenėje priimtinų taisyklių, normų laikymosi svarbą, daugumos ir mažumų teises ir jų apsaugą demokratinėje visuomenėje; identifikuoja demokratiškų ir nedemokratiškų kraštų gyvenimo skirtumus, aptaria demokratijos privalumus ir trūkumus ar pavojus; susipažįsta su darnios ekologinės aplinkos kūrimo principais; paaiškina, kodėl reikia saugoti kultūros ir gamtos išteklius, aptaria žmonių elgesį juos tausojant; pateikia pasaulio gamtos ir kultūros paveldo pavyzdžių; išvardija, apibūdina Lietuvos materialųjį ir nematerialųjį paveldą, aptaria būtinybę su juo elgtis atsakingai; rodo pagarbą kitokiai nuomonei, paaiškina savo požiūrį, ieško kompromiso; išvardija konfliktų sprendimo būdus; dalyvauja savanoriškoje, labdaringoje veikloje, aptaria ir vertina savo vaidmenį; suvokia žiniasklaidos vaidmenį demokratijoje, atpažįsta netikras naujienas, aptaria melagingų naujienų žalą; nurodo ir apibūdina LDK daugiakalbės ir daugiatautės valstybės svarbą šiandieninėje kultūroje, valstybės okupacijų poveikį jos raidai ir modernios Lietuvos Respublikos kuriamą pasauliui atvirą kultūrinį palikimą.

Socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją mokiniai ugdosi, kai atpažįsta ir išsako savo emocijas, išvardija savo vertybes, asmenines savybes, paaiškina savo elgesį; apibūdina norus, pomėgius, gebėjimus, pasako, ką nori išmokti daryti geriau; išsikelia tikslą, sukuria jo pasiekimo planą, vertina savo pažangą siekiant tikslo; motyvuoja save ir kitus įveikti nepalankias situacijas; rūpestingai ir draugiškai elgiasi klasėje; dirbdami grupėje laikosi sutartų darbo grupėje taisyklių; atpažįsta ir nusako pavojingą ir nesaugų elgesį; reaguoja į nepagarbų ar patyčių elgesį ir siekia jį įveikti; palaiko kitus, o prireikus patys paprašo palaikymo; paaiškina, kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos ištikus nesėkmei; suprasdami skirtingas vertybinės nuostatas, rodo pagarbą įvairių kultūrinių, socialinių grupių, skirtingo amžiaus, fizinių ar intelektinių gebėjimų, skirtingos tautybės, rasės, mąstysenos ar gyvensenos asmenims; supranta asmeninių savybių vaidmenį dirbant komandoje; sprendžia tarpasmeninius konfliktus; dėmesingai klausosi ir analizuoja, kaip klausymasis ir kalbėjimas padeda išvengti konfrontacijos; analizuoja ir paaiškina mokyklos, bendruomenės, visuomenės taisyklių svarbos priežastis; vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims apibūdinti, supranta vartotinų ir nevartotinų žodžių konotacines reikšmes; rūpinasi savo kūno ir aplinkos švara; paaiškina, kokie produktai yra palankūs ir nepalankūs sveikatai, laikosi sveikos mitybos taisyklių mokykloje; suvokia ir apibūdina atsakomybę ir pasekmes už sveikatai kenkiančius sprendimus ir veiksmus; paaiškina šeimos, mokyklos, bendruomenės, visuomenės taisyklių ir priimtinų normų laikymosi svarbą; aptaria sveiko gyvenimo būdo principus, fizinės ir emocinės sveikatos dermę; aptaria turimas alternatyvas, paaiškina globalius, su šia tema susijusius procesus.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Tai vyksta, kai kalbos vartotojas apdoroja ir supranta sakytinius, rašytinius ir audiovizualinius tekstus; ši sritis apima klausymo(si), skaitymo ir video peržiūros veiklas. Šios pasiekimų srities pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Minimaliai supranta mokytojo instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta mokytojo instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A1.2). Supranta mokytojo instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas mokytojo pateiktas instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; visuomet atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos nariai, draugai.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, klasė, mokymo(si) veiklos. Žaidimai, pomėgiai.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktai, gėrimai. Kūno dalys. Mankšta, judėjimas. Poilsis.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos narių profesijos, darbai. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Susisiekimo priemonės ir saugumo taisyklės. Parduotuvės, prekės.

Komunikacija: realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Kasdienėje veikloje naudojami įrenginiai.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose situacijose.

Anglų kalba 1–2 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a beautiful day). Demonstrative (this house, that city). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Numbers: 1-20. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense. Be going to, I’d like. Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.).

Prancūzų kalba 1–2 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (sur, dans etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Verbe: Irréguliers (être, avoir, aller); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba 1–2 klasių koncentras.

Artikel: unbestimmter und bestimmter Artikel im Nominativ, Akkusativ, Possesivartikel mein; Imperativ: kommen (du). Negation nicht. Personalpronomen (ich, du, er, sie, wir, ihr, sie (Plural)). Präposition aus+Land, in +Kontinent, am+Wochentag, bei+Person. Verb: sein, heißen (ich, du), mögen (ich mag), regelmäßige Verbkonjugation (Singular, Plural): kommen, wohnen, haben (ich, du, er/sie), möchten (ich, du), möchten+Infinitiv. Zahlen: Kardinalzahlen 1–12.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Mokomasi vartoti raidžių pavadinimus, susipažįstama su kalbinių veiklų pavadinimais (klausymas, kalbėjimas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 1–2 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis.  
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. 
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. 
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Svoris. 
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Pradžia. Pabaiga. 
Kiekybė: skaičius. Kiekis. 
Fizinis požymis: matomumas ir (arba) vaizdas. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: kaina. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. 

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas įprastai veiklai atlikti, klausimas, trumpas komentaras, skanduotė, dainelė.

Komunikacinės intencijos. 1–2 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Registras ir mandagumo normos. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 1–2 klasių koncentras.

Sakytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas Mokomasi suprasti mokytojo teikiamas instrukcijas, nurodymus įprastai veiklai atlikti (pavyzdžiui, prašom sėstis, sustokime ratu, pažaiskime), kai kalbama lėtai, aiškiai, pakartojama, pasitelkiami paveikslėliai ar gestai. Pokalbio, diskusijos supratimas. Mokomasi suprasti paprastus mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus apie pažįstamus dalykus (pavyzdžiui, pomėgius), kai kalbama lėtai, naudojama vizualizacija ar gestai. Pranešimo, pasisakymo, paskaitos supratimas. Mokomasi suprasti paprastus trumpus sakinius apie pažįstamus dalykus (pavyzdžiui, šeimą, mokyklą, pomėgius), kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė medžiaga ar gestikuliuojama. Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius, frazes, suprasti temą ir esmę trumpų pasakojimų, kai kalbama lėtai, aiškiai ir pateikiama vaizdinė medžiaga ar gestikuliuojama.
3–4 klasių koncentras Minimaliai supranta trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis; tik suteikus pagalbą, supranta temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis; temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A1.2). Supranta trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis; temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas pateiktas trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis; temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.4).

Apie save. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, asmeninių savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Vietos, pastatai mieste. Transportas, kelias į mokyklą ir namo. Saugaus eismo taisyklės. Kelionės, atostogos. Parduotuvės, pirkiniai, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Susirašinėjimo draugai, ryšiai su bendraamžiais kitose šalyse. Internetas, socialiniai tinklai, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. 3–4 klasių koncentras.

Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, bendrauti laikantis paprastų kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklių (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi užsienio kalboje atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnai girdimus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a nice picture). Comparative, superlative degrees (tall – taller – tallest, good – better – best). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but, because). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Numbers. Cardinal numbers 21–1000. Ordinal numbers 1st–30th. Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense: Be going to, I’d like. Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much). Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.). Can/could (suggestion: Can I help?)

Prancūzų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais/). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle). Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjektiv. Eher Kurzform. Adjektive mit zu (zu süß, zu sauer). Komparation: gern, lieber, am liebsten. Adverb: immer, meistens, oft, manchmal, nie. Zuerst, dann, zum Schluss. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel kein im Nominativ und Akkusativ (Singular und Plural); Possesivartikel (mein, dein, sein, ihr, unser, euer im Nominativ und Akkusativ (Singular). Dativ als feste Wendung (in der Schweiz). Genitiv bei Namen. Pluralformen der Nomen. Artikel bei Komposita. Präpositionen. Temporal, immer mit Dativ: am+Wochentag, Datum, im+Monat, nach Land/Stadt, von+nach Stadt+Land, von+bis. Temporal, immer mit Akkusativ, um+Uhrzeit. Lokal: Ort: an, auf, in/im; Richtung: aus+Land, Stadt, beim. Modal: aus, mit+Kleidungsstücke/Gegenstände, Verkehrsmittel, Personen, ohne. Wechselpräpositionen: in, an, auf. Präpositione für+Personen. Pronomen. Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ, in Dativ nur als feste Wendung (Wie geht es Ihnen?). Inderfinita: man. Fragepronomen welcher. Demonstrativpronomen: nächst+, jed- +Zeitangaben. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben (z.B.: heißen, machen, füttern, sammeln spielen), unregelmäßige Verben mit Vokalwechsel (z.B.: essen, fahren, geben, gefallen, kommen, laufen, nehmen, schlafen, sprechen, tragen). Sein, haben, werden als Vollverb. Trennbare Verben (z.B.: anfangen, anrufen, aufstehen, aussehen, aufschreiben, einkaufen, fernsehen, mitkommen, mitbringen). Modalverben und ihre Konjugation (möchten (ich, du), müssen, können). Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben (z. B. arbeiten, fragen, glauben, lernen, machen), trennbare Verben (z. B. einkaufen, abholen), nicht trennbare Verben (z. B. verkaufen, bezahlen, entschuldigen), Verben auf –ieren (z.B. passieren, telefonieren). Unregelmäßige Verben: einfache Verben (z.B. bleiben, essen, fahren, haben, lesen, trinken), trennbare Verben (ab / weg...) fahren, (an/mit...) kommen, (weg / aus...) gehen, aufstehen, (aus / ein...) steigen, abfliegen, (weg / mit...) laufen. Andere Verben (bleiben, passieren). Präteritum: sein, haben als Vollverb. Modalverben müssen, können, wollen, dürfen. Imperativ: du–Form, ihr–Form für einfache Verben, trennbare Verben, Verben. Zahlwörter. Kardinalzahlen (eins, eine Million). Ordinalzahlen am +Datum. Uhrzeiten im Alltag. Syntax. Aussagesätze (Position des Verbs, des Modalverbs, trennbare Verben). W-Fragen Ja / Nein Fragen. Imperativsätze. Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, bei Perfekt. Verneinung mit nicht, mit kein, keinen, keine. Fragen mit nicht oder kein. Satzverbindungen mit und, aber. Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.), mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.). Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.).

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Mokomasi suprasti ir vartoti raidžių pavadinimus, kalbinių veiklų pavadinimus (klausymas, kalbėjimas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 3–4 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Temperatūra. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vėlavimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas. Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis, motyvas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suprasti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas įprastai veiklai atlikti, komentaras, trumpas skelbimas, trumpas pokalbis, trumpas apibūdinimas ar pasakojimas (pavyzdžiui, daina, pasaka ir kt.). 

Komunikacinės intencijos. 3–4 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbantis ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 3–4 klasių koncentras.

Sakytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas.Mokomasi suprasti trumpas, paprastas instrukcijas, nurodymus įprastai veiklai atlikti, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Mokomasi suprasti paprastas nuorodas skelbimuose (pavyzdžiui, skaičius, laiką traukinių stotyje), kai kalbama lėtai ir aiškiai. Pokalbio, diskusijos supratimas. Mokomasi suprasti paprastus klausimus, atsakymus, komentarus apie pažįstamus dalykus (pavyzdžiui, mokyklą, pomėgius), kai kalbama lėtai, aiškiai. Pranešimo, pasisakymo, paskaitos supratimas. Mokomasi suprasti labai paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis nuspėjamose situacijose (pavyzdžiui, šeima, mokykla, pomėgiai), kai kalbama labai lėtai ir aiškiai, darant ilgas pauzes. Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpus pasakojimus apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas. Mokomasi atpažinti žodžius, frazes, temą, suprasti kai kurias detales, kai kalbama lėtai, aiškiai ir pateikiama vaizdinė medžiaga ar gestikuliuojama.
5–6 klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; tik suteikus pagalbą, supranta adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A1.2). Supranta paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas pateiktas paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A1.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, transporto priemonės. Atostogų tipai. Vietovės mieste ir kaime, atstumas, kelias, judėjimas. Parduotuvės, prekės, paslaugos, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti sociokultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (arba) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti Lietuvos daugiakultūriškumo ir daugiakalbiškumo elementus, pastebėti gimtosios ir (ar) valstybinės, besimokomos užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti žodyną, reikalingą atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių, kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si) ir viešojo gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectives. Adjectives ending in -ed and -ing (excited, boring), comparative use of than (more interesting than, older than), superlative use of the definite article (the fastest, the most interesting). Adverbs. Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Determiners. Wide range (all, none, not (any), enough, (a) few). Discourse markers. Linkers expressing sequence (first, then, after that, later, finally). Modals. Ability: can/could. Possibility: may / might. Use of possibly, probably, perhaps. Obligation, necessity: must / mustn’t, have to, should. Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many). Numbers. Cardinal numbers 1001+. Ordinal numbers 31st+. Fractions: ½, 0.5 (a/one half), 1/3 (a/one third), ¼, 0.25 (a quarter). Passive. Past simple passive (This house was built...). Prepositions and prepositional phrases. Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as). Possessives. Use of ’s and s’ (student’s, students’). Pronouns. Possessive (our, ours). Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, where, how much). Verbs. Phrasal verbs (get up, put on, take off). Verb+ing. Gerund (Dancing is my hobby.). Verb+to+infinitive. (Invitation: Would you like to go to the concert?). To + infinitive (purpose: I went there to visit my friends.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to. Future tense. Be going to. Present continuous for future (arrangements). Future simple (will). Word building. Most common suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.). Articulateurs (et/ou/alors/parce que). Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année). Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.). Négation (ne...pas, oui, si, non). Nom: Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui). Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Vokiečių kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. so...wie, genauso...wie, ...als...). Adjektive nach den bestimmten Artikeln (z. B. der neue Mantel). Adjektive nach den unbestimmten Artikeln (z. B. dein neuer Mantel). Adjektive vor dem Nomen – ohne Artikel (z. B. frisches Obst). Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Nullartikel. Artikelwörter dies..., welch..., was für ein(e) in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pluralformen der Nomen. Suffixe als Genusangabe, Komposita. Präpositionen. Temporal: seit, von...an, während, zu, bis. Lokal: gegenüber, von, vor, durch, um. Wechselpräpositionen: in, an, auf, vor, hinter,über, unter, neben, zwischen. Pronomen. Possessivartikel in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pronomen ein..., kein..., mein..., welch... (z. B.: ▪ Wo sind die Brötchen? – Die sind doch auf dem Tisch. ▪ Möchtest du noch ein Brötchen? – Ja, ich nehme gerne noch eins. ▪ Holst du Brötchen? – Nein, wir haben noch welche.). Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Reflexivpronomen (Akkusativ). Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben: sein, haben, werden als Vollverb. Verben mit Präfix: trennbare Verben. Verben mit Präfix: untrennbare Verben. Modalverben und ihre Hauptbedeutungen. Verben mit Präpositionen. Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben. In schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Imperativ. Sie–Form, du–Form, ihr–Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar). Konjunktiv. Höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte). Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen. Syntax. Aussagesätze. W–Fragen. Ja / Nein Fragen. Imperativsätze mit zweiteiligem Prädikat (z. B. Zieh dich warm an.). Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, beim Perfekt, Dativ und Akkusativ-Ergänzung (z. B. Ich kann Ihnen den Weg zeigen.). Satzverbindungen mit und, oder, aber / doch, denn. Hauptsatz und Nebensatz: dass, weil, wenn, damit, wie. Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor Relativsätze im Nominativ und Akkusativ. Indirekte W–Fragen: wie, wo, wann...Satzgefüge: deshalb/darum. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.). Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.). Satzbau: Subjekt –Verb(teil) – Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb(teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinių kalbos dalių pavadinimais (daiktavardis, veiksmažodis, artikelis, jungtukas etc.), kai kurių kalbinių formų pavadinimais (esamasis laikas, aukštesnysis laipsnis etc.), kai kurių sakinio dalių pavadinimais (veiksnys, klausiamasis žodelis etc.)

Abstrakčiosios sąvokos. 5–6 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis; mokomasi reikšti sąvokas, mintis, kuriant pasakymus, trumpus tekstus; suvokti ir vartoti sinonimus, antonimus, paprastas kolokacijas.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra, mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus), aiškinamasi, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais, laiško teksto sandara (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas), rašinio ar trumpo straipsnio sandara (įžanga, dėstymas, pastraipa, pabaiga).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, skelbimas, orų prognozė, informacinis pranešimas, trumpas pokalbis (telefonu), trumpas interviu, trumpas adaptuotas grožinis ir (arba) pažintinis audio tekstas.

Komunikacijos intencijos. 5–6 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su mandagiais pasakymais. Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.  

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 5–6 klasių koncentras.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nurodymus, kai kalbama lėtai ir aiškiai pažįstamose situacijose (pavyzdžiui, sportuojant, stovyklaujant); nurodymus dėl laiko, datų, skaičių, kaip nueiti iš vienos vietos į kitą ir pan., viešuosius skelbimus dėl saugumo, elgesio taisyklių. Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti: trumpus paprastus pokalbius, diskusijos apie pažįstamus dalykus temą, dalyvių požiūrį (pavyzdžiui, pritaria, nepritaria), kai kalbama lėtai, aiškiai. Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpo gerai struktūruoto pranešimo, pasisakymo pažįstama tema pagrindines mintis, kai kalbama lėtai, aiškiai, paprasta kalba, pakartojama, remiamasi pavyzdžiais ir vaizdine medžiaga (pavyzdžiui, plakatu, skaidrėmis). Mokomasi suprasti konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose, pavyzdžiui, ekskursijoje, muziejuje). Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdine medžiaga iliustruotus pasakojimus, adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis.
7–8 klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Dažnai prireikia pagalbos. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Pagalbos reikia atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijas naudoja ne visuomet tikslingai (A1.2). Supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Rezultatai parodo, jog naudoja pagrindines supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja pagrindines supratimo strategijas (A1.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, būdo savybės, mėgstami ir nemėgstami dalykai, veikla ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: bendravimas, santykiai su bendraamžiais, tėvais, mokytojais, kaimynais ir pan. Pagarba, sutarimas, bendra veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveikimas. Poilsis, miegas ir pan.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės 7–8 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai. Savanorystė. Įvairių darbuotojų funkcijos, būtini gebėjimai. Asmenybės – įvairių profesijų atstovai.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, susisiekimas, nakvynė, maitinimasis ir pan. Prekių ir paslaugų įsigijimas. Asmeninių finansų tvarkymas.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų. Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė 7–8 klasių koncentras.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose, susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendraujant daugiakultūrėje aplinkoje gerbti kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove. Lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis, frazelogizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais, susijusiais su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si), viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis, mokomasi pasirinkti gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba 7–8 klasių koncentras.

Adjectives. Collocations (deep sleep, heavy rain). Adverbs. Adverbial phrases of time, place and frequency and their positions in the sentence. Adverbial phrases of degree, extent, probability. Comparative and superlative form of adverbs. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Second and third conditional. Determiners. Broad range (all, most, both, enough). Discourse markers. Linkers expressing cause and effect, comparison and contrast etc. (however, on the one hand, therefore). Markers to structure informal spoken discourse (well, anyway). Modals. Possibility: might, may, will. Obligation, necessity: must/have to, ought to, need to. Modals past: should have, might have etc. Must/can’t (deduction: must be tired). Nouns. Countable and uncountable nouns. Numbers. Cardinal (2 thousand, thousands of people). Ordinal. Fractions. Decimal (1.10 – one point ten). Passive. Simple passive. Postpositions. Verbs + for (wait for). Verbs + from (suffer from). Verbs +in (believe in). Verbs + of (approve of). Verbs + on (depend on). Verbs + to (listen to). Verbs + with (agree with). Double Genitive. (He is a cousin of Agne’s.). Pronouns. Reflexive (myself, yourself, yourselves). Relative (who, whose). Demonstrative (this/that, these/those). Indefinite (any, anything, both, nobody, other). Interrogative (who, whom, whose). Phrasal Verbs. Extended phrasal verbs (switch the light on). Questions. General questions. Special questions. Tag questions. Indirect questions. Reported speech (range of tense forms: simple, continuous, perfect). Verb. Verb patterns (V + to, V + -ing). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Present Perfect vs Past Simple. Present Perfect Continuous. Past tenses. Past Simple. Past Continuous. Used to / didn’t use. Would expressing habit. Past Perfect. Future tense. Future simple. Future continuous. Passives. Simple passive. Word form building. Broad range of suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 7–8 klasių koncentras.

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel). Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.). Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt...tantôt, ou...ou, non seulement...mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.). Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si). Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.). Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel). Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.). Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.). Verbe: Temps de l’indicatif: présent, passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Vokiečių kalba. 7–8 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparation der Adjektive und Adverbien. Deklination der Adjektive. Wortbildung: Nominalisierte Adjektive. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Deminstrativartikel in allen Kasus Nullartikel. Negationsartikel in allen Kasus. Artikelwörter in allen Kasus. Pluralformen Deklination der Nomen. Die n–Deklination. Wortbildung: Nominalisierte Verbformen, Suffixe als Genusangabe, Präfixe, Komposita. Präpositionen. Präpositionen mit Dativ, Akkusativ, Genitiv, Wechselpröpositionen. Pronomen. Possessivartikel in allen Kasus. Demonstrativpronomen in allen Kasus: derselbe. Indefinitpronomen (z. B. wenige, ein paar, einige, manche, wenige, irgendwelche). Personalpronomen. Reflexivpronomen. Präpositionalpronomen. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Verben mit Präfix: trennbare Verben, untrennbare Verben. Imperativ. Modalverben, ihre Haupbedeutungen sowie zum Ausdruck von Vermutungen, Distanzierung (können, sollen). Verben mit Präpositionen. Partzip I. Perfekt: Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum: sein, haben, werden als Vollverb. Modalverben. Regelmäßige und unregelmäßige Verben als einfache, trennbare und nicht trennbare Verben. Plusquamperfekt. In der Vergangenheit die Vorzeitigkeit angeben können: nachdem, seitdem. Futur I. Zum Ausdruck der Zukunft, einer Absicht, Ankündigung, Aufforderung, eines Versprechens. Konjunktiv II. Gegenwart von haben, sein, werden, können, mögen. würde + Infinitiv zum Ausdruck von Höflichkeit, Wunsch, Vorschlag, Auffoderung. Passiv. Präsens, Präteritum, Perfekt, Infinitiv Passiv (Präsens, Präteritum). Syntax. Aussagesätze. Fragesätze. Imperativsätze. Die Satzklammer. Stellung von Pronomen bei Verben mit zwei Ergänzungen. Satzverbindungen mit und, oder, aber/doch, denn. Indirekte Fragen. Satzgefüge (Vorgestellt und Nachgestellt): Kausale Nebensätze (z. B. weil, da, deshalb, deswegen, darum). Konzessive Nebensätze (z. B. obwohl, trotzdem, dennoch). Finale Nebensätze (z. B. damit, um...zu). Temporale Nebensätze mit Angaben von Gleichzeitigkeit und Vorzeitigkeit bzw. Nachzeitigkeit: (z. B. wenn, als, seit(dem), nachdem, bevor). Relativsätze. Infinitiv mit zu. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Erstellung (z. B. Sollte er früher kommen, (so) informieren sie mich.). Vergleichsatz (z. B. Er hat gute Leistungen (genau)so wie ich. / Je mehr, desto besser.). Irrealis. Satzbau. Zweiteilige Konnektoren (z. B. entweder-oder, nicht nur-sondern auch, sowohl-als auch, ect.).

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti pagrindinių kalbos dalių pavadinimus, kalbos formų pavadinimus (esamasis laikas, sąlygos sakinys, aukštesnysis laipsnis etc.), žodžio dalių pavadinimus (priešdėlis, priesaga etc.), teksto struktūrinių dalių pavadinimus (įžanga, dėstymas, pabaiga).

Abstrakčiosios sąvokos. 7–8 klasių koncentras.

  Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus ir (arba) rišlų diskursą.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Kuriamas vientisas tekstas jungiant prasminius elementus. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, nesudėtinga techninė instrukcija, skelbimas, pranešimas, pokalbis, diskusija, interviu, adaptuotas grožinis audio tekstas, žinios.

Komunikacinės intencijos. 7–8 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras). 

Registras ir mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją; komunikuojant su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 7–8 klasių koncentras.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją, pavyzdžiui, kaip naudotis kokiu nors prietaisu. Mokomasi suprasti detalias nuorodas pažįstamoje aplinkoje, skelbimus viešose vietose (pavyzdžiui, oro uoste, autobuse, koncerte), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus. Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales, kai kalbama normine kalba ir aiškiai. Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpą pranešimą, pasisakymą pažįstama tema, kuris paremtas vaizdine medžiaga ir paaiškinimais, pateikiamas paprasta kalba ir yra gerai struktūruotas: suprasti pagrindinės minties eigą, kai kalbama gana lėtai, aiškiai, normine kalba. Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą ir pagrindines mintis, adaptuotų pažintinių garsinių tekstų, knygų pagrindines mintis.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų, paskaitų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga, pagrindines mintis ir detales; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis ir detales. Dažnai prireikia pagalbos. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų, paskaitų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga, pagrindines mintis ir detales; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis ir detales. Pagalbos prireikia atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijas naudoja ne visuomet tinkamai (A1.2). Supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų, paskaitų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga, pagrindines mintis ir detales; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis ir detales. Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų, paskaitų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga, pagrindines mintis ir detales; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis ir detales. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A1.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, charakteris, įvaizdžio kūrimas, veikla, pomėgiai, vertybės, įsitikinimai, autoritetai, idėjos, žavinčios asmenybės ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: žmonių bendravimas, santykiai, kartų skirtumai, bendruomenės veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, mokykloje, bendruomenėje, valstybėje. Žmogaus teisės ir pareigos. Lygios galimybės, pagarba įvairaus amžiaus, rasės, tautybės, lyties tapatybės, turintiems negalią, skirtingų įsitikinimų asmenims ir pan.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveikimas. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: ateities planai, profesijos, vasaros darbo galimybės. Įvairiuose darbuose reikalingos žinios ir gebėjimai. Asmeninių finansų tvarkymas. Asmenybės, autoritetai – įvairių profesijų atstovai.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: kelionių planavimas, susisiekimas, šalys ir miestai, apgyvendinimo įstaigos ir pan. Parduotuvės ir paslaugos, maitinimo įstaigos, bankas, policija, medicininė pagalba ir pan. Asmeninių finansų tvarkymas.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Medijų raštingumas. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų. Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, medicinoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai: susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendraujant daugiakultūrėje aplinkoje gerbti kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove, lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti pakankamą žodyną, kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymusi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis žodžių reikšmėmis. Vartojami frazelogizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, prireikus žinomas struktūras pakeičiant sinonimiškomis. Mokomasi vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras, taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Anglų kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjectives. Collocations (big event, great palace). Adverbs. Adverbial phrases of time, place and frequency and their positions in the sentence. Adverbial phrases of degree, extent, probability. Comparative and superlative form of adverbs. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Second and third conditional. Determiners. Broad range (all, most, both, enough). Discourse markers. Linkers expressing cause and effect, comparison and contrast etc. (however, on the one hand, therefore). Markers to structure informal spoken discourse (well, anyway). Modals. Possibility: might, may, will. Obligation, necessity: must/have to, ought to, need to. Modals past: should have, might have etc. Must/can’t (deduction: You must be tired.). Nouns. Countable and uncountable nouns. Numbers. Cardinal. Ordinal. Fractions. Decimals. Passive. Simple passive. Verbs + for (wait for). Verbs + from (suffer from). Verbs + in (believe in). Verbs + of (approve of). Verbs + on (depend on). Verbs + to (listen to). Verbs + with (agree with). Double Genitive. Pronouns. Reflexive (myself, yourself, yourselves). Relative (who, whose). Demonstrative (this/that, these / those). Indefinite (any, anything, both, nobody, other). Interrogative (who, whom, whose). Phrasal Verbs. Extended phrasal verbs (switch the light on). Questions. General questions. Special questions. Tag questions. Indirect questions. Reported speech (range of tense forms: simple, continuous, perfect). Verb. Verb patterns (V + to, V + -ing). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Perfect vs Past Simple. Present Perfect Continuous. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to / didn’t use. Would expressing habit. Past Perfect. Future tense. Future simple. Future continuous. Passives. Simple passive. Word form building. Broad range of suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjectifs: indéfinis (aucun, certain, chaque, etc.). Adverbe: Adjectifs employés adverbialement (chanter fort, chanter juste, etc.). Groupes prépositionnels (parler avec douceur, etc.). Adverbes en – ment (évidemment, etc.). Adverbes de temps: expression du passé ou du futur. Articulateurs: chronologiques du discours (d’abord, ensuite, enfin, premièrement, deuxièmement, etc.). Articulations logiques et simples: cause, conséquence. Connecteurs: d’énumération (d’abord, tout d’abord, en premier lieu, premièrement, après, ensuite, de plus, quant à, puis, en dernier lieu, pour conclure, enfin, etc.), d’opposition (mais, cependant, or, en revanche, pourtant, par contre, tandis que, néanmoins, au contraire, pour sa part, d’un autre côté, en dépit de, malgré, etc.), de cause-conséquence (car, en effet, effectivement, comme, parce que, en raison de, du fait que, sous prétexte, donc, alors, ainsi, par conséquent, etc.), de but (afin que, pour que, en vue de, etc.), de condition (si, au cas où, à condition que, pourvu que, à moins que, etc.), de concession (malgré, en dépit de, quoique, bien que, alors que, etc.), de comparaison (comme, de même que, ainsi que, aussi… que, etc.), de conclusion (en conclusion, pour conclure, en guise de conclusion, en somme, bref, ainsi, donc, en résumé, en un mot, par conséquent, finalement, enfin, etc.), d’addition (et, de plus, puis, en outre, non seulement..., etc.), de justification (car, c’est-à-dire, en effet, en sorte que, c’est ainsi que, etc.). Constructions impersonnelles: tournures impersonnelles simples (il est interdit de/il est utile de/il est important de, etc.). Mise en relief: (c’est…+ pronom relatif). Négation: (ne...aucun, ne...que, rien que, ne explétif, etc.). Localisation: temporelle: les prépositions de temps (la durée et le moment:

Vokiečių kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjektiv. Komparation der Adjektive und Adverbien. Deklination der Adjektive. Wortbildung: Nominalisierte Adjektive. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Deminstrativartikel in allen Kasus Nullartikel. Negationsartikel in allen Kasus. Artikelwörter in allen Kasus. Pluralformen Deklination der Nomen. Die n–Deklination. Wortbildung: Nominalisierte Verbformen, Suffixe als Genusangabe, Präfixe, Komposita. Präpositionen. Präpositionen mit Dativ, Akkusativ, Genitiv, Wechselpröpositionen. Pronomen. Possessivartikel in allen Kasus. Demonstrativpronomen in allen Kasus: derselbe. Indefinitpronomen (z. B. wenige, ein paar, einige, manche, wenige, irgendwelche). Personalpronomen. Reflexivpronomen. Präpositionalpronomen. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Verben mit Präfix: trennbare Verben, untrennbare Verben. Imperativ. Modalverben, ihre Haupbedeutungen sowie zum Ausdruck von Vermutungen, Distanzierung (können, sollen). Verben mit Präpositionen. Partizip I. Perfekt: regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum: sein, haben, werden als Vollverb. Modalverben. Regelmäßige und unregelmäßige Verben als einfache, trennbare und nicht trennbare Verben. Plusquamperfekt. In der Vergangenheit die Vorzeitigkeit angeben können: nachdem, seitdem. Futur I. Zum Ausdruck der Zukunft, einer Absicht, Ankündigung, Aufforderung, eines Versprechens. Konjunktiv II. Gegenwart von haben, sein, werden, können, mögen. würde + Infinitiv zum Ausdruck von Höflichkeit, Wunsch, Vorschlag, Auffoderung. Passiv. Präsens, Präteritum, Perfekt, Infinitiv Passiv (Präsens, Präteritum). Syntax. Aussagesätze. Fragesätze. Imperativsätze. Die Satzklammer. Stellung von Pronomen bei Verben mit zwei Ergänzungen. Satzverbindungen mit und, oder, aber/doch, denn. Indirekte Fragen. Satzgefüge (Vorgestellt und Nachgestellt): Kausale Nebensätze (z. B. weil, da, deshalb, deswegen, darum). Konzessive Nebensätze (z. B. obwohl, trotzdem, dennoch). Finale Nebensätze (z. B. damit, um...zu). Temporale Nebensätze mit Angaben von Gleichzeitigkeit und Vorzeitigkeit bzw. Nachzeitigkeit: (z. B. wenn, als, seit(dem), nachdem, bevor). Relativsätze. Infinitiv mit zu. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Erstellung (z. B. Sollte er früher kommen, (so) informieren sie mich.). Vergleichsatz (z. B. Er hat gute Leistungen (genau)so wie ich. / Je mehr, desto besser.). Irrealis. Satzbau. Zweiteilige Konnektoren (z. B. entweder-oder, nicht nur-sondern auch, sowohl-als auch, ect.)

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su kalbos sistemos dalių pavadinimais (fonetika, leksika, etc.), kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimais (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

  Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Analizuojami žodžių ryšiai su bendru kontekstu, loginiai kalbos elementų ryšiai ilgesniame diskurse.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: techninė informacija, vieši skelbimai, pranešimai, pasisakymai, paskaitos.

Komunikacinės intencijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan., mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Susipažįstama su dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymiais, būdingais neoficialiam registrui.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Sakytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją, pavyzdžiui, kaip naudotis kokiu nors prietaisu, detalias nuorodas, skelbimus viešose vietose (pavyzdžiui, oro uoste, autobuse, koncerte), kai kalbama aiškiai, o foninis triukšmas minimalus. Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi detaliai suprasti pokalbius ir diskusijas pažįstamomis temomis, kai kalbama normine kalba ir aiškiai. Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti pranešimą, pasisakymą, paskaitą pažįstama tema, kai kalbama tiesmuka kalba ir laikomasi aiškios struktūros, taip pat suprasti pagrindines mintis ir detales, kai aiškiai kalbama normine kalba. Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti adaptuotų grožinių garsinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales, pažintinių garsinių tekstų, knygų pagrindines mintis ir detales.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Minimaliai supranta instrukcijas, nurodymus, skelbimus; detalias nuorodas; pokalbius, diskusijas; pranešimus, pasisakymus, paskaitas asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo kontekste; minimaliai supranta klausomo audio literatūrinio teksto siužetą, detales, meninės raiškos priemones; minimaliai suvokia publicistinio, mokslo populiariojo teksto pagrindines mintis ir kai kurias detales. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta instrukcijas, nurodymus, skelbimus; detalias nuorodas; pokalbius, diskusijas; pranešimus, pasisakymus, paskaitas asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo kontekste; iš dalies supranta klausomo audio literatūrinio teksto siužetą, detales, meninės raiškos priemones; iš dalies suvokia publicistinio, mokslo populiariojo teksto pagrindines mintis ir kai kurias detales. Pagalbos prireikia atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijas naudoja ne visuomet tinkamai (A1.2). Supranta instrukcijas, nurodymus, skelbimus; detalias nuorodas; pokalbius, diskusijas; pranešimus, pasisakymus, paskaitas asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo kontekste; supranta klausomo audio literatūrinio teksto siužetą, detales, meninės raiškos priemones; suvokia publicistinio, mokslo populiariojo teksto pagrindines mintis ir kai kurias detales. Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas pateiktas instrukcijas, nurodymus, skelbimus; detalias nuorodas; pokalbius, diskusijas; pranešimus, pasisakymus, paskaitas asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo kontekste; visuomet supranta klausomo audio literatūrinio teksto siužetą, detales, meninės raiškos priemones; pilnai suvokia publicistinio, mokslo populiariojo teksto pagrindines mintis ir kai kurias detales. Savarankiškai atlieka visas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A1.4).

Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: įvaizdžio formavimas, idėjos, asmenybės ir pan.

IV Potemės: vertybės, įsipareigojimai, tikslai, idėjos, autoritetai, saviraiška ir pan.

Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, užsienio kalbos, interesai, ateities planai ir pan.

IV Potemės: studijos, specializacija, karjera, praktika, mainų programos ir pan.

Asmeninio ir viešojo gyvenimo patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: laisvalaikis, hobiai, kelionės, pirkiniai ir paslaugos, buitis, namų ruoša ir pan.

IV Potemės: savanorystė, darbo patirtis, asmeninis biudžetas ir pan.

Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

IV Potemės: streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

IV Potemės: medijų raštingumas, verbalinė ir neverbalinė komunikacija, socialinės konvencijos, dezinformacija, neapykantos kalba, kibernetinis saugumas ir pan.

Mokslas, technologijos ir inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos kasdieniame gyvenime ir pan.

IV Potemės: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos, jų vaidmuo pramonėje, medicinoje, Lietuvos mokslo pasiekimai ir pan.

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas ir pan.

IV Potemės: biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.

Kultūros tradicijos ir dabartis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, grožinė literatūra, menai ir pan.

IV Potemės: materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės ir pan.

Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (migracija ir pan.), Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, taikos siekis, solidarumas ir pan.

IV Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.

Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: demokratija, lygios galimybės, rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.

IV Potemės: politinės santvarkos, pilietinės visuomenės bruožai ir pan.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove. Lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti pakankamą žodyną, kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymusi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis žodžių reikšmėmis. Vartojami frazelogizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos mokėjimo lygyje B2 ir B2+ plėtojama žinomų gramatinių kategorijų raiška (B1+ pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas). Mokomasi atpažinti naujas gramatines reikšmes (pavyzdžiui, modalinių veiksmažodžių), suprasti sudėtingesnes gramatines struktūras ir prireikus jas panaudoti savo kalboje, mokomasi pasirinkti tinkamą gramatinę raišką pagal registrą.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojami kalbos sistemos dalių pavadinimai (fonetika, leksika etc.), kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimai (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Analizuojami žodžių ryšiai su bendru kontekstu, loginiai kalbos elementų ryšiai ilgesniame diskurse.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su programoje numatytų žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: instrukcija, techninė informacija, skelbimas, žinios, pranešimas, pokalbis, diskusija ir (arba) debatai, interviu, paskaita, reportažas, viešoji kalba, grožinis audio tekstas.

Komunikacinės intencijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).  

Registras ir mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan., mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Susipažįstama su dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymiais, būdingais neoficialiam registrui.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Sakytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti instrukcijas, nurodymus, techninę informaciją, detalias nuorodas asmeninio, viešojo, akademinio ir profesinės veiklos bendravimo kontekste, autentiškus rašytinius ir natūraliu tempu sakomus žodinius skelbimus (pranešimus) viešose vietose esant foniniam triukšmui. Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi detaliai suprasti klausomo natūralaus tempo pokalbio esmę, skirti detales, faktus ir nuomones įvairiomis asmeninio, visuomeninio gyvenimo ir akademinės bei profesinės veiklos temomis, kai kalbama aiškiai, natūraliu tempu, kai vartojama norminė leksika ir šnekamosios kalbos leksika su dažnai pasitaikančiais frazeologizmais, fraziniais veiksmažodžiais ir posakiais. Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti pranešimą, pasisakymą, paskaitą (ar jos ištrauką), audio knygą (ar jos ištrauką) įvairiomis asmeninio, visuomeninio gyvenimo ir akademinės bei profesinės veiklos temomis, kai kalbama bendrine kalba, natūraliu tempu su šnekamosios kalbos elementais ir (arba) intarpais, suprasti kalbos niuansus (žodžių žaismą, dviprasmybes, metaforas ir kt.), sakomo pranešimo pagrindinę mintį, detales, skirti faktą nuo nuomonės, iliustruojančius pavyzdžius nuo argumento, suprasti pranešime, kalboje, paskaitoje vartojamas retorines strategijas. Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti klausomo literatūrinio teksto (audio knygos; prozos, dramos ar poezijos; originalo ar adaptuoto kūrinio) siužetą, pagrindinę mintį, pagrindines vartojamas meninės raiškos priemones, suvokti ir nusakyti potekstę, galimas interpretavimo variacijas, išvardyti rašytojo pasirinktų priemonių poveikį skaitytojui ir reikšmę teksto prasmei, suprasti konotacijos esmę.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; tik suteikus pagalbą, randa specifinę informaciją vadovėlyje. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A2.1). Iš dalies supranta paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; kartais prireikia mokytojo pagalbos, kad rastų specifinę informaciją vadovėlyje. Rezultatai rodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A2.2). Supranta paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; randa specifinę informaciją vadovėlyje. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas pateiktas paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; visuomet randa specifinę informaciją vadovėlyje. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos nariai, draugai.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, klasė, mokymo(si) veiklos. Žaidimai, pomėgiai.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktai, gėrimai. Kūno dalys. Mankšta, judėjimas. Poilsis.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos narių profesijos, darbai. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Susisiekimo priemonės ir saugumo taisyklės. Parduotuvės, prekės.

Komunikacija: realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Kasdienėje veikloje naudojami įrenginiai.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose situacijose.

Anglų kalba 1–2 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a beautiful day). Demonstrative (this house, that city). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Numbers: 1-20. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense. Be going to, I’d like. Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.).

Prancūzų kalba 1–2 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (sur, dans etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Verbe: Irréguliers (être, avoir, aller); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba 1–2 klasių koncentras.

Artikel: unbestimmter und bestimmter Artikel im Nominativ, Akkusativ, Possesivartikel mein; Imperativ: kommen (du). Negation nicht. Personalpronomen (ich, du, er, sie, wir, ihr, sie (Plural)). Präposition aus+Land, in +Kontinent, am+Wochentag, bei+Person. Verb: sein, heißen (ich, du), mögen (ich mag), regelmäßige Verbkonjugation (Singular, Plural): kommen, wohnen, haben (ich, du, er/sie), möchten (ich, du), möchten+Infinitiv. Zahlen: Kardinalzahlen 1–12.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Mokomasi vartoti raidžių pavadinimus, susipažįstama su kalbinių veiklų pavadinimais (klausymas, kalbėjimas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 1–2 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reiškšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys: parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Svoris. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Fizinis požymis: matomumas ir (arba) vaizdas. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: kaina. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su laiško žanro teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: iliustruotas viešas užrašas, plakatas, trumpas iliustruotas tekstas, žinutė, trumpas elektroninis asmeninis laiškas.

Komunikacinės intencijos. 1–2 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.  
 

Registras ir mandagumo normos. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis. 

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). 1–2 klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti labai paprastas rašytines instrukcijas (pavyzdžiui, vadovėlyje). Suprasti labai paprastus viešuosius užrašus (pavyzdžiui, „Nešiukšlinti“), kai pateikiamos iliustracijos. Korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpą ir paprastą sveikinimo atviruką, kvietimo laiškelį, žinutę (datą, vietą, laiką). Specifinės informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti specifinę informaciją mokymo(si) tikslais (pavyzdžiui, vadovėlio skyriaus tema, pavadinimas, puslapis).
3–4 klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; tik suteikus pagalbą randa specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose; minimaliai supranta trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; suteikus pagalbą, supranta iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų esmę. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijas naudoja labai ribotai (A2.1). Iš dalies supranta paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; kartais prireikia pagalbos rasti specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose ar detaliai suprasti trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; iš dalies supranta iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų esmę. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A2.2). Supranta paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; randa specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose; detaliai supranta trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; supranta iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų esmę. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas pateiktas paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; visuomet randa specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose; detaliai supranta trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; pilnai supranta iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų esmę. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Apie save. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, asmeninių savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Vietos, pastatai mieste. Transportas, kelias į mokyklą ir namo. Saugaus eismo taisyklės. Kelionės, atostogos. Parduotuvės, pirkiniai, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Susirašinėjimo draugai, ryšiai su bendraamžiais kitose šalyse. Internetas, socialiniai tinklai, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. 3–4 klasių koncentras.

Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, bendrauti laikantis paprastų kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklių (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi užsienio kalboje atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnai girdimus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a nice picture). Comparative, superlative degrees (tall – taller – tallest, good – better – best). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but, because). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Numbers. Cardinal numbers 21–1000. Ordinal numbers 1st–30th. Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense: Be going to, I’d like. Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much). Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.). Can/could (suggestion: Can I help?)

Prancūzų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais/). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle). Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjektiv. Eher Kurzform. Adjektive mit zu (zu süß, zu sauer). Komparation: gern, lieber, am liebsten. Adverb: immer, meistens, oft, manchmal, nie. Zuerst, dann, zum Schluss. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel kein im Nominativ und Akkusativ (Singular und Plural); Possesivartikel (mein, dein, sein, ihr, unser, euer im Nominativ und Akkusativ (Singular). Dativ als feste Wendung (in der Schweiz). Genitiv bei Namen. Pluralformen der Nomen. Artikel bei Komposita. Präpositionen. Temporal, immer mit Dativ: am+Wochentag, Datum, im+Monat, nach Land/Stadt, von+nach Stadt+Land, von+bis. Temporal, immer mit Akkusativ, um+Uhrzeit. Lokal: Ort: an, auf, in/im; Richtung: aus+Land, Stadt, beim. Modal: aus, mit+Kleidungsstücke/Gegenstände, Verkehrsmittel, Personen, ohne. Wechselpräpositionen: in, an, auf. Präpositione für+Personen. Pronomen. Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ, in Dativ nur als feste Wendung (Wie geht es Ihnen?). Inderfinita: man. Fragepronomen welcher. Demonstrativpronomen: nächst+, jed- +Zeitangaben. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben (z.B.: heißen, machen, füttern, sammeln spielen), unregelmäßige Verben mit Vokalwechsel (z.B.: essen, fahren, geben, gefallen, kommen, laufen, nehmen, schlafen, sprechen, tragen). Sein, haben, werden als Vollverb. Trennbare Verben (z.B.: anfangen, anrufen, aufstehen, aussehen, aufschreiben, einkaufen, fernsehen, mitkommen, mitbringen). Modalverben und ihre Konjugation (möchten (ich, du), müssen, können). Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben (z. B. arbeiten, fragen, glauben, lernen, machen), trennbare Verben (z. B. einkaufen, abholen), nicht trennbare Verben (z. B. verkaufen, bezahlen, entschuldigen), Verben auf –ieren (z.B. passieren, telefonieren). Unregelmäßige Verben: einfache Verben (z.B. bleiben, essen, fahren, haben, lesen, trinken), trennbare Verben (ab / weg...) fahren, (an/mit...) kommen, (weg / aus...) gehen, aufstehen, (aus / ein...) steigen, abfliegen, (weg / mit...) laufen. Andere Verben (bleiben, passieren). Präteritum: sein, haben als Vollverb. Modalverben müssen, können, wollen, dürfen. Imperativ: du–Form, ihr–Form für einfache Verben, trennbare Verben, Verben. Zahlwörter. Kardinalzahlen (eins, eine Million). Ordinalzahlen am +Datum. Uhrzeiten im Alltag. Syntax. Aussagesätze (Position des Verbs, des Modalverbs, trennbare Verben). W-Fragen Ja / Nein Fragen. Imperativsätze. Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, bei Perfekt. Verneinung mit nicht, mit kein, keinen, keine. Fragen mit nicht oder kein. Satzverbindungen mit und, aber. Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.), mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.). Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.).

Abstrakčiosios sąvokos. 3–4 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Temperatūra. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vėlavimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas. Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis, motyvas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suprasti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais, laiško žanro teksto sandara (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 3–4 klasių koncentras.


Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: trumpas tekstas apie pažįstamus dalykus, asmeninius pomėgius (pavyzdžiui, sportas, muzika), instrukcija, paprastas viešas iliustruotas užrašas, vadovėlio užduoties instrukcija, trumpas asmeninis laiškelis, trumpas iliustruotas grožinis ir pažintinis pasakojimas, eilėraštis.

Komunikacinės intencijos. 3–4 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbantis ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). 3–4 klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, viešuosius užrašus, skelbimus, nuorodas pažįstamose ar nuspėjamose situacijose (pavyzdžiui, stovyklos taisykles). Korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti sveikinimo atviruką, kvietimo laiškelį, žinutę (datą, vietą, laiką). Specifinės informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti specifinę informaciją (pavyzdžiui, laiką, vietą, kainą) trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose, pavyzdžiui, renginių tvarkaraštyje, meniu. Detalus rašytinių tekstų supratimas. Mokomasi detaliai suprasti sakinius, trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus, asmeninius pomėgius (pavyzdžiui, sportą, muziką), parašytus paprasta kalba ir iliustruotus. Grožinio ir publicistinio teksto supratimas. Mokomasi suprasti esmę paprastų trumpų, iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų.
5–6 klasių koncentras Minimaliai supranta iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; tik suteikus pagalbą, randa specifinę informaciją faktiniuose tekstuose ar detaliai supranta nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; minimaliai supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A2.1). Iš dalies supranta iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; kartais prireikia pagalbos, kad rastų specifinę informaciją faktiniuose tekstuose ar detaliai suprasti nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; iš dalies supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas, tačiau ne visuomet tinkamai (A2.2). Supranta iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; randa specifinę informaciją faktiniuose tekstuose; detaliai supranta nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas pateiktas iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; visuomet randa specifinę informaciją faktiniuose tekstuose; detaliai supranta nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; pilnai supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A2.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, transporto priemonės. Atostogų tipai. Vietovės mieste ir kaime, atstumas, kelias, judėjimas. Parduotuvės, prekės, paslaugos, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti sociokultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (arba) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti Lietuvos daugiakultūriškumo ir daugiakalbiškumo elementus, pastebėti gimtosios ir (ar) valstybinės, besimokomos užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti žodyną, reikalingą atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių, kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si) ir viešojo gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectives. Adjectives ending in -ed and -ing (excited, boring), comparative use of than (more interesting than, older than), superlative use of the definite article (the fastest, the most interesting). Adverbs. Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Determiners. Wide range (all, none, not (any), enough, (a) few). Discourse markers. Linkers expressing sequence (first, then, after that, later, finally). Modals. Ability: can/could. Possibility: may / might. Use of possibly, probably, perhaps. Obligation, necessity: must / mustn’t, have to, should. Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many). Numbers. Cardinal numbers 1001+. Ordinal numbers 31st+. Fractions: ½, 0.5 (a/one half), 1/3 (a/one third), ¼, 0.25 (a quarter). Passive. Past simple passive (This house was built...). Prepositions and prepositional phrases. Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as). Possessives. Use of ’s and s’ (student’s, students’). Pronouns. Possessive (our, ours). Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, where, how much). Verbs. Phrasal verbs (get up, put on, take off). Verb+ing. Gerund (Dancing is my hobby.). Verb+to+infinitive. (Invitation: Would you like to go to the concert?). To + infinitive (purpose: I went there to visit my friends.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to. Future tense. Be going to. Present continuous for future (arrangements). Future simple (will). Word building. Most common suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.). Articulateurs (et/ou/alors/parce que). Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année). Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.). Négation (ne...pas, oui, si, non). Nom: Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui). Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Vokiečių kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. so...wie, genauso...wie, ...als...). Adjektive nach den bestimmten Artikeln (z. B. der neue Mantel). Adjektive nach den unbestimmten Artikeln (z. B. dein neuer Mantel). Adjektive vor dem Nomen – ohne Artikel (z. B. frisches Obst). Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Nullartikel. Artikelwörter dies..., welch..., was für ein(e) in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pluralformen der Nomen. Suffixe als Genusangabe, Komposita. Präpositionen. Temporal: seit, von...an, während, zu, bis. Lokal: gegenüber, von, vor, durch, um. Wechselpräpositionen: in, an, auf, vor, hinter,über, unter, neben, zwischen. Pronomen. Possessivartikel in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pronomen ein..., kein..., mein..., welch... (z. B.: ▪ Wo sind die Brötchen? – Die sind doch auf dem Tisch. ▪ Möchtest du noch ein Brötchen? – Ja, ich nehme gerne noch eins. ▪ Holst du Brötchen? – Nein, wir haben noch welche.). Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Reflexivpronomen (Akkusativ). Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben: sein, haben, werden als Vollverb. Verben mit Präfix: trennbare Verben. Verben mit Präfix: untrennbare Verben. Modalverben und ihre Hauptbedeutungen. Verben mit Präpositionen. Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben. In schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Imperativ. Sie–Form, du–Form, ihr–Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar). Konjunktiv. Höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte). Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen. Syntax. Aussagesätze. W–Fragen. Ja / Nein Fragen. Imperativsätze mit zweiteiligem Prädikat (z. B. Zieh dich warm an.). Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, beim Perfekt, Dativ und Akkusativ-Ergänzung (z. B. Ich kann Ihnen den Weg zeigen.). Satzverbindungen mit und, oder, aber / doch, denn. Hauptsatz und Nebensatz: dass, weil, wenn, damit, wie. Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor Relativsätze im Nominativ und Akkusativ. Indirekte W–Fragen: wie, wo, wann...Satzgefüge: deshalb/darum. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.). Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.). Satzbau: Subjekt –Verb(teil) – Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb(teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinių kalbos dalių pavadinimais (daiktavardis, veiksmažodis, artikelis, jungtukas etc.), kai kurių kalbinių formų pavadinimais (esamasis laikas, aukštesnysis laipsnis etc.), kai kurių sakinio dalių pavadinimais (veiksnys, klausiamasis žodelis etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 5–6 klasių koncentras.

  Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis; mokomasi reikšti sąvokas, mintis, kuriant pasakymus, trumpus tekstus; suvokti ir vartoti sinonimus, antonimus, paprastas kolokacijas.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra, mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus), aiškinamasi, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais, laiško teksto sandara (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas), rašinio ar trumpo straipsnio sandara (įžanga, dėstymas, pastraipa, pabaiga).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nuoroda, skelbimas, plakatas, instrukcija, tvarkaraštis, meniu, atvirukas, žinutė, elektroninis asmeninis laiškas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, trumpas adaptuotas informacinis straipsnis. 

Komunikacijos intencijos. 5–6 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su mandagiais pasakymais. Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus, vartoti neutralų registrą kuriant sakytinį ir (arba) rašytinį tekstą.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). 5–6 klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti instrukcijas, taisykles (pavyzdžiui, saugos, maudymosi) nuspėjamose situacijose, pateiktas paprasta kalba ir su iliustracijomis, parašytas trumpomis frazėmis, viešuosius užrašus, skelbimus su iliustracijomis. Korespondencijos supratimas. Mokomasi suprasti trumpus, paprastus asmeninius laiškelius apie pažįstamus dalykus (pavyzdžiui, draugus, pomėgius, veiklą). Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti specifinę informaciją faktiniuose tekstuose (pavyzdžiui, tvarkaraštis, meniu, receptas), jei jie parašyti paprasta kalba. Detalus rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi detaliai suprasti nesudėtingus informuojamuosius tekstus apie žmones, vietas, kasdienį gyvenimą ir kultūrą, parašytus paprasta kalba; tekstus iliustruotose brošiūrose, žemėlapiuose, tinklalapiuose ir pan. Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti trumpą pasakojimą, žmogaus gyvenimo aprašymą, esmę trumpo adaptuoto straipsnio apie įvykį, kurio pobūdis yra nuspėjamas; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą.
7–8 klasių koncentras Minimaliai supranta trumpas instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; dažnai prireikia pagalbos, kad rastų tikslinės temos tekstus ir specifinę informaciją juose ar detaliai suprastų informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus; minimaliai supranta nesudėtingus publicistinius tekstus; adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis; paprasta kalba parašytą poeziją. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A2.1). Iš dalies supranta trumpas instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; kartais prireikia pagalbos, kad rastų tikslinės temos tekstus ir specifinę informaciją juose ar detaliai suprastų informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus; iš dalies supranta nesudėtingus publicistinius tekstus; adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis; paprasta kalba parašytą poeziją. Rezultatai parodo, jog naudoja pagrindines supratimo strategijas, tačiau ne visuomet tinkamai (A2.2). Supranta trumpas instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; randa tikslinės temos tekstus ir specifinę informaciją juose; detaliai supranta informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus; supranta nesudėtingus publicistinius tekstus; adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis; paprasta kalba parašytą poeziją. Rezultatai parodo, jog naudoja pagrindines supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas trumpas instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; visuomet randa tikslinės temos tekstus ir specifinę informaciją juose; detaliai supranta informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus; pilnai supranta nesudėtingus publicistinius tekstus; adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis; paprasta kalba parašytą poeziją. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja pagrindines supratimo strategijas (A2.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, būdo savybės, mėgstami ir nemėgstami dalykai, veikla ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: bendravimas, santykiai su bendraamžiais, tėvais, mokytojais, kaimynais ir pan. Pagarba, sutarimas, bendra veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveikimas. Poilsis, miegas ir pan.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės 7–8 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai. Savanorystė. Įvairių darbuotojų funkcijos, būtini gebėjimai. Asmenybės – įvairių profesijų atstovai.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, susisiekimas, nakvynė, maitinimasis ir pan. Prekių ir paslaugų įsigijimas. Asmeninių finansų tvarkymas.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų. Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė 7–8 klasių koncentras.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose, susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendraujant daugiakultūrėje aplinkoje gerbti kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove. Lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis, frazelogizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais, susijusiais su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si), viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis, mokomasi pasirinkti gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba 7–8 klasių koncentras.

Adjectives. Collocations (deep sleep, heavy rain). Adverbs. Adverbial phrases of time, place and frequency and their positions in the sentence. Adverbial phrases of degree, extent, probability. Comparative and superlative form of adverbs. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Second and third conditional. Determiners. Broad range (all, most, both, enough). Discourse markers. Linkers expressing cause and effect, comparison and contrast etc. (however, on the one hand, therefore). Markers to structure informal spoken discourse (well, anyway). Modals. Possibility: might, may, will. Obligation, necessity: must/have to, ought to, need to. Modals past: should have, might have etc. Must/can’t (deduction: must be tired). Nouns. Countable and uncountable nouns. Numbers. Cardinal (2 thousand, thousands of people). Ordinal. Fractions. Decimal (1.10 – one point ten). Passive. Simple passive. Postpositions. Verbs + for (wait for). Verbs + from (suffer from). Verbs +in (believe in). Verbs + of (approve of). Verbs + on (depend on). Verbs + to (listen to). Verbs + with (agree with). Double Genitive. (He is a cousin of Agne’s.). Pronouns. Reflexive (myself, yourself, yourselves). Relative (who, whose). Demonstrative (this/that, these/those). Indefinite (any, anything, both, nobody, other). Interrogative (who, whom, whose). Phrasal Verbs. Extended phrasal verbs (switch the light on). Questions. General questions. Special questions. Tag questions. Indirect questions. Reported speech (range of tense forms: simple, continuous, perfect). Verb. Verb patterns (V + to, V + -ing). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Present Perfect vs Past Simple. Present Perfect Continuous. Past tenses. Past Simple. Past Continuous. Used to / didn’t use. Would expressing habit. Past Perfect. Future tense. Future simple. Future continuous. Passives. Simple passive. Word form building. Broad range of suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 7–8 klasių koncentras.

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel). Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.). Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt...tantôt, ou...ou, non seulement...mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.). Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si). Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.). Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel). Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.). Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.). Verbe: Temps de l’indicatif: présent, passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Vokiečių kalba. 7–8 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparation der Adjektive und Adverbien. Deklination der Adjektive. Wortbildung: Nominalisierte Adjektive. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Deminstrativartikel in allen Kasus Nullartikel. Negationsartikel in allen Kasus. Artikelwörter in allen Kasus. Pluralformen Deklination der Nomen. Die n–Deklination. Wortbildung: Nominalisierte Verbformen, Suffixe als Genusangabe, Präfixe, Komposita. Präpositionen. Präpositionen mit Dativ, Akkusativ, Genitiv, Wechselpröpositionen. Pronomen. Possessivartikel in allen Kasus. Demonstrativpronomen in allen Kasus: derselbe. Indefinitpronomen (z. B. wenige, ein paar, einige, manche, wenige, irgendwelche). Personalpronomen. Reflexivpronomen. Präpositionalpronomen. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Verben mit Präfix: trennbare Verben, untrennbare Verben. Imperativ. Modalverben, ihre Haupbedeutungen sowie zum Ausdruck von Vermutungen, Distanzierung (können, sollen). Verben mit Präpositionen. Partzip I. Perfekt: Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum: sein, haben, werden als Vollverb. Modalverben. Regelmäßige und unregelmäßige Verben als einfache, trennbare und nicht trennbare Verben. Plusquamperfekt. In der Vergangenheit die Vorzeitigkeit angeben können: nachdem, seitdem. Futur I. Zum Ausdruck der Zukunft, einer Absicht, Ankündigung, Aufforderung, eines Versprechens. Konjunktiv II. Gegenwart von haben, sein, werden, können, mögen. würde + Infinitiv zum Ausdruck von Höflichkeit, Wunsch, Vorschlag, Auffoderung. Passiv. Präsens, Präteritum, Perfekt, Infinitiv Passiv (Präsens, Präteritum). Syntax. Aussagesätze. Fragesätze. Imperativsätze. Die Satzklammer. Stellung von Pronomen bei Verben mit zwei Ergänzungen. Satzverbindungen mit und, oder, aber/doch, denn. Indirekte Fragen. Satzgefüge (Vorgestellt und Nachgestellt): Kausale Nebensätze (z. B. weil, da, deshalb, deswegen, darum). Konzessive Nebensätze (z. B. obwohl, trotzdem, dennoch). Finale Nebensätze (z. B. damit, um...zu). Temporale Nebensätze mit Angaben von Gleichzeitigkeit und Vorzeitigkeit bzw. Nachzeitigkeit: (z. B. wenn, als, seit(dem), nachdem, bevor). Relativsätze. Infinitiv mit zu. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Erstellung (z. B. Sollte er früher kommen, (so) informieren sie mich.). Vergleichsatz (z. B. Er hat gute Leistungen (genau)so wie ich. / Je mehr, desto besser.). Irrealis. Satzbau. Zweiteilige Konnektoren (z. B. entweder-oder, nicht nur-sondern auch, sowohl-als auch, ect.).

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti pagrindinių kalbos dalių pavadinimus, kalbos formų pavadinimus (esamasis laikas, sąlygos sakinys, aukštesnysis laipsnis etc.), žodžio dalių pavadinimus (priešdėlis, priesaga etc.), teksto struktūrinių dalių pavadinimus (įžanga, dėstymas, pabaiga).

Abstrakčiosios sąvokos. 7–8 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus ir (arba) rišlų diskursą.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Kuriamas vientisas tekstas jungiant prasminius elementus. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nuoroda, skelbimas, reklama ir (arba) brošiūra, ir (arba) lankstinukas, etiketė, instrukcija, tvarkaraštis, asmeninis pusiau oficialus laiškas, pranešimas, trumpa ataskaita, esė, adaptuotas grožinis tekstas, eilėraštis, filmo ar knygos recenzija, publicistinis, mokslo populiarinimo straipsnis, tinklaraščio įrašas, instagramo tekstas.

Komunikacinės intencijos. 7–8 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras). 

Registras ir mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją; komunikuojant su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). 7–8 klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti trumpas instrukcijas, kaip naudoti daiktus, atlikti veiksmus, laikytis saugos reikalavimų ir pan. Mokomasi suprasti viešuosius užrašus, skelbimus. Korespondencijos supratimas. Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesioginė informacija, apibūdinami įvykiai, veikla, patirtis, reiškiamos emocijos ir pan. Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi nustatyti ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti specifinę informaciją įvairiuose tekstuose (pavyzdžiui, brošiūrose, enciklopedijose). Detalus rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi detaliai suprasti paprastus tekstus, straipsnius žinomomis temomis, kuriuose pateikiami faktai. Mokomasi suprasti informacinius, aiškinamuosius, aprašomuosius tekstus (pavyzdžiui, muziejuje, tinklalapyje). Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti nesudėtinga kalba parašytą vietų, įvykių, emocijų aprašymą (pavyzdžiui, kelionės dienoraštį, renginio komentarą), paprastų istorijų, komiksų siužetą, adaptuotų grožinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir kai kurias detales. Skaitoma paprasta kalba parašyta poezija.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Minimaliai supranta ilgesnes detalias instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; nesudėtingus dalykinius laiškus; tik suteikus pagalbą, randa tikslinės temos ilgesnius tekstus ir specifinę informaciją juose ar detaliai supranta informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus, samprotaujamųjų tekstų minties eigą ir išvadas; minimaliai supranta publicistinių tekstų, adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis ir detales; paprasta kalba parašytą poeziją. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A2.1). Iš dalies supranta ilgesnes detalias instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; nesudėtingus dalykinius laiškus; kartais prireikia pagalbos, kad rastų tikslinės temos ilgesnius tekstus ir specifinę informaciją juose ar detaliai suprastų informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus, samprotaujamųjų tekstų minties eigą ir išvadas; iš dalies supranta publicistinių tekstų, adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis ir detales; paprasta kalba parašytą poeziją. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijas naudoja ne visuomet tinkamai (A2.2). Supranta ilgesnes detalias instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; nesudėtingus dalykinius laiškus; randa tikslinės temos ilgesnius tekstus ir specifinę informaciją juose; detaliai supranta informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus, samprotaujamųjų tekstų minties eigą ir išvadas; supranta publicistinių tekstų, adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis ir detales; paprasta kalba parašytą poeziją. Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas pateiktas ilgesnes detalias instrukcijas; viešuosius užrašus, skelbimus; asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama informacija ir emocijos; nesudėtingus dalykinius laiškus; visuomet randa tikslinės temos ilgesnius tekstus ir specifinę informaciją juose; detaliai supranta informacinius, apibūdinamuosius, aiškinamuosius tekstus, samprotaujamųjų tekstų minties eigą ir išvadas; visiškai supranta publicistinių tekstų, adaptuotų grožinių tekstų pagrindines mintis ir detales; paprasta kalba parašytą poeziją. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A2.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, charakteris, įvaizdžio kūrimas, veikla, pomėgiai, vertybės, įsitikinimai, autoritetai, idėjos, žavinčios asmenybės ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: žmonių bendravimas, santykiai, kartų skirtumai, bendruomenės veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, mokykloje, bendruomenėje, valstybėje. Žmogaus teisės ir pareigos. Lygios galimybės, pagarba įvairaus amžiaus, rasės, tautybės, lyties tapatybės, turintiems negalią, skirtingų įsitikinimų asmenims ir pan.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveikimas. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: ateities planai, profesijos, vasaros darbo galimybės. Įvairiuose darbuose reikalingos žinios ir gebėjimai. Asmeninių finansų tvarkymas. Asmenybės, autoritetai – įvairių profesijų atstovai.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: kelionių planavimas, susisiekimas, šalys ir miestai, apgyvendinimo įstaigos ir pan. Parduotuvės ir paslaugos, maitinimo įstaigos, bankas, policija, medicininė pagalba ir pan. Asmeninių finansų tvarkymas.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Medijų raštingumas. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų. Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, medicinoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai: susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendraujant daugiakultūrėje aplinkoje gerbti kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove, lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti pakankamą žodyną, kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymusi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis žodžių reikšmėmis. Vartojami frazelogizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, prireikus žinomas struktūras pakeičiant sinonimiškomis. Mokomasi vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras, taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Anglų kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjectives. Collocations (big event, great palace). Adverbs. Adverbial phrases of time, place and frequency and their positions in the sentence. Adverbial phrases of degree, extent, probability. Comparative and superlative form of adverbs. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Second and third conditional. Determiners. Broad range (all, most, both, enough). Discourse markers. Linkers expressing cause and effect, comparison and contrast etc. (however, on the one hand, therefore). Markers to structure informal spoken discourse (well, anyway). Modals. Possibility: might, may, will. Obligation, necessity: must/have to, ought to, need to. Modals past: should have, might have etc. Must/can’t (deduction: You must be tired.). Nouns. Countable and uncountable nouns. Numbers. Cardinal. Ordinal. Fractions. Decimals. Passive. Simple passive. Verbs + for (wait for). Verbs + from (suffer from). Verbs + in (believe in). Verbs + of (approve of). Verbs + on (depend on). Verbs + to (listen to). Verbs + with (agree with). Double Genitive. Pronouns. Reflexive (myself, yourself, yourselves). Relative (who, whose). Demonstrative (this/that, these / those). Indefinite (any, anything, both, nobody, other). Interrogative (who, whom, whose). Phrasal Verbs. Extended phrasal verbs (switch the light on). Questions. General questions. Special questions. Tag questions. Indirect questions. Reported speech (range of tense forms: simple, continuous, perfect). Verb. Verb patterns (V + to, V + -ing). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Perfect vs Past Simple. Present Perfect Continuous. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to / didn’t use. Would expressing habit. Past Perfect. Future tense. Future simple. Future continuous. Passives. Simple passive. Word form building. Broad range of suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjectifs: indéfinis (aucun, certain, chaque, etc.). Adverbe: Adjectifs employés adverbialement (chanter fort, chanter juste, etc.). Groupes prépositionnels (parler avec douceur, etc.). Adverbes en – ment (évidemment, etc.). Adverbes de temps: expression du passé ou du futur. Articulateurs: chronologiques du discours (d’abord, ensuite, enfin, premièrement, deuxièmement, etc.). Articulations logiques et simples: cause, conséquence. Connecteurs: d’énumération (d’abord, tout d’abord, en premier lieu, premièrement, après, ensuite, de plus, quant à, puis, en dernier lieu, pour conclure, enfin, etc.), d’opposition (mais, cependant, or, en revanche, pourtant, par contre, tandis que, néanmoins, au contraire, pour sa part, d’un autre côté, en dépit de, malgré, etc.), de cause-conséquence (car, en effet, effectivement, comme, parce que, en raison de, du fait que, sous prétexte, donc, alors, ainsi, par conséquent, etc.), de but (afin que, pour que, en vue de, etc.), de condition (si, au cas où, à condition que, pourvu que, à moins que, etc.), de concession (malgré, en dépit de, quoique, bien que, alors que, etc.), de comparaison (comme, de même que, ainsi que, aussi… que, etc.), de conclusion (en conclusion, pour conclure, en guise de conclusion, en somme, bref, ainsi, donc, en résumé, en un mot, par conséquent, finalement, enfin, etc.), d’addition (et, de plus, puis, en outre, non seulement..., etc.), de justification (car, c’est-à-dire, en effet, en sorte que, c’est ainsi que, etc.). Constructions impersonnelles: tournures impersonnelles simples (il est interdit de/il est utile de/il est important de, etc.). Mise en relief: (c’est…+ pronom relatif). Négation: (ne...aucun, ne...que, rien que, ne explétif, etc.). Localisation: temporelle: les prépositions de temps (la durée et le moment:

Vokiečių kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjektiv. Komparation der Adjektive und Adverbien. Deklination der Adjektive. Wortbildung: Nominalisierte Adjektive. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Deminstrativartikel in allen Kasus Nullartikel. Negationsartikel in allen Kasus. Artikelwörter in allen Kasus. Pluralformen Deklination der Nomen. Die n–Deklination. Wortbildung: Nominalisierte Verbformen, Suffixe als Genusangabe, Präfixe, Komposita. Präpositionen. Präpositionen mit Dativ, Akkusativ, Genitiv, Wechselpröpositionen. Pronomen. Possessivartikel in allen Kasus. Demonstrativpronomen in allen Kasus: derselbe. Indefinitpronomen (z. B. wenige, ein paar, einige, manche, wenige, irgendwelche). Personalpronomen. Reflexivpronomen. Präpositionalpronomen. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Verben mit Präfix: trennbare Verben, untrennbare Verben. Imperativ. Modalverben, ihre Haupbedeutungen sowie zum Ausdruck von Vermutungen, Distanzierung (können, sollen). Verben mit Präpositionen. Partizip I. Perfekt: regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum: sein, haben, werden als Vollverb. Modalverben. Regelmäßige und unregelmäßige Verben als einfache, trennbare und nicht trennbare Verben. Plusquamperfekt. In der Vergangenheit die Vorzeitigkeit angeben können: nachdem, seitdem. Futur I. Zum Ausdruck der Zukunft, einer Absicht, Ankündigung, Aufforderung, eines Versprechens. Konjunktiv II. Gegenwart von haben, sein, werden, können, mögen. würde + Infinitiv zum Ausdruck von Höflichkeit, Wunsch, Vorschlag, Auffoderung. Passiv. Präsens, Präteritum, Perfekt, Infinitiv Passiv (Präsens, Präteritum). Syntax. Aussagesätze. Fragesätze. Imperativsätze. Die Satzklammer. Stellung von Pronomen bei Verben mit zwei Ergänzungen. Satzverbindungen mit und, oder, aber/doch, denn. Indirekte Fragen. Satzgefüge (Vorgestellt und Nachgestellt): Kausale Nebensätze (z. B. weil, da, deshalb, deswegen, darum). Konzessive Nebensätze (z. B. obwohl, trotzdem, dennoch). Finale Nebensätze (z. B. damit, um...zu). Temporale Nebensätze mit Angaben von Gleichzeitigkeit und Vorzeitigkeit bzw. Nachzeitigkeit: (z. B. wenn, als, seit(dem), nachdem, bevor). Relativsätze. Infinitiv mit zu. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Erstellung (z. B. Sollte er früher kommen, (so) informieren sie mich.). Vergleichsatz (z. B. Er hat gute Leistungen (genau)so wie ich. / Je mehr, desto besser.). Irrealis. Satzbau. Zweiteilige Konnektoren (z. B. entweder-oder, nicht nur-sondern auch, sowohl-als auch, ect.)

Rašyba ir skyryba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su rašybos ir skyrybos normomis, mokomasi jas taikyti kuriant ilgesnius įvairių žanrų ir (arba) stilių tekstus. Naudojamasi kalbos žinynais.

Abstrakčiosios sąvokos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Analizuojami žodžių ryšiai su bendru kontekstu, loginiai kalbos elementų ryšiai ilgesniame diskurse.
 Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
 Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
 Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimai, asmeniniai, dalykiniai laiškai, informaciniai, apibūdinamieji, aiškinamieji tekstai, straipsniai. 

Komunikacinės intencijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan., mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Susipažįstama su dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymiais, būdingais neoficialiam registrui.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti ilgesnes detalias instrukcijas (kaip naudoti daiktus, atlikti veiksmus, laikytis saugos reikalavimų ir pan.), viešuosius užrašus, skelbimus. Korespondencijos supratimas. Mokomasi suprasti asmeninius laiškus, kuriuose pateikiama tiesioginė informacija, apibūdinami įvykiai, veikla, patirtis, reiškiamos emocijos ir pan., paprastus dalykinius laiškus, kuriuose informuojama apie renginius, stovyklas, konkursus ir pan. Specifinės informacijos paieška ir atranka. Mokomasi nustatyti ar straipsnis, pranešimas atitinka reikiamą temą, rasti specifinę informaciją keliuose ilgesniuose tekstuose. Detalus rašytinių tekstų supratimas. Mokomasi detaliai suprasti paprastus tekstus, straipsnius, kuriuose pateikiami faktai ir autoriaus požiūris, informacinius, aiškinamuosius tekstus su aprašymo ir samprotavimo elementais. Grožinio ir publicistinio teksto supratimas. Mokomasi suprasti publicistinių straipsnių pažįstamomis temomis (pavyzdžiui, kelionės, įdomūs žmonės) pagrindines mintis ir detales, samprotaujamųjų tekstų minties eigą ir išvadas, kultūros, istorijos ir mokslo populiarinimo tematikos straipsnių pagrindines mintis detales, paprasta kalba parašytą poeziją, adaptuotų grožinių knygų siužetą, pagrindines mintis ir detales.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Minimaliai supranta detalias rašytines instrukcijas, skelbimus; korespondenciją asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo temomis; tik suteikus pagalbą, randa specifinę informaciją tekstuose, skiria faktą ir nuomonę ar detaliai supranta aprašomuosius, pasakojamuosius, aiškinamuosius ir argumentuojamuosius tekstus; minimaliai suvokia grožinio ir publicistinio teksto pagrindines mintis, detales, meninės raiškos priemones, denotacines ir konotacines reikšmes. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A2.1). Iš dalies supranta detalias rašytines instrukcijas, skelbimus; korespondenciją asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo temomis; kartais prireikia pagalbos, kad rastų specifinę informaciją tekstuose, skirtų faktą ir nuomonę, detaliai suprastų aprašomuosius, pasakojamuosius, aiškinamuosius ir argumentuojamuosius tekstus; iš dalies suvokia grožinio ir publicistinio teksto pagrindines mintis, detales, meninės raiškos priemones, denotacines ir konotacines reikšmes. Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas, tačiau ne visuomet tinkamai (A2.2). Supranta detalias rašytines instrukcijas, skelbimus; korespondenciją asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo temomis; randa specifinę informaciją tekstuose, skiria faktą ir nuomonę; detaliai supranta aprašomuosius, pasakojamuosius, aiškinamuosius ir argumentuojamuosius tekstus; suvokia grožinio ir publicistinio teksto pagrindines mintis, detales, meninės raiškos priemones, denotacines ir konotacines reikšmes. Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas pateiktas detalias rašytines instrukcijas, skelbimus; korespondenciją asmeninio, viešojo, akademinio ir iš dalies profesinio gyvenimo temomis; visuomet randa specifinę informaciją tekstuose, skiria faktą ir nuomonę; detaliai supranta aprašomuosius, pasakojamuosius, aiškinamuosius ir argumentuojamuosius tekstus; pilnai suvokia grožinio ir publicistinio teksto pagrindines mintis, detales, meninės raiškos priemones, denotacines ir konotacines reikšmes. Savarankiškai atlieka visas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A2.4).

Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: įvaizdžio formavimas, idėjos, asmenybės ir pan.

IV Potemės: vertybės, įsipareigojimai, tikslai, idėjos, autoritetai, saviraiška ir pan.

Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, užsienio kalbos, interesai, ateities planai ir pan.

IV Potemės: studijos, specializacija, karjera, praktika, mainų programos ir pan.

Asmeninio ir viešojo gyvenimo patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: laisvalaikis, hobiai, kelionės, pirkiniai ir paslaugos, buitis, namų ruoša ir pan.

IV Potemės: savanorystė, darbo patirtis, asmeninis biudžetas ir pan.

Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

IV Potemės: streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės, medijų raštingumas, socialiniai tinklai, etiškas ir saugus elgesys realioje ir skaitmeninėje erdvėje ir pan.

IV Potemės: medijų raštingumas, verbalinė ir neverbalinė komunikacija, socialinės konvencijos, dezinformacija, neapykantos kalba, kibernetinis saugumas ir pan.

Mokslas, technologijos ir inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos kasdieniame gyvenime ir pan.

IV Potemės: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos, jų vaidmuo pramonėje, medicinoje, Lietuvos mokslo pasiekimai ir pan.

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas ir pan.

IV Potemės: biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.

Kultūros tradicijos ir dabartis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, grožinė literatūra, menai ir pan.

IV Potemės: materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės ir pan.

Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (migracija ir pan.), Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, taikos siekis, solidarumas ir pan.

IV Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.

Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: demokratija, lygios galimybės, rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.

IV Potemės: politinės santvarkos, pilietinės visuomenės bruožai ir pan.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove. Lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi vartoti pakankamą žodyną, kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymusi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis žodžių reikšmėmis. Vartojami frazelogizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos mokėjimo lygyje B2 ir B2+ plėtojama žinomų gramatinių kategorijų raiška (B1+ pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas). Mokomasi atpažinti naujas gramatines reikšmes (pavyzdžiui, modalinių veiksmažodžių), suprasti sudėtingesnes gramatines struktūras ir prireikus jas panaudoti savo kalboje, mokomasi pasirinkti tinkamą gramatinę raišką pagal registrą.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojami kalbos sistemos dalių pavadinimai (fonetika, leksika etc.), kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimai (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Analizuojami žodžių ryšiai su bendru kontekstu, loginiai kalbos elementų ryšiai ilgesniame diskurse.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su programoje numatytų žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: skelbimas, reklama, brošiūra ir (arba) lankstinukas, techninė instrukcija, (pusiau) oficialus laiškas, ataskaita ir (arba) raportas, anotacija, straipsnis, pranešimas, recenzija, viešoji kalba, grožinis tekstas, grafinis tekstas, tinklaraštis ir (arba) tinklaraščio įrašas, instagramo tekstas.

Komunikacinės intencijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

Registras ir mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan., mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Susipažįstama su dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymiais, būdingais neoficialiam registrui.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti detalias instrukcijas, kaip naudoti objektus, įrankius, atlikti veiksmus ir pan., suprasti tekstinius skelbimus, nurodymus, įžvelgti skelbimuose naudojamas strategijas. Korespondencijos supratimas. Mokomasi suprasti asmenines žinutes, elektroninius laiškus, kuriuose pateikiama įvairi asmeninio, viešojo gyvenimo bei akademinės ir profesinės veiklos informacija, aprašymai, detaliai apibūdinami įvykiai, veikla, patirtis, reiškiamos emocijos, įspūdžiai, išsakomos nuomonės, tekstuose skirtingais būdais reiškiamas autoriaus požiūris kalbinėmis priemonėmis. Specifinės informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti specifinę informaciją tekste ar keliuose tekstuose, tekste skirti faktinę informaciją nuo nuomonės, detalės, iliustracijos ar pavyzdžio, suvokti priemones, kuriomis tekste reiškiamas specifinis tikslas. Detalus rašytinių tekstų supratimas. Mokomasi detaliai suprasti aprašomuosius, pasakojamuosius, aiškinamuosius, argumentuojamuosius, informuojamuosius tekstus įvairiomis asmeninio, viešojo gyvenimo, akademinės ir profesinės veiklos temomis, kuriuose pateikiami faktai, detalės, pavyzdžiai ir autoriaus požiūris. Grožinio ir publicistinio teksto supratimas. Mokomasi suvokti instrukcijos, aiškinimo, straipsnio, aprašymo, apžvalgos, recenzijos, kalbos, esė ir kt. pagrindines mintis, detales, konvencijas, suvokti skirtumus tarp fakto ir nuomonės, suprasti teksto tikslą, adresatą, kalbinius niuansus, suvokti skaitomo literatūrinio teksto (prozos, dramos ar poezijos; originalaus teksto arba pritaikytos ir (arba) adaptuotos versijos) siužetą, pagrindinę mintį, meninės raiškos priemones, nusakyti rašytojo pasirinktų priemonių poveikį skaitytojui ir reikšmę teksto prasmei, suprasti vartojamų žodžių, posakių, frazeologizmų denotacines ir konotacines reikšmes.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Minimaliai supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, padedant mokytojui atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A3.2). Supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.3). Supranta visų pateiktų trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, visuomet atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos nariai, draugai.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, klasė, mokymo(si) veiklos. Žaidimai, pomėgiai.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktai, gėrimai. Kūno dalys. Mankšta, judėjimas. Poilsis.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos narių profesijos, darbai. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Susisiekimo priemonės ir saugumo taisyklės. Parduotuvės, prekės.

Komunikacija: realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Kasdienėje veikloje naudojami įrenginiai.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose situacijose.

Anglų kalba 1–2 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a beautiful day). Demonstrative (this house, that city). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Numbers: 1-20. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense. Be going to, I’d like. Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.).

Prancūzų kalba 1–2 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (sur, dans etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Verbe: Irréguliers (être, avoir, aller); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba 1–2 klasių koncentras.

Artikel: unbestimmter und bestimmter Artikel im Nominativ, Akkusativ, Possesivartikel mein; Imperativ: kommen (du). Negation nicht. Personalpronomen (ich, du, er, sie, wir, ihr, sie (Plural)). Präposition aus+Land, in +Kontinent, am+Wochentag, bei+Person. Verb: sein, heißen (ich, du), mögen (ich mag), regelmäßige Verbkonjugation (Singular, Plural): kommen, wohnen, haben (ich, du, er/sie), möchten (ich, du), möchten+Infinitiv. Zahlen: Kardinalzahlen 1–12.

Abstrakčiosios sąvokos. 1–2 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reiškšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys: parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Svoris. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Fizinis požymis: matomumas ir (arba) vaizdas. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: kaina. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su laiško žanro teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis vaizdo ir garso įrašas, animacinis filmukas.

Komunikacinės intencijos. 1–2 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.  

Registras ir mandagumo normos. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis. 

Audiovizualinio teksto supratimas. 1–2 klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus paprastus vaizdo įrašus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Suprasti temą, atpažinti žinomus žodžius. Televizijos laidų supratimas. Mokomasi suprasti temą, atpažinti žinomus žodžius trumpose paprastose TV laidose (pavyzdžiui, reklamose). Filmų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus animacinius filmus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai.
3–4 klasių koncentras Minimaliai supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Dažnai prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A3.2). Supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.3). Supranta visų pateiktų trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, visuomet atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Apie save. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, asmeninių savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Vietos, pastatai mieste. Transportas, kelias į mokyklą ir namo. Saugaus eismo taisyklės. Kelionės, atostogos. Parduotuvės, pirkiniai, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Susirašinėjimo draugai, ryšiai su bendraamžiais kitose šalyse. Internetas, socialiniai tinklai, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. 3–4 klasių koncentras.

Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, bendrauti laikantis paprastų kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklių (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi užsienio kalboje atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnai girdimus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a nice picture). Comparative, superlative degrees (tall – taller – tallest, good – better – best). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but, because). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Numbers. Cardinal numbers 21–1000. Ordinal numbers 1st–30th. Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense: Be going to, I’d like. Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much). Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.). Can/could (suggestion: Can I help?)

Prancūzų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais/). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle). Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjektiv. Eher Kurzform. Adjektive mit zu (zu süß, zu sauer). Komparation: gern, lieber, am liebsten. Adverb: immer, meistens, oft, manchmal, nie. Zuerst, dann, zum Schluss. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel kein im Nominativ und Akkusativ (Singular und Plural); Possesivartikel (mein, dein, sein, ihr, unser, euer im Nominativ und Akkusativ (Singular). Dativ als feste Wendung (in der Schweiz). Genitiv bei Namen. Pluralformen der Nomen. Artikel bei Komposita. Präpositionen. Temporal, immer mit Dativ: am+Wochentag, Datum, im+Monat, nach Land/Stadt, von+nach Stadt+Land, von+bis. Temporal, immer mit Akkusativ, um+Uhrzeit. Lokal: Ort: an, auf, in/im; Richtung: aus+Land, Stadt, beim. Modal: aus, mit+Kleidungsstücke/Gegenstände, Verkehrsmittel, Personen, ohne. Wechselpräpositionen: in, an, auf. Präpositione für+Personen. Pronomen. Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ, in Dativ nur als feste Wendung (Wie geht es Ihnen?). Inderfinita: man. Fragepronomen welcher. Demonstrativpronomen: nächst+, jed- +Zeitangaben. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben (z.B.: heißen, machen, füttern, sammeln spielen), unregelmäßige Verben mit Vokalwechsel (z.B.: essen, fahren, geben, gefallen, kommen, laufen, nehmen, schlafen, sprechen, tragen). Sein, haben, werden als Vollverb. Trennbare Verben (z.B.: anfangen, anrufen, aufstehen, aussehen, aufschreiben, einkaufen, fernsehen, mitkommen, mitbringen). Modalverben und ihre Konjugation (möchten (ich, du), müssen, können). Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben (z. B. arbeiten, fragen, glauben, lernen, machen), trennbare Verben (z. B. einkaufen, abholen), nicht trennbare Verben (z. B. verkaufen, bezahlen, entschuldigen), Verben auf –ieren (z.B. passieren, telefonieren). Unregelmäßige Verben: einfache Verben (z.B. bleiben, essen, fahren, haben, lesen, trinken), trennbare Verben (ab / weg...) fahren, (an/mit...) kommen, (weg / aus...) gehen, aufstehen, (aus / ein...) steigen, abfliegen, (weg / mit...) laufen. Andere Verben (bleiben, passieren). Präteritum: sein, haben als Vollverb. Modalverben müssen, können, wollen, dürfen. Imperativ: du–Form, ihr–Form für einfache Verben, trennbare Verben, Verben. Zahlwörter. Kardinalzahlen (eins, eine Million). Ordinalzahlen am +Datum. Uhrzeiten im Alltag. Syntax. Aussagesätze (Position des Verbs, des Modalverbs, trennbare Verben). W-Fragen Ja / Nein Fragen. Imperativsätze. Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, bei Perfekt. Verneinung mit nicht, mit kein, keinen, keine. Fragen mit nicht oder kein. Satzverbindungen mit und, aber. Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.), mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.). Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.).

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Mokomasi suprasti ir vartoti raidžių pavadinimus, kalbinių veiklų pavadinimus (klausymas, kalbėjimas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 3–4 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Temperatūra. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vėlavimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas. Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis, motyvas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suprasti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais, laiško žanro teksto sandara (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis, mokomasis vaizdo ir garso įrašas, animacinis filmukas, TV laida vaikams.

Sakytinė sąveika. 3–4 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbantis ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Audiovizualinio teksto supratimas. 3–4 klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Mokomasi suprasti temą, atpažinti žinomus žodžius. Televizijos laidų supratimas. Mokomasi suprasti temą, esminę informaciją, atpažinti žinomus žodžius paprastose TV laidose (pavyzdžiui, reklamose). Filmų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus animacinius filmus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai.
5–6 klasių koncentras Minimaliai supranta vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; tik suteikus pagalbą, supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; kartais prireikia pagalbos, kad suprastų pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas, tačiau ne visuomet tinkamai (A3.2). Supranta vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.3). Supranta visų pateiktų vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; visuomet supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, transporto priemonės. Atostogų tipai. Vietovės mieste ir kaime, atstumas, kelias, judėjimas. Parduotuvės, prekės, paslaugos, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti sociokultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (arba) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti Lietuvos daugiakultūriškumo ir daugiakalbiškumo elementus, pastebėti gimtosios ir (ar) valstybinės, besimokomos užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti žodyną, reikalingą atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių, kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si) ir viešojo gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectives. Adjectives ending in -ed and -ing (excited, boring), comparative use of than (more interesting than, older than), superlative use of the definite article (the fastest, the most interesting). Adverbs. Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Determiners. Wide range (all, none, not (any), enough, (a) few). Discourse markers. Linkers expressing sequence (first, then, after that, later, finally). Modals. Ability: can/could. Possibility: may / might. Use of possibly, probably, perhaps. Obligation, necessity: must / mustn’t, have to, should. Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many). Numbers. Cardinal numbers 1001+. Ordinal numbers 31st+. Fractions: ½, 0.5 (a/one half), 1/3 (a/one third), ¼, 0.25 (a quarter). Passive. Past simple passive (This house was built...). Prepositions and prepositional phrases. Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as). Possessives. Use of ’s and s’ (student’s, students’). Pronouns. Possessive (our, ours). Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, where, how much). Verbs. Phrasal verbs (get up, put on, take off). Verb+ing. Gerund (Dancing is my hobby.). Verb+to+infinitive. (Invitation: Would you like to go to the concert?). To + infinitive (purpose: I went there to visit my friends.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to. Future tense. Be going to. Present continuous for future (arrangements). Future simple (will). Word building. Most common suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.). Articulateurs (et/ou/alors/parce que). Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année). Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.). Négation (ne...pas, oui, si, non). Nom: Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui). Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Vokiečių kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. so...wie, genauso...wie, ...als...). Adjektive nach den bestimmten Artikeln (z. B. der neue Mantel). Adjektive nach den unbestimmten Artikeln (z. B. dein neuer Mantel). Adjektive vor dem Nomen – ohne Artikel (z. B. frisches Obst). Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Nullartikel. Artikelwörter dies..., welch..., was für ein(e) in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pluralformen der Nomen. Suffixe als Genusangabe, Komposita. Präpositionen. Temporal: seit, von...an, während, zu, bis. Lokal: gegenüber, von, vor, durch, um. Wechselpräpositionen: in, an, auf, vor, hinter,über, unter, neben, zwischen. Pronomen. Possessivartikel in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pronomen ein..., kein..., mein..., welch... (z. B.: ▪ Wo sind die Brötchen? – Die sind doch auf dem Tisch. ▪ Möchtest du noch ein Brötchen? – Ja, ich nehme gerne noch eins. ▪ Holst du Brötchen? – Nein, wir haben noch welche.). Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Reflexivpronomen (Akkusativ). Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben: sein, haben, werden als Vollverb. Verben mit Präfix: trennbare Verben. Verben mit Präfix: untrennbare Verben. Modalverben und ihre Hauptbedeutungen. Verben mit Präpositionen. Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben. In schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Imperativ. Sie–Form, du–Form, ihr–Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar). Konjunktiv. Höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte). Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen. Syntax. Aussagesätze. W–Fragen. Ja / Nein Fragen. Imperativsätze mit zweiteiligem Prädikat (z. B. Zieh dich warm an.). Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, beim Perfekt, Dativ und Akkusativ-Ergänzung (z. B. Ich kann Ihnen den Weg zeigen.). Satzverbindungen mit und, oder, aber / doch, denn. Hauptsatz und Nebensatz: dass, weil, wenn, damit, wie. Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor Relativsätze im Nominativ und Akkusativ. Indirekte W–Fragen: wie, wo, wann...Satzgefüge: deshalb/darum. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.). Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.). Satzbau: Subjekt –Verb(teil) – Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb(teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinių kalbos dalių pavadinimais (daiktavardis, veiksmažodis, artikelis, jungtukas etc.), kai kurių kalbinių formų pavadinimais (esamasis laikas, aukštesnysis laipsnis etc.), kai kurių sakinio dalių pavadinimais (veiksnys, klausiamasis žodelis etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 5–6 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis; mokomasi reikšti sąvokas, mintis, kuriant pasakymus, trumpus tekstus; suvokti ir vartoti sinonimus, antonimus, paprastas kolokacijas.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra, mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus), aiškinamasi, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis, mokomasis vaizdo ir garso įrašas, TV orų prognozė, reklama, sporto naujienos, animacinis filmukas, TV laida vaikams.

Komunikacijos intencijos. 5–6 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su mandagiais pasakymais. Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis. 

Audiovizualinio teksto supratimas. 5–6 klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti vaizdo įrašų esminę informaciją apie pažįstamus ar nuspėjamus dalykus, kai kalbama normine kalba ir aiškiai. Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti TV laidų esminę informaciją, pažįstamus ar nuspėjamus dalykus (pavyzdžiui, reklama, orai, sportas), kai kalbama aiškiai ir gana lėtai. Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai, veiksmas ir vartojama tiesmuka kalba.
7–8 klasių koncentras Minimaliai supranta pagrindines mintis informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; tik suteikus pagalbą, supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja pagrindines supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta pagrindines mintis informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, daugumos TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; kartais prireikia pagalbos, kad suprastų pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog naudoja pagrindines supratimo strategijas, tačiau ne visuomet tinkamai (A3.2). Supranta pagrindines mintis informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, daugumos TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog naudoja pagrindines supratimo strategijas (A3.3). Supranta pagrindines mintis visų pateiktų informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, daugumos TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; visuomet supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja pagrindines supratimo strategijas (A3.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, būdo savybės, mėgstami ir nemėgstami dalykai, veikla ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: bendravimas, santykiai su bendraamžiais, tėvais, mokytojais, kaimynais ir pan. Pagarba, sutarimas, bendra veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveikimas. Poilsis, miegas ir pan.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės 7–8 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai. Savanorystė. Įvairių darbuotojų funkcijos, būtini gebėjimai. Asmenybės – įvairių profesijų atstovai.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, susisiekimas, nakvynė, maitinimasis ir pan. Prekių ir paslaugų įsigijimas. Asmeninių finansų tvarkymas.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų. Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė 7–8 klasių koncentras.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose, susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendraujant daugiakultūrėje aplinkoje gerbti kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove. Lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas platesnis žodynas, reikalingas atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su pagrindinėmis dažniausiai vartojamų žodžių reikšmėmis, frazelogizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais, susijusiais su kalbos vartojimo kontekstais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si), viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinėmis užsienio kalbos gramatinėmis kategorijomis, mokomasi pasirinkti gramatines struktūras siekiant realizuoti konkrečias komunikacines intencijas.

Anglų kalba 7–8 klasių koncentras.

Adjectives. Collocations (deep sleep, heavy rain). Adverbs. Adverbial phrases of time, place and frequency and their positions in the sentence. Adverbial phrases of degree, extent, probability. Comparative and superlative form of adverbs. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Second and third conditional. Determiners. Broad range (all, most, both, enough). Discourse markers. Linkers expressing cause and effect, comparison and contrast etc. (however, on the one hand, therefore). Markers to structure informal spoken discourse (well, anyway). Modals. Possibility: might, may, will. Obligation, necessity: must/have to, ought to, need to. Modals past: should have, might have etc. Must/can’t (deduction: must be tired). Nouns. Countable and uncountable nouns. Numbers. Cardinal (2 thousand, thousands of people). Ordinal. Fractions. Decimal (1.10 – one point ten). Passive. Simple passive. Postpositions. Verbs + for (wait for). Verbs + from (suffer from). Verbs +in (believe in). Verbs + of (approve of). Verbs + on (depend on). Verbs + to (listen to). Verbs + with (agree with). Double Genitive. (He is a cousin of Agne’s.). Pronouns. Reflexive (myself, yourself, yourselves). Relative (who, whose). Demonstrative (this/that, these/those). Indefinite (any, anything, both, nobody, other). Interrogative (who, whom, whose). Phrasal Verbs. Extended phrasal verbs (switch the light on). Questions. General questions. Special questions. Tag questions. Indirect questions. Reported speech (range of tense forms: simple, continuous, perfect). Verb. Verb patterns (V + to, V + -ing). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Present Perfect vs Past Simple. Present Perfect Continuous. Past tenses. Past Simple. Past Continuous. Used to / didn’t use. Would expressing habit. Past Perfect. Future tense. Future simple. Future continuous. Passives. Simple passive. Word form building. Broad range of suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 7–8 klasių koncentras.

Adjectif: Genre des adjectifs (formation et emploi du féminin). Nombre des adjectifs (formation et emploi du pluriel). Adverbe: Adverbes de manière (bien, vite, mal, etc.). Adverbes de quantité (beaucoup, moins, trop, etc.). Adverbes de temps (hier, aujourd'hui, demain, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, loin, etc.). Adverbes de négation (non, jamais, nullement, etc.). Adverbes d’interrogation (combien, quand, pourquoi, comment, etc.). Conjonction: Conjonctions de coordination (et, ou, mais, ni, puis, tantôt...tantôt, ou...ou, non seulement...mais, etc.). Conjonctions de subordination (comme, lorsque, puisque, quand, que, si, parce que, etc.). Connecteurs logiques: Connecteurs temporels (alors, après, d’abord, ensuite, enfin, etc.). Connecteurs énumératifs: suite d’éléments (aussi, et, ou), progression (encore, en plus), énumération (alors, après, ensuite, et, et puis, d’abord, enfin, voilà, pour finir). Connecteurs logiques: de la cause (à cause de, parce que), de la conséquence (alors, c’est pour cela, donc), du but (pour), de l’opposition (mais), de la concession (mais), de l’hypothèse (si). Constructions impersonnelles (Il pleut, il faut + verbe, il faut + nom, il fait beau, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Négation (ne...pas, ne...personne, ne...rien, etc.). Nom: Genre (formation et emploi du féminin). Nombre (formation et emploi du pluriel). Préposition: Prépositions de lieu (à, dans, sous, etc.). Prépositions de temps (avant, durant, dans, en, etc.). Pronom: Pronoms démonstratifs (ça, celui-ci, celle-là, ceux-ci, celles-là, etc.). Pronoms interrogatifs (qui, que, quoi, lequel, etc.). Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.), complément circonstanciel (en). Pronoms possessifs (le mien, le tien, le sien, etc.). Pronoms relatifs simples (qui, que, où, dont). Pronoms indéfinis (on, tout, rien, personne, etc.). Verbe: Temps de l’indicatif: présent, passé composé, futur proche, imparfait, futur simple, plus-que-parfait. Verbes pronominaux: réfléchis (se lever, s’habiller, etc.), réciproques (se rencontrer, se regarder, etc.). Verbes (vouloir / pouvoir / devoir) + infinitif. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?, tu aurais...?). Discours rapporté au présent et au passé. Impératif. Sens passif. Subjonctif présent.

Vokiečių kalba. 7–8 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparation der Adjektive und Adverbien. Deklination der Adjektive. Wortbildung: Nominalisierte Adjektive. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Deminstrativartikel in allen Kasus Nullartikel. Negationsartikel in allen Kasus. Artikelwörter in allen Kasus. Pluralformen Deklination der Nomen. Die n–Deklination. Wortbildung: Nominalisierte Verbformen, Suffixe als Genusangabe, Präfixe, Komposita. Präpositionen. Präpositionen mit Dativ, Akkusativ, Genitiv, Wechselpröpositionen. Pronomen. Possessivartikel in allen Kasus. Demonstrativpronomen in allen Kasus: derselbe. Indefinitpronomen (z. B. wenige, ein paar, einige, manche, wenige, irgendwelche). Personalpronomen. Reflexivpronomen. Präpositionalpronomen. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Verben mit Präfix: trennbare Verben, untrennbare Verben. Imperativ. Modalverben, ihre Haupbedeutungen sowie zum Ausdruck von Vermutungen, Distanzierung (können, sollen). Verben mit Präpositionen. Partzip I. Perfekt: Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum: sein, haben, werden als Vollverb. Modalverben. Regelmäßige und unregelmäßige Verben als einfache, trennbare und nicht trennbare Verben. Plusquamperfekt. In der Vergangenheit die Vorzeitigkeit angeben können: nachdem, seitdem. Futur I. Zum Ausdruck der Zukunft, einer Absicht, Ankündigung, Aufforderung, eines Versprechens. Konjunktiv II. Gegenwart von haben, sein, werden, können, mögen. würde + Infinitiv zum Ausdruck von Höflichkeit, Wunsch, Vorschlag, Auffoderung. Passiv. Präsens, Präteritum, Perfekt, Infinitiv Passiv (Präsens, Präteritum). Syntax. Aussagesätze. Fragesätze. Imperativsätze. Die Satzklammer. Stellung von Pronomen bei Verben mit zwei Ergänzungen. Satzverbindungen mit und, oder, aber/doch, denn. Indirekte Fragen. Satzgefüge (Vorgestellt und Nachgestellt): Kausale Nebensätze (z. B. weil, da, deshalb, deswegen, darum). Konzessive Nebensätze (z. B. obwohl, trotzdem, dennoch). Finale Nebensätze (z. B. damit, um...zu). Temporale Nebensätze mit Angaben von Gleichzeitigkeit und Vorzeitigkeit bzw. Nachzeitigkeit: (z. B. wenn, als, seit(dem), nachdem, bevor). Relativsätze. Infinitiv mit zu. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Erstellung (z. B. Sollte er früher kommen, (so) informieren sie mich.). Vergleichsatz (z. B. Er hat gute Leistungen (genau)so wie ich. / Je mehr, desto besser.). Irrealis. Satzbau. Zweiteilige Konnektoren (z. B. entweder-oder, nicht nur-sondern auch, sowohl-als auch, ect.).

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti pagrindinių kalbos dalių pavadinimus, kalbos formų pavadinimus (esamasis laikas, sąlygos sakinys, aukštesnysis laipsnis etc.), žodžio dalių pavadinimus (priešdėlis, priesaga etc.), teksto struktūrinių dalių pavadinimus (įžanga, dėstymas, pabaiga).

Abstrakčiosios sąvokos. 7–8 klasių koncentras.

  Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčiųjų sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus ir (arba) rišlų diskursą.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi komponuoti rišlų, prasmingą, tinkamos struktūros sakytinį ir rašytinį diskursą. Kuriamas vientisas tekstas jungiant prasminius elementus. Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su tam tikrų (programoje numatytų) žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 7–8 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informacinis, pažintinis, mokomasis vaizdo ir garso įrašas, TV orų prognozė, reklama, sporto naujienos, TV laida jaunimui, vaidybinis filmas, TED pranešimas.

Komunikacinės intencijos. 7–8 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras). 

Registras ir mandagumo normos. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan. Mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją; komunikuojant su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, kalbant ir rašant vartoti neutralų arba pusiau oficialų registrą.

Audiovizualinio teksto supratimas. 7–8 klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti įvairių informacinių, dokumentinių, edukacinių vaizdo įrašų pagrindines mintis. Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti pagrindines mintis daugumos TV laidų (pavyzdžiui, naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir lėtesniu nei įprasta tempu. Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Minimaliai supranta pagrindines mintis ir detales informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir normaliu tempu; tik suteikus pagalbą, supranta pagrindines mintis ir detales meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta pagrindines mintis ir detales informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, daugumos TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir normaliu tempu; kartais prireikia pagalbos suprasti pagrindines mintis ir detales meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas. Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas ne visuomet tinkamai. (A3.2). Supranta pagrindines mintis ir detales informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, daugumos TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir normaliu tempu; supranta pagrindines mintis ir detales meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas. Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas (A3.3). Supranta pagrindines mintis ir detales visų pateiktų informacinių, dokumentinių vaizdo įrašų, daugumos TV laidų pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir normaliu tempu; visuomet supranta pagrindines mintis ir detales meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A3.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, charakteris, įvaizdžio kūrimas, veikla, pomėgiai, vertybės, įsitikinimai, autoritetai, idėjos, žavinčios asmenybės ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: žmonių bendravimas, santykiai, kartų skirtumai, bendruomenės veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, mokykloje, bendruomenėje, valstybėje. Žmogaus teisės ir pareigos. Lygios galimybės, pagarba įvairaus amžiaus, rasės, tautybės, lyties tapatybės, turintiems negalią, skirtingų įsitikinimų asmenims ir pan.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: formalus ir neformalus mokymasis. Mokyklos bendruomenės projektai, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveikos gyvensenos principai. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos, sportininkų gebėjimai. Žalingų įpročių prevencija. Negalavimai, simptomai, patarimai kaip išvengti negalavimų. Streso įveikimas. Mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: ateities planai, profesijos, vasaros darbo galimybės. Įvairiuose darbuose reikalingos žinios ir gebėjimai. Asmeninių finansų tvarkymas. Asmenybės, autoritetai – įvairių profesijų atstovai.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: kelionių planavimas, susisiekimas, šalys ir miestai, apgyvendinimo įstaigos ir pan. Parduotuvės ir paslaugos, maitinimo įstaigos, bankas, policija, medicininė pagalba ir pan. Asmeninių finansų tvarkymas.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Medijų raštingumas. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų. Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, medicinoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Gyvenamoji aplinka mieste ir kaime. Tvarūs miestai ir gyvenvietės. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Lietuvos etninių grupių kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos, žymūs asmenys ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai: susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais.  Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove, lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi vartoti pakankamą žodyną, kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu, mokymusi ir viešuoju gyvenimu susijusių temų. Susipažįstama su dauguma dažnai vartojamų žodžių reikšmių, taip pat kai kuriomis perkeltinėmis žodžių reikšmėmis. Vartojami frazelogizmai ir perkeltine reikšme vartojami posakiai. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymosi, viešojo gyvenimo ir iš dalies profesinę kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kitų kalboje naujas gramatines struktūras ir panaudoti jas savo kalboje, prireikus žinomas struktūras pakeičiant sinonimiškomis. Mokomasi vartoti stilistiškai neutralias gramatines struktūras, taisyklingai sudaryti vientisinius ir sudėtinius sakinius.

Anglų kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjectives. Collocations (big event, great palace). Adverbs. Adverbial phrases of time, place and frequency and their positions in the sentence. Adverbial phrases of degree, extent, probability. Comparative and superlative form of adverbs. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Second and third conditional. Determiners. Broad range (all, most, both, enough). Discourse markers. Linkers expressing cause and effect, comparison and contrast etc. (however, on the one hand, therefore). Markers to structure informal spoken discourse (well, anyway). Modals. Possibility: might, may, will. Obligation, necessity: must/have to, ought to, need to. Modals past: should have, might have etc. Must/can’t (deduction: You must be tired.). Nouns. Countable and uncountable nouns. Numbers. Cardinal. Ordinal. Fractions. Decimals. Passive. Simple passive. Verbs + for (wait for). Verbs + from (suffer from). Verbs + in (believe in). Verbs + of (approve of). Verbs + on (depend on). Verbs + to (listen to). Verbs + with (agree with). Double Genitive. Pronouns. Reflexive (myself, yourself, yourselves). Relative (who, whose). Demonstrative (this/that, these / those). Indefinite (any, anything, both, nobody, other). Interrogative (who, whom, whose). Phrasal Verbs. Extended phrasal verbs (switch the light on). Questions. General questions. Special questions. Tag questions. Indirect questions. Reported speech (range of tense forms: simple, continuous, perfect). Verb. Verb patterns (V + to, V + -ing). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Perfect vs Past Simple. Present Perfect Continuous. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to / didn’t use. Would expressing habit. Past Perfect. Future tense. Future simple. Future continuous. Passives. Simple passive. Word form building. Broad range of suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjectifs: indéfinis (aucun, certain, chaque, etc.). Adverbe: Adjectifs employés adverbialement (chanter fort, chanter juste, etc.). Groupes prépositionnels (parler avec douceur, etc.). Adverbes en – ment (évidemment, etc.). Adverbes de temps: expression du passé ou du futur. Articulateurs: chronologiques du discours (d’abord, ensuite, enfin, premièrement, deuxièmement, etc.). Articulations logiques et simples: cause, conséquence. Connecteurs: d’énumération (d’abord, tout d’abord, en premier lieu, premièrement, après, ensuite, de plus, quant à, puis, en dernier lieu, pour conclure, enfin, etc.), d’opposition (mais, cependant, or, en revanche, pourtant, par contre, tandis que, néanmoins, au contraire, pour sa part, d’un autre côté, en dépit de, malgré, etc.), de cause-conséquence (car, en effet, effectivement, comme, parce que, en raison de, du fait que, sous prétexte, donc, alors, ainsi, par conséquent, etc.), de but (afin que, pour que, en vue de, etc.), de condition (si, au cas où, à condition que, pourvu que, à moins que, etc.), de concession (malgré, en dépit de, quoique, bien que, alors que, etc.), de comparaison (comme, de même que, ainsi que, aussi… que, etc.), de conclusion (en conclusion, pour conclure, en guise de conclusion, en somme, bref, ainsi, donc, en résumé, en un mot, par conséquent, finalement, enfin, etc.), d’addition (et, de plus, puis, en outre, non seulement..., etc.), de justification (car, c’est-à-dire, en effet, en sorte que, c’est ainsi que, etc.). Constructions impersonnelles: tournures impersonnelles simples (il est interdit de/il est utile de/il est important de, etc.). Mise en relief: (c’est…+ pronom relatif). Négation: (ne...aucun, ne...que, rien que, ne explétif, etc.). Localisation: temporelle: les prépositions de temps (la durée et le moment:

Vokiečių kalba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Adjektiv. Komparation der Adjektive und Adverbien. Deklination der Adjektive. Wortbildung: Nominalisierte Adjektive. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Deminstrativartikel in allen Kasus Nullartikel. Negationsartikel in allen Kasus. Artikelwörter in allen Kasus. Pluralformen Deklination der Nomen. Die n–Deklination. Wortbildung: Nominalisierte Verbformen, Suffixe als Genusangabe, Präfixe, Komposita. Präpositionen. Präpositionen mit Dativ, Akkusativ, Genitiv, Wechselpröpositionen. Pronomen. Possessivartikel in allen Kasus. Demonstrativpronomen in allen Kasus: derselbe. Indefinitpronomen (z. B. wenige, ein paar, einige, manche, wenige, irgendwelche). Personalpronomen. Reflexivpronomen. Präpositionalpronomen. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Verben mit Präfix: trennbare Verben, untrennbare Verben. Imperativ. Modalverben, ihre Haupbedeutungen sowie zum Ausdruck von Vermutungen, Distanzierung (können, sollen). Verben mit Präpositionen. Partizip I. Perfekt: regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum: sein, haben, werden als Vollverb. Modalverben. Regelmäßige und unregelmäßige Verben als einfache, trennbare und nicht trennbare Verben. Plusquamperfekt. In der Vergangenheit die Vorzeitigkeit angeben können: nachdem, seitdem. Futur I. Zum Ausdruck der Zukunft, einer Absicht, Ankündigung, Aufforderung, eines Versprechens. Konjunktiv II. Gegenwart von haben, sein, werden, können, mögen. würde + Infinitiv zum Ausdruck von Höflichkeit, Wunsch, Vorschlag, Auffoderung. Passiv. Präsens, Präteritum, Perfekt, Infinitiv Passiv (Präsens, Präteritum). Syntax. Aussagesätze. Fragesätze. Imperativsätze. Die Satzklammer. Stellung von Pronomen bei Verben mit zwei Ergänzungen. Satzverbindungen mit und, oder, aber/doch, denn. Indirekte Fragen. Satzgefüge (Vorgestellt und Nachgestellt): Kausale Nebensätze (z. B. weil, da, deshalb, deswegen, darum). Konzessive Nebensätze (z. B. obwohl, trotzdem, dennoch). Finale Nebensätze (z. B. damit, um...zu). Temporale Nebensätze mit Angaben von Gleichzeitigkeit und Vorzeitigkeit bzw. Nachzeitigkeit: (z. B. wenn, als, seit(dem), nachdem, bevor). Relativsätze. Infinitiv mit zu. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Erstellung (z. B. Sollte er früher kommen, (so) informieren sie mich.). Vergleichsatz (z. B. Er hat gute Leistungen (genau)so wie ich. / Je mehr, desto besser.). Irrealis. Satzbau. Zweiteilige Konnektoren (z. B. entweder-oder, nicht nur-sondern auch, sowohl-als auch, ect.)

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su kalbos sistemos dalių pavadinimais (fonetika, leksika, etc.), kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimais (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Analizuojami žodžių ryšiai su bendru kontekstu, loginiai kalbos elementų ryšiai ilgesniame diskurse.
 Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė ir paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
 Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
 Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: informaciniai, dokumentiniai, edukaciniai vaizdo įrašai, TV laidos.

Komunikacinės intencijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacines intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras). 

Registras ir mandagumo normos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan., mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Susipažįstama su dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymiais, būdingais neoficialiam registrui.

Audiovizualinio teksto supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti įvairių informacinių, dokumentinių, edukacinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales. Televizijos laidų supratimas. Mokomasi suprasti pagrindines mintis ir detales daugumos TV laidų (pavyzdžiui, naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou) pažįstamomis temomis, kai kalbama aiškiai ir normaliu tempu. Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti pagrindines mintis ir detales meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Minimaliai supranta autentiškų informacinių, pramoginių, dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales, kai kalbama bendrine kalba ir (arba) dialektu, kai vartojami specifiniai terminai, suprantami iš konteksto; tik suteikus pagalbą, supranta meninio ar dokumentinio filmo pagrindines mintis ir detales, veikėjų kalbėsenos ypatumus (slengą, dialektą ir pan.). Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta autentiškų informacinių, pramoginių, dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales, kai kalbama bendrine kalba ir (arba) dialektu, kai vartojami specifiniai terminai, suprantami iš konteksto; kartais prireikia pagalbos suprasti meninio ar dokumentinio filmo pagrindines mintis ir detales, veikėjų kalbėsenos ypatumus (slengą, dialektą ir pan.). Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas ne visuomet tinkamai (A3.2). Supranta autentiškų informacinių, pramoginių, dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales, kai kalbama bendrine kalba ir (arba) dialektu, kai vartojami specifiniai terminai, suprantami iš konteksto; supranta meninio ar dokumentinio filmo pagrindines mintis ir detales, veikėjų kalbėsenos ypatumus (slengą, dialektą ir pan.). Rezultatai parodo, jog naudoja supratimo strategijas (A3.3). Supranta visų pateiktų autentiškų informacinių, pramoginių, dokumentinių vaizdo įrašų pagrindines mintis ir detales, kai kalbama bendrine kalba ir (arba) dialektu, kai vartojami specifiniai terminai, suprantami iš konteksto; visuomet supranta meninio ar dokumentinio filmo pagrindines mintis ir detales, veikėjų kalbėsenos ypatumus (slengą, dialektą ir pan.). Savarankiškai atlieka visas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A3.4).

Tapatybės: apie save, santykiai su šeima, draugais, bendruomenės nariais, įvairiomis amžiaus grupėmis, asmens savybių ugdymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: įvaizdžio formavimas, idėjos, asmenybės ir pan.

IV Potemės: vertybės, įsipareigojimai, tikslai, idėjos, autoritetai, saviraiška ir pan.

Mokymasis visą gyvenimą, išsilavinimas, profesija, darbas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, užsienio kalbos, interesai, ateities planai ir pan.

IV Potemės: studijos, specializacija, karjera, praktika, mainų programos ir pan.

Asmeninio ir viešojo gyvenimo patirtys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: laisvalaikis, hobiai, kelionės, pirkiniai ir paslaugos, buitis, namų ruoša ir pan.

IV Potemės: savanorystė, darbo patirtis, asmeninis biudžetas ir pan.

Sveika gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: rūpinimasis savo ir kitų sveikata, mityba ir mankšta ir (arba) sportas, mokymosi ir poilsio balansas ir pan.

IV Potemės: streso įveikimas, asmens ir aplinkos higiena, žalingų įpročių prevencija ir pan.

Komunikacija ir medijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: medijų raštingumas, verbalinė ir neverbalinė komunikacija, socialinės konvencijos, dezinformacija, neapykantos kalba, kibernetinis saugumas ir pan.

IV Potemės: medijų raštingumas, verbalinė ir neverbalinė komunikacija, socialinės konvencijos, dezinformacija, neapykantos kalba, kibernetinis saugumas ir pan.

Mokslas, technologijos ir inovacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos kasdieniame gyvenime ir pan.

IV Potemės: mokslo pažanga, išradimai, naujos technologijos, jų vaidmuo pramonėje, medicinoje, Lietuvos mokslo pasiekimai ir pan.

Aplinkos tvarumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: gyvenamoji aplinka, aplinkosauga, klimato kaitos prevencija, atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas ir pan.

IV Potemės: biologinės įvairovės apsauga, žiedinė ekonomika, tvarūs miestai ir gyvenvietės ir pan.

Kultūros tradicijos ir dabartis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: Lietuvos etninių grupių kultūrų tradicijos, gimtoji kalba, daugiakalbystė, Europos ir pasaulio kultūrų įvairovė, grožinė literatūra, menai ir pan.

IV Potemės: materialus ir nematerialus kultūros paveldas, istorinė-kultūrinė savimonė, istorijos ir kultūros asmenybės ir pan.

Socialinės, ekonominės ir politinės aktualijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (migracija ir pan.), Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse organizacijose, taikos siekis, solidarumas ir pan.

IV Potemės: šiuolaikinių visuomenių socialinė, ekonominė plėtra ir iššūkiai (migracija ir pan.), Lietuvos įsitraukimas į Europos Sąjungos institucijų veiklas, taikos siekis, konfliktų sprendimai, solidarumas ir pan.

Žmogaus teisės, pareigos ir lygios galimybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III Potemės: demokratija, lygios galimybės, rasės, tautybės, lyties, amžiaus, negalios, skirtingų įsitikinimų, religijos, gyvenimo būdo požiūriu ir pan.

IV Potemės: politinės santvarkos, pilietinės visuomenės bruožai ir pan.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose. Susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendrauti daugiakultūrėje aplinkoje gerbiant kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove. Lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Gramatinė medžiaga. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Kalbos mokėjimo lygyje B2 ir B2+ plėtojama žinomų gramatinių kategorijų raiška (B1+ pateikiama medžiaga apima visas gramatines kategorijas). Mokomasi atpažinti naujas gramatines reikšmes (pavyzdžiui, modalinių veiksmažodžių), suprasti sudėtingesnes gramatines struktūras ir prireikus jas panaudoti savo kalboje, mokomasi pasirinkti tinkamą gramatinę raišką pagal registrą.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vartojami kalbos sistemos dalių pavadinimai (fonetika, leksika etc.), kalbinės raiškos vertinimo kriterijų pavadinimai (taisyklingumas, tinkamumas, rišlumas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Mokomasi perteikti abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių reikšmę, kuriant pasakymus, rišlų diskursą. Vartojami sinonimai, antonimai, kolokacijos. Susipažįstama su žodžių junginių sudarymo principais ir mokomasi juos taikyti produkuojant kalbą. Analizuojami žodžių ryšiai su bendru kontekstu, loginiai kalbos elementų ryšiai ilgesniame diskurse.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Susipažįstama, kaip sakiniai jungiami į seką, nurodomi laiko, priežasties, pasekmės, ryšiai, plėtojama tema, dėstoma mintis, pateikiami argumentai. Susipažįstama su programoje numatytų žanrų sandaros ir formos reikalavimais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: TV žinios, reportažas, TV tinklalaidės interviu, pokalbių ir (arba) debatų laida, vaidybinis, dokumentinis filmas, filmo anonsas, paskaita, TED pranešimas. 

Komunikacinės intencijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi suprasti komunikacijas intencijas skaitant ir klausant, reikšti komunikacines intencijas raštu ir žodžiu. Susipažįstama, kokiomis kalbinės raiškos priemonėmis įgyvendinamos tam tikros komunikacinės intencijos (kalbos funkcijos). Mokomasi diferencijuoti kalbinės raiškos priemones pagal sociolingvistinę situaciją (neformalus, neutralus, formalus registras).

Registras ir mandagumo normos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi laikytis mandagumo normų sakytiniame ir rašytiniame diskurse. Susipažįstama su socialinių santykių žymikliais, tokiais kaip pasisveikinimo būdas, kreipiniai ir pan., mokomasi paisyti registro konvencijų, tinkamai parinkti kalbos oficialumo laipsnį pagal situaciją, vartoti neutralų registrą ir pusiau oficialų registrą kalbant ir rašant. Susipažįstama su dialekto, akcento, leksikos, gramatikos požymiais, būdingais neoficialiam registrui.

Audiovizualinio teksto supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti informacinių, pramoginių, dokumentinių vaizdo įrašų (dokumentinių filmų, TV programų) pagrindines mintis, detales, skirti faktus nuo nuomonės, matyti kalbėtojo (-ų) požiūrį (-ius), kai kalbama natūralia, bendrine kalba, natūraliu tempu ir vartojami specifiniai nežinomi terminai (aiškūs iš konteksto). Televizijos laidų supratimas. Mokomasi suprasti TV laidų (pavyzdžiui, naujienų, reportažų, interviu, pokalbių šou, realybės šou) asmeninio, viešojo gyvenimo bei akademinės ir (arba) profesinės veiklos temomis, kai kalbama tiek bendrine, tiek dialektu, natūraliu ar greitu tempu ir gali būti vartojami specifiniai nežinomi terminai, suprantami iš konteksto. Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti meninio ar dokumentinio filmo pagrindines mintis ir detales, atskirti kūrinio vizualines ir lingvistines meninės raiškos priemones, suvokti, kaip jos padeda kurti reikšmę, suprasti skirtingų filmo veikėjų kalbėsenos ypatumus (dialekto, specifinio žodyno vartojimą).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Minimaliai supranta mokytojo instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Užduotis atlieka tik suteikus pagalbą. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta mokytojo instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A1.2). Supranta mokytojo instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas mokytojo pateiktas instrukcijas; mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus; paprastus sakinius apie pažįstamus dalykus; visuomet atpažįsta žinomus žodžius, frazes, temą ir esmę trumpų pasakojimų pažįstamomis temomis, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos nariai, draugai.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, klasė, mokymo(si) veiklos. Žaidimai, pomėgiai.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktai, gėrimai. Kūno dalys. Mankšta, judėjimas. Poilsis.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos narių profesijos, darbai. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Susisiekimo priemonės ir saugumo taisyklės. Parduotuvės, prekės.

Komunikacija: realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Kasdienėje veikloje naudojami įrenginiai.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose situacijose.

Anglų kalba 1–2 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a beautiful day). Demonstrative (this house, that city). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Numbers: 1-20. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense. Be going to, I’d like. Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.).

Prancūzų kalba 1–2 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (sur, dans etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Verbe: Irréguliers (être, avoir, aller); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba 1–2 klasių koncentras.

Artikel: unbestimmter und bestimmter Artikel im Nominativ, Akkusativ, Possesivartikel mein; Imperativ: kommen (du). Negation nicht. Personalpronomen (ich, du, er, sie, wir, ihr, sie (Plural)). Präposition aus+Land, in +Kontinent, am+Wochentag, bei+Person. Verb: sein, heißen (ich, du), mögen (ich mag), regelmäßige Verbkonjugation (Singular, Plural): kommen, wohnen, haben (ich, du, er/sie), möchten (ich, du), möchten+Infinitiv. Zahlen: Kardinalzahlen 1–12.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Mokomasi vartoti raidžių pavadinimus, susipažįstama su kalbinių veiklų pavadinimais (klausymas, kalbėjimas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 1–2 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis.  
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. 
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. 
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Svoris. 
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Pradžia. Pabaiga. 
Kiekybė: skaičius. Kiekis. 
Fizinis požymis: matomumas ir (arba) vaizdas. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: kaina. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. 

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas įprastai veiklai atlikti, klausimas, trumpas komentaras, skanduotė, dainelė.

Komunikacinės intencijos. 1–2 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.

Registras ir mandagumo normos. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 1–2 klasių koncentras.

Sakytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas Mokomasi suprasti mokytojo teikiamas instrukcijas, nurodymus įprastai veiklai atlikti (pavyzdžiui, prašom sėstis, sustokime ratu, pažaiskime), kai kalbama lėtai, aiškiai, pakartojama, pasitelkiami paveikslėliai ar gestai. Pokalbio, diskusijos supratimas. Mokomasi suprasti paprastus mokytojo ir bendraamžių klausimus, atsakymus apie pažįstamus dalykus (pavyzdžiui, pomėgius), kai kalbama lėtai, naudojama vizualizacija ar gestai. Pranešimo, pasisakymo, paskaitos supratimas. Mokomasi suprasti paprastus trumpus sakinius apie pažįstamus dalykus (pavyzdžiui, šeimą, mokyklą, pomėgius), kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė medžiaga ar gestikuliuojama. Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi atpažinti žinomus žodžius, frazes, suprasti temą ir esmę trumpų pasakojimų, kai kalbama lėtai, aiškiai ir pateikiama vaizdinė medžiaga ar gestikuliuojama.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; tik suteikus pagalbą, randa specifinę informaciją vadovėlyje. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A2.1). Iš dalies supranta paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; kartais prireikia mokytojo pagalbos, kad rastų specifinę informaciją vadovėlyje. Rezultatai rodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A2.2). Supranta paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; randa specifinę informaciją vadovėlyje. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas pateiktas paprastas rašytines instrukcijas; labai paprastus viešuosius iliustruotus užrašus; labai trumpus asmeninius laiškelius; visuomet randa specifinę informaciją vadovėlyje. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos nariai, draugai.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, klasė, mokymo(si) veiklos. Žaidimai, pomėgiai.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktai, gėrimai. Kūno dalys. Mankšta, judėjimas. Poilsis.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos narių profesijos, darbai. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Susisiekimo priemonės ir saugumo taisyklės. Parduotuvės, prekės.

Komunikacija: realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Kasdienėje veikloje naudojami įrenginiai.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose situacijose.

Anglų kalba 1–2 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a beautiful day). Demonstrative (this house, that city). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Numbers: 1-20. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense. Be going to, I’d like. Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.).

Prancūzų kalba 1–2 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (sur, dans etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Verbe: Irréguliers (être, avoir, aller); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba 1–2 klasių koncentras.

Artikel: unbestimmter und bestimmter Artikel im Nominativ, Akkusativ, Possesivartikel mein; Imperativ: kommen (du). Negation nicht. Personalpronomen (ich, du, er, sie, wir, ihr, sie (Plural)). Präposition aus+Land, in +Kontinent, am+Wochentag, bei+Person. Verb: sein, heißen (ich, du), mögen (ich mag), regelmäßige Verbkonjugation (Singular, Plural): kommen, wohnen, haben (ich, du, er/sie), möchten (ich, du), möchten+Infinitiv. Zahlen: Kardinalzahlen 1–12.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Mokomasi vartoti raidžių pavadinimus, susipažįstama su kalbinių veiklų pavadinimais (klausymas, kalbėjimas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 1–2 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reiškšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys: parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Svoris. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Fizinis požymis: matomumas ir (arba) vaizdas. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: kaina. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su laiško žanro teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: iliustruotas viešas užrašas, plakatas, trumpas iliustruotas tekstas, žinutė, trumpas elektroninis asmeninis laiškas.

Komunikacinės intencijos. 1–2 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.  
 

Registras ir mandagumo normos. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis. 

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). 1–2 klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti labai paprastas rašytines instrukcijas (pavyzdžiui, vadovėlyje). Suprasti labai paprastus viešuosius užrašus (pavyzdžiui, „Nešiukšlinti“), kai pateikiamos iliustracijos. Korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti labai trumpą ir paprastą sveikinimo atviruką, kvietimo laiškelį, žinutę (datą, vietą, laiką). Specifinės informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti specifinę informaciją mokymo(si) tikslais (pavyzdžiui, vadovėlio skyriaus tema, pavadinimas, puslapis).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Minimaliai supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, padedant mokytojui atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A3.2). Supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.3). Supranta visų pateiktų trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, visuomet atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: vardas, pavardė, amžius. Kai kurie fiziniai požymiai.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos nariai, draugai.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, klasė, mokymo(si) veiklos. Žaidimai, pomėgiai.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktai, gėrimai. Kūno dalys. Mankšta, judėjimas. Poilsis.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos narių profesijos, darbai. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Susisiekimo priemonės ir saugumo taisyklės. Parduotuvės, prekės.

Komunikacija: realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Kasdienėje veikloje naudojami įrenginiai.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kambarys, asmeniniai daiktai. Kiemas. Metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: šeimos šventės. Tautybės, šalys, asmenų kilmė.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 1–2 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti konkrečiose situacijose.

Anglų kalba 1–2 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a beautiful day). Demonstrative (this house, that city). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Numbers: 1-20. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense. Be going to, I’d like. Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.).

Prancūzų kalba 1–2 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (sur, dans etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Verbe: Irréguliers (être, avoir, aller); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba 1–2 klasių koncentras.

Artikel: unbestimmter und bestimmter Artikel im Nominativ, Akkusativ, Possesivartikel mein; Imperativ: kommen (du). Negation nicht. Personalpronomen (ich, du, er, sie, wir, ihr, sie (Plural)). Präposition aus+Land, in +Kontinent, am+Wochentag, bei+Person. Verb: sein, heißen (ich, du), mögen (ich mag), regelmäßige Verbkonjugation (Singular, Plural): kommen, wohnen, haben (ich, du, er/sie), möchten (ich, du), möchten+Infinitiv. Zahlen: Kardinalzahlen 1–12.

Abstrakčiosios sąvokos. 1–2 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reiškšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys: parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Svoris. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Pradžia. Pabaiga. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Fizinis požymis: matomumas ir (arba) vaizdas. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: kaina. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suvokti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su laiško žanro teksto struktūra (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 1–2 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis vaizdo ir garso įrašas, animacinis filmukas.

Komunikacinės intencijos. 1–2 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas.  

Registras ir mandagumo normos. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis. 

Audiovizualinio teksto supratimas. 1–2 klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus paprastus vaizdo įrašus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Suprasti temą, atpažinti žinomus žodžius. Televizijos laidų supratimas. Mokomasi suprasti temą, atpažinti žinomus žodžius trumpose paprastose TV laidose (pavyzdžiui, reklamose). Filmų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus animacinius filmus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Minimaliai supranta trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis; tik suteikus pagalbą, supranta temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis; temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A1.2). Supranta trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis; temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas pateiktas trumpas paprastas instrukcijas; klausimus, atsakymus, komentarus; paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis; temą ir kai kurias detales trumpų pasakojimų apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas, kai kalbama lėtai, aiškiai ir naudojama vaizdinė parama. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.4).

Apie save. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, asmeninių savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Vietos, pastatai mieste. Transportas, kelias į mokyklą ir namo. Saugaus eismo taisyklės. Kelionės, atostogos. Parduotuvės, pirkiniai, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Susirašinėjimo draugai, ryšiai su bendraamžiais kitose šalyse. Internetas, socialiniai tinklai, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. 3–4 klasių koncentras.

Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, bendrauti laikantis paprastų kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklių (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi užsienio kalboje atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnai girdimus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a nice picture). Comparative, superlative degrees (tall – taller – tallest, good – better – best). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but, because). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Numbers. Cardinal numbers 21–1000. Ordinal numbers 1st–30th. Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense: Be going to, I’d like. Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much). Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.). Can/could (suggestion: Can I help?)

Prancūzų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais/). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle). Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjektiv. Eher Kurzform. Adjektive mit zu (zu süß, zu sauer). Komparation: gern, lieber, am liebsten. Adverb: immer, meistens, oft, manchmal, nie. Zuerst, dann, zum Schluss. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel kein im Nominativ und Akkusativ (Singular und Plural); Possesivartikel (mein, dein, sein, ihr, unser, euer im Nominativ und Akkusativ (Singular). Dativ als feste Wendung (in der Schweiz). Genitiv bei Namen. Pluralformen der Nomen. Artikel bei Komposita. Präpositionen. Temporal, immer mit Dativ: am+Wochentag, Datum, im+Monat, nach Land/Stadt, von+nach Stadt+Land, von+bis. Temporal, immer mit Akkusativ, um+Uhrzeit. Lokal: Ort: an, auf, in/im; Richtung: aus+Land, Stadt, beim. Modal: aus, mit+Kleidungsstücke/Gegenstände, Verkehrsmittel, Personen, ohne. Wechselpräpositionen: in, an, auf. Präpositione für+Personen. Pronomen. Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ, in Dativ nur als feste Wendung (Wie geht es Ihnen?). Inderfinita: man. Fragepronomen welcher. Demonstrativpronomen: nächst+, jed- +Zeitangaben. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben (z.B.: heißen, machen, füttern, sammeln spielen), unregelmäßige Verben mit Vokalwechsel (z.B.: essen, fahren, geben, gefallen, kommen, laufen, nehmen, schlafen, sprechen, tragen). Sein, haben, werden als Vollverb. Trennbare Verben (z.B.: anfangen, anrufen, aufstehen, aussehen, aufschreiben, einkaufen, fernsehen, mitkommen, mitbringen). Modalverben und ihre Konjugation (möchten (ich, du), müssen, können). Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben (z. B. arbeiten, fragen, glauben, lernen, machen), trennbare Verben (z. B. einkaufen, abholen), nicht trennbare Verben (z. B. verkaufen, bezahlen, entschuldigen), Verben auf –ieren (z.B. passieren, telefonieren). Unregelmäßige Verben: einfache Verben (z.B. bleiben, essen, fahren, haben, lesen, trinken), trennbare Verben (ab / weg...) fahren, (an/mit...) kommen, (weg / aus...) gehen, aufstehen, (aus / ein...) steigen, abfliegen, (weg / mit...) laufen. Andere Verben (bleiben, passieren). Präteritum: sein, haben als Vollverb. Modalverben müssen, können, wollen, dürfen. Imperativ: du–Form, ihr–Form für einfache Verben, trennbare Verben, Verben. Zahlwörter. Kardinalzahlen (eins, eine Million). Ordinalzahlen am +Datum. Uhrzeiten im Alltag. Syntax. Aussagesätze (Position des Verbs, des Modalverbs, trennbare Verben). W-Fragen Ja / Nein Fragen. Imperativsätze. Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, bei Perfekt. Verneinung mit nicht, mit kein, keinen, keine. Fragen mit nicht oder kein. Satzverbindungen mit und, aber. Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.), mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.). Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.).

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Mokomasi suprasti ir vartoti raidžių pavadinimus, kalbinių veiklų pavadinimus (klausymas, kalbėjimas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 3–4 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Temperatūra. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vėlavimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas. Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis, motyvas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suprasti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas įprastai veiklai atlikti, komentaras, trumpas skelbimas, trumpas pokalbis, trumpas apibūdinimas ar pasakojimas (pavyzdžiui, daina, pasaka ir kt.). 

Komunikacinės intencijos. 3–4 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbantis ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 3–4 klasių koncentras.

Sakytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas.Mokomasi suprasti trumpas, paprastas instrukcijas, nurodymus įprastai veiklai atlikti, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Mokomasi suprasti paprastas nuorodas skelbimuose (pavyzdžiui, skaičius, laiką traukinių stotyje), kai kalbama lėtai ir aiškiai. Pokalbio, diskusijos supratimas. Mokomasi suprasti paprastus klausimus, atsakymus, komentarus apie pažįstamus dalykus (pavyzdžiui, mokyklą, pomėgius), kai kalbama lėtai, aiškiai. Pranešimo, pasisakymo, paskaitos supratimas. Mokomasi suprasti labai paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis nuspėjamose situacijose (pavyzdžiui, šeima, mokykla, pomėgiai), kai kalbama labai lėtai ir aiškiai, darant ilgas pauzes. Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpus pasakojimus apie pažįstamą aplinką ir nuspėjamas situacijas. Mokomasi atpažinti žodžius, frazes, temą, suprasti kai kurias detales, kai kalbama lėtai, aiškiai ir pateikiama vaizdinė medžiaga ar gestikuliuojama.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; tik suteikus pagalbą randa specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose; minimaliai supranta trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; suteikus pagalbą, supranta iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų esmę. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijas naudoja labai ribotai (A2.1). Iš dalies supranta paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; kartais prireikia pagalbos rasti specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose ar detaliai suprasti trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; iš dalies supranta iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų esmę. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A2.2). Supranta paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; randa specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose; detaliai supranta trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; supranta iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų esmę. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas pateiktas paprastas rašytines instrukcijas; viešuosius iliustruotus užrašus, skelbimus, nuorodas nuspėjamose situacijose; paprastus atvirukus, laiškelius; visuomet randa specifinę informaciją trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose; detaliai supranta trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus; pilnai supranta iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų esmę. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.4).

Apie save. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, asmeninių savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Vietos, pastatai mieste. Transportas, kelias į mokyklą ir namo. Saugaus eismo taisyklės. Kelionės, atostogos. Parduotuvės, pirkiniai, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Susirašinėjimo draugai, ryšiai su bendraamžiais kitose šalyse. Internetas, socialiniai tinklai, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. 3–4 klasių koncentras.

Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, bendrauti laikantis paprastų kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklių (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi užsienio kalboje atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnai girdimus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a nice picture). Comparative, superlative degrees (tall – taller – tallest, good – better – best). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but, because). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Numbers. Cardinal numbers 21–1000. Ordinal numbers 1st–30th. Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense: Be going to, I’d like. Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much). Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.). Can/could (suggestion: Can I help?)

Prancūzų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais/). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle). Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjektiv. Eher Kurzform. Adjektive mit zu (zu süß, zu sauer). Komparation: gern, lieber, am liebsten. Adverb: immer, meistens, oft, manchmal, nie. Zuerst, dann, zum Schluss. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel kein im Nominativ und Akkusativ (Singular und Plural); Possesivartikel (mein, dein, sein, ihr, unser, euer im Nominativ und Akkusativ (Singular). Dativ als feste Wendung (in der Schweiz). Genitiv bei Namen. Pluralformen der Nomen. Artikel bei Komposita. Präpositionen. Temporal, immer mit Dativ: am+Wochentag, Datum, im+Monat, nach Land/Stadt, von+nach Stadt+Land, von+bis. Temporal, immer mit Akkusativ, um+Uhrzeit. Lokal: Ort: an, auf, in/im; Richtung: aus+Land, Stadt, beim. Modal: aus, mit+Kleidungsstücke/Gegenstände, Verkehrsmittel, Personen, ohne. Wechselpräpositionen: in, an, auf. Präpositione für+Personen. Pronomen. Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ, in Dativ nur als feste Wendung (Wie geht es Ihnen?). Inderfinita: man. Fragepronomen welcher. Demonstrativpronomen: nächst+, jed- +Zeitangaben. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben (z.B.: heißen, machen, füttern, sammeln spielen), unregelmäßige Verben mit Vokalwechsel (z.B.: essen, fahren, geben, gefallen, kommen, laufen, nehmen, schlafen, sprechen, tragen). Sein, haben, werden als Vollverb. Trennbare Verben (z.B.: anfangen, anrufen, aufstehen, aussehen, aufschreiben, einkaufen, fernsehen, mitkommen, mitbringen). Modalverben und ihre Konjugation (möchten (ich, du), müssen, können). Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben (z. B. arbeiten, fragen, glauben, lernen, machen), trennbare Verben (z. B. einkaufen, abholen), nicht trennbare Verben (z. B. verkaufen, bezahlen, entschuldigen), Verben auf –ieren (z.B. passieren, telefonieren). Unregelmäßige Verben: einfache Verben (z.B. bleiben, essen, fahren, haben, lesen, trinken), trennbare Verben (ab / weg...) fahren, (an/mit...) kommen, (weg / aus...) gehen, aufstehen, (aus / ein...) steigen, abfliegen, (weg / mit...) laufen. Andere Verben (bleiben, passieren). Präteritum: sein, haben als Vollverb. Modalverben müssen, können, wollen, dürfen. Imperativ: du–Form, ihr–Form für einfache Verben, trennbare Verben, Verben. Zahlwörter. Kardinalzahlen (eins, eine Million). Ordinalzahlen am +Datum. Uhrzeiten im Alltag. Syntax. Aussagesätze (Position des Verbs, des Modalverbs, trennbare Verben). W-Fragen Ja / Nein Fragen. Imperativsätze. Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, bei Perfekt. Verneinung mit nicht, mit kein, keinen, keine. Fragen mit nicht oder kein. Satzverbindungen mit und, aber. Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.), mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.). Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.).

Abstrakčiosios sąvokos. 3–4 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Temperatūra. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vėlavimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas. Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis, motyvas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suprasti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais, laiško žanro teksto sandara (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 3–4 klasių koncentras.


Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: trumpas tekstas apie pažįstamus dalykus, asmeninius pomėgius (pavyzdžiui, sportas, muzika), instrukcija, paprastas viešas iliustruotas užrašas, vadovėlio užduoties instrukcija, trumpas asmeninis laiškelis, trumpas iliustruotas grožinis ir pažintinis pasakojimas, eilėraštis.

Komunikacinės intencijos. 3–4 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbantis ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). 3–4 klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, viešuosius užrašus, skelbimus, nuorodas pažįstamose ar nuspėjamose situacijose (pavyzdžiui, stovyklos taisykles). Korespondencijos (laiškų, atvirukų, žinučių, kvietimų) supratimas. Mokomasi suprasti sveikinimo atviruką, kvietimo laiškelį, žinutę (datą, vietą, laiką). Specifinės informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti specifinę informaciją (pavyzdžiui, laiką, vietą, kainą) trumpuose paprastuose iliustruotuose tekstuose, pavyzdžiui, renginių tvarkaraštyje, meniu. Detalus rašytinių tekstų supratimas. Mokomasi detaliai suprasti sakinius, trumpus tekstus apie pažįstamus dalykus, asmeninius pomėgius (pavyzdžiui, sportą, muziką), parašytus paprasta kalba ir iliustruotus. Grožinio ir publicistinio teksto supratimas. Mokomasi suprasti esmę paprastų trumpų, iliustruotų grožinių ir pažintinių pasakojimų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Minimaliai supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Dažnai prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A3.2). Supranta trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.3). Supranta visų pateiktų trumpų paprastų vaizdo įrašų, TV laidų, animacinių filmų apie pažįstamus dalykus temą, esminę informaciją, visuomet atpažįsta žinomus žodžius, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Apie save. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, asmeninių savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai: su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendravimas.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: mokykla, mokomieji dalykai, pamokų tvarkaraštis. Popamokinė veikla, pomėgiai. Dienotvarkė. Judrieji, stalo, kompiuteriniai žaidimai, protų kovos.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: maitinimasis, maisto produktai, gėrimai. Sveikas ir nesveikas maistas. Mankšta, judėjimas, sportas. Sveikatos sutrikimai. Poilsis, miegas.

Profesijos: darbai, karjeros galimybės. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, pagrindinė darbuotojo veikla. Svajonių darbas.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: gyvenamoji vieta. Vietos, pastatai mieste. Transportas, kelias į mokyklą ir namo. Saugaus eismo taisyklės. Kelionės, atostogos. Parduotuvės, pirkiniai, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: pagrindinės mandagumo taisyklės. Susirašinėjimo draugai, ryšiai su bendraamžiais kitose šalyse. Internetas, socialiniai tinklai, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka. Gyvenamoji vieta, kambariai, daiktai, jų išsidėstymas. Kiemas, gatvė. Mokyklos aplinka. Gamta, metų laikai, orai. Gyvūnai, augalai. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai. 3–4 klasių koncentras.

Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. Potemės: šeimos šventės, valstybinės šventės. Kinas, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai. Lietuvos šventės ir tradicijos. Užsienio šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 3–4 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, pirmoji užsienio kalba.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, bendrauti laikantis paprastų kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisyklių (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi užsienio kalboje atpažinti tarptautinius, gimtajai ir (ar) valstybinei kalbai giminingus žodžius.

Vartojamo žodyno apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti dažnai girdimus kasdienius žodžius, reikalingus pasiekti komunikacinį tikslą ribotame kiekyje situacijų programoje išvardytomis temomis. Susipažįstama su pagrindine žodžio reikšme. Aktyvus žodynas apima asmeninio gyvenimo kalbos vartojimo sritį.

Gramatinės medžiagos apimtis. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjectives. Common (a nice picture). Comparative, superlative degrees (tall – taller – tallest, good – better – best). Adverbs. Adverbs of frequency (always, sometimes, never). Articles. Definite, indefinite, zero. Determiners. Basic (a lot of). Discourse markers: connectors (and, but, because). Nouns. Countable and uncountable nouns used with how much/many, there is/there are. Prepositions and prepositional phrases. Common prepositions (at, to, from). Prepositions of place (on/, on the roof, in the forest). Prepositions of time (in/on/at, to, in May, on Tuesday, at 6 p.m.). Possessives. Possessive adjectives / pronouns (my, your). Possessive ’s (student’s). Numbers. Cardinal numbers 21–1000. Ordinal numbers 1st–30th. Pronouns. Personal (I, they). Possessive (my, your). Demonstrative (this, that). Verbs. To be, have got (including questions and negatives). Imperatives (Sit down, please. Don’t talk!). General and special questions (is, do, what, why, when, how much). Verb+ing, like / hate / love (I hate being late.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Future tense: Be going to, I’d like. Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, how much). Modals. Can/can‘t (ability: I can play the piano.). Can/could (suggestion: Can I help?)

Prancūzų kalba. 3–4 klasių koncentras.

Articulateurs (et/mais/). Négation: (ne...pas). Nom: Noms propres. Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Présentatifs: (voilà, c’est, ce sont ect.). Adjectif: Genre des adjectifs. Nombre des adjectifs. Adjectifs de nationalités. Adjectifs de couleur. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, très etc.). Adverbes de temps (aujourd’hui, ce matin, etc.). Déterminants: Articles définis (le, la, l’, les). Articles indéfinis (un, une, des) Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Interrogation (est-ce que, qui, que, quand, quel, quelle, quels, quelles, comment, combien, combien de temps, combien de fois, où etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, nous, vous, ils, elles). Pronoms des verbes pronominaux (je me, tu te, il se etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle). Verbe: Irréguliers (être, avoir, faire, aller, prendre, venir, pouvoir, vouloir); c’est, il y a. Verbes à une base (infinitif – er).

Vokiečių kalba. 3–4 klasių koncentras.

Adjektiv. Eher Kurzform. Adjektive mit zu (zu süß, zu sauer). Komparation: gern, lieber, am liebsten. Adverb: immer, meistens, oft, manchmal, nie. Zuerst, dann, zum Schluss. Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel kein im Nominativ und Akkusativ (Singular und Plural); Possesivartikel (mein, dein, sein, ihr, unser, euer im Nominativ und Akkusativ (Singular). Dativ als feste Wendung (in der Schweiz). Genitiv bei Namen. Pluralformen der Nomen. Artikel bei Komposita. Präpositionen. Temporal, immer mit Dativ: am+Wochentag, Datum, im+Monat, nach Land/Stadt, von+nach Stadt+Land, von+bis. Temporal, immer mit Akkusativ, um+Uhrzeit. Lokal: Ort: an, auf, in/im; Richtung: aus+Land, Stadt, beim. Modal: aus, mit+Kleidungsstücke/Gegenstände, Verkehrsmittel, Personen, ohne. Wechselpräpositionen: in, an, auf. Präpositione für+Personen. Pronomen. Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ, in Dativ nur als feste Wendung (Wie geht es Ihnen?). Inderfinita: man. Fragepronomen welcher. Demonstrativpronomen: nächst+, jed- +Zeitangaben. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben (z.B.: heißen, machen, füttern, sammeln spielen), unregelmäßige Verben mit Vokalwechsel (z.B.: essen, fahren, geben, gefallen, kommen, laufen, nehmen, schlafen, sprechen, tragen). Sein, haben, werden als Vollverb. Trennbare Verben (z.B.: anfangen, anrufen, aufstehen, aussehen, aufschreiben, einkaufen, fernsehen, mitkommen, mitbringen). Modalverben und ihre Konjugation (möchten (ich, du), müssen, können). Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben (z. B. arbeiten, fragen, glauben, lernen, machen), trennbare Verben (z. B. einkaufen, abholen), nicht trennbare Verben (z. B. verkaufen, bezahlen, entschuldigen), Verben auf –ieren (z.B. passieren, telefonieren). Unregelmäßige Verben: einfache Verben (z.B. bleiben, essen, fahren, haben, lesen, trinken), trennbare Verben (ab / weg...) fahren, (an/mit...) kommen, (weg / aus...) gehen, aufstehen, (aus / ein...) steigen, abfliegen, (weg / mit...) laufen. Andere Verben (bleiben, passieren). Präteritum: sein, haben als Vollverb. Modalverben müssen, können, wollen, dürfen. Imperativ: du–Form, ihr–Form für einfache Verben, trennbare Verben, Verben. Zahlwörter. Kardinalzahlen (eins, eine Million). Ordinalzahlen am +Datum. Uhrzeiten im Alltag. Syntax. Aussagesätze (Position des Verbs, des Modalverbs, trennbare Verben). W-Fragen Ja / Nein Fragen. Imperativsätze. Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, bei Perfekt. Verneinung mit nicht, mit kein, keinen, keine. Fragen mit nicht oder kein. Satzverbindungen mit und, aber. Verben mit Nominativergänzung (z. B. Der Flug dauert eine Stunde.), mit Akkusativergänzung (z. B. Ich kaufe eine Karte.). Sätze mit weiteren Ergänzungen: temporal, modal, lokal (z. B. Wir laufen sehr schnell. Wir fliegen nach Berlin.).

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su terminais, vartojamais mokytojo(s) ar mokomojoje medžiagoje. Mokomasi suprasti ir vartoti raidžių pavadinimus, kalbinių veiklų pavadinimus (klausymas, kalbėjimas etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 3–4 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis. Mokomasi reikšti sąvokas, mintis žodžiais, frazėmis, sakiniais. Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas. Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas. Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis. Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Temperatūra. Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Vėlavimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita. Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas. Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas. Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Sunkumas, lengvumas. Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis, motyvas. Tikslas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 3–4 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra. Mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus) ir suprasti, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais, laiško žanro teksto sandara (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 3–4 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis, mokomasis vaizdo ir garso įrašas, animacinis filmukas, TV laida vaikams.

Sakytinė sąveika. 3–4 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbantis ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi suprasti mandagius pasakymus, vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.

Audiovizualinio teksto supratimas. 3–4 klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdo įrašus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai. Mokomasi suprasti temą, atpažinti žinomus žodžius. Televizijos laidų supratimas. Mokomasi suprasti temą, esminę informaciją, atpažinti žinomus žodžius paprastose TV laidose (pavyzdžiui, reklamose). Filmų supratimas. Mokomasi suprasti trumpus animacinius filmus apie pažįstamus dalykus, kai kalbama lėtai ir aiškiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; tik suteikus pagalbą, supranta adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Kartais prireikia mokytojo pagalbos. Rezultatai parodo, jog naudoja kai kurias žinomas supratimo strategijas (A1.2). Supranta paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas pateiktas paprastas instrukcijas, nurodymus, viešuosius skelbimus; trumpų paprastų pokalbių, diskusijų pažįstamomis temomis temą, dalyvių požiūrį; trumpų gerai struktūruotų, vaizdine medžiaga paremtų pasisakymų, pranešimų pažįstama tema pagrindines mintis; konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose; vaizdine medžiaga paremtus pasakojimus; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A1.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, transporto priemonės. Atostogų tipai. Vietovės mieste ir kaime, atstumas, kelias, judėjimas. Parduotuvės, prekės, paslaugos, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti sociokultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (arba) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti Lietuvos daugiakultūriškumo ir daugiakalbiškumo elementus, pastebėti gimtosios ir (ar) valstybinės, besimokomos užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti žodyną, reikalingą atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių, kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si) ir viešojo gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectives. Adjectives ending in -ed and -ing (excited, boring), comparative use of than (more interesting than, older than), superlative use of the definite article (the fastest, the most interesting). Adverbs. Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Determiners. Wide range (all, none, not (any), enough, (a) few). Discourse markers. Linkers expressing sequence (first, then, after that, later, finally). Modals. Ability: can/could. Possibility: may / might. Use of possibly, probably, perhaps. Obligation, necessity: must / mustn’t, have to, should. Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many). Numbers. Cardinal numbers 1001+. Ordinal numbers 31st+. Fractions: ½, 0.5 (a/one half), 1/3 (a/one third), ¼, 0.25 (a quarter). Passive. Past simple passive (This house was built...). Prepositions and prepositional phrases. Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as). Possessives. Use of ’s and s’ (student’s, students’). Pronouns. Possessive (our, ours). Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, where, how much). Verbs. Phrasal verbs (get up, put on, take off). Verb+ing. Gerund (Dancing is my hobby.). Verb+to+infinitive. (Invitation: Would you like to go to the concert?). To + infinitive (purpose: I went there to visit my friends.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to. Future tense. Be going to. Present continuous for future (arrangements). Future simple (will). Word building. Most common suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.). Articulateurs (et/ou/alors/parce que). Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année). Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.). Négation (ne...pas, oui, si, non). Nom: Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui). Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Vokiečių kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. so...wie, genauso...wie, ...als...). Adjektive nach den bestimmten Artikeln (z. B. der neue Mantel). Adjektive nach den unbestimmten Artikeln (z. B. dein neuer Mantel). Adjektive vor dem Nomen – ohne Artikel (z. B. frisches Obst). Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Nullartikel. Artikelwörter dies..., welch..., was für ein(e) in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pluralformen der Nomen. Suffixe als Genusangabe, Komposita. Präpositionen. Temporal: seit, von...an, während, zu, bis. Lokal: gegenüber, von, vor, durch, um. Wechselpräpositionen: in, an, auf, vor, hinter,über, unter, neben, zwischen. Pronomen. Possessivartikel in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pronomen ein..., kein..., mein..., welch... (z. B.: ▪ Wo sind die Brötchen? – Die sind doch auf dem Tisch. ▪ Möchtest du noch ein Brötchen? – Ja, ich nehme gerne noch eins. ▪ Holst du Brötchen? – Nein, wir haben noch welche.). Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Reflexivpronomen (Akkusativ). Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben: sein, haben, werden als Vollverb. Verben mit Präfix: trennbare Verben. Verben mit Präfix: untrennbare Verben. Modalverben und ihre Hauptbedeutungen. Verben mit Präpositionen. Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben. In schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Imperativ. Sie–Form, du–Form, ihr–Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar). Konjunktiv. Höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte). Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen. Syntax. Aussagesätze. W–Fragen. Ja / Nein Fragen. Imperativsätze mit zweiteiligem Prädikat (z. B. Zieh dich warm an.). Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, beim Perfekt, Dativ und Akkusativ-Ergänzung (z. B. Ich kann Ihnen den Weg zeigen.). Satzverbindungen mit und, oder, aber / doch, denn. Hauptsatz und Nebensatz: dass, weil, wenn, damit, wie. Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor Relativsätze im Nominativ und Akkusativ. Indirekte W–Fragen: wie, wo, wann...Satzgefüge: deshalb/darum. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.). Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.). Satzbau: Subjekt –Verb(teil) – Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb(teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinių kalbos dalių pavadinimais (daiktavardis, veiksmažodis, artikelis, jungtukas etc.), kai kurių kalbinių formų pavadinimais (esamasis laikas, aukštesnysis laipsnis etc.), kai kurių sakinio dalių pavadinimais (veiksnys, klausiamasis žodelis etc.)

Abstrakčiosios sąvokos. 5–6 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis; mokomasi reikšti sąvokas, mintis, kuriant pasakymus, trumpus tekstus; suvokti ir vartoti sinonimus, antonimus, paprastas kolokacijas.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra, mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus), aiškinamasi, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais, laiško teksto sandara (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas), rašinio ar trumpo straipsnio sandara (įžanga, dėstymas, pastraipa, pabaiga).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui sakytiniai tekstai: nurodymas, skelbimas, orų prognozė, informacinis pranešimas, trumpas pokalbis (telefonu), trumpas interviu, trumpas adaptuotas grožinis ir (arba) pažintinis audio tekstas.

Komunikacijos intencijos. 5–6 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su mandagiais pasakymais. Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis.  

Sakytinio teksto supratimas (klausymas). 5–6 klasių koncentras.

Instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti paprastas instrukcijas, nurodymus, kai kalbama lėtai ir aiškiai pažįstamose situacijose (pavyzdžiui, sportuojant, stovyklaujant); nurodymus dėl laiko, datų, skaičių, kaip nueiti iš vienos vietos į kitą ir pan., viešuosius skelbimus dėl saugumo, elgesio taisyklių. Pokalbio, diskusijos (dialogo, polilogo) supratimas. Mokomasi suprasti: trumpus paprastus pokalbius, diskusijos apie pažįstamus dalykus temą, dalyvių požiūrį (pavyzdžiui, pritaria, nepritaria), kai kalbama lėtai, aiškiai. Pranešimo (prezentacijos), pasisakymo, paskaitos (monologo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpo gerai struktūruoto pranešimo, pasisakymo pažįstama tema pagrindines mintis, kai kalbama lėtai, aiškiai, paprasta kalba, pakartojama, remiamasi pavyzdžiais ir vaizdine medžiaga (pavyzdžiui, plakatu, skaidrėmis). Mokomasi suprasti konkrečią informaciją nuspėjamose situacijose, pavyzdžiui, ekskursijoje, muziejuje). Sakytinio pasakojimo (naratyvo) supratimas. Mokomasi suprasti trumpus vaizdine medžiaga iliustruotus pasakojimus, adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Minimaliai supranta iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; tik suteikus pagalbą, randa specifinę informaciją faktiniuose tekstuose ar detaliai supranta nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; minimaliai supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A2.1). Iš dalies supranta iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; kartais prireikia pagalbos, kad rastų specifinę informaciją faktiniuose tekstuose ar detaliai suprasti nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; iš dalies supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas, tačiau ne visuomet tinkamai (A2.2). Supranta iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; randa specifinę informaciją faktiniuose tekstuose; detaliai supranta nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A2.3). Supranta visas pateiktas iliustruotas instrukcijas, taisykles, viešuosius užrašus nuspėjamose situacijose; trumpus paprastus asmeninius laiškelius; visuomet randa specifinę informaciją faktiniuose tekstuose; detaliai supranta nesudėtingus informuojamuosius tekstus su iliustracijomis; pilnai supranta trumpus pasakojimus; nuspėjamo turinio trumpus adaptuotus straipsnius; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja supratimo strategijas (A2.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, transporto priemonės. Atostogų tipai. Vietovės mieste ir kaime, atstumas, kelias, judėjimas. Parduotuvės, prekės, paslaugos, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti sociokultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (arba) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti Lietuvos daugiakultūriškumo ir daugiakalbiškumo elementus, pastebėti gimtosios ir (ar) valstybinės, besimokomos užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti žodyną, reikalingą atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių, kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si) ir viešojo gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectives. Adjectives ending in -ed and -ing (excited, boring), comparative use of than (more interesting than, older than), superlative use of the definite article (the fastest, the most interesting). Adverbs. Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Determiners. Wide range (all, none, not (any), enough, (a) few). Discourse markers. Linkers expressing sequence (first, then, after that, later, finally). Modals. Ability: can/could. Possibility: may / might. Use of possibly, probably, perhaps. Obligation, necessity: must / mustn’t, have to, should. Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many). Numbers. Cardinal numbers 1001+. Ordinal numbers 31st+. Fractions: ½, 0.5 (a/one half), 1/3 (a/one third), ¼, 0.25 (a quarter). Passive. Past simple passive (This house was built...). Prepositions and prepositional phrases. Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as). Possessives. Use of ’s and s’ (student’s, students’). Pronouns. Possessive (our, ours). Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, where, how much). Verbs. Phrasal verbs (get up, put on, take off). Verb+ing. Gerund (Dancing is my hobby.). Verb+to+infinitive. (Invitation: Would you like to go to the concert?). To + infinitive (purpose: I went there to visit my friends.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to. Future tense. Be going to. Present continuous for future (arrangements). Future simple (will). Word building. Most common suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.). Articulateurs (et/ou/alors/parce que). Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année). Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.). Négation (ne...pas, oui, si, non). Nom: Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui). Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Vokiečių kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. so...wie, genauso...wie, ...als...). Adjektive nach den bestimmten Artikeln (z. B. der neue Mantel). Adjektive nach den unbestimmten Artikeln (z. B. dein neuer Mantel). Adjektive vor dem Nomen – ohne Artikel (z. B. frisches Obst). Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Nullartikel. Artikelwörter dies..., welch..., was für ein(e) in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pluralformen der Nomen. Suffixe als Genusangabe, Komposita. Präpositionen. Temporal: seit, von...an, während, zu, bis. Lokal: gegenüber, von, vor, durch, um. Wechselpräpositionen: in, an, auf, vor, hinter,über, unter, neben, zwischen. Pronomen. Possessivartikel in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pronomen ein..., kein..., mein..., welch... (z. B.: ▪ Wo sind die Brötchen? – Die sind doch auf dem Tisch. ▪ Möchtest du noch ein Brötchen? – Ja, ich nehme gerne noch eins. ▪ Holst du Brötchen? – Nein, wir haben noch welche.). Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Reflexivpronomen (Akkusativ). Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben: sein, haben, werden als Vollverb. Verben mit Präfix: trennbare Verben. Verben mit Präfix: untrennbare Verben. Modalverben und ihre Hauptbedeutungen. Verben mit Präpositionen. Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben. In schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Imperativ. Sie–Form, du–Form, ihr–Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar). Konjunktiv. Höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte). Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen. Syntax. Aussagesätze. W–Fragen. Ja / Nein Fragen. Imperativsätze mit zweiteiligem Prädikat (z. B. Zieh dich warm an.). Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, beim Perfekt, Dativ und Akkusativ-Ergänzung (z. B. Ich kann Ihnen den Weg zeigen.). Satzverbindungen mit und, oder, aber / doch, denn. Hauptsatz und Nebensatz: dass, weil, wenn, damit, wie. Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor Relativsätze im Nominativ und Akkusativ. Indirekte W–Fragen: wie, wo, wann...Satzgefüge: deshalb/darum. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.). Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.). Satzbau: Subjekt –Verb(teil) – Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb(teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinių kalbos dalių pavadinimais (daiktavardis, veiksmažodis, artikelis, jungtukas etc.), kai kurių kalbinių formų pavadinimais (esamasis laikas, aukštesnysis laipsnis etc.), kai kurių sakinio dalių pavadinimais (veiksnys, klausiamasis žodelis etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 5–6 klasių koncentras.

  Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis; mokomasi reikšti sąvokas, mintis, kuriant pasakymus, trumpus tekstus; suvokti ir vartoti sinonimus, antonimus, paprastas kolokacijas.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra, mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus), aiškinamasi, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais, laiško teksto sandara (pasisveikinimas, dėstymas, atsisveikinimas), rašinio ar trumpo straipsnio sandara (įžanga, dėstymas, pastraipa, pabaiga).

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui rašytiniai tekstai: nuoroda, skelbimas, plakatas, instrukcija, tvarkaraštis, meniu, atvirukas, žinutė, elektroninis asmeninis laiškas, iliustruotas pasakojimas, eilėraštis, trumpas adaptuotas grožinis tekstas, trumpas adaptuotas informacinis straipsnis. 

Komunikacijos intencijos. 5–6 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su mandagiais pasakymais. Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis ar rašant jiems žinutes, laiškus, vartoti neutralų registrą kuriant sakytinį ir (arba) rašytinį tekstą.

Rašytinio teksto supratimas (skaitymas). 5–6 klasių koncentras.

Rašytinių instrukcijų, nurodymų, skelbimų supratimas. Mokomasi suprasti instrukcijas, taisykles (pavyzdžiui, saugos, maudymosi) nuspėjamose situacijose, pateiktas paprasta kalba ir su iliustracijomis, parašytas trumpomis frazėmis, viešuosius užrašus, skelbimus su iliustracijomis. Korespondencijos supratimas. Mokomasi suprasti trumpus, paprastus asmeninius laiškelius apie pažįstamus dalykus (pavyzdžiui, draugus, pomėgius, veiklą). Specifinės (aktualios, reikiamos, tikslinės) informacijos paieška ir atranka. Mokomasi rasti specifinę informaciją faktiniuose tekstuose (pavyzdžiui, tvarkaraštis, meniu, receptas), jei jie parašyti paprasta kalba. Detalus rašytinių informacinių, publicistinių ir mokslo populiariųjų tekstų (faktų, informavimo, aiškinimo, samprotavimo) supratimas. Mokomasi detaliai suprasti nesudėtingus informuojamuosius tekstus apie žmones, vietas, kasdienį gyvenimą ir kultūrą, parašytus paprasta kalba; tekstus iliustruotose brošiūrose, žemėlapiuose, tinklalapiuose ir pan. Grožinio ir publicistinio teksto supratimas (aprašymo ir pasakojimo). Mokomasi suprasti trumpą pasakojimą, žmogaus gyvenimo aprašymą, esmę trumpo adaptuoto straipsnio apie įvykį, kurio pobūdis yra nuspėjamas; trumpų adaptuotų grožinių knygų siužetą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Minimaliai supranta vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; tik suteikus pagalbą, supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.1). Iš dalies supranta vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; kartais prireikia pagalbos, kad suprastų pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas, tačiau ne visuomet tinkamai (A3.2). Supranta vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Rezultatai parodo, jog naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.3). Supranta visų pateiktų vaizdo įrašų, TV laidų apie pažįstamus, nuspėjamus dalykus esminę informaciją, kai kalbama aiškiai ir gana lėtai; visuomet supranta pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose pagrindinę dalį siužeto sudaro vaizdai ir veiksmas, vartojama paprasta kalba. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja žinomas supratimo strategijas (A3.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, pomėgiai, mėgstami ir nemėgstami dalykai, charakteris. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: šeima, giminės, draugai, bendruomenės nariai, santykiai su bendraamžiais ir suaugusiais asmenimis, bendra veikla ir pan. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos pakopos, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymo(si) ir poilsio balansas. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: maisto produktų grupės. Maisto gaminimas, receptai. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto apranga ir priemonės. Tipiški negalavimai, simptomai. Vizitas pas gydytoją. Poilsis, miegas.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai, vietos kur atliekami įvairūs darbai, darbuotojų savybės. Profesijos, kurios žavi.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, transporto priemonės. Atostogų tipai. Vietovės mieste ir kaime, atstumas, kelias, judėjimas. Parduotuvės, prekės, paslaugos, kainos ir pan.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų sferoje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: namų aplinka, namas, butas. Gimtasis miestas, kaimas. Gamtinė aplinka. Flora, fauna, klimatas, orai. Lietuvos geografija. Skirtingi žemynai ir jų gamta. Atsakingas vartojimas. Atliekų rūšiavimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kinas, teatras, muziejai, koncertai, valstybinės ir kalendorinės šventės ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūrinio gyvenimo reiškiniai, kultūrai svarbios asmenybės, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan. Besimokomų kalbų šalių šventės ir tradicijos. Europos ir pasaulio šalys, miestai, sostinės, lankytinos vietos, kultūros paveldas ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė. 5–6 klasių koncentras.

Potemės: kalbų pažinimas: gimtoji kalba, valstybinė kalba, besimokomos pirmoji ir antroji užsienio kalbos. Lietuvos kaimyninių šalių kalbos. Lietuvos etninių grupių kalbos. Daugiakalbystė Lietuvoje.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti sociokultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (arba) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais. Mokomasi atpažinti Lietuvos daugiakultūriškumo ir daugiakalbiškumo elementus, pastebėti gimtosios ir (ar) valstybinės, besimokomos užsienio kalbos giminingus žodžius, frazes, juos vartoti.

Vartojamo žodyno apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vartoti žodyną, reikalingą atlikti kalbos veiksmus programoje išvardytuose kontekstuose pagal temas, potemes, situacijas. Susipažįstama su keletu žinomų žodžių reikšmių, kai kuriais frazeologizmais ir perkeltine reikšme vartojamais posakiais. Aktyvus žodynas apima asmeninę, mokymo(si) ir viešojo gyvenimo kalbos vartojimo sritis.

Gramatinės medžiagos apimtis. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi atpažinti ir vartoti kai kurias paprastas kalbos struktūras, reikalingas komunikacinėms intencijoms realizuoti paprastose žinomose situacijose.

Anglų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectives. Adjectives ending in -ed and -ing (excited, boring), comparative use of than (more interesting than, older than), superlative use of the definite article (the fastest, the most interesting). Adverbs. Adverbs of frequency (usually, ever, often, hardly ever). Adverbs of place, manner and time (everywhere, quickly, tomorrow). Adverbial phrases of time, place, and frequency and their positions in the sentence. Articles. With countable and uncountable nouns. Conditionals. Zero and first conditional. Determiners. Wide range (all, none, not (any), enough, (a) few). Discourse markers. Linkers expressing sequence (first, then, after that, later, finally). Modals. Ability: can/could. Possibility: may / might. Use of possibly, probably, perhaps. Obligation, necessity: must / mustn’t, have to, should. Nouns. Countable and uncountable nouns (with much and many). Numbers. Cardinal numbers 1001+. Ordinal numbers 31st+. Fractions: ½, 0.5 (a/one half), 1/3 (a/one third), ¼, 0.25 (a quarter). Passive. Past simple passive (This house was built...). Prepositions and prepositional phrases. Prepositions of time, place, movement (on / at/ in / during). Phrasal prepositions (in the middle of, in front of, as long as, as far as). Possessives. Use of ’s and s’ (student’s, students’). Pronouns. Possessive (our, ours). Questions. General, special questions (is, do, what, why, when, where, how much). Verbs. Phrasal verbs (get up, put on, take off). Verb+ing. Gerund (Dancing is my hobby.). Verb+to+infinitive. (Invitation: Would you like to go to the concert?). To + infinitive (purpose: I went there to visit my friends.). Present tense. Present Simple. Present Continuous. Present Perfect. Past tense. Past Simple. Past Continuous. Used to. Future tense. Be going to. Present continuous for future (arrangements). Future simple (will). Word building. Most common suffixes and prefixes forming nouns, adjectives, adverbs.

Prancūzų kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjectif: Accord des adjectifs. Place des adjectifs. Comparatifs et superlatifs. Adverbe: Adverbes de quantité (beaucoup, assez, etc.). Adverbes de lieu (ici, là, etc.). Adverbes de temps (maintenant, ce matin, demain, etc.). Articulateurs (et/ou/alors/parce que). Construction impersonnelle simple («Il» pour la météo). Déterminants: Articles définis (le, la les). Articles contractés (à la, aux, de la, du, des). Articles indéfinis (un, une, des). Articles partitifs (du, de la, des). Déterminants possessifs (mon, ma, mes, ton, ta, tes, etc.). Déterminants démonstratifs (ce, cet, cette, ces). Expression de la durée (il y a, depuis, etc.). Expression du moment: (prépositions + date, mois, saison, année). Interrogation (qu’est-ce que, qui, que, quand, comment, etc.). Négation (ne...pas, oui, si, non). Nom: Genre des noms. Nombre des noms. Préposition: Prépositions de lieu (venir de/aller à + ville ou pays – habiter à, au, en + ville ou pays, etc.). Pronom: Pronoms personnels: sujets (je, tu, il, elle, on, etc.), compléments d’objet direct (me, te, le, la, les, etc.), compléments d’objet indirect (me, te, lui, leur, etc.). Pronoms toniques (moi, toi, lui, elle, nous, vous, eux, elles). Pronoms adverbiaux (en, y). Pronom relatif (qui). Verbe: Présent. Conditionnel présent de politesse (Je voudrais..., vous pourriez...?). Impératif. Futur proche. Passé composé. Imparfait. Présent progressif. Passé récent. Verbes pronominaux.

Vokiečių kalba. 5–6 klasių koncentras.

Adjektiv. Komparativ und Superlativ zum Vergleichen: regelmäßige, regelmäßige Formen mit Umlaut, unregelmäßige Formen (z. B. so...wie, genauso...wie, ...als...). Adjektive nach den bestimmten Artikeln (z. B. der neue Mantel). Adjektive nach den unbestimmten Artikeln (z. B. dein neuer Mantel). Adjektive vor dem Nomen – ohne Artikel (z. B. frisches Obst). Artikel und Nomen. Unbestimmte, bestimmte Artikel, Negationsartikel in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Nullartikel. Artikelwörter dies..., welch..., was für ein(e) in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pluralformen der Nomen. Suffixe als Genusangabe, Komposita. Präpositionen. Temporal: seit, von...an, während, zu, bis. Lokal: gegenüber, von, vor, durch, um. Wechselpräpositionen: in, an, auf, vor, hinter,über, unter, neben, zwischen. Pronomen. Possessivartikel in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Pronomen ein..., kein..., mein..., welch... (z. B.: ▪ Wo sind die Brötchen? – Die sind doch auf dem Tisch. ▪ Möchtest du noch ein Brötchen? – Ja, ich nehme gerne noch eins. ▪ Holst du Brötchen? – Nein, wir haben noch welche.). Inderfinita: man, jemand/niemand, jede..., alles, etwas, nichts, viel, wenig, mehr Personalpronomen in Singular und Plural; in Nominativ, Akkusativ und Dativ. Reflexivpronomen (Akkusativ). Relativpronomen im Nominativ und Akkusativ. Verb. Präsens. Regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben: sein, haben, werden als Vollverb. Verben mit Präfix: trennbare Verben. Verben mit Präfix: untrennbare Verben. Modalverben und ihre Hauptbedeutungen. Verben mit Präpositionen. Perfekt: sein, haben als Hilfsverb. Regelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare, Verben auf –ieren. Unregelmäßige Verben: einfache Verben, trennbare Verben, nicht trennbare Verben. Präteritum. Über die Vergangenheit sprechen: sein, haben als Vollverb, Modalverben. In schriftlichen Texten über die Vergangenheit erkennen: regelmäßige Verben, unregelmäßige Verben. Imperativ. Sie–Form, du–Form, ihr–Form für regelmäßige, unregelmäßige Verben (einfach, trennbar, nicht trennbar). Konjunktiv. Höflich fragen und bitten, Vorschläge machen, Wünsche äußern: hätte..., wäre..., würde..., könnte..., müsste..., dürfte..., sollte..., wollte..., einige häufige Verben (käme, wüsste, ließe, bliebe, ginge, gäbe, bräuchte). Passiv. In schriftlichen Texten Passiv Präsens, Infinitiv Passiv erkennen. Syntax. Aussagesätze. W–Fragen. Ja / Nein Fragen. Imperativsätze mit zweiteiligem Prädikat (z. B. Zieh dich warm an.). Die Satzklammer bei trennbaren Verben, bei Modalverben, beim Perfekt, Dativ und Akkusativ-Ergänzung (z. B. Ich kann Ihnen den Weg zeigen.). Satzverbindungen mit und, oder, aber / doch, denn. Hauptsatz und Nebensatz: dass, weil, wenn, damit, wie. Temporale Nebensätze mit als, bis, bevor Relativsätze im Nominativ und Akkusativ. Indirekte W–Fragen: wie, wo, wann...Satzgefüge: deshalb/darum. Uneingeleiteter Nebensatz mit Verb–Zweitstellung (z. B. Sie hat gesagt, sie ist krank.). Vergleichssatz (z. B. Er hat ein besseres Auto als ich.). Satzbau: Subjekt –Verb(teil) – Angaben: temporal, modal, lokal-Ergänzung – Verb(teil). Die Temporalangabe steht häufig am Satzanfang.

Kalbos pažinimo sąvokos ir terminai. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su pagrindinių kalbos dalių pavadinimais (daiktavardis, veiksmažodis, artikelis, jungtukas etc.), kai kurių kalbinių formų pavadinimais (esamasis laikas, aukštesnysis laipsnis etc.), kai kurių sakinio dalių pavadinimais (veiksnys, klausiamasis žodelis etc.).

Abstrakčiosios sąvokos. 5–6 klasių koncentras.

Abstrakčiųjų sąvokų raiškos apimtis. Susipažįstama su abstrakčių sąvokų, žodžių, gramatinių elementų, frazių, pasakymų, reikšmėmis; mokomasi reikšti sąvokas, mintis, kuriant pasakymus, trumpus tekstus; suvokti ir vartoti sinonimus, antonimus, paprastas kolokacijas.
Egzistencija: buvimas, nebuvimas kaip egzistencija. Buvimas, nebuvimas konkrečioje vietoje. Turėjimas, neturėjimas. Vyksmas, vyksmo nebuvimas.
Erdvė: buvimo vieta. Išsidėstymas. Atstumas.
Judėjimas: būdas. Kryptis. Kilmė pagal vietą. Išsidėstymas. Greitis.
Matmenys, parametrai: dydis. Forma. Ilgis, plotis. Plotas. Svoris. Spaudimas. Talpa, tūris. Erdvumas. Temperatūra.
Laikas: konkretus ir (arba) apibrėžtas laikas. Laiko nuoroda. Bendras skirstymas. Periodas, trukmė paskirties laikas. Dažnis, pasikartojimas. Ankstumas, vėlumas. Ankstesnis, vėlesnis laikas. Vienalaikiškumas. Vėlavimas, atidėjimas, atšaukimas. Seka. Dabarties nuoroda. Praeities nuoroda. Ateities nuoroda. Nuolatinė trukmė. Pertraukiamas veiksmas. Tęstinumas. Laikinumas. Pradžia. Pabaiga. Pastovumas. Kaita.
Kiekybė: skaičius. Kiekis. Laipsnis, lyginimas.
Fizinis požymis: sausumas, drėgmė. Matomumas ir (arba) vaizdas. Girdimumas ir (arba) garsas. Skonis. Kvapas. Faktūra ir (arba) tekstūra. Spalva. Amžius. Fizinė būklė (asmens ar daikto). Prieinamumas. Švara. Medžiaga. Pilnumas, tuštumas.
Vertinamasis požymis: vertė, kaina. Kokybė. Teisingumas, neteisingumas, tikslumas, netikslumas. Priimtinumas ir (arba) tinkamumas, nepriimtinumas ir (arba) netinkamumas. Sėkmingumas, nesėkmingumas. Naudingumas, nenaudingumas. Gebėjimas, negebėjimas. Svarbumas, nesvarbumas. Normalumas, nenormalumas. Sunkumas, lengvumas.
Ryšiai ir santykiai: veiksmo ir (arba) įvykio santykiai. Instrumentas, priemonė, būdas. Gavėjas. Kauzatyvas. Lyginimas, kontrastas (lygybė, nelygybė, atitikimas). Priklausomybė ir (arba) nuosavybė. Sujungimas. Priešprieša ir (arba) alternatyva. Įtraukimas, atskyrimas, išskyrimas. Priežastis. Pasekmė ir (arba) poveikis. Priežastis ir (arba) motyvas. Tikslas. Sąlyga. Pabrėžimas. Apibrėžtumas, neapibrėžtumas.

Diskursas. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su sakinio struktūra, mokomasi atpažinti diskurso žymiklius (jungtukus), aiškinamasi, kaip sakiniai jungiami į tekstą. Susipažįstama su tekstų sandaros principais.

Tekstų pobūdis, tipai ir žanrai. 5–6 klasių koncentras.

Pateikiami supratimui audiovizualiniai tekstai: trumpas informacinis, pažintinis, mokomasis vaizdo ir garso įrašas, TV orų prognozė, reklama, sporto naujienos, animacinis filmukas, TV laida vaikams.

Komunikacijos intencijos. 5–6 klasių koncentras.

Komunikacinių intencijų raiškos apimtis. Mokomasi klausant ir skaitant suprasti, kalbant ir rašant tinkamai reikšti komunikacines intencijas aktualiose situacijose pagal programos temas. 

Registras ir mandagumo normos. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su mandagiais pasakymais. Mokomasi vartoti mandagumo frazes kalbantis su bendraamžiais ir vyresniais asmenimis. 

Audiovizualinio teksto supratimas. 5–6 klasių koncentras.

Vaizdo įrašų supratimas. Mokomasi suprasti vaizdo įrašų esminę informaciją apie pažįstamus ar nuspėjamus dalykus, kai kalbama normine kalba ir aiškiai. Televizijos laidų (reklamų, naujienų, interviu, pokalbių šou) supratimas. Mokomasi suprasti TV laidų esminę informaciją, pažįstamus ar nuspėjamus dalykus (pavyzdžiui, reklama, orai, sportas), kai kalbama aiškiai ir gana lėtai. Filmų (animacinių, dokumentinių, meninių) supratimas. Mokomasi suprasti pagrindines mintis meninių ir dokumentinių filmų, kuriuose didžiąją dalį siužeto sudaro vaizdai, veiksmas ir vartojama tiesmuka kalba.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Minimaliai supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Dažnai prireikia pagalbos. Rezultatai parodo, jog ribotai naudoja supratimo strategijas (A1.1). Iš dalies supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Pagalbos reikia atliekant sudėtingesnes užduotis. Rezultatai parodo, jog supratimo strategijas naudoja ne visuomet tikslingai (A1.2). Supranta paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Rezultatai parodo, jog naudoja pagrindines supratimo strategijas (A1.3). Supranta visas paprastas instrukcijas, nesudėtingą techninę informaciją; detalias nuorodas; viešuosius skelbimus; pokalbių ir diskusijų pažįstamomis temomis pagrindines mintis ir kai kurias detales; gerai struktūruotų pranešimų, pasisakymų pažįstama tema, iliustruotų vaizdine medžiaga pagrindinės minties eigą; adaptuotų garsinių grožinių ir pažintinių knygų pagrindines mintis. Savarankiškai atlieka visas pateiktas užduotis. Rezultatai parodo, jog tikslingai naudoja pagrindines supratimo strategijas (A1.4).

Apie save: išvaizda, pomėgiai, asmens savybių ugdymasis. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: išvaizda, apranga, būdo savybės, mėgstami ir nemėgstami dalykai, veikla ir pan. Asmens savybių ugdymasis.

Tarpasmeniniai santykiai su draugais, šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Demokratija, žmogaus teisės, lygios galimybės. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: bendravimas, santykiai su bendraamžiais, tėvais, mokytojais, kaimynais ir pan. Pagarba, sutarimas, bendra veikla, pagalba kitiems, savanorystė ir pan. Demokratija šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje. Vaikų teisės ir pareigos.

Kasdienė veikla: mokymasis, popamokinė veikla, namų ruoša, pramogos. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: mokyklos gyvenimas, mokomieji dalykai. Popamokinė veikla, savanorystė. Užsienio kalbų mokymasis. Dienotvarkė, namų ruoša. Žaidimai, protų kovos, pramogos ir pan.

Sveika gyvensena: mityba, sportas, mokymosi ir poilsio balansas. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: sveika mityba. Maisto gaminimas. Sveika gyvensena, asmens ir aplinkos higiena. Mankšta, judėjimas, sportas. Sporto šakos ir priemonės. Žalingų įpročių prevencija. Tipiški negalavimai, simptomai, patarimai, kaip išvengti negalavimų. Streso įveikimas. Poilsis, miegas ir pan.

Profesijos, darbai, karjeros galimybės 7–8 klasių koncentras.

Potemės: profesijos, darbai. Savanorystė. Įvairių darbuotojų funkcijos, būtini gebėjimai. Asmenybės – įvairių profesijų atstovai.

Veiklos viešojoje erdvėje: kelionės, transportas, paslaugos, pirkiniai, asmeniniai finansai. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: kelionės, turizmas, susisiekimas, nakvynė, maitinimasis ir pan. Prekių ir paslaugų įsigijimas. Asmeninių finansų tvarkymas.

Komunikacija realioje ir skaitmeninėje erdvėje. Medijos ir informacinės technologijos. Pažangios technologijos ir inovacijos. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: socialinės konvencijos, kūno kalba, emocijų raiška ir pan. Bendravimas su bendraamžiais, bendradarbiavimas su mokyklų partnerių bendruomenėmis, projektinė veikla, tarptautiniai mainai ir pan. Medijos ir informacinės technologijos, atsakingas ir etiškas elgesys virtualioje erdvėje. Išmaniųjų įrenginių naudojimas mokantis užsienio kalbų. Mokslo pasiekimai, pažangios technologijos ir inovacijos pramonėje, paslaugų srityje, buityje ir pan.

Gyvenamoji aplinka. Gamta, ekologija. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaita. Aplinkosauga, ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai. Atsakingas vartojimas, atliekų rūšiavimas, išteklių tausojimas.

Kultūrinis gyvenimas, renginiai, tradicijos. Kultūrų įvairovė Lietuvoje ir kitose šalyse. 7–8 klasių koncentras.

Potemės: menai (muzika, dailė, teatras, kinas, dizainas ir pan.). Grožinė literatūra, mėgstami lietuvių ir kitų tautų autoriai. Žymiausi Lietuvos kultūros atstovai, asmenybės. Lietuvos valstybinės ir kalendorinės šventės, tradiciniai renginiai, festivaliai ir pan. Gimtojo miesto, regiono, Lietuvos kultūros ir istorijos paveldas, lankytinos vietos ir pan. Įvairių pasaulio šalių šventės ir tradicijos, kultūros paveldas, lankytinos vietos ir pan.

Lietuvos ir pasaulio kalbos, daugiakalbystė 7–8 klasių koncentras.

Potemės: įvairių artimoje aplinkoje esančių ir mokamų kalbų ypatumai – panašumai ir skirtumai. Lietuvos, Europos ir pasaulio daugiakalbiškumas.

Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su skirtingų kultūrų socialinių konvencijų ypatumais. Mokomasi laikytis sociokultūrinio bendravimo taisyklių paprastose komunikacinėse situacijose, susipažįstama su įvairių šalių kultūriniais ypatumais, mokomasi juos apibūdinti, analizuoti, lyginti su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūros ypatumais. Nusiteikiama bendraujant daugiakultūrėje aplinkoje gerbti kitų šalių, etninių grupių kultūrų atstovus, vartoti įvairias mokamas kalbas bendraujant su kitakalbiais asmenimis. Susipažįstama su Lietuvos, Europos ir pasaulio kalbų įvairove. Lyginami skirtingų mokamų kalbų elementai, pavyzdžiui, garsai, raidės, žodžiai, frazės, patarlės, priežodžiai.

Vartojamo žodyno apimtis. 7–8 klasių koncentras.

Vartojamas platesnis ž