hero

Fizika

Parsisiųsti sąrašą:

Fizika

Bendrosios nuostatos

Fizikos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia fizikos dalyko paskirtį, ugdymo tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, mokinių pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius.

Fizika suteikia galimybę atsakyti į daugelį žmoniją dominančių ir jai svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijas, remiantis įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais. Ugdymas fizikos pamokose grindžiamas gamtos ir technikos reiškinių bei procesų holistine interpretacija ir yra orientuotas į gamtoje vykstančių reiškinių pažinimą juos interpretuojant lokaliame ir globaliame kontekste. Per fizikos pamokas atskleidžiama fizikos mokslo ir technologijų vystymosi dinamika ir alternatyvos. Mokantis fizikos yra vertingas atradimų džiaugsmo patyrimas ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį žadinimas. Labai svarbi mokinių tiriamoji veikla, apimanti ne tik konkrečių užduočių atlikimą, bet ir tyrimų planavimą. Tai sudaro prielaidas mokiniams ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, kelti asmeninius iššūkius, susikurti naujų žinių, identifikuoti problemas, aiškinti reiškinius, daryti įrodymais grįstas išvadas, naudoti tyrimų metodus ir kt.

Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas fizikos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose. Svarbi ugdymo dalis – mokinių vertybinių nuostatų plėtojimas siekiant, kad jie taptų brandžiomis, pasitikinčiomis savo jėgomis kūrybiškomis, gerbiančiomis kitokią nuomonę, priimančiomis įvairias kultūras, tautiškai sąmoningomis, pilietiškomis, demokratiškomis asmenybėmis, kurioms yra svarbios bendrosios žmogaus moralės normos, asmeninė atsakomybė ir dalyvavimas sprendžiant darnaus vystymosi problemas pagal savo kompetenciją ir galimybes.

Fizikos dalykas yra skirtas skatinti mokinių domėjimąsi fizikos ir kitais gamtos mokslais ir plėtoti jų kompetencijas ir gamtamokslinį raštingumą: 

  • naudotis gamtos tyrimų metodais ir žiniomis bei supratimu apie fizikinius reiškinius, procesus ir sampratas ieškant atsakymų į iškylančius klausimus;
  • pateikti ir vertinti argumentus, kurie remtųsi faktais, bei formuluoti pagrįstas išvadas;
  • aiškinti žinių svarbą priimant asmeninius sprendimus, lokalių ir globalių gamtamokslinių problemų sprendimų pagrįstumą;
  • suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą.

Fizikos pradmenų mokiniai mokosi integraliai pradinėje mokykloje ir 5–6 klasėse per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas; 7–8 klasėse mokyklos bendruomenė gali pasirinkti toliau tęsti integralų gamtamokslinį ugdymą per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas ar per atskiras biologijos, chemijos ir fizikos pamokas; 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse per fizikos pamokas; III–IV gimnazijos klasėse fizika yra pasirenkamasis dalykas.

Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (biologijos ir chemijos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos. Temos aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: prisimenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „prisimenama“ vartojamas norint parodyti, kad fizikiniai objektai ir reiškiniai jau buvo nagrinėti ir reikėtų remtis mokinių ankstesnėse klasėse įgytomis žiniomis ir patirtimi. Veiksmažodis „aiškinamasi“ nukreipia į aktyvią mokinių mokymosi veiklą, kai jie, siekdami suprasti naujas sąvokas, reiškinius, dėsnius, formuluoja klausimus, ieško informacijos, formuluoja hipotezes ir jas tikrina. Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai, nes Programa rašoma keleriems metams ir neįmanoma numatyti, kokie nauji atradimai bus padaryti ir kas padarys reikšmingą indėlį į fizikos mokslo vystymąsi. Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 7–8 klasėms, 9 (I gimnazijos)–10 (II gimnazijos) klasėms ir III–IV gimnazijos klasėms. Pasiekimų lygių požymiai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais siekiant padėti mokytojams objektyviai vertinti mokinio mokymosi rezultatus.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Fizikos dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per fizikos mokymo(si) turinį įgyti kompetencijų pagrindus, siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Mokiniai rengiami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai socialiai atsakingi piliečiai, gebantys kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, pasirengę tolesniam mokymuisi ir nusiteikę mokytis visą gyvenimą.

Uždaviniai

Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atpažįsta ir pagal požymius klasifikuoja svarbiausius gamtos objektus ir fizikinius reiškinius, pastebi dėsningumus, tikslingai vartoja pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus ir dimensijas, taiko fizikos dėsnius ir teorijas įvairioms užduotims atlikti, taiko įgytas fizikos žinias ir gebėjimus spręsdami su fizika susietas gamtos mokslų, kasdienio gyvenimo ir darnaus vystymosi problemas; 
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai ir kūrybiškai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes;
  • tyrinėdami ir analizuodami fizikinius reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
  • diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
  • domėdamiesi fizikos mokslo ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizikos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atpažįsta ir klasifikuoja gamtos objektus ir fizikinius reiškinius, pastebi ir paaiškina dėsningumus, tikslingai vartoja gamtos mokslų sąvokas, fizikinių dydžių simbolius, matavimo vienetus ir dimensijas, taiko fizikos dėsnius ir teorijas, sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai taiko įgytas fizikos žinias ir gebėjimus spręsdami gamtos mokslų, kasdienio gyvenimo ir darnaus vystymosi problemas;
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai ir kūrybiškai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, analizuoja ir apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes, numato tiriamosios veiklos plėtojimo galimybes;
  • tyrinėdami ir analizuodami fizikinius reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, plėtoja mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
  • diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
  • domėdamiesi fizikos mokslo ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizikos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, plėtoja žinias apie profesijas, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atpažįsta ir pagal požymius klasifikuoja svarbiausius gamtos objektus ir fizikinius reiškinius, pastebi dėsningumus, tikslingai vartoja pagrindines gamtos mokslų sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus ir dimensijas, taiko fizikos dėsnius ir teorijas įvairioms užduotims atlikti, taiko įgytas fizikos žinias ir gebėjimus spręsdami su fizika susietas gamtos mokslų, kasdienio gyvenimo ir darnaus vystymosi problemas; 
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai ir kūrybiškai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes;
  • tyrinėdami ir analizuodami fizikinius reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, ugdosi mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
  • diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
  • domėdamiesi fizikos mokslo ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizikos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:

  • atpažįsta ir klasifikuoja gamtos objektus ir fizikinius reiškinius, pastebi ir paaiškina dėsningumus, tikslingai vartoja gamtos mokslų sąvokas, fizikinių dydžių simbolius, matavimo vienetus ir dimensijas, taiko fizikos dėsnius ir teorijas, sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai taiko įgytas fizikos žinias ir gebėjimus spręsdami gamtos mokslų, kasdienio gyvenimo ir darnaus vystymosi problemas;
  • kelia klausimus ir formuluoja hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus, juos atlieka saugiai ir kūrybiškai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, analizuoja ir apibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, formuluoja pagrįstas išvadas atsižvelgdami į hipotezes, numato tiriamosios veiklos plėtojimo galimybes;
  • tyrinėdami ir analizuodami fizikinius reiškinius, jų priežasties ir pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, plėtoja mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;
  • diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais;
  • domėdamiesi fizikos mokslo ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizikos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, plėtoja žinias apie profesijas, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Fizikos žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija, mokiniai motyvuojami tyrinėti fizikinius reiškinius, pritaikyti dalykinio mąstymo būdus ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas, apmąstant fizikos mokslo teoriją ir praktiką kurtis vientisą pasaulėvaizdį. Mokiniai skatinami reflektuoti savo mokymąsi, (įsi)vertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus tikslus.

Fizikos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti fizikinius reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas.

Fizikos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams suprasti su fizika susietą informaciją, kurti ir perduoti žinias, parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas; išmokti rasti ir atsirinkti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose; skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios.

Per fizikos pamokas veiklos planuojamos ir organizuojamos taip, kad mokiniai atlikdami įvairias užduotis galėtų sumaniai, kūrybiškai ir tikslingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis ieškodami informacijos, apdorodami ir pateikdami duomenis, mokydamiesi pažinti procesus ir reiškinius, rengdami pranešimus, bendraudami ir bendradarbiaudami, tyrimui pasitelkdami interaktyvias simuliacijas; skatinamas atsakingas, saugus naudojimasis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, technologijomis ir etiškas bendravimas skaitmeninėje erdvėje.

Per įvairias mokymo(si) veiklas ir darnaus vystymosi tematiką fizikos pamokose mokiniai identifikuodami, nagrinėdami ir spręsdami problemas susipažįsta su gamtos apsaugą reglamentuojančiais dokumentais, kritiškai vertina žiniasklaidoje pateikiamą gamtamokslinę informaciją; skatinami prisiimti atsakomybę už savo veiklą ir jos rezultatus, imtis veiksmų ir dalyvauti bendruomenės veikloje saugant gamtą ir racionaliai naudojant išteklius, ugdytis atsakingumą.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija. Per įvairias mokymo(si) veiklas fizikos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmens galias; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių pasekmes. Tiriamosios ir projektinės veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai galėtų ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Kultūrinė kompetencija. Mokiniai nagrinėja fizikos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje, susipažįsta su Lietuvos mokslininkų pasiekimais; etiškai vykdo įvairias veiklas atsižvelgdami į kultūrinius ir subkultūrinius veiklos dalyvių ir adresatų skirtumus.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų požymių lentelėse raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Formuodamiesi supratimą apie tai, ką tiria fizikos mokslas, kokias problemas sprendžia, kuo remiantis ir kaip formuluojami fizikos mokslo dėsniai ir teorijos, kaip jos kinta ir yra naudojamos siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius fizikinius reiškinius tam, kad juos būtų galima valdyti ir pritaikyti žmonių gyvenime, mokiniai supras fizikos mokslo svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi, žmonijos gerovės ir klestėjimo prielaidoms sukurti. Aiškindamiesi moksliniams tyrimams taikomų etikos reikalavimų svarbą, mokiniai išmoks sieti etikos normas su fizikos mokslo raida ir prognozuoti jų kitimą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Paaiškina, ką ir kaip tiria fizikos mokslas, ir nurodo gamtos mokslų tarpusavio sąsajas (A1.1).

Atsakydamas į klausimus paaiškina, kaip fizika leidžia pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius. Įvardija, kokias šiuolaikines problemas sprendžia fizikos mokslas. Pateikia fizikos mokslo sričių pavyzdžių (A1.2).

Pateikdamas pavyzdžių paaiškina, kaip fizika ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina fizikos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų fizikos mokslo sričių pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kaip fizika ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis (nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, nuo mažiausio (mikro) iki didžiausio (makro)) ir kaip visumą. Apibūdina fizikos mokslo galimybes ir ribas (ribotumą) sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų fizikos mokslo sričių (A1.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra garsas ir kaip jis susidaro, kas yra garso šaltiniai; aptariamos garso charakteristikos [...] aptariamos garso rūšys (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas), garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] aiškinamasi, kaip vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai; [...] stebimas ir aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys, aptariami šviesolaidžiai ir jų taikymas; [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija. [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, [...]

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija. [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera. Aptariamas planetų prie kitų žvaigždžių paieškai taikomas tranzito metodas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nurodo, kad remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius. Pateikia fizikos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdį (A1.1).

Atsakydamas į klausimus paaiškina, kaip remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia fizikos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdžių (A1.2).

Paaiškina, kaip remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį mikro ir makro pasaulį kaip visumą. Nusako fizikos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Įvardija sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3).

Paaiškina, kaip remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį mikro ir makro pasaulį kaip visumą. Apibūdina fizikos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, apibūdinama kuro degimo šiluma, aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. [...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; [...] Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas planetų judėjimas, Keplerio dėsniai.

Sąveikos dėsniai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas inercijos reiškinys, aptariamas jo pasireiškimas siejant su saugiu elgesiu kelyje, aiškinamasi, nuo ko priklauso kūno pagreitis, kaip kūnai sąveikauja, formuluojami Niutono dėsniai ir mokomasi juos taikyti reiškiniams paaiškinti [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamas kietųjų kūnų slėgis į pagrindą, [...] nagrinėjami jo didinimo ir mažinimo būdai; apibūdinamas skysčių ir dujų slėgis, [...] nagrinėjamos hidraulinės sistemos. [...] Aptariamos kūnų plūduriavimo sąlygos. Nagrinėjama atmosferos slėgio prigimtis ir jo praktinis pritaikymas.

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apibūdinami mechaniniai svyravimai, [...] nagrinėjami laisvieji ir priverstiniai svyravimai, jų pavyzdžiai gamtoje ir kasdieniame gyvenime, apibūdinama matematinė svyruoklė, [...] Aptariamas ir tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamos bangos ir jų rūšys – skersinės ir išilginės bangos, [...] Išsiaiškinama, kad bangos perneša tik energiją, apibrėžiama ir tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Remiantis medžiagos sandara nagrinėjami nuolatiniai magnetai, [...] aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėjamas elektros srovės magnetinis laukas [...] Nagrinėjami elektromagnetai, jų paskirtis ir taikymo pavyzdžiai [...] Nagrinėjama induktyvumo ritė [...] Nagrinėjama elektros variklių ir generatorių sandara ir jų veikimo principai. [...] Nagrinėjami transformatorių veikimo principai [...]

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba [...] energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. Aptariami energijos virsmai buitiniuose elektros prietaisuose. [...]

Elektromagnetiniai virpesiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas virpesių kontūras. Aptariama, kaip susidaro elektromagnetiniai virpesiai, nagrinėjami energijos virsmai virpesių kontūre.

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariamas elektromagnetinių bangų generavimas. Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. Nagrinėjamas regimosios šviesos, kaip elektromagnetinių bangų rūšies, atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija. Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo, kad fizika ir kiti gamtos mokslai padeda pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia fizikos mokslo teorijų praktinio taikymo pavyzdžių (A1.1).

Paaiškina, kad remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Įvardija fizikos ir kitų gamtos mokslų sprendžiamas problemas. Nurodo, kad fizika ir kiti gamtos mokslai turi ribotas galimybes sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Pateikia fizikos mokslo teorijų praktinio taikymo pavyzdžių (A1.2).

Paaiškina, kaip remiantis fizikos ir kitų gamtos mokslų nustatytais mikro ir makro pasaulio ryšiais, galima spręsti gamtamokslines problemas. Analizuoja fizikos mokslo galimybes ir apibūdina ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3).

Argumentuotai paaiškina, kad remiantis fizikos ir kitų gamtos mokslų nustatytais mikro ir makro pasaulio ryšiais, galima spręsti gamtamokslines problemas. Analizuoja ir kritiškai vertina fizikos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias aktualias vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos ir kitų gamtos mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti pagrindinius molekulinės kinetinės teorijos teiginius, aiškinamasi, kokiais bandymais jie įrodomi. Prisimenama, kurie fizikiniai reiškiniai yra šiluminiai, mokomasi juos paaiškinti remiantis molekuline kinetine teorija. Išsiaiškinama, kurie fizikiniai dydžiai nusako ryšį tarp mikro ir makro pasaulio – molinė masė, dalelės masė, dalelių skaičius, Avogadro skaičius, medžiagos kiekis, dalelių koncentracija, slėgis, medžiagos masė, tūris, tankis, temperatūra, vidutinis kvadratinis dujų molekulių šiluminio judėjimo greitis, dalelės kinetinė energija. [...] Aptariama, kad idealiųjų dujų dėsniai realioms dujoms galioja tik esant mažam slėgiui ir dujų tankiui.

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Aptariamas mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių taikymas.

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjami elektromagnetinio ryšio principai, jo taikymas šiuolaikinės telekomunikacijos sistemose, radiolokacija.

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] nagrinėjamos stovinčios bangos stygose ir vamzdeliuose. Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Geometrinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] visiškasis vidaus atspindys. Aptariamas šviesolaidžių veikimo principas ir jų taikymas. [...] Aptariamas lęšių taikymas optiniuose prietaisuose.

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mikropasaulio reiškiniai, kurių negalima paaiškinti remiantis klasikinės fizikos dėsniais. Prisimenamas šviesos dualumas ir apibūdinamas fotonas, kaip šviesos dalelė turinti energijos. [...] Aptariami vidinis ir išorinis fotoefektas, jų taikymai, aiškinamasi, kaip veikia puslaidininkiniai fotoelementai. Aptariama fotosintezė kaip fotoefekto reiškinys gyvojoje gamtoje ir fotoefekto taikymas šiuolaikinėse technologijose. [...] Aptariami bangos-dalelės ir dalelės-bangos pasireiškimai.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Įrodomas klasikinės mechanikos ribotumas, susijęs su elektrono judėjimu aplink branduolį, formuluojami Boro postulatai įvedant energijos lygmens sampratą. [...] Aptariamos spektrų rūšys ir jų prigimtis bei pritaikymas praktikoje. Nagrinėjami lazerio veikimo principai, trilygmenė ir keturlygmenė sistemos, nuolatinės veikos ir impulsiniai lazeriai, lazerių tipai pagal aktyviąją medžiagą, aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.).

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariami radioaktyviosios spinduliuotės registravimo metodai ir prietaisų veikimo principai. [...] Analizuojant energiją, tenkančią vienam nukleonui, aiškinamasi, kada vyksta branduolių sintezės ir skilimo reakcijos, aptariamas branduolių dalijimosi ir sintezės reakcijų paplitimas Žemėje ir Visatoje. [...] Nagrinėjami skirtingų branduolinių reaktorių veikimo principai. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad fizikos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.1).

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, kad fizikos modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas (A2.2).

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad fizikos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad fizikos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3).

Apibūdina, kaip fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip fizikos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kaip fizikos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.4).

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Stebint šviesos sklidimą per trikampę prizmę aptariamas baltos šviesos išsiskaidymas į 7 dedamąsias spalvas, spektro sąvoka, spalvų išsidėstymas spektre siejamas su dažniu, vaivorykštė kaip natūralaus optinio reiškinio ir spektro pavyzdys. [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas, [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti teorijas ir modelius (A2.1).

Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.2).

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria fizikos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip bėgant laikui vystėsi fizikos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; apskaičiuojamas šiluminių variklių naudingumo koeficientas. Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas planetų judėjimas, Keplerio dėsniai.

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] apibūdinama matematinė svyruoklė [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas regimosios šviesos, kaip elektromagnetinių bangų rūšies, atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija. Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis ir mokslinių tyrimų rezultatais. Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.1).

Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Aptaria fizikos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.2).

Apibūdina fizikos mokslo teorijų ir modelių kūrimo principus ir panaudojimą. Paaiškina fizikos mokslo teorijų ir modelių kitimą, apibūdina veiksnius, skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Apibūdina fizikos mokslo teorijų ir modelių kūrimo principus ir panaudojimą. Argumentuotai paaiškina fizikos mokslo teorijų ir modelių neišvengiamą kitimą atsižvelgiant į veiksnius, skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4).

Pažinimo metodai ir kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariami modeliai kaip pažinimo metodas, jų naudojimo privalumai ir trūkumai [...]

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariama atskaitos sistema ir Niutono dėsnių galiojimas, apibrėžiamos inercinės ir neinercinės atskaitos sistemos. [...]

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Apibūdinami ir analizuojami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių modeliai [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Prisimenamas šviesos dualumas ir apibūdinamas fotonas, kaip šviesos dalelė turinti energijos. [...] Aptariami bangos-dalelės ir dalelės-bangos pasireiškimai.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Prisimenama atomo modelio raida, Rezerfordo tyrimas. Įrodomas klasikinės mechanikos ribotumas, susijęs su elektrono judėjimu aplink branduolį, formuluojami Boro postulatai įvedant energijos lygmens sampratą. [...]

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Rezerfordo eksperimento pagrindu įvertinami branduolio matmenys, branduolio tankis ir tūris. [...] Remiantis planetiniu atomo modeliu apibūdinama atomo branduolio lygmenų schema, lyginamas klasikinis ir kvantinis branduolio modeliai, jų pritaikymo galimybės. [...]

Įvadas į reliatyvumo teoriją. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Apibrėžiami du specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Aptariamos bendroji ir specialioji reliatyvumo teorijos. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų. Įvardija bent 1–2 etiško tyrimo požymius (A3.1).

Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas, ir nurodo, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų (A3.2).

Aptaria etikos normas, pagrindžia jų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3).

Argumentuodamas paaiškina, koks tyrimas yra etiškas atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų (A3.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai, tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Įvardija, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų atsižvelgiant į galimą poveikį gamtinei aplinkai. Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.1).

Aptaria galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.2).

Aiškina galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Pagrindžia etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3).

Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Siedamas etikos normas su gamtos mokslų raida prognozuoja jų kitimą (A3.4).

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir aptaria etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose. Remdamasis pateiktais pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.1).

Aiškina galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.2).

Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtai ir socialinei aplinkai ir pagrindžia etikos normų būtinumą atliekant mokslinius tyrimus. Sieja etikos normų kitimą su fizikos mokslo raida (A3.3).

Argumentuotai diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtai ir socialinei aplinkai ir pagrindžia etikos normų būtinumą atliekant mokslinius tyrimus. Paaiškina etikos normų kitimo sąsajas su gamtos mokslų raida (A3.4).

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas), jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. [...] Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. [...] eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose ir stebima jonizuojančios spinduliuotės intensyvumo priklausomybė nuo atstumo iki radioaktyvumo šaltinio. [...]

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pateikia fizikos mokslų vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1).

Pateikia gamtos mokslų vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria gamtos mokslų pasiekimus ir jų taikymą (A4.2).

Pateikia fizikos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3).

Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius fizikos mokslo atstovus ir svarbiausius pasiekimus. Apibūdina ir vertina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...], garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...] aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] nagrinėjama, kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...] Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas. [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamas elektros srovės skirtingose terpėse taikymas. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pateikia fizikos mokslo vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1).

Nurodo fizikos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių (A4.2).

Apibūdina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.3).

Apibūdina ir kritiškai vertina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.4).

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Nagrinėjamas planetų judėjimas, Keplerio dėsniai.

Sąveikos dėsniai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] formuluojami Niutono dėsniai [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] formuluojamas Paskalio dėsnis, nagrinėjamos hidraulinės sistemos. [...] Nagrinėjama Archimedo jėga [...]

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aptariami induktyvumo ričių taikymo technikoje pavyzdžiai. Tyrinėjama elektros srovių sąveika, apibrėžiama magnetinė (Ampero) jėga, [...] Nagrinėjama elektros variklių ir generatorių sandara ir jų veikimo principai. [...] aptariami kintamosios srovės taikymo pranašumai. Nagrinėjami transformatorių veikimo principai [...]

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] elektros energijos gamyba – šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. Aptariami energijos virsmai buitiniuose elektros prietaisuose. [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. [...] Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo fizikos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių (A4.1).

Aptaria fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus (A4.2).

Diskutuoja fizikos mokslo poveikio ir svarbos žmogui, bendruomenei ir visuomenei klausimais. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.3).

Argumentuotai vertina gamtos mokslų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei, kitiems mokslams. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi, nurodo naujausias tyrimų sritis, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. [...] Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas Galilėjaus reliatyvumo principas [...]

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas reaktyvusis judėjimas, aptariami Kazimiero Semenavičiaus darbai.

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinamas Hiugenso ir Frenelio principas. [...] Prisimenamas garso bangų Doplerio efektas. Aptariamas Doplerio efekto taikymas šviesos reiškiniams. [...]

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenama atomo modelio raida, Rezerfordo tyrimas. [...] Nagrinėjami lazerio veikimo principai, trilygmenė ir keturlygmenė sistemos, nuolatinės veikos ir impulsiniai lazeriai, lazerių tipai pagal aktyviąją medžiagą, aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.).

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. Aptariamas standartinis modelis ir elementariųjų dalelių klasifikacija [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Paaiškina, ką ir kaip tiria fizikos mokslas, ir nurodo gamtos mokslų tarpusavio sąsajas (A1.1).

Atsakydamas į klausimus paaiškina, kaip fizika leidžia pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius. Įvardija, kokias šiuolaikines problemas sprendžia fizikos mokslas. Pateikia fizikos mokslo sričių pavyzdžių (A1.2).

Pateikdamas pavyzdžių paaiškina, kaip fizika ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina fizikos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Pateikia teorinių ir taikomųjų fizikos mokslo sričių pavyzdžių (A1.3).

Paaiškina, kaip fizika ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis (nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, nuo mažiausio (mikro) iki didžiausio (makro)) ir kaip visumą. Apibūdina fizikos mokslo galimybes ir ribas (ribotumą) sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp teorinių ir taikomųjų fizikos mokslo sričių (A1.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra garsas ir kaip jis susidaro, kas yra garso šaltiniai; aptariamos garso charakteristikos [...] aptariamos garso rūšys (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas), garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] aiškinamasi, kaip vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai; [...] stebimas ir aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys, aptariami šviesolaidžiai ir jų taikymas; [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija. [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, [...]

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija. [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera. Aptariamas planetų prie kitų žvaigždžių paieškai taikomas tranzito metodas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi. Nurodo, kad fizikos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.1).

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius. Nurodo, kad fizikos modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas (A2.2).

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad fizikos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kad fizikos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.3).

Apibūdina, kaip fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip fizikos mokslo modeliai, teorijos gali vystytis jungiant skirtingų mokslų idėjas, kaip fizikos mokslo žinios ir pasaulio suvokimas kinta, atsiradus tyrimų metu patvirtintų naujų įrodymų (A2.4).

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Stebint šviesos sklidimą per trikampę prizmę aptariamas baltos šviesos išsiskaidymas į 7 dedamąsias spalvas, spektro sąvoka, spalvų išsidėstymas spektre siejamas su dažniu, vaivorykštė kaip natūralaus optinio reiškinio ir spektro pavyzdys. [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas, [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus aiškina, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų. Įvardija bent 1–2 etiško tyrimo požymius (A3.1).

Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas, ir nurodo, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų (A3.2).

Aptaria etikos normas, pagrindžia jų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3).

Argumentuodamas paaiškina, koks tyrimas yra etiškas atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai, kodėl moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų (A3.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai, tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Pateikia fizikos mokslų vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1).

Pateikia gamtos mokslų vystymosi ir atradimų istorijos pavyzdžių. Aptaria gamtos mokslų pasiekimus ir jų taikymą (A4.2).

Pateikia fizikos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pateikia fizikos mokslo vystymosi istorijos pavyzdžių (A4.3).

Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius fizikos mokslo atstovus ir svarbiausius pasiekimus. Apibūdina ir vertina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei (A4.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...], garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...] aptariama, kam žmogui reikalingos dvi ausys; nagrinėjamas triukšmas, aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] nagrinėjama, kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...] Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų – žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) – jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Nagrinėjama atomo modelio raida, aptariamas Rezerfordo bandymas. [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Apibūdinamos radioaktyviųjų izotopų savybės, aptariamas jų taikymas medicinoje, žemės ūkyje, moksliniuose tyrimuose ir kt. [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamas elektros srovės skirtingose terpėse taikymas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nurodo, kad remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius. Pateikia fizikos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdį (A1.1).

Atsakydamas į klausimus paaiškina, kaip remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia fizikos mokslo teorijų taikymo praktikoje pavyzdžių (A1.2).

Paaiškina, kaip remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį mikro ir makro pasaulį kaip visumą. Nusako fizikos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Įvardija sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3).

Paaiškina, kaip remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį mikro ir makro pasaulį kaip visumą. Apibūdina fizikos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, apibūdinama kuro degimo šiluma, aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. [...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; [...] Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas planetų judėjimas, Keplerio dėsniai.

Sąveikos dėsniai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas inercijos reiškinys, aptariamas jo pasireiškimas siejant su saugiu elgesiu kelyje, aiškinamasi, nuo ko priklauso kūno pagreitis, kaip kūnai sąveikauja, formuluojami Niutono dėsniai ir mokomasi juos taikyti reiškiniams paaiškinti [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamas kietųjų kūnų slėgis į pagrindą, [...] nagrinėjami jo didinimo ir mažinimo būdai; apibūdinamas skysčių ir dujų slėgis, [...] nagrinėjamos hidraulinės sistemos. [...] Aptariamos kūnų plūduriavimo sąlygos. Nagrinėjama atmosferos slėgio prigimtis ir jo praktinis pritaikymas.

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apibūdinami mechaniniai svyravimai, [...] nagrinėjami laisvieji ir priverstiniai svyravimai, jų pavyzdžiai gamtoje ir kasdieniame gyvenime, apibūdinama matematinė svyruoklė, [...] Aptariamas ir tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamos bangos ir jų rūšys – skersinės ir išilginės bangos, [...] Išsiaiškinama, kad bangos perneša tik energiją, apibrėžiama ir tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Remiantis medžiagos sandara nagrinėjami nuolatiniai magnetai, [...] aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėjamas elektros srovės magnetinis laukas [...] Nagrinėjami elektromagnetai, jų paskirtis ir taikymo pavyzdžiai [...] Nagrinėjama induktyvumo ritė [...] Nagrinėjama elektros variklių ir generatorių sandara ir jų veikimo principai. [...] Nagrinėjami transformatorių veikimo principai [...]

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba [...] energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. Aptariami energijos virsmai buitiniuose elektros prietaisuose. [...]

Elektromagnetiniai virpesiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas virpesių kontūras. Aptariama, kaip susidaro elektromagnetiniai virpesiai, nagrinėjami energijos virsmai virpesių kontūre.

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariamas elektromagnetinių bangų generavimas. Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. Nagrinėjamas regimosios šviesos, kaip elektromagnetinių bangų rūšies, atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija. Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsakydamas į klausimus nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti teorijas ir modelius (A2.1).

Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.2).

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Aptaria fizikos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Paaiškina, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais. Analizuoja, kaip bėgant laikui vystėsi fizikos mokslo teorijos ir modeliai, vertina veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; apskaičiuojamas šiluminių variklių naudingumo koeficientas. Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas planetų judėjimas, Keplerio dėsniai.

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] apibūdinama matematinė svyruoklė [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas regimosios šviesos, kaip elektromagnetinių bangų rūšies, atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija. Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Įvardija, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų atsižvelgiant į galimą poveikį gamtinei aplinkai. Remdamasis pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.1).

Aptaria galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.2).

Aiškina galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Pagrindžia etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.3).

Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Siedamas etikos normas su gamtos mokslų raida prognozuoja jų kitimą (A3.4).

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pateikia fizikos mokslo vystymosi, atradimų istorijos ir jų taikymo pavyzdžių (A4.1).

Nurodo fizikos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių (A4.2).

Apibūdina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.3).

Apibūdina ir kritiškai vertina fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.4).

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Nagrinėjamas planetų judėjimas, Keplerio dėsniai.

Sąveikos dėsniai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] formuluojami Niutono dėsniai [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] formuluojamas Paskalio dėsnis, nagrinėjamos hidraulinės sistemos. [...] Nagrinėjama Archimedo jėga [...]

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aptariami induktyvumo ričių taikymo technikoje pavyzdžiai. Tyrinėjama elektros srovių sąveika, apibrėžiama magnetinė (Ampero) jėga, [...] Nagrinėjama elektros variklių ir generatorių sandara ir jų veikimo principai. [...] aptariami kintamosios srovės taikymo pranašumai. Nagrinėjami transformatorių veikimo principai [...]

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] elektros energijos gamyba – šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. Aptariami energijos virsmai buitiniuose elektros prietaisuose. [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. [...] Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo, kad fizika ir kiti gamtos mokslai padeda pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų. Pateikia fizikos mokslo teorijų praktinio taikymo pavyzdžių (A1.1).

Paaiškina, kad remiantis fizika ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį pasaulį kaip visumą. Įvardija fizikos ir kitų gamtos mokslų sprendžiamas problemas. Nurodo, kad fizika ir kiti gamtos mokslai turi ribotas galimybes sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Pateikia fizikos mokslo teorijų praktinio taikymo pavyzdžių (A1.2).

Paaiškina, kaip remiantis fizikos ir kitų gamtos mokslų nustatytais mikro ir makro pasaulio ryšiais, galima spręsti gamtamokslines problemas. Analizuoja fizikos mokslo galimybes ir apibūdina ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos mokslo teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.3).

Argumentuotai paaiškina, kad remiantis fizikos ir kitų gamtos mokslų nustatytais mikro ir makro pasaulio ryšiais, galima spręsti gamtamokslines problemas. Analizuoja ir kritiškai vertina fizikos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias aktualias vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina sąsajas tarp fizikos ir kitų gamtos mokslų teorijų ir jų praktinio taikymo (A1.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokomasi apibūdinti pagrindinius molekulinės kinetinės teorijos teiginius, aiškinamasi, kokiais bandymais jie įrodomi. Prisimenama, kurie fizikiniai reiškiniai yra šiluminiai, mokomasi juos paaiškinti remiantis molekuline kinetine teorija. Išsiaiškinama, kurie fizikiniai dydžiai nusako ryšį tarp mikro ir makro pasaulio – molinė masė, dalelės masė, dalelių skaičius, Avogadro skaičius, medžiagos kiekis, dalelių koncentracija, slėgis, medžiagos masė, tūris, tankis, temperatūra, vidutinis kvadratinis dujų molekulių šiluminio judėjimo greitis, dalelės kinetinė energija. [...] Aptariama, kad idealiųjų dujų dėsniai realioms dujoms galioja tik esant mažam slėgiui ir dujų tankiui.

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Aptariamas mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių taikymas.

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjami elektromagnetinio ryšio principai, jo taikymas šiuolaikinės telekomunikacijos sistemose, radiolokacija.

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] nagrinėjamos stovinčios bangos stygose ir vamzdeliuose. Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Geometrinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] visiškasis vidaus atspindys. Aptariamas šviesolaidžių veikimo principas ir jų taikymas. [...] Aptariamas lęšių taikymas optiniuose prietaisuose.

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mikropasaulio reiškiniai, kurių negalima paaiškinti remiantis klasikinės fizikos dėsniais. Prisimenamas šviesos dualumas ir apibūdinamas fotonas, kaip šviesos dalelė turinti energijos. [...] Aptariami vidinis ir išorinis fotoefektas, jų taikymai, aiškinamasi, kaip veikia puslaidininkiniai fotoelementai. Aptariama fotosintezė kaip fotoefekto reiškinys gyvojoje gamtoje ir fotoefekto taikymas šiuolaikinėse technologijose. [...] Aptariami bangos-dalelės ir dalelės-bangos pasireiškimai.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Įrodomas klasikinės mechanikos ribotumas, susijęs su elektrono judėjimu aplink branduolį, formuluojami Boro postulatai įvedant energijos lygmens sampratą. [...] Aptariamos spektrų rūšys ir jų prigimtis bei pritaikymas praktikoje. Nagrinėjami lazerio veikimo principai, trilygmenė ir keturlygmenė sistemos, nuolatinės veikos ir impulsiniai lazeriai, lazerių tipai pagal aktyviąją medžiagą, aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.).

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariami radioaktyviosios spinduliuotės registravimo metodai ir prietaisų veikimo principai. [...] Analizuojant energiją, tenkančią vienam nukleonui, aiškinamasi, kada vyksta branduolių sintezės ir skilimo reakcijos, aptariamas branduolių dalijimosi ir sintezės reakcijų paplitimas Žemėje ir Visatoje. [...] Nagrinėjami skirtingų branduolinių reaktorių veikimo principai. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis ir mokslinių tyrimų rezultatais. Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos ir modeliai gali plėtotis ir keistis atsiradus naujiems įrodymams ir faktams (A2.1).

Nurodo, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios įgalina geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Aptaria fizikos mokslo teorijų ir modelių vystymosi istoriją, įvardija veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.2).

Apibūdina fizikos mokslo teorijų ir modelių kūrimo principus ir panaudojimą. Paaiškina fizikos mokslo teorijų ir modelių kitimą, apibūdina veiksnius, skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.3).

Apibūdina fizikos mokslo teorijų ir modelių kūrimo principus ir panaudojimą. Argumentuotai paaiškina fizikos mokslo teorijų ir modelių neišvengiamą kitimą atsižvelgiant į veiksnius, skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius (A2.4).

Pažinimo metodai ir kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariami modeliai kaip pažinimo metodas, jų naudojimo privalumai ir trūkumai [...]

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariama atskaitos sistema ir Niutono dėsnių galiojimas, apibrėžiamos inercinės ir neinercinės atskaitos sistemos. [...]

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Apibūdinami ir analizuojami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių modeliai [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Prisimenamas šviesos dualumas ir apibūdinamas fotonas, kaip šviesos dalelė turinti energijos. [...] Aptariami bangos-dalelės ir dalelės-bangos pasireiškimai.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Prisimenama atomo modelio raida, Rezerfordo tyrimas. Įrodomas klasikinės mechanikos ribotumas, susijęs su elektrono judėjimu aplink branduolį, formuluojami Boro postulatai įvedant energijos lygmens sampratą. [...]

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Rezerfordo eksperimento pagrindu įvertinami branduolio matmenys, branduolio tankis ir tūris. [...] Remiantis planetiniu atomo modeliu apibūdinama atomo branduolio lygmenų schema, lyginamas klasikinis ir kvantinis branduolio modeliai, jų pritaikymo galimybės. [...]

Įvadas į reliatyvumo teoriją. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Apibrėžiami du specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Aptariamos bendroji ir specialioji reliatyvumo teorijos. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įvardija galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei aplinkai ir aptaria etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose. Remdamasis pateiktais pavyzdžiais paaiškina, koks tyrimas yra etiškas (A3.1).

Aiškina galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai. Paaiškina etikos normų būtinumą moksliniuose tyrimuose (A3.2).

Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtai ir socialinei aplinkai ir pagrindžia etikos normų būtinumą atliekant mokslinius tyrimus. Sieja etikos normų kitimą su fizikos mokslo raida (A3.3).

Argumentuotai diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtai ir socialinei aplinkai ir pagrindžia etikos normų būtinumą atliekant mokslinius tyrimus. Paaiškina etikos normų kitimo sąsajas su gamtos mokslų raida (A3.4).

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas), jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui, radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša ir apsisaugojimo nuo jos būdai. [...] Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. [...] eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose ir stebima jonizuojančios spinduliuotės intensyvumo priklausomybė nuo atstumo iki radioaktyvumo šaltinio. [...]

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo fizikos mokslo atradimų taikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių (A4.1).

Aptaria fizikos mokslo poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei. Aptaria fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus (A4.2).

Diskutuoja fizikos mokslo poveikio ir svarbos žmogui, bendruomenei ir visuomenei klausimais. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.3).

Argumentuotai vertina gamtos mokslų įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei ir visuomenei, kitiems mokslams. Apibūdina fizikos mokslo vystymąsi, nurodo naujausias tyrimų sritis, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos fizikos mokslo atstovus ir aptaria jų pasiekimų įtaką fizikos mokslo raidai (A4.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. [...] Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas Galilėjaus reliatyvumo principas [...]

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas reaktyvusis judėjimas, aptariami Kazimiero Semenavičiaus darbai.

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinamas Hiugenso ir Frenelio principas. [...] Prisimenamas garso bangų Doplerio efektas. Aptariamas Doplerio efekto taikymas šviesos reiškiniams. [...]

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenama atomo modelio raida, Rezerfordo tyrimas. [...] Nagrinėjami lazerio veikimo principai, trilygmenė ir keturlygmenė sistemos, nuolatinės veikos ir impulsiniai lazeriai, lazerių tipai pagal aktyviąją medžiagą, aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.).

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. Aptariamas standartinis modelis ir elementariųjų dalelių klasifikacija [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Mokydamiesi atsirinkti su fizika susietą įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lyginti, kritiškai vertinti, klasifikuoti, apibendrinti, interpretuoti, skirti objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, kurti ir perduoti informaciją vartojant gamtos mokslų sąvokas, terminus, simbolius, formules ir dydžių matavimo vienetus, mokiniai susiformuos supratimą apie specifinę įvairialypę fizikos mokslo kalbą, išmoks ją tinkamai vartoti ir komunikuoti su fizika susietais klausimais, ugdysis komunikavimo kompetenciją. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B5.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, matavimo vienetus, užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę (B1.1).

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, tinkamai taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus naujose ar nestandartinėse situacijose, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamos garso charakteristikos: tono aukštis siejant su dažniu, garsis siejant su amplitude, dažnio ir garsio matavimo vienetai – hercas ir decibelas; [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] šviesos spindulio sąvoka, [...] apibrėžiamas medžiagos absoliutinis lūžio rodiklis, [...] aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys [...] Aptariama, kas yra apšvieta, kokie yra jos matavimo vienetai, [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...], apibūdinama ir skaičiuojama lęšio laužiamoji geba, apibūdinamas laužiamosios gebos vienetas (dioptrija); [...] apibūdinamas ir skaičiuojamas lęšio didinimas. [...]

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] nagrinėjamas atomo modelis – branduolys (protonas, neutronas) ir elektronai [...] aptariamas elementarus (elektrono, protono) krūvis, krūvio matavimo vienetas − kulonas. [...] apibūdinami teigiamieji, neigiamieji jonai [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas [...] Aptariama foninė radiacija [...] radiacinė tarša [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariami atomų branduolių virsmai − skilimas [...] ir sintezė [...]

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] supernovų ir juodųjų skylių susidarymas. [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

[...] laidininkai ir izoliatoriai [...] kondensatorius, jo talpa [...] Apibrėžiamas elektrinis laukas, jo stipris, stiprio matavimo vienetas, [...]

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] apibrėžiama elektros srovė, jos stipris, įtampa, laidininko varža [...] apibūdinami srovės stiprio, įtampos, varžos matavimo vienetai. [...] apibūdinamas nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas [...] Apibūdinamas elektros srovės darbas ir galia, jų matavimo vienetai [...] lydieji ir automatiniai saugikliai. [...] Aptariamas [...], elektrosauga (įžeminimas, izoliatorių naudojimas ir kt.).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.1).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, standartiniuose kontekstuose, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, aiškindamas reiškinius, tinkamai užrašo ir taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, užrašo fizikinių dydžių skaičiavimo formules, jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus nestandartiniuose kontekstuose, aiškina nežinomus reiškinius, tinkamai užrašo ir taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, jungia kelias formules, racionaliai taiko nestandartinius sprendimo būdus, tinkamai taiko matematikos žinias, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4).

Vidinė energija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibūdinamas šiluminis judėjimas [...], vidinė energija [...]

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas šilumos kiekis kaip vidinės energijos kitimo matas, savitoji šiluma [...]. Apibūdinamos lydymosi (kietėjimo) ir garavimo (kondensacijos) savitosios šilumos, virimas, sublimacija. [...] apibūdinama kuro degimo šiluma, [...].

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenamos trajektorijos, kelio, greičio, pagreičio sąvokos [...]. Greitis ir pagreitis apibūdinami kaip vektoriniai dydžiai. Aiškinamasi, kas yra poslinkis, [...] Apibūdinamos mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. Apibūdinamas [...] netolyginio judėjimo vidutinis greitis. [...] Nagrinėjamas laisvasis kūnų kritimas [...] Nagrinėjamas judėjimas apskritimu kaip kreivaeigio judėjimo rūšis ir jį apibūdinantys dydžiai: linijinis ir kampinis greitis, įcentrinis pagreitis, periodas, dažnis, jų matavimo vienetai, [...].

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenama jėga kaip kūnų judėjimo kitimo arba deformacijos priežastis, jėgos matavimo vienetas, inertiškumas apibūdinamas kaip kūno savybė, [...] Mokomasi apibrėžti ir praktiškai nustatyti kūno masės (sunkio) centrą. Jėga apibūdinama kaip vektorinis dydis. Apibūdinamos gravitacijos (sunkio), tamprumo, svorio, trinties jėgos [...] mokomasi jas vaizduoti grafiškai ir apskaičiuoti. Aptariamas laisvojo kritimo pagreitis [...]. Apibrėžiama jėgų atstojamoji [...]

Sąveikos dėsniai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas inercijos reiškinys [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamas [...] slėgis [...], jo matavimo vienetas [...] Mokomasi [...] vienus slėgio matavimo vienetus versti kitais.

Mechaninis darbas ir galia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra mechaninis darbas, kokie jo matavimo vienetai, [...] Apibrėžiama [...] galia, nusakomas jos matavimo vienetas.

Mechaninė energija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenamos mechaninės energijos rūšys − potencinė ir kinetinė [...]

Paprastieji mechanizmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariamos pusiausvyros rūšys. Apibrėžiamas [...] ir skaičiuojamas jėgos momentas, [...] momentų taisyklė, paprastųjų mechanizmų naudingumo koeficientas, [...].

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apibūdinami mechaniniai svyravimai, apibrėžiama svyravimų amplitudė, periodas, dažnis, nagrinėjami laisvieji ir priverstiniai svyravimai, [...] apibūdinama matematinė svyruoklė, [...] Aptariamas ir tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamos bangos ir jų rūšys – skersinės ir išilginės bangos, nurodomi bangas apibūdinantys fizikiniai dydžiai (bangos ilgis, periodas, dažnis ir sklidimo greitis) ir jų sąryšis, sprendžiami uždaviniai. [...] apibrėžiama ir tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėjamas elektros srovės magnetinis laukas, [...] Apibrėžiama magnetinė indukcija, jos matavimo vienetai. Nagrinėjami elektromagnetai, [...] Nagrinėjama induktyvumo ritė, apibrėžiamas induktyvumas, [...] apibrėžiama magnetinė (Ampero) jėga, mokomasi apskaičiuoti jos dydį ir nustatyti kryptį. [...] Aptariamas kintamosios srovės krypties, stiprio ir įtampos kitimas, apibrėžiamos efektinės srovės stiprio ir įtampos vertės, [...] apibrėžiamas ir skaičiuojamas transformacijos koeficientas.

Elektromagnetiniai virpesiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas virpesių kontūras. [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus, atlikdamas įprastas užduotis taiko pagrindines formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.1).

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus, atlikdamas užduotis taiko ir jungia nesudėtingas formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus. Atlikdamas užduotis tinkamai taiko ir jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais, keičia nesisteminius matavimo vienetus SI vienetais, nurodo fizikinių dydžių dimensijas (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, aiškindamas reiškinius ir procesus nestandartinėse situacijose. Atlikdamas užduotis tinkamai taiko simbolius, matavimo vienetus, formules, jungia formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais, keičia nesisteminius matavimo vienetus SI vienetais, nurodo ir sieja fizikinių dydžių dimensijas (B1.4).

Pažinimo metodai ir kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariama tikslingo ir taisyklingo fizikinių sąvokų vartojimo svarba. Prisimenamos fizikinių dydžių ir matavimo vienetų rašymo taisyklės tekstiniame redaktoriuje. [...]

Matavimai ir skaičiavimai fizikoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami pagrindinių SI matavimo vienetų šiuolaikiniai apibrėžimai ir išvestinių fizikinių dydžių ryšys su pagrindiniais SI sistemos vienetais. Prisimenami daliniai ir kartotiniai fizikinių dydžių vienetai. Aptariamas matavimo tikslumo įvertinimas, matavimo ir skaičiavimo tikslumo įtaka gautiems rezultatams. Prisimenama, kurie fizikiniai dydžiai yra vektoriniai ir aptariama, ką padeda išsiaiškinti veiksmai su vektoriniais dydžiais. [...]

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenama mechaninio judėjimo sąvoka ir mechaninį judėjimą apibūdinantys skaliariniai ir vektoriniai dydžiai (kelias, poslinkis, greitis, pagreitis), jų matavimo vienetai, mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. Apibrėžiamas materialusis taškas. [...] Mokomasi apskaičiuoti tolygiai kintamai judančio kūno greitį, poslinkį ir koordinatę. [...]

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamas jėgos apibūdinimas, jėgų rūšys ir jų grafinis vaizdavimas, jėgų atstojamoji, inercija ir inertiškumas. [...] Mokomasi apskaičiuoti laisvojo kritimo pagreitį prie Žemės paviršiaus ir tam tikrame aukštyje virš Žemės. Mokomasi apskaičiuoti su pagreičiu judančio kūno svorį. [...] mokomasi apskaičiuoti trinties koeficientą. Mokomasi spręsti uždavinius, kai kūnas veikiamas kelių jėgų (nuožulnioji plokštuma, surišti kūnai ir kt.).

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Apibūdinamas judesio kiekis ir jėgos impulsas, jų matavimo vienetai; [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamas mechaninės energijos apibūdinimas, mechaninės energijos rūšys ir jų apskaičiavimo formulės, mokomasi apskaičiuoti tampriai deformuoto kūno potencinę energiją. [...] Mokomasi apskaičiuoti darbą, kai jėgos kryptis nesutampa su judėjimo kryptimi. [...] Sprendžiami energijos ir judesio kiekio tvermės dėsnių taikymo uždaviniai. Prisimenamas galios apibūdinimas, matavimo vienetai. [...] skaičiuojama pastoviu greičiu judančių kūnų galia, sprendžiami uždaviniai. Prisimenama, kas yra mechanizmo naudingumo koeficientas, sprendžiami uždaviniai. [...]

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Išsiaiškinama, kurie fizikiniai dydžiai nusako ryšį tarp mikro ir makro pasaulio – molinė masė, dalelės masė, dalelių skaičius, Avogadro skaičius, medžiagos kiekis, dalelių koncentracija, slėgis, medžiagos masė, tūris, tankis, temperatūra, vidutinis kvadratinis dujų molekulių šiluminio judėjimo greitis, dalelės kinetinė energija. Apibrėžiama absoliutinė temperatūra, aiškinamasi absoliutinio nulio fizikinė prasmė, absoliutinės temperatūros skalės ryšys su Celsijaus skale. Išsiaiškinama, kas yra idealiosios dujos. [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamas šilumos kiekis kaip vidinės energijos dalis, savitosios šilumos (medžiagos savitoji, savitoji lydymosi (kietėjimo), savitoji garavimo (kondensacijos), kuro degimo). Prisimenama šilumos balanso lygtis, sprendžiami kiekybiniai ir eksperimentiniai uždaviniai, kai dėl šilumos perdavimo kinta kelių kūnų temperatūra ir (ar) medžiagos būsena. [...]

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] prisimenamas kūnų įelektrinimas, elektros krūvio rūšys ir sąveika, krūvio tvermės dėsnis, elektrinis laukas, elektrinio lauko stipris. [...] Apibrėžiamas laukų superpozicijos principas ir mokomasi skaičiuoti elektrinio lauko stiprį, kai lauką kuria keli krūviai. [...] aptariamas ryšys tarp džaulio ir elektronvolto, mokomasi apskaičiuoti darbą. Apibūdinamas potencialas, ekvipotencialiniai paviršiai, [...] skaičiuojamas potencialų skirtumas (įtampa). [...] apibrėžiama dielektrinė skvarba. [...] Prisimenama elektrinė talpa [...]

Elektros srovė metaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Apibrėžiama laidininko savitoji varža, aiškinamasi, kas yra laidumas.

Elektros srovės šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Apibrėžiama elektrovara. Formuluojamas Omo dėsnis uždarajai grandinei, sprendžiami uždaviniai [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] magnetinė (Ampero) jėga, jos dydžio skaičiavimas [...] mokomasi apskaičiuoti Lorenco jėgą [...] Apibūdinamos magnetinės medžiagų savybės, magnetinė skvarba, feromagnetinės medžiagos [...]

Elektromagnetinė indukcija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Apibrėžiamas magnetinis srautas ir elektromagnetinė indukcija. [...] Apibrėžiamas induktyvumas, [...] Mokomasi apskaičiuoti elektros srovės sukurto magnetinio lauko energiją.

Kintamoji elektros srovė ir jos perdavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjama aktyvioji, talpinė ir induktyvioji varža, mokomasi ją apskaičiuoti.

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinamos vidinės ir išorinės jėgos, veikiančios svyruojančius kūnus, kai vyksta laisvieji ir priverstiniai svyravimai. Prisimenami fizikiniai dydžiai – amplitudė, periodas, dažnis, kampinis dažnis – ir jų matavimo vienetai. [...] Apibrėžiami harmoniniai svyravimai ir užrašoma jų koordinatės kitimo (svyravimų) lygtis. Apibrėžiama svyravimų fazė. [...]

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamos skersinės ir išilginės bangos bei jas apibūdinantys dydžiai. Garso bangos apibūdinamos kaip išilginės bangos tampriose terpėse: dujose, skysčiuose ir kietuosiuose kūnuose. [...] garso greitis [...] Prisimenamas elektromagnetinių bangų apibūdinimas, rūšys, elektromagnetinių bangų skalė. [...]

Bangų savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamos skersinės ir išilginės bangos bei jas apibūdinantys dydžiai. Garso bangos apibūdinamos kaip išilginės bangos tampriose terpėse: dujose, skysčiuose ir kietuosiuose kūnuose. [...] garso greitis [...] Prisimenamas elektromagnetinių bangų apibūdinimas, rūšys, elektromagnetinių bangų skalė. [...]

Geometrinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenama šviesos spindulio sąvoka, šviesos atspindžio ir lūžio reiškiniai ir dėsniai: veidrodinis ir sklaidusis atspindys, lūžis skirtingų optinių terpių sandūroje, visiškasis vidaus atspindys. [...] Apibrėžiami absoliutinis ir santykinis lūžio rodikliai [...] Nagrinėjamas šviesos dispersijos reiškinys. Prisimenami lęšiai ir juos apibūdinantys dydžiai. Mokomasi taikyti plonojo lęšio ir tiesinio didinimo formules uždaviniams spręsti. [...]

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Apibrėžiamos koherentinės bangos. Apibrėžiamas interferencijos reiškinys [...] išvedama atstumo tarp artimiausių maksimumų ar minimumų apskaičiavimo formulė, mokomasi ją taikyti.[...] Apibūdinama difrakcinė gardelė, [...] apibrėžiama difrakcinės gardelės konstanta, išvedama maksimumo sąlygos formulė, mokomasi ją taikyti. [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas fotoefekto reiškinys ir jo dėsniai, apibrėžiama fotoefekto raudonoji riba, elektronų išlaisvinimo iš metalo darbas, užrašoma ir taikoma uždaviniams spęsti fotoefekto Einšteino lygtis. Aptariami vidinis ir išorinis fotoefektas [...]

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] formuluojami Boro postulatai įvedant energijos lygmens sampratą. [...] Nagrinėjamas emisijos ir absorbcijos spektrų susidarymas [...]

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenami izotopai, radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas) [...] radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša [...] Apibrėžiamas atominis masės vienetas. [...] Apibrėžiama stiprioji sąveika [...] apibūdinama atomo branduolio lygmenų schema [...] Apibūdinama radioaktyviųjų branduolių pusėjimo trukmė, išsiaiškinamas radioaktyvaus skilimo dėsningumas. [...] medžiagos pusėjimo trukmė [...] Aiškinamasi, kas yra masės defektas ir branduolio ryšio energija. [...] Apibrėžiama kritinė masė, neutronų daugėjimo koeficientas [...]

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] dalelės ir antidalelės anihiliaciją [...] Aptariamas standartinis modelis ir elementariųjų dalelių klasifikacija akcentuojant dvi pagrindines grupes – fermionus ir bozonus. Nagrinėjamos leptonų ir kvarkų dalelės, jų antidalelės ir jas charakterizuojantys fizikiniai dydžiai (Leptoninis krūvis, elektros krūvis, sukinys, masė, gyvavimo trukmė), aiškinamasi hadronų (mezonų ir barionų) sudėtis ir virsmai. Apibendrinamos keturios fundamentinės sąveikos (gravitacinė, elektromagnetinė, silpnoji ir stiprioji), [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.1).

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, apibendrina, jungia kelių šaltinių tuo pačiu būdu pateiktą informaciją (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina ir klasifikuoja remdamasis pateiktais kriterijais, analizuoja, padedamas kritiškai vertina, interpretuoja, jungia ir apibendrina kelių šaltinių informaciją (B2.3).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina, apibendrina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją (B2.4).

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama, kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...] kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Naudodamasis nurodytais reikšminiais žodžiais, pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, vertina, apibendrina (B2.1).

Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, vertina, padedamas jungia kelių šaltinių informaciją ir ją apibendrina (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina kelių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3).

Tikslingai pasirinkdamas reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia skirtinga forma pateiktą informaciją ir ją apibendrina (B2.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi [...] skaityti temperatūros kitimo grafiką vykstant faziniams virsmams.

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] nagrinėjami tiesiaeigio judėjimo greičio, pagreičio, kelio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko grafikai. Mokomasi pagal grafikus apibūdinti judėjimą, pagal greičio grafiką nustatyti pradinį greitį ir pagreitį. [...]

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba − šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. [...] Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, remdamasis keliais pateiktais kriterijais ją lygina, klasifikuoja, padedamas vertina ir apibendrina (B2.1).

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją vertina, lygina, klasifikuoja, padedamas analizuoja, jungia kelių šaltinių tuo pačiu būdu pateiktą informaciją (B2.2).

Tikslingai pasirinkdamas reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia skirtinga forma pateiktą informaciją ir ją apibendrina (B2.3).

Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai ir argumentuotai vertina, interpretuoja, lygina ir klasifikuoja tikslingai pasirikdamas kriterijus, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Pažinimo metodai ir kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariama, kaip atliekama fizikinių dydžių priklausomybių grafinė analizė, braižomi fizikinių dydžių priklausomybių grafikai.

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas reaktyvusis judėjimas, aptariami Kazimiero Semenavičiaus darbai.

Energijos šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos [...] Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. [...] Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.)

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Reliatyvistinė mechanika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Remdamasis nurodytais šaltiniais atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.1).

Padedamas pasirenka patikimus informacijos šaltinius, atskiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Nurodo, kuo skiriasi patikimi informacijos šaltiniai nuo nepatikimų, objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius ir paaiškina, kokiais kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamos garso rūšys (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas), garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.1).

Pagal pateiktus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.2).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; [...] Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba − šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. [...] Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.1).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Analizuoja ir vertina informacijos šaltinių patikimumą, pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Paaiškina, kuo objektyvi informacija skiriasi nuo subjektyvios (B3.3).

Analizuoja ir kritiškai vertina informacijos šaltinių patikimumą, tikslingai pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Argumentuodamas paaiškina, kuo objektyvi informacija skiriasi nuo subjektyvios (B3.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Elektros srovės šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos [...] Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. [...] Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.)

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Reliatyvistinė mechanika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Tekstu, piešiniais ar schemomis perteikia su fizika susietą informaciją, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Suprantamai ir etiškai perteikia su fizika susietą informaciją. Padedamas taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Atsižvelgia į adresatą. Nurodo informacijos šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų (reikalavimų) perteikia gamtamokslinę informaciją. Pasirenka ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama, kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...] kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia gamtamokslinę informaciją. Nurodo šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia gamtamokslinę informaciją. Atsižvelgia į adresatą. Cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis. Pasirenka ir tinkamai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tinkamai cituoja informacijos šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, [...] aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai.[...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; [...] Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] mokomasi grafiškai pavaizduoti poslinkį skirtingos formos trajektorijose. Apibūdinamos mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. [...] Braižomi ir nagrinėjami tiesiaeigio judėjimo greičio, pagreičio, kelio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko grafikai. Mokomasi pagal grafikus apibūdinti judėjimą [...]

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. [...] Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia nesudėtingą gamtamokslinę informaciją. Nurodo šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia gamtamokslinę informaciją. Atsižvelgia į adresatą. Cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis, pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis, pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas. Lanksčiai ir kūrybiškai pritaiko pranešimą įvairiems adresatams. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai ir kūrybiškai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Energijos šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos [...] Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. [...] Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.)

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Reliatyvistinė mechanika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti gamtamokslinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, aiškina savo atsakymus (B5.1).

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti gamtamokslinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus juos paaiškina (B5.2).

Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3).

Tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Savo atsakymus grindžia tikslingai pasirinktais argumentais (B5.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra garsas ir kaip jis susidaro, kas yra garso šaltiniai; [...] aiškinamasi, kad garsas nesklinda tuštumoje; [...] aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] aiškinamasi, kaip vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai; [...] mokomasi paaiškinti skaidrių ir neskaidrių daiktų spalvą. [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1).

Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2).

Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, argumentais grindžia savo atsakymus (B5.3).

Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, tinkamai argumentuoja savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, [...] aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. [...] Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; apskaičiuojamas šiluminių variklių naudingumo koeficientas. Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso [...]

Mechaninis darbas ir galia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra mechaninis darbas, kokie jo matavimo vienetai, kada jis atliekamas, kada jėgos darbas yra teigiamas, o kada – neigiamas. [...]

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] nagrinėjami laisvieji ir priverstiniai svyravimai, jų pavyzdžiai gamtoje ir kasdieniame gyvenime, apibūdinama matematinė svyruoklė, tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio. Aptariamas ir tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamos bangos ir jų rūšys – skersinės ir išilginės bangos, nurodomi bangas apibūdinantys fizikiniai dydžiai (bangos ilgis, periodas, dažnis ir sklidimo greitis) ir jų sąryšis, sprendžiami uždaviniai. Išsiaiškinama, kad bangos perneša tik energiją, apibrėžiama ir tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] mokomasi paaiškinti magnetinę sąveiką vartojant lauko sąvoką, tyrinėjamos magnetinio lauko linijos, aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Nagrinėjami elektromagnetai, jų paskirtis ir taikymo pavyzdžiai, tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. Nagrinėjama induktyvumo ritė, apibrėžiamas induktyvumas, aiškinamasi, nuo ko priklauso ritės induktyvumas [...] Tyrinėjama elektros srovių sąveika, apibrėžiama magnetinė (Ampero) jėga, mokomasi apskaičiuoti jos dydį ir nustatyti kryptį. Atliekant bandymus stebimas ir aptariamas elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Nagrinėjama elektros variklių ir generatorių sandara ir jų veikimo principai. [...] aptariami kintamosios srovės taikymo pranašumai. Nagrinėjami transformatorių veikimo principai, apibrėžiamas ir skaičiuojamas transformacijos koeficientas.

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba – šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. Aptariami energijos virsmai buitiniuose elektros prietaisuose. [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. Nagrinėjamas regimosios šviesos, kaip elektromagnetinių bangų rūšies, atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija. Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Formuluoja klausimus, padedančius suprasti nesudėtingą gamtamokslinę informaciją ar problemą. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1).

Formuluoja klausimus, padedančius suprasti nagrinėjamą gamtamokslinę informaciją ar problemą. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2).

Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padedančius suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus, objektų savybes ar problemas. Argumentuoja savo atsakymus ir išsakomą nuomonę, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3).

Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus rodydamas nagrinėjamos problemos supratimą, argumentuoja savo atsakymus ir išsakomą nuomonę, argumentuotai pateikia alternatyvių atsakymų (B5.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas ir tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, skaičiuojami greičio, pagreičio ir koordinatės kitimai x ir y ašyse. Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjami Niutono dėsniai [...] Nagrinėjamas ir tyrinėjamas Huko dėsnis, nagrinėjama atramos reakcijos jėga. Tyrinėjama trinties jėga, nagrinėjamos jos rūšys, [...] Mokomasi paaiškinti kasdienės aplinkos kūnų judėjimą remiantis žiniomis apie jėgas.

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas ir tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis [...] Nagrinėjamas reaktyvusis judėjimas [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. [...] Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai, užrašoma idealiųjų dujų būsenos lygtis, sprendžiami uždaviniai. Nagrinėjami izoprocesai (izochorinis, izobarinis ir izoterminis), jų grafikai, sprendžiami uždaviniai. [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas I-asis termodinamikos dėsnis, apibūdinamas adiabatinis procesas, naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. Aptariami II-asis ir III-iasis termodinamikos dėsniai, entropija kaip fizikinės sistemos netvarkos matas, rodantis, kaip arti termodinaminės pusiausvyros yra kūnas.

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke, apibrėžiama dielektrinė skvarba. Aiškinamasi, kaip atsižvelgiama į aplinkos dielektrinę skvarbą skaičiuojant krūvių sąveikos jėgą ir elektrinio lauko stiprį tam tikru atstumu nuo krūvio. [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke [...]

Energijos šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai.[...] Nagrinėjami mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių formalūs panašumai bei esminiai skirtumai. [...]

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuojama garso greičio priklausomybė nuo terpės būsenos ir savybių. Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. [...] Analizuojami skirtingų elektromagnetinių bangų sąveikos su medžiaga skirtumai. [...] Analizuojant grafikus aiškinamasi bangų dalelių nuokrypio nuo pusiausvyros padėties priklausomybė nuo bangos nueito kelio ir laiko. [...]

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos [...] Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. [...] Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių.

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.)

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Reliatyvistinė mechanika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, matavimo vienetus, užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę (B1.1).

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas ir terminus apibūdindamas fizikinius reiškinius ir objektus pažįstamame kontekste, tinkamai taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus naujose ar nestandartinėse situacijose, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamos garso charakteristikos: tono aukštis siejant su dažniu, garsis siejant su amplitude, dažnio ir garsio matavimo vienetai – hercas ir decibelas; [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] šviesos spindulio sąvoka, [...] apibrėžiamas medžiagos absoliutinis lūžio rodiklis, [...] aptariamas visiškojo atspindžio reiškinys [...] Aptariama, kas yra apšvieta, kokie yra jos matavimo vienetai, [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...], apibūdinama ir skaičiuojama lęšio laužiamoji geba, apibūdinamas laužiamosios gebos vienetas (dioptrija); [...] apibūdinamas ir skaičiuojamas lęšio didinimas. [...]

Atomo sandara. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] nagrinėjamas atomo modelis – branduolys (protonas, neutronas) ir elektronai [...] aptariamas elementarus (elektrono, protono) krūvis, krūvio matavimo vienetas − kulonas. [...] apibūdinami teigiamieji, neigiamieji jonai [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamas radioaktyvumas − alfa, beta, gama spinduliavimas [...] Aptariama foninė radiacija [...] radiacinė tarša [...]

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariami atomų branduolių virsmai − skilimas [...] ir sintezė [...]

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] supernovų ir juodųjų skylių susidarymas. [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

[...] laidininkai ir izoliatoriai [...] kondensatorius, jo talpa [...] Apibrėžiamas elektrinis laukas, jo stipris, stiprio matavimo vienetas, [...]

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] apibrėžiama elektros srovė, jos stipris, įtampa, laidininko varža [...] apibūdinami srovės stiprio, įtampos, varžos matavimo vienetai. [...] apibūdinamas nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas [...] Apibūdinamas elektros srovės darbas ir galia, jų matavimo vienetai [...] lydieji ir automatiniai saugikliai. [...] Aptariamas [...], elektrosauga (įžeminimas, izoliatorių naudojimas ir kt.).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, ją lygina, pagal pateiktus kriterijus klasifikuoja, padedamas apibendrina (B2.1).

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, padedamas kritiškai vertina, analizuoja, apibendrina, jungia kelių šaltinių tuo pačiu būdu pateiktą informaciją (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina ir klasifikuoja remdamasis pateiktais kriterijais, analizuoja, padedamas kritiškai vertina, interpretuoja, jungia ir apibendrina kelių šaltinių informaciją (B2.3).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, analizuoja, kritiškai vertina, apibendrina, interpretuoja, jungia kelių skirtingų tipų šaltinių informaciją (B2.4).

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama, kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...] kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Remdamasis nurodytais šaltiniais atskiria faktus ir duomenis nuo subjektyvios nuomonės (B3.1).

Padedamas pasirenka patikimus informacijos šaltinius, atskiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Nurodo, kuo skiriasi patikimi informacijos šaltiniai nuo nepatikimų, objektyvi informacija, faktai, duomenys nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius ir paaiškina, kokiais kriterijais rėmėsi. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] aptariamos garso rūšys (infragarsas, girdimas garsas, ultragarsas), garso taikymas (echoskopija, echolokacija); [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb) kosminių teleskopų ir dangaus tyrimas panaudojant observatorijas ir palydovus.

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Tekstu, piešiniais ar schemomis perteikia su fizika susietą informaciją, naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Suprantamai ir etiškai perteikia su fizika susietą informaciją. Padedamas taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. Pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Atsižvelgia į adresatą. Nurodo informacijos šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų (reikalavimų) perteikia gamtamokslinę informaciją. Pasirenka ir tikslingai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Aptariama, kuo skiriasi skaidrūs ir neskaidrūs kūnai [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra lęšis, [...] kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti gamtamokslinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, aiškina savo atsakymus (B5.1).

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti gamtamokslinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus juos paaiškina (B5.2).

Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas tyrimus formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, pagrįstus tyrimų rezultatais ir faktais (B5.3).

Tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Savo atsakymus grindžia tikslingai pasirinktais argumentais (B5.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinamasi, kas yra garsas ir kaip jis susidaro, kas yra garso šaltiniai; [...] aiškinamasi, kad garsas nesklinda tuštumoje; [...] aiškinamasi, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, [...]

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] aiškinamasi, kaip vyksta Saulės ir Mėnulio užtemimai; [...] mokomasi paaiškinti skaidrių ir neskaidrių daiktų spalvą. [...]

Radioaktyvumas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, A. Bekerelio (angl. k. A. H. Becquerel), E. Rezerfordo (angl. k. E. Rutherford), M. Sklodovskos-Kiuri (angl. k. M. Curie) darbai. [...] Susipažįstama su Lietuvos radiacinės saugos centro svetainėje pateikiama gyventojams aktualia informacija.

Atomų branduolių virsmai. 7–8 klasių koncentras.

[...] Aptariamos Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai.

Visata ir jos evoliucija. 7–8 klasių koncentras.

Aptariama Didžiojo sprogimo teorija, Visatos sandara (žvaigždės ir jų planetos, ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai ir kt.) ir vystymasis (plėtimasis). [...] Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.1).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, standartiniuose kontekstuose, tinkamai užrašo fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, pasirenka tinkamą formulę ir iš jos išreiškia reikiamą fizikinį dydį, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus, aiškindamas reiškinius, tinkamai užrašo ir taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, užrašo fizikinių dydžių skaičiavimo formules, jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, sutartinius ženklus nestandartiniuose kontekstuose, aiškina nežinomus reiškinius, tinkamai užrašo ir taiko fizikinių dydžių ir cheminių elementų simbolius, jungia kelias formules, racionaliai taiko nestandartinius sprendimo būdus, tinkamai taiko matematikos žinias, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.4).

Vidinė energija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibūdinamas šiluminis judėjimas [...], vidinė energija [...]

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas šilumos kiekis kaip vidinės energijos kitimo matas, savitoji šiluma [...]. Apibūdinamos lydymosi (kietėjimo) ir garavimo (kondensacijos) savitosios šilumos, virimas, sublimacija. [...] apibūdinama kuro degimo šiluma, [...].

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenamos trajektorijos, kelio, greičio, pagreičio sąvokos [...]. Greitis ir pagreitis apibūdinami kaip vektoriniai dydžiai. Aiškinamasi, kas yra poslinkis, [...] Apibūdinamos mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. Apibūdinamas [...] netolyginio judėjimo vidutinis greitis. [...] Nagrinėjamas laisvasis kūnų kritimas [...] Nagrinėjamas judėjimas apskritimu kaip kreivaeigio judėjimo rūšis ir jį apibūdinantys dydžiai: linijinis ir kampinis greitis, įcentrinis pagreitis, periodas, dažnis, jų matavimo vienetai, [...].

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenama jėga kaip kūnų judėjimo kitimo arba deformacijos priežastis, jėgos matavimo vienetas, inertiškumas apibūdinamas kaip kūno savybė, [...] Mokomasi apibrėžti ir praktiškai nustatyti kūno masės (sunkio) centrą. Jėga apibūdinama kaip vektorinis dydis. Apibūdinamos gravitacijos (sunkio), tamprumo, svorio, trinties jėgos [...] mokomasi jas vaizduoti grafiškai ir apskaičiuoti. Aptariamas laisvojo kritimo pagreitis [...]. Apibrėžiama jėgų atstojamoji [...]

Sąveikos dėsniai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas inercijos reiškinys [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamas [...] slėgis [...], jo matavimo vienetas [...] Mokomasi [...] vienus slėgio matavimo vienetus versti kitais.

Mechaninis darbas ir galia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra mechaninis darbas, kokie jo matavimo vienetai, [...] Apibrėžiama [...] galia, nusakomas jos matavimo vienetas.

Mechaninė energija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Prisimenamos mechaninės energijos rūšys − potencinė ir kinetinė [...]

Paprastieji mechanizmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariamos pusiausvyros rūšys. Apibrėžiamas [...] ir skaičiuojamas jėgos momentas, [...] momentų taisyklė, paprastųjų mechanizmų naudingumo koeficientas, [...].

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apibūdinami mechaniniai svyravimai, apibrėžiama svyravimų amplitudė, periodas, dažnis, nagrinėjami laisvieji ir priverstiniai svyravimai, [...] apibūdinama matematinė svyruoklė, [...] Aptariamas ir tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamos bangos ir jų rūšys – skersinės ir išilginės bangos, nurodomi bangas apibūdinantys fizikiniai dydžiai (bangos ilgis, periodas, dažnis ir sklidimo greitis) ir jų sąryšis, sprendžiami uždaviniai. [...] apibrėžiama ir tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Nagrinėjamas elektros srovės magnetinis laukas, [...] Apibrėžiama magnetinė indukcija, jos matavimo vienetai. Nagrinėjami elektromagnetai, [...] Nagrinėjama induktyvumo ritė, apibrėžiamas induktyvumas, [...] apibrėžiama magnetinė (Ampero) jėga, mokomasi apskaičiuoti jos dydį ir nustatyti kryptį. [...] Aptariamas kintamosios srovės krypties, stiprio ir įtampos kitimas, apibrėžiamos efektinės srovės stiprio ir įtampos vertės, [...] apibrėžiamas ir skaičiuojamas transformacijos koeficientas.

Elektromagnetiniai virpesiai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibrėžiamas virpesių kontūras. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Naudodamasis nurodytais reikšminiais žodžiais, pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš nurodytų šaltinių, padedamas ją lygina, klasifikuoja, vertina, apibendrina (B2.1).

Įvardija reikšminius žodžius ir pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, vertina, padedamas jungia kelių šaltinių informaciją ir ją apibendrina (B2.2).

Įvardija reikšminius žodžius ir tikslingai pasirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia ir apibendrina kelių skirtingų šaltinių informaciją (B2.3).

Tikslingai pasirinkdamas reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia skirtinga forma pateiktą informaciją ir ją apibendrina (B2.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi [...] skaityti temperatūros kitimo grafiką vykstant faziniams virsmams.

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] nagrinėjami tiesiaeigio judėjimo greičio, pagreičio, kelio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko grafikai. Mokomasi pagal grafikus apibūdinti judėjimą, pagal greičio grafiką nustatyti pradinį greitį ir pagreitį. [...]

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba − šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. [...] Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.1).

Pagal pateiktus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.2).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.3).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Nurodo patikimos informacijos požymius, jais remdamasis skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; [...] Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba − šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. [...] Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai ir etiškai perteikia gamtamokslinę informaciją. Nurodo šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia gamtamokslinę informaciją. Atsižvelgia į adresatą. Cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis. Pasirenka ir tinkamai taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tinkamai cituoja informacijos šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Atsižvelgdamas į adresatą, laikydamasis etikos ir etiketo normų tinkamai ir tikslingai vartoja kalbą skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis. Tikslingai pasirenka ir taiko faktų, idėjų, rezultatų ir išvadų pateikimo būdus grafikus, diagramas, lenteles, modelius, tekstus. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, [...] aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai.[...] Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; [...] Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Mechaninis judėjimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] mokomasi grafiškai pavaizduoti poslinkį skirtingos formos trajektorijose. Apibūdinamos mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. [...] Braižomi ir nagrinėjami tiesiaeigio judėjimo greičio, pagreičio, kelio ir koordinatės priklausomybės nuo laiko grafikai. Mokomasi pagal grafikus apibūdinti judėjimą [...]

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. [...] Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Konsultuodamasis formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1).

Formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2).

Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padėsiančius išsiaiškinti ir suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus ir objektų savybes, argumentais grindžia savo atsakymus (B5.3).

Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, tinkamai argumentuoja savo atsakymus, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, [...] aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. [...] Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; apskaičiuojamas šiluminių variklių naudingumo koeficientas. Aptariami šilumos siurbliai ir jų taikymas.

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso [...]

Mechaninis darbas ir galia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra mechaninis darbas, kokie jo matavimo vienetai, kada jis atliekamas, kada jėgos darbas yra teigiamas, o kada – neigiamas. [...]

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] nagrinėjami laisvieji ir priverstiniai svyravimai, jų pavyzdžiai gamtoje ir kasdieniame gyvenime, apibūdinama matematinė svyruoklė, tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio. Aptariamas ir tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Apibūdinamos bangos ir jų rūšys – skersinės ir išilginės bangos, nurodomi bangas apibūdinantys fizikiniai dydžiai (bangos ilgis, periodas, dažnis ir sklidimo greitis) ir jų sąryšis, sprendžiami uždaviniai. Išsiaiškinama, kad bangos perneša tik energiją, apibrėžiama ir tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] mokomasi paaiškinti magnetinę sąveiką vartojant lauko sąvoką, tyrinėjamos magnetinio lauko linijos, aptariama Žemės magnetinių polių padėtis, magnetinis laukas, jo svarba gyvybei Žemėje.

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Nagrinėjami elektromagnetai, jų paskirtis ir taikymo pavyzdžiai, tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. Nagrinėjama induktyvumo ritė, apibrėžiamas induktyvumas, aiškinamasi, nuo ko priklauso ritės induktyvumas [...] Tyrinėjama elektros srovių sąveika, apibrėžiama magnetinė (Ampero) jėga, mokomasi apskaičiuoti jos dydį ir nustatyti kryptį. Atliekant bandymus stebimas ir aptariamas elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Nagrinėjama elektros variklių ir generatorių sandara ir jų veikimo principai. [...] aptariami kintamosios srovės taikymo pranašumai. Nagrinėjami transformatorių veikimo principai, apibrėžiamas ir skaičiuojamas transformacijos koeficientas.

Elektros energijos gamyba ir naudojimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba – šiluminės, hidro, branduolinės, vėjo, saulės ir kt. elektrinės, jų privalumai ir trūkumai, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. Aptariami energijos virsmai buitiniuose elektros prietaisuose. [...]

Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. Nagrinėjamas regimosios šviesos, kaip elektromagnetinių bangų rūšies, atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija. Aptariamos šiuolaikinės ryšio priemonės, astronominiai stebėjimai registruojant elektromagnetines bangas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus, atlikdamas įprastas užduotis taiko pagrindines formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.1).

Vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus, atlikdamas užduotis taiko ir jungia nesudėtingas formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais (B1.2).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus. Atlikdamas užduotis tinkamai taiko ir jungia kelias formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais, keičia nesisteminius matavimo vienetus SI vienetais, nurodo fizikinių dydžių dimensijas (B1.3).

Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, aiškindamas reiškinius ir procesus nestandartinėse situacijose. Atlikdamas užduotis tinkamai taiko simbolius, matavimo vienetus, formules, jungia formules, matavimo vienetus verčia daliniais ir kartotiniais, keičia nesisteminius matavimo vienetus SI vienetais, nurodo ir sieja fizikinių dydžių dimensijas (B1.4).

Pažinimo metodai ir kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariama tikslingo ir taisyklingo fizikinių sąvokų vartojimo svarba. Prisimenamos fizikinių dydžių ir matavimo vienetų rašymo taisyklės tekstiniame redaktoriuje. [...]

Matavimai ir skaičiavimai fizikoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami pagrindinių SI matavimo vienetų šiuolaikiniai apibrėžimai ir išvestinių fizikinių dydžių ryšys su pagrindiniais SI sistemos vienetais. Prisimenami daliniai ir kartotiniai fizikinių dydžių vienetai. Aptariamas matavimo tikslumo įvertinimas, matavimo ir skaičiavimo tikslumo įtaka gautiems rezultatams. Prisimenama, kurie fizikiniai dydžiai yra vektoriniai ir aptariama, ką padeda išsiaiškinti veiksmai su vektoriniais dydžiais. [...]

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenama mechaninio judėjimo sąvoka ir mechaninį judėjimą apibūdinantys skaliariniai ir vektoriniai dydžiai (kelias, poslinkis, greitis, pagreitis), jų matavimo vienetai, mechaninio judėjimo rūšys pagal trajektoriją ir judėjimo greitį. Apibrėžiamas materialusis taškas. [...] Mokomasi apskaičiuoti tolygiai kintamai judančio kūno greitį, poslinkį ir koordinatę. [...]

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamas jėgos apibūdinimas, jėgų rūšys ir jų grafinis vaizdavimas, jėgų atstojamoji, inercija ir inertiškumas. [...] Mokomasi apskaičiuoti laisvojo kritimo pagreitį prie Žemės paviršiaus ir tam tikrame aukštyje virš Žemės. Mokomasi apskaičiuoti su pagreičiu judančio kūno svorį. [...] mokomasi apskaičiuoti trinties koeficientą. Mokomasi spręsti uždavinius, kai kūnas veikiamas kelių jėgų (nuožulnioji plokštuma, surišti kūnai ir kt.).

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Apibūdinamas judesio kiekis ir jėgos impulsas, jų matavimo vienetai; [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamas mechaninės energijos apibūdinimas, mechaninės energijos rūšys ir jų apskaičiavimo formulės, mokomasi apskaičiuoti tampriai deformuoto kūno potencinę energiją. [...] Mokomasi apskaičiuoti darbą, kai jėgos kryptis nesutampa su judėjimo kryptimi. [...] Sprendžiami energijos ir judesio kiekio tvermės dėsnių taikymo uždaviniai. Prisimenamas galios apibūdinimas, matavimo vienetai. [...] skaičiuojama pastoviu greičiu judančių kūnų galia, sprendžiami uždaviniai. Prisimenama, kas yra mechanizmo naudingumo koeficientas, sprendžiami uždaviniai. [...]

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Išsiaiškinama, kurie fizikiniai dydžiai nusako ryšį tarp mikro ir makro pasaulio – molinė masė, dalelės masė, dalelių skaičius, Avogadro skaičius, medžiagos kiekis, dalelių koncentracija, slėgis, medžiagos masė, tūris, tankis, temperatūra, vidutinis kvadratinis dujų molekulių šiluminio judėjimo greitis, dalelės kinetinė energija. Apibrėžiama absoliutinė temperatūra, aiškinamasi absoliutinio nulio fizikinė prasmė, absoliutinės temperatūros skalės ryšys su Celsijaus skale. Išsiaiškinama, kas yra idealiosios dujos. [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamas šilumos kiekis kaip vidinės energijos dalis, savitosios šilumos (medžiagos savitoji, savitoji lydymosi (kietėjimo), savitoji garavimo (kondensacijos), kuro degimo). Prisimenama šilumos balanso lygtis, sprendžiami kiekybiniai ir eksperimentiniai uždaviniai, kai dėl šilumos perdavimo kinta kelių kūnų temperatūra ir (ar) medžiagos būsena. [...]

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] prisimenamas kūnų įelektrinimas, elektros krūvio rūšys ir sąveika, krūvio tvermės dėsnis, elektrinis laukas, elektrinio lauko stipris. [...] Apibrėžiamas laukų superpozicijos principas ir mokomasi skaičiuoti elektrinio lauko stiprį, kai lauką kuria keli krūviai. [...] aptariamas ryšys tarp džaulio ir elektronvolto, mokomasi apskaičiuoti darbą. Apibūdinamas potencialas, ekvipotencialiniai paviršiai, [...] skaičiuojamas potencialų skirtumas (įtampa). [...] apibrėžiama dielektrinė skvarba. [...] Prisimenama elektrinė talpa [...]

Elektros srovė metaluose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Apibrėžiama laidininko savitoji varža, aiškinamasi, kas yra laidumas.

Elektros srovės šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Apibrėžiama elektrovara. Formuluojamas Omo dėsnis uždarajai grandinei, sprendžiami uždaviniai [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] magnetinė (Ampero) jėga, jos dydžio skaičiavimas [...] mokomasi apskaičiuoti Lorenco jėgą [...] Apibūdinamos magnetinės medžiagų savybės, magnetinė skvarba, feromagnetinės medžiagos [...]

Elektromagnetinė indukcija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Apibrėžiamas magnetinis srautas ir elektromagnetinė indukcija. [...] Apibrėžiamas induktyvumas, [...] Mokomasi apskaičiuoti elektros srovės sukurto magnetinio lauko energiją.

Kintamoji elektros srovė ir jos perdavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjama aktyvioji, talpinė ir induktyvioji varža, mokomasi ją apskaičiuoti.

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdinamos vidinės ir išorinės jėgos, veikiančios svyruojančius kūnus, kai vyksta laisvieji ir priverstiniai svyravimai. Prisimenami fizikiniai dydžiai – amplitudė, periodas, dažnis, kampinis dažnis – ir jų matavimo vienetai. [...] Apibrėžiami harmoniniai svyravimai ir užrašoma jų koordinatės kitimo (svyravimų) lygtis. Apibrėžiama svyravimų fazė. [...]

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamos skersinės ir išilginės bangos bei jas apibūdinantys dydžiai. Garso bangos apibūdinamos kaip išilginės bangos tampriose terpėse: dujose, skysčiuose ir kietuosiuose kūnuose. [...] garso greitis [...] Prisimenamas elektromagnetinių bangų apibūdinimas, rūšys, elektromagnetinių bangų skalė. [...]

Bangų savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenamos skersinės ir išilginės bangos bei jas apibūdinantys dydžiai. Garso bangos apibūdinamos kaip išilginės bangos tampriose terpėse: dujose, skysčiuose ir kietuosiuose kūnuose. [...] garso greitis [...] Prisimenamas elektromagnetinių bangų apibūdinimas, rūšys, elektromagnetinių bangų skalė. [...]

Geometrinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenama šviesos spindulio sąvoka, šviesos atspindžio ir lūžio reiškiniai ir dėsniai: veidrodinis ir sklaidusis atspindys, lūžis skirtingų optinių terpių sandūroje, visiškasis vidaus atspindys. [...] Apibrėžiami absoliutinis ir santykinis lūžio rodikliai [...] Nagrinėjamas šviesos dispersijos reiškinys. Prisimenami lęšiai ir juos apibūdinantys dydžiai. Mokomasi taikyti plonojo lęšio ir tiesinio didinimo formules uždaviniams spręsti. [...]

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Apibrėžiamos koherentinės bangos. Apibrėžiamas interferencijos reiškinys [...] išvedama atstumo tarp artimiausių maksimumų ar minimumų apskaičiavimo formulė, mokomasi ją taikyti.[...] Apibūdinama difrakcinė gardelė, [...] apibrėžiama difrakcinės gardelės konstanta, išvedama maksimumo sąlygos formulė, mokomasi ją taikyti. [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas fotoefekto reiškinys ir jo dėsniai, apibrėžiama fotoefekto raudonoji riba, elektronų išlaisvinimo iš metalo darbas, užrašoma ir taikoma uždaviniams spęsti fotoefekto Einšteino lygtis. Aptariami vidinis ir išorinis fotoefektas [...]

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] formuluojami Boro postulatai įvedant energijos lygmens sampratą. [...] Nagrinėjamas emisijos ir absorbcijos spektrų susidarymas [...]

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Prisimenami izotopai, radioaktyvumas (alfa, beta, gama spinduliavimas) [...] radioaktyviųjų spindulių šaltiniai, radiacinė tarša [...] Apibrėžiamas atominis masės vienetas. [...] Apibrėžiama stiprioji sąveika [...] apibūdinama atomo branduolio lygmenų schema [...] Apibūdinama radioaktyviųjų branduolių pusėjimo trukmė, išsiaiškinamas radioaktyvaus skilimo dėsningumas. [...] medžiagos pusėjimo trukmė [...] Aiškinamasi, kas yra masės defektas ir branduolio ryšio energija. [...] Apibrėžiama kritinė masė, neutronų daugėjimo koeficientas [...]

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] dalelės ir antidalelės anihiliaciją [...] Aptariamas standartinis modelis ir elementariųjų dalelių klasifikacija akcentuojant dvi pagrindines grupes – fermionus ir bozonus. Nagrinėjamos leptonų ir kvarkų dalelės, jų antidalelės ir jas charakterizuojantys fizikiniai dydžiai (Leptoninis krūvis, elektros krūvis, sukinys, masė, gyvavimo trukmė), aiškinamasi hadronų (mezonų ir barionų) sudėtis ir virsmai. Apibendrinamos keturios fundamentinės sąveikos (gravitacinė, elektromagnetinė, silpnoji ir stiprioji), [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius, pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, remdamasis keliais pateiktais kriterijais ją lygina, klasifikuoja, padedamas vertina ir apibendrina (B2.1).

Naudodamas nurodytus reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, remdamasis pateiktais kriterijais ją vertina, lygina, klasifikuoja, padedamas analizuoja, jungia kelių šaltinių tuo pačiu būdu pateiktą informaciją (B2.2).

Tikslingai pasirinkdamas reikšminius žodžius atsirenka reikiamą įvairiais būdais ir formomis (grafiku, diagrama, lentele, tekstu ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai vertina, interpretuoja, lygina, klasifikuoja, analizuoja, jungia skirtinga forma pateiktą informaciją ir ją apibendrina (B2.3).

Tikslingai pasirenka reikšminius žodžius ir atsirenka reikiamą įvairiais būdais (grafiku, diagrama, lentele, tekstu, abstrakčiais simboliais ir kt.) pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją kritiškai ir argumentuotai vertina, interpretuoja, lygina ir klasifikuoja tikslingai pasirikdamas kriterijus, analizuoja, jungia ir apibendrina (B2.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Pažinimo metodai ir kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariama, kaip atliekama fizikinių dydžių priklausomybių grafinė analizė, braižomi fizikinių dydžių priklausomybių grafikai.

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas reaktyvusis judėjimas, aptariami Kazimiero Semenavičiaus darbai.

Energijos šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos [...] Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. [...] Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.)

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Reliatyvistinė mechanika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktus kriterijus skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės, pasirenka patikimus informacijos šaltinius (B3.1).

Pasirenka patikimus informacijos šaltinius įvardydamas kriterijus. Skiria objektyvią informaciją, faktus, duomenis nuo subjektyvios informacijos, nuomonės (B3.2).

Analizuoja ir vertina informacijos šaltinių patikimumą, pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Paaiškina, kuo objektyvi informacija skiriasi nuo subjektyvios (B3.3).

Analizuoja ir kritiškai vertina informacijos šaltinių patikimumą, tikslingai pasirenka patikimus informacijos šaltinius. Argumentuodamas paaiškina, kuo objektyvi informacija skiriasi nuo subjektyvios (B3.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Elektros srovės šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos [...] Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. [...] Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.)

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Reliatyvistinė mechanika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Tinkamai vartodamas pagrindines reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai, suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia nesudėtingą gamtamokslinę informaciją. Nurodo šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.1).

Tinkamai vartodamas reikšmines sąvokas ir simbolius, sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia gamtamokslinę informaciją. Atsižvelgia į adresatą. Cituoja šaltinius. Naudoja skaitmenines technologijas (B4.2).

Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis, pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai naudoja skaitmenines technologijas (B4.3).

Tinkamai ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas užduotis, pasirenka ir kūrybiškai naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas. Lanksčiai ir kūrybiškai pritaiko pranešimą įvairiems adresatams. Tinkamai cituoja šaltinius. Tikslingai ir kūrybiškai naudoja skaitmenines technologijas (B4.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Energijos šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos [...] Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. [...] Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.)

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Reliatyvistinė mechanika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Formuluoja klausimus, padedančius suprasti nesudėtingą gamtamokslinę informaciją ar problemą. Pateikdamas atsakymus, juos paaiškina (B5.1).

Formuluoja klausimus, padedančius suprasti nagrinėjamą gamtamokslinę informaciją ar problemą. Pateikdamas atsakymus, juos argumentuoja (B5.2).

Nagrinėdamas informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus, padedančius suprasti fizikinių reiškinių dėsningumus, objektų savybes ar problemas. Argumentuoja savo atsakymus ir išsakomą nuomonę, pateikia argumentų kitiems galimiems atsakymams pagrįsti (B5.3).

Nagrinėdamas gamtamokslinę informaciją ir atlikdamas tyrimus tikslingai formuluoja klausimus rodydamas nagrinėjamos problemos supratimą, argumentuoja savo atsakymus ir išsakomą nuomonę, argumentuotai pateikia alternatyvių atsakymų (B5.4).

Fizikos mokslo raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aptariamos fizikos istorijos svarbiausios datos, siejant su mokslininkų darbais ir atradimais, turėjusiais reikšmę žmonijai. Aptariamas Lietuvos fizikos mokslininkų indėlis į fizikos mokslą. Aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Aptariamos fizikos mokslo ateities perspektyvos.

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas ir tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, skaičiuojami greičio, pagreičio ir koordinatės kitimai x ir y ašyse. Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjami Niutono dėsniai [...] Nagrinėjamas ir tyrinėjamas Huko dėsnis, nagrinėjama atramos reakcijos jėga. Tyrinėjama trinties jėga, nagrinėjamos jos rūšys, [...] Mokomasi paaiškinti kasdienės aplinkos kūnų judėjimą remiantis žiniomis apie jėgas.

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas ir tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis [...] Nagrinėjamas reaktyvusis judėjimas [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. [...] Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai, užrašoma idealiųjų dujų būsenos lygtis, sprendžiami uždaviniai. Nagrinėjami izoprocesai (izochorinis, izobarinis ir izoterminis), jų grafikai, sprendžiami uždaviniai. [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Nagrinėjamas I-asis termodinamikos dėsnis, apibūdinamas adiabatinis procesas, naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. Aptariami II-asis ir III-iasis termodinamikos dėsniai, entropija kaip fizikinės sistemos netvarkos matas, rodantis, kaip arti termodinaminės pusiausvyros yra kūnas.

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke, apibrėžiama dielektrinė skvarba. Aiškinamasi, kaip atsižvelgiama į aplinkos dielektrinę skvarbą skaičiuojant krūvių sąveikos jėgą ir elektrinio lauko stiprį tam tikru atstumu nuo krūvio. [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke [...]

Energijos šaltiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariami pirminiai ir antriniai energijos šaltiniai. Apibūdinami iškastinio kuro, branduolinės, termobranduonės, vėjo, hidro ir hidroakumuliacinės, geoterminės, saulės elementų elektrinės. Aptariamas skirtumas tarp saulės elementų ir saulės modulių. Analizuojami pagrindiniai įvairių energijos šaltinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai, lyginami elektrinių naudingumo koeficientai, galia, tenkanti užimamo ploto vienetui. [...] Diskutuojama apie energetikos plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje remiantis Sankey diagramomis ir elektrinių saugumo, ekonomiškumo ir ekologiškumo parametrais.

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai.[...] Nagrinėjami mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių formalūs panašumai bei esminiai skirtumai. [...]

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Analizuojama garso greičio priklausomybė nuo terpės būsenos ir savybių. Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. [...] Analizuojami skirtingų elektromagnetinių bangų sąveikos su medžiaga skirtumai. [...] Analizuojant grafikus aiškinamasi bangų dalelių nuokrypio nuo pusiausvyros padėties priklausomybė nuo bangos nueito kelio ir laiko. [...]

Stovinčios bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, apibūdinamos jų susidarymui reikalingos sąlygos [...] Aiškinamasi, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos. [...] Aiškinamasi pirmoji harmonika (žemo dažnio stovinti banga) ir virštoniai. [...] Aptariamas stovinčių bangų pasireiškimas ir pritaikymas.

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių.

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo sandara III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] aptariamas lazerių panaudojimas (medicinoje, medžiagų apdirbimui, karyboje, medžiagos tyrimams ir kt.)

Elementariosios dalelės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Aptariami mokslininkų darbai apie antidalelės egzistavimą, dalelės ir antidalelės anihiliaciją bei susidarymą, pozitrono ir neutrono atradimą. [...] Aptariami Higso bozonas ir gravitono paieškos. [...]

Reliatyvistinė mechanika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas CERN dalelių greitinimas ir energijų, judesio kiekio įvertinimas. [...]

Mokydamiesi tyrinėti fizikinius reiškinius, fizikos mokslo objektus ir mokantis tyrinėjant mokiniai išmoks kelti probleminius klausimus, formuluoti hipotezes, susiplanuoti ir atlikti tyrimą joms patikrinti, analizuoti gautus rezultatus ir duomenis, formuluoti išvadas, susiformuos supratimą, kad eksperimentuojant ir atliekant stebėjimus yra gaunamos žinios, kurios reikalingos suprasti ir paaiškinti gamtoje vykstančius fizikinius reiškinius, pažinti pasaulį ir jį keisti, nedarant žalos gamtai, suvokti savo vietą ir vaidmenį gamtoje. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: C1–C6.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Paaiškina, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, įvardija tyrimo atlikimo etapus (C1.1).

Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, įvardija tyrimų atlikimo etapus (C1.2).

Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus atlikimo būdus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3).

Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, kada jie taikomi, nurodo tyrimo atlikimo etapų seką (C1.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas paaiškina, kas yra tyrimas, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, įvardija tyrimo etapus (C1.1).

Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrimo būdus, jų skirtumus ir tyrimo etapus (C1.2).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo būdus, nurodo, kada jie taikomi, įvardija tyrimo etapų seką (C1.3).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrimo būdus ir jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. [...]

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso [...]

Paprastieji mechanizmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas ir skaičiuojamas jėgos momentas [...]

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio.[...] tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamos magnetinio lauko linijos [...]

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. [...] Tyrinėjama elektros srovių sąveika [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Paaiškina, kas yra tyrimas, įvardija skirtingus tyrinėjimo būdus, jų skirtumus ir tyrimo etapus (C1.1).

Paaiškina, kas yra tyrimas, palygina skirtingus tyrinėjimo būdus, nurodo kada jie taikomi, įvardija tyrimo etapų seką (C1.2).

Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo jis skiriasi nuo laboratorinio darbo, apibūdina ir palygina skirtingus tyrimo būdus, jų taikymo galimybes, įvardija tyrimo etapų seką (C1.3).

Paaiškina, kas yra tyrimas, nurodo, kad tyrimas yra vienas pagrindinių fizikinių reiškinių, procesų ir objektų pažinimo būdų, apibūdina ir palygina skirtingus tyrimo būdus, jų taikymo galimybes, pagrindžia kiekvieno etapo paskirtį ir nuoseklaus tyrimo atlikimo svarbą (C1.4).

Pažinimo metodai ir kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Aiškinamasi skirtumai ir panašumai tarp stebėjimo ir eksperimento, laboratorinio darbo ir tyrimo, teorinio ir eksperimentinio tyrimo. Prisimenami mokslinio tyrimo etapai. [...]

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, [...] Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjami Niutono dėsniai [...] tyrinėjamas Huko dėsnis [...] Tyrinėjama trinties jėga.

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atliekant ir stebint bandymus ir eksperimentuojant aiškinamasi, kas yra tamprūs ir netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. [...] tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis, nustatant sąveikos metu įgytą greitį, pagreitį, veikiančią jėgą ir laiką [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. [...] Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. [...]

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke [...]

Elektromagnetinė indukcija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjamas ir nagrinėjamas saviindukcijos reiškinys [...]

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai.[...] 

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. [...]

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių. [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai ar virtualiai nustatoma pasirinktos radioaktyviosios medžiagos pusėjimo trukmė. [...] Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. [...] eliminuojant foninę spinduliuotę eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas formuluoja klausimus, tikslus ir hipotezes probleminei situacijai artimoje aplinkoje tirti (C2.1).

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes konkrečiai ar įvardytai situacijai tirti (C2.2).

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes atpažįstamoms situacijoms tirti (C2.3).

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes naujoms situacijoms tirti (C2.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes (C2.1).

Konsultuodamasis įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.2).

Pastebi ir įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.3).

Pastebi ir įvardija probleminę situaciją, ją analizuoja ir apibūdina, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. [...]

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso [...]

Paprastieji mechanizmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas ir skaičiuojamas jėgos momentas [...]

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio.[...] tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamos magnetinio lauko linijos [...]

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. [...] Tyrinėjama elektros srovių sąveika [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Įprastinėse situacijose formuluoja nesudėtingus probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes (C2.1).

Atsakydamas į pateiktus klausimus įvardija probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.2).

Pastebi, įvardija ir apibūdina probleminę situaciją, formuluoja probleminius klausimus, su jais susietus tyrimo tikslus, hipotezes (C2.3).

Tikslingai kelia probleminius klausimus pasirinktai probleminei situacijai tirti, formuluoja su jais susietus tyrimo tikslus ir hipotezes, jas argumentuoja (C2.4).

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, [...] Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjami Niutono dėsniai [...] tyrinėjamas Huko dėsnis [...] Tyrinėjama trinties jėga [...]

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atliekant ir stebint bandymus ir eksperimentuojant aiškinamasi, kas yra tamprūs ir netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. [...] tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis, nustatant sąveikos metu įgytą greitį, pagreitį, veikiančią jėgą ir laiką [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. [...] Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. [...]

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke [...]

Elektromagnetinė indukcija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjamas ir nagrinėjamas saviindukcijos reiškinys [...]

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai.[...] 

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. [...]

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių. [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai ar virtualiai nustatoma pasirinktos radioaktyviosios medžiagos pusėjimo trukmė. [...] Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. [...] eliminuojant foninę spinduliuotę eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Nurodo, kaip nuskaityti matavimo rodmenis, siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.1).

Patariamas planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, kaip pasirenkant priemones ir nuskaitant matavimo rodmenis, užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą: pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką. Nurodo, kokias priemones reikėtų pasirinkti ir kaip atlikti matavimus, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3).

Planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Analizuoja, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą. Pasirenka tinkamiausius planuojamo tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas pasirenka, tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, suplanuoja eigą (C3.1).

Konsultuodamasis pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato tyrimo veiklas; paaiškina, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę, numato būdus, kaip užtikrins tyrimo rezultatų patikimumą (C3.3).

Planuodamas tyrimą pasirenka tinkamą būdą ir pagrindžia pasirinkimą, pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, veiklas, numato, kaip užtikrins tyrimo rezultatų tikslumą ir patikimumą (C3.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. [...]

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso [...]

Paprastieji mechanizmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas ir skaičiuojamas jėgos momentas [...]

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio.[...] tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamos magnetinio lauko linijos [...]

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. [...] Tyrinėjama elektros srovių sąveika [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Nurodo paprasto tyrimo atlikimo eigą, pasirenka tinkamas priemones ir medžiagas, nusimato vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Padedamas aptaria, ką reikia daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.1).

Patariamas planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Nurodo, ką reikėtų daryti, kad rezultatai būtų patikimi (C3.2).

Planuoja tyrimą: pasirenka tinkamą tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Prognozuoja, kokios galėtų būti atsitiktinės ir sisteminės klaidos, nurodo, kaip užtikrinti tyrimo rezultatų patikimumą (C3.3).

Tikslingai, atsižvelgdamas į visus tyrimo patikimumo ir saugumo užtikrinimo reikalavimus, planuoja tyrimą: pasirenka tinkamus tyrimo būdus, priemones, medžiagas, tyrimo kintamuosius, tyrimo atlikimo vietą, laiką, trukmę, eigą (C3.4).

Matavimai ir skaičiavimai fizikoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aiškinamasi, kaip galima nustatyti ir sumažinti atsitiktines ir sistemines paklaidas.

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, [...] Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjami Niutono dėsniai [...] tyrinėjamas Huko dėsnis [...] Tyrinėjama trinties jėga. [...]

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atliekant ir stebint bandymus ir eksperimentuojant aiškinamasi, kas yra tamprūs ir netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. [...] tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis, nustatant sąveikos metu įgytą greitį, pagreitį, veikiančią jėgą ir laiką [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. [...] Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. [...]

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke [...]

Elektromagnetinė indukcija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjamas ir nagrinėjamas saviindukcijos reiškinys [...]

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai. [...] 

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. [...]

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių. [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai ar virtualiai nustatoma pasirinktos radioaktyviosios medžiagos pusėjimo trukmė. [...] Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. [...] eliminuojant foninę spinduliuotę eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, matavimo priemonių rodmenis (C4.1).

Konsultuodamasis atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2).

Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3).

Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo matavimo paklaidas (C4.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Patariamas atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.1).

Konsultuodamasis atlieka tyrimą, saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.2).

Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3).

Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo matavimo (absoliutines ir santykines) paklaidas (C4.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. [...]

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso [...]

Paprastieji mechanizmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas ir skaičiuojamas jėgos momentas [...]

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio.[...] tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamos magnetinio lauko linijos [...]

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. [...] Tyrinėjama elektros srovių sąveika [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasitardamas atlieka paprastus tyrimus: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas, tikslingai stebi vykstančius procesus ir pastebi pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis. Tyrimus atlieka laikydamasis aptartų tyrimų etikos normų (C4.1).

Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.2).

Atlikdamas tyrimą saugiai naudojasi priemonėmis ir medžiagomis, laikosi etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių ir prietaisų rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas ir apskaičiuoja santykines matavimo paklaidas (C4.3).

Tiksliai, saugiai ir etiškai atlieka tyrimą, tikslingai stebi vykstančius procesus, tiksliai nuskaito matavimo prietaisų rodmenis ir fiksuoja kintamųjų pokyčius, nurodo, apskaičiuoja ir įvertina matavimo ir skaičiavimo paklaidas (C4.4).

Matavimai ir skaičiavimai fizikoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariamas matavimo tikslumo įvertinimas, matavimo ir skaičiavimo tikslumo įtaka gautiems rezultatams. [...] Prisimenamas absoliutinių ir santykinių matuojamų ir apskaičiuojamų fizikinių dydžių paklaidų skaičiavimas.

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, [...] Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjami Niutono dėsniai [...] tyrinėjamas Huko dėsnis [...] Tyrinėjama trinties jėga. [...]

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atliekant ir stebint bandymus ir eksperimentuojant aiškinamasi, kas yra tamprūs ir netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. [...] tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis, nustatant sąveikos metu įgytą greitį, pagreitį, veikiančią jėgą ir laiką [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. [...] Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. [...]

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke [...]

Elektromagnetinė indukcija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjamas ir nagrinėjamas saviindukcijos reiškinys [...]

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai. [...]

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. [...]

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių. [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai ar virtualiai nustatoma pasirinktos radioaktyviosios medžiagos pusėjimo trukmė. [...] Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. [...] eliminuojant foninę spinduliuotę eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas pateikia gautus tyrimo rezultatus nurodytu būdu. Apskaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį (C5.1).

Konsultuodamasis apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Pateikiant duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Rezultatus pateikia nurodytu būdu (C5.2).

Apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, vertina jų patikimumą. Paaiškina, kaip pasirinkti tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius galėjo paveikti duomenų patikimumą. Tvarkydamas duomenis skaičiuoja aritmetinį vidurkį, procentus. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3).

Apibendrina ir sistemina gautus duomenis ir rezultatus, vertina jų patikimumą. Paaiškina netikslių ar nepatikimų rezultatų priežastis. Pateikiant duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Rezultatus pateikia pasirinkdamas kelis tinkamiausius būdus: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas apibendrina gautus duomenis ir rezultatus. Tvarkydamas duomenis skaičiuoja kelių bandymų rezultatų aritmetinį vidurkį. Rezultatus pateikia nurodytu būdu (C5.1).

Sistemina ir apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, lygina juos su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis; nurodo nepatikimus ar netikslius rezultatus, siūlo, kaip ištaisyti padarytas klaidas. Duomenis pateikia vienu iš būdų: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.2).

Analizuoja ir apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis. Vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis ir būdus, kaip ištaisyti padarytas klaidas. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia tinkamiausiais būdais: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.3).

Analizuoja ir apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis, paaiškina aptiktus rezultatų skirtumus. Vertina rezultatų patikimumą, nurodo nepatikimų ar netikslių rezultatų priežastis ir būdus, kaip ištaisyti padarytas klaidas. Duomenims analizuoti pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia derindamas kelis tinkamiausius būdus: lentelėmis, diagramomis, grafikais, piešiniais, schemomis (C5.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. [...]

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso [...]

Paprastieji mechanizmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas ir skaičiuojamas jėgos momentas [...]

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio.[...] tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamos magnetinio lauko linijos [...]

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. [...] Tyrinėjama elektros srovių sąveika [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasitardamas apibendrina surinktus duomenis, juos pertvarko, jei reikia, apskaičiuoja duomenų aritmetinį vidurkį, atrenka reikiamus išvadai daryti, pateikia vienu pasirinktu būdu: lentele, diagrama, grafiku, schema (C5.1).

Sistemina ir apibendrina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis; nurodo nepatikimus ar netikslius rezultatus, siūlo, kaip ištaisyti padarytas klaidas. Apskaičiuoja duomenų aritmetinį vidurkį. Duomenis pateikia vienu iš būdų: lentelėmis, diagramomis, grafikais, schemomis (C5.2).

Analizuoja, apibendrina ir sistemina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su informacijos šaltinių duomenimis, kitų mokinių atliktų tyrimų surinktais duomenimis. Vertina jų patikimumą ir paaiškina, kaip pasirinkti tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius galėjo paveikti duomenų patikimumą. Atsirenka išvadai daryti reikiamus duomenis. Duomenims analizuoti ir pateikti tikslingai pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis, diagramomis ar kitais pasirinktais būdais (C5.3).

Analizuoja, apibendrina ir sistemina gautus rezultatus ir duomenis, lygina su patikimų informacijos šaltinių duomenimis. Vertina jų patikimumą ir paaiškina, kurie faktoriai galėjo paveikti duomenų patikimumą bei nurodo, kaip tą poveikį sumažinti. Atsirenka išvadai daryti reikiamus duomenis ir pagrindžia pasirinkimą. Duomenims analizuoti ir pateikti tikslingai pasitelkia skaitmenines technologijas. Duomenis pateikia susistemintų duomenų lentelėmis ir diagramomis, grafikais ar kitais tinkamais būdais (C5.4).

Pažinimo metodai ir kalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] Aptariama, kaip atliekama fizikinių dydžių priklausomybių grafinė analizė, braižomi fizikinių dydžių priklausomybių grafikai.

Matavimai ir skaičiavimai fizikoje. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Aptariamas matavimo tikslumo įvertinimas, matavimo ir skaičiavimo tikslumo įtaka gautiems rezultatams. [...]

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, [...] Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjami Niutono dėsniai [...] tyrinėjamas Huko dėsnis [...] Tyrinėjama trinties jėga. [...]

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atliekant ir stebint bandymus ir eksperimentuojant aiškinamasi, kas yra tamprūs ir netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. [...] tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis, nustatant sąveikos metu įgytą greitį, pagreitį, veikiančią jėgą ir laiką [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. [...] Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. [...]

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Virtualiai tyrinėjamas elektringųjų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke [...]

Elektromagnetinė indukcija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjamas ir nagrinėjamas saviindukcijos reiškinys [...]

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai. [...] 

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. [...]

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių. [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai ar virtualiai nustatoma pasirinktos radioaktyviosios medžiagos pusėjimo trukmė. [...] Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. [...] eliminuojant foninę spinduliuotę eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas nagrinėja tyrimo rezultatus ir formuluoja išvadas, palygina jas su hipoteze, įvardija rezultatus, kurie patvirtina arba paneigia hipotezę (C6.1).

Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, nurodo, kurie rezultatai patvirtina hipotezę arba dalijasi idėjomis, kodėl hipotezė nepasitvirtino. Aptaria, kas pavyko ar nepavyko atliekant tyrimą, ką būtų galima daryti kitaip (C6.2).

Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kurie rezultatai ir kaip rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba kodėl hipotezė nepasitvirtino. Aptaria atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.3).

Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba kodėl hipotezė nepasitvirtino. Analizuoja ir vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo ir plėtotės būdų (C6.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas formuluoja išvadas; patikrina, ar pasitvirtino hipotezė; paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba kodėl hipotezė nepasitvirtino (C6.1).

Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, ir paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba kodėl hipotezė nepasitvirtino (C6.2).

Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, įvardija rezultatus, kurie rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino ir paaiškina kodėl. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo būdų, įvardija plėtotės galimybes (C6.3.)

Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas atsižvelgdamas į tyrimo hipotezę. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, numato jos tobulinimo ir plėtotės galimybes (C6.4).

Medžiagos būsenų kitimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). [...] Praktiškai nustatoma įvairių medžiagų savitoji šiluma, patikrinamas energijos tvermės dėsnis. [...]

Jėgos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama nuo ko priklauso trinties ir tamprumo jėgų dydis. [...]

Slėgis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] Archimedo jėga, tyrinėjama nuo ko ji priklauso [...]

Paprastieji mechanizmai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas ir skaičiuojamas jėgos momentas [...]

Mechaniniai svyravimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] tiriama, kaip svyravimo periodas priklauso nuo svyruoklės ilgio.[...] tyrinėjamas rezonansas.

Mechaninės bangos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija.

Nuolatiniai magnetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjamos magnetinio lauko linijos [...]

Elektros srovė ir magnetinis laukas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, nuo ko priklauso elektromagneto poveikio stiprumas. [...] Tyrinėjama elektros srovių sąveika [...]

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasitardamas patikrina, ar pasitvirtino hipotezė; paaiškina, kokie rezultatai rodo, kad hipotezė pasitvirtino, arba kodėl hipotezė nepasitvirtino. Aptaria atliktą tyrimą, nurodydamas, kas pavyko ar nepavyko, ką būtų galima daryti kitaip (C6.1).

Formuluoja išvadas remdamasis gautais rezultatais ir palygina su hipoteze. Nurodo, kurie rezultatai patvirtina hipotezę arba dalijasi idėjomis, kodėl hipotezė nepasitvirtino. Vertina atliktą tiriamąją veiklą ir siūlo jos tobulinimo būdų (C6.2).

Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, įvardija rezultatus, kurie rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino ir paaiškina kodėl. Nepasitvirtinus hipotezei analizuoja priežastis ir formuluoja naują hipotezę. Vertina atliktą tiriamąją veiklą, siūlo jos tobulinimo būdų, numato galimą plėtotę ir rezultatų pritaikymą (C6.3).

Formuluoja gautais rezultatais pagrįstas išvadas. Patikrina, ar pasitvirtino hipotezė, įvardija rezultatus, kurie rodo, kad hipotezė pasitvirtino arba nepasitvirtino ir paaiškina kodėl. Nepasitvirtinus hipotezei analizuoja priežastis ir formuluoja naują hipotezę. Apmąsto atliktas veiklas, numato tyrimo tobulinimo galimybes atsižvelgiant į rezultatų patikimumo didinimą, siūlo tyrimo plėtojimo ir rezultatų pritaikymo galimybes (C6.4).

Judėjimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

[...] tyrinėjamas horizontaliai ir kampu į horizontą mesto kūno judėjimas kaip kūno judėjimas plokštumoje, kai veikia viena (sunkio) jėga, [...] Eksperimentiškai nustatomas laisvojo kritimo pagreitis. Mokomasi tyrinėti judėjimą analizuojant vaizdo įrašą ir naudojant jutiklius.

Jėgos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] tyrinėjami Niutono dėsniai [...] tyrinėjamas Huko dėsnis [...] Tyrinėjama trinties jėga. [...]

Judesio kiekis ir jėgos impulsas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Atliekant ir stebint bandymus ir eksperimentuojant aiškinamasi, kas yra tamprūs ir netamprūs, centriniai ir necentriniai smūgiai. [...] tyrinėjamas kūnų judesio kiekio tvermės dėsnis, nustatant sąveikos metu įgytą greitį, pagreitį, veikiančią jėgą ir laiką [...]

Energija, darbas, galia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laisvai krintančių ir deformuotų kūnų energijos virsmai. [...] Tyrinėjama mechanizmų galia ir naudingumo koeficientas, nustatomos energijos nuostolių priežastys.

Ryšys tarp mikro ir makro pasaulio. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Naudojant laboratorinę įrangą arba virtualius įrankius tyrinėjami dujų būseną apibūdinančių parametrų (slėgio, tūrio, temperatūros) tarpusavio ryšiai [...]

Termodinamika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] naudojant laboratorinę įrangą arba virtualias laboratorijas tyrinėjamas I-ojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izochoriniam, izobariniam, adiabatiniam procesams. [...]

Elektrostatinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke [...]

Magnetinis laukas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjami laidininkai ir dielektrikai elektrostatiniame lauke [...]

Elektromagnetinė indukcija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjamas ir nagrinėjamas saviindukcijos reiškinys [...]

Svyravimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

[...] Naudojant jutiklius tyrinėjami matematinės ir spyruoklinės svyruoklių koordinatės, greičio ir pagreičio kitimo dėsningumai, energijos virsmai. [...] 

Bangos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatomas garso greitis, tiriamas bangų sklidimo greitis medžiagose. [...]

Banginiai šviesos reiškiniai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Tyrinėjant aiškinamasi, kaip regimosios šviesos užlinkimo kampas priklauso nuo bangos ilgio. Tiriama difrakcija nuo 2-jų plyšių. [...]

Kvantinė optika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai nustatoma Planko konstanta ir tyrinėjami fotoefekto dėsningumai.

Atomo branduolys ir radioaktyvumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

[...] Eksperimentiškai ar virtualiai nustatoma pasirinktos radioaktyviosios medžiagos pusėjimo trukmė. [...] Atliekamas radioaktyviųjų medžiagų tyrimas eliminuojant foninę spinduliuotę. [...] eliminuojant foninę spinduliuotę eksperimentiškai patikrinama alfa, beta ir gama spinduliuotės skvarba medžiagose. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Paaiškina, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, įvardija tyrimo atlikimo etapus (C1.1).

Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, įvardija tyrimų atlikimo etapus (C1.2).

Paaiškina, kas yra tyrimas, apibūdina skirtingus atlikimo būdus, įvardija tyrimo atlikimo etapų seką (C1.3).

Paaiškina, kas yra tyrimas, kuo skiriasi stebėjimas ir eksperimentas, kada jie taikomi, nurodo tyrimo atlikimo etapų seką (C1.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas formuluoja klausimus, tikslus ir hipotezes probleminei situacijai artimoje aplinkoje tirti (C2.1).

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes konkrečiai ar įvardytai situacijai tirti (C2.2).

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes atpažįstamoms situacijoms tirti (C2.3).

Formuluoja probleminius klausimus, tyrimo tikslus, hipotezes naujoms situacijoms tirti (C2.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, vietą ir laiką bei trukmę, duomenų fiksavimo formą. Nurodo, kaip nuskaityti matavimo rodmenis, siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.1).

Patariamas planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Nurodo, kaip pasirenkant priemones ir nuskaitant matavimo rodmenis, užtikrinti rezultatų patikimumą (C3.2).

Planuoja tyrimą: pasirenka priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką. Nurodo, kokias priemones reikėtų pasirinkti ir kaip atlikti matavimus, kad rezultatai būtų patikimi (C3.3).

Planuoja tyrimą: pasirenka tyrimo būdą, priemones, medžiagas, tyrimo atlikimo vietą, laiką bei trukmę. Analizuoja, kaip tyrimo metodai, įranga, žmogiškasis faktorius gali veikti duomenų patikimumą. Pasirenka tinkamiausius planuojamo tyrimo rezultatų patikimumo užtikrinimo būdus (C3.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]

Elektros krūviai ir jų sąveika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] tyrinėjama įelektrintų kūnų sąveika (trauka, stūma), jos priklausomybė nuo krūvio dydžio ir atstumo tarp įelektrintų kūnų.

Nuolatinė elektros srovė. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjama, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos [...] Tyrinėjant srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai, [...] nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas ir tyrinėjami jų dėsningumai, [...] Tyrinėjamas elektros srovės magnetinis, šiluminis, cheminis poveikis.

Elektros srovė terpėse. 7–8 klasių koncentras.

[...] Tyrinėjama skirtingų terpių laidumo priklausomybė nuo temperatūros, aptariamas superlaidumas. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, matavimo priemonių rodmenis (C4.1).

Konsultuodamasis atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, nuskaito matavimo priemonių rodmenis (C4.2).

Pagal pavyzdį atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo absoliutines matavimo paklaidas (C4.3).

Atlieka tyrimą: saugiai naudodamasis priemonėmis ir medžiagomis atlieka numatytas tyrimo veiklas laikydamasis etikos reikalavimų, tikslingai stebi vykstančius procesus ir fiksuoja pokyčius, tiksliai nuskaito matavimo priemonių rodmenis, nurodo matavimo paklaidas (C4.4).

Garsas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] tyrinėjamos garso sklidimo skirtingomis terpėmis ypatybės, [...] tyrinėjant išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties; [...] tyrinėjant triukšmo lygį mokomasi matuoti garsį.

Šviesos reiškiniai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjamas šviesos atspindys nuo veidrodinių (plokščių, išgaubtų ir įgaubtų) ir nelygių paviršių, [...] tyrinėjamas šviesos sklidimas per terpių ribą (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), [...]

Optiniai prietaisai. 7–8 klasių koncentras.

[...] tyrinėjami ir braižomi lęšiais gaunami atvaizdai, [...]