Psichologija
Psichologija
Bendrosios nuostatos
Psichologijos bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia psichologijos dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas. Mokiniai, tyrinėdami pažinimo procesus, asmenybės savybes, komunikacinius procesus, ugdosi savęs tobulinimo, socialinių ryšių palaikymo nuostatas, gebėjimą spręsti savo asmenines psichologines problemas.
Psichologijos dalyko paskirtis – supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus. Ugdoma pagarba demokratinės visuomenės vertybėms: žmogaus orumui, laisvei, lygybei, tolerancijai.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija), Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija), Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas. III–IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją. Bus atskleista bendrumo svarba saugant psichinę sveikatą.
Dalyko tikslas ir uždaviniai
Tikslas
Psichologijos dalyko tikslas – ugdyti savarankišką asmenybę, gebančią kritiškai vertinti ir kūrybiškai panaudoti psichologijos žinias bei įgūdžius savo asmeniniame gyvenime bei tarpasmeniniuose santykiuose (renkantis savo gyvenimo kelią, sprendžiant problemas, teikiant pagalbą sau bei kitiems).
Uždaviniai
Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo mokiniai:
- supažindinami su psichologijos žinių pagrindais: kognityviniais ir emociniais procesais, asmenybės savybėmis ir raidos dėsniais, bendravimo dėsningumais;
- skatinami analizuoti, tyrinėti ir pažinti individualius savo ir kitų žmonių ypatumus, tarpasmeninių santykių dėsningumus, mokosi pagrįsti savo požiūrį į gyvenimo reiškinius psichologijos argumentais;
- ugdosi nuostatą taikyti psichologijos žinias ir praktinius įgūdžius savo asmenybei tobulinti, gyvenimo efektyvumui didinti, problemoms spręsti;
- skatinami rūpintis savo psichine sveikata, suvokti psichohigienos svarbą, pozityviai vertinti psichologinę ir psichoterapinę pagalbą.
Kompetencijų ugdymas
Suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą. Identifikuoja alternatyvias problemos sprendimo idėjas.
Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją. Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai. Suvokia atsakomybę rūpintis savo psichine sveikata, suvokia psichohigienos svarbą ir pagrindinius principus.
Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis,giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje. Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių. Analizuoja, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimo patikimumą remdamasis įvairiais šaltiniais.
Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais. Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką. Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Neapibrėžtose situacijose, krizinėse ir streso situacijose ieško kūrybinio sprendimo.
Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją. Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui. Motyvuojamas dalyvauti nevyriausybinių organizacijų (socialinių, kultūrinių), kurios padeda didinti psichologinį atsparumą, veikloje, skatinama savanorystė.
Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsikultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą. Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų. Pagrindžia ir kritiškai apmąsto savo ir įvairių kitų kultūrų poveikį elgesiui, patirtį, požiūrius ir įsitikinimus.
Mokosi tikslingai naudoti skaitmenines technologijas ieškodamas, apdorodamas ir pateikdamas informaciją, rengdamas pristatymus ir psichologijos projektus, bendraudamas ir bendradarbiaudamas; skatinamas atsakingas, saugus naudojimasis skaitmeniniais įrankiais, technologijomis, etiškas bendravimas skaitmeninėje erdvėje.
Pasiekimų sritys ir pasiekimai
Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija) (A)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Apibrėžia psichologijos objektą, išvardija psichologijos sritis ir tyrimų metodus (A1.1). |
Atskleidžia esminius psichologijos tyrimų metodų bruožus. Mokytojo padedamas numato praktines psichologijos žinių pritaikymo galimybes kasdienėje aplinkoje (A1.2). |
Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba paaiškina psichologijos ryšius su kitais mokslais. Palygina taikomąją ir teorinę psichologiją, išskirdamas jų skirtumus (A1.3). |
Savarankiškai analizuoja psichologijos ryšius su kitais mokslais, geba apibūdinti psichologijos vietą kitų socialinių mokslų sistemoje. Suvokia ir apibūdina psichologijos žinių pritaikymo galimybes naujame kontekste (A1.4). |
Mokymo(si) turinysPsichologija – mokslas tau ir apie tave. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamos šiuolaikinės psichologijos šakos, psichologijos žinių pritaikymo galimybės. Aiškinamasi, kokie yra psichologijos tyrimo metodai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Bendrais bruožais apibūdina pažinimo procesus ir jų veikimo mechanizmus, atpažįsta intelekto ir kūrybinio mąstymo sąvokas (A2.1). |
Padedamas apibūdina savo pažinimo procesų ypatumus. Paaiškina vaizduotės ir kūrybinio mąstymo principų veikimą kasdienėse paprastose situacijose (A2.2). |
Konsultuodamasis nurodo pažinimo procesų lavinimo galimybes. Atskleidžia kūrybinio mąstymo svarbą įprastuose ir naujuose kontekstuose (A2.3). |
Savarankiškai numato pažinimo procesų lavinimo, emocijų valdymo strategijas. Išsamiai atskleidžia intelekto esminius teiginius ir juos palygina (A2.4). |
Mokymo(si) turinysJutimai ir suvokimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra jutimas ir suvokimas. Dėmesys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra dėmesys ir jo lavinimas. Atmintis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra atmintis ir kokie jos stiprinimo būdai. Vaizduotė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra vaizduotė. Mąstymo procesas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamas mąstymo procesas; kūrybinis mąstymas. Bendrieji gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami bendrieji gebėjimai; intelektas (2–3 pasirinktinai). Įspūdis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinamasi, koks būna pirmas įspūdis. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Bendrais bruožais apibūdina asmenybės, temperamento ir charakterio sąvokas, pagrindines emocijas ir jų neverbalinius požymius (A3.1). |
Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Atpažįsta pagrindinių savo ir kitų asmenų emocijų pasireiškimo atvejus įprastame kontekste (A3.2). |
Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui, aprašo sau būdingą Aš vaizdą ir savęs vertinimą (A3.3). |
Argumentuotai atskleidžia savąjį individualumą, atskleisdamas jį įprastuose ir naujuose kontekstuose. Išsamiai atskleidžia pagrindinius asmenybės teorijų teiginius ir juos palygina. Savarankiškai analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Konsultuodamasis susieja savo poreikius, interesus, lūkesčius su turimos motyvacijos lygiu (A3.4). |
Mokymo(si) turinysAsmenybės samprata. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariamas asmenybės apibūdinimas, tipai, vientisumas. Asmenybę aiškinančios teorijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamos asmenybę aiškinančios teorijos (2–3 pasirinktinai). Asmenybės raida. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi asmenybės raida. Temperamentas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra temperamentas. Charakteris. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra charakteris. „Aš“ vaizdas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamas „Aš“ vaizdas. Savęs vertinimas. Emocijos ir jausmai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamas emocijų ir jausmų pasaulis. |
||||
Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija) (B)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Paaiškina bendravimo (komunikacijos) sampratą ir atpažįsta pagrindines bendravimo dėsningumus kasdienėje aplinkoje. Skiria verbalinį ir neverbalinį bendravimą (B1.1). | Atpažįsta dažniausius neverbalinius ženklus įprastame kontekste. Atskleidžia neverbalinio bendravimo ir aktyvaus klausymo svarbą (B1.2). | Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Paaiškina aktyvaus bendravimo veiksnius, empatiją, grįžtamojo ryšio svarbą (B1.3). | Savarankiškai atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis naujame, kintančiame kontekste. Susieja empatiją su neverbalinio bendravimo ir aktyvaus klausymo įgūdžiais. Bendraudamas naudoja aktyviojo klausymosi techniką, suteikia grįžtamąjį ryšį (B1.4). |
Mokymo(si) turinysBendrieji gebėjimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami bendrieji gebėjimai (2–3 pasirinktinai); intelektas. Temperamentas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra temperamentas. Bendravimo įgūdžiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjamas bendravimo įgūdžių formavimasis. Įspūdis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinamasi, koks būna pirmas įspūdis. Įgūdžiai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Lavinami kalbėjimo ir aktyvaus klausymosi įgūdžiai. Neverbalinis bendravimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjamas neverbalinis bendravimas, kūno kalba. Pasirengimas darbo pokalbiui. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Praktikuojamas pasirengimas darbo pokalbiui, ruošiamasi profesinei ateičiai. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras | Bendrais bruožais apibūdina socialinio suvokimo, socialinio vaidmens sąvokas (B2.1). | Paaiškina socialinio suvokimo dėsningumus, išvardina dažniausia pasitaikančias socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas (B2.2). | Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Pateikia stereotipų ir socialinės atribucijos pavyzdžių iš savo kasdienės aplinkos (B2.3). | Savarankiškai atpažįsta socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas. Paaiškina socialinio suvokimo ypatumus, susieja su juos lemiančiais veiksniais. Atpažįsta žmonių tarpusavio santykių savybes (altruizmas, bendradarbiavimas) realaus gyvenimo situacijose (B2.4). |
Mokymo(si) turinysStereotipai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinamasi, kokie būna stereotipai ir nuostatos. Socialinė atribucija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra socialinė atribucija. Kito žmogaus suvokimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Apžvelgiamos kito žmogaus suvokimo ir vertinimo klaidos. Grupė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinamasi grupės samprata, struktūra, įvairovė. Asmenybė ir grupė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjamas asmenybės ir grupės santykis. Konformizmas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra konformizmas. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Bendrais bruožais apibūdina socialinės grupės sąvoką. paaiškina pagrindinius bendravimo grupėje dėsningumus. Paaiškina konflikto sąvoką, įvardija konfliktų rūšis (B3.1). |
Palygina formalias ir neformalias grupes. Paaiškina grupės nario statuso ir konformizmo sąvokas. Padedamas atpažįsta grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija). Padedamas atpažįsta konfliktų požymius ir kilimo priežastis. Atpažįsta neigiamas konfliktų pasekmes (B3.2). |
Palygina lyderio, atstumtojo, įzoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba nurodo konfliktų kilimo priežastis, atpažįsta konflikto požymius, konsultuodamasis įvardija galimas nesudėtingų konfliktinių situacijų sprendimo strategijas. Palygina konstruktyvius ir destruktyvius konfliktus, pateikia pavyzdžių iš įprasto konteksto (B3.3). |
Analizuoja turimo statuso įtaką savo ir kitų asmenų bendravimui, pateikia pavyzdžius iš įprasto konteksto. Vertina konformizmo svarbą prisitaikymui. Savarankiškai atpažįsta ir palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) realaus gyvenimo įprastose ir naujose aplinkose. Savarankiškai apibendrina savo patirtį sprendžiant konfliktus, nurodo konfliktų kilimo priežastis, naudoja konstruktyvias konflikto sprendimo strategijas. Konsultuodamasis pateikia galimus sudėtingų konfliktinių situacijų sprendimo būdus (B3.4). |
Mokymo(si) turinysLyderystė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinamasi, kas yra lyderystė. Manipuliatyvus elgesys. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjamas manipuliatyvus elgesys. Konfliktas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aiškinasi konflikto sampratą. Nagrinėjamas konstruktyvus ir destruktyvus konfliktas. Konflikto signalai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjama, kokie būna konflikto signalai; konflikto priežastys. Sunkumų įveika. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Konflikto sprendimo strategijos. Nagrinėjamos konflikto sprendimo strategijos; konstruktyvūs konflikto sprendimai. |
||||
Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas (C)
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Išvardija visuomenines organizacijas (esančias konkrečioje savivaldybėje), kurios teikia psichologinę paramą (C1.1). |
Paaiškina visuomeninių organizacijų (esančių konkrečioje savivaldybėje), kurios teikia psichologinę paramą, veiklos pobūdį, išvardija jose teikiamos psichologinės paramos formas (C1.2). |
Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Padedamas suranda visuomenines organizacijas, tinkamas savanorystei ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti, ir diskutuoja apie mokinių galimybes dalyvauti bendruomeninėje veikloje (C1.3). |
Įvertina savo bendradarbiavimo įgūdžius ir numato jų tobulinimo sritis ir galimybes. Padedamas mokytojo susieja įvairius psichologinius sunkumus (smurtas, krizės, savižudybė, priklausomybės) su prieinamomis psichologinės paramos teikimo vietomis konkrečioje savivaldybėje ar internete, ir sukuria būdą, kaip pagalbą pasiūlyti bendraamžiams (C1.4). |
Mokymo(si) turinysYpatingi jausmai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aptariama, kokie yra ypatingi jausmai (pyktis, baimė, gėda, kaltė). Emocijų sutrikimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjami emocijų sutrikimai, emocijų ir nuotaikų valdymas. Psichologinė pagalba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Nagrinėjamos psichologinės pagalbos galimybės. Dalyvavimas bendruomenės gyvenime. III–IV gimnazijos klasių koncentras.IV gimnazijos klasė Aptariamas dalyvavimas bendruomenės gyvenime, visuomeninėse organizacijose svarba teikiant psichologinį palaikymą. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Nurodo psichologo, psichoterapeuto, psichiatro darbo specifiką (C2.1). |
Padedamas palygina psichologo, psichoterapeuto, psichiatro darbo specifiką, nurodant jų skirtumus (C2.2). |
Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta streso, nerimo, smurto, psichologinės krizės, savižudybės rizikos požymius, pasireiškiančius kasdienėje aplinkoje (C2.3). |
Pagrindžia emocinių išgyvenimų svarbą psichinei sveikatai. Savarankiškai atpažįsta pagrindinius psichologinės krizės, savižudybės rizikos požymius ir nurodo, kur gali kreiptis psichologinės krizės atveju (C2.4). |
Mokymo(si) turinysStresas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjamas stresas ir jo valdymas. Smurtas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi smurto ypatumai, jo rūšys, priežastys, pasekmės, pagalbos galimybės. |
||||
| Klasių koncentrai | Slenkstinis lygis | Patenkinamas lygis | Pagrindinis lygis | Aukštesnysis lygis |
|---|---|---|---|---|
| III–IV gimnazijos klasių koncentras |
Bendrais bruožais apibūdina streso, nerimo, smurto, psichologinės krizės, priklausomybės sąvokas (C3.1). |
Paaiškina emocinių išgyvenimų įtaką žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Įvardija ryšį tarp patiriamo streso, smurto, psichologinės krizės ir savižudybės (C3.2). |
Paaiškina ryšį tarp patiriamo streso, smurto, psichologinės krizės ir savižudybės (C3.3). |
Įtikinamai argumentuoja psichologinės pagalbos svarbą krizinių išgyvenimų atveju (C3.4). |
Mokymo(si) turinysPsichologinės krizės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Aiškinamasi psichologinės krizės samprata, prevencija ir įveikos strategijos. Savižudybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.III gimnazijos klasė Nagrinėjama savižudybės psichologija. |
||||
Mokymo(si) turinys
Pasiekimų vertinimas
Mokinių pasiekimų lygių požymiai pateikiami III–IV gimnazijos klasių koncentrui ir yra detalizuoti keturiais lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3), aukštesnysis (4). Psichologijos mokinių pasiekimai vertinami pasirenkamais pažangos fiksavimo būdais: pažymiais, „įskaityta“, „neįskaityta“, „padarė pažangą“, kaupiamuoju vertinimu, pažangos stebėjimo ir vertinimo aplanku ir pan. Kai mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, jie siejami su pasiekimų lygiais: slenkstinis (1) lygis – 4, patenkinamas (2) lygis – 5–6, pagrindinis (3) lygis – 7–8, aukštesnysis (4) lygis – 9–10. Vertinimas turi motyvuoti mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje, taikyti psichologijos žinias praktiškai. Vertinimo objektu neturėtų būti mokinio asmeninė patirtis, psichologinių testų rezultatai ar mokinių savianalizės duomenys.
Nurodomi pasiekimų lygių požymiai skirti vertinti mokinių pasiekimus ir daromą pažangą. Remiantis nurodytais požymiais galima spręsti apie tarpinius mokinių pasiekimus ir daryti apibendrinamuosius vertinimo aprašus.
Aprašant pasiekimų lygių požymius naudota mokinių pasiekimų augimą rodanti savarankiškumo skalė ir sąvokos:
- padedamas – procesą moderuoja ir jame dalyvauja mokytojas;
- naudodamasis netiesiogine pagalba – užduotis atlieka atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus, naudodamasis papildomai pateikta medžiaga, vadovaudamasis pateiktais kriterijais;
- konsultuodamasis – tikslingai klausdamas ar prašydamas patarimų;
- savarankiškai – užduotį atlieka be pagalbos.
Rengiant formuojamojo ar apibendrinamojo vertinimo užduotis ugdymo procese svarbu atsižvelgti į pasiekimų lygių požymius ir pateikti mokiniams skirtingus pasiekimų lygius atitinkančias užduotis, kurios turėtų būti pateiktos visiems mokiniams neribojant jų galimybių atlikti ir sudėtingesnes užduotis. Užduotys turėtų būti parengtos taip, kad būtų galimybė vertinti skirtingų pasiekimų sričių gebėjimus, tačiau nereikėtų siekti į vieną pasiekimų vertinimo užduotį įtraukti visų ar daugelio pasiekimų sričių gebėjimų. Svarbu, ypač formuojamojo vertinimo, užduotis parengti taip, kad galima būtų vertinti skirtingų mokinių daromą pažangą ir teikti veiksmingą, mokytis padedantį ir motyvuojantį grįžtamąjį ryšį.
III ar (ir) IV gimnazijos klasėse mokiniai gali pasirinkti rengti brandos darbą.
