Paieška
Svetainės medis
Neįgaliųjų rėžimas
Ankstesnė versija
hero

Taikomosios technologijos

Bendrųjų programų įvadas Kompetencijos ir jų aprašas Bendrosios programos teisės aktų registre
Parsisiųsti sąrašą:

Taikomosios technologijos

Bendrosios nuostatos

Taikomųjų technologijų bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia taikomųjų technologijų dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Taikomųjų technologijų dalyku siekiama sudaryti sąlygas ugdytis asmenybei, pasižyminčiai technologiniu raštingumu, antreprenerišku požiūriu, sąmoningumu, savimone ir saviverte, savęs ugdymu, savigarba ir pagarba kitiems bei jų technologinei-kūrybinei veiklai, pasitikėjimu savimi, kūrybiškumu, motyvacija, atsakomybe, imlumu naujovėms, atkaklumu siekiant tikslo, sveika gyvensena ir kitomis vertybinėmis nuostatomis ir gebėjimais, būtinais kiekvienam žmogui nuolat kintančioje sociokultūrinėje ir socioekonominėje aplinkoje.

Taikomųjų technologijų dalyko paskirtis – taikant aktyvaus mokymo ir mokymo(si) metodus, modernias darbo, informacijos valdymo, medžiagų pažinimo ir apdorojimo technologijas kūrybinėje-praktinėje veikloje, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir gebėjimus, sudaryti sąlygas visiems mokiniams (neskirstant jų pagal lytį) įgyti gyvenime būtinų praktinių problemų sprendimo įgūdžių ir gebėjimų, mokytis įvairių technologijų, atrasti dominančią technologijų sritį ir vadovaujantis dizaino principais kurti, planuoti karjerą. Siekiama ugdyti kūrybingą, iniciatyvią, smalsią, kūrybiškai ir kritiškai, lateraliai mąstančią, kultūringą, komunikuojančią ir socialiai atsakingą asmenybę.

Taikomosios technologijos – sudedamoji holistinio, integrali STEAM ugdymo dalis, ugdanti mokinių kūrybinį ir kritinį mąstymą bei gebėjimą pažvelgti į problemos sprendimą iš skirtingų kampų (lateralinis mąstymas), suprasti, įvertinti ir naudoti nuolatinę technologijų plėtrą kūrybiniame-gamybiniame procese, formuojant pozityvią nuostatą į technologijų virsmą praeities – dabarties – ateities kontekste.

STEAM taikomosiose technologijose suprantamas kaip praktinis gamtos mokslų, matematikos, ekonomikos, meno ir (ar) dizaino žinių ir dėsnių integralus taikymas, eksperimentavimas ir modeliavimas kūrybinėje praktinėje veikloje atliekant technologinius procesus, reikalingus norimam rezultatui pasiekti. Šiam ugdymui pasitelkiami dizainu grįsto mąstymo metodai ir principai, mokantys atpažinti, suvokti problemas, generuoti į problemų sprendimą orientuotas idėjas, jas sisteminti, išgryninti bei įgyvendinti, testuoti ir pristatyti.

Technologinis raštingumas suprantamas kaip gebėjimas atpažinti, įvertinti, naudoti, valdyti tradicines ir pažangias technologijas; siekti ir įgyti naujų technologinių žinių ir jas taikyti kūrybiniame gamybiniame (praktiniame) procese kasdienio gyvenimo aplinkoje; spręsti technologines problemas ir atkakliai siekti kokybiško rezultato.

Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Problemos identifikavimas, aktualizavimas ir tikslinimas; Sprendimo idėjų generavimas, atrinkimas, vystymas; Sprendimo įgyvendinimas ar prototipavimas; Rezultato į(si)vertinimas ir pristatymas. Šios pasiekimų sritys yra bendros III–IV gimnazijos klasėms, numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Skiriasi pasiekimų sričių apimtys: problemos identifikavimui, aktualizavimui ir tikslinimui ir sprendimo idėjų generavimui, atrinkimui, vystymui skiriama maždaug po lygiai (po 16–20 proc. laiko), daugiausia turinio ir laiko numatyta sprendimo įgyvendinimui ar prototipavimui (apie 40–46 proc.), rezultato į(si)vertinimui ir pristatymui numatoma 6–10 proc. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama III–IV gimnazijos klasių koncentre. Programoje pateikiami III–IV gimnazijos klasėms numatyti pasiekimai – mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Taikomųjų technologijų dalyko tikslas – sudaryti prielaidas mokiniams plėtoti technologinį raštingumą, antreprenerystės gebėjimus, puoselėti vertybines (savęs ugdymą, savigarbą ir pagarbą kitiems bei jų technologinei-kūrybinei veiklai, pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą, motyvaciją, atsakomybę, imlumą naujovėms, atkaklumą siekiant tikslo, sveiką gyvenseną) nuostatas, kurti ir įgyvendinti socialiai atsakingas ir prasmingas idėjas, produktus (gaminius ir (ar) paslaugas), išsiugdyti pozityvias nuostatas nuolatinei pažangių technologijų kaitai.

Uždaviniai

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • puoselėdami vertybines nuostatas ir bendruosius gebėjimus, supranta sparčią technologijų kaitą, jų taikymo integralumą ir įtaką žmogaus sociokultūrinei ir socioekonominei aplinkai;
  • bendraudami ir bendradarbiaudami, tiria, išsiaiškina visuomenės poreikius, identifikuoja problemas skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose ir kituose kontekstuose, generuoja sprendimo idėjas, pasirenka, palygina ir įvertina problemų sprendimo strategijas, paaiškina jų sprendimo principus; 
  • gilindami žinias apie technologijas, jas kūrybingai praktiškai taiko įvairiuose kontekstuose, susieja skirtingus informacijos šaltinius, randa, interpretuoja reikalingą, akivaizdžiai nepateiktą informaciją, palygina požiūrius, daro išvadas remdamiesi keliais šaltiniais, įvertina šaltinio ir informacijos patikimumą;
  • naudodamiesi technologinio ugdymo žiniomis ir gebėjimais bei siekdami idėjų ir jų įgyvendinimo dermės, pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas, tradicines ir šiuolaikines technologijas, medžiagas, įrankius ir įrangą, siūlo, kuria, vysto asmens, šeimos, bendruomenės gerovei skirtus projektus ar produktus;
  • planuodami ir įgyvendindami kūrybinę–praktinę veiklą, analizuoja vartotojams teikiamas paslaugas, rinką, atsižvelgia į technologijų raidą, istorines, kultūrines tautos amatų ir verslo tradicijas; kūrybiškai, funkcionaliai, estetiškai, ekonomiškai, tvariai projektuoja, saugiai, technologiškai tvarkingai, kokybiškai gamina, ieško naujų sprendimų;
  • siekdami suplanuoto rezultato ir atlikdami technologinius procesus geba naudotis pažangiomis technologijomis kaip atsakingi vartotojai ir kūrėjai, įgyja ekologiškų technologijų naudojimo nuostatas problemai spręsti ar produktui kurti ir nestandartinėse situacijose, įvertina jų vertę, poveikį ir naudą žmogui, visuomenei, aplinkai, teikia įžvalgas, jas paaiškina ir argumentuoja, demonstruoja socialiai atsakingą nuomonę išteklių bei savo sukurto rezultato naudojimo ir tvarumo klausimais.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Mokiniai įgyvendindami idėjas praktiškai išbando įvairias kūrimo technikas ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus. Skatinama kūrybinė mokinių veikla, ugdomas gebėjimas veikti antrepreneriškai, kūryboje įžvelgti prasmę, galimus sunkumus, problemas ir kūrybines galimybes skirtinguose socialiniuose, kultūriniuose ir kituose kontekstuose. Etiškai veikti kuriant, analizuoti analogus ir alternatyvas, generuoti naujas, įvairias ir originalias sau ir kitiems reikšmingas idėjas (sprendimus), derinti technologinius procesus. Kuriant nebijoti rizikuoti ir klysti. Vertinti problemos sprendimo rezultato naujumą, išbaigtumą, kokybę ir estetiškumą, pritaikomumą ir vertingumą. Išradingai dalytis kūrybos rezultatais.

Technologinis raštingumas visose technologinio ugdymo kryptyse konstruojamas remiantis moksline, inžinerine praktika įvairiuose kontekstuose, pažįstant ir įvaldant medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar) įrangą), technologinius procesus (sekas). Identifikuojant, aktualizuojant ir tikslinant problemas mokiniai motyvuojami tinkamai vartoti technologines sąvokas, kelti probleminius klausimus, vertinti pokyčių ar idėjų alternatyvų sociokultūrines, socioekonomines ir ekologines pasekmes, pridėtinės vertės galimybių kūrimą bei naudojimą. Generuojant, atrenkant ir vystant problemos sprendimo idėjas mokiniai skatinami tyrinėti ir kurti, sieti įvairių sričių žinias ir įgūdžius, kritiškai reflektuoti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus tikslus ir jų siekti.

Gilinamas šiuolaikinių medijų galimybių ir poveikio žmogui ir visuomenei suvokimas. Skatinamas saugus ir etiškas naudojimasis šiuolaikinėmis komunikacinėmis technologijomis sprendžiant kompleksines, riboto apibrėžimo užduotis, susijusias su asmens duomenų ir privatumo sauga skaitmeninėje aplinkoje, naudojantis ir dalijantis asmenį identifikuojančia informacija, apsaugant save ir kitus nuo pavojų. Ruošdami technologinius pranešimus (pristatymus) ugdosi gebėjimą pasiekti susijusius su tema tinklalapius, tinklaraščius ir skaitmenines duomenų bazes, naudoti įprastą ar naująją skaitmeninę aplinką (OS, programas, įrenginius). Naudojasi įvairiomis skaitmeninio turinio probleminėmis užduotimis, geba simuliuoti užduotyje pateiktas situacijas ir pateikti apibendrintus atsakymus. Spręsdami kompleksines problemas gali tinkamai pasirinkti skaitmeninius įrankius ir technologijas, skirtas bendrauti ir bendradarbiauti, modeliuoti ir (ar) projektuoti, fiksuoti darbo procesą ir rezultatą, rengti sukurto problemos sprendimo rezultato pristatymus įvairiu skaitmeniniu formatu.

Mokiniai skatinami pagarbiai bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti konfliktus, naudotis derybų įgūdžiais, vengti stereotipų ir išankstinių nuomonių, pasitikėti savo jėgomis, suvokti asmenines savybes, stiprybes ir gabumus, kelti trumpalaikius ir ilgalaikius aktualius tobulėjimo tikslus, realizuoti juos sprendžiant problemas, atliekant ir valdant technologinius procesus, tikslingai kuriant produktus. Renkantis profesinio gyvenimo kryptį, mokiniai skatinami analizuoti ir argumentuotai paaiškinti, kokios įtakos pasirenkant profesiją ir planuojant karjerą turi dabartinis sprendimų priėmimas. Veikti atsakingai, racionaliai, džiaugtis pasiektais rezultatais, vadovaujantis saugaus darbo ir elgesio principais, formuotis sveikos mitybos, gyvensenos ir tvaraus elgesio nuostatas.

Analizuoja ir lygina Lietuvos ir pasaulio kultūros objektus, reiškinius, kūrinius, amatų ir technologijų raidą, interpretuoja ir vertina šiuolaikinės Lietuvos kultūros tendencijas, paaiškina jų sąsajas su tradicine kultūra. Demonstruoja norą tobulėti, empatiją ir supratingumą kitokiam, pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą, motyvaciją, pagarbą įvairioms pasaulio kultūroms ir pasiekimams, tradicijoms, smalsumą ir atvirumą, imlumą naujovėms. Atsakingai dalyvauja kultūriškai įvairiuose veiklos kontekstuose kaip kūrėjas, interpretuotojas, vartotojas ar kritikas.

Mokiniai skatinami naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir priemonėmis, ugdytis gebėjimą tikslingai ieškoti ir rasti informaciją, ją atsirinkti ir taikyti, kurti naują pranešimą siekiant pristatyti save, problemos sprendimo eigą ir rezultatą. Gebėti pasirinkti raiškos priemones ir formas tinkamas komunikavimo situacijai ir adresatui, lanksčiai jas derinti įvairiose srityse gyvai ir virtualioje erdvėje. Ugdyti gebėjimą tikslingai, atsakingai ir saugiai pasirinkti komunikavimo kanalus ir priemones, interpretuoti ir kritiškai vertinti pranešimus.

Demokratiją suvokia kaip kasdienio gyvenimo būdą, demonstruoja pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms,įvairioms tautoms ir kitoms visuomenės grupėms, kitokiai nuomonei, prisiima atsakomybę už savo veiklą, pasirinkimus, rezultatus asmeninėje, visuomeninėje veikloje. Vadovaujasi gamtos apsaugą, kultūros paveldo objektų saugojimą reglamentuojančiais dokumentais, socialiniu verslumu. Mokiniai skatinami puoselėti tautinį identitetą, saugoti gamtos ir kultūros išteklius, juos gausinti, racionaliai ir atsakingai vartoti, kurti pridėtinę vertę.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas.

Šioje pasiekimų srityje svarbiausia identifikuoti, tikslinti ir apibrėžti problemą grafine (aprašomąja) forma (pavyzdžiui, eskizas, schema, kita), numatyti jos sprendimo poreikį, tikslingai vartoti sąvokas. Pasiekimų sritis, susijusi su informacijos, reikalingos ir aktualios problemos apsibrėžimui, tikslinimui ir išgryninimui (projektinėms užduotims atlikti, medžiagoms ir (ar) komponentams ir (ar) priemonėms (įskaitant sistemas ir jų valdymą) įrankiams, įrangai pažinti ir technologiniams procesams atlikti) paieška įvairiuose informacijos šaltiniuose, jos atranka, kaupimu, atsakingu naudojimu, tinkamumo pagrindimu. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Tyrinėdamas kintančias aplinkas ir procesus jose, formuluoja tikslinius klausimus, identifikuoja problemą, jos sprendimo poreikį, naudą ir (ar) poveikį asmeniui ar bendruomenei. Tinkamai vartoja sąvokas skirtinguose kontekstuose (A1.1).

Tyrinėdamas ir analizuodamas vertina įvairias aplinkas ir procesus jose, išsiaiškina problemas, identifikuoja aktualiausią, jos sprendimo poreikį, naudą ir (ar) poveikį asmeniui ar bendruomenei. Tinkamai vartoja sąvokas (įskaitant sudėtingas) skirtinguose kontekstuose (A1.2).

Tyrinėdamas ir analizuodamas, kritiškai vertindamas neįprastą aplinką ir daugialypius procesus joje, identifikuoja aktualiausią problemą, pagrindžia jos sprendimo poreikį, naudą ir (ar) poveikį asmeniui ar bendruomenei. Tinkamai vartoja sąvokas (įskaitant sudėtingas, abstrakčias) skirtinguose kontekstuose (A1.3).

Tyrinėdamas ir analizuodamas, remdamasis duomenimis kritiškai vertindamas neįprastą aplinką ir daugialypius, sudėtingus procesus joje, identifikuoja aktualiausią problemą, pagrindžia jos sprendimo poreikį, naudą ir (ar) poveikį asmeniui ir bendruomenei. Tinkamai vartoja sąvokas (įskaitant sudėtingas, abstrakčias) skirtinguose kontekstuose (A1.4).

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenka užduoties temą [...].

Aprangos istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Diskutuoja apie mados ir kultūros ryšį, jo kaitą, tam įtaką darančius veiksnius, prognozuoja tendencijas [...].

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenka užduoties temą, rankdarbio atlikimo techniką (-as)[...].

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenkama užduoties tema, rankdarbio atlikimo technika (-os) (pavyzdžiui, mezgimas, nėrimas, audimas, siuvinėjimas ir kt.) [...].

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria dailiųjų amatų Lietuvoje raidą, tradicijas, išvardija vartotojų poreikius [...].

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria tradicinių dailiųjų amatų (geležies, medžio, molio, akmens, tekstilės apdirbimo, pynimo ir rišimo, kailiadirbystės, juvelyrikos, kalvystės) Lietuvoje technologijas, tradicijas ir tendencijas [...].

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja gaminių ir (ar) produktų dizaino gamybos ypatumus, palygina ir įvertina vienetinę, serijinę gamybą, industrinį dizainą.

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja šiuolaikinės gaminio ir (ar) produkto dizaino kryptis, stilius, įvertina vartotojų poreikius, nurodo ir apibūdina tendencijas.

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir palygina Kulinarijos paveldo fondo bei tautinio paveldo produktų ženklus, jų paskirtis, skirtumus, ženklu pažymėtiems produktams keliamus reikalavimus [...].

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja, palygina ir išskiria įvairių pasaulio šalių maisto kultūrą, kulinarijos tradicijas.

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria maisto dizaino sampratą, raidą ir tendencijas [...].

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria kulinarijos ir dizaino sąsajas, tradicijas, vyraujančias tendencijas [...].

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja maisto mokslo ir technologijų inovacijas, tendencijas [...].

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria ir išanalizuoja maisto gaminimo technologijas, mokslo ir pramonės vystymosi tendencijas, inovacijas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvairiuose informacijos šaltiniuose remdamasis tiesioginėmis užuominomis, atrenka informaciją, reikalingą problemai spręsti, patikrina šaltinių patikimumą, apibendrina ir sistemingai kaupia (A2.1).

Įvairiuose informacijos šaltiniuose remdamasis tiesioginėmis ir netiesioginėmis užuominomis, atrenka informaciją, reikalingą problemai spręsti, įvertina šaltinių patikimumą, apibendrina ir sistemingai kaupia (A2.2).

Įvairiuose informacijos šaltiniuose remdamasis tiesioginėmis ir netiesioginėmis užuominomis, atrenka informaciją, reikalingą problemai spręsti, įvertina šaltinių patikimumą ir naujumą, susieja skirtingus informacijos šaltinius, interpretuoja, apibendrina, suskirsto į kategorijas ir sistemingai kaupia (A2.3).

Įvairiuose informacijos šaltiniuose, taikydamas savo sukurtas informacijos paieškos strategijas, atrenka informaciją, reikalingą problemai spręsti, įvertina šaltinių patikimumą ir naujumą, susieja skirtingų šaltinių informaciją, interpretuoja, apibendrina, suskirsto į kategorijas ir sistemingai kaupia (A2.4).

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir atrenka informaciją apie Kulinarijos paveldo fondo bei tautinio paveldo ženklus turinčius produktus, išskiria jų gamybos ypatumus.

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja informaciją apie technologinius procesus visose maisto gamybos ir paslaugų tiekimo grandinėse.

Aprangos istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Išvardija informacijos apie madą sklaidos formas, būdus, šaltinius, vertina jos aktualumą praeities – dabarties – ateities kontekstuose [...].

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjama informacija apie Lietuvos regionuose vedamas amatų edukacijas.

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja pasaulio šalių virtuvės įvairovę, įvertina maisto reikšmę [...].

Tekstilės industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja, apibūdina, klasifikuoja, vertina tekstilės gaminių asortimentą, specifikacijas, išskiria ir aptaria jų kaitą, jai įtaką darančius veiksnius ir asmenybes, prognozuoja tendencijas [...].

Tekstilės rankdarbių industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Įvertina informacijos sklaidos būdus, kanalus reklamai, jos įtaka verslų plėtrai, formuojant vartotojiškas tendencijas, propaguojant etnostilių.

Tekstilės rankdarbių istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja, vertina ir pristato pasirinkto tekstilės objekto raidą, specifikacijas, atlikimo technologijas, naudojamų medžiagų, ženklų, kilmės vietos, praeities – dabarties – ateities, Lietuvos, Europos ir pasaulio kontekstuose. Išvardija patikimus informacijos šaltinius šia tema, juos korektiškai cituoja, komentuoja.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Taiko ir paaiškina informaciją problemai spręsti, tikslina ir apsibrėžia problemą, vadovaudamasis kriterijais pavaizduoja ją pasirinkta grafine (aprašomąja) forma (A3.1).

Taiko ir pagrindžia informaciją problemai spręsti, tikslina ir apsibrėžia problemą, vadovaudamasis kriterijais pavaizduoja ją pasirinkta grafine (aprašomąja) forma (A3.2).

Taiko ir pagrindžia problemai spręsti informaciją, samprotauja priežasties-pasekmės kategorijomis, tikslina ir apsibrėžia problemą, vadovaudamasis kriterijais pavaizduoja ją pasirinkta grafine (aprašomąja) forma (A3.3).

Konceptualizuoja ir argumentuotai taiko problemai spręsti aktualią informaciją, samprotauja priežasties-pasekmės kategorijomis, tikslina ir apsibrėžia problemą, pavaizduoja ją pasirinkta grafine (aprašomąja) forma (A3.4).

Aprangos istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja aprangos istoriją (visą ar pasirinktus laikotarpius) stilių, lyties (moterų, vyrų, unisex), kontekstuose [...].

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja skirtingiems Lietuvos regionams būdingus amatus [...].

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja dizaino sąsajas su technikos progresu, urbanizacijos procesus, konkurenciją, vartotojų poreikius, tyrinėja rinką [...].

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja istorinį Lietuvos kulinarinį paveldą, apibūdina tradicinę virtuvę lemiančius faktorius – gamtines sąlygas, mitybos poreikius, prekių mainus ir kt. [...].

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] suformuluojama techninė užduotis [...].

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria ir išanalizuoja maisto gaminimo technologijas, mokslo ir pramonės vystymosi tendencijas, inovacijas.

Identifikavus problemą ieškomos ir generuojamos jos sprendimo idėjos. Pasiekimų sritis susijusi su atliekama analogų analize (apibrėžiama, kas yra galutinis vartotojas, kokie jo poreikiai, projekto sėkmės (rezultato) kokybės kriterijai), geriausios problemos sprendimui tinkamos idėjos atrinkimu, detalizavimu ir paaiškinimu, įgyvendinimo etapų ir plano numatymu, vadovaujantis antrepreneriškos veiklos plėtojimu, idėjos apibendrinimu grafine (aprašomąja) forma ir jos pristatymu. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pateikia ir paaiškina idėjas problemai spręsti, nurodo jų naudingumą ar poveikį asmeniui, bendruomenei ir aplinkai (B1.1).

Pateikia ir argumentuoja idėjas problemai spręsti, naudingumą ar poveikį asmeniui, bendruomenei ir aplinkai (B1.2).

Pateikia ir pagrindžia idėjas problemai spręsti, argumentuoja sprendimų naujumą, naudingumą, poveikį asmeniui, bendruomenei ir aplinkai (B1.3).

Pateikia ir pagrindžia idėjas problemai spręsti, argumentuoja sprendimų naujumą, tvarumą, naudingumą, aktualumą, poveikį asmeniui, bendruomenei, aplinkai ir visuomenei (B1.4).

Aprangos istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] išskiria aktyviai šioje srityje veikiančias asmenybes, aptaria regiono, Lietuvos, ir (ar) kitų šalių pavyzdžius.

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja dizaino sąsajas su technikos progresu, urbanizacijos procesus, konkurenciją, vartotojų poreikius, tyrinėja rinką [...].

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Paaiškina kulinarinio paveldo reikšmę, apibūdina tendencijas [...].

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja istorinį Lietuvos kulinarinį paveldą, apibūdina tradicinę virtuvę lemiančius faktorius [...].

Tekstilės rankdarbių industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Išskiria ir apibrėžia etnostilių, jo elementus tekstilėje skirtingose šalyse įvairiais laikotarpiais. Svarsto ir daro išvadas apie tradicinių rankdarbių ar jų detalių pritaikymo šiuolaikiniame pasaulyje tendencijas pateikdami pavyzdžių [...].
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Palygindamas ir įvertindamas idėjas, atrenka tinkamiausią problemos sprendimą (B2.1).

Simuliuodamas (modeliuodamas) situacijas atrenka ir paaiškina tinkamiausią problemos sprendimą (B2.2).

Simuliuodamas (modeliuodamas) situacijas atrenka ir argumentuoja tinkamiausią problemos sprendimą (B2.3).

Simuliuodamas (modeliuodamas) situacijas, remdamasis duomenimis atrenka ir argumentuoja tinkamiausią problemos sprendimą (B2.4).

Tekstilės industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Apibrėžia, palygina vienetinės, serijinės, masinės (Lietuvoje ir pasaulyje) siūtos produkcijos ir su tuo susijusių verslų (individualaus, tinklinio ir kt.) skirtumus, privalumus, trūkumus (verslo, vartotojo požiūriu) [...].

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenka užduoties temą, rankdarbio atlikimo techniką [...].

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenkama užduoties tema, rankdarbio atlikimo technika (-os) [...].

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir atrenka informaciją apie Kulinarijos paveldo fondo bei tautinio paveldo ženklus turinčius produktus, išskiria jų gamybos ypatumus.

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja, palygina ir išskiria įvairių pasaulio šalių maisto kultūrą, kulinarijos tradicijas.

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja naujausias maitinimo erdvių ir maitinimo paslaugų dizaino formas.

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenka užduoties temą [...].

Tekstilės rankdarbių industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Svarsto ir daro išvadas apie tradicinių rankdarbių ar jų detalių pritaikymo šiuolaikiniame pasaulyje tendencijas pateikdami pavyzdžių [...].
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal reikalavimus sudaro, pristato problemos sprendimo įgyvendinimo planą (B3.1).

Pagal reikalavimus sudaro, pristato detalų problemos sprendimo įgyvendinimo planą (B3.2).

Pagal reikalavimus sudaro detalų problemos sprendimo įgyvendinimo planą ir jį pristato, įvardina galimas rizikas (B3.3).

Pagal reikalavimus sudaro detalų problemos sprendimo įgyvendinimo planą ir jį pristato, įvardina galimas rizikas, jų prevenciją ir sprendimo būdus (B3.4).

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenka užduoties temą, rankdarbio atlikimo techniką [...] sudaromas individualus ar grupinis darbo planas.

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenkama užduoties tema, rankdarbio atlikimo technika (-os) [...] sudaromas individualus ar grupinio darbo planas.

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir įvertina tvarias maisto sistemas (pavyzdžiui, „Nuo idėjos iki gamybos“) [...].

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Pasirenka užduoties temą [...] susidaro individualų ar grupinį darbo planą.

Pasiekimų sritis susijusi su medžiagų ir jų savybių pažinimu, tarpusavio derinimu ir pritaikymu projektinėms užduotims atlikti. Nagrinėjama, kaip medžiagos naudojamos buityje, atsižvelgiant į jų fizines, chemines, estetines savybes ir charakteristikas. Lateraliai, kūrybiškai ir racionaliai parenkamos medžiagos, atitinkančios numatyto gaminio gamybos ar paslaugos teikimo būdą, vartotojo poreikius. Kuriant prototipus ir (ar) suplanuotą rezultatą aktualus medžiagų (komponentų ir (ar) sistemų), technologinių operacijų ir joms atlikti reikalingų įrankių (priemonių ir (ar) įrangos) pažinimas, tikslingas jų pasirinkimas. Įgyvendinant sprendimą taikomi STEAM (praktinis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymas) dėsniai ir inžineriniai sprendimai, eksperimentuojama ir modeliuojama, saugiai ir tinkamai atliekami technologiniai procesai, valdomos sistemos. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Tyrinėdamas klasifikuoja naudojamas medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar) įrangą), paaiškina problemos sprendimo įgyvendinimui technologinių procesų sekas (C1.1).

Tyrinėdamas ir analizuodamas klasifikuoja naudojamas medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar) įrangą), paaiškina problemos sprendimo įgyvendinimui technologinių procesų sekas (C1.2).

Tyrinėdamas ir eksperimentuodamas analizuoja, klasifikuoja, įvertina medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar) įrangą), paaiškina problemos sprendimo įgyvendinimui technologinių procesų sekas įvairiuose kontekstuose (C1.3).

Tyrinėdamas ir eksperimentuodamas analizuoja, klasifikuoja, įvertina medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar) įrangą), pagrindžia problemos sprendimo įgyvendinimui technologinių procesų sekas, jų dermę, pritaikymo galimybes problemai spręsti įgyvendinti įvairiuose ir neįprastuose kontekstuose (C1.4).

Aprangos istorija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Diskutuoja apie mados ir kultūros ryšį, jo kaitą, tam įtaką darančius veiksnius, prognozuoja tendencijas [...].

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja gaminių ir (ar) produktų dizaino gamybos ypatumus [...].

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja darbo priemones, išteklius, išvardija ir apibūdina jų funkcijas [...].

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja maisto produktus, žaliavas, priedus, apibūdina jų funkcines technologines savybes [...].

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktus, žaliavas ir priedus, išvardija ir apibūdina jų funkcines technologines savybes. Analizuoja maisto žaliavų, produkcijos gaminimo technologijas, palygina procesus, išvardija produkcijos saugos ir kokybės reikalavimus visuose maisto gamybos etapuose [...].

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja įrankių, kuriais maistas pjaustomas, plakamas, ruošiamas, įrangos dizainą (pavyzdžiui, nuo keptuvės iki šaldytuvo) ir technologijas. Aptaria maisto įrankių, įrangos, priemonių kūrimo aspektus, maisto dizaino raiškos formas, būdus, ritualus [...].

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja Lietuvos etnokultūriniuose regionuose organizuojamas temines degustacijas, gaminamus autentiškus regionų patiekalus bei gėrimus, kulinarinį turizmą plėtojančius ūkius (pavyzdžiui, gaminančius sūrį, sviestą, auginančius prieskoninius augalus, vaistažoles ir kt.) [...].

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Parenka, derina darbo priemones, įrankius ar įrangą, medžiagas, gaminį (jei bus atnaujinamas) atsižvelgiant į paskirtį, gaminimo ar apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.

Tekstilės rankdarbių industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja tekstilės rankdarbių rinką, išskiria rankdarbių kūrimo, atnaujinimo, keitimosi, priežiūros, reklamos, realizavimo ir kt. paslaugas [...].

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Parenka, derina darbo priemones, įrankius ar įrangą, medžiagas atsižvelgdami į jų suderinamumą, paskirtį, gaminimo ar apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja maisto ruošimo ir tiekimo objektus – indus ir įrankius, įrangą, priemones, dekoratyvinius stalo ir virtuvės elementus [...].

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja įvairių šalių patiekalus ir receptūras, gaminimo technologijas, naudojamus maisto produktus, maisto gaminimo ir tiekimo indus, įrankius, įrangą [...].

Tekstilės gaminio siuvimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Parenka, derina darbo priemones, įrankius ar įrangą, medžiagas atsižvelgdami į paskirtį, gaminimo, apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Parenka, derina darbo priemones, įrankius ir (ar) įrangą, medžiagas atsižvelgdami į jų suderinamumą, paskirtį, gaminimo ar apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Problemai spręsti parenka, derina ir taiko medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar) įrangą), technologinius procesus, įvertina jų tinkamumą gamybos būdui ir (ar) formai ir (ar) paskirčiai (C2.1).

Problemai spręsti racionaliai parenka, derina ir taiko medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar) įrangą), technologinius procesus, argumentuoja tinkamumą gamybos būdui ir (ar) formai ir (ar) paskirčiai (C2.2).

Problemai spręsti racionaliai parenka, derina ir kompleksiškai taiko medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar) įrangą), technologinius procesus, pagrindžia tinkamumą gamybos būdui ir (ar) formai ir (ar) paskirčiai (C2.3).

Problemai spręsti racionaliai ir tikslingai parenka, derina ir kompleksiškai taiko medžiagas (komponentus ir (ar) sistemas), jų savybes ir (ar) charakteristikas, įrankius (priemones ir (ar)įrangą), technologinius procesus, pagrindžia jų privalumus ir (ar) trūkumus, tinkamumą gamybos būdui ir (ar) formai ir (ar) paskirčiai, tvarumą (C2.4).

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir generuoja maisto gaminimo ir paslaugų tiekimo verslo idėjas, atlieka kūrybinius projektus [...].

Tekstilės industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Išskiria, formuluoja ir pagrindžia tvarios mados principus [...].

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėja ir įvertina turimo gaminio konstrukcijos, dydžio keitimo galimybes arba eskizuoja pasirinktą gaminį, sudaro brėžinius, konstruoja arba kopijuoja iškarpas, kerpa lekalus.

[...] Parenka, derina darbo priemones, įrankius ar įrangą, medžiagas, gaminį (jei bus atnaujinamas) atsižvelgiant į paskirtį, gaminimo ar apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja gaminių ir (ar) produktų dizaino gamybos ypatumus, palygina ir įvertina vienetinę, serijinę gamybą, industrinį dizainą.

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atlieka kūrybinius individualius darbus ar projektus (pavyzdžiui, „Tradiciniai dailieji amatai – šiuolaikinėje aplinkoje“) [...]. 

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir įvertina maisto gamybos alternatyvias technologijas. 

[...] Analizuoja maisto žaliavų, produkcijos gaminimo technologinius procesus, įvardina gaminių saugą, įvertina kokybę, etinius aplinkosaugos, darbo saugos reikalavimus įvairiuose maisto gamybos ir (ar) paslaugų tiekimo etapuose.

[...] Analizuoja alternatyvias, neterminių maisto gamybos procesų, technologijas [...].

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...]  Nagrinėja maisto ruošimo ir tiekimo objektus – indus ir įrankius, įrangą, priemones, dekoratyvinius stalo ir virtuvės elementus

[...] Analizuoja ir išskiria vienkartinių įvykių (pavyzdžiui, proginės vakarienės, masinio pikniko, banketo po renginio ir kt.) formas, būdus, ritualus.

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja pasaulio šalių virtuvės įvairovę, įvertina maisto reikšmę.

[...] Analizuoja maisto turizmui gaminamų produktų, kuriamų paslaugų būdus ir formas.

Tekstilės gaminio siuvimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Palygina įprasto ir skaitmeninio gaminio dizaino, brėžinių kūrimo galimybes (susipažįsta su egzistuojančiomis, išbando prieinamas), formuluoja išvadas (privalumai, trūkumai).

[...] Parenka, derina darbo priemones, įrankius ar įrangą, medžiagas atsižvelgdami į paskirtį, gaminimo, apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.

Tekstilės rankdarbių industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Parenka, derina darbo priemones, įrankius ir (ar) įrangą, medžiagas atsižvelgdami į jų suderinamumą, paskirtį, gaminimo ar apdirbimo technologijas, gamintojo, vartotojų poreikius, tvarumą, turimus išteklius.

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja šiuolaikinės gaminio ir (ar) produkto dizaino kryptis, stilius, įvertina vartotojų poreikius, nurodo ir apibūdina tendencijas

[...] Aptaria gaminių ir (ar) produktų dizaino idėjas, nagrinėja sukurtus gaminius ir (ar) produktus, palygina ir įvertina naudojamas tradicines ir šiuolaikines medžiagas, priemones, išteklius.

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėja pasaulio šalių etninę kultūrą, tradicinius amatus, technologijas, jų raidą, įtaką pasaulinei kultūrai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Saugiai, nuosekliai atlieka ir valdo technologinius procesus, koreguoja sprendimus, pasiekia suplanuotą rezultatą (C3.1).

Saugiai, nuosekliai atlieka ir valdo technologinius procesus, eksperimentuoja ir koreguoja sprendimus, pasiekia suplanuotą rezultatą (C3.2).

Saugiai, nuosekliai, kokybiškai atlieka ir valdo sudėtingus technologinius procesus, telkia ir panaudoja išteklius, eksperimentuoja, koreguoja ir argumentuoja sprendimus, pasiekia suplanuotą rezultatą (C3.3).

Saugiai, nuosekliai, kokybiškai atlieka ir valdo sudėtingus technologinius procesus, telkia ir racionaliai panaudoja išteklius, eksperimentuoja, koreguoja ir pagrindžia sprendimus, pasiekia suplanuotą rezultatą (C3.4).

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Kuria ir gamina maisto produktus, patiekalus, eksperimentuoja, modeliuoja technologinius procesus, vadovaujasi maisto saugos ir kokybės, žmogaus saugos, etiniais bei aplinkosaugos reikalavimais [...].

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atlieka kūrybinius maisto dizaino projektus, eksperimentuoja, pateikia maistą estetiškai, patraukliai ir nekasdieniškai.

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Kuria paslaugas, gamina maisto produktus, patiekalus, modeliuoja technologinius procesus, vadovaujasi etiniais reikalavimais.

Tekstilės industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atlikdami praktinius darbus jais vadovaujasi, išvardija ir aptaria tvarumą skatinančius judėjimus, asmenybes, vietines ir tarptautines legalaus vartojimo iniciatyvas, kritiškai jas vertina, teikia idėjų šia tema.

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Kuria produktą ar atnaujina turimą siūdami pagal individualiai sudarytus darbo planus.

[...] Numato produkto pritaikymo, priežiūros, perdirbimo galimybes, realizacijos būdus. Diskutuoja tinkamo viešinimo įtakos realizacijos sėkmei klausimais. Plėtoja idėjas savo produkto ženklo ar pakuotės kūrimui, informacijos sklaidai.

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Kuria rankdarbį pasirinkta ar mišria technika pagal individualią užduotį susidarytus darbo planus.

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Projektuoja daiktinės aplinkos gaminius (pavyzdžiui, šviestuvus, baldus ir kt.).

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atlieka kūrybinius individualius darbus ar projektus (pavyzdžiui, „Tradiciniai dailieji amatai – šiuolaikinėje aplinkoje“). Pasirinkta technika iš tradicinių medžiagų kuria daiktinės aplinkos gaminius [...].

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atlieka kūrybinius, lankytojų ir (ar) svečių (maitinimo įmonėse) aptarnavimo, organizavimo, projektus. Kuria paslaugas, gamina maisto produktus, patiekalus, išbando tausojančius maistą gaminimo būdus.

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atlieka kūrybinius maisto dizaino projektus, sprendžia užduotis (pavyzdžiui, ar bus kepama ant grotelių mėsa, ar reikės desertų, kaip visa tai bus papuošta, kiek reikės padavėjų, kokia muzika skambės ir pan.), mokosi stalo serviravimo meno.

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Sprendžia technologinius uždavinius, atlieka kūrybinius projektus (pavyzdžiui, „Gurmanų virtuvė”, „Šalys po vienu stogu“ ir kt.). Kuria maisto produktus ir paslaugas, gamina patiekalus. Aptaria intelektinės nuosavybės klausimus.

Tekstilės gaminio siuvimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Siuva produktą pagal pasirinktą užduotį ir sudarytą darbo planą. Analizuoja tekstilės gaminių apdailos technologijas, jų raidą, susipažįsta ar patys siūlo kūrybines ar technologines inovacijas bei išbando jas siuvinyje.

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Kuria rankdarbį pasirinkta ar mišria rankdarbių technika pagal individualią užduotį ir sudarytą darbo planą.

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Iš tradicinių ir šiuolaikinių konstrukcijų, estetinių ypatybių turinčių medžiagų projektuoja gaminius ir (ar) produktus, apibūdina ir įvertina patentavimo, pritaikymo, reklamos, realizacijos, perdirbimo galimybes.

[...] Atlieka kūrybinius projektus (pavyzdžiui, „Amatų mugė“, „Tautinis suvenyras“, kt.). Išvardija ir apibūdina gaminių ir (ar) produktų patentavimo, pritaikymo ir realizavimo galimybes, reklamą. Įvertina naudą visuomenei ir aplinkai.

Pasiekimų sritis susijusi su problemos sprendimo rezultato ir (ar) produkto (gaminio ar paslaugos) testavimu, į(si)vertinimu), sėkmės ar nesėkmės atpažinimu, analize, išvadų formulavimu. Atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį, ši sritis apima antreprenerišką požiūrį, tvarių kūrybinių idėjų įgyvendinimo proceso analizę, pasirinktų technologijų, darbo operacijų privalumų ir trūkumų, technologinių operacijų atlikimo, darbo priemonių, medžiagų parinkimo į(si)vertinimą, galimus produkto (prototipo) tobulinimus. Taip pat analizuojamas galutinio rezultato ir pirminės idėjos skirtumas, gaminio tvarumas, funkcionalumas, sąnaudos, pritaikomumas, inovatyvumas (naujumas, šiuolaikiškumas), vertė ir nauda asmeniui, visuomenei, aplinkai. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: D1–D3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Į(si)vertina rezultatą, sąnaudas, vertę, taikymo ir naudojimo galimybes, pagrindžia naudą asmeniui, visuomenei, aplinkai, pateikia verslo idėją (D1.1).

Į(si)vertina rezultatą, sąnaudas, vertę, funkcionalumą, taikymo ir naudojimo galimybes, pagrindžia naudą asmeniui, visuomenei, įvairiai aplinkai, pateikia verslo idėjų (D1.2).

Kritiškai į(si)vertina rezultatą, sąnaudas, vertę, funkcionalumą, tvarumą, taikymo ir naudojimo galimybes įvairiuose kontekstuose, pagrindžia naudą asmeniui, visuomenei, įvairiai aplinkai, pateikia verslo idėjų (D1.3).

Kritiškai į(si)vertina rezultatą, pagrindžia sąnaudas, vertę, naudą asmeniui, visuomenei, įvairiai aplinkai, funkcionalumą, tvarumą, taikymo ir naudojimo galimybes įvairiuose kontekstuose, verslo idėją (D1.4).

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja maisto žaliavų, produkcijos gaminimo technologijas, palygina procesus, išvardija produkcijos saugos ir kokybės reikalavimus visuose maisto gamybos etapuose.

[...] Nusako ir įvertina technologinių procesų poveikį visuomenei ir aplinkai.

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir atrenka informaciją apie Kulinarijos paveldo fondo bei tautinio paveldo ženklus turinčius produktus, išskiria jų gamybos ypatumus.

[...] Analizuoja ir aptaria kulinarinio paveldo produktų gaminimo ir tiekimo verslo idėjas, įvertina jų poveikį visuomenei ir aplinkai [...]. 

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria ir įvertina atsakingo dizaino principus, dizaino objektų pažangumą, panaudojimą, palankumą aplinkai, naudą visuomenei ar atskiroms jos grupėms.

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria ir įvertina ekstremalių sąlygų poveikį kultūros vertybėms. Nagrinėjama informacija apie Lietuvos regionuose vedamas amatų edukacijas.

Dailieji amatai ir dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Išvardija ir apibūdina gaminių ir (ar) produktų patentavimo, pritaikymo ir realizavimo galimybes, reklamą. Įvertina naudą visuomenei ir aplinkai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Į(si)vertina procesus, jų kokybę, įvardina tobulinimo galimybes, formuluoja išvadas (D2.1).

Į(si)vertina procesus ir jų kokybę, numato tobulinimo galimybes, formuluoja išvadas (D2.2).

Kritiškai į(si)vertina procesus, jų kokybę, numato tobulinimo galimybes ir kryptis, formuluoja pagrįstas išvadas (D2.3).

Kritiškai į(si)vertina procesus, jų kokybę ir svarbą galutiniam rezultatui, tobulinimo galimybes ir kryptis, formuluoja pagrįstas išvadas (D2.4).

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja maisto žaliavų, produkcijos gaminimo technologijas, palygina procesus, išvardija produkcijos saugos ir kokybės reikalavimus visuose maisto gamybos etapuose [...].

[...] Kuria ir gamina maisto produktus, patiekalus, eksperimentuoja, modeliuoja technologinius procesus, vadovaujasi maisto saugos ir kokybės, žmogaus saugos, etiniais bei aplinkosaugos reikalavimais.

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja „Kritiško maisto dizaino“ (angl. critical food design) formą, maisto produktų ir paslaugų teikimo galimybes ir formas (nuo pakuotės iki erdvių).

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria ir įvertina kulinarijos reikšmę turizmo sektoriui [...].

Tekstilės industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atlikdami praktinius darbus jais vadovaujasi, išvardija ir aptaria tvarumą skatinančius judėjimus, asmenybes, vietines ir tarptautines legalaus vartojimo iniciatyvas, kritiškai jas vertina, teikia idėjų šia tema.

[...]Palygina, įvertina, komentuoja šiuolaikinius ir tradicinius paslaugų dizaino sprendimus, informacijos sklaidos būdus, kanalus, reklamos įtaką verslų plėtrai, vartotojiškumo, mados tendencijų formavimui.

[...] Palygina, įvertina, komentuoja šiuolaikinius ir tradicinius paslaugų dizaino sprendimus, informacijos sklaidos formas, būdus, kanalus, reklamos įtaką formuojant vartotojiškumą, mados tendencijas [...].

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Numato produkto pritaikymo, priežiūros, perdirbimo galimybes, realizacijos būdus [...].

Tekstilės rankdarbių industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Svarsto ir daro išvadas apie tradicinių rankdarbių ar jų detalių pritaikymo šiuolaikiniame pasaulyje tendencijas pateikdami pavyzdžių [...].

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Numato patentavimo, pritaikymo, priežiūros, perdirbimo galimybes, realizacijos būdus.

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir palygina pažangias, inovatyvias technologijas, išteklius. Nagrinėja šiuolaikinės gaminio ir (ar) produkto dizaino kryptis, stilius, įvertina vartotojų poreikius, nurodo ir apibūdina tendencijas.

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir įvertina maisto gamybos alternatyvias technologijas. Aptaria maitinimo įmonių valdymo, technologinių procesų planavimo, organizavimo, vykdymo ypatumus.

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...]  Nagrinėja naujausias maitinimo erdvių ir maitinimo paslaugų dizaino formas.

[...] Aptaria maisto dizaino kūrėjo darbo funkcijas, veiklą.

Tekstilės gaminio siuvimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Palygina įprasto ir skaitmeninio gaminio dizaino, brėžinių kūrimo galimybes (susipažįsta su egzistuojančiomis, išbando prieinamas), formuluoja išvadas (privalumai, trūkumai) [...].Analizuoja tekstilės gaminių apdailos technologijas, jų raidą [...].

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja ir palygina pažangias, inovatyvias technologijas, išteklius. Nagrinėja šiuolaikinės gaminio ir (ar) produkto dizaino kryptis, stilius, įvertina vartotojų poreikius, nurodo ir apibūdina tendencijas.

[...] Aptaria ir įvertina atsakingo dizaino principus, dizaino objektų pažangumą, panaudojimą, palankumą aplinkai, naudą visuomenei ar atskiroms jos grupėms [...].
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Derindamas raiškos priemones ir formas, sutarta struktūra parengia ir viešai pristato problemos sprendimo rezultatą, išvadas (D3.1).

Derindamas raiškos priemones, būdus ir formas sutarta struktūra parengia ir viešai, konstruktyviai pristato problemos sprendimo rezultatą, išvadas (D3.2).

Derindamas raiškos priemones, būdus ir formas, sutarta struktūra parengia ir viešai, konstruktyviai, pristato problemos sprendimo rezultatą, argumentuoja išvadas (D3.3).

Integruodamas įvairias raiškos priemones, būdus ir formas, parengia struktūruotą problemos sprendimo rezultatą ir viešai konstruktyviai pristato, pagrindžia išvadas, teikia įžvalgas ir tikslines rekomendacijas (D3.4).

Tekstilės gaminio siuvimas ar atnaujinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Numato produkto pritaikymo, priežiūros, perdirbimo galimybes, realizacijos būdus. Diskutuoja tinkamo viešinimo įtakos realizacijos sėkmei klausimais. Plėtoja idėjas savo produkto ženklo ar pakuotės kūrimui, informacijos sklaidai.

Tekstilės rankdarbių industrija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Svarsto ir daro išvadas apie tradicinių rankdarbių ar jų detalių pritaikymo šiuolaikiniame pasaulyje tendencijas pateikdami pavyzdžių. Įvertina informacijos sklaidos būdus, kanalus reklamai, jos įtaka verslų plėtrai, formuojant vartotojiškas tendencijas, propaguojant etnostilių.

Autorinio tekstilės rankdarbio kūrimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Numato patentavimo, pritaikymo, priežiūros, perdirbimo galimybes, realizacijos būdus. Diskutuoja tinkamo viešinimo įtakos realizacijos sėkmei klausimais. Plėtoja idėjas savo produkto ženklo ar pakuotės kūrimui, informacijos sklaidai.

Maisto gaminimo technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria ir išanalizuoja maisto gaminimo technologijas, mokslo ir pramonės vystymosi tendencijas, inovacijas.

Maisto dizainas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria kulinarijos ir dizaino sąsajas, tradicijas, vyraujančias tendencijas.

[...] Aptaria maisto dizaino kūrėjo darbo funkcijas, veiklą.

Kulinarinis paveldas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuoja, palygina ir išskiria įvairių pasaulio šalių maisto kultūrą, kulinarijos tradicijas.

[...] Aptaria įvairių šalių valgymo kultūrą, iliustruoja stalo etiketą.

Gaminio ir (ar) produkto dizainas ir technologijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptaria ir įvertina atsakingo dizaino principus, dizaino objektų pažangumą, panaudojimą, palankumą aplinkai, naudą visuomenei ar atskiroms jos grupėms.

Mokymo(si) turinys

III gimnazijos klasė
Maisto technologijų raida. Aptaria maisto gaminimo technologijų raidą. Analizuoja maisto mokslo ir technologijų inovacijas, tendencijas. Nagrinėja ir įvertina pažangiųjų technologijų įtaką maisto pramonei, viešajam sektoriui. Analizuoja informaciją apie technologinius procesus visose maisto gamybos ir paslaugų tiekimo grandinėse.
Maisto dizaino samprata ir raida. Aptaria maisto dizaino sampratą, raidą ir tendencijas. Analizuoja „Kritiško maisto dizaino“ (angl. critical food design) formą, maisto produktų ir paslaugų teikimo galimybes ir formas (nuo pakuotės iki erdvių).
Lietuvos kulinarinis paveldas. Nagrinėja istorinį Lietuvos kulinarinį paveldą, apibūdina tradicinę virtuvę lemiančius faktorius – gamtines sąlygas, mitybos poreikius, prekių mainus ir kt. Analizuoja ir palygina Kulinarijos paveldo fondo bei tautinio paveldo produktų ženklus, jų paskirtis, skirtumus, ženklu pažymėtiems produktams keliamus reikalavimus. Analizuoja ir atrenka informaciją apie Kulinarijos paveldo fondo bei tautinio paveldo ženklus turinčius produktus, išskiria jų gamybos ypatumus.
Siūtų tekstilės gaminių asortimentas. Analizuoja, apibūdina, klasifikuoja, vertina tekstilės gaminių asortimentą, specifikacijas, išskiria ir aptaria jų kaitą, jai įtaką darančius veiksnius ir asmenybes, prognozuoja tendencijas. Apibrėžia, palygina vienetinės, serijinės, masinės (Lietuvoje ir pasaulyje) siūtos produkcijos ir su tuo susijusių verslų (individualaus, tinklinio ir kt.) skirtumus, privalumus, trūkumus (verslo, vartotojo požiūriu). Įvardina žinomiausius ir (ar) didžiausią patirtį turinčius tekstilės produktų gamintojus, prekių ženklus, intelektinės nuosavybės apsaugos problemas.
Individualus ar grupinio darbo planas. Pasirenka užduoties temą, suformuluojama techninė užduotis, susidaro individualų ar grupinį darbo planą.
Rankdarbių asortimentas. Etnostilius. Analizuoja, vertina tradicinių ar šiuolaikinių tekstilės rankdarbių asortimento, specifikacijų kaitą, vienetinės, serijinės ar masinės rankdarbių produkcijos pasiūlą, poreikį, aktualumą praeities – dabarties – ateities kontekstuose. Išskiria ir apibrėžia etnostilių, jo elementus tekstilėje skirtingose šalyse įvairiais laikotarpiais. Svarsto ir daro išvadas apie tradicinių rankdarbių ar jų detalių pritaikymo šiuolaikiniame pasaulyje tendencijas pateikdami pavyzdžių. Įvertina informacijos sklaidos būdus, kanalus reklamai, jos įtaka verslų plėtrai, formuojant vartotojiškas tendencijas, propaguojant etnostilių.
Individualus ar grupinio darbo planas. Pasirenka užduoties temą, rankdarbio atlikimo techniką (-as) (pavyzdžiui, mezgimas, nėrimas, audimas, siuvinėjimas, pynimas ir kt.), suformuluojama techninė užduotis, sudaromas individualus ar grupinis darbo planas.
Gaminio is (ar) produkto dizaino raida. Aptaria dizaino sampratą, formavimąsi ir raidą. Analizuoja dizaino sąsajas su technikos progresu, urbanizacijos procesus, konkurenciją, vartotojų poreikius, tyrinėja rinką. Nagrinėja gaminių ir (ar) produktų dizaino gamybos ypatumus, palygina ir įvertina vienetinę, serijinę gamybą, industrinį dizainą.
Tradiciniai amatai Lietuvoje. Aptaria dailiųjų amatų Lietuvoje raidą, tradicijas, išvardija vartotojų poreikius. Nagrinėja skirtingiems Lietuvos regionams būdingus amatus. Aptaria tautinio paveldo produkto ženklą turinčius tradicinius amatus (akmenskaldysę, baldininkystę, batsiuvystę, dailidystę, juvelyriką, kalvystę, karpymą, kryždirbystę, margučių marginimą, muilo gaminimą, muzikos instrumentų gaminimą, odininkystę, puodininkystę, stalystę, stogdengystę, žaislininkystę, žvakininkystę ir kt.), jų technologijas. Aptaria ir įvertina ekstremalių sąlygų poveikį kultūros vertybėms. Nagrinėjama informacija apie Lietuvos regionuose vedamas amatų edukacijas.
IV gimnazijos klasė
Maisto mokslo ir pramonės vystymosi tendencijos. Aptaria ir išanalizuoja maisto gaminimo technologijas, mokslo ir pramonės vystymosi tendencijas, inovacijas.
Maisto dizaino samprata ir tendencijos. Aptaria kulinarijos ir dizaino sąsajas, tradicijas, vyraujančias tendencijas. Analizuoja ir įvertina tvarias maisto sistemas (pavyzdžiui, „Nuo idėjos iki gamybos“). Nagrinėja naujausias maitinimo erdvių ir maitinimo paslaugų dizaino formas.
Pasaulio virtuvės. Nagrinėja pasaulio šalių virtuvės įvairovę, įvertina maisto reikšmę. Paaiškina kulinarinio paveldo reikšmę, apibūdina tendencijas. Analizuoja, palygina ir išskiria įvairių pasaulio šalių maisto kultūrą, kulinarijos tradicijas.
Aprangos istorija. Analizuoja aprangos istoriją (visą ar pasirinktus laikotarpius) stilių, lyties (moterų, vyrų, unisex), kontekstuose. Diskutuoja apie mados ir kultūros ryšį, jo kaitą, tam įtaką darančius veiksnius, prognozuoja tendencijas. Išvardija informacijos apie madą sklaidos formas, būdus, šaltinius, vertina jos aktualumą praeities – dabarties – ateities kontekstuose, išskiria aktyviai šioje srityje veikiančias asmenybes, aptaria regiono, Lietuvos, ir (ar) kitų šalių pavyzdžius.
Individualus ar grupinio darbo planas. Pasirenkama užduoties tema, suformuluojama techninė užduotis, sudaromas individualus ar grupinis darbo planas.
Pasirinkto tekstilės objekto (-ų) istorija. Analizuoja, vertina ir pristato pasirinkto tekstilės objekto raidą, specifikacijas, atlikimo technologijas, naudojamų medžiagų, ženklų, kilmės vietos, praeities – dabarties – ateities, Lietuvos, Europos ir pasaulio kontekstuose. Išvardija patikimus informacijos šaltinius šia tema, juos korektiškai cituoja, komentuoja.
Individualus ar grupinio darbo planas. Pasirenkama užduoties tema, rankdarbio atlikimo technika (-os) (pavyzdžiui, mezgimas, nėrimas, audimas, siuvinėjimas ir kt.), suformuluojama techninė užduotis, sudaromas individualus ar grupinio darbo planas.
Gaminio ir (ar) produkto dizaino tendencijos. Aptaria gaminio ir (ar) produkto dizainą, pristato ir apibūdina meno, mokslo ir technikos aspektais. Analizuoja ir palygina pažangias, inovatyvias technologijas, išteklius. Nagrinėja šiuolaikinės gaminio ir (ar) produkto dizaino kryptis, stilius, įvertina vartotojų poreikius, nurodo ir apibūdina tendencijas.
Tradiciniai dailieji amatai. Aptaria tradicinių dailiųjų amatų (geležies, medžio, molio, akmens, tekstilės apdirbimo, pynimo ir rišimo, kailiadirbystės, juvelyrikos, kalvystės) Lietuvoje technologijas, tradicijas ir tendencijas. Įvertina ekstremalių sąlygų galimą poveikį kultūros vertybėms.

Pasiekimų vertinimas

Vertinimas yra esminė mokymo(si) proceso dalis. Mokinių taikomųjų technologijų mokymo(si) rezultatų vertinimas suvokiamas kaip pagalba mokiniui tobulėti, tapti savarankiškam, atsakingam už mokymo(si) rezultatus; vertinant siekiama ugdyti jo pasitikėjimą savo jėgomis, gebėjimą įsivertinti savo veiklą, pasirinkti tinkamiausius veiklos būdus ir kryptis, spręsti iškilusias problemas, reflektuoti mokymo(si) rezultatus. Mokinių pasiekimai vertinami keturiose pasiekimų srityse: problemos identifikavimas, aktualizavimas ir tikslinimas; sprendimo idėjų generavimas, atrinkimas, vystymas; sprendimo įgyvendinimas ar prototipavimas; rezultato į(si)vertinimas ir pristatymas.

Vidurinio ugdymo programoje mokymo(si) pasiekimai vertinami pažymiais, išlaikant dermę tarp ugdomojo ir apibendrinamojo vertinimo, stiprinant mokinių savarankiško mokymo(si) įgūdžius.

Viduriniame ugdyme Programą pasirenka skirtingų gebėjimų mokiniai pagal savo interesų kryptį ir taikomųjų technologijų dalyko tematiką. Todėl pradedant įgyvendinti Programą tikslinga taikyti diagnostinį vertinimą, kuris skirtas išsiaiškinti mokinių žinių ir gebėjimų lygį. Įgyvendinant Programą taip pat taikomas ugdomasis vertinimas, kuris mokiniams padeda suprasti savo mokymo(si) tikslą ir uždavinius, kryptingai tobulėti. Siekiama vertinti ne tik mokymo(si) rezultatą, bet daromą pažangą siekiant užsibrėžtų ugdymosi tikslų. Metų pabaigoje taikomas apibendrinamasis vertinimas. Tikslinga vykdyti ilgalaikį mokinių pažangos stebėjimą, įtraukiant į vertinimo procesą ir pačius mokinius, skatinant įsivertinti daromą pažangą. Dėmesys turi būti skiriamas mokinių pasiekimų fiksavimui ir naudojant aplankus (pavyzdžiui, e. aplankus).

Ugdomasis vertinimas vyksta kartu su mokymu ir ugdymo(si) procese teikia tikslingą grįžtamąjį ryšį mokytojui ir mokiniui bei padeda mokiniui gerinti mokymą(si) ir nukreipia jį į tai, ką dar reikia išmokti, o mokytojui leidžia pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų; ugdomasis vertinimas siejamas su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5-6, pagrindinis (3) lygis – 7-8, aukštesnysis (4) lygis – 9-10.

Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio (pusmečio ar trimestro), ugdymo programos, ciklo, temos pabaigoje. Mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant per nustatytą ugdymo laikotarpį mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į Programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius.

Kiekvieno mokinio pažanga vertinama susitariant dėl kriterijų, tai yra į ką bus kreipiamas dėmesys atliekant praktinę veiklą, įvertinant atliktas užduotis. Kriterijai turi būti nustatomi remiantis pasiekimų lygių požymiais bei siekiamo rezultato – produkto (gaminio ar paslaugos) kokybės ypatumais. Vertinimo kriterijai turi būti aiškūs ir nesikeisti, kol užduotys bus atliktos.

III ar (ir) IV gimnazijos klasėse mokiniai gali pasirinkti rengti brandos darbą.

Ištekliai