hero

Lietuvių kalba ir literatūra

Parsisiųsti sąrašą:

Lietuvių kalba ir literatūra

Bendrosios nuostatos

Lietuvių kalbos ir literatūros bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko paskirtis – suteikti mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros (kultūros) pagrindus, padėti ugdytis kalbėjimo, klausymo, skaitymo, teksto analizės ir interpretacijos bei rašymo įgūdžius, gebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu taisyklinga lietuvių kalba, supažindinti mokinius su Lietuvos, Europos ir pasaulio literatūra bei kultūra. Kalbinis, literatūrinis ir kultūrinis ugdymas itin reikšmingi mokiniui formuojantis etines nuostatas, kalbinę, kultūrinę ir pilietinę tapatybę, ugdantis programoje numatytas kompetencijas, būtinas sėkmingai veikti dabarties pasaulyje.

Kalbinis ugdymas padeda mokiniams formuotis asmeninį santykį su kalba, leidžia pažinti lietuvių kalbos sistemą ir jos savitumą, kalbos funkcionavimą visuomenėje, valstybinės kalbos svarbą ir reikšmę, išsiugdyti taisyklingos sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus, sudaro galimybes kūrybiškai vartoti kalbą, naudojantis turimomis kalbos žiniomis.

Literatūrinis ugdymas padeda mokiniams suprasti literatūrą kaip žodžio meną, savęs ir pasaulio pažinimo priemonę, ugdytis savarankiško skaitymo įgūdžius ir pomėgį skaityti, gebėjimą analizuoti ir interpretuoti įvairių žanrų tekstus, formuotis estetinį skonį. Literatūrinio ugdymo metu mokiniai įgyja emocinės patirties, pažįsta Lietuvos ir pasaulio literatūros (kultūros) tradiciją, lietuvių literatūros, tautosakos savitumą ir sąveiką su kitų tautų literatūra bei kultūra, literatūros rūšių ir žanrų specifiką. Nagrinėdami lietuvių ir kitų tautų literatūrinį bei kultūrinį palikimą, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvokia istorinės atminties, tradicijų, kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę, ugdosi dialogu, atsakomybe, kūrybiškumu pagrįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms. Lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ugdomas gebėjimas tinkamai dalyvauti diskusijoje, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus, apginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, prisiimti atsakomybę už savo tekstus. Analizuojant ir interpretuojant bei kuriant sakytinius ir rašytinius tekstus, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, lavinami analitiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas. Kalbinio ir literatūrinio ugdymo metu mokomasi ieškoti ir atrinkti reikalingą informaciją, įvertinti jos patikimumą, etiškai ir atsakingai ja naudotis.

Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas atveria įvairių integracijos su kitais dalykais – istorija, daile, muzika, etika, užsienio kalbomis, pilietiškumo pagrindais ir kt. – galimybių. Kalbinio ir literatūrinio ugdymo veiklos gali būti derinamos su kitų dalykų tematika ir problematika, pamokose galima integruoti kitų dalykų turinį, aktualizuoti tarpdalykines temas.

Programoje pateiktos pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos, kiekvienam koncentrui (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės, III–IV gimnazijos klasės) numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma. Mokymo(si) turinys apibrėžia tematiką, tekstus ir kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai. Aprašomi keturių mokinių pasiekimų lygių: slenkstinio (1), patenkinamo (2), pagrindinio (3) ir aukštesniojo (4), požymiai.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko tikslas – lavinti mokinio gebėjimą komunikuoti sakytine ir rašytine lietuvių kalba; formuotis kalbinę, kultūrinę, tautinę ir pilietinę savimonę; pažinti lietuvių ir pasaulio literatūros tradiciją; suprasti ir interpretuoti įvairius grožinės, negrožinės literatūros ir kitų medijų tekstus; gebėti dalyvauti šiuolaikinės kultūros procesuose.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • vertina klausymą, kalbėjimą, skaitymą ir rašymą kaip asmeniškai svarbią, prasmingą ir malonią veiklą, teikiančią bendravimo, mokymosi ir saviraiškos galimybių;
  • klausosi ir supranta sakytinių tekstų turinį, kuria sakytinius tekstus (klausia ir atsako į klausimus, informuoja, paaiškina, apibūdina, papasakoja, išsako savo nuomonę); tinkamai bendrauja, išklauso kitą, gerbia jo nuomonę;
  • sklandžiai skaito ir supranta grožinius, negrožinius ir medijų tekstus, suvokia jų savitumą ir reikšmę, tyrinėja ir pagrįstai vertina tekstus, naudojasi prieinamais informacijos šaltiniais, dalijasi savo skaitymo patirtimi;
  • kuria rašytinius tekstus: aiškiai reiškia mintis ir jausmus, taisyklingai rašo;
  • įgyja lietuvių kalbos pažinimo pradmenis, tobulina savo kalbinius gebėjimus, pasitikėdami savo jėgomis ir geranoriškai priimdami kitų patarimus;
  • ugdosi kūrybiškumą, lavina vaizduotę ir mąstymą.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • skaito, nagrinėja, lygina grožinės ir negrožinės literatūros, tautosakos, įvairių medijų kūrinius bei ugdosi empatiją, atvirumą kultūrų, požiūrių įvairovei, etines nuostatas, kalbinę, kultūrinę ir pilietinę tapatybę, pažįsta socialinę aplinką, aptaria kūrinių santykį su dabartimi;
  • lavinasi estetinį skonį, mokosi vertinti kūrinius ir argumentuotai pagrįsti savo vertinimą; įžvelgia literatūros sąsajas su kitais menais;
  • ugdosi savarankiško skaitymo įgūdžius, kelia skaitymo tikslus, supranta skaitymo reikšmę;
  • susipažįsta su lietuvių kalbos sistema, stebi ir vertina kalbos reiškinius, analizuoja kalbos funkcionavimą visuomenėje, suvokia kalbą kaip nuolat kintantį ir su visuomenės raida glaudžiai susijusį reiškinį;
  • analizuoja, klausosi, kuria įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami įvairių tikslų skirtingose socialinėse ir kultūrinėse situacijose, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką;
  • ugdosi poreikį reikšti mintis žodžiu ir raštu taisyklinga kalba, nuolat tobulina savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, tikslingai taiko įvairias strategijas;
  • atpažįsta ir vartoja bendrinės kalbos atmainas, naudojasi skaitmeniniais lietuvių kalbos, literatūros ir kitais ištekliais, etiškai ir atsakingai naudojasi įvairiuose šaltiniuose rasta informacija;
  • mokosi kultūringai dalyvauti diskusijoje, išklausyti ir gerbti kito nuomonę, argumentuoti, ginti savo požiūrį neįžeisdami kitų;
  • ugdosi kūrybiškumą, lavina vaizduotę ir mąstymą, dalyvauja kultūrinėje (literatūrinėje) veikloje.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • skaito įvairių laikotarpių ir žanrų lietuvių ir pasaulio grožinės ir negrožinės literatūros bei įvairių medijų kūrinius, atpažįsta juose kultūros epochų, literatūros krypčių (srovių) ypatumus bei idėjas, supranta lietuvių literatūros ir kultūros raidą;
  • savarankiškai skaito, nagrinėja grožinės ir negrožinės literatūros bei įvairių medijų kūrinius turinio, struktūros ir raiškos požiūriu, aptaria kūrinių tarpusavio sąsajas ir santykį su dabartimi; supranta kūrinių daugiareikšmiškumą ir interpretacijų įvairovę;
  • nagrinėdami literatūros ir medijų kūrinius, lavinasi estetinį skonį, ugdosi etines nuostatas, kalbinę ir kultūrinę tapatybę; diskutuoja, polemizuoja dėl literatūros ir įvairių medijų kūriniuose reiškiamų idėjų, kuriasi autentišką santykį su skaitomais kūriniais ir geba argumentuotai pagrįsti savo vertinimą;
  • vertindami įvairių laikotarpių grožinės ir negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinius, ugdosi kritinį mąstymą; atpažįsta kūriniuose menines potekstes, netiesiogiai išreikštas nuostatas ar kitus tikslus;
  • geba įvairiuose šaltiniuose rasti ir atrinkti reikiamą informaciją; etiškai ir atsakingai naudojasi rasta informacija, bendrauja elektroninėje erdvėje;
  • sklandžia, aiškia, taisyklinga kalba kuria raštu ir žodžiu rišlius, kūrybiškus, problemas išryškinančius įvairaus pobūdžio tekstus, pasirinkdami tinkamą struktūrą, nuosekliai ir kryptingai plėtodami temą, argumentuotai reikšdami savo požiūrį, tikslingai remdamiesi literatūriniais ir kultūriniais kontekstais;
  • kūrybiškai atskleidžia literatūros sąsajas (idėjų, temų, motyvų, meninės kalbos) su istorija, kitais menais (muzika, kinu, daile ir pan.); užsiima menine saviraiška, kurdami įvairių stilių ir žanrų tekstus, naudodamiesi įvairiomis medijomis.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • vertina klausymą, kalbėjimą, skaitymą ir rašymą kaip asmeniškai svarbią, prasmingą ir malonią veiklą, teikiančią bendravimo, mokymosi ir saviraiškos galimybių;
  • klausosi ir supranta sakytinių tekstų turinį, kuria sakytinius tekstus (klausia ir atsako į klausimus, informuoja, paaiškina, apibūdina, papasakoja, išsako savo nuomonę); tinkamai bendrauja, išklauso kitą, gerbia jo nuomonę;
  • sklandžiai skaito ir supranta grožinius, negrožinius ir medijų tekstus, suvokia jų savitumą ir reikšmę, tyrinėja ir pagrįstai vertina tekstus, naudojasi prieinamais informacijos šaltiniais, dalijasi savo skaitymo patirtimi;
  • kuria rašytinius tekstus: aiškiai reiškia mintis ir jausmus, taisyklingai rašo;
  • įgyja lietuvių kalbos pažinimo pradmenis, tobulina savo kalbinius gebėjimus, pasitikėdami savo jėgomis ir geranoriškai priimdami kitų patarimus;
  • ugdosi kūrybiškumą, lavina vaizduotę ir mąstymą.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • skaito, nagrinėja, lygina grožinės ir negrožinės literatūros, tautosakos, įvairių medijų kūrinius bei ugdosi empatiją, atvirumą kultūrų, požiūrių įvairovei, etines nuostatas, kalbinę, kultūrinę ir pilietinę tapatybę, pažįsta socialinę aplinką, aptaria kūrinių santykį su dabartimi;
  • lavinasi estetinį skonį, mokosi vertinti kūrinius ir argumentuotai pagrįsti savo vertinimą; įžvelgia literatūros sąsajas su kitais menais;
  • ugdosi savarankiško skaitymo įgūdžius, kelia skaitymo tikslus, supranta skaitymo reikšmę;
  • susipažįsta su lietuvių kalbos sistema, stebi ir vertina kalbos reiškinius, analizuoja kalbos funkcionavimą visuomenėje, suvokia kalbą kaip nuolat kintantį ir su visuomenės raida glaudžiai susijusį reiškinį;
  • analizuoja, klausosi, kuria įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami įvairių tikslų skirtingose socialinėse ir kultūrinėse situacijose, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką;
  • ugdosi poreikį reikšti mintis žodžiu ir raštu taisyklinga kalba, nuolat tobulina savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, tikslingai taiko įvairias strategijas;
  • atpažįsta ir vartoja bendrinės kalbos atmainas, naudojasi skaitmeniniais lietuvių kalbos, literatūros ir kitais ištekliais, etiškai ir atsakingai naudojasi įvairiuose šaltiniuose rasta informacija;
  • mokosi kultūringai dalyvauti diskusijoje, išklausyti ir gerbti kito nuomonę, argumentuoti, ginti savo požiūrį neįžeisdami kitų;
  • ugdosi kūrybiškumą, lavina vaizduotę ir mąstymą, dalyvauja kultūrinėje (literatūrinėje) veikloje.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • skaito įvairių laikotarpių ir žanrų lietuvių ir pasaulio grožinės ir negrožinės literatūros bei įvairių medijų kūrinius, atpažįsta juose kultūros epochų, literatūros krypčių (srovių) ypatumus bei idėjas, supranta lietuvių literatūros ir kultūros raidą;
  • savarankiškai skaito, nagrinėja grožinės ir negrožinės literatūros bei įvairių medijų kūrinius turinio, struktūros ir raiškos požiūriu, aptaria kūrinių tarpusavio sąsajas ir santykį su dabartimi; supranta kūrinių daugiareikšmiškumą ir interpretacijų įvairovę;
  • nagrinėdami literatūros ir medijų kūrinius, lavinasi estetinį skonį, ugdosi etines nuostatas, kalbinę ir kultūrinę tapatybę; diskutuoja, polemizuoja dėl literatūros ir įvairių medijų kūriniuose reiškiamų idėjų, kuriasi autentišką santykį su skaitomais kūriniais ir geba argumentuotai pagrįsti savo vertinimą;
  • vertindami įvairių laikotarpių grožinės ir negrožinės literatūros ir įvairių medijų kūrinius, ugdosi kritinį mąstymą; atpažįsta kūriniuose menines potekstes, netiesiogiai išreikštas nuostatas ar kitus tikslus;
  • geba įvairiuose šaltiniuose rasti ir atrinkti reikiamą informaciją; etiškai ir atsakingai naudojasi rasta informacija, bendrauja elektroninėje erdvėje;
  • sklandžia, aiškia, taisyklinga kalba kuria raštu ir žodžiu rišlius, kūrybiškus, problemas išryškinančius įvairaus pobūdžio tekstus, pasirinkdami tinkamą struktūrą, nuosekliai ir kryptingai plėtodami temą, argumentuotai reikšdami savo požiūrį, tikslingai remdamiesi literatūriniais ir kultūriniais kontekstais;
  • kūrybiškai atskleidžia literatūros sąsajas (idėjų, temų, motyvų, meninės kalbos) su istorija, kitais menais (muzika, kinu, daile ir pan.); užsiima menine saviraiška, kurdami įvairių stilių ir žanrų tekstus, naudodamiesi įvairiomis medijomis.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Kultūrinė kompetencija apima kultūrinį išprusimą, kultūrinę raišką ir kultūrinį sąmoningumą. Kultūrinis išprusimas pirmiausia susijęs su žiniomis: mokiniai ugdosi skaitydami, nagrinėdami, interpretuodami, lygindami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius; susipažindami su svarbiais tekstais ir reiškiniais; domėdamiesi šiuolaikinės literatūros ir kultūros aktualijomis ir jas savarankiškai vertindami; apibūdindami bendresnes Lietuvos literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo tendencijas bei jų sąsajas su tradicija; susipažįsta su svarbių literatūros kūrėjų biografijomis; atpažįsta kultūrinius simbolius ir stereotipus; lygina įvairius literatūros ir kultūros reiškinius, įžvelgdami jų tarpusavio sąsajas. Kultūrinę raišką mokiniai ugdosi, pažindami lietuvių kalbos kūrybines galias, reikšdami mintis, kurdami įvairių žanrų tekstus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia bei turininga kalba, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką; praktiškai pritaikydami kultūros kūrėjo, atlikėjo, aktyvaus stebėtojo, vartotojo, kritiko gebėjimus; realizuodami savo talentus, literatūrinius ir kitus meninius polinkius, kultūrinius interesus; dalyvaudami mokyklos, bendruomenės, regiono ir Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kultūrinį sąmoningumą mokiniai ugdosi, suvokdami kalbos reikšmę asmens tapatybei ir pasaulėvaizdžiui, bendruomenei ir valstybei; suprasdami ir vertindami lietuvių kalbos ir literatūros reikšmę bendresniame Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekste; atpažindami ir kritiškai vertindami propagandą, manipuliavimą žodžiais ir vaizdais, diskutuodami apie medijų kultūrą; įgydami nuostatą puoselėti lietuvių kalbą ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę. Kultūrinę kompetenciją įgijęs mokinys tampa sąmoningu Lietuvos literatūros ir kultūros lauko dalyviu, atviru Europos literatūrinei ir kultūrinei tradicijai.

Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Dalyko žinias ir gebėjimus mokiniai ugdosi, analizuodami kalbos vienetus, mokydamiesi taisyklingai kalbėti ir rašyti, skaitydami, nagrinėdami ir vertindami įvairių žanrų ir laikotarpių lietuvių bei pasaulio literatūros kūrinius, kultūros tekstus, kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, vartodami kalbotyros, literatūros teorijos ir teksto analizės sąvokas ir terminus. Kritinį mąstymą mokiniai ugdosi, kai analizuoja teksto turinį ir kalbą, suvokia ryšius tarp vaizduojamų įvykių, daro išvadas; geba remtis kūrinio turiniu, formuluodami savo idėjas apie gyvenimą, vertybes ir tikėjimą; vertina kūrinių herojų charakterius ir paaiškina, kodėl rašytojas kuria konkretų charakterį, apibūdina rašymo stilių, ieško jungčių tarp kultūros reiškinių, kūrinių, idėjų ir raiškos, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir medijų informacijos patikimumą. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai įvairiuose pokalbiuose, rašiniuose kelia aktualias problemas, svarsto, pritaria arba prieštarauja pateikdami argumentų, priima pagrįstą sprendimą, analizuoja kūrinių problemas, vertina teksto idėjas ir intencijas, susieja jas su kitais tekstais, savo patirtimi ir nuostatomis. Mokėjimo mokytis gebėjimus mokiniai ugdosi, taikydami aktyvaus klausymosi, kalbėjimo, grožinio ir negrožinio teksto skaitymo, rašymo ir pristatymo būdus; tikslingai ir atsakingai atsirinkdami informaciją įvairiuose šaltiniuose, ją sistemindami, tirdami ir kritiškai reflektuodami, susiedami naują informaciją su jau žinoma; savarankiškai planuodami savo mokymąsi.

Komunikavimo kompetencija apima pranešimo kūrimą, jo perteikimą ir komunikacinę sąveiką bei analizę ir interpretavimą. Pranešimo kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, taisyklingai kalbėdami ir rašydami, pasirinkdami tinkamą kalbinę raišką ir komunikavimo strategijas; žodžiu ir raštu atpasakodami tekstus, atmintinai mokydamiesi įvairių žanrų kūrinius ar jų fragmentus; apibūdindami verbalinio ir neverbalinio teksto temą, turinį ir paskirtį; samprotaudami apie įvykius ir reiškinius, pagrįsdami savo nuomonę, naudodamiesi įvairiais šaltiniais; sakydami kalbas, rašydami kūrybinius darbus; išsiaiškindami nežinomų žodžių reikšmes ir išmokdami juos vartoti; taikydami įvairias kalbėjimo, skaitymo ir rašymo strategijas. Pranešimo perteikimo ir komunikacinės sąveikos gebėjimus mokiniai ugdosi, realiai ir virtualiai bendraudami poromis ar grupėje, pasirinkdami taisyklingą ir tinkamą kalbinę raišką; kalbėdami apie skaitymo metu patirtus jausmus ir pažintas vertybes, pristatydami savarankiškai perskaitytą knygą, kalbos, literatūros tyrimus. Pranešimo analizės ir interpretavimo gebėjimus mokiniai ugdosi lygindami skirtingų tekstų, įvairialypių komunikacinių pranešimų sandarą, raišką, iliustravimo priemones; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus kūrinius, aptardami teksto turinį, svarbiausias idėjas, veikėjų charakterius, vertindami jų poelgius ir problemas; aptardami kalbos kaip socialinio kultūrinio reiškinio aspektus, gretindami skirtingų kalbų elementus; vartodami Programoje numatytas kalbos ir literatūros teorijos sąvokas, stiliaus figūras bei retorinės raiškos priemones; taikydami tinkamas pagal situaciją kalbėjimo ir rašymo strategijas; analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimo patikimumą, remdamiesi įvairiais šaltiniais.

Kūrybiškumo kompetencija apima tyrinėjimo, generavimo, kūrimo, vertinimo ir refleksijos gebėjimus. Tyrinėjimo gebėjimus mokiniai ugdosi ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją ir jos patikimumą; analizuodami, interpretuodami ir lygindami Programoje numatytus poezijos, prozos ir dramos kūrinius, aptardami Programoje numatytus Lietuvos kultūros reiškinius ir asmenybes; stebėdami, gretindami ir vertindami kalbos reiškinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje; rinkdami, siedami ir kritiškai vertindami kūrybai reikalingą informaciją, kurdami įvairias istorijas, pasakojimus. Generavimo gebėjimus mokiniai ugdosi, keldami originalias idėjas ar problemų sprendimus, rašydami įvairius kūrybinius darbus, argumentuotai reikšdami savo požiūrį į kalbamus dalykus, pagrįsdami jį asmenine patirtimi, grožiniais ir negrožiniais tekstais, dalydamiesi kūrybinėmis idėjomis ar sprendimais analizuojant programinius kūrinius, argumentuotai įvertindami istorinį kultūrinį kontekstą. Kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, savarankiškai žodžiu ir raštu kurdami įvairių žanrų ir tipų tekstus, išbandydami skirtingas kalbinės raiškos priemones ir būdus, taikydami pagrindines akademinio ir kūrybinio rašymo strategijas, tobulindami ir pristatydami savo darbus, susijusius su analizuojamais kūriniais, samprotaujamojo pobūdžio darbais. Kurdami asmeniškai ir socialiai prasmingus darbus, pristatydami savo idėjas, mokiniai atsižvelgia į etikos ir intelektinės nuosavybės normas. Vertinimo ir refleksijos gebėjimus mokiniai ugdosi, vertindami savo ir kitų kūrybinių darbų naujumą, išbaigtumą, integralumą, aptardami kūrybos rezultatų vertingumą ar sprendimą pagal pateiktus kriterijus, apmąstydami ir vertindami savo ir kitų kūrybos procesą, įvardydami savo sėkmes ir nesėkmes, planuodami mokymosi veiklą, grindžiamą patirtimi, žiniomis ir gebėjimais.

Pilietiškumo kompetencija apima pilietinį tapatumą ir pilietinę galią; gyvenimą bendruomenėje, kuriant demokratinę visuomenę; pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms; valstybės kūrimą ir valstybingumo stiprinimą tarptautinėje bendruomenėje. Pilietinį tapatumą ir pilietinę galią mokiniai ugdosi, vertindami skaitomo, klausomo ir audiovizualinio teksto turinį, raišką, intenciją, poveikį klausytojui, interpretuodami ir apibendrindami; kritiškai vertindami įvairių šaltinių informaciją ir tinkamai ją panaudodami; reikšdami mintis ir jausmus sklandžia, aiškia, turtinga kalba; reikšdami argumentuotą asmeninį požiūrį į įvykius, reiškinius ar tekstus; rašydami įvairių tipų rašinius, įvairius pasakojamuosius, informacinius, aiškinamuosius ir argumentavimo tekstus. Gebėjimą sugyventi bendruomenėje mokiniai ugdosi, kurdami ir puoselėdami teigiamus tarpusavio santykius įvairiose komunikavimo situacijose; kultūringai keldami problemas, atsakingai priimdami sprendimus; sąmoningai stebėdami kalbos reiškinius, vykstančius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, gretindami skirtingų kalbų elementus; apibūdindami įvykius ir reiškinius, apie juos pasakodami ir samprotaudami. Pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms mokiniai ugdosi, laikydamiesi bendrinės lietuvių kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos; pasirinkdami tinkamą komunikavimo būdą; aptardami savo amžiui aktualias problemas; tinkamai dalydamiesi patirtimi, nuomone ir informacija; kartu priimdami pagrįstus sprendimus; atitinkamais aspektais analizuodami Programoje numatytus kūrinius. Mokiniai prisideda prie valstybės kūrimo ir valstybingumo stiprinimo aptardami Lietuvos kultūros reiškinius, dalyvaudami mokyklos, savo miesto (krašto) kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, inicijuodami pilietinius projektus.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima asmens savimonę ir savitvardą; socialinį sąmoningumą ir tarpusavio santykių kūrimo gebėjimus; atsakingą sprendimų priėmimą; asmens rūpinimąsi fizine ir psichine sveikata. Savimonės ir savitvardos įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami literatūros kūrinius mokosi atpažinti ir įvardyti paauglystei būdingas emocijas; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius (nepalankias situacijas, neviltį ir nusivylimą); analizuoja ir įvardija žmogiškąsias vertybes (pagarbą sau ir kitiems, geranoriškumą, atsakomybę, pagalbą, sąžiningumą, drąsą, savidrausmę, sveikatą; šeimą); geba paaiškinti, kaip sudėtingose situacijose vertybės padeda rasti sprendimus; siekia asmeninių ir akademinių tikslų, analizuoja akademinio tobulėjimo pažangą, reflektuoja sėkmę ir klaidas. Empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius mokiniai ugdosi, kai mokosi nuspėti kitų emocijas ir savijautą skirtingose situacijose; lygina savo ir kitų požiūrius, supranta, kad vertybinės nuostatos skirtingose kultūrose gali būti skirtingos; analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones; pritaiko veiksmingo klausymosi įgūdžius kasdieniuose pokalbiuose, naudojasi pokalbio užmezgimo ir palaikymo strategijomis, kad suprastų kitų emocijas ir savijautą; net ir sunkioje situacijoje mokosi išlikti objektyvūs ir argumentuoti savo nuomonę.

Atsakingo sprendimų priėmimo ir elgesio įvertinant pasekmes gebėjimus mokiniai ugdosi, kai mokosi planuoti laiką, laiku atlikti užduotis, analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis, kurių gali kilti, atliekant užduotis, planuoja, kaip jas įveikti; apmąsto ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis; geba apmąstyti, įvertinti savo ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes ir panaudoti jas bendruomenės gerovei. Rūpinimosi sveikata įgūdžius mokiniai ugdosi, kai nagrinėdami įvairius tekstus mokosi apibūdinti asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, žmogaus gyvybę ir sveikatą priimti kaip vertybę.

 

Skaitmeninė kompetencija apima bendravimą ir bendradarbiavimą virtualioje erdvėje, skaitmeninio turinio kūrimą, informacijos atranką ir vertinimą, problemų sprendimą, medijų raštingumą. Bendravimo ir bendradarbiavimo virtualioje erdvėje gebėjimus mokiniai ugdosi, kai saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, žaidžia internetinius humanitarinio pobūdžio žaidimus ir mokosi, ugdydamiesi skaitmeninę kompetenciją, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija; naudodamiesi socialiniais tinklais, dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Skaitmeninio turinio kūrimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kurdami su lietuvių kalbos ir literatūros dalyku susijusį ir tarpdalykinį skaitmeninį turinį, pavyzdžiui, pranešimo pateiktis, įgarsindami tekstą, skelbdami savo kūrybą, rašto darbus, etiškai komentuodami knygas ir kultūros įvykius mokyklos intranete ar (ir) internete. Informacijos atrankos ir vertinimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai teisėtai ir kūrybiškai naudojasi interneto galimybėmis; savarankiškai naudojasi įvairiais elektroniniais žodynais, tekstynais ir elektroniniais mokymosi šaltiniais, kalbos ir literatūros duomenų bazėmis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banku, socialiniais tinklais ir kt. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai ugdosi, kai sumaniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, siekdami veiksmingo ir konstruktyvaus lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymosi; puoselėja savo informacine? vertybių kultūrą (atsakingai pasirenka informacijos šaltinius internete, saugo intelektinę nuosavybę, gerbia autorių teises, rūpinasi komentarų kultūra). Informacinių technologijų raštingumą mokiniai ugdosi, kurdami elektronines knygas, filmus (juos montuodami ir skelbdami), kurdami ir transliuodami tinklalaides; pasirinkdami tinkamas programas audiovizualiniams kūriniams planuoti, komponuoti ir redaguoti.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginiu (pavyzdžiui, A1.1.3) žymima: raidė nurodo pasiekimų sritį, pirmas skaičius – pasiekimų grupę, antras skaičius – pasiekimą, o trečias skaičius – pasiekimų lygį.

Šioje srityje aprašomi mokinių pasiekimai, apimantys gebėjimus suprasti kalbėjimo ir klausymosi paskirtį, teikiamas galimybes ir naudą; kalbėti, atsižvelgiant į komunikavimo situaciją, tikslą ir adresatą; aktyviai klausytis, dalyvaujant įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose, kelti problemas, argumentuotai pritarti arba prieštarauti; suprasti įvairių sakytinių ir medijų tekstų turinį, interpretuoti, daryti išvadas ir vertinti išgirstą informaciją bei jos pateikimo būdus; laikytis kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos, pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos, neverbalinio komunikavimo ir kitas priemones; tikslingai taikyti kalbėjimo ir klausymosi strategijas. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atidžiai klausosi (reaguoja mimika ar gestais), sutelkia dėmesį trumpam klausymuisi (apie 10 min.), išskiria dalį lengvai atpažįstamos informacijos; reaguoja į klausimus, prašymus (A1.1.1).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, atsako į su vertinimu susijusius klausimus (A1.2.1).

Atidžiai klausosi ir atrenka jam reikšmingą informaciją ar jos dalį; reaguoja į klausimus, prašymus, pastebėjimus, pajuokavimus (A1.1.2).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal vieną nurodytą kriterijų (A1.2.2).

Atidžiai klausosi, aptaria, atrenka ar išskiria esminę informaciją; reaguoja į klausimus, prašymus, pastebėjimus, pajuokavimus (A1.1.3).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.2.3).

Klausosi dėmesingai ir reflektyviai aktyviai parodydamas santykį su pranešimu, atrenka informaciją nurodytam tikslui, tinkamai reaguoja į klausimus, prašymus, pastebėjimus, pajuokavimus (A1.1.4).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir tikslai. 1–2 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kodėl reikia atidžiai klausytis. Aptariami esminiai klausymosi tikslai: sužinoti, išmokti, suprasti kitus. Mokomasi suprasti kalbėjimo paskirtį ir įvairių komunikavimo priemonių teikiamas galimybes, komunikuoti įvairiomis priemonėmis (telefonu, internetu). Aptariama, kokiais tikslais, kodėl žmonės kalbasi: bendrauja, siekia sudominti, pasidalyti, apsikeisti informacija arba nuomonėmis, ieško informacijos, naudojasi įvairiomis informavimo ir komunikavimo priemonėmis (pvz., televizija, radiju, internetu).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Bendraudami įvairiose komunikavimo situacijose, mokiniai pratinasi naudotis tinkamomis kalbinės raiškos priemonėmis, vartoti žodžius ir jų junginius, kuriais kreipiamasi į pašnekovą, pasisveikinama, atsakoma į klausimus, atsisveikinama, dėkojama bendraamžiams ir suaugusiesiems. Mokiniai mokosi išsakyti savo mintis, nuomones, vertinimus. [...]

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai, supažindinantis su aktualiais Lietuvos ir pasaulio tradicinės ir moderniosios kultūros kontekstais. Klausymui pasirenkami nesudėtingos struktūros monologiniai ir dialoginiai skirtingo pobūdžio tekstai: kasdieniai pokalbiai, informaciniai pranešimai, instrukcijos, dalykiniai, tautosakos ir grožinės literatūros tekstai, jų garso ir vaizdo įrašai. Mokomasi įsiklausyti ir suprasti įvairių kalbėtojų (pvz., bendraamžių ir suaugusiųjų, pažįstamų ir nepažįstamų) aiškiai perteikiamą informaciją. [...]

3–4 klasių koncentras

Klausosi dėmesingai, aptaria, atrenka ar išskiria esminę informaciją (A1.1.1). 

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.2.1).

Klausosi dėmesingai ir reflektyviai, aktyviai parodydamas (mimika, gestais) santykį su pranešimu atrenka didžiąją dalį informacijos nurodytam tikslui (A1.1.2). 

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.2).

Klausosi dėmesingai ir reflektyviai, žodinėmis ir (ar) nežodinėmis priemonėmis parodydamas santykį su pranešimu; tikslingai atrenka informaciją (A1.1.3). 

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.3).

Klausosi dėmesingai ir aktyviai, tikslingai atrenka informaciją, argumentuoja savo pasirinkimus (A1.1.4). 

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, ją komentuoja ir kritiškai vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis bei tikslai 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Su mokiniais aptariama, kaip bėgant laikui keičiasi bendravimo būdai bei galimybės. Aiškinamasi, kaip dažniausiai bendraujama šiandien (tiesioginis pokalbis, bendravimas raštu, skaitmeninis bendravimas). Siekiama, kad mokiniai vertintų kalbėjimą ir klausymą kaip vieną svarbiausių žingsnių bendravimo procese. Skatinama domėtis kalbėjimosi teikiamomis galimybėmis, patirti bendravimo džiaugsmą ir suprasti kalbos kaip bendravimo ir žmonių suartinimo priemonės vertę. Aiškinamasi, kad kalbėdamiesi žmonės gali bendrauti, gauti ir perduoti žinias, patirtį, reikšti mintis, jausmus, išgyvenimus.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai klausosi jiems aktualių įvairių negrožinių tekstų (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių – receptų, instrukcijų ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų). Klausymui pasirenkami tekstai, kuriuos bendrine lietuvių kalba arba vietos tarme aiškiai skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). [...] Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, klasės ar mokyklos radijo laidoje). Aptariama šių priemonių paskirtis, prasmė, nauda, grėsmės. 

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti mokiniams aktualiuose pokalbiuose klasėje ir elektroninėje aplinkoje (dviese, mažesnėje ar didesnėje grupėje), diskusijose, trumpai ar išsamiai atsakyti į klausimus, formuluoti klausimus. Kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą (siekiama gauti informacijos ar ją perduoti, bendrauti ar kt.), situaciją (oficiali ar neoficiali), adresatą (kalbamasi su bendraamžiais ar su suaugusiaisiais, pažįstamais, nepažįstamais ir pan.). Mokomasi sudominti pašnekovą (pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (kas, kada, kur, kaip, kodėl), apibūdinti (pateikti objekto visumą ir detales), paaiškinti (kaip kas nors veikia, kaip kas nors yra padaryta), išreikšti savo nuomonę. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir tikslai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi suprasti, kad bendravimas – vienas svarbiausių visuomenės poreikių, kad, keičiantis visuomenei, keičiasi ir bendravimo būdai bei galimybės. Aptariami ir palyginami trys skirtingi bendravimo būdai (tiesioginis pokalbis, bendravimas raštu ir skaitmeninis bendravimas). Siekiama, kad mokiniai vertintų kalbėjimą ir klausymą kaip asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybių sužinoti, bendrauti, dalyvauti visuomenės gyvenime. Aiškinamasi, kaip mokėjimas klausytis padeda įgyti žinių, skatina mąstyti, įsivaizduoti, kurti, padeda susikalbėti, telkia ir vienija bendruomenę bei tautą. Mokomasi praktiškai pajausti kalbėjimo vertę. Aptariama, kurios kalbėjimo funkcijos svarbiausios (pvz., bendrauti ir bendradarbiauti, pasidalyti patirtimi, perteikti informaciją). Mokomasi suprasti, kad kalbėjimasis svarbus ne tik bendraujant, dalijantis mintimis, jausmais, sumanymais, bet jis taip pat vienija Lietuvos gyventojus.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir viešo monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose (iš anksto pasirengus) įvairiose aplinkose. Pasirinkus mokiniui aktualius kontekstus, kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Mokomasi sudominti pašnekovą, informuoti, apibūdinti, paaiškinti, išreikšti argumentuotą nuomonę. Mokymosi tikslais savarankiškai bendraujama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą. Vaidinant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi tikslingai vartoti būdingas žodinės ir nežodinės (pauzės, nutylėjimai, gestai) raiškos priemones.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai klausosi jiems aktualių įvairių negrožinių ir grožinės vaikų literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ar garso įrašų). Klausymui pasirenkami tekstai, kuriuos skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). Naudojantis įvairiomis technologijomis, mokomasi kurti įvairų tipų sakytinius tekstus – pasakojimą, aprašymą, aiškinimą, argumentavimą – pavyzdžiui, vaizdo ir garso įrašus. Mokomasi kurti išplėtotą pasakojimą pasirinkta tema, laikantis chronologijos principo, atskleidžiant įvykius, aptariant veikėjus, išsakant pagrindinę mintį. Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai: susipažįstama su jų komponavimo ypatumais (visumos įspūdis ir detalės, erdvinio išdėstymo principas). Mokomasi pasakoti, įtraukiant aprašymą. Mokomasi išsakyti savo nuomonę ir ją pagrįsti dviem trimis argumentais (pvz., asmenine patirtimi, patikimuose šaltiniuose rastais faktais), naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, radijo ar televizijos laidoje, medijų ar interneto svetainėje). Mokiniai pristato savarankiškai perskaitytą knygą, matytą spektaklį, filmą, pasako trumpą kalbą.

5–6 klasių koncentras

Klausosi dėmesingai, įvardija teksto temą, atpasakoja turinį; naudodamasis pagalba, daro tiesiogines išvadas (A1.1.1).

Išsako savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remdamasis savo patirtimi ir susitartais kriterijais (A1.2.1).

Nusako teksto temą, aptaria turinį, atsako į klausimus apie teksto dalių sąsajas; daro tiesiogines išvadas (A1.1.2).

Išgirstą informaciją vertina pagal susitartus kriterijus, remiasi sava patirtimi ir kontekstu (A1.2.2).

Aptaria teksto tematiką, turinį, susieja teksto dalis; daro apibendrinančias išvadas (A1.1.3).


Kritiškai vertina išgirstą informaciją pagal susitartus kriterijus, komentuoja jos pagrįstumą ar nepagrįstumą, įvykių galimumą ar negalimumą ir pan. (A1.2.3)

Aptaria teksto tematiką, turinį, susieja teksto dalis, išsiaiškina nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas; daro apibendrinančias išvadas (A1.1.4).

Kritiškai vertina išgirstą informaciją pagal susitartus kriterijus, komentuoja jos pagrįstumą ar nepagrįstumą, įvykių galimumą ar negalimumą ir pan., pateikia argumentų (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Atliekamos tokios mokymosi užduotys, kurios padėtų mokiniams suvokti, kad klausymasis yra aktyvi veikla, kurios reikia mokytis. Aptariami monologinio ir dialoginio kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą), išreikšti savo nuomonę. Mokomasi kalbėti įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims. Plėtojami gebėjimai tinkamai dalyvauti neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, atsakyti į interviu klausimus, trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą. Bendradarbiaujant kuriamos tinkamo klausymosi ir kalbėjimo skirtingose komunikavimo situacijose taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai mokosi suprasti ir kurti aiškios struktūros sakytinius tekstus (įžanga, dėstymas, pabaiga). Klausomasi mokiniams aktualių jų amžiui tinkamų negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų. Klausymui pasirenkami tiesiogiai girdimi tekstai, vaizdo ar garso įrašai, kuriuos skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). Plėtojami gebėjimai kurti įvairaus pobūdžio (pasakojimo, aprašymo, aiškinimo) tekstus, tačiau vyrauja pasakojamojo tipo tekstų klausymas, nagrinėjimas ir kūrimas. Susipažįstama su esmine pasakojimo savybe – dinamiškumu, pasakojama, laikantis chronologijos principo, įterpiant apibūdinimo ir argumentavimo (savo ar kito nuomonę) elementų. Kuriami aprašomieji tekstai, mokomasi apibūdinti žmones, daiktus, reiškinius. Mokomasi išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti. Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar pan.). Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Klausomasi aktyviai: išsiaiškinamas tikslas, mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. Aptariamos netinkamo klausymosi priežastys ir pasekmės. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sakmes, padavimus), informuoti (perduoti žinią, apibūdinti objektą), paaiškinti (įvykio eigą, nesudėtingą procesą), išreikšti savo nuomonę. [...]

Teksto pobūdis ir struktūra. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi suprasti ir kurti konkretaus pobūdžio tekstui (dalykiniam ir meniniam pasakojimui, aprašymui, aiškinimui) būdingos struktūros sakytinius tekstus. Klausomasi mokiniams aktualių jų amžiaus tarpsniui tinkamų negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų. Klausymui parenkami tiesiogiai girdimi tekstai, vaizdo ar garso įrašai, įvairių kalbėtojų (pvz., vaikų, suaugusiųjų, aktorių) tekstai. [...]

7–8 klasių koncentras

Išskiria klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją, išsiaiškina nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (A1.1.1).

Išsako klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsako savo nuomonę, bando ją pagrįsti, bet ne visada tai pavyksta (A1.2.1).

Išskiria klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją, ją grupuoja, pasiūlytu būdu išsiaiškina nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (A1.1.2).

Vertina klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsako savo požiūrį, iš dalies jį argumentuoja (A1.2.2).

Išskiria klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją, ją grupuoja, tinkamais būdais išsiaiškina nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (A1.1.3).

Vertina klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsako savo požiūrį, jį argumentuoja (A1.2.3).

Išskiria klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją, ją grupuoja, pasirenka tinkamiausius būdus nesuprastoms mintims, idėjoms, sąvokoms išsiaiškinti (A1.1.4).

Vertina klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą, išsako savo požiūrį, jį tinkamai argumentuoja, atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. Aptariami pasyvaus ir aktyvaus klausymo skirtumai. Pratinamasi tikslingai taikyti klausymo strategijas (nusiteikimas aktyviai klausytis, klausymo tikslo paisymas, informacijos pasižymėjimas). Mokomasi grupuoti informaciją (pvz., įdomi – neįdomi, žinoma – nežinoma, aiški – neaiški, priimtina – nepriimtina, palanki – nepalanki, naudinga – nenaudinga). Mokomasi suteikti ir gauti grįžtamąją klausymo informaciją, ieškoma būdų, kaip išsiaiškinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai). Nagrinėjami privačiojo ir viešojo kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Aptariamos tarmiško kalbėjimo situacijos. [...] [...] Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti verbalinės ir vizualinės kalbos sąsajas, tinkamai jas sieti kalbant. Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Aptariamos adresato sudominimo priemonės (pvz., citatos, patarlės, palyginimai, humoras) ir mokomasi jomis naudotis. [...]

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Stebimi ir aptariami įvairūs pristatymai, kalbos, diskusijos: apie ką yra kalbama (tema, potemės, teiginiai, argumentai), koks kalbėtojų ir klausytojų ryšys konkrečioje komunikacinėje situacijoje, kaip kalbama (struktūra, intonacija, gestai, žodynas, vaizdinės priemonės). Mokomasi tinkamai ir aktyviai dalyvauti diskusijoje, debatuose (išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę). Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. Mokomasi tinkamai pritarti, prieštarauti, susitarti. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Plėtojami aktyvaus klausymosi gebėjimai (klausymo tikslo paisymas, dėmesys žodžiams, kurie nukreipia į svarbią informaciją, pauzių reikšmė, pasižymėjimo svarba). Mokomasi tikslingai išskirti klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją ir numatyti jos naudojimo galimybes. Mokomasi atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, pajuokiamas, ironiškas), neutralią ir emociškai nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, sušukimus, pakartojimus; aiškinamasi jų paskirtis. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti vizualinės ir verbalinės kalbos sąsajas. [...] 

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuodami ir kurdami sakytinius tekstus, mokiniai plėtoja teksto kaip vientisos struktūros supratimą: mokosi įžangą sieti su dėstymu, dėstymą – su pabaiga, baigdami apibendrinti visą tekstą. Mokiniai nagrinėja ir mokosi kurti įvairius tekstus. Toliau plėtojami pasakojimo, aprašymo, aiškinimo kūrimo gebėjimai. Daugiausia dėmesio skiriama argumentavimui. Nagrinėjami šio pobūdžio tekstai. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama mokymosi kalbėti ir klausytis prasmingumas ir nauda kiekvienam asmeniškai, bendruomenei, visuomenei, tautai. Aiškinamasi, kaip technologijos bei žiniasklaida veikia kalbos vartojimą ir bendravimo formas. Mokomasi suprasti tekstų (pvz., reklamos) daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai potekste išreiškiamas vertybes, skirti adresato ir adresanto interesus, kritiškai vertinti pranešimą. Mokomasi pažinti save kaip klausytoją ir kalbėtoją, įžvelgti savo pranašumus ir trūkumus, siekti tobulinti savo gebėjimus.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsako į klausimus apie įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų tiesiogiai pasakytus turinio dalykus (esmę ir detales, pagrindinę mintį, keliamas problemos, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus) (A1.1.1).

Vertina klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsako savo požiūrį, jį argumentuoja (A1.2.1).

Aptaria įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinį (esmę ir detales, pagrindinę mintį, keliamas problemos, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus), naudodamasis pagalba paaiškina tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (A1.1.2).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėjimo kultūrą atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.2).

Aptaria įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinį (esmę ir detales, pagrindinę mintį, keliamas problemos, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus), paaiškina tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (A1.1.3).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, adresatui daromą poveikį (A1.2.3).

Analizuoja ir interpretuoja įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinį (esmę ir detales, pagrindinę mintį, keliamas problemos, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus), paaiškina tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (A1.1.4).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, naudojamas priemones, adresatui daromą poveikį (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aptariamas įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (tematika, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėtojų intencijas, adresatui daromą poveikį, būdus, kaip autorius siekia savo tikslų, atpažinti ironiją, sarkazmą, paslėptas užuominas. Aptariama, kaip klausymo strategijų pasirinkimas priklauso nuo klausymosi tikslų, mokomasi tikslingai pasirinkti klausymo strategijas. [...]

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos)klasė

Analizuodami ir kurdami sakytinius tekstus, mokiniai plėtoja teksto kaip vientisos struktūros supratimą. Ypač daug dėmesio skiriama tekstui kaip visumai komponuoti, aiškinamiesiems ir argumentuojamiesiems tekstams. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aptariama, kaip kalbėjimas ir klausymas padeda suprasti ir paaiškinti socialinius, kultūrinius ir mokslo dalykus, mokytis ir apmąstyti savo mokymąsi. Mokiniai aptaria, kokį poveikį bendravimo sėkmei turi klausytojų socialinis ir kultūrinis kontekstas ir patirtis. Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamas vertybes ir stereotipus, atpažinti manipuliacijas, skirti adresato ir adresanto interesus.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Klausomasi įvairiais tikslais (pvz., apžvelgti, komentuoti, įtikinti, pasveikinti, linksminti, juokinti ir pan.) sakomų tekstų, aptariama, kaip jų ypatybės ir naudojamos priemonės padeda siekti numatytų tikslų. Gilinamas supratimas apie tekstą kaip apie vientisą struktūrą. Ypač daug dėmesio skiriama argumentuojamiesiems tekstams. [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aptariama įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (esmė ir detalės, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai) ir prasmė (tiesioginė ir perkeltinė). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, atpažinti netiesiogiai išreikštas intencijas, pasitikrinti pateikiamos informacijos patikimumą. Plėtojami ir gilinami kalbėjimo, atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją, gebėjimai. Planuojami, repetuojami pristatymai, sakomos kalbos, laikomasi viešojo bendravimo etikos reikalavimų. Mokiniai mokosi naudotis priemonėmis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją). Aiškinamasi garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi aktyviai dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėti aiškiai, nuosekliai ir pakankamai ilgai, apibendrinti alternatyvius požiūrius į problemą. Mokomasi vadovauti diskusijai, ją apibendrinti. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kalbėjimo ir klausymo veiklos grindžiamos sąmoningu pažinimu (žiniomis apie komunikacijos procesus), komunikavimo proceso logikos supratimu. Aptariama kalbėjimo ir klausymo, bendravimo gebėjimų įtaka įvairioms žmogaus gyvenimo sritims (pvz., karjerai, pomėgiams). Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Toliau mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamą šališkumą, atpažinti ir vertinti manipuliacijas ir propagandą, skirti adresato ir adresanto interesus.

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrasis kursas

Analizuoja ir interpretuoja sakytinio teksto (monologo, dialogo ir polilogo) turinį remdamasis asmenine patirtimi, visuomeniniu, istoriniu kultūriniu kontekstu, paaiškina tiesioginę ir perkeltinę prasmę (A1.1.1).

Vertina klausomo teksto turinį, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, adresatui daromą poveikį; vertinimo išvadas pagrindžia tekstu (A1.2.1).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), paaiškina, kokią įtaką teksto prasmei daro teksto tikslų, turinio ir konteksto ryšys (A1.1.2).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, naudojamas priemones, adresatui daromą poveikį (A1.2.2).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei daro kalbos, teksto tikslų, konteksto ir adresato ryšys (A1.1.3).

Argumentuotai vertina idėjas ir požiūrius, įvairių tekstų struktūros, kalbos ir stilistikos panašumus ir skirtumus, kalbėjimo ir vaizdų poveikį adresatui (A1.2.3).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei turi kalbos, teksto tikslų, konteksto ir adresato ryšys. Palygina skirtingų žanrų tekstus turinio požiūriu (A1.1.4).

Argumentuotai vertina idėjas ir požiūrius, įvairių tekstų struktūros, kalbos ir stilistikos panašumus ir skirtumus, kalbėjimo ir vaizdų poveikį adresatui, adresanto santykį su adresatu (A1.2.4).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas turinys, santykis su adresatu. Mokomasi apibendrinti informaciją. Nagrinėjama verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška, mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi, kaip kalba, teksto struktūra ir komunikaciniai susitarimai padeda perduoti idėjas ir požiūrius, aptariami teksto struktūros, kalbos ir stilistikos panašumai ir skirtumai įvairių tipų tekstuose, vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Aiškinamasi, kaip kalbos ypatybės, teksto struktūros ir stilistiniai pasirinkimai formuoja požiūrius ir daro įtaką klausytojams; aptariamos ir vertinamos retorinės priemonės (pvz., akcentų, vaizdingos kalbos poveikis, pateikiant argumentą; požiūrio ir nuotaikos kūrimas, pasitelkiant humorą). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti tikslą ir kontekstą, poveikį klausytojams.

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos ir struktūros požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) konvencijas arba joms prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos traktuojmos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos ir pritaikomos žanrų ypatybės. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip prasmė keičiasi, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Išplėstinis kursas

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), paaiškina, kokią įtaką teksto prasmei daro kontekstas (A1.1.1).

Vertina klausomo teksto turinį, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, adresatui daromą poveikį, vertinimo išvadas pagrindžia tekstu (A1.2.1).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei daro kontekstas ir pasirinktas kalbos žanras (A1.1.2).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, naudojamas priemones, adresatui daromą poveikį (A1.2.2).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei daro kontekstas, kalba ir pasirinktas kalbos žanras (A1.1.3).

Argumentuotai vertina idėjas ir požiūrius, įvairių tekstų struktūros, kalbos ir stilistikos panašumus ir skirtumus, kalbėjimo ir vaizdų poveikį adresatui (A1.2.3).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei turi kalbos, teksto, tikslo, konteksto ir adresato ryšys. Palygina skirtingų žanrų tekstus turinio požiūriu (A1.1.4).

Argumentuotai vertina idėjas ir požiūrius, įvairių tekstų struktūros, kalbos ir stilistikos panašumus ir skirtumus, kalbėjimo ir vaizdų poveikį adresatui, adresanto santykį su adresatu (A1.2.4).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas jų turinys, įtaigumas, argumentų kokybė, santykis su adresatu. Mokomasi vertinti informacijos patikimumą. Nagrinėjamos verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška; mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Tyrinėjama, kaip kiekvienas tekstas yra susijęs su konkrečiu kontekstu ar kontekstais, lyginami netiesiogiai perteikiamų prasmių sukūrimo ir klausymosi kontekstai. Aptariama, kokią įtaką sakytiniams tekstams (ir mokinių kuriamiems) turi asmeninis, socialinis ir kultūrinis kontekstas. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi santykis tarp tikslo ir konteksto, analizuojama stilius ir struktūra, vertinami skirtingų tekstų panašumai ir skirtumai (pvz., informacinių ir reklamos, pramoginių ir debatų), vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Nagrinėjama ir vertinama verbalinių ir neverbalinių pasirinkimų įtaka, formuojant savo ir kitų požiūrį, perteikiant idėjas ir nuomones (pvz., kaip skirtingai apie įvykius pranešama žiniasklaidoje), pristatant dalykus, į kuriuos požiūriai keičiasi, bėgant laikui. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti reiškiamas vertybes ir nuostatas, idėjų ir požiūrių pristatymo efektyvumą, aiškinantis, kaip ir kodėl tekstai suskirsto klausytojus į tam tikras grupes (pvz., į pritariančius, abejojančius ir nepritarančius).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai ir jų kontekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos, struktūros ir stilistikos požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, valstybinės šventės proginės kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) įprastus bruožus arba jiems prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos, sąvokos traktuojamos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Mokomasi užginčyti, parodijuoti tam tikrus žanrų bruožus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos yra pritaikomos žanrų ypatybės. Aptariama, kaip nuo žanro priklauso klausytojų lūkesčiai ir koks galimas poveikis, kai tie lūkesčiai yra patenkinami arba nepatenkinami. Analizuojami būdai, kuriais kuriami prasmės atspalviai. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius). Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą. Daugiau dėmesio skiriama individualumo raiškai (stilius, išsakomi požiūriai, niuansuota kalba). Mokomasi pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus, apibendrinti idėjas ir požiūrius. Mokomasi susieti tezę ir ją pagrindžiančias mintis. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis, mokomasi remtis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba, pasako kelių susijusių sakinių tekstą žinoma tema; dalyvaudamas dialoge, trumpai atsako į klausimus, pats paklausia (A2.1.1).

Klausydamas ar kalbėdamas iš dalies atsižvelgia į adresatą (vaiką arba pažįstamą suaugusįjį), kai yra suteikiama pagalba; stengiasi laikytis tam tikrų mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.1).

Trumpai papasakoja ar atpasakoja dalį lengvai suprantamo teksto (A2.3.1).

Suprantamai informuoja; atsakydamas į klausimus paaiškina, apibūdina (A2.4.1).

Naudodamasis pagalba, pasako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus (A2.5.1).

Naudodamasis pagalba ir iš anksto pasirengęs, kalba monologu (pvz., trumpa kalba, sveikinimas); dalyvauja dialoge, kartais naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (mimika, judesiais) (A2.1.2).

Klausydamas ar kalbėdamas dažnai atsižvelgia į adresatą (vaiką arba pažįstamą suaugusįjį) ir situaciją, kai yra suteikiama pagalba; stengiasi laikytis svarbiausių mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.2).

Pasakoja ar atpasakoja lengvai suprantamą tekstą; kalbėdamas stengiasi nenukrypti nuo temos. Bando sudominti klausytoją (A2.3.2).

Daugeliu atvejų aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, bendrais bruožais apibūdina (A2.4.2).

Keliais sakiniais išsako savo nuomonę ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A2.5.2).

Iš anksto pasirengęs, kalba monologu (pvz., trumpa kalba, sveikinimas); dalyvauja pokalbiuose, naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (mimika, judesiais) (A2.1.3).

Klausydamas ar kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, kai yra suteikiama pagalba; leidžia pašnekovui išsakyti savo mintis, laikosi mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.3).

Siekdamas sudominti nuosekliai, raiškiai pasakoja ar atpasakoja; kalbėdamas nenukrypsta nuo temos (A2.3.3).

Aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, bendrais bruožais apibūdina (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A2.5.3).

Iš anksto pasirengęs tikslingai kalba monologu; konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Klausydamas ar kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją; leidžia pašnekovui išsakyti savo mintis, dažniausiai laikosi mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.4).

Siekdamas sudominti nuosekliai, emocingai, raiškiai pasakoja ar atpasakoja, tinkamai plėtoja temą (A2.3.4).

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina, išsamiai apibūdina (A2.4.4).

Išsako savo nuomonę ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus; pagrindžia remdamasis patirtimi (A2.5.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Bendraudami įvairiose komunikavimo situacijose, mokiniai pratinasi naudotis tinkamomis kalbinės raiškos priemonėmis, vartoti žodžius ir jų junginius, kuriais kreipiamasi į pašnekovą, pasisveikinama, atsakoma į klausimus, atsisveikinama, dėkojama bendraamžiams ir suaugusiesiems. Mokiniai mokosi išsakyti savo mintis, nuomones, vertinimus. Dalyvaujant įvairiose komunikavimo situacijose, mokomasi perduoti tikslią informaciją kitam asmeniui. Pasakojama pagal pavyzdį, įvairius paveikslėlius, skaitmeninį turinį (pvz., skaitmeninę nuotrauką, garso ir vaizdo įrašą), atsakant į pateikiamus klausimus, Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. Mokomasi tikslingai vartoti įvairias kalbinės raiškos priemones, verbalinę kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis, iš klausos atpažinti ir tiksliai išgirsti lietuvių kalbos garsus, žodžius, suprantamai tarti garsus žodžiuose: balsius, dvibalsius, mišriuosius dvigarsius, minkštuosius ir kietuosius priebalsius. Mokomasi nustatyti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai ištarti žodį (žodžius), taisyklingai intonuoti tiesioginius, klausiamuosius ir skatinamuosius sakinius.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai, supažindinantis su aktualiais Lietuvos ir pasaulio tradicinės ir moderniosios kultūros kontekstais. Klausymui pasirenkami nesudėtingos struktūros monologiniai ir dialoginiai skirtingo pobūdžio tekstai: kasdieniai pokalbiai, informaciniai pranešimai, instrukcijos, dalykiniai, tautosakos ir grožinės literatūros tekstai, jų garso ir vaizdo įrašai. Mokomasi įsiklausyti ir suprasti įvairių kalbėtojų (pvz., bendraamžių ir suaugusiųjų, pažįstamų ir nepažįstamų) aiškiai perteikiamą informaciją. Mokiniai mokosi tikslingai dalyvauti pokalbiuose įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Poliloginio kalbėjimo mokymuisi pasirenkamos mokiniams aktualios, su kasdieniu gyvenimu, kultūra, literatūra, kitų dalykų mokymusi susijusios temos. Mokiniai mokosi kurti aiškios struktūros sakytinius tekstus (įžanga, dėstymas, pabaiga). Mokomasi kurti pasakojimą, laikantis chronologinio principo. Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai, aiškinamasi, kokia aprašymo paskirtis, kada jo gali prireikti, mokomasi pateikti bendrą vaizdą ir detales. Mokomasi išsakyti savo nuomonę, bandoma ją pagrįsti. Aptariama monologinio teksto paskirtis, kokiose situacijose reikia jį naudoti, kuo jis skiriasi nuo pokalbio. Mokiniai pratinasi pristatyti savarankiškai perskaitytą knygą, pasakyti trumpą kalbą (sveikinimą, kvietimą).

Komunikavimo intencijos (rekomenduojama mokykloms, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba). 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi reikšti pateiktų sričių komunikavimo intencijas:Svarbiausios bendravimo formulės: kaip pasisveikinti, atsisveikinti; kaip atsiprašyti, kaip atsakyti kitam atsiprašius; kaip paklausti, kaip atsakyti; kaip padėkoti, kaip atsakyti kitam padėkojus; kaip palinkėti.Pažintis: kaip susipažinti; kaip supažindinti; kaip paklausti vardo ir pavardės, kaip pasakyti vardą ir pavardę; kaip paklausti, kas kur gyvena, kaip pasakyti, kas kur gyvena.Pokalbis: kaip užkalbinti draugą, nepažįstamąjį; kaip pradėti ir užbaigti pokalbį; kaip pasakyti, kad nesupranta, kaip paprašyti pakartoti.Informacija: kaip paklausti informacijos apie vietą, laiką, požymius, pomėgius ir kt.; kaip suteikti informaciją apie vietą, laiką, požymius, pomėgius ir kt.; kaip patvirtinti informaciją; kaip paneigti informaciją; kaip įspėti (apie pavojų ir pan.).Bendra veikla: kaip paprašyti padėti ką nors padaryti, kaip sutikti ką nors padaryti, kaip atsisakyti ką nors padaryti, kaip pasiūlyti savo pagalbą, kaip atsisakyti padėti, kaip paprašyti leidimo veikti, kaip leisti ką nors veikti, kaip liepti ką nors veikti, kaip uždrausti k ą nors veikti, kaip pakviesti, kaip atsisakyti kvietimo, kaip pasveikinti.Nuomonė: kaip paklausti, kas kam patinka ar nepatinka; kaip pasakyti, kas kam patinka ar nepatinka; kaip paklausti kito nuomonės; kaip pasakyti savo nuomonę.Nuotaikos, jausmai: kaip pasakyti savo norus, pageidavimus, troškimus; kaip išreikšti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip nustebti; kaip nusakyti būseną; kaip išreikšti džiaugsmą, liūdesį; kaip gailėtis ko nors; kaip išreikšti privalėjimą.
3–4 klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs (kai suteikiama pagalba) kalba monologu, dalyvauja pokalbiuose, intuityviai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (mimika, judesiais) (A2.1.1).

Klausydamas ar kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, kai yra suteikiama pagalba; leidžia pašnekovui išsakyti savo mintis, laikosi mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.1).

Dažniausiai nuosekliai pasakoja ar atpasakoja, kalbėdamas nenukrypsta nuo temos (A2.3.1).

Aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, bendrais bruožais apibūdina (A2.4.1).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus (A2.5.1).

Iš anksto pasirengęs kalba monologu (kai suteikiama pagalba), dalyvauja pokalbiuose, daugeliu atvejų tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (mimika, judesiais) (A2.1.2).

Klausydamas ir kalbėdamas daugeliu atvejų atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, tinkamai reaguoja; rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi jam žinomų kalbos etiketo taisyklių (A2.2.2).

Nuosekliai pasakoja ar atpasakoja. Siekdamas, kad klausytojas jį suprastų, pasakoja, emocingai, raiškiai (A2.3.2).

Tiksliai, aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, apibūdina nurodydamas bendrą vaizdą ir esmines detales (A2.4.2).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi, kai yra suteikiama pagalba (A2.5.2).

Iš anksto pasirengęs tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, tinkamai reaguoja; rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi jam žinomų kalbos etiketo taisyklių (A2.2.3).

Siekdamas sudominti, pasakoja emocingai, raiškiai, paaiškindamas priežastis ir pasekmes. Kalbėdamas nuosekliai plėtoja temą (A2.3.3).

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina, išsamiai apibūdina (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi (A2.5.3).

Tikslingai ir savarankiškai pasirengęs kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Klausydamas ir kalbėdamas tikslingai atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi kalbos etiketo, daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A2.2.4).

Siekdamas saviraiškos ir sudominti, pasakoja emocingai, raiškiai. Kalba nuosekliai, plėtoja temą, paaiškindamas priežastis ir pasekmes (A2.3.4).

Tiksliai, aiškiai informuoja, išsamiai apibūdina, paaiškina, kaip kas įvyko, kaip kas daroma (A2.4.4).

Išsako savo nuomonę, ją tinkamai pagrindžia remdamasis patirtimi ir gerai žinomu kontekstu (A2.5.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti mokiniams aktualiuose pokalbiuose klasėje ir elektroninėje aplinkoje (dviese, mažesnėje ar didesnėje grupėje), diskusijose, trumpai ar išsamiai atsakyti į klausimus, formuluoti klausimus. Kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą (siekiama gauti informacijos ar ją perduoti, bendrauti ar kt.), situaciją (oficiali ar neoficiali), adresatą (kalbamasi su bendraamžiais ar su suaugusiaisiais, pažįstamais, nepažįstamais ir pan.). Mokomasi sudominti pašnekovą (pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (kas, kada, kur, kaip, kodėl), apibūdinti (pateikti objekto visumą ir detales), paaiškinti (kaip kas nors veikia, kaip kas nors yra padaryta), išreikšti savo nuomonę. Mokytojui padedant, tikslingai komunikuojama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Vaidinant, žaidžiant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti (perkurti, pakeisti pasakojimo pradžią, pabaigą ir pan.), įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi vartoti atitinkamai komunikavimo situacijai būdingas žodinės ir nežodinės raiškos priemones (pauzės, nutylėjimai, gestai) įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, telefonu, internete.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Mokomasi pasakoti, apibūdinti, paaiškinti, naudojantis įvairiomis technologijomis, pavyzdžiui, sukuriant vaizdo ar garso įrašus. Mokomasi kurti išplėtotą pasakojimą pasirinkta tema, laikantis chronologijos principo, atskleidžiant įvykius, aptariant veikėjus. Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai: susipažįstama su jų komponavimo ypatumais (visumos įspūdis ir detalės, erdvinio išdėstymo principas (arti – toli, viršus – apačia, kairė – dešinė). Mokomasi pasakoti, įtraukiant aprašymo elementus. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, klasės ar mokyklos radijo laidoje). Aptariama šių priemonių paskirtis, prasmė, nauda, grėsmės. Mokiniai pristato savarankiškai perskaitytą knygą, pasako trumpą kalbą (sveikinimą, kvietimą, padėką).

Komunikavimo intencijos (rekomenduojama mokykloms, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba). 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi reikšti pateiktų sričių komunikavimo intencijas:Mokomasi reikšti pateiktų sričių komunikavimo intencijas.Svarbiausios bendravimo formulės: kaip pasisveikinti, kaip atsakyti į pasveikinimą; kaip atsisveikinti; kaip pasiteirauti apie naujienas; kaip atsiprašyti, kaip atsakyti į atsiprašymą; kaip padėkoti, kaip atsakyti į padėką; kaip pagirti; kaip palinkėti gero apetito, gero kelio, geros sveikatos.Pažintis: kaip susipažinti, kaip supažindinti kitus.Pokalbis: kaip užkalbinti draugą, nepažįstamąjį: bendraamžį ir vyresnį žmogų; kaip pradėti kalbą; kaip įsiterpti į pokalbį; kaip perklausti neišgirdus; kaip kalbėtis telefonu; kaip baigti pokalbį.Informacija: kaip paklausti informacijos; kaip suteikti informaciją; kaip patvirtinti informaciją; kaip paneigti informaciją; kaip įspėti (apie pavojų ir pan.).Bendra veikla: kaip paprašyti padėti ką nors padaryti; kaip sutikti ar nesutikti ką nors padaryti; kaip pasiūlyti savo pagalbą; kaip priimti kito pagalbą; kaip atsisakyti kito siūlomos pagalbos; kaip paprašyti leidimo veikti; kaip leisti ką nors veikti; kaip uždrausti ką nors veikti; kaip pakviesti; kaip padėkoti už kvietimą; kaip pasveikinti, kaip palinkėti, kaip įteikti dovaną.Nuomonė: kaip paklausti kito nuomonės; kaip suabejoti, nepatikėti; kaip pasakyti savo nuomonę.Nuotaikos, jausmai: kaip išreikšti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip pasakyti savo norus, siekius; kaip paguosti; kaip išreikšti džiaugsmą, liūdesį; kaip gailėtis (ko nors, dėl ko nors); kaip apgailestauti.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir viešo monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose (iš anksto pasirengus) įvairiose aplinkose. Pasirinkus mokiniui aktualius kontekstus, kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Mokomasi sudominti pašnekovą, informuoti, apibūdinti, paaiškinti, išreikšti argumentuotą nuomonę. Mokymosi tikslais savarankiškai bendraujama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą. Vaidinant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi tikslingai vartoti būdingas žodinės ir nežodinės (pauzės, nutylėjimai, gestai) raiškos priemones.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai klausosi jiems aktualių įvairių negrožinių ir grožinės vaikų literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ar garso įrašų). Klausymui pasirenkami tekstai, kuriuos skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). Naudojantis įvairiomis technologijomis, mokomasi kurti įvairų tipų sakytinius tekstus – pasakojimą, aprašymą, aiškinimą, argumentavimą – pavyzdžiui, vaizdo ir garso įrašus. Mokomasi kurti išplėtotą pasakojimą pasirinkta tema, laikantis chronologijos principo, atskleidžiant įvykius, aptariant veikėjus, išsakant pagrindinę mintį. Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai: susipažįstama su jų komponavimo ypatumais (visumos įspūdis ir detalės, erdvinio išdėstymo principas). Mokomasi pasakoti, įtraukiant aprašymą. Mokomasi išsakyti savo nuomonę ir ją pagrįsti dviem trimis argumentais (pvz., asmenine patirtimi, patikimuose šaltiniuose rastais faktais), naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, radijo ar televizijos laidoje, medijų ar interneto svetainėje). Mokiniai pristato savarankiškai perskaitytą knygą, matytą spektaklį, filmą, pasako trumpą kalbą.

Komunikavimo intencijos. (rekomenduojama mokykloms, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba). 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi reikšti pateiktų sričių komunikavimo intencijas:Svarbiausios bendravimo formulės: kaip perduoti linkėjimų; pasiteirauti apie naujienas ir atsakyti; kaip pagirti ir atsakyti pagirtam, kaip palinkėti.Pokalbis: kaip užkalbinti nepažįstamą žmogų; kaip kalbėtis telefonu; kaip užbaigti, apibendrinti pokalbį.Informacija: kaip apibūdinti, palyginti, paaiškinti; kaip papasakoti apie įvykį; kaip perspėti apie pavojų; kaip kalbėti apie santykius.Bendra veikla: kaip įtikinti, paraginti veikti; kaip patarti ko nors nedaryti; kaip atkalbėti veikti.Nuomonė: kaip pagrįsti nuomonę; kaip apibendrinti, padaryti išvadas.Nuotaikos, jausmai: kaip išreikšti abejonę; kaip pasidžiaugti; kaip pasakyti apie savijautą; kaip išreikšti pageidavimą, norą; kaip parodyti susirūpinimą, baimę.

5–6 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba, pasirengia ir kalba monologu, dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Klausydamas ir kalbėdamas iš dalies atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, tinkamai reaguoja; rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi jam žinomų kalbos etiketo taisyklių (A2.2.1).

Siekdamas sudominti pasakoja nuotykius, įvykius, pagrįstus patirtimi bei išmone, laikosi nuoseklumo (A2.3.1).

Tiksliai, aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, apibūdina nurodydamas bendrą vaizdą ir esmines detales (A2.4.1).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia bent vienu argumentu remdamasis patirtimi (A2.5.1).

Kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją. Kai yra suteikiama pagalba, pasirenka tinkamą kalbinę raišką, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.2).

Siekdamas sudominti pasakoja nuotykius, įvykius, pagrįstus patirtimi bei išmone, paaiškina įvykių priežastis ir pasekmes (A2.3.2).

Tiksliai, aiškiai informuoja, išsamiai apibūdina, glaustai papasakoja įvykį (kaip tai atsitiko?), paaiškina nesudėtingą procesą (kaip tai daroma?) (A2.4.2).

Išsako savo nuomonę, argumentuoja remdamasis patirtimi (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją, daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.3).

Siekdamas saviraiškos ir sudominti pasakoja nuotykius, įvykius, pagrįstus patirtimi bei išmone. Į pasakojimą pagrįstai įterpia objektų apibūdinimą (A2.3.3).

Tiksliai, aiškiai informuoja, išsamiai apibūdina, nuosekliai papasakoja įvykį (kaip tai atsitiko?), detaliai paaiškina nesudėtingą procesą (kaip tai daroma?) (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir gerai žinomu kontekstu (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, ją paaiškina ir pagrindžia, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali). Pasirenka tinkamą kalbinę raišką, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.4).

Siekdamas saviraiškos ir sudominti pasakoja nuotykius, įvykius, pagrįstus patirtimi bei išmone. Į pasakojimą tikslingai įterpia objektų apibūdinimą (A2.3.4).

Tiksliai, aiškiai informuoja, nuosekliai, dalykiškai apibūdina įvairius objektus, palygina du objektus, detaliai paaiškina procesą (A2.4.4).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir kitais šaltiniais (A2.5.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Atliekamos tokios mokymosi užduotys, kurios padėtų mokiniams suvokti, kad klausymasis yra aktyvi veikla, kurios reikia mokytis. Aptariami monologinio ir dialoginio kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą), išreikšti savo nuomonę. Mokomasi kalbėti įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims. Plėtojami gebėjimai tinkamai dalyvauti neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, atsakyti į interviu klausimus, trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą. Bendradarbiaujant kuriamos tinkamo klausymosi ir kalbėjimo skirtingose komunikavimo situacijose taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai mokosi suprasti ir kurti aiškios struktūros sakytinius tekstus (įžanga, dėstymas, pabaiga). Klausomasi mokiniams aktualių jų amžiui tinkamų negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų. Klausymui pasirenkami tiesiogiai girdimi tekstai, vaizdo ar garso įrašai, kuriuos skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). Plėtojami gebėjimai kurti įvairaus pobūdžio (pasakojimo, aprašymo, aiškinimo) tekstus, tačiau vyrauja pasakojamojo tipo tekstų klausymas, nagrinėjimas ir kūrimas. Susipažįstama su esmine pasakojimo savybe – dinamiškumu, pasakojama, laikantis chronologijos principo, įterpiant apibūdinimo ir argumentavimo (savo ar kito nuomonę) elementų. Kuriami aprašomieji tekstai, mokomasi apibūdinti žmones, daiktus, reiškinius. Mokomasi išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti. Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar pan.). Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama kalbėjimo ir klausymo svarba bendraujant. Atliekamos veiklos, kurios turėtų padėtų kiekvienam mokiniui suprasti, kad svarbu ne tik įgyti žinių, bet ir ugdytis tinkamus gebėjimus bendrauti įvairiais būdais (gyvai, raštu, naudojant skaitmenines priemones).

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Sutelkiamas dėmesys į tai, kaip kalba veikia bendravimą. Mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi: stebimi kalbantieji, analizuojama, kaip sužadinamas pasitikėjimas, kalbama kito vardu, pasirinkus vaidmenį ir pan. Mokomasi suprasti, kad kalbėjimas ir klausymas yra svarbus visų dalykų mokymosi įrankis. Aptariama, kokią reikšmę turi informacijos tikslumas, aiškumas.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Klausomasi aktyviai: išsiaiškinamas tikslas, mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. Aptariamos netinkamo klausymosi priežastys ir pasekmės. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sakmes, padavimus), informuoti (perduoti žinią, apibūdinti objektą), paaiškinti (įvykio eigą, nesudėtingą procesą), išreikšti savo nuomonę. Plėtojami ir gilinami gebėjimai atsižvelgti į adresatą ir komunikavimo situaciją: kalbėti įvairiems adresatams (bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims), sukuriant arba imituojant oficialią ar neoficialią kalbėjimo situaciją. Tinkamose situacijose mokiniai kalba tarmiškai, jeigu turi tarmę. Mokomasi pasirinkti priemones, padedančias klausytojui suvokti informaciją (pvz., parodyti, nubraižyti, nupiešti, rasti tinkamų iliustracijų). Atliekamos įvairios užduotys, kurios moko žodžiais paskatinti ir palaikyti kitus, modeliuojamos situacijos, pasirenkami įvairūs vaidmenys. Mokomasi mandagiai nepritarti. Plėtojami gebėjimai naudotis neverbalinės komunikacijos priemonėmis. Mokomasi naudotis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis, kompensavimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi suprasti ir kurti konkretaus pobūdžio tekstui (dalykiniam ir meniniam pasakojimui, aprašymui, aiškinimui) būdingos struktūros sakytinius tekstus. Klausomasi mokiniams aktualių jų amžiaus tarpsniui tinkamų negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų. Klausymui parenkami tiesiogiai girdimi tekstai, vaizdo ar garso įrašai, įvairių kalbėtojų (pvz., vaikų, suaugusiųjų, aktorių) tekstai. Plėtojami gebėjimai kurti pasakojimo, aprašymo, aiškinimo tekstus, mokomasi argumentuoti, tačiau daugiausia dėmesio skiriama dalykiniam ir meniniam pasakojimui, aiškinimui, aprašymui. Mokomasi pasakoti apie realius įvykius, informuojant skirtingus adresatus. Plėtojami sakytinių aprašomųjų tekstų kūrimo gebėjimai: visuma ir detalės, patyrimų perteikimas, apibūdinant jutimus (rega, uoslė, klausa, skonis, lytėjimas). Nagrinėjamos aprašymo funkcijos pasakojime. Mokomasi atpažinti pagrindinius aiškinimo modelius (nuosekli seka, teiginys – pavyzdys, priežastis – pasekmė, problema – sprendimas) ir, atsižvelgiant į aiškinimo tikslą, pasirinkti tinkamą modelį. Mokomasi išsakyti savo ar kito nuomonę, ją pagrindžiant, rasti argumentų iš savo patirties, kitų žmonių, įvairių prieinamų šaltinių. Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar pan.), sako trumpas kalbas bendraamžiams (pvz., sveikinimą, padėką, kvietimą, pasiūlymą). Mokomasi pasinaudoti priemonėmis įtaigumui sustiprinti (pvz., smulkiosios tautosakos, poezijos, žymių žmonių nuomonių pavyzdžiai). Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

7–8 klasių koncentras

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką, kalbėdamas įprastoje aplinkoje pažįstamiems adresatams; laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.1).

–  (A2.3.1)

Tiksliai, aiškiai informuoja, išsamiai apibūdina įvairius objektus, paaiškina nesudėtingą procesą (A2.4.1).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir vienu nurodytu šaltiniu (A2.5.1).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, ją paaiškina ir pagrindžia, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.2).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ar neoficiali). Pasirenka tinkamą kalbinę raišką, kalbėdamas viešai pažįstamiems adresatams; laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.2).

– (A2.3.2)

Tiksliai, aiškiai informuoja, nuosekliai, išsamiai apibūdina įvairius objektus, palygina du objektus, paaiškina procesą (A2.4.2).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir kitais pasiūlytais šaltiniais (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja, tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ar neoficiali). Pasirenka tinkamą kalbinę raišką; laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.3).

– (A2.3.3)

Tiksliai, aiškiai informuoja, nuosekliai, dalykiškai apibūdina įvairius objektus, palygina keletą objektų, paaiškina procesą (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir kitais šaltiniais (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja, kelia problemas, svarsto, tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Tinkamai bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.4).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ar neoficiali). Tikslingai pasirenka tinkamą kalbinę raišką; laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.4).

– (A2.3.4)

Tiksliai, aiškiai informuoja, nuosekliai, dalykiškai apibūdina įvairius objektus, palygina keletą objektų laikydamasis pasirinktų aspektų, paaiškina procesus, procesus, reiškinius (A2.4.4).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir kitais pasirinktais šaltiniais (A2.5.4).

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aptariami pasyvaus ir aktyvaus klausymo skirtumai. Pratinamasi tikslingai taikyti klausymo strategijas (nusiteikimas aktyviai klausytis, klausymo tikslo paisymas, informacijos pasižymėjimas). Mokomasi grupuoti informaciją (pvz., įdomi – neįdomi, žinoma – nežinoma, aiški – neaiški, priimtina – nepriimtina, palanki – nepalanki, naudinga – nenaudinga). Mokomasi suteikti ir gauti grįžtamąją klausymo informaciją, ieškoma būdų, kaip išsiaiškinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai). Nagrinėjami privačiojo ir viešojo kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Aptariamos tarmiško kalbėjimo situacijos. Kalbama, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Mokiniai skatinami verbalizuoti savo idėjas ir jomis dalytis su kitais. Mokomasi inicijuoti pokalbį ir jį plėtoti. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti verbalinės ir vizualinės kalbos sąsajas, tinkamai jas sieti kalbant. Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Aptariamos adresato sudominimo priemonės (pvz., citatos, patarlės, palyginimai, humoras) ir mokomasi jomis naudotis. Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Analizuojant ir kuriant sakytinius tekstus, mokomasi sieti atskiras teksto dalis, laikytis trinarės teksto struktūros (įžanga, dėstymas, pabaiga). Toliau plėtojami pasakojimo, aprašymo, aiškinimo kūrimo gebėjimai. Nagrinėjami įvairūs tekstai, mokomasi skirti aiškinimą ir argumentavimą, paaiškinti sąvokas, reiškinius, įvykius, mokinių atliekamus tyrimus, pateikti instrukcijas. Kalbama tiesiogiai ir (ar) pasitelkiamos informacinės technologijos (pvz., vaizdo, garso įrašai, vaizdo konferencijos). Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, papasakoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar kt.), sako trumpas kalbas. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pristatymai, kalbos, diskusijos: apie ką yra kalbama (tema, potemės, teiginiai, argumentai), koks kalbėtojų ir klausytojų ryšys konkrečioje komunikacinėje situacijoje, kaip kalbama (struktūra, intonacija, gestai, žodynas, vaizdinės priemonės). Mokomasi tinkamai ir aktyviai dalyvauti diskusijoje, debatuose (išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę). Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. Mokomasi tinkamai pritarti, prieštarauti, susitarti. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aptariama mokymosi kalbėti ir klausytis prasmingumas ir nauda kiekvienam asmeniškai, bendruomenei. Mokomasi dalytis patirtimi, mokytis iš kitų, išklausyti kitą, gerbti jo nuomonę, jausti atsakomybę už savo pasakymų tikrumą, tikslumą. Aiškinamasi, kaip technologijos veikia bendravimo formas. Mokomasi suprasti tekstų (pvz., reklamos) daromą poveikį.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, pajuokiamas, ironiškas), neutralią ir emociškai nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, sušukimus, pakartojimus; aiškinamasi jų paskirtis. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti vizualinės ir verbalinės kalbos sąsajas. Kalbama, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, dalytis informacija ir patirtimi, reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Mokomasi naudotis veiksmingomis dialogo ir diskusijų strategijomis įvairiuose formaliuose ir neoficialiuose kontekstuose (įtraukiant ir tarmišką kalbėjimą, jeigu turi tarmę). Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi prasmingai naudotis adresato sudominimo priemonėmis (spausdintais, vaizdiniais ir garso elementais). Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas, pasirinkti raišką, kuri atitiktų adresato poreikius, išmanyti strategijas, kaip elgtis suklydus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas, mokomasi vartoti konkrečiąją leksiką, tiksliai informuojant, o abstrakčiąją – apibendrinant.

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuodami ir kurdami sakytinius tekstus, mokiniai plėtoja teksto kaip vientisos struktūros supratimą: mokosi įžangą sieti su dėstymu, dėstymą – su pabaiga, baigdami apibendrinti visą tekstą. Mokiniai nagrinėja ir mokosi kurti įvairius tekstus. Toliau plėtojami pasakojimo, aprašymo, aiškinimo kūrimo gebėjimai. Daugiausia dėmesio skiriama argumentavimui. Nagrinėjami šio pobūdžio tekstai. Mokomasi kurti nesudėtingos struktūros (tezė, argumentai, kontrargumentai, išvada) tekstus, kalbama tiesiogiai ir (ar) pasitelkiamos informacinės technologijos (pvz., vaizdo, garso, įrašai, vaizdo konferencijos). Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, papasakoja, pristato), sako kalbas bendraamžiams, jaunesniems, vyresniems adresatams, mokosi planuoti pranešimą, kurti logiškos struktūros pateiktį pateikčių rengykle ir ją demonstruoti, komentuoti. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokomasi tinkamai ir aktyviai dalyvauti diskusijoje, debatuose (aiškiai suprasti savo kaip klausytojo ir kalbėtojo vaidmenį, išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę, apibendrinti). Prisimenamos ginčo taisyklės, mokomasi ginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, kurti teigiamus tarpusavio santykius, susitarti. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama mokymosi kalbėti ir klausytis prasmingumas ir nauda kiekvienam asmeniškai, bendruomenei, visuomenei, tautai. Aiškinamasi, kaip technologijos bei žiniasklaida veikia kalbos vartojimą ir bendravimo formas. Mokomasi suprasti tekstų (pvz., reklamos) daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai potekste išreiškiamas vertybes, skirti adresato ir adresanto interesus, kritiškai vertinti pranešimą. Mokomasi pažinti save kaip klausytoją ir kalbėtoją, įžvelgti savo pranašumus ir trūkumus, siekti tobulinti savo gebėjimus.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, ją paaiškina ir pagrindžia, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.1).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (pažįstami ir nepažįstami žmonės), ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali). Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.1).

– (A2.3.1)

Tiksliai, aiškiai informuoja, analizuoja procesus, reiškinius. Iš dalies laikydamasis numatytų kriterijų pristato objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą) (A2.4.1).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius, bet gerai pažįstamus dalykus, vertina, argumentuoja remdamasis pasiūlytais šaltiniais (A2.5.1).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja, tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.2).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (pažįstami ir nepažįstami žmonės), dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), tinkamai pasirenka raiškos priemones, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.2).

– (A2.3.2)

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina sąvokas, analizuoja procesus, reiškinius. Daugeliu atvejų laikydamasis numatytų kriterijų pristato objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą) (A2.4.2).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius žinomus dalykus, vertina, argumentuoja remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose (ir viešuose) pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (pažįstami ir nepažįstami žmonės), dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), tikslingai pasirenka raiškos priemones, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.3).

– (A.2.3.3)

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina sąvokas, analizuoja procesus, reiškinius. Laikydamasis numatytų kriterijų pristato objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą) (A2.4.3).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose (ir viešuose) pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Tinkamai bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.4).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (pažįstami ir nepažįstami žmonės), dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), tikslingai pasirenka adresatui tinkantį teksto turinį ir raiškos priemones, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.4).

– (A2.3.4)

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina sąvokas, analizuoja procesus, reiškinius. Laikydamasis numatytų kriterijų pristato objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą), pasako kalbą (A2.4.4).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja, polemizuoja remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.4).

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...]  Mokiniai kuria sakytinius aiškinamuosius tekstus, kurių struktūra pagrįsta loginiais ryšiais (klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys, priežastis – padarinys, problema – sprendimas, lyginimas). Mokiniai kuria argumentuojamuosius tekstus (pristatymus, kalbas): formuluoja tezę, pagrindinius teiginius, parenka tinkamus argumentus. Atsižvelgdami į kalbėjimo tikslą, siekdami įtaigumo, mokiniai mokosi derinti įvairių tekstų elementus (pvz., į argumentavimą pagrįstai įterpti pasakojimo ar aprašymo elementų). Aptariami pagrindiniai interviu aspektai (klausimų formulavimas, bendravimo etika, apibendrinimas), mokomasi pasirengti ir imti interviu. Mokomasi pristatyti informaciją, atliktą veiklą. Aptariami pristatymo reikalavimai, planuojama, numatomos pristatymo formos ir priemonės, mokomasi derinti žodines ir nežodines raiškos priemones. Mokomasi pasirengti viešajai kalbai: pasirinkti temą, numatyti tikslus, rinkti medžiagą (išrašai, interviu). Mokomasi komponuoti kalbą (įžanga, pagrindinė mintis, teiginių dėstymo tvarka, apibendrinimas). Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokomasi vadovauti diskusijai, pristatyti kalbėtoją. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokiniai aptaria, kokį poveikį bendravimo sėkmei turi klausytojų socialinis ir kultūrinis kontekstas ir patirtis. Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamas vertybes ir stereotipus, atpažinti manipuliacijas, skirti adresato ir adresanto interesus.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aptariamas įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (tematika, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėtojų intencijas, adresatui daromą poveikį, būdus, kaip autorius siekia savo tikslų, atpažinti ironiją, sarkazmą, paslėptas užuominas. Aptariama, kaip klausymo strategijų pasirinkimas priklauso nuo klausymosi tikslų, mokomasi tikslingai pasirinkti klausymo strategijas. Kalbama viešai, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Aptariami viešojo kalbėjimo ypatumai. Planuojami, repetuojami pristatymai, mokomasi sakyti informacines kalbas. Mokiniai mokosi naudotis strategijomis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją: paaiškina sąvokas, terminus, tikslingai sieja rodymą ir kalbėjimą (pvz., parengia pateiktį, svarbiausius dalykus užrašo lentoje, rodo plakatą, demonstruoja modelį, naudojasi garso ir vaizdo medžiaga ir pan.). Aptariamos tarmiško kalbėjimo galimybės, mokiniai tikslingai kalba tarmiškai (jeigu turi tarmę) tikrose ar įsivaizduojamose situacijose. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi dalyvauti dalykiniuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pasirengti ir imti interviu, vadovauti diskusijai. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, pasirinkti balso efektus, pvz., tonas, garsumas, aukštis ir tempas, numatant, kaip reaguos klausytojai ir kaip jie priims sakomas idėjas. Aptariamas bendravimo etiketas ir saugumas internetinėse pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kalbėjimo ir klausymo veiklos grindžiamos sąmoningu pažinimu (žiniomis apie komunikacijos procesus), komunikavimo proceso logikos supratimu. Aptariama kalbėjimo ir klausymo, bendravimo gebėjimų įtaka įvairioms žmogaus gyvenimo sritims (pvz., karjerai, pomėgiams). Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Toliau mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamą šališkumą, atpažinti ir vertinti manipuliacijas ir propagandą, skirti adresato ir adresanto interesus.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aptariama įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (esmė ir detalės, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai) ir prasmė (tiesioginė ir perkeltinė). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, atpažinti netiesiogiai išreikštas intencijas, pasitikrinti pateikiamos informacijos patikimumą. Plėtojami ir gilinami kalbėjimo, atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją, gebėjimai. Planuojami, repetuojami pristatymai, sakomos kalbos, laikomasi viešojo bendravimo etikos reikalavimų. Mokiniai mokosi naudotis priemonėmis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją). Aiškinamasi garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi aktyviai dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėti aiškiai, nuosekliai ir pakankamai ilgai, apibendrinti alternatyvius požiūrius į problemą. Mokomasi vadovauti diskusijai, ją apibendrinti. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, aktyvinant savo ir klausytojų turimas žinias ir patirtį. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas, gilinamas supratimas apie intonacijos, pauzės, sakinio ritmo vaidmenį sakytinėje kalboje.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi parengti ir pristatyti įgytą patirtį, atliktą veiklą, tiriamąjį darbą. Prisimenami pristatymo reikalavimai, planuojamos (atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją) pristatymo formos ir priemonės, tikslingai derinamos žodinės ir nežodinės raiškos priemonės. Mokomasi pasirengti ir pasakyti viešąją kalbą (pvz., informacinę, proginę), laikantis jai būdingų reikalavimų. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokiniai dalyvauja porų, grupių, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės oficialiuose pristatymuose, diskusijose, debatuose, neformaliuose pokalbiuose, mokosi pateikti požiūrį, išklausyti kitų požiūrius, susitarti dėl pozicijos vienu ar kitu klausimu. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrasis kursas

Kalba monologu, aktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, Naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.1).

Atsižvelgia į adresatą, dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), pasirenka adresatui tinkančias raiškos priemones (A2.2.1).

– (A2.3.1).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia pristatymus, sako informacines kalbas visuomenės gyvenimo temomis, pateikia tinkamų pavyzdžių (A2.4.1).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja, remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.1).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, tinkamai reiškia savo požiūrį. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.2).

Atsižvelgia į adresatą, dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), pasirenka adresatui tinkantį teksto turinį ir raiškos priemones (A2.2.2).

– (A2.3.2).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia aiškius pristatymus, sako informacines kalbas visuomenės gyvenimo temomis, teiginius paremia tinkamais pavyzdžiais (A2.4.2).

Sako aiškias įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo temomis, teiginius pagrindžia argumentais ir pavyzdžiais, remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pradeda, plėtoja ir apibendrina pokalbį, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.3).

Tikslingai pasirenka konkrečioje komunikavimo situacijoje adresatui tinkantį teksto turinį, medžiagos išdėstymo principą ir priemones, prisitaiko prie auditorijos poreikių (A2.2.3).

– (A.2.3.3).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia aiškius ir tikslingus pristatymus, sako tinkamos struktūros informacines kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius paremia tinkamais pavyzdžiais (A2.4.3).

Sako aiškias, tinkamos struktūros įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius pagrindžia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, polemizuoja, remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pradeda, plėtoja ir apibendrina pokalbį, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Naudoja būdus ir priemones, tinkamus skirtingų žanrų tekstams. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.4).

Tikslingai pasirenka konkrečioje komunikavimo situacijoje adresatui tinkantį teksto turinį, medžiagos išdėstymo principą, teiginių išdėstymo tvarką ir priemones, prisitaiko prie auditorijos poreikių ir reakcijų (A2.2.4).

– (A2.3.4).

Laikydamasis numatytų kriterijų, minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų ir žanro reikalavimų rengia pristatymus, sako kalbas (A2.4.4).

Sako aiškias, tinkamos struktūros įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius pagrindžia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, polemizuoja, tikslingai remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi pasirinkti tinkamą turinį, formą, stilių ir toną įvairiems tikslams ir adresatams realioje ir įsivaizduojamoje aplinkoje. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokiniai pratinasi naudotis įvairiomis technologijomis, derinti sakytinius, vaizdinius ir rašytinius elementus. Mokomasi formuluoti teiginius ir išvadas, pateikti įrodymais (pvz., patirtimi, duomenimis, citatomis ir kt.) pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis, perfrazuoti kitų mintis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai (informaciniai, apeliaciniai, emociniai). Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą (pvz., pranešimą, diskusiją, interviu ar kt.), atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją ir kontekstą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Išplėstinis kursas

Kalba monologu, aktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, Naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.1).

Atsižvelgia į adresatą, dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), pasirenka adresatui tinkančias raiškos priemones (A2.2.1).

– (A2.3.1)

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia pristatymus, sako informacines kalbas visuomenės gyvenimo temomis, pateikia tinkamų pavyzdžių (A2.4.1).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja, remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.1).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, tinkamai reiškia savo požiūrį. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.2).

Atsižvelgia į adresatą, dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), pasirenka adresatui tinkantį teksto turinį ir raiškos priemones (A2.2.2).

– (A2.3.2).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia aiškius pristatymus, sako informacines kalbas visuomenės gyvenimo temomis, teiginius paremia tinkamais pavyzdžiais (A2.4.2).

Sako aiškias įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo temomis, teiginius pagrindžia argumentais ir pavyzdžiais, remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pradeda, plėtoja ir apibendrina pokalbį, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.3).

Tikslingai pasirenka konkrečioje komunikavimo situacijoje adresatui tinkantį teksto turinį, medžiagos išdėstymo principą ir priemones, prisitaiko prie auditorijos poreikių (A2.2.3).

– (A.2.3.3).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia aiškius ir tikslingus pristatymus, sako tinkamos struktūros informacines kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius paremia tinkamais pavyzdžiais (A2.4.3).

Sako aiškias, tinkamos struktūros įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius pagrindžia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, polemizuoja, remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pradeda, plėtoja ir apibendrina pokalbį, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką, naudoja būdus ir priemones, tinkamus skirtingų žanrų tekstams. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.4).

Tikslingai pasirenka konkrečioje komunikavimo situacijoje adresatui tinkantį teksto turinį, medžiagos išdėstymo principą, teiginių išdėstymo tvarką ir priemones, prisitaiko prie auditorijos poreikių ir reakcijų (A2.2.4).

– (A2.3.4).

Laikydamasis numatytų kriterijų, minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų ir žanro reikalavimų, rengia pristatymus, sako kalbas (A2.4.4).

Sako aiškias, tinkamos struktūros įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius pagrindžia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, polemizuoja, tikslingai remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi tikslingai pasirinkti verbalinę ir neverbalinę raišką įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams, įsivaizduojamoms ar tikroms komunikavimo situacijoms. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Eksperimentuojama su tekstų struktūra, kalbine raiška, garso ir vaizdo, technologijų pasirinkimu. Mokomasi formuluoti teiginius, klausimus, problemas ir išvadas, pateikti įrodymais pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir pan. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai (informaciniai, apeliaciniai, emociniai). Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą (pvz., pranešimą, diskusiją, interviu ar kt.), atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją ir kontekstą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba, taisyklingai taria, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.1.1).

Į savo kalbą įterpia naujų žodžių, kuriuos jam pasiūlo mokytojas (A3.2.1).

Konsultuodamasis taisyklingai taria, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.1.2).

Į savo kalbą įterpia naujų dažnai vartojamų vaizdingų žodžių ir vieną kitą dažnai vartojamą posakį iš mokytojo pateiktųjų (A3.2.2).

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, kai yra suteikiama pagalba (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais. Tinkamai juos vartoja įprastose, žinomose situacijose, pažįstamame kontekste. Kalbėdamas tinkamai pavartoja tarmybes (jeigu jas žino) (A3.2.3).

Taisyklingai taria, kirčiuoja daugumą žodžių. Tinkamai intonuoja sakinius (A3.1.4).

Tikslingai turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais. Tinkamai juos vartoja įvairesnėse situacijose. Kalbėdamas tinkamai pavartoja tarmybes (jeigu jas žino) (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Bendraudami įvairiose komunikavimo situacijose, mokiniai pratinasi naudotis tinkamomis kalbinės raiškos priemonėmis, vartoti žodžius ir jų junginius, kuriais kreipiamasi į pašnekovą, pasisveikinama, atsakoma į klausimus, atsisveikinama, dėkojama bendraamžiams ir suaugusiesiems. Mokiniai mokosi išsakyti savo mintis, nuomones, vertinimus. Dalyvaujant įvairiose komunikavimo situacijose, mokomasi perduoti tikslią informaciją kitam asmeniui. Pasakojama pagal pavyzdį, įvairius paveikslėlius, skaitmeninį turinį (pvz., skaitmeninę nuotrauką, garso ir vaizdo įrašą), atsakant į pateikiamus klausimus, Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. Mokomasi tikslingai vartoti įvairias kalbinės raiškos priemones, verbalinę kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis, iš klausos atpažinti ir tiksliai išgirsti lietuvių kalbos garsus, žodžius, suprantamai tarti garsus žodžiuose: balsius, dvibalsius, mišriuosius dvigarsius, minkštuosius ir kietuosius priebalsius. Mokomasi nustatyti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai ištarti žodį (žodžius), taisyklingai intonuoti tiesioginius, klausiamuosius ir skatinamuosius sakinius.
3–4 klasių koncentras

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja daugumą sakinių (A3.1.1).

Turtina savo kalbą naujais vaizdingais žodžiais ir posakiais. Tinkamai juos vartoja įprastose, žinomose situacijose, pažįstamame kontekste. Kalbėdamas tinkamai pavartoja tarmybes (jeigu jas žino) (A3.2.1).

Taisyklingai taria, kirčiuoja daugumą dažnai vartojamų žodžių. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.1.2).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (ir perkeltinės reikšmės, tarptautiniais). Tinkamai juos vartoja įprastose situacijose. Pasakodamas vartoja vaizdingus tarmiškus žodžius ar posakius (jeigu juos žino) (A3.2.2).

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (ir perkeltinės reikšmės, tarptautiniais). Tikslingai juos vartoja įprastose ir naujose situacijose. Tinkamoje situacijoje tikslingai vartoja vaizdingus tarmiškus žodžius ar posakius (jeigu juos žino) (A3.2.3).

Daugeliu atvejų taisyklingai taria, kirčiuoja. Atsižvelgdamas į kontekstą, tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.4).

Tikslingai ir savarankiškai turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais. Tinkamai juos vartoja įvairiose situacijose. Pasakodamas tikslingai vartoja tarmiškus žodžius ar posakius (jeigu juos žino) (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą (siekiama gauti informacijos ar ją perduoti, bendrauti ar kt.), situaciją (oficiali ar neoficiali), adresatą (kalbamasi su bendraamžiais ar su suaugusiaisiais, pažįstamais, nepažįstamais ir pan.). Mokomasi sudominti pašnekovą (pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (kas, kada, kur, kaip, kodėl), apibūdinti (pateikti objekto visumą ir detales), paaiškinti (kaip kas nors veikia, kaip kas nors yra padaryta), išreikšti savo nuomonę. Mokytojui padedant, tikslingai komunikuojama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Vaidinant, žaidžiant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti (perkurti, pakeisti pasakojimo pradžią, pabaigą ir pan.), įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi vartoti atitinkamai komunikavimo situacijai būdingas žodinės ir nežodinės raiškos priemones (pauzės, nutylėjimai, gestai) įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, telefonu, internete.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir viešo monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose (iš anksto pasirengus) įvairiose aplinkose. Pasirinkus mokiniui aktualius kontekstus, kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Mokomasi sudominti pašnekovą, informuoti, apibūdinti, paaiškinti, išreikšti argumentuotą nuomonę. Mokymosi tikslais savarankiškai bendraujama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą. Vaidinant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi tikslingai vartoti būdingas žodinės ir nežodinės (pauzės, nutylėjimai, gestai) raiškos priemones.

5–6 klasių koncentras

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.1).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (vaizdingais veiksmažodžiais, frazeologizmais, palyginimais, tarmybėmis ir kt.).Tinkamai juos vartoja įprastose situacijose (A3.2.1).

Daugeliu atvejų laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų. Atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį, tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.2).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (vaizdingais veiksmažodžiais, frazeologizmais, palyginimais, tarmybėmis ir kt.).Tinkamai juos vartoja įprastose ir naujose situacijose (A3.2.2).

Laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų. Atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį ir kontekstą, tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, deda loginius kirčius sakiniuose ir frazėse (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (vaizdingais veiksmažodžiais, frazeologizmais, palyginimais, tarmybėmis ir kt.) ir tikslingai juos vartoja (A3.2.3).

Laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų. Taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, deda loginius kirčius sakiniuose ir frazėse (A3.1.4).

Tikslingai ir savarankiškai turtina savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (vaizdingais veiksmažodžiais, frazeologizmais, palyginimais, tarmybėmis ir kt.) ir tinkamai juos vartoja (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Atliekamos tokios mokymosi užduotys, kurios padėtų mokiniams suvokti, kad klausymasis yra aktyvi veikla, kurios reikia mokytis. Aptariami monologinio ir dialoginio kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą), išreikšti savo nuomonę. Mokomasi kalbėti įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims. Plėtojami gebėjimai tinkamai dalyvauti neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, atsakyti į interviu klausimus, trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą. Bendradarbiaujant kuriamos tinkamo klausymosi ir kalbėjimo skirtingose komunikavimo situacijose taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Atliekamos įvairios užduotys, kurios moko žodžiais paskatinti ir palaikyti kitus, modeliuojamos situacijos, pasirenkami įvairūs vaidmenys. Mokomasi mandagiai nepritarti. Plėtojami gebėjimai naudotis neverbalinės komunikacijos priemonėmis. Mokomasi naudotis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis, kompensavimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Mokomasi pasinaudoti priemonėmis įtaigumui sustiprinti (pvz., smulkiosios tautosakos, poezijos, žymių žmonių nuomonių pavyzdžiai). [...]

7–8 klasių koncentras

Iš dalies laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.1.1).

Turtina savo kalbą naujomis kalbinės raiškos priemonėmis (palyginimais, citatomis, metaforomis, metonimijomis ir kt.) ir jas vartoja (A3.2.1).

Daugeliu atvejų laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.1.2).

Turtina savo kalbą naujomis kalbinės raiškos priemonėmis (palyginimais, citatomis, metaforomis, metonimijomis ir kt.) ir daugeliu atvejų tinkamai jas vartoja (A3.2.2).

Laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujomis kalbinės raiškos priemonėmis (palyginimais, citatomis, metaforomis, metonimijomis ir kt.) ir tinkamai jas vartoja (A3.2.3).

Laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Rengdamasis kalbėti nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį ir tikslą (A3.1.4).

Tikslingai ir savarankiškai turtina savo kalbą naujomis kalbinės raiškos priemonėmis (palyginimais, citatomis, metaforomis, metonimijomis ir kt.) ir tinkamai jas vartoja (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi įžvelgti verbalinės ir vizualinės kalbos sąsajas, tinkamai jas sieti kalbant. Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Aptariamos adresato sudominimo priemonės (pvz., citatos, patarlės, palyginimai, humoras) ir mokomasi jomis naudotis. Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, papasakoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar kt.), sako trumpas kalbas. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pristatymai, kalbos, diskusijos: apie ką yra kalbama (tema, potemės, teiginiai, argumentai), koks kalbėtojų ir klausytojų ryšys konkrečioje komunikacinėje situacijoje, kaip kalbama (struktūra, intonacija, gestai, žodynas, vaizdinės priemonės). Mokomasi tinkamai ir aktyviai dalyvauti diskusijoje, debatuose (išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę). Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. Mokomasi tinkamai pritarti, prieštarauti, susitarti. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas, mokomasi vartoti konkrečiąją leksiką, tiksliai informuojant, o abstrakčiąją – apibendrinant.

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, papasakoja, pristato), sako kalbas bendraamžiams, jaunesniems, vyresniems adresatams, mokosi planuoti pranešimą, kurti logiškos struktūros pateiktį pateikčių rengykle ir ją demonstruoti, komentuoti. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. 

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Daugeliu atvejų laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.1.1).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir fragmentiškai jas vartoja (A3.2.1).

Daugeliu atvejų laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai, ironiškai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.2).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir iš dalies tinkamai jas vartoja (A3.2.2).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai, ironiškai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.3).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir tinkamai jas vartoja (A3.2.3).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Tikslingai derina kalbėjimo intonaciją (pvz., iškilmingai, neutraliai, ironiškai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.4).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir tikslingai jas vartoja (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, pasirinkti balso efektus, pvz., tonas, garsumas, aukštis ir tempas, numatant, kaip reaguos klausytojai ir kaip jie priims sakomas idėjas. Aptariamas bendravimo etiketas ir saugumas internetinėse pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aptariama, kaip kalbėjimas ir klausymas padeda suprasti ir paaiškinti socialinius, kultūrinius ir mokslo dalykus, mokytis ir apmąstyti savo mokymąsi. [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokiniai mokosi naudotis priemonėmis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją). Aiškinamasi garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi aktyviai dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėti aiškiai, nuosekliai ir pakankamai ilgai, apibendrinti alternatyvius požiūrius į problemą. Mokomasi vadovauti diskusijai, ją apibendrinti. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, aktyvinant savo ir klausytojų turimas žinias ir patirtį. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas, gilinamas supratimas apie intonacijos, pauzės, sakinio ritmo vaidmenį sakytinėje kalboje.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kalbėjimo ir klausymo veiklos grindžiamos sąmoningu pažinimu (žiniomis apie komunikacijos procesus), komunikavimo proceso logikos supratimu. Aptariama kalbėjimo ir klausymo, bendravimo gebėjimų įtaka įvairioms žmogaus gyvenimo sritims (pvz., karjerai, pomėgiams). Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Toliau mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamą šališkumą, atpažinti ir vertinti manipuliacijas ir propagandą, skirti adresato ir adresanto interesus.

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrasis kursas

Daugeliu atvejų laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.1).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis, jas vartoja (A3.2.1).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.2).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis, jas vartoja (A3.2.2).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų (A3.1.3).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis, tinkamai jas vartoja (A3.2.3).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų ir išlaiko stiliaus vientisumą (A3.1.4).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis, kūrybiškai jas vartoja (A3.2.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi pasirinkti tinkamą turinį, formą, stilių ir toną įvairiems tikslams ir adresatams realioje ir įsivaizduojamoje aplinkoje. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokiniai pratinasi naudotis įvairiomis technologijomis, derinti sakytinius, vaizdinius ir rašytinius elementus. Mokomasi formuluoti teiginius ir išvadas, pateikti įrodymais (pvz., patirtimi, duomenimis, citatomis ir kt.) pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis, perfrazuoti kitų mintis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas turinys, santykis su adresatu. Mokomasi apibendrinti informaciją. Nagrinėjama verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška, mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi, kaip kalba, teksto struktūra ir komunikaciniai susitarimai padeda perduoti idėjas ir požiūrius, aptariami teksto struktūros, kalbos ir stilistikos panašumai ir skirtumai įvairių tipų tekstuose, vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Aiškinamasi, kaip kalbos ypatybės, teksto struktūros ir stilistiniai pasirinkimai formuoja požiūrius ir daro įtaką klausytojams; aptariamos ir vertinamos retorinės priemonės (pvz., akcentų, vaizdingos kalbos poveikis, pateikiant argumentą; požiūrio ir nuotaikos kūrimas, pasitelkiant humorą). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti tikslą ir kontekstą, poveikį klausytojams.

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai (informaciniai, apeliaciniai, emociniai). Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą (pvz., pranešimą, diskusiją, interviu ar kt.), atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją ir kontekstą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos ir struktūros požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) konvencijas arba joms prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos traktuojmos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos ir pritaikomos žanrų ypatybės. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip prasmė keičiasi, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Išplėstinis kursas

Daugeliu atvejų laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.1).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais, turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir jas vartoja (A3.2.1).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.2).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais, turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis ir jas vartoja (A3.2.2).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką, siekdamas komunikavimo tikslų; paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų (A3.1.3).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais, turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis ir tinkamai jas vartoja (A3.2.3).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką, siekdamas komunikavimo tikslų; paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų ir išlaiko stiliaus vientisumą (A3.1.4).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais, turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis ir kūrybiškai jas vartoja (A3.2.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi tikslingai pasirinkti verbalinę ir neverbalinę raišką įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams, įsivaizduojamoms ar tikroms komunikavimo situacijoms. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Eksperimentuojama su tekstų struktūra, kalbine raiška, garso ir vaizdo, technologijų pasirinkimu. Mokomasi formuluoti teiginius, klausimus, problemas ir išvadas, pateikti įrodymais pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir pan. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas jų turinys, įtaigumas, argumentų kokybė, santykis su adresatu. Mokomasi vertinti informacijos patikimumą. Nagrinėjamos verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška; mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Tyrinėjama, kaip kiekvienas tekstas yra susijęs su konkrečiu kontekstu ar kontekstais, lyginami netiesiogiai perteikiamų prasmių sukūrimo ir klausymosi kontekstai. Aptariama, kokią įtaką sakytiniams tekstams (ir mokinių kuriamiems) turi asmeninis, socialinis ir kultūrinis kontekstas. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi santykis tarp tikslo ir konteksto, analizuojama stilius ir struktūra, vertinami skirtingų tekstų panašumai ir skirtumai (pvz., informacinių ir reklamos, pramoginių ir debatų), vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Nagrinėjama ir vertinama verbalinių ir neverbalinių pasirinkimų įtaka, formuojant savo ir kitų požiūrį, perteikiant idėjas ir nuomones (pvz., kaip skirtingai apie įvykius pranešama žiniasklaidoje), pristatant dalykus, į kuriuos požiūriai keičiasi, bėgant laikui. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti reiškiamas vertybes ir nuostatas, idėjų ir požiūrių pristatymo efektyvumą, aiškinantis, kaip ir kodėl tekstai suskirsto klausytojus į tam tikras grupes (pvz., į pritariančius, abejojančius ir nepritarančius).

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą. Daugiau dėmesio skiriama individualumo raiškai (stilius, išsakomi požiūriai, niuansuota kalba). Mokomasi pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus, apibendrinti idėjas ir požiūrius. Mokomasi susieti tezę ir ją pagrindžiančias mintis. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis, mokomasi remtis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai ir jų kontekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos, struktūros ir stilistikos požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, valstybinės šventės proginės kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) įprastus bruožus arba jiems prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos, sąvokos traktuojamos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Mokomasi užginčyti, parodijuoti tam tikrus žanrų bruožus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos yra pritaikomos žanrų ypatybės. Aptariama, kaip nuo žanro priklauso klausytojų lūkesčiai ir koks galimas poveikis, kai tie lūkesčiai yra patenkinami arba nepatenkinami. Analizuojami būdai, kuriais kuriami prasmės atspalviai. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius). Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo klausiamas pasako, ko nesuprato klausydamas (A4.1.1).

Naudodamasis pagalba stengiasi parodyti kalbėtojui, kad jo klausosi; pasako mintį kitais žodžiais (A4.2.1).

Kalbėdamas su vienu pašnekovu ir grupėje, naudodamasis papildoma pagalba taiko mokytojo pasiūlytas komunikavimo strategijas (A4.3.1).

Mokytojo padedamas svarsto apie savo kalbėjimą ir klausymą, pavyzdžiui, įvardija, ko nesuprato, kas pasisekė (A4.1.2).

Dažniausiai parodo kalbėtojui, kad jo klausosi; pasako mintį kitais žodžiais, kalbą papildo gestais (A4.2.2).

Kalbėdamas su vienu pašnekovu ir grupėje, taiko mokytojo pasiūlytas komunikavimo strategijas (A4.3.2).

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: įvardija, kas pasisekė, kas – ne, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; paprašo pakartoti, patikslinti, jeigu ko nors nesuprato (A4.1.3).

Parodo kalbėtojui, kad jo klausosi. Naudojasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: pasako mintį kitais žodžiais, kalbą papildo gestais (A4.2.3).

Kalbėdamas su vienu pašnekovu ir grupėje, taiko skirtingas komunikavimo strategijas (A4.3.3).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: įvardija, kas pasisekė, kas – ne, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip. Taiko jam žinomas strategijas informacijai pasitikslinti (A4.1.4).

Įvairiais būdais parodo kalbėtojui, kad jo klausosi. Naudojasi jam žinomomis kompensavimo strategijomis (A4.2.4).

Kalbėdamas su vienu pašnekovu ir grupėje, tikslingai taiko skirtingas komunikavimo strategijas (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Bendraudami įvairiose komunikavimo situacijose, mokiniai pratinasi naudotis tinkamomis kalbinės raiškos priemonėmis, vartoti žodžius ir jų junginius, kuriais kreipiamasi į pašnekovą, pasisveikinama, atsakoma į klausimus, atsisveikinama, dėkojama bendraamžiams ir suaugusiesiems. Mokiniai mokosi išsakyti savo mintis, nuomones, vertinimus. Dalyvaujant įvairiose komunikavimo situacijose, mokomasi perduoti tikslią informaciją kitam asmeniui. Pasakojama pagal pavyzdį, įvairius paveikslėlius, skaitmeninį turinį (pvz., skaitmeninę nuotrauką, garso ir vaizdo įrašą), atsakant į pateikiamus klausimus. [...]Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. [...]

3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: įvardija, kas pasisekė, kas – ne, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; paprašo pakartoti, patikslinti, jeigu ko nors nesuprato (A4.1.1).

Parodo kalbėtojui, kad jo klausosi. Naudojasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: pasako mintį kitais žodžiais, kalbą papildo gestais (A4.2.1).

Naudodamasis pagalba, taiko mokytojo pasiūlytas strategijas, rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.1).

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir naudojasi pasiūlytais būdais tai išsiaiškinti (A4.1.2).

Įvairiais būdais parodo kalbėtojui, kad jo klausosi. Naudojasi kompensavimo strategijomis: pasitikslina žodžio reikšmę, pasižymi informaciją (reikšminius žodžius) (A4.2.2).

Taiko mokytojo pasiūlytas strategijas, rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.2).

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir naudojasi jam žinomais būdais tai išsiaiškinti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją. Naudojasi kompensavimo strategijomis: remiasi situacijos kontekstu (nežinomą žodį supranta iš kitų žinomų žodžių), pasinaudoja bendra pranešimo logika (A4.2.3).

Tinkamai taiko mokytojo pasiūlytas strategijas, rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.3).

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir tikslingai ieško būdų tai išsiaiškinti (A4.1.4).

Klausosi aktyviai įvairiose mokymosi situacijose. Tikslingai naudojasi keliomis skirtingomis kompensavimo strategijomis (A4.2.4).

Eksperimentuoja taikydamas įvairias pasiūlytas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti mokiniams aktualiuose pokalbiuose klasėje ir elektroninėje aplinkoje (dviese, mažesnėje ar didesnėje grupėje), diskusijose, trumpai ar išsamiai atsakyti į klausimus, formuluoti klausimus. Kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą (siekiama gauti informacijos ar ją perduoti, bendrauti ar kt.), situaciją (oficiali ar neoficiali), adresatą (kalbamasi su bendraamžiais ar su suaugusiaisiais, pažįstamais, nepažįstamais ir pan.). Mokomasi sudominti pašnekovą (pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (kas, kada, kur, kaip, kodėl), apibūdinti (pateikti objekto visumą ir detales), paaiškinti (kaip kas nors veikia, kaip kas nors yra padaryta), išreikšti savo nuomonę. Mokytojui padedant, tikslingai komunikuojama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Vaidinant, žaidžiant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti (perkurti, pakeisti pasakojimo pradžią, pabaigą ir pan.), įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi vartoti atitinkamai komunikavimo situacijai būdingas žodinės ir nežodinės raiškos priemones (pauzės, nutylėjimai, gestai) įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, telefonu, internete.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir viešo monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose (iš anksto pasirengus) įvairiose aplinkose. Pasirinkus mokiniui aktualius kontekstus, kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Mokomasi sudominti pašnekovą, informuoti, apibūdinti, paaiškinti, išreikšti argumentuotą nuomonę. Mokymosi tikslais savarankiškai bendraujama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą. Vaidinant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi tikslingai vartoti būdingas žodinės ir nežodinės (pauzės, nutylėjimai, gestai) raiškos priemones.

5–6 klasių koncentras

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir naudojasi jam žinomais būdais tai išsiaiškinti (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją. Naudojasi kompensavimo strategijomis: remiasi situacijos kontekstu (nežinomą žodį supranta iš kitų žinomų žodžių), pasinaudoja bendra pranešimo logika (A4.2.1).

Taiko konkrečias pasiūlytas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.1).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsiaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl; mokytojo padedamas aptaria, ką ir kaip reikėtų patobulinti (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją, vartoja pritarimo teiginius, klausia (A4.2.2).

Taiko įvairias pasiūlytas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.2).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsiaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką ir kaip reikėtų patobulinti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: vartoja pritarimo teiginius, klausosi klausdamas (savais žodžiais atkartoja, ką kalbėtojas sako, rodydamas savo supratimą, pvz., „Jei gerai suprantu, tai...“), išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją (A4.2.3).

Eksperimentuoja taikydamas įvairias pasiūlytas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.3).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsiaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką ir kaip reikėtų patobulinti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: išsiaiškina tikslą, pasižymi reikšmingą informaciją. Išklausęs kalbą pateikia kalbėtojui klausimų, reikalaujančių tikslinimo, aiškinimo, plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Pasirenka tinkamiausias pasirengimo kalbėti ir kalbėjimo strategijas iš pasiūlytųjų (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Atliekamos tokios mokymosi užduotys, kurios padėtų mokiniams suvokti, kad klausymasis yra aktyvi veikla, kurios reikia mokytis. Aptariami monologinio ir dialoginio kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą), išreikšti savo nuomonę. Mokomasi kalbėti įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims. Plėtojami gebėjimai tinkamai dalyvauti neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, atsakyti į interviu klausimus, trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą. Bendradarbiaujant kuriamos tinkamo klausymosi ir kalbėjimo skirtingose komunikavimo situacijose taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Klausomasi aktyviai: išsiaiškinamas tikslas, mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. Aptariamos netinkamo klausymosi priežastys ir pasekmės. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sakmes, padavimus), informuoti (perduoti žinią, apibūdinti objektą), paaiškinti (įvykio eigą, nesudėtingą procesą), išreikšti savo nuomonę. Plėtojami ir gilinami gebėjimai atsižvelgti į adresatą ir komunikavimo situaciją: kalbėti įvairiems adresatams (bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims), sukuriant arba imituojant oficialią ar neoficialią kalbėjimo situaciją. Tinkamose situacijose mokiniai kalba tarmiškai, jeigu turi tarmę. Mokomasi pasirinkti priemones, padedančias klausytojui suvokti informaciją (pvz., parodyti, nubraižyti, nupiešti, rasti tinkamų iliustracijų). Atliekamos įvairios užduotys, kurios moko žodžiais paskatinti ir palaikyti kitus, modeliuojamos situacijos, pasirenkami įvairūs vaidmenys. Mokomasi mandagiai nepritarti. Plėtojami gebėjimai naudotis neverbalinės komunikacijos priemonėmis. Mokomasi naudotis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis, kompensavimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

7–8 klasių koncentras

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsiaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką ir kaip reikėtų patobulinti; mokytojo padedamas numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: pasižymi informaciją, išskiria reikšminius žodžius, klausia (A4.2.1).

Pasirenka tinkamas pasirengimo kalbėti ir kalbėjimo strategijas iš pasiūlytųjų (A4.3.1).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti; konsultuodamasis su mokytoju numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: pasižymi reikšmingą informaciją. Išklausęs kalbą, pateikia kalbėtojui klausimų, prašydamas patikslinti, paaiškinti (A4.2.2).

Pasirenka tinkamiausias pasirengimo kalbėti ir kalbėjimo strategijas iš pasiūlytųjų (A4.3.2).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: pasižymi reikšmingą informaciją. Išklausęs kalbą, pateikia kalbėtojui klausimų, prašydamas patikslinti, paaiškinti; plėtoja pokalbį (A4.2.3).

Pasirenka ir derina tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.3).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį, pasižymi reikšmingą informaciją, užsirašo svarbiausius teiginius. Išklausęs kalbą, pateikia kalbėtojui klausimų, prašydamas patikslinti, paaiškinti; plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Tikslingai pasirenka ir derina tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aptariami pasyvaus ir aktyvaus klausymo skirtumai. Pratinamasi tikslingai taikyti klausymo strategijas (nusiteikimas aktyviai klausytis, klausymo tikslo paisymas, informacijos pasižymėjimas). Mokomasi grupuoti informaciją (pvz., įdomi – neįdomi, žinoma – nežinoma, aiški – neaiški, priimtina – nepriimtina, palanki – nepalanki, naudinga – nenaudinga). Mokomasi suteikti ir gauti grįžtamąją klausymo informaciją, ieškoma būdų, kaip išsiaiškinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai). Nagrinėjami privačiojo ir viešojo kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Aptariamos tarmiško kalbėjimo situacijos. Kalbama, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Mokiniai skatinami verbalizuoti savo idėjas ir jomis dalytis su kitais. Mokomasi inicijuoti pokalbį ir jį plėtoti. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti verbalinės ir vizualinės kalbos sąsajas, tinkamai jas sieti kalbant. Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Aptariamos adresato sudominimo priemonės (pvz., citatos, patarlės, palyginimai, humoras) ir mokomasi jomis naudotis. Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Plėtojami aktyvaus klausymosi gebėjimai (klausymo tikslo paisymas, dėmesys žodžiams, kurie nukreipia į svarbią informaciją, pauzių reikšmė, pasižymėjimo svarba). Mokomasi tikslingai išskirti klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją ir numatyti jos naudojimo galimybes. Mokomasi atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, pajuokiamas, ironiškas), neutralią ir emociškai nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, sušukimus, pakartojimus; aiškinamasi jų paskirtis. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti vizualinės ir verbalinės kalbos sąsajas. Kalbama, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, dalytis informacija ir patirtimi, reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Mokomasi naudotis veiksmingomis dialogo ir diskusijų strategijomis įvairiuose formaliuose ir neoficialiuose kontekstuose (įtraukiant ir tarmišką kalbėjimą, jeigu turi tarmę). Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi prasmingai naudotis adresato sudominimo priemonėmis (spausdintais, vaizdiniais ir garso elementais). Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas, pasirinkti raišką, kuri atitiktų adresato poreikius, išmanyti strategijas, kaip elgtis suklydus. [...]

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: pasižymi reikšmingą informaciją. Išklausęs kalbą pateikia kalbėtojui klausimų, prašydamas patikslinti, paaiškinti; plėtoja pokalbį (A4.2.1).

Pasirenka tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.1).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir, mokytojo padedamas, išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama bei patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius; plėtoja pokalbį (A4.2.2).

Pasirenka ir derina tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.2).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama ir patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius; išklausęs kalbą atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.3).

Tikslingai naudojasi tinkamiausiomis pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijomis (A4.3.3).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama ir patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį; išklausęs kalbą atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas, kuria teigiamus tarpusavio santykius (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aptariama, kaip klausymo strategijų pasirinkimas priklauso nuo klausymosi tikslų, mokomasi tikslingai pasirinkti klausymo strategijas. [...] Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, pasirinkti balso efektus, pvz., tonas, garsumas, aukštis ir tempas, numatant, kaip reaguos klausytojai ir kaip jie priims sakomas idėjas. Aptariamas bendravimo etiketas ir saugumas internetinėse pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Atsižvelgdami į kalbėjimo tikslą, siekdami įtaigumo, mokiniai mokosi derinti įvairių tekstų elementus (pvz., į argumentavimą pagrįstai įterpti pasakojimo ar aprašymo elementų). Aptariami pagrindiniai interviu aspektai (klausimų formulavimas, bendravimo etika, apibendrinimas), mokomasi pasirengti ir imti interviu. Mokomasi pristatyti informaciją, atliktą veiklą. Aptariami pristatymo reikalavimai, planuojama, numatomos pristatymo formos ir priemonės, mokomasi derinti žodines ir nežodines raiškos priemones. Mokomasi pasirengti viešajai kalbai: pasirinkti temą, numatyti tikslus, rinkti medžiagą (išrašai, interviu). Mokomasi komponuoti kalbą (įžanga, pagrindinė mintis, teiginių dėstymo tvarka, apibendrinimas). Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokomasi vadovauti diskusijai, pristatyti kalbėtoją. [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aptariama įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (esmė ir detalės, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai) ir prasmė (tiesioginė ir perkeltinė). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, atpažinti netiesiogiai išreikštas intencijas, pasitikrinti pateikiamos informacijos patikimumą. Plėtojami ir gilinami kalbėjimo, atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją, gebėjimai. Planuojami, repetuojami pristatymai, sakomos kalbos, laikomasi viešojo bendravimo etikos reikalavimų. Mokiniai mokosi naudotis priemonėmis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją). Aiškinamasi garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi aktyviai dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėti aiškiai, nuosekliai ir pakankamai ilgai, apibendrinti alternatyvius požiūrius į problemą. Mokomasi vadovauti diskusijai, ją apibendrinti. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, aktyvinant savo ir klausytojų turimas žinias ir patirtį. [...]

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokiniai tobulina savo gebėjimus kurti argumentuojamuosius tekstus (pristatymus, kalbas): formuluoti tezę, pagrindinius teiginius, parinkti tinkamus argumentus, įrodymus, pavyzdžius. Mokomasi parengti ir pristatyti įgytą patirtį, atliktą veiklą, tiriamąjį darbą. Prisimenami pristatymo reikalavimai, planuojamos (atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją) pristatymo formos ir priemonės, tikslingai derinamos žodinės ir nežodinės raiškos priemonės. Mokomasi pasirengti ir pasakyti viešąją kalbą (pvz., informacinę, proginę), laikantis jai būdingų reikalavimų. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokiniai dalyvauja porų, grupių, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės oficialiuose pristatymuose, diskusijose, debatuose, neformaliuose pokalbiuose, mokosi pateikti požiūrį, išklausyti kitų požiūrius, susitarti dėl pozicijos vienu ar kitu klausimu. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrasis kursas

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama bei patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius. Išklausęs kalbą, atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.1).

Pasirenka ir derina tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.1).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama bei patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį. Išklausęs kalbą, atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.2).

Tikslingai naudojasi tinkamiausiomis pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijomis  (A4.3.2).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis, išsikelia mokymosi tikslus ir numatyto, kaip jų siekti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: schema pavaizduoja kalbos tezės ir ją pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo esminius žodžius; plėtoja pokalbį (A4.2.3).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas, kuria teigiamus tarpusavio santykius (A4.3.3).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą siekdamas įvertinti, kaip sekasi skirtingais būdais pristatyti panašias idėjas, koks bendravimo būdas geriausiai atspindi individualias jo kaip kalbėtojo savybes, požiūrį, vertybes (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: schema pavaizduoja kalbos tezės ir ją pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo esminius žodžius. Išklausęs kalbą, paaiškina, kaip tezė buvo išdėstyta; plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas ir kuria teigiamą komunikavimo aplinką (A4.3.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi pasirinkti tinkamą turinį, formą, stilių ir toną įvairiems tikslams ir adresatams realioje ir įsivaizduojamoje aplinkoje. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokiniai pratinasi naudotis įvairiomis technologijomis, derinti sakytinius, vaizdinius ir rašytinius elementus. Mokomasi formuluoti teiginius ir išvadas, pateikti įrodymais (pvz., patirtimi, duomenimis, citatomis ir kt.) pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis, perfrazuoti kitų mintis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas turinys, santykis su adresatu. Mokomasi apibendrinti informaciją. Nagrinėjama verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška, mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi, kaip kalba, teksto struktūra ir komunikaciniai susitarimai padeda perduoti idėjas ir požiūrius, aptariami teksto struktūros, kalbos ir stilistikos panašumai ir skirtumai įvairių tipų tekstuose, vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Aiškinamasi, kaip kalbos ypatybės, teksto struktūros ir stilistiniai pasirinkimai formuoja požiūrius ir daro įtaką klausytojams; aptariamos ir vertinamos retorinės priemonės (pvz., akcentų, vaizdingos kalbos poveikis, pateikiant argumentą; požiūrio ir nuotaikos kūrimas, pasitelkiant humorą). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti tikslą ir kontekstą, poveikį klausytojams.

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai (informaciniai, apeliaciniai, emociniai). Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą (pvz., pranešimą, diskusiją, interviu ar kt.), atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją ir kontekstą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos ir struktūros požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) konvencijas arba joms prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos traktuojmos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos ir pritaikomos žanrų ypatybės. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip prasmė keičiasi, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Išplėstinis kursas

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija, aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti; numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama bei patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius. Išklausęs kalbą atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.1).

Tikslingai naudojasi tinkamiausiomis pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijomis (A4.3.1).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija, aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos; numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama ir patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį; išklausęs kalbą atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.2).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas, kuria teigiamus tarpusavio santykius (A4.3.2).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija, aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos; numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis, išsikelia mokymosi tikslus ir numatyto, kaip jų siekti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: schema pavaizduoja kalbos tezės ir ją pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo esminius žodžius; plėtoja pokalbį (A4.2.3).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas ir kuria teigiamą komunikavimo aplinką (A4.3.3).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą, siekdamas įvertinti, kaip sekasi skirtingais būdais pristatyti panašias idėjas, koks bendravimo būdas geriausiai atspindi individualias jo kaip kalbėtojo savybes, požiūrį, vertybes (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: schema pavaizduoja kalbos tezės ir ją pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo esminius žodžius. Išklausęs kalbą, paaiškina, kaip tezė buvo išdėstyta; plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko komunikavimo strategijas ir kuria teigiamą komunikavimo aplinką (A4.3.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi tikslingai pasirinkti verbalinę ir neverbalinę raišką įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams, įsivaizduojamoms ar tikroms komunikavimo situacijoms. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Eksperimentuojama su tekstų struktūra, kalbine raiška, garso ir vaizdo, technologijų pasirinkimu. Mokomasi formuluoti teiginius, klausimus, problemas ir išvadas, pateikti įrodymais pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir pan. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas jų turinys, įtaigumas, argumentų kokybė, santykis su adresatu. Mokomasi vertinti informacijos patikimumą. Nagrinėjamos verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška; mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Tyrinėjama, kaip kiekvienas tekstas yra susijęs su konkrečiu kontekstu ar kontekstais, lyginami netiesiogiai perteikiamų prasmių sukūrimo ir klausymosi kontekstai. Aptariama, kokią įtaką sakytiniams tekstams (ir mokinių kuriamiems) turi asmeninis, socialinis ir kultūrinis kontekstas. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi santykis tarp tikslo ir konteksto, analizuojama stilius ir struktūra, vertinami skirtingų tekstų panašumai ir skirtumai (pvz., informacinių ir reklamos, pramoginių ir debatų), vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Nagrinėjama ir vertinama verbalinių ir neverbalinių pasirinkimų įtaka, formuojant savo ir kitų požiūrį, perteikiant idėjas ir nuomones (pvz., kaip skirtingai apie įvykius pranešama žiniasklaidoje), pristatant dalykus, į kuriuos požiūriai keičiasi, bėgant laikui. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti reiškiamas vertybes ir nuostatas, idėjų ir požiūrių pristatymo efektyvumą, aiškinantis, kaip ir kodėl tekstai suskirsto klausytojus į tam tikras grupes (pvz., į pritariančius, abejojančius ir nepritarančius).

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą. Daugiau dėmesio skiriama individualumo raiškai (stilius, išsakomi požiūriai, niuansuota kalba). Mokomasi pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus, apibendrinti idėjas ir požiūrius. Mokomasi susieti tezę ir ją pagrindžiančias mintis. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis, mokomasi remtis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai ir jų kontekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos, struktūros ir stilistikos požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, valstybinės šventės proginės kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) įprastus bruožus arba jiems prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos, sąvokos traktuojamos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Mokomasi užginčyti, parodijuoti tam tikrus žanrų bruožus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos yra pritaikomos žanrų ypatybės. Aptariama, kaip nuo žanro priklauso klausytojų lūkesčiai ir koks galimas poveikis, kai tie lūkesčiai yra patenkinami arba nepatenkinami. Analizuojami būdai, kuriais kuriami prasmės atspalviai. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius). Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atidžiai klausosi (reaguoja mimika ar gestais), sutelkia dėmesį trumpam klausymuisi (apie 10 min.), išskiria dalį lengvai atpažįstamos informacijos; reaguoja į klausimus, prašymus (A1.1.1).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, atsako į su vertinimu susijusius klausimus (A1.2.1).

Atidžiai klausosi ir atrenka jam reikšmingą informaciją ar jos dalį; reaguoja į klausimus, prašymus, pastebėjimus, pajuokavimus (A1.1.2).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal vieną nurodytą kriterijų (A1.2.2).

Atidžiai klausosi, aptaria, atrenka ar išskiria esminę informaciją; reaguoja į klausimus, prašymus, pastebėjimus, pajuokavimus (A1.1.3).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.2.3).

Klausosi dėmesingai ir reflektyviai aktyviai parodydamas santykį su pranešimu, atrenka informaciją nurodytam tikslui, tinkamai reaguoja į klausimus, prašymus, pastebėjimus, pajuokavimus (A1.1.4).

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir tikslai. 1–2 klasių koncentras.

Aiškinamasi, kodėl reikia atidžiai klausytis. Aptariami esminiai klausymosi tikslai: sužinoti, išmokti, suprasti kitus. Mokomasi suprasti kalbėjimo paskirtį ir įvairių komunikavimo priemonių teikiamas galimybes, komunikuoti įvairiomis priemonėmis (telefonu, internetu). Aptariama, kokiais tikslais, kodėl žmonės kalbasi: bendrauja, siekia sudominti, pasidalyti, apsikeisti informacija arba nuomonėmis, ieško informacijos, naudojasi įvairiomis informavimo ir komunikavimo priemonėmis (pvz., televizija, radiju, internetu).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Bendraudami įvairiose komunikavimo situacijose, mokiniai pratinasi naudotis tinkamomis kalbinės raiškos priemonėmis, vartoti žodžius ir jų junginius, kuriais kreipiamasi į pašnekovą, pasisveikinama, atsakoma į klausimus, atsisveikinama, dėkojama bendraamžiams ir suaugusiesiems. Mokiniai mokosi išsakyti savo mintis, nuomones, vertinimus. [...]

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai, supažindinantis su aktualiais Lietuvos ir pasaulio tradicinės ir moderniosios kultūros kontekstais. Klausymui pasirenkami nesudėtingos struktūros monologiniai ir dialoginiai skirtingo pobūdžio tekstai: kasdieniai pokalbiai, informaciniai pranešimai, instrukcijos, dalykiniai, tautosakos ir grožinės literatūros tekstai, jų garso ir vaizdo įrašai. Mokomasi įsiklausyti ir suprasti įvairių kalbėtojų (pvz., bendraamžių ir suaugusiųjų, pažįstamų ir nepažįstamų) aiškiai perteikiamą informaciją. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba, pasako kelių susijusių sakinių tekstą žinoma tema; dalyvaudamas dialoge, trumpai atsako į klausimus, pats paklausia (A2.1.1).

Klausydamas ar kalbėdamas iš dalies atsižvelgia į adresatą (vaiką arba pažįstamą suaugusįjį), kai yra suteikiama pagalba; stengiasi laikytis tam tikrų mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.1).

Trumpai papasakoja ar atpasakoja dalį lengvai suprantamo teksto (A2.3.1).

Suprantamai informuoja; atsakydamas į klausimus paaiškina, apibūdina (A2.4.1).

Naudodamasis pagalba, pasako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus (A2.5.1).

Naudodamasis pagalba ir iš anksto pasirengęs, kalba monologu (pvz., trumpa kalba, sveikinimas); dalyvauja dialoge, kartais naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (mimika, judesiais) (A2.1.2).

Klausydamas ar kalbėdamas dažnai atsižvelgia į adresatą (vaiką arba pažįstamą suaugusįjį) ir situaciją, kai yra suteikiama pagalba; stengiasi laikytis svarbiausių mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.2).

Pasakoja ar atpasakoja lengvai suprantamą tekstą; kalbėdamas stengiasi nenukrypti nuo temos. Bando sudominti klausytoją (A2.3.2).

Daugeliu atvejų aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, bendrais bruožais apibūdina (A2.4.2).

Keliais sakiniais išsako savo nuomonę ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A2.5.2).

Iš anksto pasirengęs, kalba monologu (pvz., trumpa kalba, sveikinimas); dalyvauja pokalbiuose, naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (mimika, judesiais) (A2.1.3).

Klausydamas ar kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, kai yra suteikiama pagalba; leidžia pašnekovui išsakyti savo mintis, laikosi mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.3).

Siekdamas sudominti nuosekliai, raiškiai pasakoja ar atpasakoja; kalbėdamas nenukrypsta nuo temos (A2.3.3).

Aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, bendrais bruožais apibūdina (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus (A2.5.3).

Iš anksto pasirengęs tikslingai kalba monologu; konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Klausydamas ar kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją; leidžia pašnekovui išsakyti savo mintis, dažniausiai laikosi mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.4).

Siekdamas sudominti nuosekliai, emocingai, raiškiai pasakoja ar atpasakoja, tinkamai plėtoja temą (A2.3.4).

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina, išsamiai apibūdina (A2.4.4).

Išsako savo nuomonę ar persako kitų nuomones apie gerai pažįstamus dalykus; pagrindžia remdamasis patirtimi (A2.5.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Bendraudami įvairiose komunikavimo situacijose, mokiniai pratinasi naudotis tinkamomis kalbinės raiškos priemonėmis, vartoti žodžius ir jų junginius, kuriais kreipiamasi į pašnekovą, pasisveikinama, atsakoma į klausimus, atsisveikinama, dėkojama bendraamžiams ir suaugusiesiems. Mokiniai mokosi išsakyti savo mintis, nuomones, vertinimus. Dalyvaujant įvairiose komunikavimo situacijose, mokomasi perduoti tikslią informaciją kitam asmeniui. Pasakojama pagal pavyzdį, įvairius paveikslėlius, skaitmeninį turinį (pvz., skaitmeninę nuotrauką, garso ir vaizdo įrašą), atsakant į pateikiamus klausimus, Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. Mokomasi tikslingai vartoti įvairias kalbinės raiškos priemones, verbalinę kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis, iš klausos atpažinti ir tiksliai išgirsti lietuvių kalbos garsus, žodžius, suprantamai tarti garsus žodžiuose: balsius, dvibalsius, mišriuosius dvigarsius, minkštuosius ir kietuosius priebalsius. Mokomasi nustatyti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai ištarti žodį (žodžius), taisyklingai intonuoti tiesioginius, klausiamuosius ir skatinamuosius sakinius.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai, supažindinantis su aktualiais Lietuvos ir pasaulio tradicinės ir moderniosios kultūros kontekstais. Klausymui pasirenkami nesudėtingos struktūros monologiniai ir dialoginiai skirtingo pobūdžio tekstai: kasdieniai pokalbiai, informaciniai pranešimai, instrukcijos, dalykiniai, tautosakos ir grožinės literatūros tekstai, jų garso ir vaizdo įrašai. Mokomasi įsiklausyti ir suprasti įvairių kalbėtojų (pvz., bendraamžių ir suaugusiųjų, pažįstamų ir nepažįstamų) aiškiai perteikiamą informaciją. Mokiniai mokosi tikslingai dalyvauti pokalbiuose įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Poliloginio kalbėjimo mokymuisi pasirenkamos mokiniams aktualios, su kasdieniu gyvenimu, kultūra, literatūra, kitų dalykų mokymusi susijusios temos. Mokiniai mokosi kurti aiškios struktūros sakytinius tekstus (įžanga, dėstymas, pabaiga). Mokomasi kurti pasakojimą, laikantis chronologinio principo. Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai, aiškinamasi, kokia aprašymo paskirtis, kada jo gali prireikti, mokomasi pateikti bendrą vaizdą ir detales. Mokomasi išsakyti savo nuomonę, bandoma ją pagrįsti. Aptariama monologinio teksto paskirtis, kokiose situacijose reikia jį naudoti, kuo jis skiriasi nuo pokalbio. Mokiniai pratinasi pristatyti savarankiškai perskaitytą knygą, pasakyti trumpą kalbą (sveikinimą, kvietimą).

Komunikavimo intencijos (rekomenduojama mokykloms, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba). 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi reikšti pateiktų sričių komunikavimo intencijas:Svarbiausios bendravimo formulės: kaip pasisveikinti, atsisveikinti; kaip atsiprašyti, kaip atsakyti kitam atsiprašius; kaip paklausti, kaip atsakyti; kaip padėkoti, kaip atsakyti kitam padėkojus; kaip palinkėti.Pažintis: kaip susipažinti; kaip supažindinti; kaip paklausti vardo ir pavardės, kaip pasakyti vardą ir pavardę; kaip paklausti, kas kur gyvena, kaip pasakyti, kas kur gyvena.Pokalbis: kaip užkalbinti draugą, nepažįstamąjį; kaip pradėti ir užbaigti pokalbį; kaip pasakyti, kad nesupranta, kaip paprašyti pakartoti.Informacija: kaip paklausti informacijos apie vietą, laiką, požymius, pomėgius ir kt.; kaip suteikti informaciją apie vietą, laiką, požymius, pomėgius ir kt.; kaip patvirtinti informaciją; kaip paneigti informaciją; kaip įspėti (apie pavojų ir pan.).Bendra veikla: kaip paprašyti padėti ką nors padaryti, kaip sutikti ką nors padaryti, kaip atsisakyti ką nors padaryti, kaip pasiūlyti savo pagalbą, kaip atsisakyti padėti, kaip paprašyti leidimo veikti, kaip leisti ką nors veikti, kaip liepti ką nors veikti, kaip uždrausti k ą nors veikti, kaip pakviesti, kaip atsisakyti kvietimo, kaip pasveikinti.Nuomonė: kaip paklausti, kas kam patinka ar nepatinka; kaip pasakyti, kas kam patinka ar nepatinka; kaip paklausti kito nuomonės; kaip pasakyti savo nuomonę.Nuotaikos, jausmai: kaip pasakyti savo norus, pageidavimus, troškimus; kaip išreikšti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip nustebti; kaip nusakyti būseną; kaip išreikšti džiaugsmą, liūdesį; kaip gailėtis ko nors; kaip išreikšti privalėjimą.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba, taisyklingai taria, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.1.1).

Į savo kalbą įterpia naujų žodžių, kuriuos jam pasiūlo mokytojas (A3.2.1).

Konsultuodamasis taisyklingai taria, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.1.2).

Į savo kalbą įterpia naujų dažnai vartojamų vaizdingų žodžių ir vieną kitą dažnai vartojamą posakį iš mokytojo pateiktųjų (A3.2.2).

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, kai yra suteikiama pagalba (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais. Tinkamai juos vartoja įprastose, žinomose situacijose, pažįstamame kontekste. Kalbėdamas tinkamai pavartoja tarmybes (jeigu jas žino) (A3.2.3).

Taisyklingai taria, kirčiuoja daugumą žodžių. Tinkamai intonuoja sakinius (A3.1.4).

Tikslingai turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais. Tinkamai juos vartoja įvairesnėse situacijose. Kalbėdamas tinkamai pavartoja tarmybes (jeigu jas žino) (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Bendraudami įvairiose komunikavimo situacijose, mokiniai pratinasi naudotis tinkamomis kalbinės raiškos priemonėmis, vartoti žodžius ir jų junginius, kuriais kreipiamasi į pašnekovą, pasisveikinama, atsakoma į klausimus, atsisveikinama, dėkojama bendraamžiams ir suaugusiesiems. Mokiniai mokosi išsakyti savo mintis, nuomones, vertinimus. Dalyvaujant įvairiose komunikavimo situacijose, mokomasi perduoti tikslią informaciją kitam asmeniui. Pasakojama pagal pavyzdį, įvairius paveikslėlius, skaitmeninį turinį (pvz., skaitmeninę nuotrauką, garso ir vaizdo įrašą), atsakant į pateikiamus klausimus, Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. Mokomasi tikslingai vartoti įvairias kalbinės raiškos priemones, verbalinę kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis, iš klausos atpažinti ir tiksliai išgirsti lietuvių kalbos garsus, žodžius, suprantamai tarti garsus žodžiuose: balsius, dvibalsius, mišriuosius dvigarsius, minkštuosius ir kietuosius priebalsius. Mokomasi nustatyti kirčiuotą skiemenį ir taisyklingai ištarti žodį (žodžius), taisyklingai intonuoti tiesioginius, klausiamuosius ir skatinamuosius sakinius.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo klausiamas pasako, ko nesuprato klausydamas (A4.1.1).

Naudodamasis pagalba stengiasi parodyti kalbėtojui, kad jo klausosi; pasako mintį kitais žodžiais (A4.2.1).

Kalbėdamas su vienu pašnekovu ir grupėje, naudodamasis papildoma pagalba taiko mokytojo pasiūlytas komunikavimo strategijas (A4.3.1).

Mokytojo padedamas svarsto apie savo kalbėjimą ir klausymą, pavyzdžiui, įvardija, ko nesuprato, kas pasisekė (A4.1.2).

Dažniausiai parodo kalbėtojui, kad jo klausosi; pasako mintį kitais žodžiais, kalbą papildo gestais (A4.2.2).

Kalbėdamas su vienu pašnekovu ir grupėje, taiko mokytojo pasiūlytas komunikavimo strategijas (A4.3.2).

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: įvardija, kas pasisekė, kas – ne, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; paprašo pakartoti, patikslinti, jeigu ko nors nesuprato (A4.1.3).

Parodo kalbėtojui, kad jo klausosi. Naudojasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: pasako mintį kitais žodžiais, kalbą papildo gestais (A4.2.3).

Kalbėdamas su vienu pašnekovu ir grupėje, taiko skirtingas komunikavimo strategijas (A4.3.3).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: įvardija, kas pasisekė, kas – ne, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip. Taiko jam žinomas strategijas informacijai pasitikslinti (A4.1.4).

Įvairiais būdais parodo kalbėtojui, kad jo klausosi. Naudojasi jam žinomomis kompensavimo strategijomis (A4.2.4).

Kalbėdamas su vienu pašnekovu ir grupėje, tikslingai taiko skirtingas komunikavimo strategijas (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 1–2 klasių koncentras.

Mokomasi tinkamai išklausyti ir suprasti kalbantįjį, bendraujant klausytis ir išgirsti vienas kitą, laikytis kalbos etiketo ir bendradarbiavimo (komandinio darbo, pokalbio, diskusijos) susitarimų dirbant įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, internete, taip pat telefonu. Bendraudami įvairiose komunikavimo situacijose, mokiniai pratinasi naudotis tinkamomis kalbinės raiškos priemonėmis, vartoti žodžius ir jų junginius, kuriais kreipiamasi į pašnekovą, pasisveikinama, atsakoma į klausimus, atsisveikinama, dėkojama bendraamžiams ir suaugusiesiems. Mokiniai mokosi išsakyti savo mintis, nuomones, vertinimus. Dalyvaujant įvairiose komunikavimo situacijose, mokomasi perduoti tikslią informaciją kitam asmeniui. Pasakojama pagal pavyzdį, įvairius paveikslėlius, skaitmeninį turinį (pvz., skaitmeninę nuotrauką, garso ir vaizdo įrašą), atsakant į pateikiamus klausimus. [...]Aptariama kalbėjimo turinys ir forma, mokomasi apmąstyti, ką atliko gerai, kas nepasisekė, kaip kitą kartą galėtų pagerinti savo kalbėjimą. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Klausosi dėmesingai, aptaria, atrenka ar išskiria esminę informaciją (A1.1.1). 

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal nurodytus kriterijus (A1.2.1).

Klausosi dėmesingai ir reflektyviai, aktyviai parodydamas (mimika, gestais) santykį su pranešimu atrenka didžiąją dalį informacijos nurodytam tikslui (A1.1.2). 

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.2).

Klausosi dėmesingai ir reflektyviai, žodinėmis ir (ar) nežodinėmis priemonėmis parodydamas santykį su pranešimu; tikslingai atrenka informaciją (A1.1.3). 

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.3).

Klausosi dėmesingai ir aktyviai, tikslingai atrenka informaciją, argumentuoja savo pasirinkimus (A1.1.4). 

Išgirstą informaciją sieja su sava patirtimi ir kontekstu, ją komentuoja ir kritiškai vertina pagal susitartus kriterijus (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis bei tikslai 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Su mokiniais aptariama, kaip bėgant laikui keičiasi bendravimo būdai bei galimybės. Aiškinamasi, kaip dažniausiai bendraujama šiandien (tiesioginis pokalbis, bendravimas raštu, skaitmeninis bendravimas). Siekiama, kad mokiniai vertintų kalbėjimą ir klausymą kaip vieną svarbiausių žingsnių bendravimo procese. Skatinama domėtis kalbėjimosi teikiamomis galimybėmis, patirti bendravimo džiaugsmą ir suprasti kalbos kaip bendravimo ir žmonių suartinimo priemonės vertę. Aiškinamasi, kad kalbėdamiesi žmonės gali bendrauti, gauti ir perduoti žinias, patirtį, reikšti mintis, jausmus, išgyvenimus.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai klausosi jiems aktualių įvairių negrožinių tekstų (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių – receptų, instrukcijų ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų). Klausymui pasirenkami tekstai, kuriuos bendrine lietuvių kalba arba vietos tarme aiškiai skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). [...] Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, klasės ar mokyklos radijo laidoje). Aptariama šių priemonių paskirtis, prasmė, nauda, grėsmės. 

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti mokiniams aktualiuose pokalbiuose klasėje ir elektroninėje aplinkoje (dviese, mažesnėje ar didesnėje grupėje), diskusijose, trumpai ar išsamiai atsakyti į klausimus, formuluoti klausimus. Kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą (siekiama gauti informacijos ar ją perduoti, bendrauti ar kt.), situaciją (oficiali ar neoficiali), adresatą (kalbamasi su bendraamžiais ar su suaugusiaisiais, pažįstamais, nepažįstamais ir pan.). Mokomasi sudominti pašnekovą (pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (kas, kada, kur, kaip, kodėl), apibūdinti (pateikti objekto visumą ir detales), paaiškinti (kaip kas nors veikia, kaip kas nors yra padaryta), išreikšti savo nuomonę. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir tikslai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi suprasti, kad bendravimas – vienas svarbiausių visuomenės poreikių, kad, keičiantis visuomenei, keičiasi ir bendravimo būdai bei galimybės. Aptariami ir palyginami trys skirtingi bendravimo būdai (tiesioginis pokalbis, bendravimas raštu ir skaitmeninis bendravimas). Siekiama, kad mokiniai vertintų kalbėjimą ir klausymą kaip asmeniškai svarbią veiklą, teikiančią galimybių sužinoti, bendrauti, dalyvauti visuomenės gyvenime. Aiškinamasi, kaip mokėjimas klausytis padeda įgyti žinių, skatina mąstyti, įsivaizduoti, kurti, padeda susikalbėti, telkia ir vienija bendruomenę bei tautą. Mokomasi praktiškai pajausti kalbėjimo vertę. Aptariama, kurios kalbėjimo funkcijos svarbiausios (pvz., bendrauti ir bendradarbiauti, pasidalyti patirtimi, perteikti informaciją). Mokomasi suprasti, kad kalbėjimasis svarbus ne tik bendraujant, dalijantis mintimis, jausmais, sumanymais, bet jis taip pat vienija Lietuvos gyventojus.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir viešo monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose (iš anksto pasirengus) įvairiose aplinkose. Pasirinkus mokiniui aktualius kontekstus, kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Mokomasi sudominti pašnekovą, informuoti, apibūdinti, paaiškinti, išreikšti argumentuotą nuomonę. Mokymosi tikslais savarankiškai bendraujama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą. Vaidinant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi tikslingai vartoti būdingas žodinės ir nežodinės (pauzės, nutylėjimai, gestai) raiškos priemones.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai klausosi jiems aktualių įvairių negrožinių ir grožinės vaikų literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ar garso įrašų). Klausymui pasirenkami tekstai, kuriuos skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). Naudojantis įvairiomis technologijomis, mokomasi kurti įvairų tipų sakytinius tekstus – pasakojimą, aprašymą, aiškinimą, argumentavimą – pavyzdžiui, vaizdo ir garso įrašus. Mokomasi kurti išplėtotą pasakojimą pasirinkta tema, laikantis chronologijos principo, atskleidžiant įvykius, aptariant veikėjus, išsakant pagrindinę mintį. Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai: susipažįstama su jų komponavimo ypatumais (visumos įspūdis ir detalės, erdvinio išdėstymo principas). Mokomasi pasakoti, įtraukiant aprašymą. Mokomasi išsakyti savo nuomonę ir ją pagrįsti dviem trimis argumentais (pvz., asmenine patirtimi, patikimuose šaltiniuose rastais faktais), naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, radijo ar televizijos laidoje, medijų ar interneto svetainėje). Mokiniai pristato savarankiškai perskaitytą knygą, matytą spektaklį, filmą, pasako trumpą kalbą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs (kai suteikiama pagalba) kalba monologu, dalyvauja pokalbiuose, intuityviai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (mimika, judesiais) (A2.1.1).

Klausydamas ar kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, kai yra suteikiama pagalba; leidžia pašnekovui išsakyti savo mintis, laikosi mandagaus bendravimo susitarimų (A2.2.1).

Dažniausiai nuosekliai pasakoja ar atpasakoja, kalbėdamas nenukrypsta nuo temos (A2.3.1).

Aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, bendrais bruožais apibūdina (A2.4.1).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus (A2.5.1).

Iš anksto pasirengęs kalba monologu (kai suteikiama pagalba), dalyvauja pokalbiuose, daugeliu atvejų tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (mimika, judesiais) (A2.1.2).

Klausydamas ir kalbėdamas daugeliu atvejų atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, tinkamai reaguoja; rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi jam žinomų kalbos etiketo taisyklių (A2.2.2).

Nuosekliai pasakoja ar atpasakoja. Siekdamas, kad klausytojas jį suprastų, pasakoja, emocingai, raiškiai (A2.3.2).

Tiksliai, aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, apibūdina nurodydamas bendrą vaizdą ir esmines detales (A2.4.2).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi, kai yra suteikiama pagalba (A2.5.2).

Iš anksto pasirengęs tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, tinkamai reaguoja; rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi jam žinomų kalbos etiketo taisyklių (A2.2.3).

Siekdamas sudominti, pasakoja emocingai, raiškiai, paaiškindamas priežastis ir pasekmes. Kalbėdamas nuosekliai plėtoja temą (A2.3.3).

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina, išsamiai apibūdina (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia remdamasis patirtimi (A2.5.3).

Tikslingai ir savarankiškai pasirengęs kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Klausydamas ir kalbėdamas tikslingai atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi kalbos etiketo, daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A2.2.4).

Siekdamas saviraiškos ir sudominti, pasakoja emocingai, raiškiai. Kalba nuosekliai, plėtoja temą, paaiškindamas priežastis ir pasekmes (A2.3.4).

Tiksliai, aiškiai informuoja, išsamiai apibūdina, paaiškina, kaip kas įvyko, kaip kas daroma (A2.4.4).

Išsako savo nuomonę, ją tinkamai pagrindžia remdamasis patirtimi ir gerai žinomu kontekstu (A2.5.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti mokiniams aktualiuose pokalbiuose klasėje ir elektroninėje aplinkoje (dviese, mažesnėje ar didesnėje grupėje), diskusijose, trumpai ar išsamiai atsakyti į klausimus, formuluoti klausimus. Kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą (siekiama gauti informacijos ar ją perduoti, bendrauti ar kt.), situaciją (oficiali ar neoficiali), adresatą (kalbamasi su bendraamžiais ar su suaugusiaisiais, pažįstamais, nepažįstamais ir pan.). Mokomasi sudominti pašnekovą (pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (kas, kada, kur, kaip, kodėl), apibūdinti (pateikti objekto visumą ir detales), paaiškinti (kaip kas nors veikia, kaip kas nors yra padaryta), išreikšti savo nuomonę. Mokytojui padedant, tikslingai komunikuojama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Vaidinant, žaidžiant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti (perkurti, pakeisti pasakojimo pradžią, pabaigą ir pan.), įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi vartoti atitinkamai komunikavimo situacijai būdingas žodinės ir nežodinės raiškos priemones (pauzės, nutylėjimai, gestai) įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, telefonu, internete.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Mokomasi pasakoti, apibūdinti, paaiškinti, naudojantis įvairiomis technologijomis, pavyzdžiui, sukuriant vaizdo ar garso įrašus. Mokomasi kurti išplėtotą pasakojimą pasirinkta tema, laikantis chronologijos principo, atskleidžiant įvykius, aptariant veikėjus. Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai: susipažįstama su jų komponavimo ypatumais (visumos įspūdis ir detalės, erdvinio išdėstymo principas (arti – toli, viršus – apačia, kairė – dešinė). Mokomasi pasakoti, įtraukiant aprašymo elementus. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, klasės ar mokyklos radijo laidoje). Aptariama šių priemonių paskirtis, prasmė, nauda, grėsmės. Mokiniai pristato savarankiškai perskaitytą knygą, pasako trumpą kalbą (sveikinimą, kvietimą, padėką).

Komunikavimo intencijos (rekomenduojama mokykloms, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba). 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi reikšti pateiktų sričių komunikavimo intencijas:Mokomasi reikšti pateiktų sričių komunikavimo intencijas.Svarbiausios bendravimo formulės: kaip pasisveikinti, kaip atsakyti į pasveikinimą; kaip atsisveikinti; kaip pasiteirauti apie naujienas; kaip atsiprašyti, kaip atsakyti į atsiprašymą; kaip padėkoti, kaip atsakyti į padėką; kaip pagirti; kaip palinkėti gero apetito, gero kelio, geros sveikatos.Pažintis: kaip susipažinti, kaip supažindinti kitus.Pokalbis: kaip užkalbinti draugą, nepažįstamąjį: bendraamžį ir vyresnį žmogų; kaip pradėti kalbą; kaip įsiterpti į pokalbį; kaip perklausti neišgirdus; kaip kalbėtis telefonu; kaip baigti pokalbį.Informacija: kaip paklausti informacijos; kaip suteikti informaciją; kaip patvirtinti informaciją; kaip paneigti informaciją; kaip įspėti (apie pavojų ir pan.).Bendra veikla: kaip paprašyti padėti ką nors padaryti; kaip sutikti ar nesutikti ką nors padaryti; kaip pasiūlyti savo pagalbą; kaip priimti kito pagalbą; kaip atsisakyti kito siūlomos pagalbos; kaip paprašyti leidimo veikti; kaip leisti ką nors veikti; kaip uždrausti ką nors veikti; kaip pakviesti; kaip padėkoti už kvietimą; kaip pasveikinti, kaip palinkėti, kaip įteikti dovaną.Nuomonė: kaip paklausti kito nuomonės; kaip suabejoti, nepatikėti; kaip pasakyti savo nuomonę.Nuotaikos, jausmai: kaip išreikšti savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą; kaip pasakyti savo norus, siekius; kaip paguosti; kaip išreikšti džiaugsmą, liūdesį; kaip gailėtis (ko nors, dėl ko nors); kaip apgailestauti.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir viešo monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose (iš anksto pasirengus) įvairiose aplinkose. Pasirinkus mokiniui aktualius kontekstus, kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Mokomasi sudominti pašnekovą, informuoti, apibūdinti, paaiškinti, išreikšti argumentuotą nuomonę. Mokymosi tikslais savarankiškai bendraujama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą. Vaidinant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi tikslingai vartoti būdingas žodinės ir nežodinės (pauzės, nutylėjimai, gestai) raiškos priemones.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai klausosi jiems aktualių įvairių negrožinių ir grožinės vaikų literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ar garso įrašų). Klausymui pasirenkami tekstai, kuriuos skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). Naudojantis įvairiomis technologijomis, mokomasi kurti įvairų tipų sakytinius tekstus – pasakojimą, aprašymą, aiškinimą, argumentavimą – pavyzdžiui, vaizdo ir garso įrašus. Mokomasi kurti išplėtotą pasakojimą pasirinkta tema, laikantis chronologijos principo, atskleidžiant įvykius, aptariant veikėjus, išsakant pagrindinę mintį. Nagrinėjami ir kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai aprašomojo tipo tekstai: susipažįstama su jų komponavimo ypatumais (visumos įspūdis ir detalės, erdvinio išdėstymo principas). Mokomasi pasakoti, įtraukiant aprašymą. Mokomasi išsakyti savo nuomonę ir ją pagrįsti dviem trimis argumentais (pvz., asmenine patirtimi, patikimuose šaltiniuose rastais faktais), naudojantis įvairiomis priemonėmis skirtingose aplinkose (pvz., vaizdo konferencijoje, radijo ar televizijos laidoje, medijų ar interneto svetainėje). Mokiniai pristato savarankiškai perskaitytą knygą, matytą spektaklį, filmą, pasako trumpą kalbą.

Komunikavimo intencijos. (rekomenduojama mokykloms, kuriose ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba). 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi reikšti pateiktų sričių komunikavimo intencijas:Svarbiausios bendravimo formulės: kaip perduoti linkėjimų; pasiteirauti apie naujienas ir atsakyti; kaip pagirti ir atsakyti pagirtam, kaip palinkėti.Pokalbis: kaip užkalbinti nepažįstamą žmogų; kaip kalbėtis telefonu; kaip užbaigti, apibendrinti pokalbį.Informacija: kaip apibūdinti, palyginti, paaiškinti; kaip papasakoti apie įvykį; kaip perspėti apie pavojų; kaip kalbėti apie santykius.Bendra veikla: kaip įtikinti, paraginti veikti; kaip patarti ko nors nedaryti; kaip atkalbėti veikti.Nuomonė: kaip pagrįsti nuomonę; kaip apibendrinti, padaryti išvadas.Nuotaikos, jausmai: kaip išreikšti abejonę; kaip pasidžiaugti; kaip pasakyti apie savijautą; kaip išreikšti pageidavimą, norą; kaip parodyti susirūpinimą, baimę.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja daugumą sakinių (A3.1.1).

Turtina savo kalbą naujais vaizdingais žodžiais ir posakiais. Tinkamai juos vartoja įprastose, žinomose situacijose, pažįstamame kontekste. Kalbėdamas tinkamai pavartoja tarmybes (jeigu jas žino) (A3.2.1).

Taisyklingai taria, kirčiuoja daugumą dažnai vartojamų žodžių. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.1.2).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (ir perkeltinės reikšmės, tarptautiniais). Tinkamai juos vartoja įprastose situacijose. Pasakodamas vartoja vaizdingus tarmiškus žodžius ar posakius (jeigu juos žino) (A3.2.2).

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (ir perkeltinės reikšmės, tarptautiniais). Tikslingai juos vartoja įprastose ir naujose situacijose. Tinkamoje situacijoje tikslingai vartoja vaizdingus tarmiškus žodžius ar posakius (jeigu juos žino) (A3.2.3).

Daugeliu atvejų taisyklingai taria, kirčiuoja. Atsižvelgdamas į kontekstą, tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.4).

Tikslingai ir savarankiškai turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais. Tinkamai juos vartoja įvairiose situacijose. Pasakodamas tikslingai vartoja tarmiškus žodžius ar posakius (jeigu juos žino) (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

[...] Kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą (siekiama gauti informacijos ar ją perduoti, bendrauti ar kt.), situaciją (oficiali ar neoficiali), adresatą (kalbamasi su bendraamžiais ar su suaugusiaisiais, pažįstamais, nepažįstamais ir pan.). Mokomasi sudominti pašnekovą (pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (kas, kada, kur, kaip, kodėl), apibūdinti (pateikti objekto visumą ir detales), paaiškinti (kaip kas nors veikia, kaip kas nors yra padaryta), išreikšti savo nuomonę. Mokytojui padedant, tikslingai komunikuojama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Vaidinant, žaidžiant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti (perkurti, pakeisti pasakojimo pradžią, pabaigą ir pan.), įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi vartoti atitinkamai komunikavimo situacijai būdingas žodinės ir nežodinės raiškos priemones (pauzės, nutylėjimai, gestai) įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, telefonu, internete.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir viešo monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose (iš anksto pasirengus) įvairiose aplinkose. Pasirinkus mokiniui aktualius kontekstus, kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Mokomasi sudominti pašnekovą, informuoti, apibūdinti, paaiškinti, išreikšti argumentuotą nuomonę. Mokymosi tikslais savarankiškai bendraujama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą. Vaidinant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi tikslingai vartoti būdingas žodinės ir nežodinės (pauzės, nutylėjimai, gestai) raiškos priemones.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: įvardija, kas pasisekė, kas – ne, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; paprašo pakartoti, patikslinti, jeigu ko nors nesuprato (A4.1.1).

Parodo kalbėtojui, kad jo klausosi. Naudojasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: pasako mintį kitais žodžiais, kalbą papildo gestais (A4.2.1).

Naudodamasis pagalba, taiko mokytojo pasiūlytas strategijas, rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.1).

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir naudojasi pasiūlytais būdais tai išsiaiškinti (A4.1.2).

Įvairiais būdais parodo kalbėtojui, kad jo klausosi. Naudojasi kompensavimo strategijomis: pasitikslina žodžio reikšmę, pasižymi informaciją (reikšminius žodžius) (A4.2.2).

Taiko mokytojo pasiūlytas strategijas, rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.2).

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir naudojasi jam žinomais būdais tai išsiaiškinti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją. Naudojasi kompensavimo strategijomis: remiasi situacijos kontekstu (nežinomą žodį supranta iš kitų žinomų žodžių), pasinaudoja bendra pranešimo logika (A4.2.3).

Tinkamai taiko mokytojo pasiūlytas strategijas, rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.3).

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir tikslingai ieško būdų tai išsiaiškinti (A4.1.4).

Klausosi aktyviai įvairiose mokymosi situacijose. Tikslingai naudojasi keliomis skirtingomis kompensavimo strategijomis (A4.2.4).

Eksperimentuoja taikydamas įvairias pasiūlytas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti mokiniams aktualiuose pokalbiuose klasėje ir elektroninėje aplinkoje (dviese, mažesnėje ar didesnėje grupėje), diskusijose, trumpai ar išsamiai atsakyti į klausimus, formuluoti klausimus. Kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą (siekiama gauti informacijos ar ją perduoti, bendrauti ar kt.), situaciją (oficiali ar neoficiali), adresatą (kalbamasi su bendraamžiais ar su suaugusiaisiais, pažįstamais, nepažįstamais ir pan.). Mokomasi sudominti pašnekovą (pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (kas, kada, kur, kaip, kodėl), apibūdinti (pateikti objekto visumą ir detales), paaiškinti (kaip kas nors veikia, kaip kas nors yra padaryta), išreikšti savo nuomonę. Mokytojui padedant, tikslingai komunikuojama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Vaidinant, žaidžiant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti (perkurti, pakeisti pasakojimo pradžią, pabaigą ir pan.), įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi vartoti atitinkamai komunikavimo situacijai būdingas žodinės ir nežodinės raiškos priemones (pauzės, nutylėjimai, gestai) įvairiose aplinkose, pavyzdžiui, klasėje, muziejuje, parodoje, telefonu, internete.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai ugdosi dialoginio ir viešo monologinio kalbėjimo gebėjimus. Mokomasi tinkamai dalyvauti įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose (iš anksto pasirengus) įvairiose aplinkose. Pasirinkus mokiniui aktualius kontekstus, kalbama ir klausomasi įvairiose aplinkose, atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą. Mokomasi sudominti pašnekovą, informuoti, apibūdinti, paaiškinti, išreikšti argumentuotą nuomonę. Mokymosi tikslais savarankiškai bendraujama reikiamomis priemonėmis (pvz., telefonu, internetu). Mokomasi tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą. Vaidinant, kuriant išgalvotas istorijas, darant vaizdo ir garso įrašus, mokomasi improvizuoti, kūrybiškai interpretuoti, įtaigiai, raiškiai kalbėti, tinkamai intonuoti. Mokomasi tikslingai vartoti būdingas žodinės ir nežodinės (pauzės, nutylėjimai, gestai) raiškos priemones.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Klausosi dėmesingai, įvardija teksto temą, atpasakoja turinį; naudodamasis pagalba, daro tiesiogines išvadas (A1.1.1).

Išsako savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remdamasis savo patirtimi ir susitartais kriterijais (A1.2.1).

Nusako teksto temą, aptaria turinį, atsako į klausimus apie teksto dalių sąsajas; daro tiesiogines išvadas (A1.1.2).

Išgirstą informaciją vertina pagal susitartus kriterijus, remiasi sava patirtimi ir kontekstu (A1.2.2).

Aptaria teksto tematiką, turinį, susieja teksto dalis; daro apibendrinančias išvadas (A1.1.3).


Kritiškai vertina išgirstą informaciją pagal susitartus kriterijus, komentuoja jos pagrįstumą ar nepagrįstumą, įvykių galimumą ar negalimumą ir pan. (A1.2.3)

Aptaria teksto tematiką, turinį, susieja teksto dalis, išsiaiškina nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas; daro apibendrinančias išvadas (A1.1.4).

Kritiškai vertina išgirstą informaciją pagal susitartus kriterijus, komentuoja jos pagrįstumą ar nepagrįstumą, įvykių galimumą ar negalimumą ir pan., pateikia argumentų (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Atliekamos tokios mokymosi užduotys, kurios padėtų mokiniams suvokti, kad klausymasis yra aktyvi veikla, kurios reikia mokytis. Aptariami monologinio ir dialoginio kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą), išreikšti savo nuomonę. Mokomasi kalbėti įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims. Plėtojami gebėjimai tinkamai dalyvauti neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, atsakyti į interviu klausimus, trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą. Bendradarbiaujant kuriamos tinkamo klausymosi ir kalbėjimo skirtingose komunikavimo situacijose taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai mokosi suprasti ir kurti aiškios struktūros sakytinius tekstus (įžanga, dėstymas, pabaiga). Klausomasi mokiniams aktualių jų amžiui tinkamų negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų. Klausymui pasirenkami tiesiogiai girdimi tekstai, vaizdo ar garso įrašai, kuriuos skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). Plėtojami gebėjimai kurti įvairaus pobūdžio (pasakojimo, aprašymo, aiškinimo) tekstus, tačiau vyrauja pasakojamojo tipo tekstų klausymas, nagrinėjimas ir kūrimas. Susipažįstama su esmine pasakojimo savybe – dinamiškumu, pasakojama, laikantis chronologijos principo, įterpiant apibūdinimo ir argumentavimo (savo ar kito nuomonę) elementų. Kuriami aprašomieji tekstai, mokomasi apibūdinti žmones, daiktus, reiškinius. Mokomasi išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti. Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar pan.). Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Klausomasi aktyviai: išsiaiškinamas tikslas, mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. Aptariamos netinkamo klausymosi priežastys ir pasekmės. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sakmes, padavimus), informuoti (perduoti žinią, apibūdinti objektą), paaiškinti (įvykio eigą, nesudėtingą procesą), išreikšti savo nuomonę. [...]

Teksto pobūdis ir struktūra. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi suprasti ir kurti konkretaus pobūdžio tekstui (dalykiniam ir meniniam pasakojimui, aprašymui, aiškinimui) būdingos struktūros sakytinius tekstus. Klausomasi mokiniams aktualių jų amžiaus tarpsniui tinkamų negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų. Klausymui parenkami tiesiogiai girdimi tekstai, vaizdo ar garso įrašai, įvairių kalbėtojų (pvz., vaikų, suaugusiųjų, aktorių) tekstai. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Naudodamasis pagalba, pasirengia ir kalba monologu, dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Klausydamas ir kalbėdamas iš dalies atsižvelgia į adresatą ir komunikavimo situaciją, tinkamai reaguoja; rodo susidomėjimą, gerbia kito nuomonę, laikosi jam žinomų kalbos etiketo taisyklių (A2.2.1).

Siekdamas sudominti pasakoja nuotykius, įvykius, pagrįstus patirtimi bei išmone, laikosi nuoseklumo (A2.3.1).

Tiksliai, aiškiai informuoja, trumpai paaiškina, apibūdina nurodydamas bendrą vaizdą ir esmines detales (A2.4.1).

Išsako savo nuomonę apie gerai pažįstamus dalykus, ją pagrindžia bent vienu argumentu remdamasis patirtimi (A2.5.1).

Kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją. Kai yra suteikiama pagalba, pasirenka tinkamą kalbinę raišką, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.2).

Siekdamas sudominti pasakoja nuotykius, įvykius, pagrįstus patirtimi bei išmone, paaiškina įvykių priežastis ir pasekmes (A2.3.2).

Tiksliai, aiškiai informuoja, išsamiai apibūdina, glaustai papasakoja įvykį (kaip tai atsitiko?), paaiškina nesudėtingą procesą (kaip tai daroma?) (A2.4.2).

Išsako savo nuomonę, argumentuoja remdamasis patirtimi (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją, daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.3).

Siekdamas saviraiškos ir sudominti pasakoja nuotykius, įvykius, pagrįstus patirtimi bei išmone. Į pasakojimą pagrįstai įterpia objektų apibūdinimą (A2.3.3).

Tiksliai, aiškiai informuoja, išsamiai apibūdina, nuosekliai papasakoja įvykį (kaip tai atsitiko?), detaliai paaiškina nesudėtingą procesą (kaip tai daroma?) (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir gerai žinomu kontekstu (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, ją paaiškina ir pagrindžia, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali). Pasirenka tinkamą kalbinę raišką, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.4).

Siekdamas saviraiškos ir sudominti pasakoja nuotykius, įvykius, pagrįstus patirtimi bei išmone. Į pasakojimą tikslingai įterpia objektų apibūdinimą (A2.3.4).

Tiksliai, aiškiai informuoja, nuosekliai, dalykiškai apibūdina įvairius objektus, palygina du objektus, detaliai paaiškina procesą (A2.4.4).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir kitais šaltiniais (A2.5.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Atliekamos tokios mokymosi užduotys, kurios padėtų mokiniams suvokti, kad klausymasis yra aktyvi veikla, kurios reikia mokytis. Aptariami monologinio ir dialoginio kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą), išreikšti savo nuomonę. Mokomasi kalbėti įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims. Plėtojami gebėjimai tinkamai dalyvauti neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, atsakyti į interviu klausimus, trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą. Bendradarbiaujant kuriamos tinkamo klausymosi ir kalbėjimo skirtingose komunikavimo situacijose taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai mokosi suprasti ir kurti aiškios struktūros sakytinius tekstus (įžanga, dėstymas, pabaiga). Klausomasi mokiniams aktualių jų amžiui tinkamų negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų. Klausymui pasirenkami tiesiogiai girdimi tekstai, vaizdo ar garso įrašai, kuriuos skaito įvairūs kalbėtojai (pvz., vaikai, suaugusieji, aktoriai). Plėtojami gebėjimai kurti įvairaus pobūdžio (pasakojimo, aprašymo, aiškinimo) tekstus, tačiau vyrauja pasakojamojo tipo tekstų klausymas, nagrinėjimas ir kūrimas. Susipažįstama su esmine pasakojimo savybe – dinamiškumu, pasakojama, laikantis chronologijos principo, įterpiant apibūdinimo ir argumentavimo (savo ar kito nuomonę) elementų. Kuriami aprašomieji tekstai, mokomasi apibūdinti žmones, daiktus, reiškinius. Mokomasi išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti. Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar pan.). Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptariama kalbėjimo ir klausymo svarba bendraujant. Atliekamos veiklos, kurios turėtų padėtų kiekvienam mokiniui suprasti, kad svarbu ne tik įgyti žinių, bet ir ugdytis tinkamus gebėjimus bendrauti įvairiais būdais (gyvai, raštu, naudojant skaitmenines priemones).

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Sutelkiamas dėmesys į tai, kaip kalba veikia bendravimą. Mokiniai ugdosi pasitikėjimą savimi: stebimi kalbantieji, analizuojama, kaip sužadinamas pasitikėjimas, kalbama kito vardu, pasirinkus vaidmenį ir pan. Mokomasi suprasti, kad kalbėjimas ir klausymas yra svarbus visų dalykų mokymosi įrankis. Aptariama, kokią reikšmę turi informacijos tikslumas, aiškumas.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Klausomasi aktyviai: išsiaiškinamas tikslas, mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. Aptariamos netinkamo klausymosi priežastys ir pasekmės. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sakmes, padavimus), informuoti (perduoti žinią, apibūdinti objektą), paaiškinti (įvykio eigą, nesudėtingą procesą), išreikšti savo nuomonę. Plėtojami ir gilinami gebėjimai atsižvelgti į adresatą ir komunikavimo situaciją: kalbėti įvairiems adresatams (bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims), sukuriant arba imituojant oficialią ar neoficialią kalbėjimo situaciją. Tinkamose situacijose mokiniai kalba tarmiškai, jeigu turi tarmę. Mokomasi pasirinkti priemones, padedančias klausytojui suvokti informaciją (pvz., parodyti, nubraižyti, nupiešti, rasti tinkamų iliustracijų). Atliekamos įvairios užduotys, kurios moko žodžiais paskatinti ir palaikyti kitus, modeliuojamos situacijos, pasirenkami įvairūs vaidmenys. Mokomasi mandagiai nepritarti. Plėtojami gebėjimai naudotis neverbalinės komunikacijos priemonėmis. Mokomasi naudotis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis, kompensavimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi suprasti ir kurti konkretaus pobūdžio tekstui (dalykiniam ir meniniam pasakojimui, aprašymui, aiškinimui) būdingos struktūros sakytinius tekstus. Klausomasi mokiniams aktualių jų amžiaus tarpsniui tinkamų negrožinių, grožinės literatūros tekstų, tautosakos tekstų, pokalbių, diskusijų. Klausymui parenkami tiesiogiai girdimi tekstai, vaizdo ar garso įrašai, įvairių kalbėtojų (pvz., vaikų, suaugusiųjų, aktorių) tekstai. Plėtojami gebėjimai kurti pasakojimo, aprašymo, aiškinimo tekstus, mokomasi argumentuoti, tačiau daugiausia dėmesio skiriama dalykiniam ir meniniam pasakojimui, aiškinimui, aprašymui. Mokomasi pasakoti apie realius įvykius, informuojant skirtingus adresatus. Plėtojami sakytinių aprašomųjų tekstų kūrimo gebėjimai: visuma ir detalės, patyrimų perteikimas, apibūdinant jutimus (rega, uoslė, klausa, skonis, lytėjimas). Nagrinėjamos aprašymo funkcijos pasakojime. Mokomasi atpažinti pagrindinius aiškinimo modelius (nuosekli seka, teiginys – pavyzdys, priežastis – pasekmė, problema – sprendimas) ir, atsižvelgiant į aiškinimo tikslą, pasirinkti tinkamą modelį. Mokomasi išsakyti savo ar kito nuomonę, ją pagrindžiant, rasti argumentų iš savo patirties, kitų žmonių, įvairių prieinamų šaltinių. Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar pan.), sako trumpas kalbas bendraamžiams (pvz., sveikinimą, padėką, kvietimą, pasiūlymą). Mokomasi pasinaudoti priemonėmis įtaigumui sustiprinti (pvz., smulkiosios tautosakos, poezijos, žymių žmonių nuomonių pavyzdžiai). Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Taisyklingai taria, kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.1).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (vaizdingais veiksmažodžiais, frazeologizmais, palyginimais, tarmybėmis ir kt.).Tinkamai juos vartoja įprastose situacijose (A3.2.1).

Daugeliu atvejų laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų. Atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį, tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (loginis kirtis) (A3.1.2).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais (vaizdingais veiksmažodžiais, frazeologizmais, palyginimais, tarmybėmis ir kt.).Tinkamai juos vartoja įprastose ir naujose situacijose (A3.2.2).

Laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų. Atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį ir kontekstą, tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, deda loginius kirčius sakiniuose ir frazėse (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (vaizdingais veiksmažodžiais, frazeologizmais, palyginimais, tarmybėmis ir kt.) ir tikslingai juos vartoja (A3.2.3).

Laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų. Taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, deda loginius kirčius sakiniuose ir frazėse (A3.1.4).

Tikslingai ir savarankiškai turtina savo kalbą naujais žodžiais, frazėmis ir posakiais (vaizdingais veiksmažodžiais, frazeologizmais, palyginimais, tarmybėmis ir kt.) ir tinkamai juos vartoja (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Atliekamos tokios mokymosi užduotys, kurios padėtų mokiniams suvokti, kad klausymasis yra aktyvi veikla, kurios reikia mokytis. Aptariami monologinio ir dialoginio kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą), išreikšti savo nuomonę. Mokomasi kalbėti įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims. Plėtojami gebėjimai tinkamai dalyvauti neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, atsakyti į interviu klausimus, trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą. Bendradarbiaujant kuriamos tinkamo klausymosi ir kalbėjimo skirtingose komunikavimo situacijose taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Atliekamos įvairios užduotys, kurios moko žodžiais paskatinti ir palaikyti kitus, modeliuojamos situacijos, pasirenkami įvairūs vaidmenys. Mokomasi mandagiai nepritarti. Plėtojami gebėjimai naudotis neverbalinės komunikacijos priemonėmis. Mokomasi naudotis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis, kompensavimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Teksto pobūdis ir struktūra. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

[...] Mokomasi pasinaudoti priemonėmis įtaigumui sustiprinti (pvz., smulkiosios tautosakos, poezijos, žymių žmonių nuomonių pavyzdžiai). [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Mokytojo padedamas apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: paaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip; įvardija, ko ir kodėl nesuprato, ir naudojasi jam žinomais būdais tai išsiaiškinti (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją. Naudojasi kompensavimo strategijomis: remiasi situacijos kontekstu (nežinomą žodį supranta iš kitų žinomų žodžių), pasinaudoja bendra pranešimo logika (A4.2.1).

Taiko konkrečias pasiūlytas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A4.3.1).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsiaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl; mokytojo padedamas aptaria, ką ir kaip reikėtų patobulinti (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją, vartoja pritarimo teiginius, klausia (A4.2.2).

Taiko įvairias pasiūlytas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.2).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą: remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsiaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką ir kaip reikėtų patobulinti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: vartoja pritarimo teiginius, klausosi klausdamas (savais žodžiais atkartoja, ką kalbėtojas sako, rodydamas savo supratimą, pvz., „Jei gerai suprantu, tai...“), išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją (A4.2.3).

Eksperimentuoja taikydamas įvairias pasiūlytas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.3).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsiaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką ir kaip reikėtų patobulinti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: išsiaiškina tikslą, pasižymi reikšmingą informaciją. Išklausęs kalbą pateikia kalbėtojui klausimų, reikalaujančių tikslinimo, aiškinimo, plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Pasirenka tinkamiausias pasirengimo kalbėti ir kalbėjimo strategijas iš pasiūlytųjų (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Atliekamos tokios mokymosi užduotys, kurios padėtų mokiniams suvokti, kad klausymasis yra aktyvi veikla, kurios reikia mokytis. Aptariami monologinio ir dialoginio kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sekti pasakas), informuoti (tiksliai perduoti informaciją, trumpai pristatyti objektą), išreikšti savo nuomonę. Mokomasi kalbėti įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims. Plėtojami gebėjimai tinkamai dalyvauti neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, atsakyti į interviu klausimus, trumpai ir išsamiai atsakyti į klausimą, formuluoti klausimą. Bendradarbiaujant kuriamos tinkamo klausymosi ir kalbėjimo skirtingose komunikavimo situacijose taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi naudotis mokytojo pasiūlytomis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Klausomasi aktyviai: išsiaiškinamas tikslas, mokomasi įvairiais būdais pasižymėti informaciją, ją apmąstyti, klausti. Aptariamos netinkamo klausymosi priežastys ir pasekmės. Kalbama atsižvelgiant į tikslą: sudominti (mokomasi pasakoti įvykius, nuotykius, sakmes, padavimus), informuoti (perduoti žinią, apibūdinti objektą), paaiškinti (įvykio eigą, nesudėtingą procesą), išreikšti savo nuomonę. Plėtojami ir gilinami gebėjimai atsižvelgti į adresatą ir komunikavimo situaciją: kalbėti įvairiems adresatams (bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems asmenims), sukuriant arba imituojant oficialią ar neoficialią kalbėjimo situaciją. Tinkamose situacijose mokiniai kalba tarmiškai, jeigu turi tarmę. Mokomasi pasirinkti priemones, padedančias klausytojui suvokti informaciją (pvz., parodyti, nubraižyti, nupiešti, rasti tinkamų iliustracijų). Atliekamos įvairios užduotys, kurios moko žodžiais paskatinti ir palaikyti kitus, modeliuojamos situacijos, pasirenkami įvairūs vaidmenys. Mokomasi mandagiai nepritarti. Plėtojami gebėjimai naudotis neverbalinės komunikacijos priemonėmis. Mokomasi naudotis kalbėjimo ir klausymosi strategijomis, kompensavimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Organizuojant kalbėjimo ir klausymo veiklas, naudojamasi įvairiomis technologijomis (pvz., telefonu, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Išskiria klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją, išsiaiškina nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (A1.1.1).

Išsako klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsako savo nuomonę, bando ją pagrįsti, bet ne visada tai pavyksta (A1.2.1).

Išskiria klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją, ją grupuoja, pasiūlytu būdu išsiaiškina nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (A1.1.2).

Vertina klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsako savo požiūrį, iš dalies jį argumentuoja (A1.2.2).

Išskiria klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją, ją grupuoja, tinkamais būdais išsiaiškina nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (A1.1.3).

Vertina klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsako savo požiūrį, jį argumentuoja (A1.2.3).

Išskiria klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją, ją grupuoja, pasirenka tinkamiausius būdus nesuprastoms mintims, idėjoms, sąvokoms išsiaiškinti (A1.1.4).

Vertina klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą, išsako savo požiūrį, jį tinkamai argumentuoja, atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. Aptariami pasyvaus ir aktyvaus klausymo skirtumai. Pratinamasi tikslingai taikyti klausymo strategijas (nusiteikimas aktyviai klausytis, klausymo tikslo paisymas, informacijos pasižymėjimas). Mokomasi grupuoti informaciją (pvz., įdomi – neįdomi, žinoma – nežinoma, aiški – neaiški, priimtina – nepriimtina, palanki – nepalanki, naudinga – nenaudinga). Mokomasi suteikti ir gauti grįžtamąją klausymo informaciją, ieškoma būdų, kaip išsiaiškinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai). Nagrinėjami privačiojo ir viešojo kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Aptariamos tarmiško kalbėjimo situacijos. [...] [...] Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti verbalinės ir vizualinės kalbos sąsajas, tinkamai jas sieti kalbant. Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Aptariamos adresato sudominimo priemonės (pvz., citatos, patarlės, palyginimai, humoras) ir mokomasi jomis naudotis. [...]

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Stebimi ir aptariami įvairūs pristatymai, kalbos, diskusijos: apie ką yra kalbama (tema, potemės, teiginiai, argumentai), koks kalbėtojų ir klausytojų ryšys konkrečioje komunikacinėje situacijoje, kaip kalbama (struktūra, intonacija, gestai, žodynas, vaizdinės priemonės). Mokomasi tinkamai ir aktyviai dalyvauti diskusijoje, debatuose (išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę). Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. Mokomasi tinkamai pritarti, prieštarauti, susitarti. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Plėtojami aktyvaus klausymosi gebėjimai (klausymo tikslo paisymas, dėmesys žodžiams, kurie nukreipia į svarbią informaciją, pauzių reikšmė, pasižymėjimo svarba). Mokomasi tikslingai išskirti klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją ir numatyti jos naudojimo galimybes. Mokomasi atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, pajuokiamas, ironiškas), neutralią ir emociškai nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, sušukimus, pakartojimus; aiškinamasi jų paskirtis. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti vizualinės ir verbalinės kalbos sąsajas. [...] 

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuodami ir kurdami sakytinius tekstus, mokiniai plėtoja teksto kaip vientisos struktūros supratimą: mokosi įžangą sieti su dėstymu, dėstymą – su pabaiga, baigdami apibendrinti visą tekstą. Mokiniai nagrinėja ir mokosi kurti įvairius tekstus. Toliau plėtojami pasakojimo, aprašymo, aiškinimo kūrimo gebėjimai. Daugiausia dėmesio skiriama argumentavimui. Nagrinėjami šio pobūdžio tekstai. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama mokymosi kalbėti ir klausytis prasmingumas ir nauda kiekvienam asmeniškai, bendruomenei, visuomenei, tautai. Aiškinamasi, kaip technologijos bei žiniasklaida veikia kalbos vartojimą ir bendravimo formas. Mokomasi suprasti tekstų (pvz., reklamos) daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai potekste išreiškiamas vertybes, skirti adresato ir adresanto interesus, kritiškai vertinti pranešimą. Mokomasi pažinti save kaip klausytoją ir kalbėtoją, įžvelgti savo pranašumus ir trūkumus, siekti tobulinti savo gebėjimus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai, kiti suaugusieji) ir komunikavimo situaciją. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką, kalbėdamas įprastoje aplinkoje pažįstamiems adresatams; laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.1).

–  (A2.3.1)

Tiksliai, aiškiai informuoja, išsamiai apibūdina įvairius objektus, paaiškina nesudėtingą procesą (A2.4.1).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir vienu nurodytu šaltiniu (A2.5.1).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, ją paaiškina ir pagrindžia, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.2).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ar neoficiali). Pasirenka tinkamą kalbinę raišką, kalbėdamas viešai pažįstamiems adresatams; laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.2).

– (A2.3.2)

Tiksliai, aiškiai informuoja, nuosekliai, išsamiai apibūdina įvairius objektus, palygina du objektus, paaiškina procesą (A2.4.2).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir kitais pasiūlytais šaltiniais (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja, tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ar neoficiali). Pasirenka tinkamą kalbinę raišką; laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.3).

– (A2.3.3)

Tiksliai, aiškiai informuoja, nuosekliai, dalykiškai apibūdina įvairius objektus, palygina keletą objektų, paaiškina procesą (A2.4.3).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir kitais šaltiniais (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja, kelia problemas, svarsto, tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Tinkamai bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.4).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (jaunesni, bendraamžiai, suaugusieji) ir komunikavimo situaciją (oficiali ar neoficiali). Tikslingai pasirenka tinkamą kalbinę raišką; laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.4).

– (A2.3.4)

Tiksliai, aiškiai informuoja, nuosekliai, dalykiškai apibūdina įvairius objektus, palygina keletą objektų laikydamasis pasirinktų aspektų, paaiškina procesus, procesus, reiškinius (A2.4.4).

Išsako savo nuomonę, vertina, argumentuoja remdamasis patirtimi ir kitais pasirinktais šaltiniais (A2.5.4).

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aptariami pasyvaus ir aktyvaus klausymo skirtumai. Pratinamasi tikslingai taikyti klausymo strategijas (nusiteikimas aktyviai klausytis, klausymo tikslo paisymas, informacijos pasižymėjimas). Mokomasi grupuoti informaciją (pvz., įdomi – neįdomi, žinoma – nežinoma, aiški – neaiški, priimtina – nepriimtina, palanki – nepalanki, naudinga – nenaudinga). Mokomasi suteikti ir gauti grįžtamąją klausymo informaciją, ieškoma būdų, kaip išsiaiškinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai). Nagrinėjami privačiojo ir viešojo kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Aptariamos tarmiško kalbėjimo situacijos. Kalbama, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Mokiniai skatinami verbalizuoti savo idėjas ir jomis dalytis su kitais. Mokomasi inicijuoti pokalbį ir jį plėtoti. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti verbalinės ir vizualinės kalbos sąsajas, tinkamai jas sieti kalbant. Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Aptariamos adresato sudominimo priemonės (pvz., citatos, patarlės, palyginimai, humoras) ir mokomasi jomis naudotis. Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Analizuojant ir kuriant sakytinius tekstus, mokomasi sieti atskiras teksto dalis, laikytis trinarės teksto struktūros (įžanga, dėstymas, pabaiga). Toliau plėtojami pasakojimo, aprašymo, aiškinimo kūrimo gebėjimai. Nagrinėjami įvairūs tekstai, mokomasi skirti aiškinimą ir argumentavimą, paaiškinti sąvokas, reiškinius, įvykius, mokinių atliekamus tyrimus, pateikti instrukcijas. Kalbama tiesiogiai ir (ar) pasitelkiamos informacinės technologijos (pvz., vaizdo, garso įrašai, vaizdo konferencijos). Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, papasakoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar kt.), sako trumpas kalbas. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pristatymai, kalbos, diskusijos: apie ką yra kalbama (tema, potemės, teiginiai, argumentai), koks kalbėtojų ir klausytojų ryšys konkrečioje komunikacinėje situacijoje, kaip kalbama (struktūra, intonacija, gestai, žodynas, vaizdinės priemonės). Mokomasi tinkamai ir aktyviai dalyvauti diskusijoje, debatuose (išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę). Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. Mokomasi tinkamai pritarti, prieštarauti, susitarti. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aptariama mokymosi kalbėti ir klausytis prasmingumas ir nauda kiekvienam asmeniškai, bendruomenei. Mokomasi dalytis patirtimi, mokytis iš kitų, išklausyti kitą, gerbti jo nuomonę, jausti atsakomybę už savo pasakymų tikrumą, tikslumą. Aiškinamasi, kaip technologijos veikia bendravimo formas. Mokomasi suprasti tekstų (pvz., reklamos) daromą poveikį.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokomasi atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, pajuokiamas, ironiškas), neutralią ir emociškai nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, sušukimus, pakartojimus; aiškinamasi jų paskirtis. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti vizualinės ir verbalinės kalbos sąsajas. Kalbama, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, dalytis informacija ir patirtimi, reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Mokomasi naudotis veiksmingomis dialogo ir diskusijų strategijomis įvairiuose formaliuose ir neoficialiuose kontekstuose (įtraukiant ir tarmišką kalbėjimą, jeigu turi tarmę). Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi prasmingai naudotis adresato sudominimo priemonėmis (spausdintais, vaizdiniais ir garso elementais). Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas, pasirinkti raišką, kuri atitiktų adresato poreikius, išmanyti strategijas, kaip elgtis suklydus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas, mokomasi vartoti konkrečiąją leksiką, tiksliai informuojant, o abstrakčiąją – apibendrinant.

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuodami ir kurdami sakytinius tekstus, mokiniai plėtoja teksto kaip vientisos struktūros supratimą: mokosi įžangą sieti su dėstymu, dėstymą – su pabaiga, baigdami apibendrinti visą tekstą. Mokiniai nagrinėja ir mokosi kurti įvairius tekstus. Toliau plėtojami pasakojimo, aprašymo, aiškinimo kūrimo gebėjimai. Daugiausia dėmesio skiriama argumentavimui. Nagrinėjami šio pobūdžio tekstai. Mokomasi kurti nesudėtingos struktūros (tezė, argumentai, kontrargumentai, išvada) tekstus, kalbama tiesiogiai ir (ar) pasitelkiamos informacinės technologijos (pvz., vaizdo, garso, įrašai, vaizdo konferencijos). Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, papasakoja, pristato), sako kalbas bendraamžiams, jaunesniems, vyresniems adresatams, mokosi planuoti pranešimą, kurti logiškos struktūros pateiktį pateikčių rengykle ir ją demonstruoti, komentuoti. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokomasi tinkamai ir aktyviai dalyvauti diskusijoje, debatuose (aiškiai suprasti savo kaip klausytojo ir kalbėtojo vaidmenį, išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę, apibendrinti). Prisimenamos ginčo taisyklės, mokomasi ginti savo požiūrį, nepažeidžiant kitų ir savo paties orumo, kurti teigiamus tarpusavio santykius, susitarti. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Aptariama mokymosi kalbėti ir klausytis prasmingumas ir nauda kiekvienam asmeniškai, bendruomenei, visuomenei, tautai. Aiškinamasi, kaip technologijos bei žiniasklaida veikia kalbos vartojimą ir bendravimo formas. Mokomasi suprasti tekstų (pvz., reklamos) daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai potekste išreiškiamas vertybes, skirti adresato ir adresanto interesus, kritiškai vertinti pranešimą. Mokomasi pažinti save kaip klausytoją ir kalbėtoją, įžvelgti savo pranašumus ir trūkumus, siekti tobulinti savo gebėjimus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Iš dalies laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.1.1).

Turtina savo kalbą naujomis kalbinės raiškos priemonėmis (palyginimais, citatomis, metaforomis, metonimijomis ir kt.) ir jas vartoja (A3.2.1).

Daugeliu atvejų laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.1.2).

Turtina savo kalbą naujomis kalbinės raiškos priemonėmis (palyginimais, citatomis, metaforomis, metonimijomis ir kt.) ir daugeliu atvejų tinkamai jas vartoja (A3.2.2).

Laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.1.3).

Turtina savo kalbą naujomis kalbinės raiškos priemonėmis (palyginimais, citatomis, metaforomis, metonimijomis ir kt.) ir tinkamai jas vartoja (A3.2.3).

Laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Rengdamasis kalbėti nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį ir tikslą (A3.1.4).

Tikslingai ir savarankiškai turtina savo kalbą naujomis kalbinės raiškos priemonėmis (palyginimais, citatomis, metaforomis, metonimijomis ir kt.) ir tinkamai jas vartoja (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokomasi įžvelgti verbalinės ir vizualinės kalbos sąsajas, tinkamai jas sieti kalbant. Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Aptariamos adresato sudominimo priemonės (pvz., citatos, patarlės, palyginimai, humoras) ir mokomasi jomis naudotis. Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

[...] Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, papasakoja, pristato skaitytą knygą, matytą filmą, spektaklį, koncertą ar kt.), sako trumpas kalbas. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pristatymai, kalbos, diskusijos: apie ką yra kalbama (tema, potemės, teiginiai, argumentai), koks kalbėtojų ir klausytojų ryšys konkrečioje komunikacinėje situacijoje, kaip kalbama (struktūra, intonacija, gestai, žodynas, vaizdinės priemonės). Mokomasi tinkamai ir aktyviai dalyvauti diskusijoje, debatuose (išskirti objektą, reikšti ir pagrįsti nuomonę). Aptariamas ginčas, jo taisyklės, ieškoma kiekvieno kalbėtojo nuomonę pagrindžiančių įrodymų. Mokomasi tinkamai pritarti, prieštarauti, susitarti. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas, mokomasi vartoti konkrečiąją leksiką, tiksliai informuojant, o abstrakčiąją – apibendrinant.

Teksto pobūdis ir struktūra. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

[...] Mokiniai tobulina monologinio kalbėjimo gebėjimus (pvz., informuoja, papasakoja, pristato), sako kalbas bendraamžiams, jaunesniems, vyresniems adresatams, mokosi planuoti pranešimą, kurti logiškos struktūros pateiktį pateikčių rengykle ir ją demonstruoti, komentuoti. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. 

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija išsiaiškina, kas pasisekė, kas – ne, kodėl, ką ir kaip reikėtų patobulinti; mokytojo padedamas numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: pasižymi informaciją, išskiria reikšminius žodžius, klausia (A4.2.1).

Pasirenka tinkamas pasirengimo kalbėti ir kalbėjimo strategijas iš pasiūlytųjų (A4.3.1).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti; konsultuodamasis su mokytoju numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: pasižymi reikšmingą informaciją. Išklausęs kalbą, pateikia kalbėtojui klausimų, prašydamas patikslinti, paaiškinti (A4.2.2).

Pasirenka tinkamiausias pasirengimo kalbėti ir kalbėjimo strategijas iš pasiūlytųjų (A4.3.2).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: pasižymi reikšmingą informaciją. Išklausęs kalbą, pateikia kalbėtojui klausimų, prašydamas patikslinti, paaiškinti; plėtoja pokalbį (A4.2.3).

Pasirenka ir derina tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.3).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį, pasižymi reikšmingą informaciją, užsirašo svarbiausius teiginius. Išklausęs kalbą, pateikia kalbėtojui klausimų, prašydamas patikslinti, paaiškinti; plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Tikslingai pasirenka ir derina tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymo veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aptariami pasyvaus ir aktyvaus klausymo skirtumai. Pratinamasi tikslingai taikyti klausymo strategijas (nusiteikimas aktyviai klausytis, klausymo tikslo paisymas, informacijos pasižymėjimas). Mokomasi grupuoti informaciją (pvz., įdomi – neįdomi, žinoma – nežinoma, aiški – neaiški, priimtina – nepriimtina, palanki – nepalanki, naudinga – nenaudinga). Mokomasi suteikti ir gauti grįžtamąją klausymo informaciją, ieškoma būdų, kaip išsiaiškinti nesuprastas mintis, idėjas, sąvokas (tikslinamieji, aiškinamieji klausimai, komentarai). Nagrinėjami privačiojo ir viešojo kalbėjimo panašumai ir skirtumai. Aptariamos tarmiško kalbėjimo situacijos. Kalbama, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Mokiniai skatinami verbalizuoti savo idėjas ir jomis dalytis su kitais. Mokomasi inicijuoti pokalbį ir jį plėtoti. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti verbalinės ir vizualinės kalbos sąsajas, tinkamai jas sieti kalbant. Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Aptariamos adresato sudominimo priemonės (pvz., citatos, patarlės, palyginimai, humoras) ir mokomasi jomis naudotis. Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai, naudojamasi įvairiomis komunikavimo situacijomis ar jos imituojamos (pvz., tinklalaidės, vaizdo konferencijos, radijo ar televizijos laidos).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Plėtojami aktyvaus klausymosi gebėjimai (klausymo tikslo paisymas, dėmesys žodžiams, kurie nukreipia į svarbią informaciją, pauzių reikšmė, pasižymėjimo svarba). Mokomasi tikslingai išskirti klausymosi tikslo atžvilgiu svarbią informaciją ir numatyti jos naudojimo galimybes. Mokomasi atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, pajuokiamas, ironiškas), neutralią ir emociškai nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, sušukimus, pakartojimus; aiškinamasi jų paskirtis. Aptariamas ir vertinamas įvairus kalbėjimas: tiesioginis (pačių mokinių, jų draugų, artimųjų, nepažįstamų asmenų) ir iš garso, vaizdo įrašų. Mokomasi įžvelgti vizualinės ir verbalinės kalbos sąsajas. Kalbama, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, dalytis informacija ir patirtimi, reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Mokomasi naudotis veiksmingomis dialogo ir diskusijų strategijomis įvairiuose formaliuose ir neoficialiuose kontekstuose (įtraukiant ir tarmišką kalbėjimą, jeigu turi tarmę). Prisimenamos pagrindinės kalbos etiketo taisyklės ir mokomasi jų laikytis. Mokomasi prasmingai naudotis adresato sudominimo priemonėmis (spausdintais, vaizdiniais ir garso elementais). Mokomasi pasirinkti tinkamas klausymo ir kalbėjimo strategijas, pasirinkti raišką, kuri atitiktų adresato poreikius, išmanyti strategijas, kaip elgtis suklydus. [...]

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsako į klausimus apie įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų tiesiogiai pasakytus turinio dalykus (esmę ir detales, pagrindinę mintį, keliamas problemos, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus) (A1.1.1).

Vertina klausomo teksto turinį ir raišką bei kalbėjimo kultūrą: išsako savo požiūrį, jį argumentuoja (A1.2.1).

Aptaria įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinį (esmę ir detales, pagrindinę mintį, keliamas problemos, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus), naudodamasis pagalba paaiškina tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (A1.1.2).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėjimo kultūrą atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.2).

Aptaria įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinį (esmę ir detales, pagrindinę mintį, keliamas problemos, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus), paaiškina tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (A1.1.3).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, adresatui daromą poveikį (A1.2.3).

Analizuoja ir interpretuoja įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinį (esmę ir detales, pagrindinę mintį, keliamas problemos, reiškiamus požiūrius, pateikiamus argumentus), paaiškina tiesioginę ir perkeltinę reikšmę (A1.1.4).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, naudojamas priemones, adresatui daromą poveikį (A1.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aptariamas įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (tematika, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėtojų intencijas, adresatui daromą poveikį, būdus, kaip autorius siekia savo tikslų, atpažinti ironiją, sarkazmą, paslėptas užuominas. Aptariama, kaip klausymo strategijų pasirinkimas priklauso nuo klausymosi tikslų, mokomasi tikslingai pasirinkti klausymo strategijas. [...]

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos)klasė

Analizuodami ir kurdami sakytinius tekstus, mokiniai plėtoja teksto kaip vientisos struktūros supratimą. Ypač daug dėmesio skiriama tekstui kaip visumai komponuoti, aiškinamiesiems ir argumentuojamiesiems tekstams. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aptariama, kaip kalbėjimas ir klausymas padeda suprasti ir paaiškinti socialinius, kultūrinius ir mokslo dalykus, mokytis ir apmąstyti savo mokymąsi. Mokiniai aptaria, kokį poveikį bendravimo sėkmei turi klausytojų socialinis ir kultūrinis kontekstas ir patirtis. Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamas vertybes ir stereotipus, atpažinti manipuliacijas, skirti adresato ir adresanto interesus.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Klausomasi įvairiais tikslais (pvz., apžvelgti, komentuoti, įtikinti, pasveikinti, linksminti, juokinti ir pan.) sakomų tekstų, aptariama, kaip jų ypatybės ir naudojamos priemonės padeda siekti numatytų tikslų. Gilinamas supratimas apie tekstą kaip apie vientisą struktūrą. Ypač daug dėmesio skiriama argumentuojamiesiems tekstams. [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aptariama įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (esmė ir detalės, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai) ir prasmė (tiesioginė ir perkeltinė). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, atpažinti netiesiogiai išreikštas intencijas, pasitikrinti pateikiamos informacijos patikimumą. Plėtojami ir gilinami kalbėjimo, atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją, gebėjimai. Planuojami, repetuojami pristatymai, sakomos kalbos, laikomasi viešojo bendravimo etikos reikalavimų. Mokiniai mokosi naudotis priemonėmis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją). Aiškinamasi garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi aktyviai dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėti aiškiai, nuosekliai ir pakankamai ilgai, apibendrinti alternatyvius požiūrius į problemą. Mokomasi vadovauti diskusijai, ją apibendrinti. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. [...]

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kalbėjimo ir klausymo veiklos grindžiamos sąmoningu pažinimu (žiniomis apie komunikacijos procesus), komunikavimo proceso logikos supratimu. Aptariama kalbėjimo ir klausymo, bendravimo gebėjimų įtaka įvairioms žmogaus gyvenimo sritims (pvz., karjerai, pomėgiams). Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Toliau mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamą šališkumą, atpažinti ir vertinti manipuliacijas ir propagandą, skirti adresato ir adresanto interesus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, klausia, atsako, reiškia savo nuomonę, ją paaiškina ir pagrindžia, tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.1).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (pažįstami ir nepažįstami žmonės), ir komunikavimo situaciją (oficiali ir neoficiali). Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.1).

– (A2.3.1)

Tiksliai, aiškiai informuoja, analizuoja procesus, reiškinius. Iš dalies laikydamasis numatytų kriterijų pristato objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą) (A2.4.1).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius, bet gerai pažįstamus dalykus, vertina, argumentuoja remdamasis pasiūlytais šaltiniais (A2.5.1).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, prieštarauja, argumentuoja, tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.2).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (pažįstami ir nepažįstami žmonės), dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), tinkamai pasirenka raiškos priemones, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.2).

– (A2.3.2)

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina sąvokas, analizuoja procesus, reiškinius. Daugeliu atvejų laikydamasis numatytų kriterijų pristato objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą) (A2.4.2).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius žinomus dalykus, vertina, argumentuoja remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose (ir viešuose) pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, prieštarauja. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.3).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (pažįstami ir nepažįstami žmonės), dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), tikslingai pasirenka raiškos priemones, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.3).

– (A.2.3.3)

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina sąvokas, analizuoja procesus, reiškinius. Laikydamasis numatytų kriterijų pristato objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą) (A2.4.3).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose (ir viešuose) pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Tinkamai bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.4).

Klausydamas ir kalbėdamas atsižvelgia į adresatą (pažįstami ir nepažįstami žmonės), dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), tikslingai pasirenka adresatui tinkantį teksto turinį ir raiškos priemones, laikosi kalbos etiketo reikalavimų (A2.2.4).

– (A2.3.4)

Tiksliai, aiškiai informuoja, paaiškina sąvokas, analizuoja procesus, reiškinius. Laikydamasis numatytų kriterijų pristato objektą ar veiklą (pvz., knygą, projektą), pasako kalbą (A2.4.4).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja, polemizuoja remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.4).

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...]  Mokiniai kuria sakytinius aiškinamuosius tekstus, kurių struktūra pagrįsta loginiais ryšiais (klausimas – atsakymas, teiginys – pavyzdys, priežastis – padarinys, problema – sprendimas, lyginimas). Mokiniai kuria argumentuojamuosius tekstus (pristatymus, kalbas): formuluoja tezę, pagrindinius teiginius, parenka tinkamus argumentus. Atsižvelgdami į kalbėjimo tikslą, siekdami įtaigumo, mokiniai mokosi derinti įvairių tekstų elementus (pvz., į argumentavimą pagrįstai įterpti pasakojimo ar aprašymo elementų). Aptariami pagrindiniai interviu aspektai (klausimų formulavimas, bendravimo etika, apibendrinimas), mokomasi pasirengti ir imti interviu. Mokomasi pristatyti informaciją, atliktą veiklą. Aptariami pristatymo reikalavimai, planuojama, numatomos pristatymo formos ir priemonės, mokomasi derinti žodines ir nežodines raiškos priemones. Mokomasi pasirengti viešajai kalbai: pasirinkti temą, numatyti tikslus, rinkti medžiagą (išrašai, interviu). Mokomasi komponuoti kalbą (įžanga, pagrindinė mintis, teiginių dėstymo tvarka, apibendrinimas). Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokomasi vadovauti diskusijai, pristatyti kalbėtoją. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai (pvz., garso ar vaizdo įrašas) sakytiniai tekstai.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokiniai aptaria, kokį poveikį bendravimo sėkmei turi klausytojų socialinis ir kultūrinis kontekstas ir patirtis. Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamas vertybes ir stereotipus, atpažinti manipuliacijas, skirti adresato ir adresanto interesus.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aptariamas įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (tematika, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, kalbėtojų intencijas, adresatui daromą poveikį, būdus, kaip autorius siekia savo tikslų, atpažinti ironiją, sarkazmą, paslėptas užuominas. Aptariama, kaip klausymo strategijų pasirinkimas priklauso nuo klausymosi tikslų, mokomasi tikslingai pasirinkti klausymo strategijas. Kalbama viešai, atsižvelgiant į tikslą: informuoti, sudominti, paaiškinti, įtikinti. Aptariami viešojo kalbėjimo ypatumai. Planuojami, repetuojami pristatymai, mokomasi sakyti informacines kalbas. Mokiniai mokosi naudotis strategijomis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją: paaiškina sąvokas, terminus, tikslingai sieja rodymą ir kalbėjimą (pvz., parengia pateiktį, svarbiausius dalykus užrašo lentoje, rodo plakatą, demonstruoja modelį, naudojasi garso ir vaizdo medžiaga ir pan.). Aptariamos tarmiško kalbėjimo galimybės, mokiniai tikslingai kalba tarmiškai (jeigu turi tarmę) tikrose ar įsivaizduojamose situacijose. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi dalyvauti dalykiniuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pasirengti ir imti interviu, vadovauti diskusijai. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, pasirinkti balso efektus, pvz., tonas, garsumas, aukštis ir tempas, numatant, kaip reaguos klausytojai ir kaip jie priims sakomas idėjas. Aptariamas bendravimo etiketas ir saugumas internetinėse pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kalbėjimo ir klausymo veiklos grindžiamos sąmoningu pažinimu (žiniomis apie komunikacijos procesus), komunikavimo proceso logikos supratimu. Aptariama kalbėjimo ir klausymo, bendravimo gebėjimų įtaka įvairioms žmogaus gyvenimo sritims (pvz., karjerai, pomėgiams). Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Toliau mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamą šališkumą, atpažinti ir vertinti manipuliacijas ir propagandą, skirti adresato ir adresanto interesus.

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aptariama įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (esmė ir detalės, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai) ir prasmė (tiesioginė ir perkeltinė). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, atpažinti netiesiogiai išreikštas intencijas, pasitikrinti pateikiamos informacijos patikimumą. Plėtojami ir gilinami kalbėjimo, atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją, gebėjimai. Planuojami, repetuojami pristatymai, sakomos kalbos, laikomasi viešojo bendravimo etikos reikalavimų. Mokiniai mokosi naudotis priemonėmis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją). Aiškinamasi garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi aktyviai dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėti aiškiai, nuosekliai ir pakankamai ilgai, apibendrinti alternatyvius požiūrius į problemą. Mokomasi vadovauti diskusijai, ją apibendrinti. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, aktyvinant savo ir klausytojų turimas žinias ir patirtį. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas, gilinamas supratimas apie intonacijos, pauzės, sakinio ritmo vaidmenį sakytinėje kalboje.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi parengti ir pristatyti įgytą patirtį, atliktą veiklą, tiriamąjį darbą. Prisimenami pristatymo reikalavimai, planuojamos (atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją) pristatymo formos ir priemonės, tikslingai derinamos žodinės ir nežodinės raiškos priemonės. Mokomasi pasirengti ir pasakyti viešąją kalbą (pvz., informacinę, proginę), laikantis jai būdingų reikalavimų. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokiniai dalyvauja porų, grupių, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės oficialiuose pristatymuose, diskusijose, debatuose, neformaliuose pokalbiuose, mokosi pateikti požiūrį, išklausyti kitų požiūrius, susitarti dėl pozicijos vienu ar kitu klausimu. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Daugeliu atvejų laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, taiko kalbos žinias, suprasdamas, kad kalbos taisyklingumas, pasirinktų žodžių tikslumas padeda klausytojui geriau suvokti prasmę. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.1.1).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir fragmentiškai jas vartoja (A3.2.1).

Daugeliu atvejų laikosi mokymosi turinyje numatytų kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai, ironiškai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.2).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir iš dalies tinkamai jas vartoja (A3.2.2).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai, ironiškai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.3).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir tinkamai jas vartoja (A3.2.3).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Tikslingai derina kalbėjimo intonaciją (pvz., iškilmingai, neutraliai, ironiškai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.4).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir tikslingai jas vartoja (A3.2.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, pasirinkti balso efektus, pvz., tonas, garsumas, aukštis ir tempas, numatant, kaip reaguos klausytojai ir kaip jie priims sakomas idėjas. Aptariamas bendravimo etiketas ir saugumas internetinėse pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aptariama, kaip kalbėjimas ir klausymas padeda suprasti ir paaiškinti socialinius, kultūrinius ir mokslo dalykus, mokytis ir apmąstyti savo mokymąsi. [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokiniai mokosi naudotis priemonėmis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją). Aiškinamasi garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi aktyviai dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėti aiškiai, nuosekliai ir pakankamai ilgai, apibendrinti alternatyvius požiūrius į problemą. Mokomasi vadovauti diskusijai, ją apibendrinti. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, aktyvinant savo ir klausytojų turimas žinias ir patirtį. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas, gilinamas supratimas apie intonacijos, pauzės, sakinio ritmo vaidmenį sakytinėje kalboje.

Kalbėjimo ir klausymo paskirtis ir svarba. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Kalbėjimo ir klausymo veiklos grindžiamos sąmoningu pažinimu (žiniomis apie komunikacijos procesus), komunikavimo proceso logikos supratimu. Aptariama kalbėjimo ir klausymo, bendravimo gebėjimų įtaka įvairioms žmogaus gyvenimo sritims (pvz., karjerai, pomėgiams). Analizuojami asmeninius ir grupinius interesus išreiškiantys pranešimai, mokomasi kritiškai vertinti. Toliau mokomasi suprasti tekstų daromą poveikį, atpažinti netiesiogiai išreiškiamą šališkumą, atpažinti ir vertinti manipuliacijas ir propagandą, skirti adresato ir adresanto interesus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: pasižymi reikšmingą informaciją. Išklausęs kalbą pateikia kalbėtojui klausimų, prašydamas patikslinti, paaiškinti; plėtoja pokalbį (A4.2.1).

Pasirenka tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.1).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir, mokytojo padedamas, išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama bei patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius; plėtoja pokalbį (A4.2.2).

Pasirenka ir derina tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.2).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama ir patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius; išklausęs kalbą atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.3).

Tikslingai naudojasi tinkamiausiomis pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijomis (A4.3.3).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama ir patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį; išklausęs kalbą atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas, kuria teigiamus tarpusavio santykius (A4.3.4).

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Aptariama, kaip klausymo strategijų pasirinkimas priklauso nuo klausymosi tikslų, mokomasi tikslingai pasirinkti klausymo strategijas. [...] Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, pasirinkti balso efektus, pvz., tonas, garsumas, aukštis ir tempas, numatant, kaip reaguos klausytojai ir kaip jie priims sakomas idėjas. Aptariamas bendravimo etiketas ir saugumas internetinėse pokalbių svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas.

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

[...] Atsižvelgdami į kalbėjimo tikslą, siekdami įtaigumo, mokiniai mokosi derinti įvairių tekstų elementus (pvz., į argumentavimą pagrįstai įterpti pasakojimo ar aprašymo elementų). Aptariami pagrindiniai interviu aspektai (klausimų formulavimas, bendravimo etika, apibendrinimas), mokomasi pasirengti ir imti interviu. Mokomasi pristatyti informaciją, atliktą veiklą. Aptariami pristatymo reikalavimai, planuojama, numatomos pristatymo formos ir priemonės, mokomasi derinti žodines ir nežodines raiškos priemones. Mokomasi pasirengti viešajai kalbai: pasirinkti temą, numatyti tikslus, rinkti medžiagą (išrašai, interviu). Mokomasi komponuoti kalbą (įžanga, pagrindinė mintis, teiginių dėstymo tvarka, apibendrinimas). Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokomasi vadovauti diskusijai, pristatyti kalbėtoją. [...]

Kalbėjimo ir klausymosi veiklos pobūdis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aptariama įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų turinys (esmė ir detalės, pagrindinė mintis, keliamos problemos, reiškiami požiūriai, pateikiami argumentai) ir prasmė (tiesioginė ir perkeltinė). Mokomasi argumentuotai vertinti klausomo teksto turinį ir raišką, atpažinti netiesiogiai išreikštas intencijas, pasitikrinti pateikiamos informacijos patikimumą. Plėtojami ir gilinami kalbėjimo, atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją, gebėjimai. Planuojami, repetuojami pristatymai, sakomos kalbos, laikomasi viešojo bendravimo etikos reikalavimų. Mokiniai mokosi naudotis priemonėmis, padedančiomis adresatui geriau suprasti informaciją, tikslingai suderinti vaizdą su sakomu tekstu (pvz., naudoti grafiką ir teksto animaciją). Aiškinamasi garso, vaizdo ir sakytinio teksto poveikio adresatui skirtumai. Mokomasi pasirinkti raiškos priemones konkretiems tikslams ir adresatams bei situacijoms, taip pat bendraujant elektroninėmis priemonėmis. Toliau ugdomi dialoginio kalbėjimo gebėjimai: mokomasi aktyviai dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, debatuose, vykstančiuose įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, kalbėti aiškiai, nuosekliai ir pakankamai ilgai, apibendrinti alternatyvius požiūrius į problemą. Mokomasi vadovauti diskusijai, ją apibendrinti. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose, debatuose, mokomasi efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti. Mokomasi tikslingai naudotis tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis, aktyvinant savo ir klausytojų turimas žinias ir patirtį. [...]

Teksto struktūra ir tekstų tipai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

[...] Mokiniai tobulina savo gebėjimus kurti argumentuojamuosius tekstus (pristatymus, kalbas): formuluoti tezę, pagrindinius teiginius, parinkti tinkamus argumentus, įrodymus, pavyzdžius. Mokomasi parengti ir pristatyti įgytą patirtį, atliktą veiklą, tiriamąjį darbą. Prisimenami pristatymo reikalavimai, planuojamos (atsižvelgiant į adresatą ir komunikavimo situaciją) pristatymo formos ir priemonės, tikslingai derinamos žodinės ir nežodinės raiškos priemonės. Mokomasi pasirengti ir pasakyti viešąją kalbą (pvz., informacinę, proginę), laikantis jai būdingų reikalavimų. Toliau plėtojami dialoginio kalbėjimo gebėjimai. Stebimi ir aptariami įvairūs pokalbiai, diskusijos, debatai. Mokiniai dalyvauja porų, grupių, klasės, mokyklos ir vietos bendruomenės oficialiuose pristatymuose, diskusijose, debatuose, neformaliuose pokalbiuose, mokosi pateikti požiūrį, išklausyti kitų požiūrius, susitarti dėl pozicijos vienu ar kitu klausimu. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrasis kursas

Analizuoja ir interpretuoja sakytinio teksto (monologo, dialogo ir polilogo) turinį remdamasis asmenine patirtimi, visuomeniniu, istoriniu kultūriniu kontekstu, paaiškina tiesioginę ir perkeltinę prasmę (A1.1.1).

Vertina klausomo teksto turinį, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, adresatui daromą poveikį; vertinimo išvadas pagrindžia tekstu (A1.2.1).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), paaiškina, kokią įtaką teksto prasmei daro teksto tikslų, turinio ir konteksto ryšys (A1.1.2).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, naudojamas priemones, adresatui daromą poveikį (A1.2.2).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei daro kalbos, teksto tikslų, konteksto ir adresato ryšys (A1.1.3).

Argumentuotai vertina idėjas ir požiūrius, įvairių tekstų struktūros, kalbos ir stilistikos panašumus ir skirtumus, kalbėjimo ir vaizdų poveikį adresatui (A1.2.3).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei turi kalbos, teksto tikslų, konteksto ir adresato ryšys. Palygina skirtingų žanrų tekstus turinio požiūriu (A1.1.4).

Argumentuotai vertina idėjas ir požiūrius, įvairių tekstų struktūros, kalbos ir stilistikos panašumus ir skirtumus, kalbėjimo ir vaizdų poveikį adresatui, adresanto santykį su adresatu (A1.2.4).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas turinys, santykis su adresatu. Mokomasi apibendrinti informaciją. Nagrinėjama verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška, mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi, kaip kalba, teksto struktūra ir komunikaciniai susitarimai padeda perduoti idėjas ir požiūrius, aptariami teksto struktūros, kalbos ir stilistikos panašumai ir skirtumai įvairių tipų tekstuose, vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Aiškinamasi, kaip kalbos ypatybės, teksto struktūros ir stilistiniai pasirinkimai formuoja požiūrius ir daro įtaką klausytojams; aptariamos ir vertinamos retorinės priemonės (pvz., akcentų, vaizdingos kalbos poveikis, pateikiant argumentą; požiūrio ir nuotaikos kūrimas, pasitelkiant humorą). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti tikslą ir kontekstą, poveikį klausytojams.

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos ir struktūros požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) konvencijas arba joms prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos traktuojmos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos ir pritaikomos žanrų ypatybės. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip prasmė keičiasi, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Išplėstinis kursas

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), paaiškina, kokią įtaką teksto prasmei daro kontekstas (A1.1.1).

Vertina klausomo teksto turinį, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, adresatui daromą poveikį, vertinimo išvadas pagrindžia tekstu (A1.2.1).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei daro kontekstas ir pasirinktas kalbos žanras (A1.1.2).

Argumentuotai vertina klausomo teksto turinį, kalbėjimo kultūrą, kalbėtojo intencijas, naudojamas priemones, adresatui daromą poveikį (A1.2.2).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei daro kontekstas, kalba ir pasirinktas kalbos žanras (A1.1.3).

Argumentuotai vertina idėjas ir požiūrius, įvairių tekstų struktūros, kalbos ir stilistikos panašumus ir skirtumus, kalbėjimo ir vaizdų poveikį adresatui (A1.2.3).

Analizuoja ir interpretuoja sakytinį tekstą (monologą, dialogą ir polilogą), atskleisdamas, kokią įtaką teksto prasmei turi kalbos, teksto, tikslo, konteksto ir adresato ryšys. Palygina skirtingų žanrų tekstus turinio požiūriu (A1.1.4).

Argumentuotai vertina idėjas ir požiūrius, įvairių tekstų struktūros, kalbos ir stilistikos panašumus ir skirtumus, kalbėjimo ir vaizdų poveikį adresatui, adresanto santykį su adresatu (A1.2.4).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas jų turinys, įtaigumas, argumentų kokybė, santykis su adresatu. Mokomasi vertinti informacijos patikimumą. Nagrinėjamos verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška; mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Tyrinėjama, kaip kiekvienas tekstas yra susijęs su konkrečiu kontekstu ar kontekstais, lyginami netiesiogiai perteikiamų prasmių sukūrimo ir klausymosi kontekstai. Aptariama, kokią įtaką sakytiniams tekstams (ir mokinių kuriamiems) turi asmeninis, socialinis ir kultūrinis kontekstas. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi santykis tarp tikslo ir konteksto, analizuojama stilius ir struktūra, vertinami skirtingų tekstų panašumai ir skirtumai (pvz., informacinių ir reklamos, pramoginių ir debatų), vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Nagrinėjama ir vertinama verbalinių ir neverbalinių pasirinkimų įtaka, formuojant savo ir kitų požiūrį, perteikiant idėjas ir nuomones (pvz., kaip skirtingai apie įvykius pranešama žiniasklaidoje), pristatant dalykus, į kuriuos požiūriai keičiasi, bėgant laikui. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti reiškiamas vertybes ir nuostatas, idėjų ir požiūrių pristatymo efektyvumą, aiškinantis, kaip ir kodėl tekstai suskirsto klausytojus į tam tikras grupes (pvz., į pritariančius, abejojančius ir nepritarančius).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai ir jų kontekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos, struktūros ir stilistikos požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, valstybinės šventės proginės kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) įprastus bruožus arba jiems prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos, sąvokos traktuojamos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Mokomasi užginčyti, parodijuoti tam tikrus žanrų bruožus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos yra pritaikomos žanrų ypatybės. Aptariama, kaip nuo žanro priklauso klausytojų lūkesčiai ir koks galimas poveikis, kai tie lūkesčiai yra patenkinami arba nepatenkinami. Analizuojami būdai, kuriais kuriami prasmės atspalviai. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius). Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą. Daugiau dėmesio skiriama individualumo raiškai (stilius, išsakomi požiūriai, niuansuota kalba). Mokomasi pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus, apibendrinti idėjas ir požiūrius. Mokomasi susieti tezę ir ją pagrindžiančias mintis. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis, mokomasi remtis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrasis kursas

Kalba monologu, aktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, Naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.1).

Atsižvelgia į adresatą, dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), pasirenka adresatui tinkančias raiškos priemones (A2.2.1).

– (A2.3.1).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia pristatymus, sako informacines kalbas visuomenės gyvenimo temomis, pateikia tinkamų pavyzdžių (A2.4.1).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja, remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.1).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, tinkamai reiškia savo požiūrį. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.2).

Atsižvelgia į adresatą, dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), pasirenka adresatui tinkantį teksto turinį ir raiškos priemones (A2.2.2).

– (A2.3.2).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia aiškius pristatymus, sako informacines kalbas visuomenės gyvenimo temomis, teiginius paremia tinkamais pavyzdžiais (A2.4.2).

Sako aiškias įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo temomis, teiginius pagrindžia argumentais ir pavyzdžiais, remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pradeda, plėtoja ir apibendrina pokalbį, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.3).

Tikslingai pasirenka konkrečioje komunikavimo situacijoje adresatui tinkantį teksto turinį, medžiagos išdėstymo principą ir priemones, prisitaiko prie auditorijos poreikių (A2.2.3).

– (A.2.3.3).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia aiškius ir tikslingus pristatymus, sako tinkamos struktūros informacines kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius paremia tinkamais pavyzdžiais (A2.4.3).

Sako aiškias, tinkamos struktūros įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius pagrindžia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, polemizuoja, remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pradeda, plėtoja ir apibendrina pokalbį, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Naudoja būdus ir priemones, tinkamus skirtingų žanrų tekstams. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.4).

Tikslingai pasirenka konkrečioje komunikavimo situacijoje adresatui tinkantį teksto turinį, medžiagos išdėstymo principą, teiginių išdėstymo tvarką ir priemones, prisitaiko prie auditorijos poreikių ir reakcijų (A2.2.4).

– (A2.3.4).

Laikydamasis numatytų kriterijų, minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų ir žanro reikalavimų rengia pristatymus, sako kalbas (A2.4.4).

Sako aiškias, tinkamos struktūros įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius pagrindžia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, polemizuoja, tikslingai remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi pasirinkti tinkamą turinį, formą, stilių ir toną įvairiems tikslams ir adresatams realioje ir įsivaizduojamoje aplinkoje. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokiniai pratinasi naudotis įvairiomis technologijomis, derinti sakytinius, vaizdinius ir rašytinius elementus. Mokomasi formuluoti teiginius ir išvadas, pateikti įrodymais (pvz., patirtimi, duomenimis, citatomis ir kt.) pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis, perfrazuoti kitų mintis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai (informaciniai, apeliaciniai, emociniai). Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą (pvz., pranešimą, diskusiją, interviu ar kt.), atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją ir kontekstą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Išplėstinis kursas

Kalba monologu, aktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, svarsto, argumentuoja, Naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.1).

Atsižvelgia į adresatą, dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), pasirenka adresatui tinkančias raiškos priemones (A2.2.1).

– (A2.3.1)

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia pristatymus, sako informacines kalbas visuomenės gyvenimo temomis, pateikia tinkamų pavyzdžių (A2.4.1).

Išsako savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertina, argumentuoja, remdamasis įvairiais šaltiniais (A2.5.1).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, klausia, atsako, kelia problemas, tinkamai reiškia savo požiūrį. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.2).

Atsižvelgia į adresatą, dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose (tiesioginėse ir virtualiose), pasirenka adresatui tinkantį teksto turinį ir raiškos priemones (A2.2.2).

– (A2.3.2).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia aiškius pristatymus, sako informacines kalbas visuomenės gyvenimo temomis, teiginius paremia tinkamais pavyzdžiais (A2.4.2).

Sako aiškias įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo temomis, teiginius pagrindžia argumentais ir pavyzdžiais, remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.2).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pradeda, plėtoja ir apibendrina pokalbį, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.3).

Tikslingai pasirenka konkrečioje komunikavimo situacijoje adresatui tinkantį teksto turinį, medžiagos išdėstymo principą ir priemones, prisitaiko prie auditorijos poreikių (A2.2.3).

– (A.2.3.3).

Laikydamasis numatytų kriterijų rengia aiškius ir tikslingus pristatymus, sako tinkamos struktūros informacines kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius paremia tinkamais pavyzdžiais (A2.4.3).

Sako aiškias, tinkamos struktūros įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius pagrindžia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, polemizuoja, remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.3).

Tikslingai kalba monologu, konstruktyviai dalyvauja įvairiuose pokalbiuose, diskusijose, debatuose, pradeda, plėtoja ir apibendrina pokalbį, tinkamai reiškia argumentuotą pritarimą ar prieštaravimą ir kritiką, naudoja būdus ir priemones, tinkamus skirtingų žanrų tekstams. Bendrauja tiesiogiai ir virtualiai (A2.1.4).

Tikslingai pasirenka konkrečioje komunikavimo situacijoje adresatui tinkantį teksto turinį, medžiagos išdėstymo principą, teiginių išdėstymo tvarką ir priemones, prisitaiko prie auditorijos poreikių ir reakcijų (A2.2.4).

– (A2.3.4).

Laikydamasis numatytų kriterijų, minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų ir žanro reikalavimų, rengia pristatymus, sako kalbas (A2.4.4).

Sako aiškias, tinkamos struktūros įtikinimo kalbas visuomenės gyvenimo ar kultūros temomis, teiginius pagrindžia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, polemizuoja, tikslingai remiasi įvairiais šaltiniais (A2.5.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi tikslingai pasirinkti verbalinę ir neverbalinę raišką įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams, įsivaizduojamoms ar tikroms komunikavimo situacijoms. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Eksperimentuojama su tekstų struktūra, kalbine raiška, garso ir vaizdo, technologijų pasirinkimu. Mokomasi formuluoti teiginius, klausimus, problemas ir išvadas, pateikti įrodymais pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir pan. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai (informaciniai, apeliaciniai, emociniai). Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą (pvz., pranešimą, diskusiją, interviu ar kt.), atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją ir kontekstą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrasis kursas

Daugeliu atvejų laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.1).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis, jas vartoja (A3.2.1).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.2).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis, jas vartoja (A3.2.2).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų (A3.1.3).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis, tinkamai jas vartoja (A3.2.3).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų ir išlaiko stiliaus vientisumą (A3.1.4).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis, kūrybiškai jas vartoja (A3.2.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi pasirinkti tinkamą turinį, formą, stilių ir toną įvairiems tikslams ir adresatams realioje ir įsivaizduojamoje aplinkoje. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokiniai pratinasi naudotis įvairiomis technologijomis, derinti sakytinius, vaizdinius ir rašytinius elementus. Mokomasi formuluoti teiginius ir išvadas, pateikti įrodymais (pvz., patirtimi, duomenimis, citatomis ir kt.) pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis, perfrazuoti kitų mintis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas turinys, santykis su adresatu. Mokomasi apibendrinti informaciją. Nagrinėjama verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška, mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi, kaip kalba, teksto struktūra ir komunikaciniai susitarimai padeda perduoti idėjas ir požiūrius, aptariami teksto struktūros, kalbos ir stilistikos panašumai ir skirtumai įvairių tipų tekstuose, vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Aiškinamasi, kaip kalbos ypatybės, teksto struktūros ir stilistiniai pasirinkimai formuoja požiūrius ir daro įtaką klausytojams; aptariamos ir vertinamos retorinės priemonės (pvz., akcentų, vaizdingos kalbos poveikis, pateikiant argumentą; požiūrio ir nuotaikos kūrimas, pasitelkiant humorą). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti tikslą ir kontekstą, poveikį klausytojams.

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai (informaciniai, apeliaciniai, emociniai). Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą (pvz., pranešimą, diskusiją, interviu ar kt.), atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją ir kontekstą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos ir struktūros požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) konvencijas arba joms prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos traktuojmos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos ir pritaikomos žanrų ypatybės. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip prasmė keičiasi, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Išplėstinis kursas

Daugeliu atvejų laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.1).

Remdamasis skaitoma literatūra ir sektinais viešojo diskurso pavyzdžiais, turtina savo kalbą leksinėmis, sintaksinėmis ir fonetinėmis stiliaus figūromis ir jas vartoja (A3.2.1).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Kalba tinkama intonacija, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.1.2).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais, turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis ir jas vartoja (A3.2.2).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką, siekdamas komunikavimo tikslų; paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų (A3.1.3).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais, turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis ir tinkamai jas vartoja (A3.2.3).

Laikosi bendrinės lietuvių kalbos normų, nežinomus atvejus pasitikrina žodynuose, žinynuose. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką, siekdamas komunikavimo tikslų; paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų ir išlaiko stiliaus vientisumą (A3.1.4).

Remdamasis geriausiais retorikos, literatūros pavyzdžiais, turtina savo kalbą įvairiomis kalbinės raiškos priemonėmis ir kūrybiškai jas vartoja (A3.2.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi tikslingai pasirinkti verbalinę ir neverbalinę raišką įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams, įsivaizduojamoms ar tikroms komunikavimo situacijoms. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Eksperimentuojama su tekstų struktūra, kalbine raiška, garso ir vaizdo, technologijų pasirinkimu. Mokomasi formuluoti teiginius, klausimus, problemas ir išvadas, pateikti įrodymais pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir pan. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas jų turinys, įtaigumas, argumentų kokybė, santykis su adresatu. Mokomasi vertinti informacijos patikimumą. Nagrinėjamos verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška; mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Tyrinėjama, kaip kiekvienas tekstas yra susijęs su konkrečiu kontekstu ar kontekstais, lyginami netiesiogiai perteikiamų prasmių sukūrimo ir klausymosi kontekstai. Aptariama, kokią įtaką sakytiniams tekstams (ir mokinių kuriamiems) turi asmeninis, socialinis ir kultūrinis kontekstas. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi santykis tarp tikslo ir konteksto, analizuojama stilius ir struktūra, vertinami skirtingų tekstų panašumai ir skirtumai (pvz., informacinių ir reklamos, pramoginių ir debatų), vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Nagrinėjama ir vertinama verbalinių ir neverbalinių pasirinkimų įtaka, formuojant savo ir kitų požiūrį, perteikiant idėjas ir nuomones (pvz., kaip skirtingai apie įvykius pranešama žiniasklaidoje), pristatant dalykus, į kuriuos požiūriai keičiasi, bėgant laikui. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti reiškiamas vertybes ir nuostatas, idėjų ir požiūrių pristatymo efektyvumą, aiškinantis, kaip ir kodėl tekstai suskirsto klausytojus į tam tikras grupes (pvz., į pritariančius, abejojančius ir nepritarančius).

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą. Daugiau dėmesio skiriama individualumo raiškai (stilius, išsakomi požiūriai, niuansuota kalba). Mokomasi pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus, apibendrinti idėjas ir požiūrius. Mokomasi susieti tezę ir ją pagrindžiančias mintis. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis, mokomasi remtis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai ir jų kontekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos, struktūros ir stilistikos požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, valstybinės šventės proginės kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) įprastus bruožus arba jiems prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos, sąvokos traktuojamos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Mokomasi užginčyti, parodijuoti tam tikrus žanrų bruožus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos yra pritaikomos žanrų ypatybės. Aptariama, kaip nuo žanro priklauso klausytojų lūkesčiai ir koks galimas poveikis, kai tie lūkesčiai yra patenkinami arba nepatenkinami. Analizuojami būdai, kuriais kuriami prasmės atspalviai. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius). Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras. Bendrasis kursas

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama bei patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius. Išklausęs kalbą, atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.1).

Pasirenka ir derina tinkamas pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijas (A4.3.1).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama bei patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį. Išklausęs kalbą, atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.2).

Tikslingai naudojasi tinkamiausiomis pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijomis  (A4.3.2).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos, numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis, išsikelia mokymosi tikslus ir numatyto, kaip jų siekti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: schema pavaizduoja kalbos tezės ir ją pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo esminius žodžius; plėtoja pokalbį (A4.2.3).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas, kuria teigiamus tarpusavio santykius (A4.3.3).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą siekdamas įvertinti, kaip sekasi skirtingais būdais pristatyti panašias idėjas, koks bendravimo būdas geriausiai atspindi individualias jo kaip kalbėtojo savybes, požiūrį, vertybes (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: schema pavaizduoja kalbos tezės ir ją pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo esminius žodžius. Išklausęs kalbą, paaiškina, kaip tezė buvo išdėstyta; plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas ir kuria teigiamą komunikavimo aplinką (A4.3.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi pasirinkti tinkamą turinį, formą, stilių ir toną įvairiems tikslams ir adresatams realioje ir įsivaizduojamoje aplinkoje. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokiniai pratinasi naudotis įvairiomis technologijomis, derinti sakytinius, vaizdinius ir rašytinius elementus. Mokomasi formuluoti teiginius ir išvadas, pateikti įrodymais (pvz., patirtimi, duomenimis, citatomis ir kt.) pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis, perfrazuoti kitų mintis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas turinys, santykis su adresatu. Mokomasi apibendrinti informaciją. Nagrinėjama verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška, mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi, kaip kalba, teksto struktūra ir komunikaciniai susitarimai padeda perduoti idėjas ir požiūrius, aptariami teksto struktūros, kalbos ir stilistikos panašumai ir skirtumai įvairių tipų tekstuose, vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Aiškinamasi, kaip kalbos ypatybės, teksto struktūros ir stilistiniai pasirinkimai formuoja požiūrius ir daro įtaką klausytojams; aptariamos ir vertinamos retorinės priemonės (pvz., akcentų, vaizdingos kalbos poveikis, pateikiant argumentą; požiūrio ir nuotaikos kūrimas, pasitelkiant humorą). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti tikslą ir kontekstą, poveikį klausytojams.

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai (informaciniai, apeliaciniai, emociniai). Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą (pvz., pranešimą, diskusiją, interviu ar kt.), atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją ir kontekstą. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos ir struktūros požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) konvencijas arba joms prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos traktuojmos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos ir pritaikomos žanrų ypatybės. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip prasmė keičiasi, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius).

III–IV gimnazijos klasių koncentras. Išplėstinis kursas

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija, aiškinasi, kurios iš taikytų rengimosi kalbėti ir kalbėjimo strategijų tinka vienai ar kitai problemai spręsti; numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.1).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama bei patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius. Išklausęs kalbą atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.1).

Tikslingai naudojasi tinkamiausiomis pasirengimo kalbai ir kalbėjimo strategijomis (A4.3.1).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija, aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos; numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis ir išsikelia mokymosi tikslus (A4.1.2).

Klausosi aktyviai: nustato pagrindinę kalbos mintį ir tai, kaip ji plėtojama ir patvirtinama dėstymo dalyje; užsirašo svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį; išklausęs kalbą atkuria svarbiausias jos dalis; plėtoja pokalbį (A4.2.2).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas, kuria teigiamus tarpusavio santykius (A4.3.2).

Remdamasis savo kalbėjimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija, aiškinasi, kokios rengimosi kalbėti (kalbos turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos; numato kalbėjimo gebėjimų tobulinimo sritis, išsikelia mokymosi tikslus ir numatyto, kaip jų siekti (A4.1.3).

Klausosi aktyviai: schema pavaizduoja kalbos tezės ir ją pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo esminius žodžius; plėtoja pokalbį (A4.2.3).

Tikslingai taiko komunikavimo strategijas ir kuria teigiamą komunikavimo aplinką (A4.3.3).

Apmąsto savo klausymą ir kalbėjimą, siekdamas įvertinti, kaip sekasi skirtingais būdais pristatyti panašias idėjas, koks bendravimo būdas geriausiai atspindi individualias jo kaip kalbėtojo savybes, požiūrį, vertybes (A4.1.4).

Klausosi aktyviai: schema pavaizduoja kalbos tezės ir ją pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo esminius žodžius. Išklausęs kalbą, paaiškina, kaip tezė buvo išdėstyta; plėtoja pokalbį (A4.2.4).

Tikslingai ir kūrybiškai taiko komunikavimo strategijas ir kuria teigiamą komunikavimo aplinką (A4.3.4).

Sakytinių tekstų kūrimas.

III gimnazijos klasė

Kuriami įvairūs sakytiniai tekstai. Mokomasi tikslingai pasirinkti verbalinę ir neverbalinę raišką įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams, įsivaizduojamoms ar tikroms komunikavimo situacijoms. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Eksperimentuojama su tekstų struktūra, kalbine raiška, garso ir vaizdo, technologijų pasirinkimu. Mokomasi formuluoti teiginius, klausimus, problemas ir išvadas, pateikti įrodymais pagrįstus argumentus. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus darbus, laidas, renginius, knygas ir pan. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

III gimnazijos klasė

Klausoma įvairių grožinių, publicistinių, informacinių monologinių ir poliloginių tekstų, analizuojamas jų turinys, įtaigumas, argumentų kokybė, santykis su adresatu. Mokomasi vertinti informacijos patikimumą. Nagrinėjamos verbalinės ir neverbalinės raiškos ir konteksto sąsajos: aiškinamasi, kaip skirtingais tikslais kuriami tekstai skirtinguose kontekstuose, kaip pasirenkama raiška; mokomasi įvertinti aplinkos ir priemonių pasirinkimo poveikį adresatui. Tyrinėjama, kaip kiekvienas tekstas yra susijęs su konkrečiu kontekstu ar kontekstais, lyginami netiesiogiai perteikiamų prasmių sukūrimo ir klausymosi kontekstai. Aptariama, kokią įtaką sakytiniams tekstams (ir mokinių kuriamiems) turi asmeninis, socialinis ir kultūrinis kontekstas. Lyginami įvairūs tekstai: aiškinamasi santykis tarp tikslo ir konteksto, analizuojama stilius ir struktūra, vertinami skirtingų tekstų panašumai ir skirtumai (pvz., informacinių ir reklamos, pramoginių ir debatų), vertinamas kalbėjimo ir vaizdų poveikis skaitmeniniuose ir medijų tekstuose. Nagrinėjama ir vertinama verbalinių ir neverbalinių pasirinkimų įtaka, formuojant savo ir kitų požiūrį, perteikiant idėjas ir nuomones (pvz., kaip skirtingai apie įvykius pranešama žiniasklaidoje), pristatant dalykus, į kuriuos požiūriai keičiasi, bėgant laikui. Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti reiškiamas vertybes ir nuostatas, idėjų ir požiūrių pristatymo efektyvumą, aiškinantis, kaip ir kodėl tekstai suskirsto klausytojus į tam tikras grupes (pvz., į pritariančius, abejojančius ir nepritarančius).

Sakytinių tekstų kūrimas.

IV gimnazijos klasė

Kuriami įvairių rūšių sakytiniai tekstai. Plėtojami tekstų pritaikymo įvairiems tikslams, kontekstams ir adresatams gebėjimai. Mokomasi pasirinkti tinkamą žanrą. Daugiau dėmesio skiriama individualumo raiškai (stilius, išsakomi požiūriai, niuansuota kalba). Mokomasi pasirinkti tokį bendravimo būdą, kuris geriausiai atspindėtų kalbėtojo individualias savybes, požiūrį, vertybes. Laikomasi viešojo bendravimo etikos. Mokomasi pateikti įrodymais pagrįstus argumentus, interpretuoti įrodymus, nuomones, vaizdinę medžiagą, klausimus, apibendrinti idėjas ir požiūrius. Mokomasi susieti tezę ir ją pagrindžiančias mintis. Organizuojamos veiklos, skatinančios mokinių kūrybiškumą; pavyzdžiui, siekiant tam tikrų efektų, eksperimentuojama su konkrečių žanrų tekstų struktūra ir raiškos priemonėmis, mokomasi remtis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Atsižvelgiant į kalbinę aplinką, plėtojami ir gilinami gebėjimai kalbėti taisyklingai, plečiamas žodynas. Mokomasi tinkamai naudotis citatomis ir nuorodomis. Plėtojami ir gilinami aktyvaus dalyvavimo diskusijose, debatuose gebėjimai (kalbėjimo ir klausymo). Mokomasi pradėti, plėtoti ir apibendrinti pokalbį, tinkamai reikšti argumentuotą pritarimą arba prieštaravimą ir kritiką. Toliau plėtojami ir gilinami viešojo kalbėjimo gebėjimai. Planuojamos, rengiamos ir sakomos viešosios kalbos, daromi informaciniai pranešimai apie savo individualiai ar grupėje atliktus tyrimus, laidas, renginius, knygas ir kt. Mokomasi laikytis minčių dėstymo logikos, pasirinktų kalbos kompozicijos principų. Mokomasi tinkamai ir tikslingai pasirinkti ir naudotis planavimo, pasirengimo ir kalbėjimo strategijomis. Kuriami įprasti ir skaitmeniniai sakytiniai tekstai (pvz., rengiamas garso ar vaizdo įrašas, kuriamos ir transliuojamos tinklalaidės).

Sakytinių tekstų klausymas, nagrinėjimas ir vertinimas.

IV gimnazijos klasė

Klausomi, analizuojami ir vertinami įvairių rūšių sakytiniai tekstai ir jų kontekstai. Mokomasi palyginti panašių ar skirtingų žanrų sakytinius tekstus kalbos, struktūros ir stilistikos požiūriu, aiškinamasi, kaip tekstas atitinka tam tikro žanro (pvz., tyrimo pristatymo, sveikinimo kalbos, valstybinės šventės proginės kalbos, agitacinės kalbos, reklamos) įprastus bruožus arba jiems prieštarauja. Analizuojama ir vertinama, kaip panašios temos, idėjos, sąvokos traktuojamos skirtinguose tekstuose. Mokomasi įžvelgti kalbėtojų naudojamus būdus ir priemones, sakant skirtingų žanrų tekstus. Mokomasi užginčyti, parodijuoti tam tikrus žanrų bruožus. Nagrinėjama, kaip, bėgant laikui ir kintant kultūros kontekstams, keičiamos yra pritaikomos žanrų ypatybės. Aptariama, kaip nuo žanro priklauso klausytojų lūkesčiai ir koks galimas poveikis, kai tie lūkesčiai yra patenkinami arba nepatenkinami. Analizuojami būdai, kuriais kuriami prasmės atspalviai. Mokomasi vertinti skirtingus požiūrius ir vertybes, analizuojant turinio, tikslo ir raiškos pasirinkimą, kitų požiūrių ir (ar) interpretacijų naudojimą savo argumentams pagrįsti (pvz., svarbiuose straipsniuose, pranešimuose apie aktualius įvykius). Nagrinėjamas empatiją ar priešiškumą sukeliančių raiškos priemonių pasirinkimas (pvz., vaizdo ir teksto sugretinimas). Mokomasi apmąstyti savo ir kitų tekstus, siekiant įvertinti, kaip skirtingi tekstai skirtingai reprezentuoja panašias idėjas, kaip keičiasi prasmė, kai tekstai paverčiami kito žanro ar medijų tekstais, mokomasi kvestionuoti tekstų požiūrius ir vertybes.

Šioje srityje aprašomi mokinių pasiekimai, apimantys gebėjimus įvairiais būdais skaityti Programoje rekomenduojamus ir pagal savo poreikius, interesus pasirinktus grožinius ir negrožinius tekstus, tinkamai ir atsakingai naudotis spausdintais ir skaitmeniniais informacijos šaltiniais; aptarti, analizuoti, interpretuoti, vertinti tekstus turinio ir raiškos požiūriu, remiantis literatūros žiniomis, numatytomis turinio apimtyje; tikslingai taikyti reikiamas skaitymo strategijas, planuoti skaitymo veiklą; atskleisti savo filologinį ir kultūrinį išprusimą, pažįstant ir aptariant Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros reiškinius; dalyvauti mokyklos, bendruomenės, regiono, šalies kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime kaip stebėtojai, vartotojai, atlikėjai, kūrėjai ar kritikai. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B6.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skaito balsu žodžiais, jaučia atskirų žodžių ribas; sunkesnius žodžius skaito skiemenuodamas. Taisyklingai taria aiškiai girdimus garsus: mokytojo padedamas tinkamai intonuoja tiesioginius, klausiamuosius sakinius (B1.1.1).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, atsako į klausimus apie teksto turinį (B1.2.1).

Atsižvelgdamas į savo pomėgius, suaugusiųjų padedamas pasirenka knygą ar skaitmeninį jos formatą bibliotekoje (B1.3.1).

Randa tekste dalį aiškiai pateiktos informacijos, naudojasi nurodytu informacijos šaltiniu (vaikams skirtomis enciklopedijomis, žodynais, žinynais, saugesniu (draugišku) internetu), kai yra suteikiama pagalba (B1.4.1).

Skaito balsu ir tyliai žodžiais, kartais sklandžiai perskaito trumpą sakinį, jį supranta. Taisyklingai taria daugumą garsų, tinkamai intonuoja aiškiai grafiškai išskirtus tiesioginius ir klausiamuosius sakinius (B1.1.2).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, atsako į klausimus apie teksto turinį ir tekste vyraujančius elementus (pvz., esminę informaciją, įvykį, aprašymą ar pan.) (B1.2.2).

Atsižvelgdamas į savo skaitymo interesus ir kitų rekomendacijas, suaugusiųjų padedamas naudojasi bibliotekomis, interneto svetainėmis ir kitomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis skaityti (B1.3.2).

Randa tekste aiškiai tiesiogiai pateiktą informaciją. Naudojasi vaikams skirtomis enciklopedijomis, žodynais, žinynais, saugesniu (draugišku) internetu kai yra suteikiama pagalba (B1.4.2).

Skaito balsu ir tyliai sakiniais, suprasdamas mintį. Taisyklingai taria garsus ir tinkamai intonuoja tiesioginius, klausiamuosius ir skatinamuosius sakinius, daro pauzes (B1.1.3).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, nusako turinio esmę, išskiria tekste vyraujančius elementus (pvz., esminę informaciją, įvykį, aprašymą ar pan.) (B1.2.3).

Atsižvelgdamas į skaitymo tikslus ir poreikius, suaugusiųjų padedamas naudojasi bibliotekomis, interneto svetainėmis ir kitomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis skaityti (B1.3.3).

Randa tekste aiškiai tiesiogiai pateiktą informaciją. Naudojasi vaikams skirtomis enciklopedijomis, žodynais, žinynais, saugesniu (draugišku) internetu (B1.4.3).

Sklandžiai skaito balsu ir tyliai suprasdamas mintį, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą, tinkamai intonuoja sakinius (pagal skyrybos ženklus) bei tiesioginę kalbą (B1.1.4).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, nusako turinio esmę ir detales, išskiria tekste vyraujančius elementus (pvz., esminę informaciją, įvykį, aprašymą ar pan.), apibendrina tekstą ar jo dalį (B1.2.4).

Atsižvelgdamas į skaitymo tikslus ir poreikius bei savo skaitymo gebėjimus, suaugusiųjų padedamas naudojasi bibliotekomis, interneto svetainėmis ir kitomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis skaityti (B1.3.4).

Randa tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją. Tikslingai naudojasi vaikams skirtomis enciklopedijomis, žodynais, žinynais, saugesniu (draugišku) internetu (B1.4.4).

Skaitymo technika. 1–2 klasių koncentras.

Prisimenama, praktiškai įtvirtinama patirtis, įgyta priešmokykliniame ugdyme: tęsiamas susipažinimas su lietuvių kalbos garsais ir jų ženklais – raidėmis, aiškinamasi garso ir raidės ryšys. Skaitydami grožinius ir negrožinius tekstus, pavyzdžiui, knygas, laikraščius, žurnalus, elektroninius žurnalus ir žodynus, žinutes, mokiniai nuolat tobulinasi skaitymo įgūdžius: skaitoma balsu ir tyliai.

Rekomenduojama literatūra. 1–2 klasių koncentras.

Rekomenduojamos literatūros sąrašu siekiama padėti pradinių klasių mokytojams susiorientuoti vaikų literatūros gausoje ir pasirinkti vertingiausius lietuvių ir kitų tautų autorių vaikų literatūros kūrinius kalbos ugdymo veikloms (lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokose), taip pat mokinių skaitymo laisvalaikiu rekomendacijoms. Siekiant supažindinti pradinių klasių mokinius su jiems įdomiais kultūros reiškiniais ir plėtoti mokinių kultūrinės raiškos gebėjimus, greta įprastų vaikų literatūros kūrinių formų pateikiami ir kūriniai, kuriems būdingi įdomesni raiškos sprendimai (pvz., bežodė knyga, komiksas, animacinis filmas, knyga su šešėlių teatro vaizdo įrašu, knyga su garso įrašu). Mokytojas, gerai pažindamas savo klasės mokinius, atsižvelgdamas į jų patirtį ir galimybes bei konkrečią ugdomąją situaciją, pats sprendžia, kurie kūriniai (ar jų ištraukos) bus skaitomi su mokiniais per pamokas, o kurie kūriniai bus rekomenduojami mokiniams skaityti savarankiškai laisvalaikiu. Esant poreikiui, šį rekomenduojamos literatūros sąrašą mokytojas gali papildyti savo nuožiūra (pvz., naujausiais kūriniais).

Tautosaka: pasirinktos pasakos apie gyvūnus ir buitinės pasakos (iš rinkinių „Gulbė karaliaus pati“ „Lietuviškos pasakos“, „Stebuklingas žodis“); pasirinkti padavimai (atitinkamo etnografinio regiono; iš rinkinio „Ežeras ant milžino delno: lietuvių liaudies padavimai“); smulkioji tautosaka: „Čir vir vir pavasaris“; „Šepetys repetys: dainelės, pasakos, skaičiuotės, priežodžiai, mįslės“; J. Leikaitės animacinis filmas „Margučių rytas“; „Šešios žąsys: lietuviškos greitakalbės“; „Bėk, Pilypai, iš kanapių: lietuvių liaudies skaičiuotės“; „Kadarai, kadarai: juokavimai“, „Dievo karvyte, pasakyk: tradiciniai vaikų būrimai“; „Klausė žvirblis čiulbuonėlis: lietuvių liaudies žaidimai“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Grožinė literatūra.

Bežodės ir paveikslėlių knygos, komiksai: K. Kasparavičius, „Trumpos istorijos“; M. Marcinkevičius, „Sivužas“; E. Mugentaler (E. Muggenthaler), „Kai žuvys pasivaikščioti išėjo“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Poezija: eilėraščiai, poemėlės, eiliuotos pasakos: V. Kudirka, „Tautiška giesmė“; L. Gutauskas, „Kur nakvoja vėjai“; M. Karčiauskas, „Jojam varnų kaustyt“; A. Karosaitė, „Asilėlis“; J. Marcinkevičius, „Grybų karas“, pasirinkti eilėraščiai; A. Matutis, „Margaspalvė genio kalvė“; Vytė Nemunėlis, pasirinkti eilėraščiai; S. Nėris, „Kur ta ugnelė“; V. Palčinskaitė, „Po kabančiu pasakos tiltu“; R. Skučaitė, „Žvangučiai“, „Laiškas sekmadieniui“; M. Vainilaitis, „Mano volungėlė“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos). 

Literatūrinės pasakos: H. K. Andersenas (H. Ch. Andersen), „Coliukė“; D. Bisetas (D. Bisset), „Aukštyn kojom“; J. Degutytė, „Pelėdžiuko sapnas“; K. Frijes (C. Fries), „Atsikrausto kiaulė!“: N. Kepenienė, „Madingiausias krokodilas“; Dž. Rodaris (G. Rodari), „Pasakos telefonu“, „Džipas televizoriuje“; O. Proisleris (O. Preussler), pasirinktas kūrinys (pvz., „Raganiukė“, „Vaiduokliukas“); S. Poškus, „Vieną kartą“ (pasakų rinktinė); E. Valteris (E. Valter), „Puokiai. Puokių istorijos“; J. ir T. Vislanderiai (J., T. Wieslander), „Mamulė Mū“, „Mamulė Mū laipioja po medžius“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Apsakymai, novelės: P. Mašiotas, „Žiemą“, „Dagiliukas“, „Švyturyje“, „Kaip Jonines švenčia“; L. Gutauskas, „Kam katinui ūsai“; V. Misevičius, „Danuko Dunduliuko nuotykiai“; R. Savickytė, „Adelės dienoraštis“; R. Una, „Aš esu Tomas, seklys“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Apysakos – pasakos, apysakos, romanai: J. Avyžius. „Aštuonetas iš Trepsės namų“; M. Gripė, „Elvis Karlsonas“; E. Liegutė, „Rudis, kuris tapo Džimu“; A. Lindgren, „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“; V. Petkevičius, „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“; V. Pietaris, „Lapės gyvenimas ir mirtis“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Dramos: A. Liobytė, „Jaučio trobelė“ (ištraukos) ar kiti tos pačios arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Negrožinė literatūra: O. Brenifieris (O. Brenifier), Ž. Despris (J. Despres), „Didžiųjų filosofinių priešybių knyga“; S. Paltanavičius, „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“; V. Indriūnienė, R. Pauliukevičiūtė, A. Pavasarytė, B. Valečkaitė, „Vilniaus arkikatedros mįslės“; M. Poškus, „Ką aš jaučiu: jausmų žinynas 5–8 metų vaikams“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Skaitytojo ugdymas. 1–2 klasių koncentras.

Siekiama, kad mokiniai ugdytųsi pomėgį skaityti ir sąmoningo skaitytojo gebėjimus. Mokomasi orientuotis knygų įvairovėje, pasirinkti knygą ar periodinį leidinį pagal savo amžių ir skaitymo gebėjimus, tinkamai elgtis su knyga, pasidomėti, kas yra knygos autorius, dailininkas, pratinamasi vertinti leidinio išvaizdą ir turinį, naudotis skaitmeninių išteklių paieška, pavyzdžiui, surasti mėgstamo autoriaus naują knygą elektroniniame knygyne, sužinoti jos kainą, perskaityti anotaciją. Aptariama medijų įvairovė, mokomasi jas atpažinti, įvertinti ir atsirinkti.

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys. 1–2 klasių koncentras.

Skaitant įvairius tautosakos, grožinės literatūros kūrinius, mokomasi juose įžvelgti autorių išmonę, kalbos turtingumą ir grožį, kultūros kontekstus. Mokomasi suprasti ir skirti pasaką, dainą, mįslę, skaičiuotę, pamėgdžiojimą, eiliuotą ir neeiliuotą kūrinį. Įgyjami literatūros pažinimo pradmenys, išmokstama tikslingai vartoti literatūros sąvokas (kūrinys, mįslė, pasaka, eilėraštis, apsakymas, rašytojas, pavadinimas, dailininkas, iliustracija). Skaitant įvairius spausdintus ir skaitmeninius negrožinius tekstus (straipsnius, informacines žinutes, skelbimus, instrukcijas, receptus, sąrašus, gamtos objektų ir reiškinių aprašymus ir pan.), mokomasi šiuose tekstuose išskirti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką, aptarti teksto ypatumus ir kalbą. Pratinamasi rasti reikiamą informaciją šio amžiaus vaikams skirtuose žodynuose, enciklopedijose, internete ir kitur.
3–4 klasių koncentras

Skaito sakiniais. Taisyklingai taria garsus ir tinkamai intonuoja tiesioginius, klausiamuosius ir skatinamuosius sakinius, daro pauzes (B1.1.1).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, nusako turinio esmę, išskiria tekste vyraujančius elementus (pvz., esminę informaciją, įvykį, aprašymą ar pan.) (B1.2.1).

Atsižvelgdamas į savo skaitymo interesus ir kitų rekomendacijas, suaugusiųjų padedamas naudojasi bibliotekomis, interneto svetainėmis ir kitomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis skaityti (B1.3.1).

Randa tekste aiškiai pateiktą tiesioginę informaciją ir aiškiai numanomą netiesioginę informaciją. Naudojasi vaikams skirtomis enciklopedijomis, žodynais, žinynais, saugesniu (draugišku) internetu (B1.4.1).

Sklandžiai skaito žinomą tekstą. Tinkamai intonuoja sakinius pagal skyrybos ženklus (B1.1.2).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, nusako jų turinį; kai yra suteikiama pagalba, apibendrina tekstą ar jo dalį (B1.2.2).

Atsižvelgdamas į skaitymo tikslus naudojasi bibliotekomis, nurodytomis interneto svetainėmis ir kitomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis skaityti (B1.3.2).

Randa tekste pateiktą tiesioginę ir netiesioginę informaciją. Naudojasi nurodytais informacijos šaltiniais, atsirinkdamas informaciją konkrečiam tikslui (pvz., sužinoti, pritaikyti, kurti) (B1.4.2).

Skaito sklandžiai, įvairiais būdais (balsu ir tyliai, tik perbėgdamas akimis ir lėtai, įsigilindamas); skaito suprasdamas mintį, balsu pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą, tinkamai intonuoja tiesioginę kalbą (B1.1.3).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, nusako jų turinį, apibendrina tekstą ar jo dalį (B1.2.3).

Atsižvelgdamas į skaitymo tikslus ir poreikius, naudojasi bibliotekomis, interneto svetainėmis ir kitomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis skaityti (B1.3.3).

Randa tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją. Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, atsirinkdamas informaciją konkrečiam tikslui (pvz., sužinoti, pritaikyti, kurti) (B1.4.3).

Skaito sklandžiai, apmąstydamas skaitomą tekstą, pasirenka sau tinkamą skaitymo būdą; tinkamai intonuoja tiesioginę kalbą (B1.1.4).

Skaito savo poreikius ir galimybes atitinkančius tekstus, nusako jų turinį, apibendrina tekstą ar jo dalį, paaiškina, kuo perskaitytas tekstas išsiskiria iš anksčiau skaitytų panašaus pobūdžio kūrinių (pvz., įdomiais veikėjais, netikėtais įvykiais, vaizdinga kalba ir kt.) (B1.2.4).

Sistemingai ir tikslingai naudojasi bibliotekomis, interneto svetainėmis ir kitomis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis skaityti (B1.3.4).

Randa tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją. Vertina informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam skaitymo tikslui (pvz., sužinoti, pritaikyti, kurti) ir ja tikslingai naudojasi (B1.4.4).

Skaitymo technika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Toliau tobulinami skaitymo gebėjimai (pereinama nuo mokymosi skaityti į mokymąsi skaitant). Mokomasi, mokytojui padedant, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, atsižvelgti į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, skaityti ir deklamuoti raiškiai.

Rekomenduojama literatūra. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Rekomenduojamos literatūros sąrašu siekiama padėti pradinių klasių mokytojams susiorientuoti vaikų literatūros gausoje ir pasirinkti vertingiausius lietuvių ir kitų tautų autorių vaikų literatūros kūrinius kalbos ugdymo veikloms (lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokose), taip pat mokinių skaitymo laisvalaikiu rekomendacijoms. Siekiant supažindinti pradinių klasių mokinius su jiems įdomiais kultūros reiškiniais ir plėtoti mokinių kultūrinės raiškos gebėjimus, greta įprastų vaikų literatūros kūrinių formų pateikiami ir kūriniai, kuriems būdingi įdomesni raiškos sprendimai (pvz., bežodė knyga, komiksas, animacinis filmas, knyga su šešėlių teatro vaizdo įrašu, knyga su garso įrašu). Mokytojas, gerai pažindamas savo klasės mokinius, atsižvelgdamas į jų patirtį ir galimybes bei konkrečią ugdomąją situaciją, pats sprendžia, kurie kūriniai ar jų ištraukos bus skaitomos su mokiniais per pamokas, o kurie kūriniai bus rekomenduojami klasės mokiniams skaityti savarankiškai laisvalaikiu. Esant poreikiui, šį rekomenduojamos literatūros sąrašą mokytojas gali papildyti savo nuožiūra (pvz., naujausiais kūriniais).

Tautosaka: pasirinktos stebuklų pasakos (pvz., iš knygos „Gulbė karaliaus pati“, „Gyvasis vanduo“); pasirinktos sakmės (pvz., iš knygos „Sužeistas vėjas“); „Menu mįslę keturgyslę“ ar kiti pasirinkti kūriniai (ištraukos).

Grožinė literatūra.

Bežodės ir paveikslėlių knygos, komiksai: I. Babilaitė „(Ne)vienas“; T. Dirgėla „Mano tėtis rašo knygą“; K. Kasparavičius „Dingęs paveikslas“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Poezija: eilėraščiai, poemėlės, eiliuotos pasakos: L. Degėsys, „Žvėrynas. Žolynas“; J. Degutytė, „Į saulėtekį ir dainą“; A. Matutis, „Girios televizorius“; L. Gutausko, A. Karosaitės, R. Skučaitės, V. Palčinskaitės ar kiti tų pačių arba kitų autorių pasirinkti eilėraščiai.

Literatūrinės pasakos: H. K. Andersenas (H. Ch. Andersen), „Bjaurusis ančiukas“, „Sniego karalienė“; G. Beresnevičius, „Kaukučiai ir Varinis Šernas“; K. Kolodis (C. Collodi), „Pinokio nuotykiai“; L. Gutauskas, „Auksinė šiaudų šviesa“; A. A. Milnas (A. A. Milne), „Pūkuotuko pasaulis“; V. Žilinskaitė, „Robotas ir peteliškė“ (pasakų rinkinys) ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Apsakymai, novelės: P. Lidbekas, L. Atbogė (P. lidbeck, L. Adbage), „Viena princesės Viktorijos gyvenimo diena“; P. Mašiotas, „Morkos“; Vilė Vėl, „Parašyk man iš Afrikos“; V. Žilinskaitė, pasirinkti apsakymai (pvz., iš rinkinių „Viso pasaulio tetos“, „Svogūnėlis“) ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Apysakos-pasakos, apysakos, romanai: R. Dalas (R. Dahl), „Čarlis ir šokolado fabrikas“; R. Jalonen (R. Jalonen), „Mergaitė ir kuosų medis“; A. Lindgren (A. Lindgren), „Pepė Ilgakojinė“; V. Tamulaitis, „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“; T. Janson (T. Jansson), „Nematomas vaikas“; I. Zarambaitė, „Stebuklingi senelio batai“; V. Žilinskaitė, „Kelionė į Tandadriką“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Dramos: J. Degutytė, „Pelėdžiuko sapnas“ (drama) ar kiti tos pačios autorės arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Negrožinė literatūra: N. Kostinienė, Ž. Mikailienė, L. Itagaki, „Vilniaus rūmai ir jų šeimininkai“; M. Krikštopaitytė, „Kultūringa pelė Stasė“; G. Viliūnė, „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“ ar kiti tų pačių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Skaitytojo ugdymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Skaitydami vertingus literatūros kūrinius, mokiniai ugdosi literatūrinę, kultūrinę, estetinę nuovoką. Ugdomas požiūris į knygą kaip į literatūros pateikimo formą. Aptariama knygos sandara, mokomasi rasti pagrindinius bibliografinius duomenis, naudotis skaitmeninių išteklių paieška. Mokomasi kaupti literatūrinę patirtį, pavyzdžiui, pasirinkti keletą savo mėgstamų vaikų literatūros autorių. Mokiniai skatinami skaityti laisvalaikiu ir kalbėtis apie perskaitytas knygas. Jie išbando keletą knygų pasirinkimo (pvz., pagal knygos išvaizdą, pagal draugo rekomendaciją) ir pristatymo bendraklasiams (pvz., ištraukos skaitymas, piešinys, plakatas) strategijų. Pristatydami knygas, išbando įvairias technologijas, aptaria jų galimybes ir savitumą.

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Skaitant tautosakos, grožinės vaikų literatūros kūrinius, mokomasi suvokti literatūrą kaip žodžio meną, įžvelgti jos meninio pasaulio sąlygiškumą, vertybes. Mokytojui padedant, mokomasi analizuoti kūrinio turinį ir raišką. Skaitant tautosakos tekstus, stengiamasi priartėti prie natūralių jų gyvavimo būdų: sekamos pasakos, pasakojami padavimai, sakmės, menamos mįslės, žaidžiami žaidimai, dainuojamos vaikų dainos. Susipažįstama su tradiciniais lietuvių liaudies pasakų personažais, mokomasi skirti liaudies ir literatūrinę pasaką. Skaitant ir aptariant poeziją, dalijamasi įspūdžiais, gilinamasi į eilėraščio nuotaiką, melodiją, siužeto elementus, mokomasi raiškiai deklamuoti. Mokiniai patys bando eiliuoti. Mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą, skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką. Mokomasi įžvelgti literatūros ir kitų menų ryšius: aptariama skaitomų kūrinių ir iliustracijų sąsajos, spektakliai, filmai, pastatyti pagal literatūros kūrinius. Mokomasi vartoti naujas sąvokas (drama, sakmė, padavimas, patarlė, literatūrinė pasaka, tema, pagrindinė mintis, įvykis, veiksmo laikas, veiksmo vieta, pagrindinis veikėjas). Ugdomosiose veiklose, mokytojui padedant, tikslingai skaitomi spausdinti ir skaitmeniniai negrožiniai tekstai. Aptariami pasirinkti vaikams skirtos periodikos leidiniai (pvz., spausdinti ir internetiniai žurnalai), televizijos ir radijo laidos, filmai, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, interneto svetainės; analizuojami tekstų ypatumai ir kalba.

Skaitymo technika. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Toliau tobulinami sklandaus skaitymo gebėjimai, mokomasi savarankiškai pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, skaityti ir deklamuoti raiškiai.

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Skaitomi mokinių amžių ir interesus atitinkantys, vertingiausi, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) ir klasikinės vaikų literatūros kūriniai ar jų ištraukos. Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius atitinkantys negrožiniai spausdinti ir skaitmeniniai tekstai. Skaitoma ir aptariama: tautosakos bei grožiniai (apie 70 proc.) ir negrožiniai (apie 30 proc.) kūriniai; lietuvių (apie 50 proc.) ir užsienio (apie 50 proc.) vaikų literatūros kūriniai. Daugiau dėmesio skiriama šiuolaikiniams vaikų literatūros kūriniams. Su klasikiniais vaikų literatūros kūriniais susipažįstama pamokose, skaitant ir aptariant drauge su mokytoju. Skaitomi ir analizuojami negožiniai tekstai įvairiose aplinkose ir kontekstuose su mokytojo pagalba: publicistiniai, dokumentiniai, informaciniai ir įvairialypės informacijos (pvz., filmas, reklama, paveikslėlių istorija, elektroninis tekstas, dainovaizdis, žemėlapis) tekstai. Mokomasi savarankiškai rasti reikiamą informaciją mokytojo nurodytuose įvairiuose informacijos šaltiniuose.

Rekomenduojama literatūra. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Rekomenduojamos literatūros sąrašu siekiama padėti pradinių klasių mokytojams susiorientuoti vaikų literatūros gausoje ir pasirinkti vertingiausius lietuvių ir kitų tautų autorių vaikų literatūros kūrinius kalbos ugdymo veikloms (lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokose), taip pat mokinių skaitymo laisvalaikiu rekomendacijoms. Siekiant supažindinti pradinių klasių mokinius su jiems įdomiais kultūros reiškiniais ir plėtoti mokinių kultūrinės raiškos gebėjimus, greta įprastų vaikų literatūros kūrinių formų pateikiami ir kūriniai, kuriems būdingi įdomesni raiškos sprendimai (pvz., bežodė knyga, komiksas, animacinis filmas, knyga su šešėlių teatro vaizdo įrašu, knyga su garso įrašu). Mokytojas, gerai pažindamas savo klasės mokinius, atsižvelgdamas į jų patirtį ir galimybes bei konkrečią ugdomąją situaciją, pats sprendžia, kurie kūriniai ar jų ištraukos bus skaitomos su mokiniais per pamokas, o kūriniai bus rekomenduojami klasės mokiniams skaityti savarankiškai laisvalaikiu. Esant poreikiui, šį rekomenduojamos literatūros sąrašą mokytojas gali papildyti savo nuožiūra (pvz., naujausiais kūriniais).

Tautosaka: pasirinktos stebuklų pasakos (pvz., iš knygos „Gulbė karaliaus pati“, „Gyvasis vanduo“); „Linksmų plaučių, vieno kaulo: šmaikštūs lietuviški frazeologizmai“; „Lįsk vabalo blauzdon“ ar kiti pasirinkti kūriniai (ištraukos).

Grožinė literatūra.

Poezija (eilėraščiai, poemėlės, eiliuotos pasakos): S. Geda, „Baltoji varnelė“; E. Mieželaitis, „Dainos dienoraštis“; V. Palčinskaitė, pasirinkti eilėraščiai; M. Vainilaitis, „Bruknelė“; J. Erlicko, S. Poškaus, J. Juškaičio pasirinkti ar kitų autorių pasirinkti eilėraščiai.

Literatūrinės pasakos: H. K. Andersenas (H. Ch. Andersen), „Mergaitė su degtukais“, Eglutė“; G. Morkūnas, „Blusyno pasakojimai“, V. V. Landsbergis, „Arklio Dominyko meilė“; „A. Saksė (A. Sakse), „Pasakos apie gėles“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Apsakymai, novelės: A. Čechovas, „Kaštonė“; J. Degutytė, „Nepalik manęs“; Gaja Guna Eklė, „Brolis, kurio nereikėjo“; S. Hartnet (S. Hartnett), „Sidabrinis asiliukas“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Apysakos – pasakos, apysakos, romanai: J. Gorderis (J. Gaarder), „Ei! Ar čia yra kas nors?“; A. Lindgren (A. Lindgren), „Emilis iš Lionebergos“; K. Niostlinger (Ch. Nöstlinger), „Ateina šuo!“; V. Račickas, „Šlepetė“; E. Raudas (E. Raud), „Pabaldukai“; K. Saja, „Ei, slėpkitės!“; L. Sepulveda (L. Sepulveda), „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“; D. Valjamsas (D. Walliams), „Močiutė plėšikė“; K. Zylė. „Milžinas mažylis“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Dramos: N. Indriūnaitė, „Baltos pasakos“; M. Martinaitis, „Pelenų antelė“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Negrožinė literatūra: R. Daukantas, „Jonas Basanavičius – barzdota varna“; K. Jungrenas (K. Ljunggren), „Svečiuose pas Astridą Lindgren“; A. Meškauskaitė, A. Venislovaitė, „Istorijos skanėstai“; J. Tertelis, E. Maya, R. Mačiliūnaitė-Dočkuvienė, „Vandens gyvenimo linija: [knyga su papildytosios realybės elementais]“ ar kiti šių arba kitų autorių kūriniai (ištraukos).

Skaitytojo ugdymas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Skaitydami vertingus literatūros kūrinius, mokiniai ugdosi literatūrinę, kultūrinę, estetinę nuovoką. Aptariama knygos sandara, mokomasi savarankiškai rasti pagrindinius bibliografinius duomenis, tikslingai naudotis skaitmenine paieška (pavyzdžiui, palyginama skirtinguose elektroniniuose knygynuose pateikta informacija apie knygas; surandama informacija apie skaitytojams skirtus renginius, konkursus, juose dalyvaujama). Mokomasi kaupti literatūrinę patirtį, pavyzdžiui, mokinys pasirenka keletą savo mėgstamų vaikų literatūros autorių. Argumentuoja, kodėl autorius yra mėgstamas. Mokiniai skatinami skaityti laisvalaikiu ir kalbėtis apie perskaitytas knygas. Jie įvaldo keletą knygų pasirinkimo (pvz., pagal knygos anotaciją, pagal žanrą) ir pristatymo bendraklasiams (pvz., interviu su draugu, konferencija, reklama sienlaikraštyje) strategijų. Pristatydami knygas, tikslingai naudojasi technologijomis, pavyzdžiui, rašo skaitytojo dienoraštį internete, kuria knygos reklamos vaizdo įrašą.

Literatūros ir kultūros pažinimo pradmenys. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Skaitant tautosakos, grožinės vaikų literatūros kūrinius, mokomasi suvokti literatūrą kaip žodžio meną, įžvelgti jos meninio pasaulio sąlygiškumą, vertybes. Analizuojama mokinio amžių ir interesus atitinkančio kūrinio turinys ir raiška. Skaitant tautosakos tekstus, gilinamasi į tautosakos ir autorinės kūrybos ryšį. Lyginamos tradicinės ir literatūrinės pasakos. Skaitant ir aptariant prozos kūrinius, išsiaiškinama įvykių seka ir jų svarba, veiksmo laikas, vieta. Aptariami veikėjai, diskutuojama apie jų santykius, vertinami jų veiksmai. Skaitant ir aptariant poeziją, dalijamasi įspūdžiais, gilinamasi į eilėraščio nuotaiką, ritmiką, siužeto elementus, mokomasi raiškiai deklamuoti. Mokomasi suprasti dramos kūrinio savitumą, skaitant vaidmenimis ar vaidinant dramos kūrinio ištrauką. Skaitydami ir aptardami įvairių žanrų kūrinius, mokiniai pratinasi atpažinti pasaką, apsakymą, eilėraštį, dramą. Tikslingai vartojamos sąvokos: drama, įvykis, literatūrinė pasaka, padavimas, pagrindinė mintis, pagrindinis veikėjas, patarlė, poetas, sakmė, tema, veiksmo laikas, veiksmo vieta. Mokomasi įžvelgti literatūros ir kitų menų ryšius: aptariama skaitomų kūrinių ir iliustracijų sąsajos, spektakliai, filmai, pastatyti pagal literatūros kūrinius. Mokomasi praktiškai skirti grožinį ir negrožinį tekstą, aiškinamasi, kuo jie skiriasi. Ugdomosiose veiklose kartu su kitais ir savarankiškai tikslingai skaitomi negrožiniai tekstai. Aptariami pasirinkti vaikams skirtos periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, interneto svetainės. Analizuojami tekstų ypatumai ir kalba.

5–6 klasių koncentras

Skaito sklandžiai žinomus tekstus, padedamas pasirenka atidžiojo ar pažintinio skaitymo būdą, atsižvelgdamas į užduotį. Perteikia balsu tiesiogiai tekste išreikštą skaitomo teksto nuotaiką, paisydamas skyrybos ženklų, darydamas pauzes (B1.1.1).

Skaito įvairių rūšių ir žanrų grožinius ir negrožinius bei kitų medijų tekstus; siekdamas įvairių tikslų, padedamas įvardija skaitymo motyvus (B1.2.1).

Tikslingai naudojasi bibliotekomis, kai kuriais rekomenduojamais informacijos šaltiniais (žodynais, enciklopedijomis, informaciniais portalais) (B1.3.1).

Padedamas pasirenka tinkamus informacijos šaltinius. Naudodamasis netiesiogine pagalba skiria tiesiogiai pateiktą, esminę ir neesminę informaciją, padedamas skiria faktą ir nuomonę (B1.4.1).

Skaito sklandžiai žinomus tekstus, konsultuodamasis pasirenka tinkamus skaitymo būdus, atsižvelgdamas į užduotį. Perteikia balsu skaitomo teksto nuotaiką, paisydamas ritmo, skyrybos ženklų, darydamas pauzes (B1.1.2).

Skaito įvairių rūšių ir žanrų grožinius ir negrožinius bei kitų medijų tekstus; siekdamas įvairių tikslų, įvardija skaitymo motyvus (B1.2.2).

Tikslingai ir atsakingai naudojasi bibliotekomis, rekomenduojamais informacijos šaltiniais (žodynais, enciklopedijomis, informaciniais portalais) (B1.3.2).

Konsultuodamasis pasirenka tinkamus informacijos šaltinius, skiria tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą, esminę ir neesminę informaciją, faktą ir nuomonę (B1.4.2).

Skaito tikslingai, sklandžiai žinomus ir nežinomus tekstus, daugeliu atvejų pasirenka tinkamus skaitymo būdus, atsižvelgdamas į užduotį. Raiškiai skaito grožinius tekstus, tinkamai perteikdamas pasirin