hero

Informatika

Parsisiųsti sąrašą:

Informatika

Bendrosios nuostatos

Informatikos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia informatikos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Informatikos dalyko paskirtis – skatinti mokinių domėjimąsi skaitmeninėmis technologijomis, ugdyti mokinių informatinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą. Programoje informatikos dalyką suprantame kaip skaitmeninio raštingumo, informatinio mąstymo ir skaitmeninio intelekto ugdymą. Skaitmeninis raštingumas – gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrenginiais, ieškoti, vertinti, kaupti, saugiai naudoti, pristatyti informaciją, ja keistis; bendrauti ir bendradarbiauti tinkluose, keisti turimą ir kurti naują skaitmeninį turinį. Informatinis mąstymas – tai samprotavimo būdas ir problemų sprendimo procesas, kai ugdomi gebėjimai atpažinti, formuluoti ir spręsti uždavinius, analizuoti ir tvarkyti duomenis, taikyti schemas ir modelius, automatizuoti sprendimus naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Skaitmeninio raštingumo ir informatinio mąstymo ugdymas leidžia informatiką integruoti su kitais dalykais sudarant efektyvias šiuolaikiško mokymo(si) galimybes, ugdyti ir plėtoti pažinimo, skaitmeninę, komunikavimo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinę, kultūrinę kompetencijas.

Pradinėje mokykloje informatikos gebėjimų ugdymas integruojamas į įvairių dalykų pamokas. Mokyklai nutarus, informatika 1–4 klasėse gali būti mokoma atskiru dalyku. Pagrindinės mokyklos 5–10 (II gimnazijos) klasėse informatika mokoma kaip atskiras privalomasis dalykas. Vidurinio ugdymo III–IV gimnazijos klasėse informatika yra pasirenkamasis dalykas.

Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys: Skaitmeninio turinio kūrimas, Algoritmai ir programavimas, Duomenų tyryba ir informacija, Technologinių problemų sprendimas, Virtualioji komunikacija ir bendradarbiavimas, Saugus elgesys. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Skiriasi pasiekimų sričių apimtys: daugiausia turinio ir laiko numatyta algoritmams ir programavimui (apie 40–50 proc.), duomenų tyrybai ir informacijai skiriama maždaug 20–25 proc., skaitmeninio turinio kūrimui – 10–15 proc., technologinių problemų sprendimui, virtualiajai komunikacijai ir bendradarbiavimui bei saugiam elgesiui numatoma po 8–10 proc. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės, III–IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai – mokymo(si) rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimų lygių požymis nurodo mokinio siekiamus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos žinios ir supratimas, gebėjimai ir vertybinės nuostatos. 

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Informatikos dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui ugdytis informatinį mąstymą siekiant sumaniai spręsti realias gyvenimo problemas; ugdytis gebėjimus kūrybiškai, atsakingai ir saugiai taikyti skaitmenines technologijas mokantis ir kitoje asmeninėje veikloje; nuolatos tobulinti skaitmeninę ir kitas kompetencijas, būtinas visaverčiam, sėkmingam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje; pasirengti tolesnėms studijoms ir darbui (profesijai).

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • spręsdami įvairias artimos aplinkos realaus gyvenimo problemas geranoriškai bendradarbiauja, sumaniai ir saugiai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, pasitiki savo jėgomis;
  • ugdosi informatinio mąstymo pradmenis, praktiškai taiko įgytas žinias spręsdami artimiausios aplinkos problemas;
  • tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančias informatikos sąvokas, etiškai bendrauja ir saugiai naudoja įvairias skaitmenines komunikavimo priemones;
  • tobulina savo skaitmeninius gebėjimus, vertina informatiką kaip svarbią, įdomią ir naudingą mokymo(si) sritį.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • ugdosi nuostatą taisyklingai vartoti informatikos, skaitmeninių technologijų terminus;
  • ugdosi gebėjimą aiškiai ir argumentuotai dėstyti mintis žodžiu ir raštu informatikos ir skaitmeninių technologijų taikymo temomis;
  • struktūriškai, algoritmiškai, sistemingai mąsto spręsdami problemas, kūrybiškai improvizuoja, planuoja įvairius su informacijos apdorojimu ir taikymu susijusius veiksmus;
  • ugdosi informatinį mąstymą, remiasi jo komponentais spręsdami problemas;
  • analizuoja alternatyvas, įvertinę pasekmes, priima pagrįstus sprendimus;
  • saugiai, tikslingai ir teisėtai naudoja tinkamas technines bei programines skaitmeninių technologijų priemones;
  • taiko skaitmenines technologijas savarankiškai mokydamiesi įvairių dalykų: ieškodami su dalykais susijusios informacijos, ją apdorodami ir ja dalydamiesi.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • plėtoja ir gilina mokantis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas įgytas informatikos žinias, ugdosi gebėjimus sumaniai, teisėtai ir tikslingai apdoroti duomenis, automatizuoti problemų sprendimą;
  • veiksmingai taiko skaitmenines technologijas mokydamiesi kitų dalykų, asmeninėje veikloje ir tuo gerina savo mokymąsi;
  • plėtoja gebėjimus saugiai ir atsakingai bendrauti ir bendradarbiauti naudojantis skaitmeninėmis technologijomis;
  • aiškiai ir argumentuotai dėsto mintis, ugdosi informatinį, kritinį ir loginį mąstymą, kūrybingumą, pasitikėjimą savo jėgomis.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • spręsdami įvairias artimos aplinkos realaus gyvenimo problemas geranoriškai bendradarbiauja, sumaniai ir saugiai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, pasitiki savo jėgomis;
  • ugdosi informatinio mąstymo pradmenis, praktiškai taiko įgytas žinias spręsdami artimiausios aplinkos problemas;
  • tinkamai vartoja amžiaus tarpsnį atitinkančias informatikos sąvokas, etiškai bendrauja ir saugiai naudoja įvairias skaitmenines komunikavimo priemones;
  • tobulina savo skaitmeninius gebėjimus, vertina informatiką kaip svarbią, įdomią ir naudingą mokymo(si) sritį.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • ugdosi nuostatą taisyklingai vartoti informatikos, skaitmeninių technologijų terminus;
  • ugdosi gebėjimą aiškiai ir argumentuotai dėstyti mintis žodžiu ir raštu informatikos ir skaitmeninių technologijų taikymo temomis;
  • struktūriškai, algoritmiškai, sistemingai mąsto spręsdami problemas, kūrybiškai improvizuoja, planuoja įvairius su informacijos apdorojimu ir taikymu susijusius veiksmus;
  • ugdosi informatinį mąstymą, remiasi jo komponentais spręsdami problemas;
  • analizuoja alternatyvas, įvertinę pasekmes, priima pagrįstus sprendimus;
  • saugiai, tikslingai ir teisėtai naudoja tinkamas technines bei programines skaitmeninių technologijų priemones;
  • taiko skaitmenines technologijas savarankiškai mokydamiesi įvairių dalykų: ieškodami su dalykais susijusios informacijos, ją apdorodami ir ja dalydamiesi.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • plėtoja ir gilina mokantis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas įgytas informatikos žinias, ugdosi gebėjimus sumaniai, teisėtai ir tikslingai apdoroti duomenis, automatizuoti problemų sprendimą;
  • veiksmingai taiko skaitmenines technologijas mokydamiesi kitų dalykų, asmeninėje veikloje ir tuo gerina savo mokymąsi;
  • plėtoja gebėjimus saugiai ir atsakingai bendrauti ir bendradarbiauti naudojantis skaitmeninėmis technologijomis;
  • aiškiai ir argumentuotai dėsto mintis, ugdosi informatinį, kritinį ir loginį mąstymą, kūrybingumą, pasitikėjimą savo jėgomis.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Mokiniai gilina informatikos žinias, susipažįsta su informatikos kaip mokslo pagrindais: informacijos teorija, duomenų raštingumu ir tyryba, kriptografija, logika, klasikiniais algoritmais, vaizdiniu ir tekstiniu programavimu, programų kūrimu, derinimu, testavimu, kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių veikimo principais, kompiuterių tinklais, debesijos, dirbtinio intelekto ir kitomis aktualiomis temomis. Mokiniai ugdosi informatinį mąstymą – gebėjimą spręsti įvairias aplinkos problemas (uždavinius) analizuodami ir apdorodami duomenis, modeliuodami problemų sprendimo procesus ir, svarbiausia, siekdami automatizuoti tuos sprendimus. Informatinio mąstymo ugdymą sudaro daug komponentų, iš kurių svarbiausi: duomenų tyryba, analizė ir apdorojimas, loginiai samprotavimo būdai, argumentavimas, problemos (uždavinio) dekomponavimas (duomenų, uždavinio, programos skaidymas dalimis) ir abstrahavimas, algoritmavimo metodų taikymas, modeliavimas ir simuliacija, proceso ir rezultatų vertinimas ir apibendrinimas. Mokiniai motyvuojami gilintis į problemų sprendimo automatizavimo galimybes, įžvelgti, kaip panaudoti algoritmavimą ir programavimą sprendžiant realaus gyvenimo uždavinius, pritaikyti įgytas dalyko žinias ir išugdytus gebėjimus idėjoms formuluoti; mokomi duomenų ir informacijos analizei pasitelkti skaitmenines technologijas, aptarti sprendimo procesą, argumentuoti sprendimų pasirinkimą, daryti pagrįstas išvadas. Mokiniai skatinami nuolat reflektuoti savo mokymąsi, į(si)vertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus mokymo(si) tikslus.

Mokydamiesi informatikos mokiniai ugdosi gebėjimus patikimai, kritiškai ir atsakingai naudoti skaitmenines technologijas mokymuisi, darbui ir dalyvavimui visuomenės gyvenime. Mokiniai užtikrintai ir sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis siekdami veiksmingo ir konstruktyvaus mokymo(si), suvokia informacijos apdorojimo procesus, jų svarbą, esminius skaitmeninių paslaugų, taikymo, plėtros principus, intelektinės veiklos formalizavimo ir automatizavimo kryptis, puoselėja savo informacinę kultūrą, saugo sveikatą ir aplinką, siekia įsitraukti į įvairias inžinerines veiklas, saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja skaitmeninėje erdvėje, kuria skaitmeninį turinį, programuoja, sprendžia su intelektine nuosavybe susijusius klausimus, taiko skaitmeninių technologijų galią dalyvaudami bendruomenių veiklose ir spręsdami įvairias problemas, domisi skaitmeninių technologijų naujovėmis. Ugdomi socialiniai, emociniai ir pažintiniai gebėjimai: galimybė susikurti ir kontroliuoti internetinį „save“ ir savo reputaciją (skaitmeninė tapatybė), technologijų naudojimas, įskaitant galimybę kontroliuoti gyvenimo internete ir neprisijungus pusiausvyrą, grėsmių, tokių kaip internetinės patyčios, valdymas, pasipriešinimas netinkamam turiniui ir rizikos internete prevencija (skaitmeninė apsauga), galimybė nustatyti kibernetines grėsmes, tokias kaip įsilaužimas, sukčiavimas ar kenkėjiška programa, ir galimybė imtis tinkamų saugumo priemonių (skaitmeninis saugumas), empatija ir kokybiškų santykių internete kūrimas (skaitmeninis emocinis intelektas), gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais naudojant technologijas, gebėjimas rasti, įvertinti, naudoti, kurti skaitmeninį turinį ir juo dalytis (skaitmeninis raštingumas), suprasti ir įgyvendinti asmenines ir kitas teises, įskaitant autorių teises, teisę į privatumą, žodžio laisvę ir teisę į apsaugą nuo neapykantos kurstymo skaitmeninėje erdvėje (skaitmeninės teisės). Visi šie gebėjimai įvardijami skaitmeniniu intelektu, kurį ugdant siekiama, kad mokiniai tinkamai valdytų technologijas, o ne kad technologijos valdytų juos.

Mokiniai ugdosi bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus skaitmeninėje erdvėje, įžvelgia teigiamus pokyčius, atpažįsta pavojus, įvertina neigiamas pasekmes. Naudojantis skaitmeninėmis komunikavimo priemonėmis, skatinamas sumanumas, kūrybiškumas, gebėjimas taikliai reikšti mintis, generuoti idėjas. Mokomasi taupyti savo ir kitų laiką, planuoti pokalbių temas, siekti numatytų tikslų, iš anksto susitarti dėl procedūrinių dalykų. Mokiniai naudojasi virtualiosiomis darbo priemonėmis mokydamiesi įvairius dalykus, konstruktyviai planuoja ir organizuoja savo darbą, geba laiku gauti ir perduoti reikiamą informaciją. Mokomasi komunikuoti su robotais ir kitais automatiniais įrenginiais, kalbų tikslumo ir vienareikšmiškumo, mašinų mokymo(si) principų. Ugdomas gebėjimas pamokos ar kitos veiklos metu teikti informatyvią grįžtamąją informaciją mokytojui.

Mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai, lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenines galias, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, numatyti ir įsivertinti elgesio pasekmes. Dirbdami skaitmeniniais įrenginiais grupėmis mokiniai laikosi sutartų taisyklių, diskutuoja, argumentuoja savo veiksmus, komentuodami laikosi etikos principų, korektiškai vertina kitų darbą. Mokiniams sudaromos sąlygos formuotis sveikos gyvensenos nuostatas: aptaria saugaus ir nesaugaus darbo skaitmeniniais įrenginiais pavyzdžius, ugdosi sveikatą tausojančio darbo įpročius, prisideda prie aplinkos saugojimo nuo neigiamo skaitmeninių technologijų poveikio. Įvairios veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai galėtų ugdytis atsakingo, saugaus, etiško bendravimo ir bendradarbiavimo skaitmeninėmis technologijomis gebėjimus.

Informatikos dalykui itin svarbu ugdyti mokinių kūrybiškumo kompetenciją. XXI amžiui reikalingi sumanūs ir išradingi informacinių technologijų inžineriniai, programinės įrangos kūrėjai, virtualiųjų veiklų modeliuotojai. Beveik visos visuomenės veiklos grindžiamos informacinėmis technologijomis, tad kūrybiškumas turi būti viena svarbiausių informatikos dalyko kompetencijų. Ugdant skaitmeninius gebėjimus mokiniai nuolat skatinami ieškoti kūrybiškų sprendimų. Spręsdami aplinkos problemas mokiniai kūrybiškai taiko išmaniąsias technologijas ir, svarbiausia, į informatikos ir inžinerijos keliamus uždavinius žiūri iš šiuolaikinės visuomenės kūrybiškumo perspektyvos. Mokiniams rodomas informatiko, informatikos inžinieriaus, informacinių technologijų specialisto profesijos išskirtinis kūrybiškumas. Inžinerinis programų projektavimo ciklas pristatomas kaip itin įvairiapusė ir kūrybiška veikla, reikalaujanti sumanumo, naujų idėjų, jungianti technologinius, psichologinius, socialinius, meninius aspektus. Skatinama įvairiapusė mokinių veikla, ypatingas dėmesys kreipiamas į inžinerinę ir su gamtamoksliniais dalykais susijusias kūrybines veiklas, jų plėtojimą, ugdomas poreikis savarankiškai tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti informaciją, skaitmeninius įrankius, programas, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, kūrybiškai modeliuoti sprendimus, juos sistemiškai vertinti. Akcentuojama, kad kūrybiškumas svarbus visam veiklos procesui, ne tik galutiniam rezultatui.

Mokiniai skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai naudojant išteklius. Skatinamas darnus įvairių veiklų atlikimas, ugdomas socialinis mokinių atsakingumas. Mokiniai įžvelgia skaitmeninių technologijų galią visuomenės gyvenime, stengiasi jas atsakingai naudoti įvairioms realaus gyvenimo problemoms spręsti. Mokiniai įvardija skaitmeninių technologijų pavojus, globalaus gyvenimo iššūkius, stengiasi prisidėti prie teigiamų pokyčių, atsakingo, sumanaus skaitmeninių technologijų naudojimo.

Spręsdami aplinkos problemas, taikydami skaitmenines technologijas mokiniai atsižvelgia į kultūrinę aplinką, vertina priimamų sprendimų poveikį kultūrai. Domisi savo ir aplink esančių žmonių kultūra, vertybinėmis nuostatomis, diskutuoja ir priima kitų nuomones, toleruoja įvairias elgsenos formas. Taikant skaitmenines technologijas, mokiniai giliau supažindinami su įvairių tautų kultūrinėmis vertybėmis, skatinami bendrauti ir bendradarbiauti naudojant virtualiąsias erdves, reflektuoti įgytas patirtis. Mokiniai skatinami naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokantis naujų kalbų. Virtualiosios kelionės po įvairias šalis, muziejus, galerijas, parkus plečia mokinių akiratį ir prisideda prie kultūrinės kompetencijos ugdymo. Mokiniai kasdienėje veikloje atsižvelgia į kultūrinius ir tarpkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Ugdytis esminius, darbo skaitmeniniu įrenginiu, t. y. asmeniniu kompiuteriu (planšetiniu kompiuteriu, delninuku, išmaniuoju telefonu ir pan.), gebėjimus, atliekant įvairias užduotis, sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas: tvarkant tekstinę, skaitinę, vaizdinę ar garsinę informaciją. Informacijos apdorojimas, darbas su duomenimis lentelėse, vizualizavimas (vaizdavimas), pristatymas, skaitmeninio turinio kūrimas. Skaitmeninis turinys – tai visa, kas sukuriama ar atvaizduojama naudojant kompiuterines technologijas ir pasiekiama skaitmeninėmis priemonėmis. Atliekant projektus ar sprendžiant aplinkos uždavinius aptariamas, nagrinėjamas ir kuriamas įvairus skaitmeninis turinys: piešiniai, nuotraukos, tekstai, skaičiai ir skaičiavimai lentelėse, diagramos, minčių žemėlapiai, muzikos įrašai, animacija ir pan. Skatinama mokytis projektiniu būdu ar atliekant aktyvias veiklas, sprendžiant problemas rasti ir išsiaiškinti, kas padaryta, tobulinti ir perkurti surinktą medžiagą, kurti naują turinį, pristatymui ir sklaidai pasitelkti įvairias medijų priemones. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Naudojasi pateiktu vienos rūšies skaitmeniniu turiniu (A1.1). Naudojasi pateiktu kelių rūšių skaitmeniniu turiniu (A1.2). Atpažįsta ir naudojasi įvairių rūšių skaitmeniniu turiniu: tekstu, garsu, vaizdu (A1.3). Atpažįsta skaitmeninį įvairių dalykų mokymosi turinį ir juo naudojasi (A1.4).

Pažintis su skaitmeniniu turiniu. 1–2 klasių koncentras.

Įsitraukus į aktyvias veiklas susipažįstama su įvairių rūšių skaitmeniniu turiniu, aptariami tekstinės, garsinės, vaizdinės informacijos pavyzdžiai. Skatinama naudotis nurodytu skaitmeniniu turiniu per įvairių dalykų pamokas (pavyzdžiui, panagrinėti Lietuvos žemėlapį internete, aptarti nuotraukas apie mokyklą, gyvenamą vietovę, apžiūrėti kurio nors muziejaus kolekcijas), atpažinti ir įvardyti skaitmeninio turinio rūšį: tekstą, garsą, vaizdą (piešinį, nuotrauką), trumpą vaizdo įrašą. Aptariama, kaip tie patys duomenys (pavyzdžiui, klasės mokinių ūgiai) gali būti pateikiami skirtingai: pavaizduoti piešiniu ranka ir nuskenuoti, nubraižyti atkarpomis naudojantis piešimo programa, užrašyti skaičiais tekste, sudėti į lentelę, pavaizduoti stulpeline diagrama ar net ištarti balsu ir įrašyti. Mokomasi nustatyti ryšį tarp skaičių, surašytų lentelėje ir pavaizduotų stulpeline diagrama, pabandoma duotą lentelę papildyti trūkstamais duomenimis pagal stulpelinę diagramą, ir, atvirkščiai, pagal duotą diagramą užpildyti lentelę ar jos dalį. Lentelių pavyzdys galėtų būti orų prognozės kalendoriaus pildymas, surinktų duomenų vaizdavimas stulpeline diagrama.

3–4 klasių koncentras Naudojasi nurodytu skaitmeniniu turiniu vienam kitam dalykui mokytis (A1.1). Naudojasi nurodytu skaitmeniniu turiniu, jį pritaiko kai kurių dalykų mokymuisi, nurodo atliekamus veiksmus (A1.2). Randa ir pritaiko skaitmeninį turinį įvairiems dalykams mokytis, tinkamai vartoja sąvokas (A1.3). Atrenka ir pritaiko skaitmeninį turinį įvairiems dalykams mokytis, taisyklingai vartoja ir paaiškina sąvokas (A1.4).

Informacijos paieška. 3–4 klasių koncentras.

Įvairioms užduotims atlikti naudojamasi informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, vaikams skirtais elektroniniais žodynais ir žinynais, mokomasi ieškoti informacijos juose bei nurodytose interneto svetainėse ar konkrečiuose šaltiniuose (pavyzdžiui, elektroninėse knygose), siekiama neapsiriboti vienu šaltiniu. Įvairių dalykų pamokose įsitraukiama į veiklas, kuriomis siekiama ugdytis informacijos paieškos skaitmeniniuose ištekliuose gebėjimus: aptariama, kaip ieškoti ir rasti informacijos naudojantis kuria nors paieškos sistema (pavyzdžiui, Google); praktiškai aiškinamasi, kodėl ieškant faktinės informacijos apie nurodytą objektą (pavyzdžiui, jo nuotraukos, aprašymo ar kt.), svarbu kuo tiksliau apibūdinti tai, ką norima rasti, mokomasi parinkti tinkamus reikšminius (raktinius) žodžius, juos tikslinti, siekiant išgryninti paieškos rezultatus; po kiekvieno paieškos patikslinimo peržiūrimas rastas turinys, antraštės. Kad informacijos paieška nebūtų tik savitikslė, mokomasi, kaip numatyti, kad sukaupta informacija būtų panaudojama kitiems gebėjimams (rašymui, kalbėjimui, kitų dalykų mokymui(si)) ugdyti. Pamokose pratinamasi savarankiškai susirasti informacijos dominančiais klausimais, naudingais įvairiems dalykams mokytis. Pavyzdžių gali būti įvairiausių: apie šunų rūšis, kuo sraigės naudingos gamtai, koks seniausias medis Lietuvoje, kaip atrodo Žemė iš aukštai, kas yra žemės drebėjimas, kas yra ledkalnis, kur gyvena pingvinai, kas yra mįslės ir minklės ir pan. Reikėtų pasirinkti užduočių, kad informacijos joms atlikti prireiktų ieškoti savarankiškai, namuose ar bibliotekoje (prieš tai reikėtų susipažinti su mokyklos biblioteka, knygų naudojimosi taisyklėmis). Kai kurias užduotis galima atlikti grupėmis, su klasės draugais, pavyzdžiui, parengti skrajutę apie klimato kaitą, virusų plitimą ar kuria nors kita aktualia tema. Reikėtų aptarti pasirinktą užduotį, išsiaiškinti, kokios informacijos reikėtų, kur jos galima būtų rasti. Bent vienos užduoties temą (labiausiai patinkančią) patartina pasirinkti ir atlikti savarankiškai. Užduotis galėtų būti atliekama ilgesnį laiką, o rezultatus vertėtų pristatyti klasėje, taip pat tėveliams.

Mokymuisi skirtų programų ir programėlių paieška ir atranka. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi ieškoti ne tik skaitmeninio turinio, bet ir mokomųjų programų ir programėlių įvairiems dalykams mokytis ar užduotims atlikti (pavyzdžiui, skaitomam tekstui analizuoti, gramatikos taisyklėms mokytis, užsienio kalbos žodynui plėsti, matematiniams skaičiavimams atlikti), siekiama tinkamai vartoti sąvokas, susijusias su skaitmeninėmis technologijomis. Susipažįstama su veiksmų planavimu atliekant užduotis, apgalvojama, kuriuos išteklius naudoti, kuriuos skaitmeninius įrenginius geriau pasirinkti užduočiai atlikti, kaip vaizdžiau, aiškiau pateikti rezultatą. Prisimenama ir aptariama, kokias mokomąsias programas ir programėles yra naudoję, kuo jos patrauklios, kuriems darbams atlikti jos skirtos. Pasitarus su mokytoju aptariamos mokomosios programos (pavyzdžiui, matematikai, gimtajai ar užsienio kalbai, gamtos pažinimui mokytis), pabandoma su jomis atlikti keletą užduočių. Stengiamasi ieškoti įvairiems dalykams mokytis skirtų skaitmeninių priemonių, jas išbandyti, įvertinti jų tinkamumą.
5–6 klasių koncentras Padedamas naudojasi skaitmeniniu turiniu (A1.1). Konsultuodamasis atsirenka skaitmeninį turinį ir juo naudojasi (A1.2). Tikslingai atsirenka skaitmeninį turinį ir teisėtai juo naudojasi mokydamasis (A1.3). Atsirenka tinkamus ir patikimus šaltinius, teisėtai ir kūrybiškai naudojasi skaitmeniniu turiniu mokydamasis (A1.4).

Paieška internete. 5–6 klasių koncentras.

Prisimenama ir diskutuojama, kaip pasinaudoti informacijos paieška internete atliekant įvairias kasdienes užduotis, aptariami reikšminiai žodžiai, pateikiama mokymui skirtų katalogų, svetainių pavyzdžių. Aiškinamasi, kaip interneto svetainės adresus įrašyti naršyklės adresyne, aptariama, kaip tvarkyti adresyną.

Autorių teisių paisymas. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi teisėtai naudotis interneto ištekliais. Aiškinamos interneto svetainėse, tinklalapiuose esančios tekstinės, vaizdinės, garsinės ir kitokios informacijos, taip pat kompiuterio programų (mokamų ir nemokamų) autorių teisės, skaitmeninio turinio atsisiuntimo teisėtumas, atkreipiamas dėmesys, kad atsisiuntimas iš piratinių svetainių ar be autorių teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas. Aiškinamasi, kada ir kaip autorių teisių saugomą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) galima naudoti, į ką atkreipti dėmesį programų licencijose. Su bendraklasiais diskutuojama apie kūrybinių bendrijų licenciją („Creative Commons“), piratavimą, ieškoma pavyzdžių, jie aptariami, aiškinamasi metaduomenų sąvoka, mokomasi, kaip nurodyti kūrinio autorių, pavadinimą, sukūrimo ar atnaujinimo datą ir pan. Yra informacijos, kuria galima laisvai dalintis (pavyzdžiui, informaciniais pranešimais apie įvykius, naudoti valstybių vėliavas, herbus, himnus, liaudies kūrinius). Aptariama, kokios apimties viešai paskelbto kūrinio dalis leidžiama cituoti nurodant citatos šaltinį, autorių.
7–8 klasių koncentras Padedamas derina skaitmenines priemones įvairioms mokymo(si) veikloms atlikti (A1.1). Padedamas naudojasi debesų technologijomis, derina skaitmenines priemones (A1.2). Savarankiškai derina skaitmenines priemones įvairioms mokymo(si) veikloms atlikti, naudoja debesų technologijos saugyklas (A1.3). Savarankiškai atsirenka ir derina skaitmenines priemones, naudojasi debesų technologijomis bendriems projektams atlikti (A1.4).

Skaitmeninių technologijų derinimas ir integravimas. 7–8 klasių koncentras.

Diskutuojama apie edukacines skaitmenines priemones (ugdymo svetaines, mokomąsias programas ir programėles, virtualiąsias mokymo(si) aplinkas ir pan.), kuriomis mokiniai naudojasi. Aptariama, kokie tų programų pranašumai ir trūkumai. Stengiamasi naudotis skaitmeninėmis technologijomis visų dalykų, ypač tų, kurie sunkiau sekasi, mokymuisi pagerinti. Atsižvelgiant į poreikius, kartu su dalyko mokytoju ieškoma tinkamiausių išteklių ir programų to dalyko gebėjimams sustiprinti. Daug dėmesio turi būti kreipiama į skaičiuoklės programos taikymą matematikos pamokose, pavyzdžiui, atliekant statistinius skaičiavimus. Skatinama rengti projektus, kuriuose integruojamas įvairus turinys, išreikštas įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis.

Debesų technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Duomenims laikyti ar apdoroti mokomasi pasinaudoti debesų technologijos teikiamomis priemonėmis.

Šaltinių pasirinkimas, patikimumas. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi dirbti su įvairiuose šaltiniuose rasta informacija: analizuoti, grupuoti faktus pagal įvairius požymius, atrinkti svarbiausius, išmesti pasikartojančius, perfrazuoti, apibendrinti, įvertinti, ar ko netrūksta, ar pakanka klausimui atsakyti. Temos gali būti ne tik iš informatikos, bet sietis su kitais. Pavyzdžiui, iš informatikos galima rinktis temas: kas yra grafas, kur jis taikomas, kaip kompiuteris atlieka skaičiavimus, kas yra dirbtinis intelektas, kaip mašina „vairuoja“, kodėl reikia saugoti asmeninius duomenis, kas yra šifras ir kaip jis gali būti „nulaužiamas“, kaip kuriami žaidimai, kuris konkurso „Bebras“ uždavinys įdomiausias ir kodėl, ir pan. Stengiamasi ieškoti naujų dalykų, dalintis surasta informacija su kitais, naudotis keliais šaltiniais, derinti juose rastą informaciją. Naudojamasi skaitmeninėmis technologijomis, ugdomi informacijos paieškos internete gebėjimai, daug dėmesio skiriama informacijos patikimumo problemoms. Prisimenama, kaip rastą informaciją išsisaugoti, kad vėl prireikus nereikėtų ieškoti iš naujo, gilinamasi į failų formatus (teksto, vaizdo, garso, animacijos).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

– (A1.1)

– (A1.2)

– (A1.3)

– (A1.4)

III–IV gimnazijos klasių koncentras

– (A1.1)

– (A1.2)

– (A1.3)

– (A1.4)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Kuria skaitmeninį turinį: piešia, rašo (A2.1). Kuria įvairų skaitmeninį turinį: piešia, rašo, fotografuoja (A2.2). Kuria įvairų skaitmeninį turinį: piešia, rašo, fotografuoja, filmuoja (A2.3). Kuria ir derina skirtingą skaitmeninį turinį: rašo iliustruotą tekstą, taiso fotografuotą ar filmuotą vaizdą (A2.4).

Skaitmeninio turinio kūrimas. 1–2 klasių koncentras.

Pagal galimybes pasirenkamos veiklos, skatinančios įdomiau kurti skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, organizuojamos išvykos į gamtą, fotografuojama ar filmuojama, o grįžus – sukaupta medžiaga įkeliama į kompiuterį, įvardijami atlikti veiksmai. Praktiškai bandoma surinkti kelių eilučių tekstą, nupiešti ar nuspalvinti vieną kitą piešinį kuria nors programa ar mobiliąja programėle. Mokomasi atlikti nedideles praktines užduotis skaitmeniniais įrenginiais (pavyzdžiui, parašyti, nupiešti, įdainuoti, nufotografuoti ar nufilmuoti sveikinimą, kvietimą į gimtadienį ar kurią kitą šventę, sukurti ir iliustruoti trumpas istorijas). Atliekant užduotis, susipažįstama su klaviatūra: aiškinamasi, kaip rinkti mažąsias ir didžiąsias raides, skyrybos ir kitus ženklus. Aptariami įvairūs būdai idėjai perteikti (nupiešti, parašyti, parengti kompoziciją, padaryti garso įrašą, nufilmuoti veiksmus ir pan.). Mokomasi išgauti nuotaiką linijų, dėmių, spalvų ir formų įvairove (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti linija; didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė dėmė ir forma; gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna spalva). Bandoma komponuoti vaizdus, panaudoti simetriją, ritmą (pasikartojimas, vienodai išdėstytos dalys, didelis – mažas, daug – mažai), mokomasi naudotis kuria nors piešimo programa arba piešti ar spalvinti (pavyzdžiui, schema pavaizduoti kelią iš namų į mokyklą, nubraižyti kambario, buto, namo kiemo, sodybos planą, sudaryti giminės medį).

3–4 klasių koncentras Pagal pavyzdį pertvarko nurodytą skaitmeninį turinį, naudoja pateiktą priemonę (A2.1). Pertvarko, papildo nurodytą skaitmeninį turinį, naudojasi pateiktomis priemonėmis (A2.2). Pasirenka priemones ir kuria skaitmeninį turinį (A2.3). Kuria ir derina skirtingą skaitmeninį turinį, pasirenka tinkamas priemones (A2.4).

Informacijos atranka. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atsirinkti, kas yra vertingiausia periodinės spaudos, skirtoms vaikams, svetainėse (pavyzdžiui, www.bitute.lt). Elektroniniuose žodynuose, žinynuose ieškoma daugiareikšmio žodžio paaiškinimų, aptariami sinonimai ir antonimai. Reikiama informacija atsirenkama pagal nagrinėjamą kontekstą. Pratinamasi savarankiškai nuspręsti, kuriais ištekliais tikslinga pasinaudoti nurodytai užduočiai atlikti. Mokomasi ieškoti informacijos apie savo tautos ir Lietuvos valstybės šventes, per tas šventes minimus įvykius, apie paminklus ar įdomius pastatus savo gyvenamojoje vietovėje, apie senuosius lietuvių tikėjimus, krikščionybę, apie gimtajame krašte gamtos paveldo saugomas vietoves, jose esančius augalus ir gyvūnus, apie vertingą paveldą – pilis, rūmus, bažnyčias, meno kūrinius.

Grafinio ir tekstinio turinio kūrimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi kurti skaitmeninį turinį naudojantis tam skirtomis programomis ir programėlėmis. Pratinamasi naudotis skaitmeninėmis technologijomis savo idėjoms išreikšti, tyrinėjimui ar kitai veiklai planuoti, įgyvendinti ir rezultatams pateikti. Siekiant geriau suvokti skaitomą tekstą, mokomasi sudaryti ir užpildyti lenteles (pavyzdžiui, lentelėse naudojamos skiltys „žinojau“, „nauja ir svarbu“, „neaišku“), informacijai apibendrinti mokomasi braižyti minčių žemėlapius, schemas: iš pradžių braižoma ranka, po to skenuojama arba naudojamasi piešimo ar kitokia programa (pavyzdžiui, mokomasi naudojantis sutartiniais ženklais nubraižyti pažįstamos vietovės planą, perteikti vandens apytakos ratą, sudaryti paprastas mitybos grandines, pavaizduoti energijos perdavimo procesus).

Skaitmeninio turinio ir failų tvarkymas: įrašymas, šalinimas, grupavimas, aplankų kūrimas, paieška kompiuteryje. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi įrašyti ir surasti skaitmeninį turinį kompiuteryje ar planšetėje, pašalinti failą ar atkurti pašalintą failą. Mokytojui padedant mokomasi įrašyti failą į nurodytą kompiuterio vietą (aplanką), rasti ir atverti nurodytoje kompiuterio vietoje (aplanke) esančius failus, rasti ir parodyti prašomą nuotrauką ar vaizdo įrašą išmaniajame įrenginyje. Išmaniuoju įrenginiu nufotografuotą ar nufilmuotą turinį mokomasi perkelti į kompiuterį (pavyzdžiui, naudojantis specialiu laidu ar belaidžiu ryšiu).
5–6 klasių koncentras Padedamas pertvarko skaitmeninį turinį, ieško informacijos iš vieno šaltinio ir ją atrenka. Padedamas naudojasi grafikos, pateikčių, tekstų rengyklėmis (A2.1). Pertvarko ir padedamas kuria skaitmeninį turinį, ieško informacijos iš kelių šaltinių ir ją atrenka. Naudojasi grafikos, pateikčių, tekstų rengyklėmis (A2.2). Kuria ir pertvarko skaitmeninį turinį, ieško ir atrenka informaciją. Naudojasi grafikos, pateikčių, tekstų rengyklėmis (A2.3). Kuria ir derina skirtingą skaitmeninį turinį, savarankiškai atsirenka tinkamą informaciją iš įvairių šaltinių. Kuria ir integruoja grafinį, pateikčių, tekstinį turinį, siekia išbaigto ir estetiško rezultato (A2.4).

Darbas su failais. 5–6 klasių koncentras.

Atliekant įvairias užduotis mokomasi parinkti tinkamus pavadinimus, įrašyti, tvarkyti failus ir aplankus, atpažinti dažniausiai naudojamus failų tipus: vykdomosios programos, grafikos, garso, vaizdo įrašo, teksto, pateikties, supakuoto failo (pako).

Įvairaus turinio integravimas. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi kurti, pertvarkyti, pritaikyti įvairų skaitmeninį turinį, atsižvelgiant į savo pomėgius ir poreikius. Ypatingas dėmesys kreipiamas į integruoto turinio kūrimą, įvairių skaitmeninių įrankių naudojimą (grafikos, pateikčių, tekstų ir pan. rengyklės). Atlikti darbai pristatomi klasėje. Stengiamasi, kad kuriamas turinys būtų prasmingas ir aktualus, laikomasi taisyklingos kalbos normų, vertybinių nuostatų, ugdomas pilietiškas požiūris, atsakomybė. Galimos įvairios temos, pavyzdžiui, rašyti įspūdžius, nuomonę apie skaitomus tekstus, pristatyti patikusias knygas ar tekstus, rašyti dienoraštį (tinklaraštį), laiškus knygų autoriams, aptarti dainas, filmus, kurti mokslinę fantastiką.

Skaitmeninės priemonės. 5–6 klasių koncentras.

Dėmesys kreipiamas į integruoto turinio kūrimą, įvairių kompiuterių programų naudojimą (grafikos, pateikčių, tekstų ir pan. rengyklių), mokomasi pristatyti atliktą darbą klasėje. Stengiamasi savo įspūdžius ir išgyvenimus išreikšti tapybinėmis, grafinėmis, erdvinio vaizdo kūrimo priemonėmis, bandoma improvizuoti perteikiant tikrovės ar išmonės reiškinius, kurti fantastines istorijas ar vaizdus, personažus, iliustruoti poeziją, pasakas. Mokomasi kurti interaktyvius vaizdus, animaciją, aiškinamasi, kaip geriau įterpti tekstą ir (ar) garsą, susieti juos su rodomu vaizdu, naudojantis pateikčių rengykle arba pasinaudoti animacijos rengykle (pavyzdžiui, „Synfig Studio“, „OpenToonz“, „TupiTube“ („Android“ ir „iOS“ sistemoms), „Pencil 2D“), vaizdų įgarsinimo programa ar pan. Reikėtų parengti bent vieną animuotą darbą, kuriame būtų įgyvendinamas darbo kūrėjui aktualus turinys, derinamas vaizdas, garsas, tekstas, siekiama kelių dalykų integracijos. Animacijai kurti tinka įvairios programavimo priemonės (pavyzdžiui, Scratch – šitokiu būdu būtų susiejamas skaitmeninio turinio kūrimas su programavimu). Atsižvelgiant į poreikius, galima rinktis ir kitokias priemones, pavyzdžiui, muzikai kurti galima susipažinti su natų rašymo programomis, garso įrašų apdorojimu ir pan.
7–8 klasių koncentras Padedamas kuria lenteles skaičiuokle, nubraižo diagramas (A2.1). Kuria skaitmeninį turinį ir jį integruoja su kitu dalyku pagal pateiktus nurodymus. Sudaro lenteles, nubraižo diagramas, padedamas pritaiko pagrindines formules (A2.2). Tikslingai kuria skaitmeninį turinį, integruoja jį su įvairiais dalykais. Naudojasi skaičiuoklės programa, parengia lenteles, apdoroja lentelių duomenis, braižo diagramas (A2.3). Tikslingai kuria ir kūrybiškai integruoja skaitmeninį turinį įvairių dalykų mokymuisi. Rengdamas projektus ir mokydamasis įvairių dalykų, duomenų skaičiavimus atlieka skaičiuokle: naudoja formules, įvairias funkcijas (A2.4).

Integruotas skaitmeninis turinys. 7–8 klasių koncentras.

Kuriant skaitmeninį turinį šiame koncentre, pagrindinis dėmesys kreipiamas į integravimą su kitais dalykais. Pasirenkama (mokytojui padedant), kuriuos dalykus ketinama integruoti savo darbe ir kokių žinių, supratimo ir gebėjimų siekiama įgyti. Pasirenkami įvairių dalykų kūrybiniai projektai, jų formos (pavyzdžiui, publikuoti lankstinuką, parengti metų knygą, sudaryti matematikos uždavinių duomenų bazę, sukurti laivo modelį, sumodeliuoti virusų plitimą, parengti lietuvių kalbos gramatikos pradmenų svetainę). Skaitmeniniam turiniui kurti skatinama naudoti įvairias skaitmenines technologijas: dvimatės grafikos, pateikčių, tekstų rengykles, skaičiuoklę, tinklalapių kūrimo priemones, panaudoti išmaniuosius įrenginius. Siūloma rasti vietos programavimo elementams įtraukti.

Skaičiuoklės lentelės. Diagramos. 7–8 klasių koncentras.

Klasėje aptariama, kuo svarbus duomenų išdėstymas lentele, kokie tokio pateikimo privalumai, kokios programos apdoroja lentelių duomenis. Susipažįstama su skaičiuoklės programa: mokomasi surašyti duomenis į skaičiuoklės lentelę, kalbama apie pagrindines lango sritis. Išsiaiškinamos pagrindinės skaičiuoklės sąvokos: darbo knyga, skaičiuoklės lakštas, langelis, langelio koordinatės (santykinės, absoliučiosios ir mišriosios). Atkreipiamas dėmesys, kad kiekvienas lentelės langelis turi vienintelę vietą lakšte, kuri nurodoma santykinėmis langelio koordinatėmis. Mokomasi užrašyti langelių ir langelių blokų koordinates. Aiškinamasi, kaip tvarkyti lenteles: mokomasi žymėti langelį, eilutę, stulpelį, langelių bloką, keisti stulpelio plotį, eilutės aukštį, formatuoti langelius (sulieti, kelti teksto eilutę), parinkti lentelės kraštines, įterpti ir šalinti eilutes, stulpelius, pasirinkti langelio turinio šriftą, jo dydį, stilių, lygiavimą, horizontaliai ir vertikaliai lygiuoti tekstą langelyje, keisti kryptį. Mokoma kopijuoti lentelę ir jos dalis. Atskirai aptariami teksto ir skaičių formatai, aiškinamasi, kaip nustatyti skaičiaus dešimtainio skyriklio vietą, kokius duomenų formatus parinkti sprendžiamam uždaviniui. Mokomasi užrašyti ir naudoti aritmetinių operacijų formules, jas koreguoti, kopijuoti. Susipažįstama su sumos, vidurkio, mažiausiosios (didžiausiosios) reikšmės, medianos ir modos ir kitomis dažniausiai naudojamomis matematinėmis funkcijomis, kurių prireikia sprendžiant uždavinius. Prisimenamas lentelėmis pateiktų duomenų vaizdavimas diagramomis, mokomasi turimus lentelės duomenis pavaizduoti diagramomis (stulpeline, skrituline ir stačiakampe), aiškinamasi, kaip šalia diagramos pateikti duomenų skaitines reikšmes arba jų išraišką procentais, kaip ir kokius diagramų elementų užpildus parinkti. Aptariama, kaip lentelės ir diagramos parengiamos spausdinti, aiškinamasi, kaip skaidyti skaičiuoklės lakštą į puslapius, kaip parinkti puslapines antraštes ir poraštes, kaip ir kokio formato puslapį parinkti, kaip nustatyti jo paraštes.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Pertvarko skaitmeninį turinį, ieško informacijos iš vieno šaltinio ir ją atrenka (A2.1). Pertvarko ir kuria skaitmeninį turinį, ieško informacijos iš kelių šaltinių ir ją atrenka (A2.2). Analizuoja ir tobulina skaitmeninį turinį, pasirenka ir taiko tinkamas skaitmeninio turinio kūrimo priemones (A2.3). Kritiškai vertina kitų sukurtą skaitmeninį turinį, teikia argumentuotus pasiūlymus jam tobulinti. Savarankiškai atsirenka tinkamą informaciją iš įvairių šaltinių (A2.4).

Kompiuterinė grafika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariama šiuolaikinė kompiuterinė grafika, taškinės ir vektorinės grafikos sąvokos, grafikos failų formatai, mokoma juos tinkamai naudoti. Trumpai susipažįstama su pagrindiniais spalvų modeliais (RGB, CMYK), aptariami spalvų derinimo principai, mokomasi pasirinkti pagrindines ir papildomas spalvas, užpildus, derinti spalvas, objektų dydžius, vietą tekste (puslapyje).

Kompiuterinė leidyba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kompiuterinės leidybos pasirinkimo atveju gilinamasi į leidinio kūrimo technologijas ir kuriamas pasirinktos tematikos leidinys. Aptariamas leidinio maketas, susipažįstama su leidinio maketo rengimo ciklu (teksto ir iliustracijų įvedimas, kalbinis ir dalykinis redagavimas, techninis redagavimas ir maketavimas, signalinio egzemplioriaus parengimas). Aiškinamasi, kurias programas geriausia pasirinkti, mokomasi atlikti leidinio maketo rengimo darbus, aptariama, kaip publikuoti leidinius (lankstinukus, atvirukus, skelbimus, laikraščius ir kt.).

Tinklalapių kūrimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tinklalapių kūrimo pasirinkimo atveju gilinamasi į tinklalapių kūrimo technologijas ir kuriama pasirinktos tematikos keleto tinklalapių svetainė. Susipažįstama su hiperteksto, tinklalapio, svetainės, saito sąvokoms, aptariami hiperteksto ypatumai, gilinamasi į tinklalapių kūrimo pagrindus, susipažįstama su tinklalapių dizaino pradmenimis. Susipažįstama su pasirinkta tinklalapių rengykle arba TVS (turinio valdymo sistema), jos teikiamomis galimybėmis. Mokomasi formatuoti tekstą, sudaryti sąrašus, parinkti jų ženklinimo gaires bei pagrindinius atributus, aiškinamasi, kaip sudaryti lenteles su stulpelių ir eilučių antraštėmis bei kaip jas formatuoti. Mokomasi į tinklalapį įterpti grafinius objektus (pavyzdžiui, nuotrauką, iliustraciją, vaizdo įrašą). Išsiaiškinama URL adreso sudarymo sintaksė, susipažįstama su absoliučiais ir santykiniais tinklalapių adresais, aptariama, kaip sudaryti patogius naudojimui URL (pavyzdžiui, naudoti prasmingus, trumpus pavadinimus, rašyti tik mažosiomis raidėmis, struktūruoti svetainės elementų aplankų sistemą ir pan.), mokomasi naudoti saitus tinklalapyje. Pasirenkamas vienas iš tinklalapių kūrimo būdų (pavyzdžiui, užrašant HTML kalba arba naudojant kurią nors tinklalapių kūrimo rengyklę: su siūlomais svetainės apipavidalinimo šablonais ar rankiniu būdu kuriamo dizaino). Mokomasi suplanuoti, parengti, peržiūrėti tinklalapį, aiškinamasi, kokie tinklalapiai vadinami statiniais, dinamiškais, interaktyviais, kaip jie kuriami. Diskutuojama, kaip tinklalapius padaryti gražesnius ir patrauklesnius, ką duoda įvairių dizaino priemonių ir elementų panaudojimas (lentelių rėmelių tipo parinkimas, langelių fono spalvos, piešinių, nuotraukų parinkimas), kaip kūrybingai panaudoti tinklalapio fono spalvinimą, kaip panaudoti geometrines figūras. Aptariamas sukurtų tinklalapių (svetainės) publikavimas WEB serveryje, svetainės saugos ir atnaujinimo klausimai.

Kūrybinis projektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenkama sritis, į kurią bus gilinamasi: kompiuterinė leidyba ar tinklalapių kūrimas. Pasirenkamas vienas iš dviejų mokymo(si) kelių: skirti daugiau laiko ir atlikti ilgalaikį (keliolikos pamokų) kūrybinį projektą (pavyzdžiui, kompiuterinės leidybos priemonėmis kurti leidinį ar tinklalapių kūrimo priemonėmis – svetainę), arba atlikti nedidelį (kelių pamokų) kūrybinį darbą, apimant įvairaus skaitmeninio turinio kūrimą, o likusį laiką skirti programavimui. Abiem atvejais dėmesys skiriamas pasirinkto darbo išbaigtumui, apipavidalinimui (vaizdžiam teksto išdėstymui, antraštėms, stiliui, tinkamam iliustracijų panaudojimui), pristatymui, pastabų vertinimui ir darbo patobulinimui.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Naudodamasis netiesiogine pagalba pritaiko ir integruoja įvairų skaitmeninį turinį (A2.1). Kuria, pagal nurodymus pritaiko ir integruoja įvairų skaitmeninį turinį (A2.2). Kuria, kūrybiškai pritaiko ir integruoja įvairų skaitmeninį turinį, naudoja programavimo elementus (A2.3). Kuria ir derina skirtingą skaitmeninį turinį, savarankiškai atsirenka tinkamą informaciją iš įvairių šaltinių (A2.4).

Duomenų vizualizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įvairiose atvirųjų duomenų kaupyklose (pavyzdžiui, Lietuvos atvirųjų duomenų portale https://data.gov.lt, https://data.europa.eu/lt) sukauptų bei specialiomis duomenų tyrybos programomis apdorotų duomenų (pavyzdžiui, skaičiuokle, duomenų bazių valdymo sistema ir pan.) vizualizavimas ir pateikimas įvairiomis formomis (lentelėmis, diagramomis, grafikais, žemėlapiais, infografika) ir įvairiais kompiuterinės grafikos formatais, tinkamais panaudoti kitose skaitmeninio turinio kūrimo programose.

Vektorinės grafikos ypatumai, vektorinės grafikos failų formatai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos programos, skirtos vektorinei grafikai kurti (pavyzdžiui, Inkscape, YouiDraw, Gravit Designer, Adobe Illustrator, Corel Draw!, EDraw Max, SVGator, Icons8 Lunacy ir kt.). Mokomasi kurti vektorinės grafikos objektus, juos konvertuoti į reikiamą tolesniam tikslui vektorinį ar taškinės grafikos formatą. Konvertavimo į taškinę grafiką atveju primenama taškinės grafikos objektų raiška (resolution), raiškos reikalavimai taškinės grafikos objektams, priklausomai nuo tų objektų panaudojimo paskirties. Aptariama taškinės grafikos failų fono permatomumo ypatybė ir šios ypatybės panaudojimas leidiniuose.

Animuotų kompiuterinės grafikos 2D ir (ar) 3D objektų kūrimas, modeliavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamos kompiuterinės animacijos kūrimo programos (pavyzdžiui, Blender, Synfig Studio, Autodesk Maya, CrazyTalk, Adobe After Effects ir pan.). Mokomasi kurti animacijos elementus: fonų parinkimą, judesio teoriją, ėjimą, kūno kalbą, išraiškos ir lūpų sinchronizaciją, deformacijas, pasirengimą veiksmui, liekamuosius veiksmus, kadro dizainą, įgarsinimą, garso takelio parengimą, animacijos komponavimą ir montažą. Aptariamas sukurtų animuotų objektų panaudojimas įvairiose programose ir (ar) skaitmeninio turinio sklaidos sistemose bei skaitmeniniuose dokumentuose. Nagrinėjama kuri nors 3D modeliavimo sistema (pavyzdžiui, SketchUp Make), mokomasi projektuoti realų objektą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Pasakoja apie kuriamą ar naudojamą skaitmeninį turinį (A3.1). Pristato savo sukurtą ar naudojamą skaitmeninį turinį (A3.2). Aptaria savo sukurtą ar naudojamą skaitmeninį turinį (A3.3). Aptaria, vertina ir tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį (A3.4).

Skaitmeninio turinio aptarimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi analizuoti atliktą užduotį – naudojamą ar pačių sukurtą skaitmeninį turinį, aptariami užduoties atlikimo žingsniai (pavyzdžiui, mokiniai žino, kad sukurti rišlų tekstą padeda planas, veiksmažodžių grandinė, raktiniai žodžiai). Prisimenama, kad sukurtą darbelį reikia kelis kartus peržiūrėti, ieškoti klaidų, tobulinti, mokomasi taisyti atliktą užduotį pagal iš anksto sutartus kriterijus, nusakančius vieną aspektą (pavyzdžiui, ar atitinka duotą temą, ar atitinka duotą struktūrą, ar nėra rašybos klaidų). Mokomasi su klasės draugais aptarti atliktas užduotis, išsakyti savo nuomonę, pateikti pastabas, argumentuoti.
3–4 klasių koncentras Pagal pastabas taiso sukurtą skaitmeninį turinį (A3.1). Pagal nurodymus tobulina sukurtą skaitmeninį turinį, apibūdina norimą rezultatą (A3.2). Tobulina sukurtą skaitmeninį turinį, siekia išbaigto rezultato (A3.3). Kūrybiškai tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį, pateikia išbaigtą rezultatą (A3.4).

Skaitmeninio turinio tobulinimas. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamas užduoties rengimo procesas, pabrėžiama, kad atlikus užduotį, reikia ją peržiūrėti, siekiant nustatyti, ką galbūt reikia pataisyti ar patobulinti. Stengiamasi siekti išbaigto rezultato – užduotį atlikti iki galo. Atliktas darbas pristatomas klasei: parengiama pateiktis, aptariami gauti rezultatai, papasakojama bei paaiškinama, kas buvo daroma, pateikiami apibendrinimai, išvados. Daug dėmesio skiriama ne tik kitų darbams įvertinti, bet ir įsivertinti savo parengtą darbą: papasakojama darbo idėja, sumanymas, procesas, kaip pavyko viską atlikti, pasamprotaujama, ką galima buvo daryti kitaip, kas nepavyko, kaip ir ką galima būtų tobulinti. Mokomasi tinkamai pristatyti darbą: akcentuojama, kad kalbant svarbu skirti dėmesį klausytojams, mandagiai reaguoti į klausimus, pastebėjimus, išklausyti kitų nuomones, argumentuotai pateikti savo nuomonę, atsižvelgti į pastabas, toleruoti konstruktyvią kritiką, mandagiai diskutuoti.
5–6 klasių koncentras Pristato savo sukurtą skaitmeninį turinį (A3.1). Pristato savo sukurtą skaitmeninį turinį, tobulina jį atsižvelgdamas į kitų išsakytas pastabas (A3.2). Pristato, vertina, tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį (A3.3). Pasiūlo tinkamus skaitmeninio turinio vertinimo kriterijus, kritiškai vertina ir kūrybiškai tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį (A3.4).

Skaitmeninio turinio vertinimas. Įsivertinimas ir refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vertinti savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį pagal kelis kriterijus, aptariama argumentavimo svarba, atkreipiamas dėmesys į skaitmeninio turinio naudojimo teisėtumą (autorių teisės, licencijos), stengiamasi vertinti įvairius atliktus darbus, aiškinamasi, kokie gali būti kriterijai, kaip konstruktyviai diskutuoti, pateikti pastabas, apibūdinti privalumus ir trūkumus. Mokomasi įsivertinti parengtą darbą, nurodyti sunkumus ir pažangą, stengiamasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, atsižvelgti į pastabas, koreguoti, tobulinti darbą. Mokomasi nuspręsti, kas galės matyti atliktą ir virtualiojoje erdvėje pateiktą skaitmeninį turinį, kam ir kokias teises suteikti, paaiškinama, kodėl taip nuspręsta.
7–8 klasių koncentras Pristato savo sukurtą skaitmeninį turinį (A3.1). Aptaria savo sukurtą skaitmeninį turinį ir įsivertina pasiekimus pagal pateiktus kriterijus (A3.2). Baigęs kurti skaitmeninį turinį, aptaria ir įsivertina pasiekimus (A3.3). Pateikia išbaigtą skaitmeninį turinį. Aptaria ir pagrindžia rezultatus. Diskutuoja apie skaitmeninio turinio tobulinimo galimybes (A.3.4).

Pristatymas (įsivertinimas, refleksija). 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vertinti ir atsirinkti savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį tikslui pasiekti. Skatinama prisiminti atlikto ir pristatyto darbo procesą, įsivertinti, kreipiant dėmesį į iškilusius sunkumus, jų įveikimą ir pasiektą pažangą. Mokomasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, atsižvelgti į pastabas, argumentuotai pateikti savo nuomonę, koreguoti darbą (jei reikia).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Konsultuodamasis įsivertina atliktą darbą, procesą (A3.1). Naudodamasis netiesiogine pagalba įsivertina atliktą darbą, jį peržiūri ir aptaria, ką buvo galima padaryti geriau (A3.2). Savarankiškai įsivertina atliktą darbą, procesą, pateikia siūlymus tobulinimui (A3.3). Kritiškai įsivertina atliktą darbą, procesą, pasiekimus, parengia išvadas ir siūlymus tobulinimui (A3.4).

Atlikto darbo proceso vertinimas (sunkumai, pažanga). 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokytojo nustatyta tvarka, pagal sutartus kriterijus analizuojami bendraklasių sukurti elektroniniai leidiniai ar (ir) svetainės. Sudaroma galimybė autoriui atsakyti į gautas pastabas, įsivertinti, taisyti netikslumus. Apibendrinančiosios diskusijos metu aptariami tolimesni savarankiški žingsniai, papildomi informacijos šaltiniai, siekiant sukurti dar tobulesnius leidinius ar (ir) svetaines.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Naudodamasis netiesiogine pagalba keičia, tobulina ir integruoja skaitmeninio turinio elementus; paaiškina konkrečiam skaitmeniniam turiniui taikomą licenciją (A3.1). Iš pateiktų skaitmeninio turinio keitimo būdų parenka tinkamiausius turimam skaitmeniniam turiniui keisti, tobulinti ir integruoti; iš kelių nurodytų licencijų parenka tinkamiausią naujam skaitmeniniam turiniui (A3.2). Įvertina ir parenka tinkamiausius būdus, imdamasis keisti, tobulinti ir integruoti skaitmeninio turinio elementus; pritaiko tinkamiausią licenciją naujam skaitmeniniam turiniui (A3.3). Nagrinėja, kritiškai vertina ir parenka tinkamiausius būdus, kaip keisti, tobulinti ir integruoti skaitmeninio turinio elementus; sukuria (arba pritaiko) tinkamiausią licenciją naujam skaitmeniniam turiniui (A3.4).

Elektroninių leidinių rengimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aptariama, kas laikoma elektroniniu leidiniu, jo projektavimas, rengimas, publikavimas ir platinimas. Mokomasi dirbti su elektroninės leidybos programomis ir turinio valdymo sistemomis, skirtomis elektroniniams leidiniams rengti (pavyzdžiui, Scribus, Adobe Indesign, WordPress, Joomla! ir pan.). Nagrinėjami elektroninių leidinių grafinio dizaino pradmenys, grafikos, garso, filmuoto vaizdo ir animuotų elementų parengimas elektroniniam leidiniui, aptariamas hiperteksto panaudojimas elektroniniuose leidiniuose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Naudojasi pateiktu vienos rūšies skaitmeniniu turiniu (A1.1). Naudojasi pateiktu kelių rūšių skaitmeniniu turiniu (A1.2). Atpažįsta ir naudojasi įvairių rūšių skaitmeniniu turiniu: tekstu, garsu, vaizdu (A1.3). Atpažįsta skaitmeninį įvairių dalykų mokymosi turinį ir juo naudojasi (A1.4).

Pažintis su skaitmeniniu turiniu. 1–2 klasių koncentras.

Įsitraukus į aktyvias veiklas susipažįstama su įvairių rūšių skaitmeniniu turiniu, aptariami tekstinės, garsinės, vaizdinės informacijos pavyzdžiai. Skatinama naudotis nurodytu skaitmeniniu turiniu per įvairių dalykų pamokas (pavyzdžiui, panagrinėti Lietuvos žemėlapį internete, aptarti nuotraukas apie mokyklą, gyvenamą vietovę, apžiūrėti kurio nors muziejaus kolekcijas), atpažinti ir įvardyti skaitmeninio turinio rūšį: tekstą, garsą, vaizdą (piešinį, nuotrauką), trumpą vaizdo įrašą. Aptariama, kaip tie patys duomenys (pavyzdžiui, klasės mokinių ūgiai) gali būti pateikiami skirtingai: pavaizduoti piešiniu ranka ir nuskenuoti, nubraižyti atkarpomis naudojantis piešimo programa, užrašyti skaičiais tekste, sudėti į lentelę, pavaizduoti stulpeline diagrama ar net ištarti balsu ir įrašyti. Mokomasi nustatyti ryšį tarp skaičių, surašytų lentelėje ir pavaizduotų stulpeline diagrama, pabandoma duotą lentelę papildyti trūkstamais duomenimis pagal stulpelinę diagramą, ir, atvirkščiai, pagal duotą diagramą užpildyti lentelę ar jos dalį. Lentelių pavyzdys galėtų būti orų prognozės kalendoriaus pildymas, surinktų duomenų vaizdavimas stulpeline diagrama.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Kuria skaitmeninį turinį: piešia, rašo (A2.1). Kuria įvairų skaitmeninį turinį: piešia, rašo, fotografuoja (A2.2). Kuria įvairų skaitmeninį turinį: piešia, rašo, fotografuoja, filmuoja (A2.3). Kuria ir derina skirtingą skaitmeninį turinį: rašo iliustruotą tekstą, taiso fotografuotą ar filmuotą vaizdą (A2.4).

Skaitmeninio turinio kūrimas. 1–2 klasių koncentras.

Pagal galimybes pasirenkamos veiklos, skatinančios įdomiau kurti skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, organizuojamos išvykos į gamtą, fotografuojama ar filmuojama, o grįžus – sukaupta medžiaga įkeliama į kompiuterį, įvardijami atlikti veiksmai. Praktiškai bandoma surinkti kelių eilučių tekstą, nupiešti ar nuspalvinti vieną kitą piešinį kuria nors programa ar mobiliąja programėle. Mokomasi atlikti nedideles praktines užduotis skaitmeniniais įrenginiais (pavyzdžiui, parašyti, nupiešti, įdainuoti, nufotografuoti ar nufilmuoti sveikinimą, kvietimą į gimtadienį ar kurią kitą šventę, sukurti ir iliustruoti trumpas istorijas). Atliekant užduotis, susipažįstama su klaviatūra: aiškinamasi, kaip rinkti mažąsias ir didžiąsias raides, skyrybos ir kitus ženklus. Aptariami įvairūs būdai idėjai perteikti (nupiešti, parašyti, parengti kompoziciją, padaryti garso įrašą, nufilmuoti veiksmus ir pan.). Mokomasi išgauti nuotaiką linijų, dėmių, spalvų ir formų įvairove (plona, vingiuota, švelni, aštri, trūkinėjanti linija; didelė, maža, taisyklinga, netaisyklinga, plokščia, erdvinė dėmė ir forma; gryna, šilta, šalta, balta, juoda, pilka, linksma, liūdna spalva). Bandoma komponuoti vaizdus, panaudoti simetriją, ritmą (pasikartojimas, vienodai išdėstytos dalys, didelis – mažas, daug – mažai), mokomasi naudotis kuria nors piešimo programa arba piešti ar spalvinti (pavyzdžiui, schema pavaizduoti kelią iš namų į mokyklą, nubraižyti kambario, buto, namo kiemo, sodybos planą, sudaryti giminės medį).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Pasakoja apie kuriamą ar naudojamą skaitmeninį turinį (A3.1). Pristato savo sukurtą ar naudojamą skaitmeninį turinį (A3.2). Aptaria savo sukurtą ar naudojamą skaitmeninį turinį (A3.3). Aptaria, vertina ir tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį (A3.4).

Skaitmeninio turinio aptarimas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi analizuoti atliktą užduotį – naudojamą ar pačių sukurtą skaitmeninį turinį, aptariami užduoties atlikimo žingsniai (pavyzdžiui, mokiniai žino, kad sukurti rišlų tekstą padeda planas, veiksmažodžių grandinė, raktiniai žodžiai). Prisimenama, kad sukurtą darbelį reikia kelis kartus peržiūrėti, ieškoti klaidų, tobulinti, mokomasi taisyti atliktą užduotį pagal iš anksto sutartus kriterijus, nusakančius vieną aspektą (pavyzdžiui, ar atitinka duotą temą, ar atitinka duotą struktūrą, ar nėra rašybos klaidų). Mokomasi su klasės draugais aptarti atliktas užduotis, išsakyti savo nuomonę, pateikti pastabas, argumentuoti.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Naudojasi nurodytu skaitmeniniu turiniu vienam kitam dalykui mokytis (A1.1). Naudojasi nurodytu skaitmeniniu turiniu, jį pritaiko kai kurių dalykų mokymuisi, nurodo atliekamus veiksmus (A1.2). Randa ir pritaiko skaitmeninį turinį įvairiems dalykams mokytis, tinkamai vartoja sąvokas (A1.3). Atrenka ir pritaiko skaitmeninį turinį įvairiems dalykams mokytis, taisyklingai vartoja ir paaiškina sąvokas (A1.4).

Informacijos paieška. 3–4 klasių koncentras.

Įvairioms užduotims atlikti naudojamasi informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, vaikams skirtais elektroniniais žodynais ir žinynais, mokomasi ieškoti informacijos juose bei nurodytose interneto svetainėse ar konkrečiuose šaltiniuose (pavyzdžiui, elektroninėse knygose), siekiama neapsiriboti vienu šaltiniu. Įvairių dalykų pamokose įsitraukiama į veiklas, kuriomis siekiama ugdytis informacijos paieškos skaitmeniniuose ištekliuose gebėjimus: aptariama, kaip ieškoti ir rasti informacijos naudojantis kuria nors paieškos sistema (pavyzdžiui, Google); praktiškai aiškinamasi, kodėl ieškant faktinės informacijos apie nurodytą objektą (pavyzdžiui, jo nuotraukos, aprašymo ar kt.), svarbu kuo tiksliau apibūdinti tai, ką norima rasti, mokomasi parinkti tinkamus reikšminius (raktinius) žodžius, juos tikslinti, siekiant išgryninti paieškos rezultatus; po kiekvieno paieškos patikslinimo peržiūrimas rastas turinys, antraštės. Kad informacijos paieška nebūtų tik savitikslė, mokomasi, kaip numatyti, kad sukaupta informacija būtų panaudojama kitiems gebėjimams (rašymui, kalbėjimui, kitų dalykų mokymui(si)) ugdyti. Pamokose pratinamasi savarankiškai susirasti informacijos dominančiais klausimais, naudingais įvairiems dalykams mokytis. Pavyzdžių gali būti įvairiausių: apie šunų rūšis, kuo sraigės naudingos gamtai, koks seniausias medis Lietuvoje, kaip atrodo Žemė iš aukštai, kas yra žemės drebėjimas, kas yra ledkalnis, kur gyvena pingvinai, kas yra mįslės ir minklės ir pan. Reikėtų pasirinkti užduočių, kad informacijos joms atlikti prireiktų ieškoti savarankiškai, namuose ar bibliotekoje (prieš tai reikėtų susipažinti su mokyklos biblioteka, knygų naudojimosi taisyklėmis). Kai kurias užduotis galima atlikti grupėmis, su klasės draugais, pavyzdžiui, parengti skrajutę apie klimato kaitą, virusų plitimą ar kuria nors kita aktualia tema. Reikėtų aptarti pasirinktą užduotį, išsiaiškinti, kokios informacijos reikėtų, kur jos galima būtų rasti. Bent vienos užduoties temą (labiausiai patinkančią) patartina pasirinkti ir atlikti savarankiškai. Užduotis galėtų būti atliekama ilgesnį laiką, o rezultatus vertėtų pristatyti klasėje, taip pat tėveliams.

Mokymuisi skirtų programų ir programėlių paieška ir atranka. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi ieškoti ne tik skaitmeninio turinio, bet ir mokomųjų programų ir programėlių įvairiems dalykams mokytis ar užduotims atlikti (pavyzdžiui, skaitomam tekstui analizuoti, gramatikos taisyklėms mokytis, užsienio kalbos žodynui plėsti, matematiniams skaičiavimams atlikti), siekiama tinkamai vartoti sąvokas, susijusias su skaitmeninėmis technologijomis. Susipažįstama su veiksmų planavimu atliekant užduotis, apgalvojama, kuriuos išteklius naudoti, kuriuos skaitmeninius įrenginius geriau pasirinkti užduočiai atlikti, kaip vaizdžiau, aiškiau pateikti rezultatą. Prisimenama ir aptariama, kokias mokomąsias programas ir programėles yra naudoję, kuo jos patrauklios, kuriems darbams atlikti jos skirtos. Pasitarus su mokytoju aptariamos mokomosios programos (pavyzdžiui, matematikai, gimtajai ar užsienio kalbai, gamtos pažinimui mokytis), pabandoma su jomis atlikti keletą užduočių. Stengiamasi ieškoti įvairiems dalykams mokytis skirtų skaitmeninių priemonių, jas išbandyti, įvertinti jų tinkamumą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Pagal pavyzdį pertvarko nurodytą skaitmeninį turinį, naudoja pateiktą priemonę (A2.1). Pertvarko, papildo nurodytą skaitmeninį turinį, naudojasi pateiktomis priemonėmis (A2.2). Pasirenka priemones ir kuria skaitmeninį turinį (A2.3). Kuria ir derina skirtingą skaitmeninį turinį, pasirenka tinkamas priemones (A2.4).

Informacijos atranka. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi atsirinkti, kas yra vertingiausia periodinės spaudos, skirtoms vaikams, svetainėse (pavyzdžiui, www.bitute.lt). Elektroniniuose žodynuose, žinynuose ieškoma daugiareikšmio žodžio paaiškinimų, aptariami sinonimai ir antonimai. Reikiama informacija atsirenkama pagal nagrinėjamą kontekstą. Pratinamasi savarankiškai nuspręsti, kuriais ištekliais tikslinga pasinaudoti nurodytai užduočiai atlikti. Mokomasi ieškoti informacijos apie savo tautos ir Lietuvos valstybės šventes, per tas šventes minimus įvykius, apie paminklus ar įdomius pastatus savo gyvenamojoje vietovėje, apie senuosius lietuvių tikėjimus, krikščionybę, apie gimtajame krašte gamtos paveldo saugomas vietoves, jose esančius augalus ir gyvūnus, apie vertingą paveldą – pilis, rūmus, bažnyčias, meno kūrinius.

Grafinio ir tekstinio turinio kūrimas. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi kurti skaitmeninį turinį naudojantis tam skirtomis programomis ir programėlėmis. Pratinamasi naudotis skaitmeninėmis technologijomis savo idėjoms išreikšti, tyrinėjimui ar kitai veiklai planuoti, įgyvendinti ir rezultatams pateikti. Siekiant geriau suvokti skaitomą tekstą, mokomasi sudaryti ir užpildyti lenteles (pavyzdžiui, lentelėse naudojamos skiltys „žinojau“, „nauja ir svarbu“, „neaišku“), informacijai apibendrinti mokomasi braižyti minčių žemėlapius, schemas: iš pradžių braižoma ranka, po to skenuojama arba naudojamasi piešimo ar kitokia programa (pavyzdžiui, mokomasi naudojantis sutartiniais ženklais nubraižyti pažįstamos vietovės planą, perteikti vandens apytakos ratą, sudaryti paprastas mitybos grandines, pavaizduoti energijos perdavimo procesus).

Skaitmeninio turinio ir failų tvarkymas: įrašymas, šalinimas, grupavimas, aplankų kūrimas, paieška kompiuteryje. 3–4 klasių koncentras.

Mokomasi įrašyti ir surasti skaitmeninį turinį kompiuteryje ar planšetėje, pašalinti failą ar atkurti pašalintą failą. Mokytojui padedant mokomasi įrašyti failą į nurodytą kompiuterio vietą (aplanką), rasti ir atverti nurodytoje kompiuterio vietoje (aplanke) esančius failus, rasti ir parodyti prašomą nuotrauką ar vaizdo įrašą išmaniajame įrenginyje. Išmaniuoju įrenginiu nufotografuotą ar nufilmuotą turinį mokomasi perkelti į kompiuterį (pavyzdžiui, naudojantis specialiu laidu ar belaidžiu ryšiu).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Pagal pastabas taiso sukurtą skaitmeninį turinį (A3.1). Pagal nurodymus tobulina sukurtą skaitmeninį turinį, apibūdina norimą rezultatą (A3.2). Tobulina sukurtą skaitmeninį turinį, siekia išbaigto rezultato (A3.3). Kūrybiškai tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį, pateikia išbaigtą rezultatą (A3.4).

Skaitmeninio turinio tobulinimas. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamas užduoties rengimo procesas, pabrėžiama, kad atlikus užduotį, reikia ją peržiūrėti, siekiant nustatyti, ką galbūt reikia pataisyti ar patobulinti. Stengiamasi siekti išbaigto rezultato – užduotį atlikti iki galo. Atliktas darbas pristatomas klasei: parengiama pateiktis, aptariami gauti rezultatai, papasakojama bei paaiškinama, kas buvo daroma, pateikiami apibendrinimai, išvados. Daug dėmesio skiriama ne tik kitų darbams įvertinti, bet ir įsivertinti savo parengtą darbą: papasakojama darbo idėja, sumanymas, procesas, kaip pavyko viską atlikti, pasamprotaujama, ką galima buvo daryti kitaip, kas nepavyko, kaip ir ką galima būtų tobulinti. Mokomasi tinkamai pristatyti darbą: akcentuojama, kad kalbant svarbu skirti dėmesį klausytojams, mandagiai reaguoti į klausimus, pastebėjimus, išklausyti kitų nuomones, argumentuotai pateikti savo nuomonę, atsižvelgti į pastabas, toleruoti konstruktyvią kritiką, mandagiai diskutuoti.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedamas naudojasi skaitmeniniu turiniu (A1.1). Konsultuodamasis atsirenka skaitmeninį turinį ir juo naudojasi (A1.2). Tikslingai atsirenka skaitmeninį turinį ir teisėtai juo naudojasi mokydamasis (A1.3). Atsirenka tinkamus ir patikimus šaltinius, teisėtai ir kūrybiškai naudojasi skaitmeniniu turiniu mokydamasis (A1.4).

Paieška internete. 5–6 klasių koncentras.

Prisimenama ir diskutuojama, kaip pasinaudoti informacijos paieška internete atliekant įvairias kasdienes užduotis, aptariami reikšminiai žodžiai, pateikiama mokymui skirtų katalogų, svetainių pavyzdžių. Aiškinamasi, kaip interneto svetainės adresus įrašyti naršyklės adresyne, aptariama, kaip tvarkyti adresyną.

Autorių teisių paisymas. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi teisėtai naudotis interneto ištekliais. Aiškinamos interneto svetainėse, tinklalapiuose esančios tekstinės, vaizdinės, garsinės ir kitokios informacijos, taip pat kompiuterio programų (mokamų ir nemokamų) autorių teisės, skaitmeninio turinio atsisiuntimo teisėtumas, atkreipiamas dėmesys, kad atsisiuntimas iš piratinių svetainių ar be autorių teisių turėtojo leidimo yra neteisėtas. Aiškinamasi, kada ir kaip autorių teisių saugomą kūrinį (įskaitant kompiuterių programas) galima naudoti, į ką atkreipti dėmesį programų licencijose. Su bendraklasiais diskutuojama apie kūrybinių bendrijų licenciją („Creative Commons“), piratavimą, ieškoma pavyzdžių, jie aptariami, aiškinamasi metaduomenų sąvoka, mokomasi, kaip nurodyti kūrinio autorių, pavadinimą, sukūrimo ar atnaujinimo datą ir pan. Yra informacijos, kuria galima laisvai dalintis (pavyzdžiui, informaciniais pranešimais apie įvykius, naudoti valstybių vėliavas, herbus, himnus, liaudies kūrinius). Aptariama, kokios apimties viešai paskelbto kūrinio dalis leidžiama cituoti nurodant citatos šaltinį, autorių.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedamas pertvarko skaitmeninį turinį, ieško informacijos iš vieno šaltinio ir ją atrenka. Padedamas naudojasi grafikos, pateikčių, tekstų rengyklėmis (A2.1). Pertvarko ir padedamas kuria skaitmeninį turinį, ieško informacijos iš kelių šaltinių ir ją atrenka. Naudojasi grafikos, pateikčių, tekstų rengyklėmis (A2.2). Kuria ir pertvarko skaitmeninį turinį, ieško ir atrenka informaciją. Naudojasi grafikos, pateikčių, tekstų rengyklėmis (A2.3). Kuria ir derina skirtingą skaitmeninį turinį, savarankiškai atsirenka tinkamą informaciją iš įvairių šaltinių. Kuria ir integruoja grafinį, pateikčių, tekstinį turinį, siekia išbaigto ir estetiško rezultato (A2.4).

Darbas su failais. 5–6 klasių koncentras.

Atliekant įvairias užduotis mokomasi parinkti tinkamus pavadinimus, įrašyti, tvarkyti failus ir aplankus, atpažinti dažniausiai naudojamus failų tipus: vykdomosios programos, grafikos, garso, vaizdo įrašo, teksto, pateikties, supakuoto failo (pako).

Įvairaus turinio integravimas. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi kurti, pertvarkyti, pritaikyti įvairų skaitmeninį turinį, atsižvelgiant į savo pomėgius ir poreikius. Ypatingas dėmesys kreipiamas į integruoto turinio kūrimą, įvairių skaitmeninių įrankių naudojimą (grafikos, pateikčių, tekstų ir pan. rengyklės). Atlikti darbai pristatomi klasėje. Stengiamasi, kad kuriamas turinys būtų prasmingas ir aktualus, laikomasi taisyklingos kalbos normų, vertybinių nuostatų, ugdomas pilietiškas požiūris, atsakomybė. Galimos įvairios temos, pavyzdžiui, rašyti įspūdžius, nuomonę apie skaitomus tekstus, pristatyti patikusias knygas ar tekstus, rašyti dienoraštį (tinklaraštį), laiškus knygų autoriams, aptarti dainas, filmus, kurti mokslinę fantastiką.

Skaitmeninės priemonės. 5–6 klasių koncentras.

Dėmesys kreipiamas į integruoto turinio kūrimą, įvairių kompiuterių programų naudojimą (grafikos, pateikčių, tekstų ir pan. rengyklių), mokomasi pristatyti atliktą darbą klasėje. Stengiamasi savo įspūdžius ir išgyvenimus išreikšti tapybinėmis, grafinėmis, erdvinio vaizdo kūrimo priemonėmis, bandoma improvizuoti perteikiant tikrovės ar išmonės reiškinius, kurti fantastines istorijas ar vaizdus, personažus, iliustruoti poeziją, pasakas. Mokomasi kurti interaktyvius vaizdus, animaciją, aiškinamasi, kaip geriau įterpti tekstą ir (ar) garsą, susieti juos su rodomu vaizdu, naudojantis pateikčių rengykle arba pasinaudoti animacijos rengykle (pavyzdžiui, „Synfig Studio“, „OpenToonz“, „TupiTube“ („Android“ ir „iOS“ sistemoms), „Pencil 2D“), vaizdų įgarsinimo programa ar pan. Reikėtų parengti bent vieną animuotą darbą, kuriame būtų įgyvendinamas darbo kūrėjui aktualus turinys, derinamas vaizdas, garsas, tekstas, siekiama kelių dalykų integracijos. Animacijai kurti tinka įvairios programavimo priemonės (pavyzdžiui, Scratch – šitokiu būdu būtų susiejamas skaitmeninio turinio kūrimas su programavimu). Atsižvelgiant į poreikius, galima rinktis ir kitokias priemones, pavyzdžiui, muzikai kurti galima susipažinti su natų rašymo programomis, garso įrašų apdorojimu ir pan.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Pristato savo sukurtą skaitmeninį turinį (A3.1). Pristato savo sukurtą skaitmeninį turinį, tobulina jį atsižvelgdamas į kitų išsakytas pastabas (A3.2). Pristato, vertina, tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį (A3.3). Pasiūlo tinkamus skaitmeninio turinio vertinimo kriterijus, kritiškai vertina ir kūrybiškai tobulina savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį (A3.4).

Skaitmeninio turinio vertinimas. Įsivertinimas ir refleksija. 5–6 klasių koncentras.

Mokomasi vertinti savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį pagal kelis kriterijus, aptariama argumentavimo svarba, atkreipiamas dėmesys į skaitmeninio turinio naudojimo teisėtumą (autorių teisės, licencijos), stengiamasi vertinti įvairius atliktus darbus, aiškinamasi, kokie gali būti kriterijai, kaip konstruktyviai diskutuoti, pateikti pastabas, apibūdinti privalumus ir trūkumus. Mokomasi įsivertinti parengtą darbą, nurodyti sunkumus ir pažangą, stengiamasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, atsižvelgti į pastabas, koreguoti, tobulinti darbą. Mokomasi nuspręsti, kas galės matyti atliktą ir virtualiojoje erdvėje pateiktą skaitmeninį turinį, kam ir kokias teises suteikti, paaiškinama, kodėl taip nuspręsta.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Padedamas derina skaitmenines priemones įvairioms mokymo(si) veikloms atlikti (A1.1). Padedamas naudojasi debesų technologijomis, derina skaitmenines priemones (A1.2). Savarankiškai derina skaitmenines priemones įvairioms mokymo(si) veikloms atlikti, naudoja debesų technologijos saugyklas (A1.3). Savarankiškai atsirenka ir derina skaitmenines priemones, naudojasi debesų technologijomis bendriems projektams atlikti (A1.4).

Skaitmeninių technologijų derinimas ir integravimas. 7–8 klasių koncentras.

Diskutuojama apie edukacines skaitmenines priemones (ugdymo svetaines, mokomąsias programas ir programėles, virtualiąsias mokymo(si) aplinkas ir pan.), kuriomis mokiniai naudojasi. Aptariama, kokie tų programų pranašumai ir trūkumai. Stengiamasi naudotis skaitmeninėmis technologijomis visų dalykų, ypač tų, kurie sunkiau sekasi, mokymuisi pagerinti. Atsižvelgiant į poreikius, kartu su dalyko mokytoju ieškoma tinkamiausių išteklių ir programų to dalyko gebėjimams sustiprinti. Daug dėmesio turi būti kreipiama į skaičiuoklės programos taikymą matematikos pamokose, pavyzdžiui, atliekant statistinius skaičiavimus. Skatinama rengti projektus, kuriuose integruojamas įvairus turinys, išreikštas įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis.

Debesų technologijos. 7–8 klasių koncentras.

Duomenims laikyti ar apdoroti mokomasi pasinaudoti debesų technologijos teikiamomis priemonėmis.

Šaltinių pasirinkimas, patikimumas. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi dirbti su įvairiuose šaltiniuose rasta informacija: analizuoti, grupuoti faktus pagal įvairius požymius, atrinkti svarbiausius, išmesti pasikartojančius, perfrazuoti, apibendrinti, įvertinti, ar ko netrūksta, ar pakanka klausimui atsakyti. Temos gali būti ne tik iš informatikos, bet sietis su kitais. Pavyzdžiui, iš informatikos galima rinktis temas: kas yra grafas, kur jis taikomas, kaip kompiuteris atlieka skaičiavimus, kas yra dirbtinis intelektas, kaip mašina „vairuoja“, kodėl reikia saugoti asmeninius duomenis, kas yra šifras ir kaip jis gali būti „nulaužiamas“, kaip kuriami žaidimai, kuris konkurso „Bebras“ uždavinys įdomiausias ir kodėl, ir pan. Stengiamasi ieškoti naujų dalykų, dalintis surasta informacija su kitais, naudotis keliais šaltiniais, derinti juose rastą informaciją. Naudojamasi skaitmeninėmis technologijomis, ugdomi informacijos paieškos internete gebėjimai, daug dėmesio skiriama informacijos patikimumo problemoms. Prisimenama, kaip rastą informaciją išsisaugoti, kad vėl prireikus nereikėtų ieškoti iš naujo, gilinamasi į failų formatus (teksto, vaizdo, garso, animacijos).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Padedamas kuria lenteles skaičiuokle, nubraižo diagramas (A2.1). Kuria skaitmeninį turinį ir jį integruoja su kitu dalyku pagal pateiktus nurodymus. Sudaro lenteles, nubraižo diagramas, padedamas pritaiko pagrindines formules (A2.2). Tikslingai kuria skaitmeninį turinį, integruoja jį su įvairiais dalykais. Naudojasi skaičiuoklės programa, parengia lenteles, apdoroja lentelių duomenis, braižo diagramas (A2.3). Tikslingai kuria ir kūrybiškai integruoja skaitmeninį turinį įvairių dalykų mokymuisi. Rengdamas projektus ir mokydamasis įvairių dalykų, duomenų skaičiavimus atlieka skaičiuokle: naudoja formules, įvairias funkcijas (A2.4).

Integruotas skaitmeninis turinys. 7–8 klasių koncentras.

Kuriant skaitmeninį turinį šiame koncentre, pagrindinis dėmesys kreipiamas į integravimą su kitais dalykais. Pasirenkama (mokytojui padedant), kuriuos dalykus ketinama integruoti savo darbe ir kokių žinių, supratimo ir gebėjimų siekiama įgyti. Pasirenkami įvairių dalykų kūrybiniai projektai, jų formos (pavyzdžiui, publikuoti lankstinuką, parengti metų knygą, sudaryti matematikos uždavinių duomenų bazę, sukurti laivo modelį, sumodeliuoti virusų plitimą, parengti lietuvių kalbos gramatikos pradmenų svetainę). Skaitmeniniam turiniui kurti skatinama naudoti įvairias skaitmenines technologijas: dvimatės grafikos, pateikčių, tekstų rengykles, skaičiuoklę, tinklalapių kūrimo priemones, panaudoti išmaniuosius įrenginius. Siūloma rasti vietos programavimo elementams įtraukti.

Skaičiuoklės lentelės. Diagramos. 7–8 klasių koncentras.

Klasėje aptariama, kuo svarbus duomenų išdėstymas lentele, kokie tokio pateikimo privalumai, kokios programos apdoroja lentelių duomenis. Susipažįstama su skaičiuoklės programa: mokomasi surašyti duomenis į skaičiuoklės lentelę, kalbama apie pagrindines lango sritis. Išsiaiškinamos pagrindinės skaičiuoklės sąvokos: darbo knyga, skaičiuoklės lakštas, langelis, langelio koordinatės (santykinės, absoliučiosios ir mišriosios). Atkreipiamas dėmesys, kad kiekvienas lentelės langelis turi vienintelę vietą lakšte, kuri nurodoma santykinėmis langelio koordinatėmis. Mokomasi užrašyti langelių ir langelių blokų koordinates. Aiškinamasi, kaip tvarkyti lenteles: mokomasi žymėti langelį, eilutę, stulpelį, langelių bloką, keisti stulpelio plotį, eilutės aukštį, formatuoti langelius (sulieti, kelti teksto eilutę), parinkti lentelės kraštines, įterpti ir šalinti eilutes, stulpelius, pasirinkti langelio turinio šriftą, jo dydį, stilių, lygiavimą, horizontaliai ir vertikaliai lygiuoti tekstą langelyje, keisti kryptį. Mokoma kopijuoti lentelę ir jos dalis. Atskirai aptariami teksto ir skaičių formatai, aiškinamasi, kaip nustatyti skaičiaus dešimtainio skyriklio vietą, kokius duomenų formatus parinkti sprendžiamam uždaviniui. Mokomasi užrašyti ir naudoti aritmetinių operacijų formules, jas koreguoti, kopijuoti. Susipažįstama su sumos, vidurkio, mažiausiosios (didžiausiosios) reikšmės, medianos ir modos ir kitomis dažniausiai naudojamomis matematinėmis funkcijomis, kurių prireikia sprendžiant uždavinius. Prisimenamas lentelėmis pateiktų duomenų vaizdavimas diagramomis, mokomasi turimus lentelės duomenis pavaizduoti diagramomis (stulpeline, skrituline ir stačiakampe), aiškinamasi, kaip šalia diagramos pateikti duomenų skaitines reikšmes arba jų išraišką procentais, kaip ir kokius diagramų elementų užpildus parinkti. Aptariama, kaip lentelės ir diagramos parengiamos spausdinti, aiškinamasi, kaip skaidyti skaičiuoklės lakštą į puslapius, kaip parinkti puslapines antraštes ir poraštes, kaip ir kokio formato puslapį parinkti, kaip nustatyti jo paraštes.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Pristato savo sukurtą skaitmeninį turinį (A3.1). Aptaria savo sukurtą skaitmeninį turinį ir įsivertina pasiekimus pagal pateiktus kriterijus (A3.2). Baigęs kurti skaitmeninį turinį, aptaria ir įsivertina pasiekimus (A3.3). Pateikia išbaigtą skaitmeninį turinį. Aptaria ir pagrindžia rezultatus. Diskutuoja apie skaitmeninio turinio tobulinimo galimybes (A.3.4).

Pristatymas (įsivertinimas, refleksija). 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi vertinti ir atsirinkti savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį tikslui pasiekti. Skatinama prisiminti atlikto ir pristatyto darbo procesą, įsivertinti, kreipiant dėmesį į iškilusius sunkumus, jų įveikimą ir pasiektą pažangą. Mokomasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, atsižvelgti į pastabas, argumentuotai pateikti savo nuomonę, koreguoti darbą (jei reikia).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

– (A1.1)

– (A1.2)

– (A1.3)

– (A1.4)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Pertvarko skaitmeninį turinį, ieško informacijos iš vieno šaltinio ir ją atrenka (A2.1). Pertvarko ir kuria skaitmeninį turinį, ieško informacijos iš kelių šaltinių ir ją atrenka (A2.2). Analizuoja ir tobulina skaitmeninį turinį, pasirenka ir taiko tinkamas skaitmeninio turinio kūrimo priemones (A2.3). Kritiškai vertina kitų sukurtą skaitmeninį turinį, teikia argumentuotus pasiūlymus jam tobulinti. Savarankiškai atsirenka tinkamą informaciją iš įvairių šaltinių (A2.4).

Kompiuterinė grafika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariama šiuolaikinė kompiuterinė grafika, taškinės ir vektorinės grafikos sąvokos, grafikos failų formatai, mokoma juos tinkamai naudoti. Trumpai susipažįstama su pagrindiniais spalvų modeliais (RGB, CMYK), aptariami spalvų derinimo principai, mokomasi pasirinkti pagrindines ir papildomas spalvas, užpildus, derinti spalvas, objektų dydžius, vietą tekste (puslapyje).

Kompiuterinė leidyba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Kompiuterinės leidybos pasirinkimo atveju gilinamasi į leidinio kūrimo technologijas ir kuriamas pasirinktos tematikos leidinys. Aptariamas leidinio maketas, susipažįstama su leidinio maketo rengimo ciklu (teksto ir iliustracijų įvedimas, kalbinis ir dalykinis redagavimas, techninis redagavimas ir maketavimas, signalinio egzemplioriaus parengimas). Aiškinamasi, kurias programas geriausia pasirinkti, mokomasi atlikti leidinio maketo rengimo darbus, aptariama, kaip publikuoti leidinius (lankstinukus, atvirukus, skelbimus, laikraščius ir kt.).

Tinklalapių kūrimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Tinklalapių kūrimo pasirinkimo atveju gilinamasi į tinklalapių kūrimo technologijas ir kuriama pasirinktos tematikos keleto tinklalapių svetainė. Susipažįstama su hiperteksto, tinklalapio, svetainės, saito sąvokoms, aptariami hiperteksto ypatumai, gilinamasi į tinklalapių kūrimo pagrindus, susipažįstama su tinklalapių dizaino pradmenimis. Susipažįstama su pasirinkta tinklalapių rengykle arba TVS (turinio valdymo sistema), jos teikiamomis galimybėmis. Mokomasi formatuoti tekstą, sudaryti sąrašus, parinkti jų ženklinimo gaires bei pagrindinius atributus, aiškinamasi, kaip sudaryti lenteles su stulpelių ir eilučių antraštėmis bei kaip jas formatuoti. Mokomasi į tinklalapį įterpti grafinius objektus (pavyzdžiui, nuotrauką, iliustraciją, vaizdo įrašą). Išsiaiškinama URL adreso sudarymo sintaksė, susipažįstama su absoliučiais ir santykiniais tinklalapių adresais, aptariama, kaip sudaryti patogius naudojimui URL (pavyzdžiui, naudoti prasmingus, trumpus pavadinimus, rašyti tik mažosiomis raidėmis, struktūruoti svetainės elementų aplankų sistemą ir pan.), mokomasi naudoti saitus tinklalapyje. Pasirenkamas vienas iš tinklalapių kūrimo būdų (pavyzdžiui, užrašant HTML kalba arba naudojant kurią nors tinklalapių kūrimo rengyklę: su siūlomais svetainės apipavidalinimo šablonais ar rankiniu būdu kuriamo dizaino). Mokomasi suplanuoti, parengti, peržiūrėti tinklalapį, aiškinamasi, kokie tinklalapiai vadinami statiniais, dinamiškais, interaktyviais, kaip jie kuriami. Diskutuojama, kaip tinklalapius padaryti gražesnius ir patrauklesnius, ką duoda įvairių dizaino priemonių ir elementų panaudojimas (lentelių rėmelių tipo parinkimas, langelių fono spalvos, piešinių, nuotraukų parinkimas), kaip kūrybingai panaudoti tinklalapio fono spalvinimą, kaip panaudoti geometrines figūras. Aptariamas sukurtų tinklalapių (svetainės) publikavimas WEB serveryje, svetainės saugos ir atnaujinimo klausimai.

Kūrybinis projektas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pasirenkama sritis, į kurią bus gilinamasi: kompiuterinė leidyba ar tinklalapių kūrimas. Pasirenkamas vienas iš dviejų mokymo(si) kelių: skirti daugiau laiko ir atlikti ilgalaikį (keliolikos pamokų) kūrybinį projektą (pavyzdžiui, kompiuterinės leidybos priemonėmis kurti leidinį ar tinklalapių kūrimo priemonėmis – svetainę), arba atlikti nedidelį (kelių pamokų) kūrybinį darbą, apimant įvairaus skaitmeninio turinio kūrimą, o likusį laiką skirti programavimui. Abiem atvejais dėmesys skiriamas pasirinkto darbo išbaigtumui, apipavidalinimui (vaizdžiam teksto išdėstymui, antraštėms, stiliui, tinkamam iliustracijų panaudojimui), pristatymui, pastabų vertinimui ir darbo patobulinimui.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Konsultuodamasis įsivertina atliktą darbą, procesą (A3.1). Naudodamasis netiesiogine pagalba įsivertina atliktą darbą, jį peržiūri ir aptaria, ką buvo galima padaryti geriau (A3.2). Savarankiškai įsivertina atliktą darbą, procesą, pateikia siūlymus tobulinimui (A3.3). Kritiškai įsivertina atliktą darbą, procesą, pasiekimus, parengia išvadas ir siūlymus tobulinimui (A3.4).

Atlikto darbo proceso vertinimas (sunkumai, pažanga). 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Mokytojo nustatyta tvarka, pagal sutartus kriterijus analizuojami bendraklasių sukurti elektroniniai leidiniai ar (ir) svetainės. Sudaroma galimybė autoriui atsakyti į gautas pastabas, įsivertinti, taisyti netikslumus. Apibendrinančiosios diskusijos metu aptariami tolimesni savarankiški žingsniai, papildomi informacijos šaltiniai, siekiant sukurti dar tobulesnius leidinius ar (ir) svetaines.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

– (A1.1)

– (A1.2)

– (A1.3)

– (A1.4)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Naudodamasis netiesiogine pagalba pritaiko ir integruoja įvairų skaitmeninį turinį (A2.1). Kuria, pagal nurodymus pritaiko ir integruoja įvairų skaitmeninį turinį (A2.2). Kuria, kūrybiškai pritaiko ir integruoja įvairų skaitmeninį turinį, naudoja programavimo elementus (A2.3). Kuria ir derina skirtingą skaitmeninį turinį, savarankiškai atsirenka tinkamą informaciją iš įvairių šaltinių (A2.4).

Duomenų vizualizavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įvairiose atvirųjų duomenų kaupyklose (pavyzdžiui, Lietuvos atvirųjų duomenų portale https://data.gov.lt, https://data.europa.eu/lt) sukauptų bei specialiomis duomenų tyrybos programomis apdorotų duomenų (pavyzdžiui, skaičiuokle, duomenų bazių valdymo sistema ir pan.) vizualizavimas ir pateikimas įvairiomis formomis (lentelėmis, diagramomis, grafikais, žemėlapiais, infografika) ir įvairiais kompiuterinės grafikos formatais, tinkamais panaudoti kitose skaitmeninio turinio kūrimo programose.

Vektorinės grafikos ypatumai, vektorinės grafikos failų formatai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėjamos programos, skirtos vektorinei grafikai kurti (pavyzdžiui, Inkscape, YouiDraw, Gravit Designer, Adobe Illustrator, Corel Draw!, EDraw Max, SVGator, Icons8 Lunacy ir kt.). Mokomasi kurti vektorinės grafikos objektus, juos konvertuoti į reikiamą tolesniam tikslui vektorinį ar taškinės grafikos formatą. Konvertavimo į taškinę grafiką atveju primenama taškinės grafikos objektų raiška (resolution), raiškos reikalavimai taškinės grafikos objektams, priklausomai nuo tų objektų panaudojimo paskirties. Aptariama taškinės grafikos failų fono permatomumo ypatybė ir šios ypatybės panaudojimas leidiniuose.

Animuotų kompiuterinės grafikos 2D ir (ar) 3D objektų kūrimas, modeliavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjamos kompiuterinės animacijos kūrimo programos (pavyzdžiui, Blender, Synfig Studio, Autodesk Maya, CrazyTalk, Adobe After Effects ir pan.). Mokomasi kurti animacijos elementus: fonų parinkimą, judesio teoriją, ėjimą, kūno kalbą, išraiškos ir lūpų sinchronizaciją, deformacijas, pasirengimą veiksmui, liekamuosius veiksmus, kadro dizainą, įgarsinimą, garso takelio parengimą, animacijos komponavimą ir montažą. Aptariamas sukurtų animuotų objektų panaudojimas įvairiose programose ir (ar) skaitmeninio turinio sklaidos sistemose bei skaitmeniniuose dokumentuose. Nagrinėjama kuri nors 3D modeliavimo sistema (pavyzdžiui, SketchUp Make), mokomasi projektuoti realų objektą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Naudodamasis netiesiogine pagalba keičia, tobulina ir integruoja skaitmeninio turinio elementus; paaiškina konkrečiam skaitmeniniam turiniui taikomą licenciją (A3.1). Iš pateiktų skaitmeninio turinio keitimo būdų parenka tinkamiausius turimam skaitmeniniam turiniui keisti, tobulinti ir integruoti; iš kelių nurodytų licencijų parenka tinkamiausią naujam skaitmeniniam turiniui (A3.2). Įvertina ir parenka tinkamiausius būdus, imdamasis keisti, tobulinti ir integruoti skaitmeninio turinio elementus; pritaiko tinkamiausią licenciją naujam skaitmeniniam turiniui (A3.3). Nagrinėja, kritiškai vertina ir parenka tinkamiausius būdus, kaip keisti, tobulinti ir integruoti skaitmeninio turinio elementus; sukuria (arba pritaiko) tinkamiausią licenciją naujam skaitmeniniam turiniui (A3.4).

Elektroninių leidinių rengimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aptariama, kas laikoma elektroniniu leidiniu, jo projektavimas, rengimas, publikavimas ir platinimas. Mokomasi dirbti su elektroninės leidybos programomis ir turinio valdymo sistemomis, skirtomis elektroniniams leidiniams rengti (pavyzdžiui, Scribus, Adobe Indesign, WordPress, Joomla! ir pan.). Nagrinėjami elektroninių leidinių grafinio dizaino pradmenys, grafikos, garso, filmuoto vaizdo ir animuotų elementų parengimas elektroniniam leidiniui, aptariamas hiperteksto panaudojimas elektroniniuose leidiniuose.

Algoritmas – tai veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint gauti užsibrėžtą rezultatą. Kai algoritmą užrašome kompiuteriui ar bet kuriam išmaniajam įrenginiui suprantama forma, jis tampa programa, tai paprastai vadinama problemos sprendimo automatizavimu. Automatizavimas – vienas pagrindinių informatinio mąstymo ugdymo komponentų. Algoritmus galima užrašyti žodžiais, žodžių santrumpomis, vaizduoti schemomis, sutartiniais ženklais. Algoritmų ir programų kūrimo gebėjimai ugdomi nuosekliai: pradedama paprastais kasdieniais algoritmais, algoritmo žingsnių nustatymu ir atlikimu, veiksmų valdymo komandomis (seka, pasirinkimas, kartojimas), toliau mokomasi kurti programas ir programavimo, naudojantis žaidybinėmis programavimo aplinkomis, vėliau – profesionaliomis programavimo kalbomis. Algoritmavimas ir programavimas – problemos (uždavinio) sprendimo kelio įvaldymas, pradedant siekiamo tikslo, formuluotės tikslinimu, algoritmo sudarymu, užrašymu, programos parengimu kompiuteriui, įvykdymu, testavimu, tobulinimu, dokumentavimu. Sprendžiant mokiniams rūpimas problemas supažindinama su klasikiniais algoritmais (pavyzdžiui, mažiausios ir didžiausios reikšmių nustatymo, duomenų rikiavimo, dvejetainės paieškos, trumpiausio kelio radimo, kombinatorikos, duomenų šifravimo). Suteikiamos galimybės mokiniams nagrinėti euristinius algoritmus, išbandyti konkrečius neuroninių tinklų ar dirbtinio intelekto algoritmus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Nurodo kasdienio gyvenimo veiksmus, kurie atliekami žingsniais (B1.1). Nurodo kasdienio gyvenimo veiksmus žingsniais ar komandomis (B1.2). Aptaria, kaip atliekami kasdieniai veiksmai, nurodo juos žingsniais ar komandomis (B1.3). Susieja kasdienius veiksmus su algoritmo samprata, išskiria ir paaiškina žingsnius ir komandas (B1.4).

Komandos samprata. 1–2 klasių koncentras.

Sprendžiami uždaviniai nusakant atliekamus žingsnius, vartojamos taisyklingos sąvokos. Mokomasi nurodyti ar pavaizduoti, kokius žingsnius reikia atlikti norint gauti tam tikrą rezultatą (pavyzdžiui, kaip padaryti nuotrauką skaitmeniniu įrenginiu, kaip sudaryti veiksmažodžių grandinę rašinėliui rašyti, kaip pagaminti patiekalą, kaip sudėti ir atimti skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, kaip pasitikrinti sudėtį atimtimi, o atimtį – sudėtimi). Palaipsniui įvedama komandos sąvoka – aiškūs nurodymai veiksmams atlikti, pavyzdžiui, eiti priekin, suktis dešinėn, kairėn, imti daiktą. Atliekamos praktinės užduotys, skatinančios algoritminį, informatinį mąstymą – komandų taikymą ir atlikimą, žingsnių numatymą.
3–4 klasių koncentras Nurodo, ką atlieka vienas ar kitas nurodytas kasdienės artimos aplinkos algoritmas ar programa (B1.1). Aptaria nurodytus algoritmų, programų pavyzdžius iš kasdienės artimos aplinkos (B1.2). Pateikia ir apibūdina algoritmų, programų pavyzdžius iš kasdienės aplinkos (B1.3). Randa, paaiškina ir palygina kasdienės aplinkos algoritmų, programų pavyzdžius, įžvelgia jų naudą (B1.4).

Algoritmo samprata. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos praktinės užduotys ir konkrečios komandų sekos. Primenamos judėjimo komandos (pavyzdžiui, priekin, atgal, aukštyn, žemyn), posūkio komandos (pavyzdžiui, kairėn, dešinėn), aptariama pasirinkimo komanda (JEI–TAI), iš komandų sudaromos sekos. Susipažįstama su įvairiais algoritmais iš mokinių artimos aplinkos: namų, mokyklos, kitų dalykų pamokų. Algoritmų pavyzdžiai: kasdienės dienotvarkės sudarymas, sumuštinio su kumpiu ir sūriu gaminimo receptas, kelio iš namų į mokyklą planavimas, nurodyto ilgio atkarpos languotame popieriuje braižymas, veiksmų seka patikrinti, ar skaičius yra paprasčiausios nelygybės x < a arba x > a sprendinys, nurodymas, kaip orientuotis pagal Saulę. Galima užduotis – pateikti savų algoritminių uždavinių ir siūlyti jų sprendimus.
5–6 klasių koncentras Pateikia pavyzdžių apie kompiuterių taikymą realaus gyvenimo problemoms spręsti (B1.1). Pateikia pavyzdžių iš artimos aplinkos, kaip kompiuteriai palengvina žmogaus darbą ir tinka įvairioms problemoms spręsti (B1.2). Aptaria sprendimų (algoritmų ir programų) automatizavimą, pagrindžia pavyzdžiais (B1.3). Diskutuoja apie kompiuterių ir skaitmeninių technologijų taikymą įvairioms problemoms spręsti. Paaiškina automatizavimo svarbą ir galimybes, aptaria naujausias technologijas (B1.4).

Programų samprata ir vykdymas. 5–6 klasių koncentras.

Apibrėžiama programos sąvoka, palyginama su algoritmo ir komandų sekos sąvokomis. Mokomasi orientuotis programavimo aplinkoje, rasti reikiamas komandas, atpažinti rezultatus, paaiškinti programos vykdymo eigą. Susipažįstama su parinkta programavimo aplinka (ji turėtų būti lengvai valdoma, aiškiai atspindėti pagrindines programavimo konstrukcijas, leisti nuosekliai vykdyti programas stebint reikšmių kitimą), aptariamos jos dalys, randamos pagrindinės komandos, atpažįstami rezultatai, vykdomos programos. Išsiaiškinama programos vykdymo eiga: programos komandos vykdomos paeiliui, eilutė po eilutės, nors yra komandų, kurios keičia šį eiliškumą (pavyzdžiui, pasirinkimo ir kartojimo komandos).
7–8 klasių koncentras Pateikia įvairios paskirties programų pavyzdžių (B1.1). Pateikia programų taikymo pavyzdžių įvairiems dalykams (B1.2). Aptaria algoritmų ir programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą (B1.3). Diskutuoja apie programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą (B1.4).

Kompiuterių raida, algoritmai ir programos. 7–8 klasių koncentras.

Apžvelgiama kompiuterių istorija (pavyzdžiui, surengiama kompiuterių raidos paroda, parengiamas mokomasis plakatas, lankstinukas). Išsamiau aptariama problemų sprendimo automatizavimo svarba ir kompiuterinių technologijų vaidmuo (pavyzdžiui, peržiūrima vaizdinė medžiaga apie Tiuringo mašiną ar pan., rengiamos ekskursijos į įmones). Aptariamos algoritmų ištakos, susiejamos su matematikos temomis, susipažįstama su algoritmais informatikoje (pavyzdžiui, Euklido, paieškos algoritmai), mokomasi skaityti ir vykdyti algoritmus pažingsniui.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Nurodo realaus gyvenimo problemas, sprendžiamas kompiuteriu, aptaria uždavinių formuluočių problemiškumą (B1.1). Atpažįsta realaus gyvenimo problemas, kurių sprendimus galima automatizuoti, nurodo netikslumus uždavinių formuluotėse (B1.2). Aptaria realaus gyvenimo problemas, kurių sprendimą galima automatizuoti, įvardija sprendžiamų uždavinių formulavimo galimus sunkumus (daugiaprasmiškumą, netikslumą) (B1.3). Kritiškai vertina, ar realaus gyvenimo problemos sprendimas tinkamas automatizuoti. Formalizuoja užduotį (B1.4).

Problemų sprendimo automatizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pristatomi pavyzdžiai problemų, kurių sprendimus nesunku automatizuoti, diskutuojama, kodėl ne visų problemų sprendimai lengvai automatizuojami. Susipažįstama su skaičiavimo laiko, atminties ribomis, diskutuojama apie galimus dalinius sprendimus. Mokomasi kritiškai vertinti norimų spręsti problemų formuluotes, ieškoti ir šalinti netikslumus, daugiaprasmiškumą, pertekliškumą.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Aptaria pateiktą realaus pasaulio problemą, nurodo galimą sprendimą (B1.1). Atpažįsta nesunkiai kompiuteriu sprendžiamas realaus pasaulio problemas, diskutuoja apie nurodytą informacinį įrankį (programą) ir pateikia galimo sprendimo idėją (B1.2). Atrenka nesunkiai kompiuteriu sprendžiamas realaus pasaulio problemas, surenka informaciją apie reikiamą informacinį įrankį (programą) ir pateikia galimo sprendimo idėją (B1.3). Savarankiškai suranda nesunkiai kompiuteriu sprendžiamas realaus pasaulio problemas, pasirenka reikiamą informacinį įrankį (programą), pateikia ir paaiškina galimo sprendimo idėją (B1.4).

Programinės įrangos projektavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi rengti programinės įrangos specifikaciją (reikalavimus, kuriuos turi atitikti programinė įranga), aptariami galimi sprendimai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Pateiktuose algoritmų pavyzdžiuose randa komandas, logines operacijas (B2.1). Atpažįsta komandų sekas, pasirinkimo komandą, logines operacijas: NE, IR, ARBA (B2.2). Atpažįsta ir vykdo komandų sekas, pasirinkimo komandą, skiria logines operacijas: NE, IR, ARBA (B2.3). Atrenka ir taiko tinkamas komandas, logines operacijas įprasto konteksto uždaviniams spręsti, paaiškina gautus rezultatus ir vykdymo eigą (B2.4).

Komandų sekos ir pasirinkimo (šakojimo) komanda. 1–2 klasių koncentras.

Aptariami pateikti įvairūs algoritminiai uždaviniai, užrašyti piešiniais, žodžiais arba simboliais. Nagrinėjama, kaip atliekamos nuoseklios komandų sekos. Pasinaudojus konkrečiais pavyzdžiais išsiaiškinamas paprasčiausias pasirinkimo (šakojimo) komandos atvejis (JEI–TAI). Kreipiamas dėmesys į pasirinkimo komandos ypatumus: atliekami veiksmai priklauso nuo nurodytos sąlygos, kada kuriuos veiksmus reikės atlikti. Mokomasi vykdyti nurodytą komandų seką (esant ir pasirinkimo komandai), gauti ir aptarti rezultatą. Sudaromos sąlygos atlikti pateiktą algoritmą (žodžiais užrašytą, piešiniais, simboliais pavaizduotą komandų seką) ir gauti rezultatą (pavyzdžiui, pagal duotas komandas nurodyti robotui kelią languotame stačiakampiame lauke).

Loginės operacijos: NE, IR, ARBA. 1–2 klasių koncentras.

Aptariamos loginės operacijos. Tyrinėjamos įvairios situacijos ir sprendžiamos loginės užduotys. Aptariami teisingų ir neteisingų teiginių pavyzdžiai, kuriuose yra loginių operacijų NE, IR, ARBA. Skatinamas samprotavimas ir argumentavimas, siekiant teiginių logikos. Išsiaiškinami loginių operacijų (IR, ARBA) skirtumai.
3–4 klasių koncentras Pateiktuose pavyzdžiuose atpažįsta ir nurodo pasirinkimo (šakojimo) ir kartojimo komandas (B2.1). Atpažįsta ir naudoja pasirinkimo (šakojimo) ir kartojimo komandas (B2.2). Taiko ir paaiškina pasirinkimo (šakojimo) ir kartojimo komandas (B2.3). Pastebi ir naudoja pasirinkimo (šakojimo) ir kartojimo komandas, taiko jas įvairiose žaidybinėse programose (B2.4).

Sudėtingesnė pasirinkimo (šakojimo) komanda. 3–4 klasių koncentras.

Aptariama sudėtingesnė pasirinkimo (šakojimo) komanda, kai vartojami du pasirinkimai (pavyzdžiui, JEI–TAI–KITAIP). Nagrinėjami pavyzdžiai iš kasdienės aplinkos, aptariamos pasirinkimo sąlygos. Mokomasi vaizduoti pasirinkimo komandas sutartiniais ženklais ar schemomis.

Kartojimo komanda. 3–4 klasių koncentras.

Nagrinėjami algoritmų, pavaizduotų sutartiniais ženklais ar schemomis, pavyzdžiai. Susipažįstama su kartojimo komanda ir kartojimo veiksmų vaizdavimo galimybėmis. Sprendžiami uždaviniai, kuriuose reikia atlikti komandų sekas, pasirinkimo ir kartojimo komandas. Aptariama veiksmų eiga rezultatui pasiekti. Algoritmuose mokomasi naudotis sutartiniais žymenimis: sutartiniais ženklais, schemomis.
5–6 klasių koncentras Padedamas naudojasi programavimo aplinka, randa nurodytas komandas, atpažįsta rezultatus (B2.1). Padedamas atlieka nurodytus veiksmus programavimo aplinkoje, randa reikiamas komandas, atpažįsta rezultatus, vykdo pateiktą programą (B2.2). Programavimo aplinkoje randa reikiamas komandas, paaiškina programos vykdymo eigą, parodo rezultatus (B2.3). Savarankiškai naudojasi programavimo aplinka, randa ir taiko uždaviniams spręsti tinkamas komandas, paaiškina gautus rezultatus ir programos vykdymo eigą (B2.4).

Sprendimų automatizavimo samprata. 5–6 klasių koncentras.

Aptariami įvairių sričių pramonės, žemės ūkio, kasdienės veiklos automatizavimo pavyzdžiai. Rengiami nedideli projektai įvairiomis temomis (pavyzdžiui, kaip skalbia ar džiovina skalbimo mašina, kokie robotai, kiti automatizuoti prietaisai yra mokinių namuose). Aptariamos ir tyrinėjamos mokiniams aktualios temos (pavyzdžiui, robotai, dronai, mikrovaldikliai).
7–8 klasių koncentras Padedamas naudojasi programavimo kalbos konstrukcijomis, atkartoja mokytojo veiksmus programavimo aplinkoje (B2.1). Užrašo kelių eilučių algoritmus naudodamas programavimo konstrukcijas ir padedamas naudojasi programavimo aplinka (B2.2). Spręsdamas problemas naudoja programavimo kalbos konstrukcijas ir aplinką (B2.3). Randa ir išbando įvairias programavimo aplinkos funkcijas, eksperimentuoja su programavimo kalbos konstrukcijomis (B2.4).

Programavimo kalbos konstrukcijos. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama parinkta tekstinė programavimo kalba, prisimenamos konstrukcijos: aritmetinės ir loginės operacijos, pasirinkimo ir kartojimo komandos. Aiškinamasi kintamojo konstrukcija, reikšmių priskyrimas.

Programavimo aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su programavimo aplinka parinktai tekstinei programavimo kalbai. Išbandomi programų pavyzdžiai, atliekami nedideli pakeitimai.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Įvardija, kad duomuo gali būti išorinis (B2.1). Nurodo, kaip duomenys nuskaitomi ir išvedami į išorę (pavyzdžiui, failą) (B2.2). Spręsdamas problemas naudoja išorinius duomenis (B2.3). Darbui su išoriniais duomenimis kuria paprogrames (B2.4).

Išorinių duomenų naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami būdai kuriamoje programoje naudoti išorinius pradinius duomenis, formuoti išorinius rezultatus, analizuojamos išorinių duomenų skaitymo ir rašymo konstrukcijos. Aiškinamasi, kuo skiriasi paketinis duomenų apdorojimas nuo interaktyviojo duomenų apdorojimo. Aptariama duomenų parengimo automatizuotam skaitymui problema. Sprendžiant uždavinius mokomasi rašyti, vykdyti ir testuoti programas, kurios naudotų išorinius duomenis.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Pasirenka ir naudoja programai reikalingas duomenų struktūras. Naudojasi tekstiniais failais kaip duomenų šaltiniu (B2.1). Kuria ir (ar) naudoja programai reikalingas duomenų struktūras. Naudojasi įvairiais duomenų šaltiniais (pavyzdžiui, tekstiniais failais, internetu) (B2.1). Kuria ir (ar) naudoja programai reikalingas duomenų struktūras (taip pat ir abstrakčiąsias). Naudojasi įvairiais duomenų šaltiniais (pavyzdžiui, tekstiniais failais, jutikliais, internetu) (B2.3). Kuria, naudoja ir modifikuoja programai reikalingas duomenų struktūras (taip pat ir abstrakčiąsias). Derina įvairius duomenų šaltinius (B2.4).

Duomenų struktūrų naudojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibrėžiama duomenų tipo sąvoka. Mokomasi naudotis vienmačiu masyvu (sąrašu), tekstine eilute. Analizuojant steko realizaciją masyvu aiškinamasi, kaip kuriamos abstrakčios duomenų struktūros. Kuriamos programos nesudėtingiems skaičiavimams, taikomosioms užduotims spręsti. Taikomi įvairūs duomenų tipai, akcentuojamas tekstinių eilučių ir masyvų naudojimas.

Darbas su tekstinių duomenų srautais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi skaityti iš tekstinių failų ir į juos rašyti įvairių tipų duomenis. Susipažįstama su atviraisiais duomenų formatais (pavyzdžiui, CSV, HTML, XML, JSON). Mokomasi skaityti duomenis iš failų, interneto svetainių, išorinių įrenginių (pavyzdžiui, Arduino nuoseklaus prievado) analizuojant tekstą ir (ar) taikant paprogramių bibliotekas.

Duomenų struktūrų naudojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi naudotis standartinėmis pasirinktos programavimo kalbos duomenų struktūromis (klasėmis), abstrakčiomis duomenų struktūromis (pavyzdžiui, stekas, eilė, sąrašas, dinaminis masyvas, asociatyvusis masyvas). Susipažįstama su šiems duomenų tipams programavimo kalboje realizuotais veiksmais. Kuriamos sudėtinės duomenų struktūros (pavyzdžiui, struktūrų (klasių) masyvas (sąrašas), masyvas (sąrašas) struktūroje (klasėje).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Atpažįsta pateiktų komandų vykdymą, nurodo jų rezultatus (B3.1). Naudodamasis netiesiogine pagalba sudaro ir vykdo komandų sekas, naudojasi žaidybinėmis programavimo priemonėmis (B3.2). Sudaro ir vykdo komandų sekas, naudojasi žaidybinėmis programavimo priemonėmis (B3.3). Sudaro, tobulina ir vykdo komandų sekas, paaiškina žaidybinių programavimo priemonių naudojimą (B3.4).

Žaidybinės programavimo priemonės. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su viena ar keliomis žaidybinėmis programavimo priemonėmis (tai gali būti kompiuterio programa, bet gali būti ir fizinės priemonės, pavyzdžiui, robotukai, kortelės, specialūs stalo žaidimai). Orientuojamasi į žaidimus, fizines veiklas. Naudojant edukacines aplinkas (pavyzdžiui, ScratchJr, Scottie Go!, Bee-Bot ar Blue-bot robotukus) kuriamos komandų sekos, žaidžiami edukaciniai žaidimai (pavyzdžiui, Blockly Games, Robozzle, Lightbot Jr, SpriteBox, Bebro žaidimo kortelės).
3–4 klasių koncentras Naudodamas pateiktą pavyzdį sprendžia uždavinį, pritaiko nurodytą algoritmą, skaido į mažesnes dalis (B3.1). Naudodamas nurodymus sprendžia uždavinį, pritaiko algoritmą, skaido į mažesnes dalis (B3.2). Sprendžia uždavinį, sudaro ar pritaiko algoritmą, skaido į mažesnes dalis (B3.3). Savarankiškai pasirenka ir sprendžia uždavinius, sudaro ar pritaiko įvairius algoritmus, skaido ir išreiškia mažesnėmis dalimis (B3.4).

Algoritmo skaidymas. 3–4 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kaip didesnį uždavinį skaidyti į mažesnes dalis. Prisimenamas uždavinio sprendimo skaidymas žingsniais, taikomos pasirinkimo, kartojimo komandos ir jų sekos, loginės operacijos. Aptariamas kalbos ar ženklų tikslumas, aiškumas, kad vykdytojas (pavyzdžiui, robotas) vienareikšmiškai suprastų ir atliktų nurodytas komandas.
5–6 klasių koncentras Padedamas kuria programas, atpažįsta aritmetines ir logines operacijas, kintamuosius, pasirinkimo, kartojimo komandas. Vykdo kelių veiksmų paprogrames, paaiškina jų veiksmus (B3.1). Pagal pavyzdį kuria programas naudodamas aritmetines ir logines operacijas, kintamuosius, pasirinkimo, kartojimo komandas. Padedamas aprašo ir vykdo kelių veiksmų paprogrames, nagrinėja jų funkcionalumą (B3.2). Kuria programą, aprašo ir vykdo kelių veiksmų paprogrames, paaiškina jų funkcionalumą (B3.3). Kuria ir tobulina programas, naudoja ir paaiškina aritmetines ir logines operacijas, keičia valdymo struktūras. Diskutuoja, kokios paprogramės gali būti sukurtos, paaiškina reikalingą funkcionalumą (B3.4).

Programų kūrimas. 5–6 klasių koncentras.

Aptariama uždavinio sprendimo eiga ir norimi rezultatai. Mokomasi parinkti ir kurti programas uždaviniams spręsti (pavyzdžiui, braižyti figūras, ornamentus). Diskutuojama apie kasdienės aplinkos problemas ir jų galimus sprendimo kelius, keliami klausimai apie programavimo konstrukcijų parinkimą, programos vykdymą. Mokomasi naudoti aritmetines ir logines operacijas, pasirinkimo, kartojimo komandas, jų sekas.

Uždavinio skaidymas, paprogramės. 5–6 klasių koncentras.

Aptariamas uždavinio skaidymas į dalis, į atskirus veiksmus, ypač, jei jie pasikartoja šiame ar kituose uždaviniuose. Prisimenama, kaip sprendžiami didesni uždaviniai, jų skaidymas į mažesnes dalis. Mokomasi savarankiškas dalis užrašyti paprogramėmis, užrašyti kreipinius, derinti paprogrames tarpusavyje.
7–8 klasių koncentras Padedamas kuria programą nurodytai problemai spręsti (B3.1). Pasirinkęs problemą, padedamas kuria programą (B3.2). Problemai spręsti kuria programas, parenka ir taiko tinkamus algoritmus (B3.3). Kuria uždavinį, naudodamas žinomus algoritmus užrašo jo sprendimą programa (B3.4).

Algoritmų parinkimas. 7–8 klasių koncentras.

Aptariami klasikinių algoritmų pavyzdžiai (dalybos, paieškos, rikiavimo). Diskutuojama apie žinomų algoritmų naudojimą ir pritaikymą konkretiems uždaviniams spręsti. Susipažįstama su algoritmų efektyvumo, optimizavimo problemomis.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Nagrinėja programų su paprogramėmis pavyzdžius, nurodo jų ryšius. Padedamas naudoja parašytas paprogrames, nurodo keletą duomenų struktūrų (B3.1). Detalizuoja pateiktą uždavinį, nurodo reikalingus žingsnius jam spręsti, atpažįsta galimas paprogrames. Padedamas rašo paprogrames ir jas naudoja. Parenka tinkamas duomenų struktūras (duomenų masyvus, simbolių eilutes) (B3.2). Projektuoja programą, naudoja paprogrames su parametrais (B3.3). Rašo programas taikydamas smulkinimo (iš viršaus žemyn) metodą. Tinkamai aprašo, komentuoja paprogramių veikimą. Kuria paprogrames, kurios grąžina rezultatus (B3.4).

Programų projektavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariamas inžinerinis programų projektavimo ciklas: problemos formulavimas, projektavimas, programavimas, derinimas, dokumentavimas, tobulinimas. Prisimenamas uždavinio skaidymas į smulkesnes dalis. Diskutuojama apie smulkinamojo programavimo metodą „Skaldyk ir valdyk“, kai nuo visos problemos sprendimo palaipsniui pereinama prie atskirų jos dalių sprendimo. Ši strategija lyginama su stambinimo programavimo metodu, kai sujungiamos seniau sukurtos programos dalys. Aptariamos galimybės pasidalinti darbus keliems programuotojams, panaudoti jau parašytus algoritmus.

Paprogramės. Parametrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenama paprogramės sąvoka, lyginama su matematikos funkcijomis. Apibrėžiamos formaliojo ir faktinio parametrų sąvokos. Analizuojami pavyzdžiai, kai parametru perduodama reikšmė ir kai parametru perduodamas kintamojo adresas.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Pateikia programinės įrangos sąsajos projektą. Apibūdina ir parenka reikiamus algoritmus informacijai apdoroti (B3.1). Analizuoja programinės įrangos sąsajos naudotojo poreikius, pateikia sąsajos projektą. Apibūdina ir parenka reikiamus algoritmus informacijai apdoroti (B3.2). Analizuoja programinės įrangos sąsajos naudotojo poreikius, pateikia sąsajos projektą. Apibūdina ir kuria ar parenka reikiamus algoritmus informacijai apdoroti (B3.3). Analizuoja programinės įrangos sąsajos naudotojo poreikius, pateikia keletą alternatyvių sąsajos projektų. Kuria ir modifikuoja reikiamus algoritmus informacijai apdoroti (B3.4).

Naudotojų ir programuotojų bendravimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos užsakovų (naudotojų) ir programuotojų bendravimo problemos, mokomasi atpažinti lengviau sprendžiamas problemas. Kuriant nedidelius projektus mokomasi rasti potencialių užsakovų (naudotojų), išsiaiškinti duomenų šaltinius, pageidaujamus rezultatus. Projektai gali būti išplėtoti į brandos darbus.

Projektavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prisimenamas inžinerinis programų projektavimo ciklas. Kuriami nedidelės apimties taikomieji projektai. Juos kuriant aiškinamasi, kokie naudotojo sąsajos poreikiai. Piešiama ir pristatoma tekstinės ar grafinės naudotojo sąsajos schema, vėliau ji realizuojama pasirinkta programavimo kalba.

Algoritmai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pristatomi dvejetainės paieškos, trumpiausio kelio algoritmai. Aptariama euristinio algoritmo sąvoka. Mokomasi užrašyti loginius reiškinius ir juos panaudoti masyvo (ar struktūrų (klasių) masyvo (sąrašo) rikiavimo, reikšmių paieškos, reikšmių šalinimo, reikšmių papildymo veiksmuose. Konstruojamos programos iš standartinių kalbos ir pačių parašytų rikiavimo, paieškos algoritmų, akcentuojant jų naudą kuriamai programai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Atpažįsta nurodytas klaidas komandų sekose (B4.1). Ieško klaidų komandų sekose, jas taiso naudodamasis netiesiogine pagalba (B4.2). Randa klaidas komandų sekose ir jas taiso (B4.3). Paaiškina surastas klaidas komandų sekose, siūlo taisymo būdus, įsitikina pataisytos komandų sekos teisingumu (B4.4).

Klaidų atpažinimas. 1–2 klasių koncentras.

Aptariama ir reflektuojama, kad klaidos yra normali kūrybinio proceso dalis, kad klaidų nereikia baimintis – jas reikia aptikti ir taisyti. Mokomasi patikrinti sukurtus sprendimus, taisyti nurodytas klaidas.
3–4 klasių koncentras Tikrina, kaip veikia algoritmas: atlieka veiksmus ir gauna rezultatą. Padedamas taiso nurodytas klaidas komandų sekose, algoritmuose (B4.1). Naudodamas nurodymus tikrina, ar algoritmas (programa) pateikia numatytus rezultatus. Taiso ir paaiškina nurodytas klaidas komandų sekose, algoritmuose (B4.2). Tikrina, ar algoritmas, programa pateikia numatytus rezultatus. Aptinka ir taiso klaidas komandų sekose, algoritmuose (B4.3). Parengia testus ir tikrina, ar algoritmas, programa atlieka norimus veiksmus ir pateikia numatytus rezultatus. Ieško, aptinka ir taiso klaidas komandų sekose, algoritmuose, atsižvelgia į kontekstą (B4.4).

Sprendimo teisingumo tikrinimas, klaidų radimas ir taisymas. 3–4 klasių koncentras.

Aptariama uždavinio sprendimo strategija: idėjos formulavimas, žingsnių sekos sudarymas, patikrinimas, ar teisingai suprasta sąlyga, ar gautas norimas rezultatas, sprendimo pristatymas. Mokomasi patikrinti užbaigtą uždavinio sprendimą, ieškoti klaidų ir jas taisyti Kritiškai vertinamos parašytos komandų sekos, siekiama tobulinti.
5–6 klasių koncentras Gerindamas programą, atlieka keletą pakeitimų ir įsitikina, kad pakeista programa veikia. Įvykdo programą su mokytojo pateiktais duomenimis, samprotauja apie testavimo svarbą (B4.1). Pagal mokytojo nurodytus kriterijus nustato, kuris algoritmas juos atitinka. Mokytojui aptarus programos pradinius duomenis, parenka duomenis ir įvykdo programą (B4.2). Tobulina uždavinio sprendimą – algoritmą ir programą. Testuoja programą, parenka kontrolinius duomenis (B4.3). Siūlo galimus programos tobulinimus, argumentuoja, padedamas juos įgyvendina. Argumentuodamas parenka testavimui skirtus duomenis. Sudaro tiek testų rinkinių, kad galėtų įsitikinti programos teisingumu (B4.4).

Programos testavimas ir tobulinimas. 5–6 klasių koncentras.

Apibrėžiama programos testavimo sąvoka. Aiškinamasi testavimo svarba įsitikinant, kad programa atlieka tai, kas buvo nurodyta uždavinio sąlygoje. Apibrėžiama kontrolinių duomenų sąvoka, aptariama, kuo šie duomenys svarbūs programai. Mokomasi testuoti ir taisyti programas, parinkti joms kontrolinių duomenų rinkinius. Aiškinamasi, kad tam pačiam uždaviniui galima sukurti keletą skirtingų programų.
7–8 klasių koncentras Testuoja programą su mokytojo pateiktais duomenimis ir vertina programos rezultatų teisingumą (B4.1). Padedamas sudaro testų rinkinius ir testuoja programą. Vertina programos patogumą naudotojui (B4.2). Kritiškai vertina programos rezultatus, jų pateikimą, patogumą naudotojui (B4.3). Vertina ir tobulina programos sąsają su naudotoju (B4.4).

Programos derinimas. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama, kaip derinamos programos, kodėl programų derinimas laikomas vienu svarbiausių programos kūrimo etapų. Prisimenama, kad programose dažnai būna klaidų, kad jas aptikti galima derinant programą – testuojant, vykdant pažingsniui, stebint tarpinius rezultatus. Aptariama komentavimo svarba. Nagrinėjamos testavimo priemonės parinktoje programavimo aplinkoje.

Programos rezultatų pateikimas. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi numatyti uždavinio sprendimo rezultatus ir pasirinkti jų pateikimo formą: skaičiais, tekstu, diagramomis ir pan. Diskutuojama apie rezultatų pateikimo patogumą naudotojui.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Skaito tvarkingai dokumentuotas programas ir paaiškina, kas aprašoma programos dokumentacijoje. Tikrina programą pagal pateiktą testavimo strategiją, komentuoja pastebėtus netikslumus (B4.1). Skiria naudotojo ir programuotojo dokumentacijas, paaiškina esminius skirtumus. Komentuoja savo programos kodą. Tikrina programą pagal pateiktą testavimo strategiją, randa klaidas ir jas taiso (B4.2). Atlieka programos dokumentavimą. Derina programą, vertina algoritmo efektyvumą (B4.3). Diskutuoja apie programos dokumentaciją, nurodo darbus, reikalingus norint perduoti programinę įrangą naudotojui. Kuria programos testavimo strategiją. Įvardija, koks testų rinkinys ką tikrina. Diskutuoja apie algoritmo efektyvumo matavimą (B4.4).

Programos išbaigtumas ir dokumentavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenamas programų derinimas. Gilinamasi į programos išbaigtumo svarbą: programa turi būti patikrinta testais taikant įvairius testų rinkinius, tinkamai dokumentuota. Kreipiamas dėmesys į skaičiavimų greitį, pristatoma algoritmo efektyvumo sąvoka. Aptariamas klaidų neišvengiamumas programose, įvardijami klaidų tipai, skiriamos sintaksės ir loginės (semantinės) klaidos. Tinkamas programų dokumentavimas iliustruojamas gerai dokumentuotų programų pavyzdžiais. Aptariamos dokumentavimo dalys (trumpas programos pristatymas, detalus funkcijų pristatymas, programos ypatumai, ribojimai, reikalavimai pradiniams duomenims ir pan.). Išsiaiškinama, kuo skiriasi naudotojo ir programuotojo dokumentacija.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Modifikuoja savo ir kitų kuriamas programas (B4.1). Modifikuoja savo ir kitų kuriamas programas. Naudoja grupinio programavimo įrankius (B4.2). Modifikuoja, papildo funkcijomis savo ir kitų kuriamas programas. Naudoja grupinio programavimo įrankius (B4.3). Modifikuoja, papildo funkcijomis, optimizuoja savo ir kitų kuriamas programas. Efektyviai naudoja grupinio programavimo įrankius (B4.4).

Algoritmai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prisimenami sumos, sandaugos, kiekio, vidurkio skaičiavimo, paieškos algoritmai. Susipažįstama su rikiavimo, reikšmės paieškos nerikiuotame ir rikiuotame masyve, reikšmių šalinimo iš masyvo, masyvo papildymo naujomis reikšmėmis algoritmais.

Grupinio programavimo sistemos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi darbo pasidalijimo, naudojant atskiras programos dalis (procedūras, funkcijas, klases, modulius, bibliotekas). Pristatomi grupinio programavimo įrankiai (pavyzdžiui, versijų kontrolės sistema git, projektų valdymo sistemos Jira, Trello, vienalaikio programavimo sistema). Mokomasi prisijungti prie draugo kuriamo projekto, skaityti, analizuoti, ieškoti klaidų, modifikuoti ne savo rašytą programos tekstą.

Programų testavimas ir taisymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi Unit testų svarba projektuose. Diskutuojama apie testavimo strategijas, aiškinamasi, kuo skiriasi įprasti ir ekstremalūs testiniai duomenys. Konstruojami testinių duomenų rinkiniai, mokomasi naudojantis šiais rinkiniais ieškoti klaidų ir jas taisyti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Nurodo kasdienio gyvenimo veiksmus, kurie atliekami žingsniais (B1.1). Nurodo kasdienio gyvenimo veiksmus žingsniais ar komandomis (B1.2). Aptaria, kaip atliekami kasdieniai veiksmai, nurodo juos žingsniais ar komandomis (B1.3). Susieja kasdienius veiksmus su algoritmo samprata, išskiria ir paaiškina žingsnius ir komandas (B1.4).

Komandos samprata. 1–2 klasių koncentras.

Sprendžiami uždaviniai nusakant atliekamus žingsnius, vartojamos taisyklingos sąvokos. Mokomasi nurodyti ar pavaizduoti, kokius žingsnius reikia atlikti norint gauti tam tikrą rezultatą (pavyzdžiui, kaip padaryti nuotrauką skaitmeniniu įrenginiu, kaip sudaryti veiksmažodžių grandinę rašinėliui rašyti, kaip pagaminti patiekalą, kaip sudėti ir atimti skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, kaip pasitikrinti sudėtį atimtimi, o atimtį – sudėtimi). Palaipsniui įvedama komandos sąvoka – aiškūs nurodymai veiksmams atlikti, pavyzdžiui, eiti priekin, suktis dešinėn, kairėn, imti daiktą. Atliekamos praktinės užduotys, skatinančios algoritminį, informatinį mąstymą – komandų taikymą ir atlikimą, žingsnių numatymą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Pateiktuose algoritmų pavyzdžiuose randa komandas, logines operacijas (B2.1). Atpažįsta komandų sekas, pasirinkimo komandą, logines operacijas: NE, IR, ARBA (B2.2). Atpažįsta ir vykdo komandų sekas, pasirinkimo komandą, skiria logines operacijas: NE, IR, ARBA (B2.3). Atrenka ir taiko tinkamas komandas, logines operacijas įprasto konteksto uždaviniams spręsti, paaiškina gautus rezultatus ir vykdymo eigą (B2.4).

Komandų sekos ir pasirinkimo (šakojimo) komanda. 1–2 klasių koncentras.

Aptariami pateikti įvairūs algoritminiai uždaviniai, užrašyti piešiniais, žodžiais arba simboliais. Nagrinėjama, kaip atliekamos nuoseklios komandų sekos. Pasinaudojus konkrečiais pavyzdžiais išsiaiškinamas paprasčiausias pasirinkimo (šakojimo) komandos atvejis (JEI–TAI). Kreipiamas dėmesys į pasirinkimo komandos ypatumus: atliekami veiksmai priklauso nuo nurodytos sąlygos, kada kuriuos veiksmus reikės atlikti. Mokomasi vykdyti nurodytą komandų seką (esant ir pasirinkimo komandai), gauti ir aptarti rezultatą. Sudaromos sąlygos atlikti pateiktą algoritmą (žodžiais užrašytą, piešiniais, simboliais pavaizduotą komandų seką) ir gauti rezultatą (pavyzdžiui, pagal duotas komandas nurodyti robotui kelią languotame stačiakampiame lauke).

Loginės operacijos: NE, IR, ARBA. 1–2 klasių koncentras.

Aptariamos loginės operacijos. Tyrinėjamos įvairios situacijos ir sprendžiamos loginės užduotys. Aptariami teisingų ir neteisingų teiginių pavyzdžiai, kuriuose yra loginių operacijų NE, IR, ARBA. Skatinamas samprotavimas ir argumentavimas, siekiant teiginių logikos. Išsiaiškinami loginių operacijų (IR, ARBA) skirtumai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Atpažįsta pateiktų komandų vykdymą, nurodo jų rezultatus (B3.1). Naudodamasis netiesiogine pagalba sudaro ir vykdo komandų sekas, naudojasi žaidybinėmis programavimo priemonėmis (B3.2). Sudaro ir vykdo komandų sekas, naudojasi žaidybinėmis programavimo priemonėmis (B3.3). Sudaro, tobulina ir vykdo komandų sekas, paaiškina žaidybinių programavimo priemonių naudojimą (B3.4).

Žaidybinės programavimo priemonės. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su viena ar keliomis žaidybinėmis programavimo priemonėmis (tai gali būti kompiuterio programa, bet gali būti ir fizinės priemonės, pavyzdžiui, robotukai, kortelės, specialūs stalo žaidimai). Orientuojamasi į žaidimus, fizines veiklas. Naudojant edukacines aplinkas (pavyzdžiui, ScratchJr, Scottie Go!, Bee-Bot ar Blue-bot robotukus) kuriamos komandų sekos, žaidžiami edukaciniai žaidimai (pavyzdžiui, Blockly Games, Robozzle, Lightbot Jr, SpriteBox, Bebro žaidimo kortelės).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Atpažįsta nurodytas klaidas komandų sekose (B4.1). Ieško klaidų komandų sekose, jas taiso naudodamasis netiesiogine pagalba (B4.2). Randa klaidas komandų sekose ir jas taiso (B4.3). Paaiškina surastas klaidas komandų sekose, siūlo taisymo būdus, įsitikina pataisytos komandų sekos teisingumu (B4.4).

Klaidų atpažinimas. 1–2 klasių koncentras.

Aptariama ir reflektuojama, kad klaidos yra normali kūrybinio proceso dalis, kad klaidų nereikia baimintis – jas reikia aptikti ir taisyti. Mokomasi patikrinti sukurtus sprendimus, taisyti nurodytas klaidas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Nurodo, ką atlieka vienas ar kitas nurodytas kasdienės artimos aplinkos algoritmas ar programa (B1.1). Aptaria nurodytus algoritmų, programų pavyzdžius iš kasdienės artimos aplinkos (B1.2). Pateikia ir apibūdina algoritmų, programų pavyzdžius iš kasdienės aplinkos (B1.3). Randa, paaiškina ir palygina kasdienės aplinkos algoritmų, programų pavyzdžius, įžvelgia jų naudą (B1.4).

Algoritmo samprata. 3–4 klasių koncentras.

Aptariamos praktinės užduotys ir konkrečios komandų sekos. Primenamos judėjimo komandos (pavyzdžiui, priekin, atgal, aukštyn, žemyn), posūkio komandos (pavyzdžiui, kairėn, dešinėn), aptariama pasirinkimo komanda (JEI–TAI), iš komandų sudaromos sekos. Susipažįstama su įvairiais algoritmais iš mokinių artimos aplinkos: namų, mokyklos, kitų dalykų pamokų. Algoritmų pavyzdžiai: kasdienės dienotvarkės sudarymas, sumuštinio su kumpiu ir sūriu gaminimo receptas, kelio iš namų į mokyklą planavimas, nurodyto ilgio atkarpos languotame popieriuje braižymas, veiksmų seka patikrinti, ar skaičius yra paprasčiausios nelygybės x < a arba x > a sprendinys, nurodymas, kaip orientuotis pagal Saulę. Galima užduotis – pateikti savų algoritminių uždavinių ir siūlyti jų sprendimus.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Pateiktuose pavyzdžiuose atpažįsta ir nurodo pasirinkimo (šakojimo) ir kartojimo komandas (B2.1). Atpažįsta ir naudoja pasirinkimo (šakojimo) ir kartojimo komandas (B2.2). Taiko ir paaiškina pasirinkimo (šakojimo) ir kartojimo komandas (B2.3). Pastebi ir naudoja pasirinkimo (šakojimo) ir kartojimo komandas, taiko jas įvairiose žaidybinėse programose (B2.4).

Sudėtingesnė pasirinkimo (šakojimo) komanda. 3–4 klasių koncentras.

Aptariama sudėtingesnė pasirinkimo (šakojimo) komanda, kai vartojami du pasirinkimai (pavyzdžiui, JEI–TAI–KITAIP). Nagrinėjami pavyzdžiai iš kasdienės aplinkos, aptariamos pasirinkimo sąlygos. Mokomasi vaizduoti pasirinkimo komandas sutartiniais ženklais ar schemomis.

Kartojimo komanda. 3–4 klasių koncentras.

Nagrinėjami algoritmų, pavaizduotų sutartiniais ženklais ar schemomis, pavyzdžiai. Susipažįstama su kartojimo komanda ir kartojimo veiksmų vaizdavimo galimybėmis. Sprendžiami uždaviniai, kuriuose reikia atlikti komandų sekas, pasirinkimo ir kartojimo komandas. Aptariama veiksmų eiga rezultatui pasiekti. Algoritmuose mokomasi naudotis sutartiniais žymenimis: sutartiniais ženklais, schemomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Naudodamas pateiktą pavyzdį sprendžia uždavinį, pritaiko nurodytą algoritmą, skaido į mažesnes dalis (B3.1). Naudodamas nurodymus sprendžia uždavinį, pritaiko algoritmą, skaido į mažesnes dalis (B3.2). Sprendžia uždavinį, sudaro ar pritaiko algoritmą, skaido į mažesnes dalis (B3.3). Savarankiškai pasirenka ir sprendžia uždavinius, sudaro ar pritaiko įvairius algoritmus, skaido ir išreiškia mažesnėmis dalimis (B3.4).

Algoritmo skaidymas. 3–4 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kaip didesnį uždavinį skaidyti į mažesnes dalis. Prisimenamas uždavinio sprendimo skaidymas žingsniais, taikomos pasirinkimo, kartojimo komandos ir jų sekos, loginės operacijos. Aptariamas kalbos ar ženklų tikslumas, aiškumas, kad vykdytojas (pavyzdžiui, robotas) vienareikšmiškai suprastų ir atliktų nurodytas komandas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Tikrina, kaip veikia algoritmas: atlieka veiksmus ir gauna rezultatą. Padedamas taiso nurodytas klaidas komandų sekose, algoritmuose (B4.1). Naudodamas nurodymus tikrina, ar algoritmas (programa) pateikia numatytus rezultatus. Taiso ir paaiškina nurodytas klaidas komandų sekose, algoritmuose (B4.2). Tikrina, ar algoritmas, programa pateikia numatytus rezultatus. Aptinka ir taiso klaidas komandų sekose, algoritmuose (B4.3). Parengia testus ir tikrina, ar algoritmas, programa atlieka norimus veiksmus ir pateikia numatytus rezultatus. Ieško, aptinka ir taiso klaidas komandų sekose, algoritmuose, atsižvelgia į kontekstą (B4.4).

Sprendimo teisingumo tikrinimas, klaidų radimas ir taisymas. 3–4 klasių koncentras.

Aptariama uždavinio sprendimo strategija: idėjos formulavimas, žingsnių sekos sudarymas, patikrinimas, ar teisingai suprasta sąlyga, ar gautas norimas rezultatas, sprendimo pristatymas. Mokomasi patikrinti užbaigtą uždavinio sprendimą, ieškoti klaidų ir jas taisyti Kritiškai vertinamos parašytos komandų sekos, siekiama tobulinti.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Pateikia pavyzdžių apie kompiuterių taikymą realaus gyvenimo problemoms spręsti (B1.1). Pateikia pavyzdžių iš artimos aplinkos, kaip kompiuteriai palengvina žmogaus darbą ir tinka įvairioms problemoms spręsti (B1.2). Aptaria sprendimų (algoritmų ir programų) automatizavimą, pagrindžia pavyzdžiais (B1.3). Diskutuoja apie kompiuterių ir skaitmeninių technologijų taikymą įvairioms problemoms spręsti. Paaiškina automatizavimo svarbą ir galimybes, aptaria naujausias technologijas (B1.4).

Programų samprata ir vykdymas. 5–6 klasių koncentras.

Apibrėžiama programos sąvoka, palyginama su algoritmo ir komandų sekos sąvokomis. Mokomasi orientuotis programavimo aplinkoje, rasti reikiamas komandas, atpažinti rezultatus, paaiškinti programos vykdymo eigą. Susipažįstama su parinkta programavimo aplinka (ji turėtų būti lengvai valdoma, aiškiai atspindėti pagrindines programavimo konstrukcijas, leisti nuosekliai vykdyti programas stebint reikšmių kitimą), aptariamos jos dalys, randamos pagrindinės komandos, atpažįstami rezultatai, vykdomos programos. Išsiaiškinama programos vykdymo eiga: programos komandos vykdomos paeiliui, eilutė po eilutės, nors yra komandų, kurios keičia šį eiliškumą (pavyzdžiui, pasirinkimo ir kartojimo komandos).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedamas naudojasi programavimo aplinka, randa nurodytas komandas, atpažįsta rezultatus (B2.1). Padedamas atlieka nurodytus veiksmus programavimo aplinkoje, randa reikiamas komandas, atpažįsta rezultatus, vykdo pateiktą programą (B2.2). Programavimo aplinkoje randa reikiamas komandas, paaiškina programos vykdymo eigą, parodo rezultatus (B2.3). Savarankiškai naudojasi programavimo aplinka, randa ir taiko uždaviniams spręsti tinkamas komandas, paaiškina gautus rezultatus ir programos vykdymo eigą (B2.4).

Sprendimų automatizavimo samprata. 5–6 klasių koncentras.

Aptariami įvairių sričių pramonės, žemės ūkio, kasdienės veiklos automatizavimo pavyzdžiai. Rengiami nedideli projektai įvairiomis temomis (pavyzdžiui, kaip skalbia ar džiovina skalbimo mašina, kokie robotai, kiti automatizuoti prietaisai yra mokinių namuose). Aptariamos ir tyrinėjamos mokiniams aktualios temos (pavyzdžiui, robotai, dronai, mikrovaldikliai).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedamas kuria programas, atpažįsta aritmetines ir logines operacijas, kintamuosius, pasirinkimo, kartojimo komandas. Vykdo kelių veiksmų paprogrames, paaiškina jų veiksmus (B3.1). Pagal pavyzdį kuria programas naudodamas aritmetines ir logines operacijas, kintamuosius, pasirinkimo, kartojimo komandas. Padedamas aprašo ir vykdo kelių veiksmų paprogrames, nagrinėja jų funkcionalumą (B3.2). Kuria programą, aprašo ir vykdo kelių veiksmų paprogrames, paaiškina jų funkcionalumą (B3.3). Kuria ir tobulina programas, naudoja ir paaiškina aritmetines ir logines operacijas, keičia valdymo struktūras. Diskutuoja, kokios paprogramės gali būti sukurtos, paaiškina reikalingą funkcionalumą (B3.4).

Programų kūrimas. 5–6 klasių koncentras.

Aptariama uždavinio sprendimo eiga ir norimi rezultatai. Mokomasi parinkti ir kurti programas uždaviniams spręsti (pavyzdžiui, braižyti figūras, ornamentus). Diskutuojama apie kasdienės aplinkos problemas ir jų galimus sprendimo kelius, keliami klausimai apie programavimo konstrukcijų parinkimą, programos vykdymą. Mokomasi naudoti aritmetines ir logines operacijas, pasirinkimo, kartojimo komandas, jų sekas.

Uždavinio skaidymas, paprogramės. 5–6 klasių koncentras.

Aptariamas uždavinio skaidymas į dalis, į atskirus veiksmus, ypač, jei jie pasikartoja šiame ar kituose uždaviniuose. Prisimenama, kaip sprendžiami didesni uždaviniai, jų skaidymas į mažesnes dalis. Mokomasi savarankiškas dalis užrašyti paprogramėmis, užrašyti kreipinius, derinti paprogrames tarpusavyje.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Gerindamas programą, atlieka keletą pakeitimų ir įsitikina, kad pakeista programa veikia. Įvykdo programą su mokytojo pateiktais duomenimis, samprotauja apie testavimo svarbą (B4.1). Pagal mokytojo nurodytus kriterijus nustato, kuris algoritmas juos atitinka. Mokytojui aptarus programos pradinius duomenis, parenka duomenis ir įvykdo programą (B4.2). Tobulina uždavinio sprendimą – algoritmą ir programą. Testuoja programą, parenka kontrolinius duomenis (B4.3). Siūlo galimus programos tobulinimus, argumentuoja, padedamas juos įgyvendina. Argumentuodamas parenka testavimui skirtus duomenis. Sudaro tiek testų rinkinių, kad galėtų įsitikinti programos teisingumu (B4.4).

Programos testavimas ir tobulinimas. 5–6 klasių koncentras.

Apibrėžiama programos testavimo sąvoka. Aiškinamasi testavimo svarba įsitikinant, kad programa atlieka tai, kas buvo nurodyta uždavinio sąlygoje. Apibrėžiama kontrolinių duomenų sąvoka, aptariama, kuo šie duomenys svarbūs programai. Mokomasi testuoti ir taisyti programas, parinkti joms kontrolinių duomenų rinkinius. Aiškinamasi, kad tam pačiam uždaviniui galima sukurti keletą skirtingų programų.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Pateikia įvairios paskirties programų pavyzdžių (B1.1). Pateikia programų taikymo pavyzdžių įvairiems dalykams (B1.2). Aptaria algoritmų ir programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą (B1.3). Diskutuoja apie programų kūrimo tikslus, duomenų ir programų sąveiką, integralumą (B1.4).

Kompiuterių raida, algoritmai ir programos. 7–8 klasių koncentras.

Apžvelgiama kompiuterių istorija (pavyzdžiui, surengiama kompiuterių raidos paroda, parengiamas mokomasis plakatas, lankstinukas). Išsamiau aptariama problemų sprendimo automatizavimo svarba ir kompiuterinių technologijų vaidmuo (pavyzdžiui, peržiūrima vaizdinė medžiaga apie Tiuringo mašiną ar pan., rengiamos ekskursijos į įmones). Aptariamos algoritmų ištakos, susiejamos su matematikos temomis, susipažįstama su algoritmais informatikoje (pavyzdžiui, Euklido, paieškos algoritmai), mokomasi skaityti ir vykdyti algoritmus pažingsniui.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Padedamas naudojasi programavimo kalbos konstrukcijomis, atkartoja mokytojo veiksmus programavimo aplinkoje (B2.1). Užrašo kelių eilučių algoritmus naudodamas programavimo konstrukcijas ir padedamas naudojasi programavimo aplinka (B2.2). Spręsdamas problemas naudoja programavimo kalbos konstrukcijas ir aplinką (B2.3). Randa ir išbando įvairias programavimo aplinkos funkcijas, eksperimentuoja su programavimo kalbos konstrukcijomis (B2.4).

Programavimo kalbos konstrukcijos. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama parinkta tekstinė programavimo kalba, prisimenamos konstrukcijos: aritmetinės ir loginės operacijos, pasirinkimo ir kartojimo komandos. Aiškinamasi kintamojo konstrukcija, reikšmių priskyrimas.

Programavimo aplinka. 7–8 klasių koncentras.

Susipažįstama su programavimo aplinka parinktai tekstinei programavimo kalbai. Išbandomi programų pavyzdžiai, atliekami nedideli pakeitimai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Padedamas kuria programą nurodytai problemai spręsti (B3.1). Pasirinkęs problemą, padedamas kuria programą (B3.2). Problemai spręsti kuria programas, parenka ir taiko tinkamus algoritmus (B3.3). Kuria uždavinį, naudodamas žinomus algoritmus užrašo jo sprendimą programa (B3.4).

Algoritmų parinkimas. 7–8 klasių koncentras.

Aptariami klasikinių algoritmų pavyzdžiai (dalybos, paieškos, rikiavimo). Diskutuojama apie žinomų algoritmų naudojimą ir pritaikymą konkretiems uždaviniams spręsti. Susipažįstama su algoritmų efektyvumo, optimizavimo problemomis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Testuoja programą su mokytojo pateiktais duomenimis ir vertina programos rezultatų teisingumą (B4.1). Padedamas sudaro testų rinkinius ir testuoja programą. Vertina programos patogumą naudotojui (B4.2). Kritiškai vertina programos rezultatus, jų pateikimą, patogumą naudotojui (B4.3). Vertina ir tobulina programos sąsają su naudotoju (B4.4).

Programos derinimas. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama, kaip derinamos programos, kodėl programų derinimas laikomas vienu svarbiausių programos kūrimo etapų. Prisimenama, kad programose dažnai būna klaidų, kad jas aptikti galima derinant programą – testuojant, vykdant pažingsniui, stebint tarpinius rezultatus. Aptariama komentavimo svarba. Nagrinėjamos testavimo priemonės parinktoje programavimo aplinkoje.

Programos rezultatų pateikimas. 7–8 klasių koncentras.

Mokomasi numatyti uždavinio sprendimo rezultatus ir pasirinkti jų pateikimo formą: skaičiais, tekstu, diagramomis ir pan. Diskutuojama apie rezultatų pateikimo patogumą naudotojui.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Nurodo realaus gyvenimo problemas, sprendžiamas kompiuteriu, aptaria uždavinių formuluočių problemiškumą (B1.1). Atpažįsta realaus gyvenimo problemas, kurių sprendimus galima automatizuoti, nurodo netikslumus uždavinių formuluotėse (B1.2). Aptaria realaus gyvenimo problemas, kurių sprendimą galima automatizuoti, įvardija sprendžiamų uždavinių formulavimo galimus sunkumus (daugiaprasmiškumą, netikslumą) (B1.3). Kritiškai vertina, ar realaus gyvenimo problemos sprendimas tinkamas automatizuoti. Formalizuoja užduotį (B1.4).

Problemų sprendimo automatizavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Pristatomi pavyzdžiai problemų, kurių sprendimus nesunku automatizuoti, diskutuojama, kodėl ne visų problemų sprendimai lengvai automatizuojami. Susipažįstama su skaičiavimo laiko, atminties ribomis, diskutuojama apie galimus dalinius sprendimus. Mokomasi kritiškai vertinti norimų spręsti problemų formuluotes, ieškoti ir šalinti netikslumus, daugiaprasmiškumą, pertekliškumą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Įvardija, kad duomuo gali būti išorinis (B2.1). Nurodo, kaip duomenys nuskaitomi ir išvedami į išorę (pavyzdžiui, failą) (B2.2). Spręsdamas problemas naudoja išorinius duomenis (B2.3). Darbui su išoriniais duomenimis kuria paprogrames (B2.4).

Išorinių duomenų naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami būdai kuriamoje programoje naudoti išorinius pradinius duomenis, formuoti išorinius rezultatus, analizuojamos išorinių duomenų skaitymo ir rašymo konstrukcijos. Aiškinamasi, kuo skiriasi paketinis duomenų apdorojimas nuo interaktyviojo duomenų apdorojimo. Aptariama duomenų parengimo automatizuotam skaitymui problema. Sprendžiant uždavinius mokomasi rašyti, vykdyti ir testuoti programas, kurios naudotų išorinius duomenis.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Nagrinėja programų su paprogramėmis pavyzdžius, nurodo jų ryšius. Padedamas naudoja parašytas paprogrames, nurodo keletą duomenų struktūrų (B3.1). Detalizuoja pateiktą uždavinį, nurodo reikalingus žingsnius jam spręsti, atpažįsta galimas paprogrames. Padedamas rašo paprogrames ir jas naudoja. Parenka tinkamas duomenų struktūras (duomenų masyvus, simbolių eilutes) (B3.2). Projektuoja programą, naudoja paprogrames su parametrais (B3.3). Rašo programas taikydamas smulkinimo (iš viršaus žemyn) metodą. Tinkamai aprašo, komentuoja paprogramių veikimą. Kuria paprogrames, kurios grąžina rezultatus (B3.4).

Programų projektavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariamas inžinerinis programų projektavimo ciklas: problemos formulavimas, projektavimas, programavimas, derinimas, dokumentavimas, tobulinimas. Prisimenamas uždavinio skaidymas į smulkesnes dalis. Diskutuojama apie smulkinamojo programavimo metodą „Skaldyk ir valdyk“, kai nuo visos problemos sprendimo palaipsniui pereinama prie atskirų jos dalių sprendimo. Ši strategija lyginama su stambinimo programavimo metodu, kai sujungiamos seniau sukurtos programos dalys. Aptariamos galimybės pasidalinti darbus keliems programuotojams, panaudoti jau parašytus algoritmus.

Paprogramės. Parametrai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenama paprogramės sąvoka, lyginama su matematikos funkcijomis. Apibrėžiamos formaliojo ir faktinio parametrų sąvokos. Analizuojami pavyzdžiai, kai parametru perduodama reikšmė ir kai parametru perduodamas kintamojo adresas.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Skaito tvarkingai dokumentuotas programas ir paaiškina, kas aprašoma programos dokumentacijoje. Tikrina programą pagal pateiktą testavimo strategiją, komentuoja pastebėtus netikslumus (B4.1). Skiria naudotojo ir programuotojo dokumentacijas, paaiškina esminius skirtumus. Komentuoja savo programos kodą. Tikrina programą pagal pateiktą testavimo strategiją, randa klaidas ir jas taiso (B4.2). Atlieka programos dokumentavimą. Derina programą, vertina algoritmo efektyvumą (B4.3). Diskutuoja apie programos dokumentaciją, nurodo darbus, reikalingus norint perduoti programinę įrangą naudotojui. Kuria programos testavimo strategiją. Įvardija, koks testų rinkinys ką tikrina. Diskutuoja apie algoritmo efektyvumo matavimą (B4.4).

Programos išbaigtumas ir dokumentavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenamas programų derinimas. Gilinamasi į programos išbaigtumo svarbą: programa turi būti patikrinta testais taikant įvairius testų rinkinius, tinkamai dokumentuota. Kreipiamas dėmesys į skaičiavimų greitį, pristatoma algoritmo efektyvumo sąvoka. Aptariamas klaidų neišvengiamumas programose, įvardijami klaidų tipai, skiriamos sintaksės ir loginės (semantinės) klaidos. Tinkamas programų dokumentavimas iliustruojamas gerai dokumentuotų programų pavyzdžiais. Aptariamos dokumentavimo dalys (trumpas programos pristatymas, detalus funkcijų pristatymas, programos ypatumai, ribojimai, reikalavimai pradiniams duomenims ir pan.). Išsiaiškinama, kuo skiriasi naudotojo ir programuotojo dokumentacija.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Aptaria pateiktą realaus pasaulio problemą, nurodo galimą sprendimą (B1.1). Atpažįsta nesunkiai kompiuteriu sprendžiamas realaus pasaulio problemas, diskutuoja apie nurodytą informacinį įrankį (programą) ir pateikia galimo sprendimo idėją (B1.2). Atrenka nesunkiai kompiuteriu sprendžiamas realaus pasaulio problemas, surenka informaciją apie reikiamą informacinį įrankį (programą) ir pateikia galimo sprendimo idėją (B1.3). Savarankiškai suranda nesunkiai kompiuteriu sprendžiamas realaus pasaulio problemas, pasirenka reikiamą informacinį įrankį (programą), pateikia ir paaiškina galimo sprendimo idėją (B1.4).

Programinės įrangos projektavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi rengti programinės įrangos specifikaciją (reikalavimus, kuriuos turi atitikti programinė įranga), aptariami galimi sprendimai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Pasirenka ir naudoja programai reikalingas duomenų struktūras. Naudojasi tekstiniais failais kaip duomenų šaltiniu (B2.1). Kuria ir (ar) naudoja programai reikalingas duomenų struktūras. Naudojasi įvairiais duomenų šaltiniais (pavyzdžiui, tekstiniais failais, internetu) (B2.1). Kuria ir (ar) naudoja programai reikalingas duomenų struktūras (taip pat ir abstrakčiąsias). Naudojasi įvairiais duomenų šaltiniais (pavyzdžiui, tekstiniais failais, jutikliais, internetu) (B2.3). Kuria, naudoja ir modifikuoja programai reikalingas duomenų struktūras (taip pat ir abstrakčiąsias). Derina įvairius duomenų šaltinius (B2.4).

Duomenų struktūrų naudojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibrėžiama duomenų tipo sąvoka. Mokomasi naudotis vienmačiu masyvu (sąrašu), tekstine eilute. Analizuojant steko realizaciją masyvu aiškinamasi, kaip kuriamos abstrakčios duomenų struktūros. Kuriamos programos nesudėtingiems skaičiavimams, taikomosioms užduotims spręsti. Taikomi įvairūs duomenų tipai, akcentuojamas tekstinių eilučių ir masyvų naudojimas.

Darbas su tekstinių duomenų srautais. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi skaityti iš tekstinių failų ir į juos rašyti įvairių tipų duomenis. Susipažįstama su atviraisiais duomenų formatais (pavyzdžiui, CSV, HTML, XML, JSON). Mokomasi skaityti duomenis iš failų, interneto svetainių, išorinių įrenginių (pavyzdžiui, Arduino nuoseklaus prievado) analizuojant tekstą ir (ar) taikant paprogramių bibliotekas.

Duomenų struktūrų naudojimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi naudotis standartinėmis pasirinktos programavimo kalbos duomenų struktūromis (klasėmis), abstrakčiomis duomenų struktūromis (pavyzdžiui, stekas, eilė, sąrašas, dinaminis masyvas, asociatyvusis masyvas). Susipažįstama su šiems duomenų tipams programavimo kalboje realizuotais veiksmais. Kuriamos sudėtinės duomenų struktūros (pavyzdžiui, struktūrų (klasių) masyvas (sąrašas), masyvas (sąrašas) struktūroje (klasėje).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Pateikia programinės įrangos sąsajos projektą. Apibūdina ir parenka reikiamus algoritmus informacijai apdoroti (B3.1). Analizuoja programinės įrangos sąsajos naudotojo poreikius, pateikia sąsajos projektą. Apibūdina ir parenka reikiamus algoritmus informacijai apdoroti (B3.2). Analizuoja programinės įrangos sąsajos naudotojo poreikius, pateikia sąsajos projektą. Apibūdina ir kuria ar parenka reikiamus algoritmus informacijai apdoroti (B3.3). Analizuoja programinės įrangos sąsajos naudotojo poreikius, pateikia keletą alternatyvių sąsajos projektų. Kuria ir modifikuoja reikiamus algoritmus informacijai apdoroti (B3.4).

Naudotojų ir programuotojų bendravimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos užsakovų (naudotojų) ir programuotojų bendravimo problemos, mokomasi atpažinti lengviau sprendžiamas problemas. Kuriant nedidelius projektus mokomasi rasti potencialių užsakovų (naudotojų), išsiaiškinti duomenų šaltinius, pageidaujamus rezultatus. Projektai gali būti išplėtoti į brandos darbus.

Projektavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prisimenamas inžinerinis programų projektavimo ciklas. Kuriami nedidelės apimties taikomieji projektai. Juos kuriant aiškinamasi, kokie naudotojo sąsajos poreikiai. Piešiama ir pristatoma tekstinės ar grafinės naudotojo sąsajos schema, vėliau ji realizuojama pasirinkta programavimo kalba.

Algoritmai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pristatomi dvejetainės paieškos, trumpiausio kelio algoritmai. Aptariama euristinio algoritmo sąvoka. Mokomasi užrašyti loginius reiškinius ir juos panaudoti masyvo (ar struktūrų (klasių) masyvo (sąrašo) rikiavimo, reikšmių paieškos, reikšmių šalinimo, reikšmių papildymo veiksmuose. Konstruojamos programos iš standartinių kalbos ir pačių parašytų rikiavimo, paieškos algoritmų, akcentuojant jų naudą kuriamai programai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras Modifikuoja savo ir kitų kuriamas programas (B4.1). Modifikuoja savo ir kitų kuriamas programas. Naudoja grupinio programavimo įrankius (B4.2). Modifikuoja, papildo funkcijomis savo ir kitų kuriamas programas. Naudoja grupinio programavimo įrankius (B4.3). Modifikuoja, papildo funkcijomis, optimizuoja savo ir kitų kuriamas programas. Efektyviai naudoja grupinio programavimo įrankius (B4.4).

Algoritmai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prisimenami sumos, sandaugos, kiekio, vidurkio skaičiavimo, paieškos algoritmai. Susipažįstama su rikiavimo, reikšmės paieškos nerikiuotame ir rikiuotame masyve, reikšmių šalinimo iš masyvo, masyvo papildymo naujomis reikšmėmis algoritmais.

Grupinio programavimo sistemos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi darbo pasidalijimo, naudojant atskiras programos dalis (procedūras, funkcijas, klases, modulius, bibliotekas). Pristatomi grupinio programavimo įrankiai (pavyzdžiui, versijų kontrolės sistema git, projektų valdymo sistemos Jira, Trello, vienalaikio programavimo sistema). Mokomasi prisijungti prie draugo kuriamo projekto, skaityti, analizuoti, ieškoti klaidų, modifikuoti ne savo rašytą programos tekstą.

Programų testavimas ir taisymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi Unit testų svarba projektuose. Diskutuojama apie testavimo strategijas, aiškinamasi, kuo skiriasi įprasti ir ekstremalūs testiniai duomenys. Konstruojami testinių duomenų rinkiniai, mokomasi naudojantis šiais rinkiniais ieškoti klaidų ir jas taisyti.

Ugdytis gebėjimus apdoroti duomenis ir informaciją: problemos (uždavinio) analizė, situacijos vertinimas, duomenų rinkimas, kaupimas, rūšiavimas, rikiavimas, grupavimas, informacijos paieška, tvarkymas, skaitmeninio turinio kokybės ir informacijos patikimumo vertinimas. Dažnai tai vadinama duomenų raštingumu, arba, akademiškiau, duomenų tyryba ar net duomenų mokslu. Duomenimis vadinami visi stebimi, renkami ir kaupiami artefaktai, skirti kuriai nors problemai spręsti. Tvarkydami, apdorodami duomenis kuriame informaciją. Šiuolaikiniame pasaulyje duomenys yra didelė vertybė, nes jais remiantis sprendžiamos įvairiausios realaus gyvenimo problemos. Duomenų svarbą lėmė spartus technologinių priemonių ir metodų tobulėjimas, patogios, visiems prieinamos technologijos, kurios leidžia automatizuotai rinkti, kaupti, rūšiuoti ir kitaip apdoroti duomenis. Milžiniški duomenų srautai kasdien renkami sveikatos, švietimo, prekybos, laisvalaikio ir kitose srityse, apdorojami realiuoju (tikruoju) realiu laiku, pateikiami sprendimai, įgalinantys kurti naujas paslaugas ir produktus. Duomenų mokslas, duomenų tyryba glaudžiai siejasi su neuroniniais tinklais ir dirbtiniu intelektu. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C3..
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Skiria duomenis: skaičius, raides, žodžius, tekstą (C1.1). Atpažįsta kelių rūšių duomenis: skaičius, raides, žodžius, tekstą, simbolius, vaizdus, garsus (C1.2). Pateikia įvairių rūšių duomenų pavyzdžių, juos apibūdina (C1.3). Apibūdina pateiktus duomenis, nurodo jų savybes (C1.4).

Pažintis su duomenimis. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su duomenų sąvoka. Aptariami kasdienės aplinkos duomenų pavyzdžiai: batų numeriai, drabužių dydžiai, prekių kainos parduotuvėje, mokyklos langų skaičius, turimų pieštukų kiekis pagal spalvas, surinktų sėklų ar lapų kiekis pagal rūšis, lego kaladėlių kiekis pagal formą ir pan.
3–4 klasių koncentras Aptaria pateiktus duomenų ir informacijos pavyzdžius. Pateikia duomenų vaizdavimo kompiuteryje pavyzdžių (C1.1). Nagrinėja nurodytus įvairių duomenų pavyzdžius ir nurodo skaitmeninių technologijų taikymą duomenis verčiant informacija. Aptaria duomenų vaizdavimo kompiuteryje pavyzdžius (C1.2). Pateikia įvairių rūšių duomenų pavyzdžių, susieja su informacija. Nagrinėja duomenų vaizdavimo kompiuteryje pavyzdžius (C1.3). Parenka ir apibūdina duomenų pavyzdžius, aptaria informacijos gavimą, skaitmeninių technologijų taikymą duomenis verčiant informacija. Paaiškina duomenų vaizdavimą kompiuteryje (C1.4).

Skaitmeninės technologijos kasdieniame gyvenime. 3–4 klasių koncentras.

Skaitmeninės technologijos kasdieniame gyvenime. Pateikiant įvairių rūšių pavyzdžius aptariamas duomenų ir informacijos skirtumas. Diskutuojama, kaip skaitmeninių technologijų naudojimas palengvina darbą su duomenimis ir informacija. Pateikiami ir aptariami duomenų pavyzdžiai iš kasdieninės aplinkos, kai naudojamos skaitmeninės technologijos.
5–6 klasių koncentras Padedamas aptaria duomenų laikymą ir tvarkymą kompiuteryje. Atpažįsta dvejetainius skaičius (C1.1). Nurodo duomenų ir algoritmų ryšį, aptaria duomenų laikymą ir tvarkymą kompiuteryje. Pateikia keletą duomenų kodavimo ir dvejetainių skaičių pavyzdžių (C1.2). Aptaria duomenų ir algoritmų ryšį, duomenų laikymą ir tvarkymą kompiuteryje. Aptaria duomenų kodavimą, dvejetainius skaičius (C1.3). Aptaria duomenų ir algoritmų ryšį, paaiškina duomenų laikymą ir tvarkymą kompiuteryje. Nagrinėja duomenų kodavimą, aiškinasi dvejetainių skaičių operacijas (C1.4).

Duomenų ir informacijos ryšys. 5–6 klasių koncentras.

Prisimenama, kas yra informacija, kas yra duomenys, kaip jie surenkami, kaip pateikiami kompiuteryje (bitais, skaičiais, simboliais, tekstu, vaizdu, garsu). Aiškinamasi lentelių svarba duomenims pateikti ir apibendrinti. Aptariama, kaip iš duomenų gaunama informacija. Analizuojami pavyzdžiai: duomenyse surandama mažiausia, didžiausia ir vidutinė reikšmė, pasikartojimų dažnis.

Duomenų kodavimas ir dvejetainiai skaičiai. 5–6 klasių koncentras.

Sprendžiant žaismingas užduotis susipažįstama su duomenų kodavimu ir dvejetainiais skaičiais. Stebint vaizdo įrašus ar naudojant didaktines dvejetainius skaičius vaizduojančias korteles nagrinėjami duomenų kodavimo pavyzdžiai.
7–8 klasių koncentras Padedamas apibūdina duomenų kodavimą kompiuteryje (C1.1). Apibūdina, kaip kompiuteryje vaizduojama ir koduojama informacija (C1.2). Tyrinėja įvairaus tipo duomenų kodavimą kompiuteriuose (C1.3). Diskutuoja apie informacijos kodavimą dvejetainiais skaičiais. Verčia skaičius iš dvejetainės į dešimtainę sistemą ir atgal (C1.4).

Duomenų kodavimas ir skaičiavimo sistemos kompiuteriuose. 7–8 klasių koncentras.

Prisimenamos duomenų rūšys: skaitiniai, tekstiniai, vaizdiniai (grafiniai), garsiniai, vaizdo įrašai (animacija), dvejetainiai skaičiai. Aptariami įvairūs duomenų kodavimo būdai, pateikiami pavyzdžiai, sprendžiamos kodavimo užduotys. Gilinamasi į duomenų kodavimą dvejetainiais skaičiais, lyginama su dešimtaine sistema. Aptariamas dvejetainio skaičiaus keitimo į dešimtainį algoritmas (ir dešimtainio į dvejetainį).
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

– (C1.1)

– (C1.2)

– (C1.3)

– (C1.4)

III–IV gimnazijos klasių koncentras

– (C1.1)

– (C1.2)

– (C1.3)

– (C1.4)

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Naudodamasis netiesiogine pagalba grupuoja ir rūšiuoja pateiktus duomenis (C2.1). Naudodamasis netiesiogine pagalba papildo pateiktus duomenis, juos grupuoja ir rūšiuoja. Paaiškina piešiniais pavaizduotų duomenų pavyzdžius (C2.2). Renka, grupuoja, rūšiuoja, tyrinėja duomenis. Paaiškina piešiniais ar diagramomis pavaizduotus duomenis (C2.3). Tyrinėja ir apibendrina įvairių rūšių duomenis pasirinktai problemai spręsti. Pavaizduoja juos piešiniais ar diagramomis (C2.4).

Duomenų rinkimas ir tvarkymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi rinkti ir rūšiuoti duomenis pagal vieną ar du nurodytus požymius. Daiktai grupuojami, klasifikuojami pagal vieną ar kelis nurodytus požymius (spalvą, dydį, formą, padėtį erdvėje ir kt.), daiktai dėliojami į eilę pagal tą patį požymį (spalvos intensyvumą, laiko kaitos sąvokas: vakar, šiandien, rytoj; praeityje, dabar, ateityje; para, savaitė, ir pan.). Mokomasi rinkti duomenis apie artimą aplinką (šeimą, draugus, klasę).

Duomenų vaizdavimas piešiniais, diagramomis. 1–2 klasių koncentras.

Aptariami konkretūs duomenų vaizdavimo pavyzdžiai: piešiniai, paveikslėliai, diagramos. Remiantis pateiktais duomenimis, atsakinėjama į klausimus. Supažindinama su stulpeline diagrama, mokomasi skaityti duomenis
3–4 klasių koncentras Pagal pateiktus nurodymus suranda duomenų dėsningumus, pastebi pasikartojimus ar duomenų trūkumą. Padedamas vaizduoja duomenis piešiniais (C2.1). Pastebi duomenų dėsningumus, atpažįsta pasikartojimus, nustato trūkstamus duomenis. Vaizduoja duomenis įvairiais piešiniais, stulpeline diagrama (C2.2). Pastebi duomenų dėsningumus, nustato pasikartojimus ir trūkstamus duomenis. Duomenis pavaizduoja piešiniais, lentelėmis, diagramomis, schemomis (C2.3). Tyrinėja duomenis, pastebi dėsningumus, juos nagrinėja, nustato pasikartojimus, trūkstamus duomenis. Duomenims pateikti naudoja įvairias vaizdavimo priemones (C2.4).

Duomenų kompiuteryje vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Pateikiami pavyzdžiai, kaip duomenys vaizduojami kompiuteryje (paveikslėlių vaizdavimas užpildytais kvadratėliais).

Dėsningumai duomenyse. 3–4 klasių koncentras.

Sprendžiamos užduotys, kuriose reikėtų pastebėti dėsningumus duomenyse, papildyti trūkstamais duomenimis, atpažinti pasikartojančias dalis. Mokoma tyrinėti pateiktus duomenis (pavyzdžiui, atrinkti duomenis pagal kelis nurodytus kriterijus, palyginti gautą informaciją, ją apibendrinti).

Duomenų vaizdavimas schemomis. 3–4 klasių koncentras.

Prisimenama, kaip duomenys vaizduojami piešiniais, paveikslėliais, diagrama. Aptariama, kaip pavaizduoti duomenis, informaciją schemomis (pavyzdžiui, kelią nuo namų iki mokyklos galima pavaizduoti schema). Susipažįstama, kaip sutvarkyti (pristatyti) duomenis lentele.
5–6 klasių koncentras Atrenka duomenis pateiktai problemai spręsti. Atpažįsta duomenų glaudinimo pavyzdžius (C1.2). Išgauna, atrenka, kaupia įvairių tipų duomenis pateiktai problemai spręsti. Aptaria pateiktus duomenų glaudinimo pavyzdžius (C2.2). Išgauna, atrenka, kaupia įvairių tipų duomenis pasirinktai problemai spręsti. Apibūdina duomenų glaudinimą, glaudina duomenis (C2.3). Kaupia, tyrinėja ir apibendrina įvairių tipų duomenis problemoms spręsti. Paaiškina duomenų glaudinimą, diskutuoja, kuriuos duomenis verta glaudinti (C2.4).

Duomenų tyrinėjimas. 5–6 klasių koncentras.

Prisimenama, kaip tyrinėti surinktus duomenis: rūšiuoti, grupuoti, atpažinti dėsningumus. Mokomasi duomenis tvarkyti kompiuteriu: surinkti (išgauti), atrinkti, kaupti, rūšiuoti, tyrinėti. Aptariama klaidų tikimybė duomenyse.

Duomenų glaudinimas. 5–6 klasių koncentras.

Naudojant pavyzdžius susipažįstama su duomenų glaudinimu. Aptariami iliustracijų ir teksto glaudinimo pavyzdžiai, sprendžiami šios temos uždaviniai. Palyginami keli to paties pavyzdžio glaudinimo būdai.
7–8 klasių koncentras Naudoja mokytojo nurodytas skaitmenines technologijas pateiktiems duomenims apdoroti. Pateikia ir paaiškina duomenų glaudinimo uždavinių pavyzdžius (C2.1). Naudodamasis netiesiogine pagalba tyrinėja nurodytų duomenų rinkinių sąryšius, pasitelkia skaitmenines technologijas, padedamas taiko statistiką. Padedamas sprendžia kelių tipų duomenų glaudinimo uždavinių pavyzdžius (C2.2). Tyrinėja duomenų sąryšius, pasitelkia skaitmenines technologijas, statistiką. Aptaria duomenų glaudinimo problemas (C2.3). Surenka ir apibendrina duomenis, pasitelkdamas skaitmenines technologijas, analizuoja duomenų sąryšius, daro statistika grindžiamas išvadas. Diskutuoja ir pasiūlo būdus, kaip duomenų statistinė analizė gali padėti juos glaudinti (C2.4).

Duomenų sąryšių tyrinėjimas. 7–8 klasių koncentras.

Tyrinėjant duomenis mokomasi taikyti statistinius metodus – remiamasi tuo, kas mokoma matematikos pamokose. Informatikos dalies susiejimas su matematikos statistikos mokymu yra naudingas integravimo pavyzdys, padedantis pamatyti statistikos ir skaičiuoklės naudingumą dirbant su dideliais duomenų kiekiais. Aptariama, kaip neteisingi duomenys gali paveikti galutinį rezultatą ar vesti prie klaidingų išvadų, daryti įtaką rezultatų kokybei. Duomenims laikyti ar apdoroti gali būti naudojamasi debesų technologijos priemonėmis.

Įvairaus tipo duomenų glaudinimas. 7–8 klasių koncentras.

Aptariamas duomenų glaudinimas prarandant dalį duomenų detalumo (taikoma grafikos, vaizdo ir garso duomenyse). Diskutuojama apie didelių duomenų kiekių perdavimą. Mokomasi glaudinti skaitinius, tekstinius, grafinius, vaizdinius, garsinius duomenis, naudojami įvairūs glaudinimo būdai.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pateikia rikiavimo, paieškos strategijų (algoritmų) pavyzdžių (C2.1).

Nagrinėja keletą rikiavimo, paieškos strategijų (algoritmų) (C2.2).

Tyrinėja duomenų rikiavimo, paieškos strategijas (algoritmus) (C2.3).

Spręsdamas uždavinius taiko tinkamas rikiavimo ir paieškos strategijas (algoritmus) (C2.4).

Duomenų rikiavimo, paieškos algoritmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenamas duomenų rikiavimas, paieška, diskutuojama apie jų taikymo sritį. Pasirinkta programavimo kalba ar pseudokodu analizuojami paieškos, rikiavimo algoritmų pavyzdžiai.
III–IV gimnazijos klasių koncentras Tyrinėja ir apibendrina apklausų duomenis ir išgauna reikalingą informaciją (C2.1). Tyrinėja ir apibendrina viešai prieinamus ir apklausų duomenis ir išgauna reikalingą informaciją (C2.2). Tyrinėja ir apibendrina viešai prieinamus ar automatizuotai renkamus duomenis ir išgauna reikalingą informaciją (C2.3). Tyrinėja ir apibendrina viešai prieinamus ar automatizuotai renkamus duomenis, išgauna reikalingą informaciją ir ją taiko prognozavimui. Aptaria informacijos ir žinių sąryšį (C2.4).

Duomenų rinkimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi rinkti duomenis iš įvairių šaltinių: atvirų duomenų (pavyzdžiui, https://data.gov.lt, https://data.europa.eu/euodp/lt ir kt.), interneto svetainių (pavyzdžiui, naudojant https://www.knime.com/knime-analytics-platform arba Python), apklausų (pavyzdžiui, Google Forms, Microsoft Forms), mikrovaldiklių jutiklių (pavyzdžiui, Arduino, Micro:bit, RaspberryPi), vaizdų (pavyzdžiui, nuotraukų, piešinių) analizės, programų ir programėlių žurnalų (ang. log file), geografinių informacinių sistemų ir pan.).

Didelių duomenų tyrinėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Supažindinama su įvairių šaltinių duomenų sujungimu, įkėlimu į duomenų bazę, apdorojimu ir rezultatų išvedimu. Sprendžiamos skirtingo žymėjimo, duomenų matavimo vienetų suderinamumo problemos. Paaiškinami pagrindiniai užklausų, duomenų atrinkimo principai, rakto sąvoka. Naudojamasi skaičiuokle (įskaitant debesų kompiuterija paremtą), duomenų bazių valdymo sistema (pavyzdžiui, LibreOffice Base, MySQL, SQLite), programavimo kalbomis (pavyzdžiui, Python, JavaScript, PHP).

Informacijos (rezultatų) pateikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi informacijos pateikimo poreikiai (pavyzdžiui, duomenų rikiavimas, grupavimas, tarpinės sumos, apibendrinti rezultatai, reikalavimai vizualizavimui ir pan.). Aptariami galimi rezultatų formatai (pavyzdžiui, tekstinis failas, ataskaita spausdinimui, interaktyvi ataskaita ir kt.). Aptariami galimi sprendimai, išvados.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Padedamas pateikia duomenų ir informacijos patikimumo pavyzdžių (C3.1). Nurodo duomenų ir informacijos patikimumo problemas, pateikia pavyzdžių (C3.2). Vertina duomenų ir informacijos patikimumą pagal pateiktus kriterijus (C3.3). Vertina ir apibendrina duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo, klaidų atpažinimo problemas (C3.4).

Duomenų ir informacijos patikimumas. 1–2 klasių koncentras.

Pateikiant pavyzdžius susipažįstama su informacijos patikimumo sąvoka. Aptariama, kaip vertinti duomenų ir informacijos apie objektą ar reiškinį patikimumą pagal pateiktus kriterijus. Mokomasi įvertinti gautą informaciją remiantis pateiktais kriterijais.
3–4 klasių koncentras Aptaria pateiktus duomenų ir informacijos saugumo, šifravimo pavyzdžius (C3.1). Nurodo keletą duomenų ir informacijos saugumo problemų, aptaria šifravimo pavyzdžius (C3.2). Apibūdina slaptažodį kaip duomenų ir informacijos apsaugos priemonę. Sprendžia informacijos šifravimo uždavinius (C3.3). Nagrinėja ir apibendrina duomenų ir informacijos saugumo problemas, pateikia šifravimo pavyzdžių, juos aptaria (C3.4).

Slaptažodžių sudarymas. 3–4 klasių koncentras.

Apibrėžiama slaptažodžio sąvoka. Aptariamas slaptažodis, kaip duomenų ir informacijos apsaugos priemonė. Nagrinėjamas slaptažodžių sudarymas, saugaus parinkimo principai, aptariami saugių ir nesaugių slaptažodžių pavyzdžiai, būdai įsiminti slaptažodžius.

Duomenų šifravimas. 3–4 klasių koncentras.

Sprendžiami šifravimo uždaviniai ir pristatoma duomenų šifravimo sąvoka. Mokomasi, kaip duomenis užšifruoti taikant paprastus būdus ir kaip juos iššifruoti (pavyzdžiui, postūmį per kelias abėcėlės raides, raidžių keitimą kuriais nors simboliais ir pan.).
5–6 klasių koncentras Aptaria pateiktus duomenų ir informacijos patikimumo, šifravimo pavyzdžius (C3.1). Pateikia duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo, informacijos šifravimo pavyzdžių (C3.2). Apibūdina duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemas. Tyrinėja informacijos šifravimo pavyzdžius (C3.3). Nagrinėja ir apibendrina duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo, klaidų atpažinimo problemas. Savarankiškai ieško įvairių šifravimo būdų ir juos išbando (C3.4).

Duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemos. 5–6 klasių koncentras.

Aptariamos duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemos, pateikiami ir nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai. Tyrinėjami surinkti duomenys, vertinama, ar jie tinka duotam uždaviniui spręsti. Gilinamasi į duomenų ir informacijos patikimumo problemą. Mokomasi kritiškai vertinti šaltinius, iš kurių gauti duomenys ar informacija.

Šifravimo uždaviniai. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su duomenų šifravimo svarba žmonijai, pateikiama istorinių pavyzdžių (pavyzdžiui, elektromechaninė šifravimo mašina „Enigma“). Mokomasi užšifruoti ir iššifruoti duomenis, nagrinėjami ir aptariami pavyzdžiai iš įvairių taikymo sričių (pavyzdžiui, slaptiems pranešimams perduoti, slaptažodžiams užšifruoti elektroniniame pašte).
7–8 klasių koncentras Pateikia keletą šifravimo metodų pavyzdžių (C3.1). Aptaria šifravimo metodų pavyzdžius, apibūdina simetrinio rakto sampratą (C3.2). Nagrinėja įvairius šifravimo metodus, susieja juos su praktiniais naudojimo pavyzdžiais (C3.3). Lygina simetrinę ir asimetrinę kriptografines sistemas, diskutuoja apie jų taikymo sritis (C3.4).

Šifravimo metodai. 7–8 klasių koncentras.

Apžvelgiami keli šifravimo metodai, paaiškinami jų naudojimo ypatumai. Gilinamasi į pasirinktus duomenų šifravimo metodus, jie išbandomi praktiškai, siejama su duomenų saugumu.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras Pateikia dirbtinio intelekto naudojimo pavyzdžių (C3.1). Apibūdina dirbtinio intelekto, neuroninių tinklų sąvokas (C3.2).

Aptaria dirbtinio intelekto teikiamus privalumus ir galimus pavojus. Apibūdina kriptografines sistemas, simetrinį ir asimetrinį šifravimą (C3.3).

Diskutuoja pasirinkta dirbtinio intelekto tema apie tendencijas, naudojamas technologijas, galimus patobulinimus (C3.4).

Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Susipažįstama su dirbtinio intelekto sąvoka ir taikymo pavyzdžiais: teksto atpažinimas, kalbos atpažinimas, vertimo sistemos, Tiuringo testas, autonomiškai valdomos mašinos, savaime besimokančios sistemos, virtualieji konsultantai ir kt. Aiškinamasi, kaip duomenys susiję su dirbtiniu intelektu, aptariami didžiųjų duomenų pagrindiniai aspektai. Pristatoma dirbtinio neuroninio tinklo samprata ir sąsaja su dirbtiniu intelektu. Aptariami dirbtinio neuroninio tinklo taikymo pavyzdžiai.

Simetrinis ir asimetrinis šifravimas, kriptografinės sistemos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamos simetrinio ir asimetrinio šifravimo, kriptografinės sistemos sąvokos. Aptariami simetrinio ir asimetrinio šifravimo pavyzdžiai ir jų taikymo sritys. Apibūdinamos kriptografinės sistemos.

III–IV gimnazijos klasių koncentras Atpažįsta dirbtinio intelekto, neuroninių tinklų taikymo sritis. Apibrėžia kriptografinės sistemos, viešojo rakto, sertifikato sąvokas (C3.1). Nurodo dirbtinio intelekto, neuroninių tinklų taikymo sritis, įžvelgia privalumus ir grėsmes. Aptaria kriptografinės sistemos, viešojo rakto, sertifikato patikimumą (C3.2). Nagrinėja dirbtinio intelekto, neuroninių tinklų taikymo sritis, vertina privalumus ir grėsmes. Vertina kriptografinės sistemos, viešojo rakto, sertifikato patikimumą (C3.3). Savarankiškai ieško informacijos apie dirbtinio intelekto, neuroninių tinklų taikymo sritis, vertina privalumus, grėsmes ir etines problemas, siūlo sprendimus. Vertina kriptografinės sistemos, viešojo rakto, sertifikato patikimumą (C3.4).

Dirbtinis intelektas ir neuroniniai tinklai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prisimenama dirbtinio intelekto samprata ir raida, Tiuringo testas. Diskutuojama apie etines dirbtinio intelekto problemas, teisinius ir socialinius principus, aptariami privalumai ir grėsmės. Taikymo sritys aptarimui: vaizdo stebėjimas, daiktų internetas, balso ir rašto atpažinimas, virtualūs asistentai ir žaidėjai, paieškos, vertimo, autentifikavimo ir identifikavimo sistemos, personalizuotas turinys, automatinis vairavimas, robotai ir kt.

Kriptografinės sistemos, viešasis ir privatusis raktas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Prisimenamos kriptografinės sistemos, simetrinis ir asimetrinis šifravimas. Apibrėžiamos viešojo ir privačiojo rakto, sertifikato sąvokos. Išbandomi kriptografinių sistemų pavyzdžiai (pavyzdžiui, OpenPGP). Diskutuojama apie sertifikato patikimumo požymius.

Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėjami dirbtinio intelekto taikymai duomenims klasifikuoti, atpažinti, prognozuoti. Aptariamos sprendimų medžio, dirbtinio neuroninio tinklo ir kitos naujausios dirbtinio intelekto technologijos. Prisimenama ir gilinamasi, kaip vyksta dirbtinio neuroninio tinklo apmokymas. Atliekami eksperimentai, pavyzdžiui, su Orange, Python su TensorFlow ir Keras.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Skiria duomenis: skaičius, raides, žodžius, tekstą (C1.1). Atpažįsta kelių rūšių duomenis: skaičius, raides, žodžius, tekstą, simbolius, vaizdus, garsus (C1.2). Pateikia įvairių rūšių duomenų pavyzdžių, juos apibūdina (C1.3). Apibūdina pateiktus duomenis, nurodo jų savybes (C1.4).

Pažintis su duomenimis. 1–2 klasių koncentras.

Susipažįstama su duomenų sąvoka. Aptariami kasdienės aplinkos duomenų pavyzdžiai: batų numeriai, drabužių dydžiai, prekių kainos parduotuvėje, mokyklos langų skaičius, turimų pieštukų kiekis pagal spalvas, surinktų sėklų ar lapų kiekis pagal rūšis, lego kaladėlių kiekis pagal formą ir pan.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Naudodamasis netiesiogine pagalba grupuoja ir rūšiuoja pateiktus duomenis (C2.1). Naudodamasis netiesiogine pagalba papildo pateiktus duomenis, juos grupuoja ir rūšiuoja. Paaiškina piešiniais pavaizduotų duomenų pavyzdžius (C2.2). Renka, grupuoja, rūšiuoja, tyrinėja duomenis. Paaiškina piešiniais ar diagramomis pavaizduotus duomenis (C2.3). Tyrinėja ir apibendrina įvairių rūšių duomenis pasirinktai problemai spręsti. Pavaizduoja juos piešiniais ar diagramomis (C2.4).

Duomenų rinkimas ir tvarkymas. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi rinkti ir rūšiuoti duomenis pagal vieną ar du nurodytus požymius. Daiktai grupuojami, klasifikuojami pagal vieną ar kelis nurodytus požymius (spalvą, dydį, formą, padėtį erdvėje ir kt.), daiktai dėliojami į eilę pagal tą patį požymį (spalvos intensyvumą, laiko kaitos sąvokas: vakar, šiandien, rytoj; praeityje, dabar, ateityje; para, savaitė, ir pan.). Mokomasi rinkti duomenis apie artimą aplinką (šeimą, draugus, klasę).

Duomenų vaizdavimas piešiniais, diagramomis. 1–2 klasių koncentras.

Aptariami konkretūs duomenų vaizdavimo pavyzdžiai: piešiniai, paveikslėliai, diagramos. Remiantis pateiktais duomenimis, atsakinėjama į klausimus. Supažindinama su stulpeline diagrama, mokomasi skaityti duomenis
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras Padedamas pateikia duomenų ir informacijos patikimumo pavyzdžių (C3.1). Nurodo duomenų ir informacijos patikimumo problemas, pateikia pavyzdžių (C3.2). Vertina duomenų ir informacijos patikimumą pagal pateiktus kriterijus (C3.3). Vertina ir apibendrina duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo, klaidų atpažinimo problemas (C3.4).

Duomenų ir informacijos patikimumas. 1–2 klasių koncentras.

Pateikiant pavyzdžius susipažįstama su informacijos patikimumo sąvoka. Aptariama, kaip vertinti duomenų ir informacijos apie objektą ar reiškinį patikimumą pagal pateiktus kriterijus. Mokomasi įvertinti gautą informaciją remiantis pateiktais kriterijais.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Aptaria pateiktus duomenų ir informacijos pavyzdžius. Pateikia duomenų vaizdavimo kompiuteryje pavyzdžių (C1.1). Nagrinėja nurodytus įvairių duomenų pavyzdžius ir nurodo skaitmeninių technologijų taikymą duomenis verčiant informacija. Aptaria duomenų vaizdavimo kompiuteryje pavyzdžius (C1.2). Pateikia įvairių rūšių duomenų pavyzdžių, susieja su informacija. Nagrinėja duomenų vaizdavimo kompiuteryje pavyzdžius (C1.3). Parenka ir apibūdina duomenų pavyzdžius, aptaria informacijos gavimą, skaitmeninių technologijų taikymą duomenis verčiant informacija. Paaiškina duomenų vaizdavimą kompiuteryje (C1.4).

Skaitmeninės technologijos kasdieniame gyvenime. 3–4 klasių koncentras.

Skaitmeninės technologijos kasdieniame gyvenime. Pateikiant įvairių rūšių pavyzdžius aptariamas duomenų ir informacijos skirtumas. Diskutuojama, kaip skaitmeninių technologijų naudojimas palengvina darbą su duomenimis ir informacija. Pateikiami ir aptariami duomenų pavyzdžiai iš kasdieninės aplinkos, kai naudojamos skaitmeninės technologijos.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Pagal pateiktus nurodymus suranda duomenų dėsningumus, pastebi pasikartojimus ar duomenų trūkumą. Padedamas vaizduoja duomenis piešiniais (C2.1). Pastebi duomenų dėsningumus, atpažįsta pasikartojimus, nustato trūkstamus duomenis. Vaizduoja duomenis įvairiais piešiniais, stulpeline diagrama (C2.2). Pastebi duomenų dėsningumus, nustato pasikartojimus ir trūkstamus duomenis. Duomenis pavaizduoja piešiniais, lentelėmis, diagramomis, schemomis (C2.3). Tyrinėja duomenis, pastebi dėsningumus, juos nagrinėja, nustato pasikartojimus, trūkstamus duomenis. Duomenims pateikti naudoja įvairias vaizdavimo priemones (C2.4).

Duomenų kompiuteryje vaizdavimas. 3–4 klasių koncentras.

Pateikiami pavyzdžiai, kaip duomenys vaizduojami kompiuteryje (paveikslėlių vaizdavimas užpildytais kvadratėliais).

Dėsningumai duomenyse. 3–4 klasių koncentras.

Sprendžiamos užduotys, kuriose reikėtų pastebėti dėsningumus duomenyse, papildyti trūkstamais duomenimis, atpažinti pasikartojančias dalis. Mokoma tyrinėti pateiktus duomenis (pavyzdžiui, atrinkti duomenis pagal kelis nurodytus kriterijus, palyginti gautą informaciją, ją apibendrinti).

Duomenų vaizdavimas schemomis. 3–4 klasių koncentras.

Prisimenama, kaip duomenys vaizduojami piešiniais, paveikslėliais, diagrama. Aptariama, kaip pavaizduoti duomenis, informaciją schemomis (pavyzdžiui, kelią nuo namų iki mokyklos galima pavaizduoti schema). Susipažįstama, kaip sutvarkyti (pristatyti) duomenis lentele.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras Aptaria pateiktus duomenų ir informacijos saugumo, šifravimo pavyzdžius (C3.1). Nurodo keletą duomenų ir informacijos saugumo problemų, aptaria šifravimo pavyzdžius (C3.2). Apibūdina slaptažodį kaip duomenų ir informacijos apsaugos priemonę. Sprendžia informacijos šifravimo uždavinius (C3.3). Nagrinėja ir apibendrina duomenų ir informacijos saugumo problemas, pateikia šifravimo pavyzdžių, juos aptaria (C3.4).

Slaptažodžių sudarymas. 3–4 klasių koncentras.

Apibrėžiama slaptažodžio sąvoka. Aptariamas slaptažodis, kaip duomenų ir informacijos apsaugos priemonė. Nagrinėjamas slaptažodžių sudarymas, saugaus parinkimo principai, aptariami saugių ir nesaugių slaptažodžių pavyzdžiai, būdai įsiminti slaptažodžius.

Duomenų šifravimas. 3–4 klasių koncentras.

Sprendžiami šifravimo uždaviniai ir pristatoma duomenų šifravimo sąvoka. Mokomasi, kaip duomenis užšifruoti taikant paprastus būdus ir kaip juos iššifruoti (pavyzdžiui, postūmį per kelias abėcėlės raides, raidžių keitimą kuriais nors simboliais ir pan.).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Padedamas aptaria duomenų laikymą ir tvarkymą kompiuteryje. Atpažįsta dvejetainius skaičius (C1.1). Nurodo duomenų ir algoritmų ryšį, aptaria duomenų laikymą ir tvarkymą kompiuteryje. Pateikia keletą duomenų kodavimo ir dvejetainių skaičių pavyzdžių (C1.2). Aptaria duomenų ir algoritmų ryšį, duomenų laikymą ir tvarkymą kompiuteryje. Aptaria duomenų kodavimą, dvejetainius skaičius (C1.3). Aptaria duomenų ir algoritmų ryšį, paaiškina duomenų laikymą ir tvarkymą kompiuteryje. Nagrinėja duomenų kodavimą, aiškinasi dvejetainių skaičių operacijas (C1.4).

Duomenų ir informacijos ryšys. 5–6 klasių koncentras.

Prisimenama, kas yra informacija, kas yra duomenys, kaip jie surenkami, kaip pateikiami kompiuteryje (bitais, skaičiais, simboliais, tekstu, vaizdu, garsu). Aiškinamasi lentelių svarba duomenims pateikti ir apibendrinti. Aptariama, kaip iš duomenų gaunama informacija. Analizuojami pavyzdžiai: duomenyse surandama mažiausia, didžiausia ir vidutinė reikšmė, pasikartojimų dažnis.

Duomenų kodavimas ir dvejetainiai skaičiai. 5–6 klasių koncentras.

Sprendžiant žaismingas užduotis susipažįstama su duomenų kodavimu ir dvejetainiais skaičiais. Stebint vaizdo įrašus ar naudojant didaktines dvejetainius skaičius vaizduojančias korteles nagrinėjami duomenų kodavimo pavyzdžiai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Atrenka duomenis pateiktai problemai spręsti. Atpažįsta duomenų glaudinimo pavyzdžius (C1.2). Išgauna, atrenka, kaupia įvairių tipų duomenis pateiktai problemai spręsti. Aptaria pateiktus duomenų glaudinimo pavyzdžius (C2.2). Išgauna, atrenka, kaupia įvairių tipų duomenis pasirinktai problemai spręsti. Apibūdina duomenų glaudinimą, glaudina duomenis (C2.3). Kaupia, tyrinėja ir apibendrina įvairių tipų duomenis problemoms spręsti. Paaiškina duomenų glaudinimą, diskutuoja, kuriuos duomenis verta glaudinti (C2.4).

Duomenų tyrinėjimas. 5–6 klasių koncentras.

Prisimenama, kaip tyrinėti surinktus duomenis: rūšiuoti, grupuoti, atpažinti dėsningumus. Mokomasi duomenis tvarkyti kompiuteriu: surinkti (išgauti), atrinkti, kaupti, rūšiuoti, tyrinėti. Aptariama klaidų tikimybė duomenyse.

Duomenų glaudinimas. 5–6 klasių koncentras.

Naudojant pavyzdžius susipažįstama su duomenų glaudinimu. Aptariami iliustracijų ir teksto glaudinimo pavyzdžiai, sprendžiami šios temos uždaviniai. Palyginami keli to paties pavyzdžio glaudinimo būdai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras Aptaria pateiktus duomenų ir informacijos patikimumo, šifravimo pavyzdžius (C3.1). Pateikia duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo, informacijos šifravimo pavyzdžių (C3.2). Apibūdina duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemas. Tyrinėja informacijos šifravimo pavyzdžius (C3.3). Nagrinėja ir apibendrina duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo, klaidų atpažinimo problemas. Savarankiškai ieško įvairių šifravimo būdų ir juos išbando (C3.4).

Duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemos. 5–6 klasių koncentras.

Aptariamos duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemos, pateikiami ir nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai. Tyrinėjami surinkti duomenys, vertinama, ar jie tinka duotam uždaviniui spręsti. Gilinamasi į duomenų ir informacijos patikimumo problemą. Mokomasi kritiškai vertinti šaltinius, iš kurių gauti duomenys ar informacija.

Šifravimo uždaviniai. 5–6 klasių koncentras.

Susipažįstama su duomenų šifravimo svarba žmonijai, pateikiama istorinių pavyzdžių (pavyzdžiui, elektromechaninė šifravimo mašina „Enigma“). Mokomasi užšifruoti ir iššifruoti duomenis, nagrinėjami ir aptariami pavyzdžiai iš įvairių taikymo sričių (pavyzdžiui, slaptiems pranešimams perduoti, slaptažodžiams užšifruoti elektroniniame pašte).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Padedamas apibūdina duomenų kodavimą kompiuteryje (C1.1). Apibūdina, kaip kompiuteryje vaizduojama ir koduojama informacija (C1.2). Tyrinėja įvairaus tipo duomenų kodavimą kompiuteriuose (C1.3). Diskutuoja apie informacijos kodavimą dvejetainiais skaičiais. Verčia skaičius iš dvejetainės į dešimtainę sistemą ir atgal (C1.4).

Duomenų kodavimas ir skaičiavimo sistemos kompiuteriuose. 7–8 klasių koncentras.

Prisimenamos duomenų rūšys: skaitiniai, tekstiniai, vaizdiniai (grafiniai), garsiniai, vaizdo įrašai (animacija), dvejetainiai skaičiai. Aptariami įvairūs duomenų kodavimo būdai, pateikiami pavyzdžiai, sprendžiamos kodavimo užduotys. Gilinamasi į duomenų kodavimą dvejetainiais skaičiais, lyginama su dešimtaine sistema. Aptariamas dvejetainio skaičiaus keitimo į dešimtainį algoritmas (ir dešimtainio į dvejetainį).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras Naudoja mokytojo nurodytas skaitmenines technologijas pateiktiems duomenims apdoroti. Pateikia ir paaiškina duomenų glaudinimo uždavinių pavyzdžius (C2.1). Naudodamasis netiesiogine pagalba tyrinėja nurodytų duomenų rinkinių sąryšius, pasitelkia skaitmenines technologijas, padedamas taiko statistiką. Padedamas sprendžia kelių tipų duomenų glaudinimo uždavinių pavyzdžius (C2.2). Tyrinėja duomenų sąryšius, pasitelkia skaitmenines technologijas, statistiką. Aptaria duomenų glaudinimo problemas (C2.3). Surenka ir apibendrina duomenis, pasitelkdamas skaitmenines technologijas, analizuoja duomenų sąryšius, daro statistika grindžiamas išvadas. Diskutuoja ir pasiūlo būdus, kaip duomenų statistinė analizė gali padėti juos glaudinti (C2.4).

Duomenų sąryšių tyrinėjimas. 7–8 klasių koncentras.

Tyrinėjant duomenis mokomasi taikyti statistinius metodus – remiamasi tuo, kas mokoma matematikos pamokose. Informatikos dalies susiejimas su matematikos statistikos mokymu yra naudingas integravimo pavyzdys, padedantis pamatyti statistikos ir skaičiuoklės naudingumą dirbant su dideliais duomenų kiekiais. Aptariama, kaip neteisingi duomenys gali paveikti galutinį rezultatą ar vesti prie klaidingų išvadų, daryti įtaką rezultatų kokybei. Duomenims laikyti ar apdoroti gali būti naudojamasi debesų technologijos priemonėmis.

Įvairaus tipo duomenų glaudinimas. 7–8 klasių koncentras.

Aptariamas duomenų glaudinimas prarandant dalį duomenų detalumo (taikoma grafikos, vaizdo ir garso duomenyse). Diskutuojama apie didelių duomenų kiekių perdavimą. Mokomasi glaudinti skaitinius, tekstinius, grafinius, vaizdinius, garsinius duomenis, naudojami įvairūs glaudinimo būdai.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis