hero

Evangelikų reformatų tikyba

Parsisiųsti sąrašą:

Evangelikų reformatų tikyba

Bendrosios nuostatos

Evangelikų reformatų bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia Evangelikų reformatų dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Evangelikų reformatų tikybos dalyku siekiama, kad mokiniai susipažintų su Šventuoju Raštu, kaip biblinio tikėjimo pamatu, viliantis, kad Biblijos, kaip Dievo žodžio, pažinimas padės mokiniams ugdytis moralines vertybes, pažadins poreikį asmeniškai pažinti Kristų kaip savo Atpirkėją, suteiks išgelbėjimo viltį ir gyvenimo prasmę, ugdys pasitikėjimą Dievu ir vidinę pagarbą Dievui, kiekvienam žmogui, kūrinijai.

Evangelikų reformatų tikybos dalyko paskirtissudaryti sąlygas mokiniams kelti tikėjimo, asmens tapatumo, etinius, egzistencinius, socialinius, kultūrinius klausimus ir ieškoti atsakymų Šventojo Rašto šviesoje apmąstant tikėjimo ir mokslo dialogo perspektyvą.

Programa yra sudaryta remiantis Šventuoju Raštu (Biblija), pagrindiniais evangelikų reformatų išpažinimo raštais, Evangelikų reformatų bažnyčios paveldu ir jos istorija.

Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Šventojo Rašto pažinimas, tikėjimo turinio pažinimas, Bažnyčios istorija ir liturgija, biblinis dvasingumas, žmogus ir pasaulis. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Tikimasi, kad jie bus pasiekti per koncentrą. Šventojo Rašto pažinimo pasiekimų sritis yra pamatas visoms kitoms pasiekimų sritims. Visos pasiekimų sritys siejasi tarpusavyje ir viena kitą papildo. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriais pasinaudojant gerinami mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai plėsti žinias ir gilinti supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas.. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Evangelikų reformatų tikybos dalyko tikslas – sudaryti galimybę evangelikų reformatų tikybos pamokose mokiniams formuotis Šventojo Rašto išmintimi grįstą pasaulėžiūrą ir suvokti save ir supantį pasaulį Dievo Žodžio šviesoje; susipažįstant su Atpirkimo istorija, giliau įsisąmoninti moralines nuostatas ir įprasminti tai per pagarbų ir atsakingą santykį su Dievu, savimi, visuomene, kūrinija ir pasauliu; ugdyti ir pagrįstai įvertinti savo krikščionišką tapatybę, plėtoti asmeninę konfesinę pasaulėžiūrą; ugdytis gebėjimą užjausti, suprasti kiekvieną asmenį ir nesitaikstyti su prievartos, neteisingumo, patyčių apraiškomis artimoje ir tolimoje aplinkoje.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniaiSiekdami tikslo mokiniai:

  • priima Šventąjį Raštą kaip Dievo žodį;
  • pažįsta pagrindinius Šventajame Rašte atskleistos Atpirkimo istorijos įvykius ir veikėjus, sieja juos su savo gyvenimo patirtimis ir formuojasi evangelinės mokinystės nuostatas;
  • ugdosi pagarbą, pasitikėjimą ir nuostabą santykyje su Kūrėju ir kūrinija;
  • įgyja pradinius Biblijos studijavimo įgūdžius.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniaiSiekdami tikslo mokiniai:

  • nagrinėja Šventąjį Raštą kaip užrašytą Dievo žodį;
  • išplėtoja Šventajame Rašte atskleidžiamą Atpirkimo istoriją ir analizuoja savo santykį su ja, lavina evangelines mokinystės nuostatas;
  • susipažįsta su pagrindinėmis evangelikų reformatų tikėjimo doktrinomis, Bažnyčios istoriniu ir kultūriniu paveldu, taiko tai ugdydamiesi savo konfesinę tapatybę;
  • palygina įvairias krikščioniškas konfesijas ir didžiąsias pasaulio religijas;
  • ugdosi toleranciją įvairių pasaulėžiūrų žmonėms.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniaiSiekdami tikslo mokiniai:

  • aptaria ir pripažįsta Šventojo Rašto autoriteto svarbą reformuotoje tikėjimo tradicijoje;
  • analizuoja visuotinius ir reformuotus tikėjimo išpažinimus bei jų įtaką krikščioniškai etikai ir savo gyvenimo būdui;
  • nagrinėja krikščionio santykį su šiuolaikiniu pasauliu, aptaria kultūrinius iššūkius;
  • analizuoja komplementarinę ir egalitarinę pasaulėžiūras;
  • paaiškina evangelikų reformatų bažnytinę presbiteriterinę-sinodinę santvarką, palygina ją su kitomis krikščioniškų denominacijų santvarkomis ir formuojasi kolegialumo nuostatas; 
  • susipažįsta su pagrindiniais Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir valstybės teisiniais aktais, reguliuojančiais religinių bendruomenių ir bendrijų santykius, išaiškina ir apibrėžia šiuolaikinius Bažnyčios ir Valstybės santykius, vertina krikščionišką pilietiškumą

Pradinio ugdymo uždaviniaiSiekdami tikslo mokiniai:

  • priima Šventąjį Raštą kaip Dievo žodį;
  • pažįsta pagrindinius Šventajame Rašte atskleistos Atpirkimo istorijos įvykius ir veikėjus, sieja juos su savo gyvenimo patirtimis ir formuojasi evangelinės mokinystės nuostatas;
  • ugdosi pagarbą, pasitikėjimą ir nuostabą santykyje su Kūrėju ir kūrinija;
  • įgyja pradinius Biblijos studijavimo įgūdžius.

Pagrindinio ugdymo uždaviniaiSiekdami tikslo mokiniai:

  • nagrinėja Šventąjį Raštą kaip užrašytą Dievo žodį;
  • išplėtoja Šventajame Rašte atskleidžiamą Atpirkimo istoriją ir analizuoja savo santykį su ja, lavina evangelines mokinystės nuostatas;
  • susipažįsta su pagrindinėmis evangelikų reformatų tikėjimo doktrinomis, Bažnyčios istoriniu ir kultūriniu paveldu, taiko tai ugdydamiesi savo konfesinę tapatybę;
  • palygina įvairias krikščioniškas konfesijas ir didžiąsias pasaulio religijas;
  • ugdosi toleranciją įvairių pasaulėžiūrų žmonėms.

Vidurinio ugdymo uždaviniaiSiekdami tikslo mokiniai:

  • aptaria ir pripažįsta Šventojo Rašto autoriteto svarbą reformuotoje tikėjimo tradicijoje;
  • analizuoja visuotinius ir reformuotus tikėjimo išpažinimus bei jų įtaką krikščioniškai etikai ir savo gyvenimo būdui;
  • nagrinėja krikščionio santykį su šiuolaikiniu pasauliu, aptaria kultūrinius iššūkius;
  • analizuoja komplementarinę ir egalitarinę pasaulėžiūras;
  • paaiškina evangelikų reformatų bažnytinę presbiteriterinę-sinodinę santvarką, palygina ją su kitomis krikščioniškų denominacijų santvarkomis ir formuojasi kolegialumo nuostatas; 
  • susipažįsta su pagrindiniais Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir valstybės teisiniais aktais, reguliuojančiais religinių bendruomenių ir bendrijų santykius, išaiškina ir apibrėžia šiuolaikinius Bažnyčios ir Valstybės santykius, vertina krikščionišką pilietiškumą

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Evangelikų reformatų tikybos dalyku ugdomas smalsumas pažinti save ir supantį pasaulį Dievo žodyje atskleistos Atpirkimo istorijos kontekste. Mokiniai dalyko žinias ir gebėjimus ugdosi analizuodami Šventojo Rašto (Biblijos) tekstus, pagrindinius evangelikų reformatų išpažinimo raštus, tokius kaip Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis išpažinimas, Miesto katekizmas ir kt.. Mokiniai mąsto kritiškai, kai suvokia ir tikslingai taiko Šventojo Rašto principus kasdienybėje, išsako savo nuomonę, analizuoja iškylančias problemas, kritiškai vertina alternatyvius požiūrius ir interneto šaltinių patikimumą. Mokėjimo mokytis gebėjimus mokiniai ugdosi suvokdami, kaip taikyti Šventojo Rašto skaitymo ir aiškinimo principus, tikslingai ir atsakingai atsirinkdami informaciją įvairiuose šaltiniuose, tirdami ir kritiškai reflektuodami, susiedami naują informaciją su jau žinoma, savarankiškai planuodami asmenines Šventojo Rašto studijas.

Per evangelikų reformatų tikybos dalyką mokiniai skatinami apmąstyti savo ir kito asmens, sukurto pagal Dievo atvaizdą, unikalumą, vertę ir prasmę. Nagrinėdami Biblijos istorijas mokosi atpažinti ir valdyti emocijas, puoselėti sveikus tarpusavio santykius, pozityviai spręsti konfliktus ir atsakingai priimti sprendimus; analizuoja įvairias situacijas ir mokosi įveikti iššūkius, įvardija bendražmogiškas vertybes ir geba paaiškinti vertybių svarbą priimant sprendimus. Dalyko turinys yra organizuojamas taip, kad mokiniai ugdytųsi empatiškumo, socialinio sąmoningumo ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimo įgūdžius, pagarbų elgesį su gamta ir suvokimą apie visos kūrinijos integralumą. Mokiniai rūpinimosi sveikata svarbą suvokia ir įgūdžius ugdosi reflektuodami žmogaus sielos ir kūno vienovę, ugdydamiesi nuostabą ir dėkingumą Kūrėjui už savo būtį.

Per evangelikų reformatų tikybos pamokas ugdosi tyrinėjimo gebėjimus, ieškodami reikiamos informacijos įvairiuose šaltiniuose, kritiškai vertindami rastą informaciją bei jos patikimumą. Kūrybinius gebėjimus mokiniai ugdosi argumentuotai išreikšdami savo požiūrį, pagrįsdami jį Šventuoju Raštu ir savo patirtimi. Mokiniai ugdosi kūrybinį mąstymą keldami klausimus, svarstydami alternatyvius atsakymus. Ugdoma ištvermė ir drąsa priimti gyvenimo sudėtingumą bei gebėjimas įžvelgti viltį „jau ir dar ne“ biblinėje perspektyvoje. Reflektuojama kristocentriško mąstymo ir veikimo galia. Ugdomi mokinių gebėjimai generuoti kūrybines idėjas turimos informacijos pagrindu, ieškoti sprendimų bei išraiškos formų.

Evangelikų reformatų tikybos pamokose pilietinis tapatumas yra ugdomas nagrinėjant bendruomenės, etikos, moralės ir kitas pažinimo sritis. Mokiniai skatinami apmąstyti ir susieti asmeninę laisvę su atsakomybe už savo veiklą ir jos rezultatus, dalyvauti bendruomenės veikloje, atsižvelgti į žmonių poreikius. Skatinama, kad mokinys prisidėtų prie darnios ekologinės aplinkos kūrimo. Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms ugdoma aptariant įvykius, mokiniams aktualias problemas, dalinantis nuomonėmis ir informacija. Taip pat mokiniai skatinami suprasti kitokius galimus požiūrius į tuos pačius dalykus, reiškinius, į kitų religijų nuostatas, kitas tautas, demonstruoti empatiją kitokiam žmogui, toleranciją kitokiai nuomonei ir kitokiam požiūriui į gyvenimą. Mokiniai motyvuojami gerbti Lietuvos valstybę, jos istoriją.

Evangelikų reformatų tikybos programa ugdo kultūrinį sąmoningumą, kuris grindžiamas žiniomis apie evangelikų reformatų ir kitų konfesijų ar tikybų, tautų kultūros tradicijas. Pabrėžiama kultūrų ir tikėjimų įvairovė, ugdomas jų pažinimas ir supratimas, skatinantis toleranciją kitiems. Analizuodami Reformacijos įtaką kultūros raidai ugdysis kritinį mąstymą ir kultūrinį sąmoningumą, kuris keičia vartotojišką požiūrį į kultūrą ir skatina aktyvų dalyvavimą transformuojant kultūrą. Mokiniai ugdysis vertybinėmis nuostatomis grįstą estetinį skonį ir išraišką, analizuodami teologinių tiesų išraišką mene, perteikdami savo refleksijas ir religinius išgyvenimus įvairiomis raiškos priemonėmis.

Evangelikų reformatų tikybos ugdymo programoje komunikavimo kompetencija ugdoma mokantis kurti pranešimus, atpasakojant tekstus, atmintinai mokantis įvairias ištraukas iš Šventojo Rašto, samprotaujant apie Biblijos tekstus ir gyvenimo reiškinius, pateikiant savo nuomonę ir pagarbiai išklausant ir įsiklausant į kito nuomonę. Pamokų veikla organizuojama taip, kad mokiniams būtų sudaromos galimybės išmokti rasti ir atsirinkti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios.

Evangelikų reformatų tikybos pamokose skaitmeninė kompetencija ugdoma lavinant gebėjimus naudotis ir analizuoti su tikybos dalyku susijusį skaitmeninį turinį, kritiškai vertinti virtualioje erdvėje pateikiamą informaciją, mokantis pasirinkti tinkamiausias technologines priemones pristatant savo idėjas, įgyvendinant projektus. Mokomasi atsakingai, saugiai ir etiškai bendrauti ir bendradarbiauti virtualiose socialinėse grupėse, dalintis informacija, veikti, bendrauti ir bendradarbiauti skaitmeninėje erdvėje mokyklos, bendruomenės, šalies kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Mokiniai, klausydamiesi pasakojamų Biblijos istorijų ir skaitydami Bibliją, susipažįsta su ja, kaip svarbiausiu Dievo Apreiškimo šaltiniu žmonėms. Tyrinėja Biblijos kultūrinį, istorinį paveldą, ugdosi biblinį raštingumą. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais bendriausiais bruožais išskiria Bibliją iš kitų knygų (A1.1).

Savarankiškai skiria Bibliją nuo kitų knygų, pasako 1–2 skirtumus ir panašumus (A1.2).

Pasako, kad Biblija yra Dievo pasakojimas, paaiškina, kuo ji panaši ir kuo skiriasi nuo kitų knygų (A1.3).

Apibūdindamas Bibliją kaip Dievo pasakojimą, savais žodžiais argumentuoja šį teiginį, nurodo jos Autorių ir autorius (A1.4).

Dievo žodis – išskirtinė knyga. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Klausydami skaitomų pasakojimų iš Biblijos ir juos aptardami ugdosi nuostatas pažinti Šventąjį Raštą kaip išskirtinę knygą, kurioje pats Dievas atskleidžia pasaulio ir žmonių kilmę, įvykusį Nuopuolį, jo pasekmes ir Dievo pažadą atstatyti pažeistą žmogaus orumą, ugdosi dėkingumą Dievui, atskleidžiančiam Atpirkimo planą žmogui.

Dievas kalba su žmonėmis. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami istorijas apie Adomą, Ievą, Nojų, mokiniai mokosi atpažinti, kaip Dievas kalbėjo žmonėms anksčiau ir dabar.

Dievas veikia istorijoje. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Klausydami, iliustruodami, vaidindami Biblijos istorijas ugdosi kompetencijas pažinti Šventąjį Raštą kaip Dievo, veikiančio istorijoje, pasakojimą; susipažindami su Izraelio tautos patriarchų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo gyvenimais (Pradžios knygos 12–50 skyriai), Jėzaus Kristaus gimimo istorija (Evangelija pagal Luką 1–2 skyriai), ankstyvaisiais gyvenimo metais, ieško atsakymų į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, išsako jiems kilusius klausimus bei samprotavimus. Savo pasirinktais būdais atskleidžia pagrindinius įvykius iš Abraomo, Jokūbo ir Ezavo, Juozapo, Zacharijo ir Elžbietos, Jono Krikštytojo, Jėzaus gyvenimų.

Biblijos sandara. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai susipažįsta su Biblijos sandara, įvardija abi Biblijos dalis – Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą, mokosi Jėzaus Kristaus gimimo ir prisikėlimo istorijas priskirti antrajai Biblijos daliai, kuri vadinama Naujuoju Testamentu.

3–4 klasių koncentras

Išskiria Bibliją iš kitų knygų (A1.1). 

Pasako bent vieną Biblijos patikimumo argumentą (A1.2).

Išsako savo samprotavimus, kodėl Biblija galima pasitikėti (A1.3).

Paaiškina, kodėl Biblija galima pasitikėti, pateikia kelis argumentus (A1.4).

Atpirkimo istorija. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Klausydamiesi, vaidindami Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygose aprašomus pagrindinius įvykius ir veikėjus, ugdosi supratimą, kad Biblijos pasakojimai apie žydų tautos išėjimą iš Egipto yra Dievo atskleistos Atpirkimo istorijos dalis (Išėjimo knyga, Pakartoto Įstatymo knyga).

Penkiaknygė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėdami Senojo Testamento sandarą mokiniai išvardija Penkiaknygės knygų pavadinimus iš eilės ir mokosi apibendrintai paminėti pagrindinius jų turinio akcentus. Mokosi surasti Biblijos ištrauką pagal pateiktą nuorodą, išsako savo samprotavimus apie perskaitytą tekstą iš Biblijos, užduoda klausimus, sieja jį su savo gyvenimu.

Jozuės, Teisėjų, Rūtos knygos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptardami Jozuės, Teisėjų, Rūtos knygose pateikiamas istorijas, komentuoja pagrindinius įvykius, užimant ir apgyvendinant Kanaaną (Jozuės knyga, Teisėjų knyga, Rūtos knyga). Apibūdina pagrindinius veikėjus Jozuę, Kalebą, Gedeoną, Samsoną, Deborą, Rūtą. Aptaria, kaip pasitikėjimas Dievu ir paklusnumas jo įsakymams padėdavo izraelitams patirti Dievo galybę. Plėtoja savo samprotavimus, kad Biblijoje pateikiamos istorijos yra patikimos, padedančios pasirinkti teisingai.

Biblijos studijavimo įrankiai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Susipažįsta ir praktiškai išbando priemones, padedančias geriau suprasti tekstą (žemėlapiai, mobiliosios Biblijos programėlės). Atpažįsta Senojo ir Naujojo Testamentų knygų pavadinimus.

5–6 klasių koncentras

Įvardija, kad Biblija kitaip yra vadinama Šventuoju Raštu, Dievo žodžiu. Pateikus keletą pasirinkimo galimybių nurodo Biblijos pritaikymo galimybes kasdieniame gyvenime (A1.1).

Pasitardamas gali paaiškinti, kodėl Biblija gali būti patikimas gyvenimo pamatas (A1.2).

Paaiškina, kodėl Biblija gali būti patikimas gyvenimo pamatas (A1.3).

Įtikinamai paaiškina, kodėl Biblija galima pasitikėti, pateikia kelis argumentus (A1.4).

Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Skaitydami ištraukas iš Biblijos ir atlikdami įvairaus pobūdžio užduotis, mokiniai susipažįsta su Biblijoje aprašyta Izraelio tautos istorija Izraelio karalystės laikotarpiu (1–2 Samuelio bei 1 Karalių 1–11), apibūdina pranašo Samuelio ir trijų pirmųjų Izraelio karalių (Sauliaus, Dovydo, Saliamono) gyvenimo ir tarnystės svarbiausius įvykius, nagrinėja Jėzaus palyginimus apie Dievo karalystę (Mato 13 skyrius), Kalėdų, Velykų istorijas. Mokiniai komentuoja, kaip Šventojo Rašto istorijos siejasi su mokinių gyvenimo patirtimis ir teikia vertingų įžvalgų bei pamokymų. Braižant grafikus, schemas ugdomas gebėjimas įžvelgti žmonių ir Dievo santykių pasikartojančius dėsningumus, pastebimus nuo patriarchų laikotarpio (nuodėmės ratas). Išvardindamas pagrindines Senojo Testamento knygų grupes, mokosi bendrais bruožais nusakyti istorinių, išminties ir pranašų knygų ypatumus, pagrindines temas.

Biblija yra Kūrėjo instrukcija žmogui. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Paaiškina Dievo žodžio svarbą gyvenimo pasirinkimams. Nagrinėdami Biblijos užrašytas istorijas suskilusios karalystės, tremties ir sugrįžimo iš tremties laikotarpiu (1–2 Karalių knyga, 1–2 Metraščių knyga, didžiųjų ir mažųjų pranašų knygos), mokiniai tęsia pažintį su Izraelio istorija. Ieško pasikartojančių nepaklusnumo (nuodėmės) apraiškų ir tyrinėja to pasekmes (tremtis) bei mokosi pastebėti Dievo ištikimybę savo išrinktajai tautai. Skaitydami apie Esterės, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo įvykius, jų santykį su Dievu, ieško Dievo savybių, sąsajų su ankstesnėse klasėse aptartais Biblijos įvykiais bei veikėjais.

7–8 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta biblines vertybes Biblijos tekstuose (A1.1).

Atpažįsta ir išvardija biblines vertybes skirtinguose Biblijos tekstuose (A1.2).

Analizuoja galimybę Biblijos pagrindu formuotis vertybių sistemą (A1.3).

Kryptingai gilinasi į biblines vertybes ir jų pagrindu formuojasi savo vertybių sistemą (A1.4).

Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokiniai gilina(si) suvokimą, kad Bibliją yra vientisas Dievo įkvėptas pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą per Dievo Sūnų Jėzų Kristų. Skaitydami ištraukas iš Biblijos poezijos, pranašų knygų, sieja jų tekstus su ankstesnėse klasėse aptartomis Biblijos istorijomis, mokosi apibūdinti pagrindinių Senojo Testamento įvykių istorinį ir chronologinį kontekstą. Sieja istorinių knygų turinį su pranašų žodžiais. Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. Aiškinasi, kas yra Evangelijos, jų autorius ir parašymo aplinkybes, ieško jų panašumų ir skirtumų. Aptaria Jėzaus Kristaus gyvenimo svarbiausius etapus sinoptinėse Evangelijose (Mato, Morkaus, Luko).

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuodami įvykius po Jėzaus Kristaus Prisikėlimo (Sekminių istorija ir ankstyvosios krikščionių bažnyčios pradžia, persekiojimai ir tikinčiųjų skaičiaus augimas Azijoje ir Europoje, apaštalo Pauliaus atsivertimas, misijų kelionės) mokosi atpažinti Šventosios Dvasios vaidmenį tikinčiojo gyvenime. Skaitydami apaštalo Pauliaus ir kitų Naujojo Testamento autorių laiškus ugdosi gebėjimą susieti jų autorių žinią su šių dienų gyvenimo aktualijomis. Susipažįsta su eschatologiniu pasakojimu – Apreiškimo Jonui knyga ir ją interpretuoja. Susipažinę su pagrindiniais Senojo ir Naujojo Testamentų įvykiais ir asmenybėmis, mokosi atpažinti tikėjimą Dievu kaip pamatinę krikščionių vertybę. Naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais aiškinasi kultūrinį istorinį ankstyvosios krikščionių bažnyčios kontekstą. Analizuodami apaštalo Pauliaus misijų keliones, naudojasi žemėlapiais ir Šventojo Rašto ištraukomis.

Biblijos įvykių chronologija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudodamiesi Biblijos įvykių laiko juostomis aiškinasi Biblijos įvykių chronologiją, jų sąsają su konkrečiomis Biblijos knygomis. Išvardija visas Naujojo Testamento knygas, pateikia pagrindinius Naujojo Testamento įvykius chronologine tvarka. Bendrais bruožais nusako Evangelijų, laiškų ir Apreiškimo knygos ypatumus, pagrindines temas.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas pateikia bent kelis Biblijos turinio patikimumo argumentus ir krikščioniškas vertybes (A1.1).

Pateikia keletą Biblijos patikimumo argumentų, išvardija svarbiausias krikščioniškos pasaulėžiūros vertybes (A1.2).

Pagrindžia krikščioniškos pasaulėžiūros vertybes Biblijos autoritetu (A1.3).

Pagrindžia krikščioniškos pasaulėžiūros vertybes Biblijos autoritetu, lygina jas su kitų pasaulėžiūrų vertybėmis (A1.4).

Unikali Biblijos žinia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja unikalią Biblijos skleidžiamą žinią diskutuodami tokiais klausimais: Kodėl mums turėtų rūpėti knyga, parašyta žiloje senovėje? Ar Biblija yra aktuali šiuolaikiniam žmogui? Kaip suprasti Bibliją?.

Biblijos pasakojimas ir jo kontekstas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja ir komentuoja, koks svarbus yra Biblijos pasakojimo ir jo konteksto suvokimas aiškinant atskiras Biblijos ištraukas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta Dievo sukurto pasaulio ir Dievo žodžio sąsajas (A1.1).

Konsultuodamasis susieja turimas pasaulio, kultūros pažinimo žinias ir patirtį su Kūrėjo tobulumu ir Dievo žodžio autoritetu (A1.2).

Apibūdina Biblijos autoritetu paremtą krikščionijos poveikį ir kultūrinį indėlį pasauliui (A1.3).

Įvertina Biblijos autoritetu paremtą krikščionijos poveikį ir kultūrinį indėlį pasauliui (A1.4).

Biblijos neklaidingumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokiniai gilindamiesi į Šventąjį Raštą aiškinasi jo prigimtį ir analizuoja jo struktūrą, plėtoja Šventojo Rašto autoriteto ir neklaidingumo sampratą, komentuoja svarbiausius Dievo žodžio liudijimus apie Biblijos ir Kristaus autoritetą. Mokiniai integruoja savo turimas gamtos pažinimo, literatūros, matematikos ir istorijos mokslų žinias interpretuodami kūrinijos tobulumą ir jos Autoriaus ir Atpirkėjo savybes, faktus apie Biblijos parašymo aplinkybes ir šios knygos unikalumą. Dievo Žodžio patikimumą aiškinasi istorijos ir kitų mokslo disciplinų atradimų šviesoje. Lygindami Biblijos vertimus įvertina Biblijos vertimų ir vertėjų vaidmenį perteikiant pirminę mintį.

Biblijos interpretavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Diskutuodami ieško atsakymų į klausimus ir temas: Kodėl aiškiname Šventąjį Raštą? Tradicijos ir išpažinimų svarba aiškinant Šventąjį Raštą. Susipažįsta su egzegetiniais Biblijos aiškinimo pagrindais. Biblijos aiškinimo reikalingumas ir pagrindiniai principai. Biblija ir kultūra: dvigubo klausymo imperatyvas (J. Stott „Šiuolaikinis krikščionis“).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Klausosi skaitomo Biblijos teksto ir pavieniais žodžiais pasako su tekstu susijusius pastebėjimus. Atpažįsta kelias Biblijos istorijas (A2.1).

Klausosi skaitomo Biblijos teksto, atsako į daugiau nei pusę faktinių klausimų apie tekstą. Rišliais sakiniais atpasakoja kelias istorijas iš Biblijos (A2.2).

Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. Kūrybiškai atpasakoja ir pavaizduoja kelias Biblijos istorijas (A2.3).

Aktyviai klausosi skaitomo Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus apie Biblijos istoriją, sieja ją su kitomis Biblijos istorijomis (A2.4).

Pasaulio sukūrimas ir pirmieji žmonės. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Klausydami skaitomų ar pasakojamų istorijų iš Biblijos mokiniai susipažįsta su Biblijos metapasakojimo istorijomis iki Abraomo (Pradžios knyga 1–11 skyriai). Savo pasirinktomis raiškos priemonėmis mokiniai pavaizduoja Pasaulio sukūrimo istoriją, eilės tvarka išvardija sukūrimo dienas, skiria įvykius prieš Nuopuolį ir po jo, apibūdina Adomą ir Ievą kaip pirmąją šeimą.

Dievas kalba su žmonėmis. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami istorijas apie Adomą, Ievą, Nojų, mokiniai mokosi atpažinti, kaip Dievas kalbėjo žmonėms anksčiau ir dabar.

Dievas veikia istorijoje. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Klausydami, iliustruodami, vaidindami Biblijos istorijas ugdosi kompetencijas pažinti Šventąjį Raštą kaip Dievo, veikiančio istorijoje, pasakojimą; susipažindami su Izraelio tautos patriarchų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo gyvenimais (Pradžios knygos 12–50 skyriai), Jėzaus Kristaus gimimo istorija (Evangelija pagal Luką 1–2 skyriai), ankstyvaisiais gyvenimo metais, ieško atsakymų į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, išsako jiems kilusius klausimus bei samprotavimus. Savo pasirinktais būdais atskleidžia pagrindinius įvykius iš Abraomo, Jokūbo ir Ezavo, Juozapo, Zacharijo ir Elžbietos, Jono Krikštytojo, Jėzaus gyvenimų.

Dievo meilė, ištikimybė ir suverenumas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Analizuodami Biblijos istorijas (Pradžios 12–50; Luko 1–2), mokiniai išmoksta atpažinti tokius Dievo atributus kaip meilė, ištikimybė, suverenumas.

Dievo pažadas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Jėzaus gimimą, kaip Dievo pažado išsipildymą atsiųsti Gelbėtoją. Šis pasakojimas gretinamas su išpildytu Dievo pažadu Abraomui ir Zacharijui susilaukti palikuonių (Pradžios 12,2; Pradžios 15, 1–6, Pradžios 21; Luko 1–2). Aptardami Abraomo ir Izaoko istoriją ant Morijos kalno mokiniai gilina supratimą apie aukos už nuodėmę svarbą. Ši istorija susiejama su Dievo Sūnaus auka ant kryžiaus.

Pasitikėjimas Dievu. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Remdamiesi Abraomo, Loto, Jokūbo ir Ezavo istorijomis samprotauja apie žmogaus polinkio siekti naudos tik sau pavojus ir pasitikėjimo Dievo pažadais privalumus.

Meilė ir pagarba. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Reflektuodami Biblijos istorijas ir kasdienes patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti, kad visi žmonės nori būti mylimi ir gerbiami (Ezavas, Jokūbas, Juozapo broliai, Egipto valdytojas).

Bažnyčia, kaip Dievo šeima. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Jokūbo ir jo palikuonių gyvenimą, mokiniai atranda, kad Dievas yra ištikimas savo duotam pažadui laiminti Abraomo palikuonis, kurie yra įvardijami kaip Dievo tauta, ir ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį (Abraomas, Jokūbas, Juozapas).

Pokalbis su Dievu. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai, aptarę Abraomo, Zacharijo ir Elžbietos maldas, mokosi melstis, išsakydami savo padėkas ir prašymus Dievui. Pritaikydami judesius mokosi melstis malda Tėve mūsų. Klausydami Biblijos istorijų maldoje paprašo, kad Dievas jiems padėtų suprasti Jo žodžius.

Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Klausydami, skaitydami ir aptardami Biblijos veikėjų (Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo) gyvenimo įvykius, mokiniai susieja savo santykių patirtis su artimiausios aplinkos žmonėmis, samprotauja apie pažadų laikymosi, atleidimo, pasitikėjimo Dievu svarbą kasdieninėse gyvenimo situacijose.

3–4 klasių koncentras

Pasako, kad Bibliją sudaro ne viena knyga. Atpažįsta pagrindinius Penkiaknygės veikėjus (A2.1).

Išvardija nagrinėjamų istorijų veikėjus ir juos trumpai apibūdina pasakydami, kokie jie ir kaip jie elgėsi (A2.2).

Išvardija pagrindinius Penkiaknygės veikėjus, kurie vadinami tikėjimo protėviais. Paaiškina, kaip tikėjimo protėviai atsiliepė į Dievo kvietimą, ir pasako, ko galima pasimokyti iš jų (A2.3).

Apibūdina ir palygina pagrindinius Penkiaknygės veikėjus, kurie, įvertinant jų poelgius, vadinami tikėjimo protėviais. Paaiškina, kaip tikėjimo protėviai atsiliepė į Dievo kvietimą, ir pasako, ko galima pasimokyti iš jų (A2.4).

Išėjimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėdami Senojo Testamento tekstus mokiniai mokosi atpasakoti pagrindinius įvykius apie izraelitų išėjimą iš Egipto ir klaidžiojimą dykumoje, apibūdinti pagrindinius veikėjus Mozę, Aaroną, Mirjam, Kalebą, Jozują. Aptardami Jėzaus Kančios ir Prisikėlimo įvykius (Luko evangelija 22–24 skyriai) išmoksta pastebėti, kad Senojo Testamento veikėjų gyvenimo detalės yra ir užuominos apie Gelbėtoją Jėzų.

Dešimt Dievo įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai išvardindami Dešimt Dievo įsakymų aiškinasi juos pagal Naujojo miesto katekizmo 6–20 klausimus.

Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai aiškinasi 10 Egipto nelaimių (Išėjimo 11–-12) ir kaip jos siejosi su to meto egiptiečių religija. Aiškinasi kuo krikščioniška pasaulėžiūra skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Apibūdindami krikščionišką pasaulėžiūrą ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. Atpažįsta keletą religinių simbolių.

Jozuės, Teisėjų, Rūtos knygos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptardami Jozuės, Teisėjų, Rūtos knygose pateikiamas istorijas, komentuoja pagrindinius įvykius, užimant ir apgyvendinant Kanaaną (Jozuės knyga, Teisėjų knyga, Rūtos knyga). Apibūdina pagrindinius veikėjus Jozuę, Kalebą, Gedeoną, Samsoną, Deborą, Rūtą. Aptaria, kaip pasitikėjimas Dievu ir paklusnumas jo įsakymams padėdavo izraelitams patirti Dievo galybę. Plėtoja savo samprotavimus, kad Biblijoje pateikiamos istorijos yra patikimos, padedančios pasirinkti teisingai.

5–6 klasių koncentras

Padedamas išvardija pagrindinius Senojo Testamento įvykius, bando dėlioti juos chronologine tvarka (A2.1).

Padedamas išvardija pagrindinius Senojo Testamento įvykius chronologine tvarka. Sieja kai kuriuos Biblijos veikėjus su kai kuriais įvykiais Biblijoje (A2.2).

Išvardija pagrindinius Senojo Testamento įvykius chronologine tvarka, sieja Biblijos veikėjus su atitinkamais ST įvykiais (A2.3).

Apibūdina ir palygina pagrindinius Senojo Testamento veikėjus, kurie dėl savo poelgių vadinami tikėjimo protėviais. Paaiškina, kaip tikėjimo protėviai atsiliepė į Dievo kvietimą ir pasako, ko galima pasimokyti iš jų (A2.4).

Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Skaitydami ištraukas iš Biblijos ir atlikdami įvairaus pobūdžio užduotis, mokiniai susipažįsta su Biblijoje aprašyta Izraelio tautos istorija Izraelio karalystės laikotarpiu (1–2 Samuelio bei 1 Karalių 1–11), apibūdina pranašo Samuelio ir trijų pirmųjų Izraelio karalių (Sauliaus, Dovydo, Saliamono) gyvenimo ir tarnystės svarbiausius įvykius, nagrinėja Jėzaus palyginimus apie Dievo karalystę (Mato 13 skyrius), Kalėdų, Velykų istorijas. Mokiniai komentuoja, kaip Šventojo Rašto istorijos siejasi su mokinių gyvenimo patirtimis ir teikia vertingų įžvalgų bei pamokymų. Braižant grafikus, schemas ugdomas gebėjimas įžvelgti žmonių ir Dievo santykių pasikartojančius dėsningumus, pastebimus nuo patriarchų laikotarpio (nuodėmės ratas). Išvardindamas pagrindines Senojo Testamento knygų grupes, mokosi bendrais bruožais nusakyti istorinių, išminties ir pranašų knygų ypatumus, pagrindines temas.

Biblija yra Kūrėjo instrukcija žmogui. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Paaiškina Dievo žodžio svarbą gyvenimo pasirinkimams. Nagrinėdami Biblijos užrašytas istorijas suskilusios karalystės, tremties ir sugrįžimo iš tremties laikotarpiu (1–2 Karalių knyga, 1–2 Metraščių knyga, didžiųjų ir mažųjų pranašų knygos), mokiniai tęsia pažintį su Izraelio istorija. Ieško pasikartojančių nepaklusnumo (nuodėmės) apraiškų ir tyrinėja to pasekmes (tremtis) bei mokosi pastebėti Dievo ištikimybę savo išrinktajai tautai. Skaitydami apie Esterės, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo įvykius, jų santykį su Dievu, ieško Dievo savybių, sąsajų su ankstesnėse klasėse aptartais Biblijos įvykiais bei veikėjais.

7–8 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta kai kuriuos Senosios ir Naujosios Sandoros bruožus, savais žodžiais pasako, ką reiškia žodis „sandora“ (A2.1).

Skiria kai kuriuos Senosios ir Naujosios Sandoros bruožus. Padedamas iš eilės išvardija pagrindinius Naujojo Testamento įvykius (A2.2).

Palygina Sandoros sampratą Senajame ir Naujajame Testamente. Atpažįsta Biblijos tekstų aktualumą ir sieja juos su asmenine patirtimi (A2.3).

Įvertina Naujosios Sandoros pranašumą Senosios Sandoros atžvilgiu. Pagrindžia Biblijos tekstų aktualumą, sieja juos su asmenine patirtimi (A2.4).

Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokiniai gilina(si) suvokimą, kad Bibliją yra vientisas Dievo įkvėptas pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą per Dievo Sūnų Jėzų Kristų. Skaitydami ištraukas iš Biblijos poezijos, pranašų knygų, sieja jų tekstus su ankstesnėse klasėse aptartomis Biblijos istorijomis, mokosi apibūdinti pagrindinių Senojo Testamento įvykių istorinį ir chronologinį kontekstą. Sieja istorinių knygų turinį su pranašų žodžiais. Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. Aiškinasi, kas yra Evangelijos, jų autorius ir parašymo aplinkybes, ieško jų panašumų ir skirtumų. Aptaria Jėzaus Kristaus gyvenimo svarbiausius etapus sinoptinėse Evangelijose (Mato, Morkaus, Luko).

Senoji ir Naujoji Sandora. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi jau nagrinėtomis istorijomis iš Biblijos aiškinasi Sandoros sampratą, teikia keletą Senojo Testamento sandoros pavyzdžių, palygina Senojo ir Naujojo Testamento sandoras. Aiškinasi, kaip Jėzaus tarnystė išpildė Senojo Testamento sandorų reikalavimus.

Biblijos įvykių chronologija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudodamiesi Biblijos įvykių laiko juostomis aiškinasi Biblijos įvykių chronologiją, jų sąsają su konkrečiomis Biblijos knygomis. Išvardija visas Naujojo Testamento knygas, pateikia pagrindinius Naujojo Testamento įvykius chronologine tvarka. Bendrais bruožais nusako Evangelijų, laiškų ir Apreiškimo knygos ypatumus, pagrindines temas.

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuodami įvykius po Jėzaus Kristaus Prisikėlimo (Sekminių istorija ir ankstyvosios krikščionių bažnyčios pradžia, persekiojimai ir tikinčiųjų skaičiaus augimas Azijoje ir Europoje, apaštalo Pauliaus atsivertimas, misijų kelionės) mokosi atpažinti Šventosios Dvasios vaidmenį tikinčiojo gyvenime. Skaitydami apaštalo Pauliaus ir kitų Naujojo Testamento autorių laiškus ugdosi gebėjimą susieti jų autorių žinią su šių dienų gyvenimo aktualijomis. Susipažįsta su eschatologiniu pasakojimu – Apreiškimo Jonui knyga ir ją interpretuoja. Susipažinę su pagrindiniais Senojo ir Naujojo Testamentų įvykiais ir asmenybėmis, mokosi atpažinti tikėjimą Dievu kaip pamatinę krikščionių vertybę. Naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais aiškinasi kultūrinį istorinį ankstyvosios krikščionių bažnyčios kontekstą. Analizuodami apaštalo Pauliaus misijų keliones, naudojasi žemėlapiais ir Šventojo Rašto ištraukomis.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas išvardija bent kelis Biblijos unikalumo požymius (A2.1).

Išvardija pagrindinius Biblijos unikalumo požymius (A2.2).

Paaiškina Šventojo Rašto santykį su krikščioniška tradicija, kultūra (A2.3).

Komentuoja Šventojo Rašto santykį su krikščioniška tradicija, kultūra (A2.4).

Biblijos Kanonas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibūdina Biblijos Kanono susiformavimo aplinkybes įvairiose tradicijose. Klasifikuoja visas Senojo ir Naujojo Testamentų knygas, analizuoja jų ypatumus ir sąsajas.

Senojo ir Naujojo testamentų sandorų ryšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja Senojo ir Naujojo Testamento įvykius Dievo Sandoros su žmonėmis kontekste, aiškinasi ryšį tarp Senojo ir Naujojo Testamentų sandorų. Pasakoja ir apibendrina atskirų Šventojo Rašto (Senojo ir Naujojo Testamentų) knygų turinį, susipažįsta ir interpretuoja biblinius motyvus meno kūriniuose.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta Biblijos tekstų žanrus, pasako, kodėl yra svarbu aiškinti Bibliją (A2.1).

Konsultuodamasis susieja Biblijos tekstų žanrus su jų dvasinės prasmės interpretavimu, pasako bent vieną Biblijos aiškinimo principą (A2.2).

Apibūdina Biblijos tekstų dvasinę, literatūrinę, istorinę prasmes, analizuoja Biblijos interpretavimo pavyzdžius kultūroje (A2.3).

Komentuoja Biblijos tekstų dvasinę, literatūrinę, istorinę prasmes, kritiškai vertina Biblijos interpretavimo pavyzdžius literatūroje, kultūroje (A2.4).

Biblijos neklaidingumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokiniai gilindamiesi į Šventąjį Raštą aiškinasi jo prigimtį ir analizuoja jo struktūrą, plėtoja Šventojo Rašto autoriteto ir neklaidingumo sampratą, komentuoja svarbiausius Dievo žodžio liudijimus apie Biblijos ir Kristaus autoritetą. Mokiniai integruoja savo turimas gamtos pažinimo, literatūros, matematikos ir istorijos mokslų žinias interpretuodami kūrinijos tobulumą ir jos Autoriaus ir Atpirkėjo savybes, faktus apie Biblijos parašymo aplinkybes ir šios knygos unikalumą. Dievo Žodžio patikimumą aiškinasi istorijos ir kitų mokslo disciplinų atradimų šviesoje. Lygindami Biblijos vertimus įvertina Biblijos vertimų ir vertėjų vaidmenį perteikiant pirminę mintį.

Biblijos interpretavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Diskutuodami ieško atsakymų į klausimus ir temas: Kodėl aiškiname Šventąjį Raštą? Tradicijos ir išpažinimų svarba aiškinant Šventąjį Raštą. Susipažįsta su egzegetiniais Biblijos aiškinimo pagrindais. Biblijos aiškinimo reikalingumas ir pagrindiniai principai. Biblija ir kultūra: dvigubo klausymo imperatyvas (J. Stott „Šiuolaikinis krikščionis“).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais bendriausiais bruožais išskiria Bibliją iš kitų knygų (A1.1).

Savarankiškai skiria Bibliją nuo kitų knygų, pasako 1–2 skirtumus ir panašumus (A1.2).

Pasako, kad Biblija yra Dievo pasakojimas, paaiškina, kuo ji panaši ir kuo skiriasi nuo kitų knygų (A1.3).

Apibūdindamas Bibliją kaip Dievo pasakojimą, savais žodžiais argumentuoja šį teiginį, nurodo jos Autorių ir autorius (A1.4).

Dievo žodis – išskirtinė knyga. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Klausydami skaitomų pasakojimų iš Biblijos ir juos aptardami ugdosi nuostatas pažinti Šventąjį Raštą kaip išskirtinę knygą, kurioje pats Dievas atskleidžia pasaulio ir žmonių kilmę, įvykusį Nuopuolį, jo pasekmes ir Dievo pažadą atstatyti pažeistą žmogaus orumą, ugdosi dėkingumą Dievui, atskleidžiančiam Atpirkimo planą žmogui.

Dievas kalba su žmonėmis. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami istorijas apie Adomą, Ievą, Nojų, mokiniai mokosi atpažinti, kaip Dievas kalbėjo žmonėms anksčiau ir dabar.

Dievas veikia istorijoje. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Klausydami, iliustruodami, vaidindami Biblijos istorijas ugdosi kompetencijas pažinti Šventąjį Raštą kaip Dievo, veikiančio istorijoje, pasakojimą; susipažindami su Izraelio tautos patriarchų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo gyvenimais (Pradžios knygos 12–50 skyriai), Jėzaus Kristaus gimimo istorija (Evangelija pagal Luką 1–2 skyriai), ankstyvaisiais gyvenimo metais, ieško atsakymų į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, išsako jiems kilusius klausimus bei samprotavimus. Savo pasirinktais būdais atskleidžia pagrindinius įvykius iš Abraomo, Jokūbo ir Ezavo, Juozapo, Zacharijo ir Elžbietos, Jono Krikštytojo, Jėzaus gyvenimų.

Biblijos sandara. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai susipažįsta su Biblijos sandara, įvardija abi Biblijos dalis – Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą, mokosi Jėzaus Kristaus gimimo ir prisikėlimo istorijas priskirti antrajai Biblijos daliai, kuri vadinama Naujuoju Testamentu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Klausosi skaitomo Biblijos teksto ir pavieniais žodžiais pasako su tekstu susijusius pastebėjimus. Atpažįsta kelias Biblijos istorijas (A2.1).

Klausosi skaitomo Biblijos teksto, atsako į daugiau nei pusę faktinių klausimų apie tekstą. Rišliais sakiniais atpasakoja kelias istorijas iš Biblijos (A2.2).

Dėmesingai klausosi Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus. Kūrybiškai atpasakoja ir pavaizduoja kelias Biblijos istorijas (A2.3).

Aktyviai klausosi skaitomo Biblijos teksto, atsako į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, formuluoja savo samprotavimus ir kilusius klausimus apie Biblijos istoriją, sieja ją su kitomis Biblijos istorijomis (A2.4).

Pasaulio sukūrimas ir pirmieji žmonės. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Klausydami skaitomų ar pasakojamų istorijų iš Biblijos mokiniai susipažįsta su Biblijos metapasakojimo istorijomis iki Abraomo (Pradžios knyga 1–11 skyriai). Savo pasirinktomis raiškos priemonėmis mokiniai pavaizduoja Pasaulio sukūrimo istoriją, eilės tvarka išvardija sukūrimo dienas, skiria įvykius prieš Nuopuolį ir po jo, apibūdina Adomą ir Ievą kaip pirmąją šeimą.

Dievas kalba su žmonėmis. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami istorijas apie Adomą, Ievą, Nojų, mokiniai mokosi atpažinti, kaip Dievas kalbėjo žmonėms anksčiau ir dabar.

Dievas veikia istorijoje. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Klausydami, iliustruodami, vaidindami Biblijos istorijas ugdosi kompetencijas pažinti Šventąjį Raštą kaip Dievo, veikiančio istorijoje, pasakojimą; susipažindami su Izraelio tautos patriarchų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo gyvenimais (Pradžios knygos 12–50 skyriai), Jėzaus Kristaus gimimo istorija (Evangelija pagal Luką 1–2 skyriai), ankstyvaisiais gyvenimo metais, ieško atsakymų į faktinius ir aiškinamuosius klausimus, išsako jiems kilusius klausimus bei samprotavimus. Savo pasirinktais būdais atskleidžia pagrindinius įvykius iš Abraomo, Jokūbo ir Ezavo, Juozapo, Zacharijo ir Elžbietos, Jono Krikštytojo, Jėzaus gyvenimų.

Dievo meilė, ištikimybė ir suverenumas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Analizuodami Biblijos istorijas (Pradžios 12–50; Luko 1–2), mokiniai išmoksta atpažinti tokius Dievo atributus kaip meilė, ištikimybė, suverenumas.

Dievo pažadas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Jėzaus gimimą, kaip Dievo pažado išsipildymą atsiųsti Gelbėtoją. Šis pasakojimas gretinamas su išpildytu Dievo pažadu Abraomui ir Zacharijui susilaukti palikuonių (Pradžios 12,2; Pradžios 15, 1–6, Pradžios 21; Luko 1–2). Aptardami Abraomo ir Izaoko istoriją ant Morijos kalno mokiniai gilina supratimą apie aukos už nuodėmę svarbą. Ši istorija susiejama su Dievo Sūnaus auka ant kryžiaus.

Pasitikėjimas Dievu. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Remdamiesi Abraomo, Loto, Jokūbo ir Ezavo istorijomis samprotauja apie žmogaus polinkio siekti naudos tik sau pavojus ir pasitikėjimo Dievo pažadais privalumus.

Meilė ir pagarba. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Reflektuodami Biblijos istorijas ir kasdienes patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti, kad visi žmonės nori būti mylimi ir gerbiami (Ezavas, Jokūbas, Juozapo broliai, Egipto valdytojas).

Bažnyčia, kaip Dievo šeima. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Jokūbo ir jo palikuonių gyvenimą, mokiniai atranda, kad Dievas yra ištikimas savo duotam pažadui laiminti Abraomo palikuonis, kurie yra įvardijami kaip Dievo tauta, ir ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį (Abraomas, Jokūbas, Juozapas).

Pokalbis su Dievu. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai, aptarę Abraomo, Zacharijo ir Elžbietos maldas, mokosi melstis, išsakydami savo padėkas ir prašymus Dievui. Pritaikydami judesius mokosi melstis malda Tėve mūsų. Klausydami Biblijos istorijų maldoje paprašo, kad Dievas jiems padėtų suprasti Jo žodžius.

Atleidimas, žodžio laikymasis ir pasitikėjimo Dievu svarba. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Klausydami, skaitydami ir aptardami Biblijos veikėjų (Abraomo, Izaoko, Jokūbo, Juozapo) gyvenimo įvykius, mokiniai susieja savo santykių patirtis su artimiausios aplinkos žmonėmis, samprotauja apie pažadų laikymosi, atleidimo, pasitikėjimo Dievu svarbą kasdieninėse gyvenimo situacijose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Išskiria Bibliją iš kitų knygų (A1.1). 

Pasako bent vieną Biblijos patikimumo argumentą (A1.2).

Išsako savo samprotavimus, kodėl Biblija galima pasitikėti (A1.3).

Paaiškina, kodėl Biblija galima pasitikėti, pateikia kelis argumentus (A1.4).

Atpirkimo istorija. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Klausydamiesi, vaidindami Išėjimo ir Pakartoto Įstatymo knygose aprašomus pagrindinius įvykius ir veikėjus, ugdosi supratimą, kad Biblijos pasakojimai apie žydų tautos išėjimą iš Egipto yra Dievo atskleistos Atpirkimo istorijos dalis (Išėjimo knyga, Pakartoto Įstatymo knyga).

Penkiaknygė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėdami Senojo Testamento sandarą mokiniai išvardija Penkiaknygės knygų pavadinimus iš eilės ir mokosi apibendrintai paminėti pagrindinius jų turinio akcentus. Mokosi surasti Biblijos ištrauką pagal pateiktą nuorodą, išsako savo samprotavimus apie perskaitytą tekstą iš Biblijos, užduoda klausimus, sieja jį su savo gyvenimu.

Jozuės, Teisėjų, Rūtos knygos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptardami Jozuės, Teisėjų, Rūtos knygose pateikiamas istorijas, komentuoja pagrindinius įvykius, užimant ir apgyvendinant Kanaaną (Jozuės knyga, Teisėjų knyga, Rūtos knyga). Apibūdina pagrindinius veikėjus Jozuę, Kalebą, Gedeoną, Samsoną, Deborą, Rūtą. Aptaria, kaip pasitikėjimas Dievu ir paklusnumas jo įsakymams padėdavo izraelitams patirti Dievo galybę. Plėtoja savo samprotavimus, kad Biblijoje pateikiamos istorijos yra patikimos, padedančios pasirinkti teisingai.

Biblijos studijavimo įrankiai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Susipažįsta ir praktiškai išbando priemones, padedančias geriau suprasti tekstą (žemėlapiai, mobiliosios Biblijos programėlės). Atpažįsta Senojo ir Naujojo Testamentų knygų pavadinimus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pasako, kad Bibliją sudaro ne viena knyga. Atpažįsta pagrindinius Penkiaknygės veikėjus (A2.1).

Išvardija nagrinėjamų istorijų veikėjus ir juos trumpai apibūdina pasakydami, kokie jie ir kaip jie elgėsi (A2.2).

Išvardija pagrindinius Penkiaknygės veikėjus, kurie vadinami tikėjimo protėviais. Paaiškina, kaip tikėjimo protėviai atsiliepė į Dievo kvietimą, ir pasako, ko galima pasimokyti iš jų (A2.3).

Apibūdina ir palygina pagrindinius Penkiaknygės veikėjus, kurie, įvertinant jų poelgius, vadinami tikėjimo protėviais. Paaiškina, kaip tikėjimo protėviai atsiliepė į Dievo kvietimą, ir pasako, ko galima pasimokyti iš jų (A2.4).

Išėjimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Nagrinėdami Senojo Testamento tekstus mokiniai mokosi atpasakoti pagrindinius įvykius apie izraelitų išėjimą iš Egipto ir klaidžiojimą dykumoje, apibūdinti pagrindinius veikėjus Mozę, Aaroną, Mirjam, Kalebą, Jozują. Aptardami Jėzaus Kančios ir Prisikėlimo įvykius (Luko evangelija 22–24 skyriai) išmoksta pastebėti, kad Senojo Testamento veikėjų gyvenimo detalės yra ir užuominos apie Gelbėtoją Jėzų.

Dešimt Dievo įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai išvardindami Dešimt Dievo įsakymų aiškinasi juos pagal Naujojo miesto katekizmo 6–20 klausimus.

Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai aiškinasi 10 Egipto nelaimių (Išėjimo 11–-12) ir kaip jos siejosi su to meto egiptiečių religija. Aiškinasi kuo krikščioniška pasaulėžiūra skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Apibūdindami krikščionišką pasaulėžiūrą ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. Atpažįsta keletą religinių simbolių.

Jozuės, Teisėjų, Rūtos knygos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptardami Jozuės, Teisėjų, Rūtos knygose pateikiamas istorijas, komentuoja pagrindinius įvykius, užimant ir apgyvendinant Kanaaną (Jozuės knyga, Teisėjų knyga, Rūtos knyga). Apibūdina pagrindinius veikėjus Jozuę, Kalebą, Gedeoną, Samsoną, Deborą, Rūtą. Aptaria, kaip pasitikėjimas Dievu ir paklusnumas jo įsakymams padėdavo izraelitams patirti Dievo galybę. Plėtoja savo samprotavimus, kad Biblijoje pateikiamos istorijos yra patikimos, padedančios pasirinkti teisingai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Įvardija, kad Biblija kitaip yra vadinama Šventuoju Raštu, Dievo žodžiu. Pateikus keletą pasirinkimo galimybių nurodo Biblijos pritaikymo galimybes kasdieniame gyvenime (A1.1).

Pasitardamas gali paaiškinti, kodėl Biblija gali būti patikimas gyvenimo pamatas (A1.2).

Paaiškina, kodėl Biblija gali būti patikimas gyvenimo pamatas (A1.3).

Įtikinamai paaiškina, kodėl Biblija galima pasitikėti, pateikia kelis argumentus (A1.4).

Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Skaitydami ištraukas iš Biblijos ir atlikdami įvairaus pobūdžio užduotis, mokiniai susipažįsta su Biblijoje aprašyta Izraelio tautos istorija Izraelio karalystės laikotarpiu (1–2 Samuelio bei 1 Karalių 1–11), apibūdina pranašo Samuelio ir trijų pirmųjų Izraelio karalių (Sauliaus, Dovydo, Saliamono) gyvenimo ir tarnystės svarbiausius įvykius, nagrinėja Jėzaus palyginimus apie Dievo karalystę (Mato 13 skyrius), Kalėdų, Velykų istorijas. Mokiniai komentuoja, kaip Šventojo Rašto istorijos siejasi su mokinių gyvenimo patirtimis ir teikia vertingų įžvalgų bei pamokymų. Braižant grafikus, schemas ugdomas gebėjimas įžvelgti žmonių ir Dievo santykių pasikartojančius dėsningumus, pastebimus nuo patriarchų laikotarpio (nuodėmės ratas). Išvardindamas pagrindines Senojo Testamento knygų grupes, mokosi bendrais bruožais nusakyti istorinių, išminties ir pranašų knygų ypatumus, pagrindines temas.

Biblija yra Kūrėjo instrukcija žmogui. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Paaiškina Dievo žodžio svarbą gyvenimo pasirinkimams. Nagrinėdami Biblijos užrašytas istorijas suskilusios karalystės, tremties ir sugrįžimo iš tremties laikotarpiu (1–2 Karalių knyga, 1–2 Metraščių knyga, didžiųjų ir mažųjų pranašų knygos), mokiniai tęsia pažintį su Izraelio istorija. Ieško pasikartojančių nepaklusnumo (nuodėmės) apraiškų ir tyrinėja to pasekmes (tremtis) bei mokosi pastebėti Dievo ištikimybę savo išrinktajai tautai. Skaitydami apie Esterės, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo įvykius, jų santykį su Dievu, ieško Dievo savybių, sąsajų su ankstesnėse klasėse aptartais Biblijos įvykiais bei veikėjais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas išvardija pagrindinius Senojo Testamento įvykius, bando dėlioti juos chronologine tvarka (A2.1).

Padedamas išvardija pagrindinius Senojo Testamento įvykius chronologine tvarka. Sieja kai kuriuos Biblijos veikėjus su kai kuriais įvykiais Biblijoje (A2.2).

Išvardija pagrindinius Senojo Testamento įvykius chronologine tvarka, sieja Biblijos veikėjus su atitinkamais ST įvykiais (A2.3).

Apibūdina ir palygina pagrindinius Senojo Testamento veikėjus, kurie dėl savo poelgių vadinami tikėjimo protėviais. Paaiškina, kaip tikėjimo protėviai atsiliepė į Dievo kvietimą ir pasako, ko galima pasimokyti iš jų (A2.4).

Izraelio karalystės laikotarpis Biblijoje. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Skaitydami ištraukas iš Biblijos ir atlikdami įvairaus pobūdžio užduotis, mokiniai susipažįsta su Biblijoje aprašyta Izraelio tautos istorija Izraelio karalystės laikotarpiu (1–2 Samuelio bei 1 Karalių 1–11), apibūdina pranašo Samuelio ir trijų pirmųjų Izraelio karalių (Sauliaus, Dovydo, Saliamono) gyvenimo ir tarnystės svarbiausius įvykius, nagrinėja Jėzaus palyginimus apie Dievo karalystę (Mato 13 skyrius), Kalėdų, Velykų istorijas. Mokiniai komentuoja, kaip Šventojo Rašto istorijos siejasi su mokinių gyvenimo patirtimis ir teikia vertingų įžvalgų bei pamokymų. Braižant grafikus, schemas ugdomas gebėjimas įžvelgti žmonių ir Dievo santykių pasikartojančius dėsningumus, pastebimus nuo patriarchų laikotarpio (nuodėmės ratas). Išvardindamas pagrindines Senojo Testamento knygų grupes, mokosi bendrais bruožais nusakyti istorinių, išminties ir pranašų knygų ypatumus, pagrindines temas.

Biblija yra Kūrėjo instrukcija žmogui. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Paaiškina Dievo žodžio svarbą gyvenimo pasirinkimams. Nagrinėdami Biblijos užrašytas istorijas suskilusios karalystės, tremties ir sugrįžimo iš tremties laikotarpiu (1–2 Karalių knyga, 1–2 Metraščių knyga, didžiųjų ir mažųjų pranašų knygos), mokiniai tęsia pažintį su Izraelio istorija. Ieško pasikartojančių nepaklusnumo (nuodėmės) apraiškų ir tyrinėja to pasekmes (tremtis) bei mokosi pastebėti Dievo ištikimybę savo išrinktajai tautai. Skaitydami apie Esterės, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo įvykius, jų santykį su Dievu, ieško Dievo savybių, sąsajų su ankstesnėse klasėse aptartais Biblijos įvykiais bei veikėjais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta biblines vertybes Biblijos tekstuose (A1.1).

Atpažįsta ir išvardija biblines vertybes skirtinguose Biblijos tekstuose (A1.2).

Analizuoja galimybę Biblijos pagrindu formuotis vertybių sistemą (A1.3).

Kryptingai gilinasi į biblines vertybes ir jų pagrindu formuojasi savo vertybių sistemą (A1.4).

Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokiniai gilina(si) suvokimą, kad Bibliją yra vientisas Dievo įkvėptas pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą per Dievo Sūnų Jėzų Kristų. Skaitydami ištraukas iš Biblijos poezijos, pranašų knygų, sieja jų tekstus su ankstesnėse klasėse aptartomis Biblijos istorijomis, mokosi apibūdinti pagrindinių Senojo Testamento įvykių istorinį ir chronologinį kontekstą. Sieja istorinių knygų turinį su pranašų žodžiais. Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. Aiškinasi, kas yra Evangelijos, jų autorius ir parašymo aplinkybes, ieško jų panašumų ir skirtumų. Aptaria Jėzaus Kristaus gyvenimo svarbiausius etapus sinoptinėse Evangelijose (Mato, Morkaus, Luko).

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuodami įvykius po Jėzaus Kristaus Prisikėlimo (Sekminių istorija ir ankstyvosios krikščionių bažnyčios pradžia, persekiojimai ir tikinčiųjų skaičiaus augimas Azijoje ir Europoje, apaštalo Pauliaus atsivertimas, misijų kelionės) mokosi atpažinti Šventosios Dvasios vaidmenį tikinčiojo gyvenime. Skaitydami apaštalo Pauliaus ir kitų Naujojo Testamento autorių laiškus ugdosi gebėjimą susieti jų autorių žinią su šių dienų gyvenimo aktualijomis. Susipažįsta su eschatologiniu pasakojimu – Apreiškimo Jonui knyga ir ją interpretuoja. Susipažinę su pagrindiniais Senojo ir Naujojo Testamentų įvykiais ir asmenybėmis, mokosi atpažinti tikėjimą Dievu kaip pamatinę krikščionių vertybę. Naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais aiškinasi kultūrinį istorinį ankstyvosios krikščionių bažnyčios kontekstą. Analizuodami apaštalo Pauliaus misijų keliones, naudojasi žemėlapiais ir Šventojo Rašto ištraukomis.

Biblijos įvykių chronologija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudodamiesi Biblijos įvykių laiko juostomis aiškinasi Biblijos įvykių chronologiją, jų sąsają su konkrečiomis Biblijos knygomis. Išvardija visas Naujojo Testamento knygas, pateikia pagrindinius Naujojo Testamento įvykius chronologine tvarka. Bendrais bruožais nusako Evangelijų, laiškų ir Apreiškimo knygos ypatumus, pagrindines temas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta kai kuriuos Senosios ir Naujosios Sandoros bruožus, savais žodžiais pasako, ką reiškia žodis „sandora“ (A2.1).

Skiria kai kuriuos Senosios ir Naujosios Sandoros bruožus. Padedamas iš eilės išvardija pagrindinius Naujojo Testamento įvykius (A2.2).

Palygina Sandoros sampratą Senajame ir Naujajame Testamente. Atpažįsta Biblijos tekstų aktualumą ir sieja juos su asmenine patirtimi (A2.3).

Įvertina Naujosios Sandoros pranašumą Senosios Sandoros atžvilgiu. Pagrindžia Biblijos tekstų aktualumą, sieja juos su asmenine patirtimi (A2.4).

Biblija – pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokiniai gilina(si) suvokimą, kad Bibliją yra vientisas Dievo įkvėptas pasakojimas apie žmonijos Atpirkimą per Dievo Sūnų Jėzų Kristų. Skaitydami ištraukas iš Biblijos poezijos, pranašų knygų, sieja jų tekstus su ankstesnėse klasėse aptartomis Biblijos istorijomis, mokosi apibūdinti pagrindinių Senojo Testamento įvykių istorinį ir chronologinį kontekstą. Sieja istorinių knygų turinį su pranašų žodžiais. Mokiniai, analizuodami išminties knygas Biblijoje, aptaria jose pabrėžiamas vertybes ir kvietimą rinktis išminties kelią. Aiškinasi, kas yra Evangelijos, jų autorius ir parašymo aplinkybes, ieško jų panašumų ir skirtumų. Aptaria Jėzaus Kristaus gyvenimo svarbiausius etapus sinoptinėse Evangelijose (Mato, Morkaus, Luko).

Senoji ir Naujoji Sandora. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi jau nagrinėtomis istorijomis iš Biblijos aiškinasi Sandoros sampratą, teikia keletą Senojo Testamento sandoros pavyzdžių, palygina Senojo ir Naujojo Testamento sandoras. Aiškinasi, kaip Jėzaus tarnystė išpildė Senojo Testamento sandorų reikalavimus.

Biblijos įvykių chronologija. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Naudodamiesi Biblijos įvykių laiko juostomis aiškinasi Biblijos įvykių chronologiją, jų sąsają su konkrečiomis Biblijos knygomis. Išvardija visas Naujojo Testamento knygas, pateikia pagrindinius Naujojo Testamento įvykius chronologine tvarka. Bendrais bruožais nusako Evangelijų, laiškų ir Apreiškimo knygos ypatumus, pagrindines temas.

Ankstyvoji krikščionių bažnyčia. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuodami įvykius po Jėzaus Kristaus Prisikėlimo (Sekminių istorija ir ankstyvosios krikščionių bažnyčios pradžia, persekiojimai ir tikinčiųjų skaičiaus augimas Azijoje ir Europoje, apaštalo Pauliaus atsivertimas, misijų kelionės) mokosi atpažinti Šventosios Dvasios vaidmenį tikinčiojo gyvenime. Skaitydami apaštalo Pauliaus ir kitų Naujojo Testamento autorių laiškus ugdosi gebėjimą susieti jų autorių žinią su šių dienų gyvenimo aktualijomis. Susipažįsta su eschatologiniu pasakojimu – Apreiškimo Jonui knyga ir ją interpretuoja. Susipažinę su pagrindiniais Senojo ir Naujojo Testamentų įvykiais ir asmenybėmis, mokosi atpažinti tikėjimą Dievu kaip pamatinę krikščionių vertybę. Naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais aiškinasi kultūrinį istorinį ankstyvosios krikščionių bažnyčios kontekstą. Analizuodami apaštalo Pauliaus misijų keliones, naudojasi žemėlapiais ir Šventojo Rašto ištraukomis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas pateikia bent kelis Biblijos turinio patikimumo argumentus ir krikščioniškas vertybes (A1.1).

Pateikia keletą Biblijos patikimumo argumentų, išvardija svarbiausias krikščioniškos pasaulėžiūros vertybes (A1.2).

Pagrindžia krikščioniškos pasaulėžiūros vertybes Biblijos autoritetu (A1.3).

Pagrindžia krikščioniškos pasaulėžiūros vertybes Biblijos autoritetu, lygina jas su kitų pasaulėžiūrų vertybėmis (A1.4).

Unikali Biblijos žinia. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja unikalią Biblijos skleidžiamą žinią diskutuodami tokiais klausimais: Kodėl mums turėtų rūpėti knyga, parašyta žiloje senovėje? Ar Biblija yra aktuali šiuolaikiniam žmogui? Kaip suprasti Bibliją?.

Biblijos pasakojimas ir jo kontekstas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja ir komentuoja, koks svarbus yra Biblijos pasakojimo ir jo konteksto suvokimas aiškinant atskiras Biblijos ištraukas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas išvardija bent kelis Biblijos unikalumo požymius (A2.1).

Išvardija pagrindinius Biblijos unikalumo požymius (A2.2).

Paaiškina Šventojo Rašto santykį su krikščioniška tradicija, kultūra (A2.3).

Komentuoja Šventojo Rašto santykį su krikščioniška tradicija, kultūra (A2.4).

Biblijos Kanonas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibūdina Biblijos Kanono susiformavimo aplinkybes įvairiose tradicijose. Klasifikuoja visas Senojo ir Naujojo Testamentų knygas, analizuoja jų ypatumus ir sąsajas.

Senojo ir Naujojo testamentų sandorų ryšys. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja Senojo ir Naujojo Testamento įvykius Dievo Sandoros su žmonėmis kontekste, aiškinasi ryšį tarp Senojo ir Naujojo Testamentų sandorų. Pasakoja ir apibendrina atskirų Šventojo Rašto (Senojo ir Naujojo Testamentų) knygų turinį, susipažįsta ir interpretuoja biblinius motyvus meno kūriniuose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta Dievo sukurto pasaulio ir Dievo žodžio sąsajas (A1.1).

Konsultuodamasis susieja turimas pasaulio, kultūros pažinimo žinias ir patirtį su Kūrėjo tobulumu ir Dievo žodžio autoritetu (A1.2).

Apibūdina Biblijos autoritetu paremtą krikščionijos poveikį ir kultūrinį indėlį pasauliui (A1.3).

Įvertina Biblijos autoritetu paremtą krikščionijos poveikį ir kultūrinį indėlį pasauliui (A1.4).

Biblijos neklaidingumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokiniai gilindamiesi į Šventąjį Raštą aiškinasi jo prigimtį ir analizuoja jo struktūrą, plėtoja Šventojo Rašto autoriteto ir neklaidingumo sampratą, komentuoja svarbiausius Dievo žodžio liudijimus apie Biblijos ir Kristaus autoritetą. Mokiniai integruoja savo turimas gamtos pažinimo, literatūros, matematikos ir istorijos mokslų žinias interpretuodami kūrinijos tobulumą ir jos Autoriaus ir Atpirkėjo savybes, faktus apie Biblijos parašymo aplinkybes ir šios knygos unikalumą. Dievo Žodžio patikimumą aiškinasi istorijos ir kitų mokslo disciplinų atradimų šviesoje. Lygindami Biblijos vertimus įvertina Biblijos vertimų ir vertėjų vaidmenį perteikiant pirminę mintį.

Biblijos interpretavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Diskutuodami ieško atsakymų į klausimus ir temas: Kodėl aiškiname Šventąjį Raštą? Tradicijos ir išpažinimų svarba aiškinant Šventąjį Raštą. Susipažįsta su egzegetiniais Biblijos aiškinimo pagrindais. Biblijos aiškinimo reikalingumas ir pagrindiniai principai. Biblija ir kultūra: dvigubo klausymo imperatyvas (J. Stott „Šiuolaikinis krikščionis“).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta Biblijos tekstų žanrus, pasako, kodėl yra svarbu aiškinti Bibliją (A2.1).

Konsultuodamasis susieja Biblijos tekstų žanrus su jų dvasinės prasmės interpretavimu, pasako bent vieną Biblijos aiškinimo principą (A2.2).

Apibūdina Biblijos tekstų dvasinę, literatūrinę, istorinę prasmes, analizuoja Biblijos interpretavimo pavyzdžius kultūroje (A2.3).

Komentuoja Biblijos tekstų dvasinę, literatūrinę, istorinę prasmes, kritiškai vertina Biblijos interpretavimo pavyzdžius literatūroje, kultūroje (A2.4).

Biblijos neklaidingumas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokiniai gilindamiesi į Šventąjį Raštą aiškinasi jo prigimtį ir analizuoja jo struktūrą, plėtoja Šventojo Rašto autoriteto ir neklaidingumo sampratą, komentuoja svarbiausius Dievo žodžio liudijimus apie Biblijos ir Kristaus autoritetą. Mokiniai integruoja savo turimas gamtos pažinimo, literatūros, matematikos ir istorijos mokslų žinias interpretuodami kūrinijos tobulumą ir jos Autoriaus ir Atpirkėjo savybes, faktus apie Biblijos parašymo aplinkybes ir šios knygos unikalumą. Dievo Žodžio patikimumą aiškinasi istorijos ir kitų mokslo disciplinų atradimų šviesoje. Lygindami Biblijos vertimus įvertina Biblijos vertimų ir vertėjų vaidmenį perteikiant pirminę mintį.

Biblijos interpretavimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Diskutuodami ieško atsakymų į klausimus ir temas: Kodėl aiškiname Šventąjį Raštą? Tradicijos ir išpažinimų svarba aiškinant Šventąjį Raštą. Susipažįsta su egzegetiniais Biblijos aiškinimo pagrindais. Biblijos aiškinimo reikalingumas ir pagrindiniai principai. Biblija ir kultūra: dvigubo klausymo imperatyvas (J. Stott „Šiuolaikinis krikščionis“).

Susipažįsta su Evangelikų reformatų bažnyčios mokomu tikėjimo turiniu. Atskleidžia Trivienio Dievo atributus, susipažįsta su Jėzaus Kristaus Evangelija. Atpažįsta Dievo kvietimą žmogui ir dovanojamą išgelbėjimą malone per tikėjimą Jėzaus Kristaus auka. Susipažindami su žmonių pastangomis išreikšti savo religingumo poreikį, ugdosi pagarbų santykį su įvairių įsitikinimų žmonėmis. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B4.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais pasako, kad Dievas yra Kūrėjas. Grupuoja pateiktus paprastus Dievo ir žmogaus kūrybos pavyzdžius (B1.1). 

Pasako, kad Dievas sukūrė pasaulį. Pateikia Dievo ir žmogaus kūrybos pavyzdžių (B1.2). 

Apibūdina Dievą kaip Kūrėją ir gyvenimo šaltinį. Pateikia bent po vieną Dievo ir žmogaus kūrybos panašumą ir skirtumą (B1.3). 

Paaiškina, kodėl Dievas yra vadinamas Kūrėju ir gyvenimo davėju. Sieja žmogaus kūrybiškumą su Dievo kūrybiškumu (B1.4). 

Dievo bruožai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami Biblijos istorijas mokiniai ugdosi suvokimą, kad Dievas sukūrė pasaulį, jį myli ir juo rūpinasi, lavina gebėjimą atpažinti tokius Dievo bruožus, kaip kūrybiškumas, meilė, galybė, tobulumas arba šventumas.

Dievo ir žmogaus kūriniai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai mokosi skirti Dievo kūrinius nuo žmonių kūrinių. Mokytojo padedami analizuoja Dievo ir žmogaus kūrybos pavyzdžius ir pateikia kelis panašumus ir skirtumus.

Mylintis ir rūpestingas Kūrėjas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai, dalyvaudami socialiniuose projektuose, ugdosi suvokimą, kad atsiliepdami į kitų žmonių, esančių artimiausioje aplinkoje, poreikius liudijame apie mylintį ir rūpestingą Kūrėją.

Dievo meilė, ištikimybė ir suverenumas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Analizuodami Biblijos istorijas (Pradžios 12–50; Luko 1–2), mokiniai išmoksta atpažinti tokius Dievo atributus kaip meilė, ištikimybė, suverenumas.

3–4 klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais pasako, kad Dievas laikosi savo pažadų, ir padedamas atpažįsta bent vieną Biblijoje paminėto Dievo pažado išsipildymą (B1.1). 

Išvardija konkrečius pavyzdžius iš Biblijos, kai Dievas išpildė savo pažadus (B1.2). 

Išvardija rūpestingojo Dievo apraiškas Biblijos veikėjų gyvenime. Atpažįsta Dievo rūpesčio ženklus kasdienybėje (B1.3).

Paaiškina, kaip Dievo ištikimybė reiškėsi nuo pat pasaulio sukūrimo. Sieja tai su savo asmeninėmis patirtimis (B1.4). 

Rūpestingas Dievas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Plečia Dievo bruožų pažinimą, atpažįsta Dievą kaip aprūpintoją (mana, vanduo, putpelės) ir tiesos šaltinį (Dešimt Dievo įsakymų). Samprotauja apie tai, kaip Dievas, suteikdamas žydams maisto, vandens ir Dešimt Dievo įsakymų, rūpinosi savo tauta, kai ji klaidžiojo dykumoje ir kaip skirtingai žmonės reagavo į Dievo rūpestį. Aiškinasi kokie yra pagrindiniai žmogaus fiziniai ir dvasiniai poreikiai. Analizuodami kitų žmonių reakcijas į Dievo pagalbą, atpažįsta savo reakcijas.

Dievo planas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai aiškinasi, kaip reiškiasi Dievo teisingumas, gailestingumas, visko žinojimas. Ieško pavyzdžių, kaip Dievas laimina paklusnumą Jo Žodžiui (Jozuės, Rūtos gyvenimai). Nagrinėja ryšį tarp Rūtos gyvenimo istorijos ir Dievo plano atnešti išgelbėjimą visoms tautoms per vieną iš jos palikuonių – Jėzų. Mokosi atpažinti Boazo-atpirkėjo ir Jėzaus-Atpirkėjo bendrus bruožus. Pasakoja, vaidina Jėzaus stebuklus, akcentuojant tikėjimą ir nuodėmių atleidimą.

5–6 klasių koncentras

Padedamas nurodo Dievo savybes perskaitytame tekste, jeigu jos akivaizdžiai įvardintos (B1.1). 

Pasitardamas skaitomame tekste dažnai atpažįsta tokias Dievo savybes kaip teisingumas ir meilė (B1.2). 

Paaiškina, kaip Dievo teisingumas pasireiškia meile ir rūstybe (B1.3). 

Paaiškina, kaip Dievo ištikimybė reiškėsi nuo pat pasaulio sukūrimo. Sieja tai su savo asmeninėmis patirtimis (B1.4). 

Karališki Dievo atributai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Nagrinėdami Biblijoje aprašytus Izraelio karalių gyvenimo įvykius, ugdosi gebėjimą atpažinti šiose istorijose atsiskleidžiančius karališkuosius Dievo atributus (suverenumas, galybė, šlovė, teisingumas) ir jų dermę su Dievo gailestingumu, kantrybe. Nagrinėdami Jėzaus gimimo, kančios ir prisikėlimo istorijas nurodo Jėzaus kaip galingo ir nuolankaus tarno (pranašo ir karaliaus) bruožus

Dievo meilės išraiška. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Komentuoja, kaip Dievo rūstybė, pasireiškianti įvairiomis drausminimo priemonėmis, yra ištikimosios Dievo meilės išraiška (Babilono tremtis, Nehemijas, Izaijas). Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties (Egipto, Babilono) Senajame Testamente ir išgelbėjimo iš nuodėmės Naujajame Testamente. Nagrinėdami fragmentus iš pranašo Izaijo pranašystės apie Mesijo atėjimą (Izaijo 53 skyrius) mokiniai mokosi sieti pateiktas Izaijo pranašystes su Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiais. Remdamiesi Biblijoje aprašomu nuolat pasikartojančiu žmonių nutolimu nuo Dievo ir tragiškomis tokio poelgio pasekmėmis, ugdosi gebėjimą įžvelgti Gelbėtojo ilgesį Senojo Testamento pranašų žodžiuose.

7–8 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta Trejybės asmenų skiriamuosius bruožus (B1.1). 

Apibūdina Trejybės asmenų santykį ir skiriamuosius bruožus (B1.2). 

Analizuoja Trivienio Dievo apsireiškimą ir Trejybės asmenų santykį, atpažįsta bendrystės poreikio ištakas (B1.3). 

Pagrindžia bendrystės poreikio ištakas, remdamasis Trivienio Dievo apreiškimu Šventajame Rašte (B1.4). 

Atgaila. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėdami Senojo Testamento pranašų žodžius, atpažįsta Dievo kvietimą atgailai, perspėjimą apie artėjantį teismą, skelbiamą viltį apie ateinantį Mesiją. Komentuodami Senojo Testamento pranašų žodžius išplėtoja visa žinančio Dievo koncepciją.

Trivienis Dievas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinasi Trivienio Dievo sampratą, plėtoja Trivienio Dievo doktriną ir Jėzaus vietą joje. Aiškinasi, kodėl Jono 1, 1–14 yra svarbi ištrauka argumentuojant Jėzaus Kristaus, kaip Dievo Sūnaus Trejybėje, doktriną. Aptaria Šventosios Dvasios vaidmenį tikinčiojo gyvenime (Jono Evangelija). Mokiniai ieško apaštalo Jono pateikiamų apibūdinimų ir argumentavimų apie Šventąją Dvasią, kaip Trejybės asmenį.

Šventosios Dvasios vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdina Šventosios Dvasios sampratą Trivienio Dievo kontekste. Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę. Mokosi atpažinti Šventosios Dvasios veikimą tikinčiojo gyvenime (apaštalo Pauliaus laiškai). Nagrinėdami Naujojo Testamento laiškus, tikėdami Jėzaus auka plėtoja biblinę sampratą apie Dievo Atpirkimo planą. Komentuoja, kad suvokimas apie Atpirkimo poreikį ateina Šventosios Dvasios veikimu giliai įsisąmoninus savo nuodėmingumą, analizuoja nuodėmės, malonės ir tikėjimo doktrinas, aiškinasi Jėzaus Kristaus misiją ir kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi padeda giliau pažinti Dievą. Aiškinasi Apaštalų išpažinimą Naujojo Testamento laiškų kontekste.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas išvardija Trejybės asmenis ir nusako jų veikimo ypatumus (B1.1). 

Nusako, kaip veikia Dievo Trejybės asmenys (B1.2). 

Komentuoja Trejybės doktriną ir sieja ją su Evangelijos žinia (B1.3). 

Komentuoja Dieviškosios Trejybės sampratos istoriją. Paaiškina Trejybės asmenų veikimą. Analizuoja klaidingus Dievo įvaizdžius, paaiškina jų atsiradimo priežastis ir pasekmes (B1.4). 

Žmonijos Atpirkimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibūdina Malonės Sandorą ir Dievo planą išganyti žmogų. Paaiškina Jėzaus misiją Trivienio Dievo plane. Jėzus Kristus – Dievas su mumis. Apibūdina Dievo išganymo planą, visagalybę, Dievo apvaizdą, atributus.

Trejybės asmenų tarpusavio santykis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apibrėžia Trejybės asmenų tarpusavio santykį. Išsako samprotavimus apie Šventosios Dvasios vaidmenį siekiant vienybės su Kristumi. Analizuoja ir paaiškina Senojo Testamento pranašystes apie Jėzaus Kristaus atėjimą ir jas susieja su konkrečiais Jėzaus gyvenimo įvykiais ir žodžiais. Remdamiesi dvejopos Jėzaus Kristaus prigimties samprata, paaiškina Jėzaus Kristaus įvykdytą Atpirkimą. Analizuoja Izaijo 53 skyrių Naujojo Testamento įvykių kontekste.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta biblinius ir nebiblinius Dievo įvaizdžius (B1.1). 

Remdamasis pagalbine medžiaga komentuoja Trejybinio Dievo įvaizdžius (B1.2). 

Atpažįsta klaidingus Trivienio Dievo įvaizdžius, komentuoja jų atsiradimo priežastis ir pasekmes (B1.3). 

Apibrėžia Šv. Trejybės asmenų veiklą ir savitumą. Pristato ir kritiškai įvertina unitarizmą ir su juo susijusius klaidingus mokymus (B1.4). 

Šventoji Trejybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Plėtodami mokymą apie Šventąją Trejybę, komentuodami teisingus ir klaidingus Trivienio Dievo įvaizdžius, kritiškai vertina unitarinį mokymą.

Reformuoto mokymo išpažinimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gilindami savo konfesinę tikinčiojo tapatybę studijuoja klasikinius Reformatų tikėjimo išpažinimus (Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis, Belgiškasis (Nyderlandų); Vestminsterio išpažinimai). Plėtoja tokias reformuoto mokymo sampratas kaip penkios solos, Raštas, biblinis tikėjimas, malonė, Kristus, Dievo šlovė. Apibendrina doktrininius reformuoto mokymo ir Romos katalikų bažnyčios mokymo panašumus ir skirtumus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta paveikslėlius, susijusius su Jėzaus gimimo istorija. 1–2 įvykius dažniausiai sudėlioja reikiama tvarka (B2.1). 

Sudėlioja Jėzaus gimimo istorijos paveikslėlius eilės tvarka, kartais padarydami klaidų. Trumpai paaiškina, kas nupiešta paveikslėlyje (B2.2). 

Pasakoja Jėzaus gimimo istoriją, išreiškia pagarbą Jėzui kaip Dievo Sūnui (B2.3). 

Savo pasirinktomis išraiškomis priemonėmis vaizduoja Jėzaus gimimo istoriją, išreiškia pagarbą Jėzui kaip amžinai esančiam Dievui (B2.4). 

Kalėdų istorija. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kūrybiškai vaizduodami Kalėdų istoriją sužino, kad Jėzaus Kristaus gimimo istorija yra Dievo, kuris sukūrė Dangų ir Žemę, įsikūnijimo istorija (Pr.1,1; Jono 1, 1).

Dievo pažadas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Jėzaus gimimą, kaip Dievo pažado išsipildymą atsiųsti Gelbėtoją. Šis pasakojimas gretinamas su išpildytu Dievo pažadu Abraomui ir Zacharijui susilaukti palikuonių (Pradžios 12,2; Pradžios 15, 1–6, Pradžios 21; Luko 1–2). Aptardami Abraomo ir Izaoko istoriją ant Morijos kalno mokiniai gilina supratimą apie aukos už nuodėmę svarbą. Ši istorija susiejama su Dievo Sūnaus auka ant kryžiaus.

3–4 klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais pasako, kad Jėzus mirė už žmonių nuodėmes (B2.1). 

Pasako, kad Jėzus yra vadinamas Dievo Avinėliu, ir paaiškina kodėl (B2.2). 

Atpažįsta kai kuriuos Senojo Testamento įvaizdžius ir pažadus apie Gelbėtoją ir susieja juos su Jėzaus asmeniu (B2.3). 

Savarankiškai įžvelgia pateiktus Senojo Testamento įvaizdžius ir pažadus apie Gelbėtoją ir sieja juos su Jėzaus asmeniu (B2.4). 

Dievo vardas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai aiškinasi ką reiškia Dievo vardas „Aš esu“. Paaiškina, kad Dievo vardas „Aš esu“ atskleidžia Dievą, neturintį nei pradžios, nei pabaigos – amžiną Dievą.

Paschos reikšmė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai aiškinasi žydų Paschos reikšmę. Išsako savo pastebėjimus apie Paschos avinėlio sąsajas su Jėzaus atperkančia auka ant kryžiaus.

Kalno pamokslas ir Dešimt Dievo įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptardami Kalno pamokslo turinį atpažįsta Jėzaus perfrazuotus Dešimt Dievo įsakymų. Samprotauja ir taiko Dešimt Dievo įsakymų kasdienėse situacijose. Atpažįsta Jėzaus, kaip Dievo Avinėlio, simboliką meno kūriniuose.

Dievo planas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai aiškinasi, kaip reiškiasi Dievo teisingumas, gailestingumas, visko žinojimas. Ieško pavyzdžių, kaip Dievas laimina paklusnumą Jo Žodžiui (Jozuės, Rūtos gyvenimai). Nagrinėja ryšį tarp Rūtos gyvenimo istorijos ir Dievo plano atnešti išgelbėjimą visoms tautoms per vieną iš jos palikuonių – Jėzų. Mokosi atpažinti Boazo-atpirkėjo ir Jėzaus-Atpirkėjo bendrus bruožus. Pasakoja, vaidina Jėzaus stebuklus, akcentuojant tikėjimą ir nuodėmių atleidimą.

5–6 klasių koncentras

Atpažįsta kai kuriuos žodžius, kuriais yra apibūdinamas Jėzus (Gelbėtojas, Atpirkėjas, Dievo Sūnus) (B2.1). 

Pasitardamas paaiškina, kodėl žmonėms yra reikalingas Gelbėtojas (B2.2). 

Paaiškina, kodėl žmonėms yra reikalingas Gelbėtojas, ir analizuoja išgelbėjimo poreikį (B2.3). 

Savarankiškai įžvelgia pažadus apie Gelbėtoją Senojo Testamento įvaizdžiuose ir sieja juos su Jėzaus asmeniu (B2.4). 

Karališki Dievo atributai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Nagrinėdami Biblijoje aprašytus Izraelio karalių gyvenimo įvykius, ugdosi gebėjimą atpažinti šiose istorijose atsiskleidžiančius karališkuosius Dievo atributus (suverenumas, galybė, šlovė, teisingumas) ir jų dermę su Dievo gailestingumu, kantrybe. Nagrinėdami Jėzaus gimimo, kančios ir prisikėlimo istorijas nurodo Jėzaus kaip galingo ir nuolankaus tarno (pranašo ir karaliaus) bruožus

Dievo meilės išraiška. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Komentuoja, kaip Dievo rūstybė, pasireiškianti įvairiomis drausminimo priemonėmis, yra ištikimosios Dievo meilės išraiška (Babilono tremtis, Nehemijas, Izaijas). Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties (Egipto, Babilono) Senajame Testamente ir išgelbėjimo iš nuodėmės Naujajame Testamente. Nagrinėdami fragmentus iš pranašo Izaijo pranašystės apie Mesijo atėjimą (Izaijo 53 skyrius) mokiniai mokosi sieti pateiktas Izaijo pranašystes su Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiais. Remdamiesi Biblijoje aprašomu nuolat pasikartojančiu žmonių nutolimu nuo Dievo ir tragiškomis tokio poelgio pasekmėmis, ugdosi gebėjimą įžvelgti Gelbėtojo ilgesį Senojo Testamento pranašų žodžiuose.

7–8 klasių koncentras

Padedamas išvardija pagrindinius Jėzaus Kristaus gyvenimo etapus ir jų poveikį Jėzaus mokiniams (B2.1). 

Išvardija pagrindinius Jėzaus Kristaus gyvenimo etapus ir jų poveikį Jėzaus mokiniams (B2.2). 

Aptaria Jėzaus Kristaus Atpirkėjo misiją. Komentuoja, ką reiškia būti išgelbėtam malone per tikėjimą Kristumi (B2.3). 

Komentuoja atperkamąją Jėzaus Kristaus misiją. Pasisako apie asmeninius išgyvenimus einant tikėjimo keliu (B2.4). 

Senoji ir Naujoji Sandora. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi jau nagrinėtomis istorijomis iš Biblijos aiškinasi Sandoros sampratą, teikia keletą Senojo Testamento sandoros pavyzdžių, palygina Senojo ir Naujojo Testamento sandoras. Aiškinasi, kaip Jėzaus tarnystė išpildė Senojo Testamento sandorų reikalavimus.

Jėzaus Kristaus misija. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi Evangelijų autorių pateikiamais liudijimais, mokosi atpažinti Jėzų, kaip Dievo Sūnų ir žadėtąjį Mesiją. Aptaria Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo svarbą išgelbėjimo doktrinoje. Analizuoja Jėzaus susitikimo su kitais žmonėmis istorijas Jono Evangelijoje ir remdamasis jomis aiškinasi, kaip žmogus gali susitaikyti su Dievu (Jono 1, 1–14), ugdosi dėkingumą ir pagarbą Dievui.

Šventosios Dvasios vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdina Šventosios Dvasios sampratą Trivienio Dievo kontekste. Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę. Mokosi atpažinti Šventosios Dvasios veikimą tikinčiojo gyvenime (apaštalo Pauliaus laiškai). Nagrinėdami Naujojo Testamento laiškus, tikėdami Jėzaus auka plėtoja biblinę sampratą apie Dievo Atpirkimo planą. Komentuoja, kad suvokimas apie Atpirkimo poreikį ateina Šventosios Dvasios veikimu giliai įsisąmoninus savo nuodėmingumą, analizuoja nuodėmės, malonės ir tikėjimo doktrinas, aiškinasi Jėzaus Kristaus misiją ir kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi padeda giliau pažinti Dievą. Aiškinasi Apaštalų išpažinimą Naujojo Testamento laiškų kontekste.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas atpažįsta nuorodas į Jėzų Kristų Senajame Testamente, išvardija pagrindinius Atpirkimo istorijos etapus (B2.1). 

Atpažįsta kai kurias nuorodas į Jėzų Kristų Senajame Testamente, išvardija pagrindinius Atpirkimo istorijos etapus (B2.2). 

Analizuoja pateiktas nuorodas į Jėzų Kristų Senajame Testamente ir sieja su Jėzaus Kristaus gyvenimu bei misija. Paaiškina savo gyvenimo ir Atpirkimo istorijos sąsajas (B2.3). 

Atpažįsta nuorodas į Jėzų Kristų, skaitydamas Senąjį Testamentą, jas sieja su Jėzaus Kristaus gyvenimu ir misija. Įžvelgia, supranta ir komentuoja savo gyvenimo ir Atpirkimo istorijos sąsajas (B2.4). 

Žmonijos Atpirkimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibūdina Malonės Sandorą ir Dievo planą išganyti žmogų. Paaiškina Jėzaus misiją Trivienio Dievo plane. Jėzus Kristus – Dievas su mumis. Apibūdina Dievo išganymo planą, visagalybę, Dievo apvaizdą, atributus.

Trejybės asmenų tarpusavio santykis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apibrėžia Trejybės asmenų tarpusavio santykį. Išsako samprotavimus apie Šventosios Dvasios vaidmenį siekiant vienybės su Kristumi. Analizuoja ir paaiškina Senojo Testamento pranašystes apie Jėzaus Kristaus atėjimą ir jas susieja su konkrečiais Jėzaus gyvenimo įvykiais ir žodžiais. Remdamiesi dvejopos Jėzaus Kristaus prigimties samprata, paaiškina Jėzaus Kristaus įvykdytą Atpirkimą. Analizuoja Izaijo 53 skyrių Naujojo Testamento įvykių kontekste.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais pasako pagrindinę Jėzaus Kristaus tarnystės misiją (B2.1). 

Bendrais bruožais apibūdina pagrindinę Jėzaus Kristaus misiją (B2.2). 

Apibrėžia ir paaiškina esminę Išteisinimo doktriną per Jėzaus Kristaus atpirkimą (B2.3). 

Analizuoja ir kritiškai apmąsto atpirkimo doktrinos sampratos ypatumus RKB ir Reformatų teologijos kontekste (B2.4). 

Kristologija ir eschatologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėdami pamatinius kristologijos teiginius, apibūdina Jėzaus Kristaus asmens išskirtinumą ir prigimtį. Nagrinėdami pamatinius eschatologijos teiginius komentuoja Šventosios Dvasios ir krikščioniškosios vilties viziją.

Reformuoto mokymo išpažinimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gilindami savo konfesinę tikinčiojo tapatybę studijuoja klasikinius Reformatų tikėjimo išpažinimus (Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis, Belgiškasis (Nyderlandų); Vestminsterio išpažinimai). Plėtoja tokias reformuoto mokymo sampratas kaip penkios solos, Raštas, biblinis tikėjimas, malonė, Kristus, Dievo šlovė. Apibendrina doktrininius reformuoto mokymo ir Romos katalikų bažnyčios mokymo panašumus ir skirtumus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pasako įsimintiną Biblijos eilutę (Pradžios 1, 27) (B3.1).

Pasako įsimintiną Biblijos eilutę (Pradžios 1,27) ir savais žodžiais paaiškina, ką reiškia būti Dievo atvaizdu (B3.2).

Remdamasis įsiminta Biblijos eilute (Pradžios 1, 27), paaiškina, ką reiškia, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo panašumą, kuo žmogus yra panašus į savo Kūrėją. Išsako samprotavimus apie tikėjimo reikalingumą žmogui (B3.3).

Remdamasis Sukūrimo istorija ir platesniu Biblijos kontekstu, paaiškina, ką reiškia, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo panašumą, kuo žmogus yra panašus į savo Kūrėją. Sieja tikėjimo Dievu reikalingumą su Sukūrimu (B3.4).

Aš – unikalus. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Savais žodžiais mokosi paaiškinti, ką reiškia suvokti save ir kitus kaip unikalius Dievo kūrinius.

Tvanas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami Tvano istoriją lavinasi gebėjimą pastebėti Dievo šventumą, kuris reikalauja, kad blogis būtų nubaustas arba pašalintas.

Šeima. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami šeimos svarbą ir draugystės poreikį, mokosi pastebėti, kad Dievas sukūrė žmogų kaip bendraujantį asmenį. Jis dovanoja žmogui šeimą, bendruomenę.

Sukūrimo istorija. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami Sukūrimo istoriją sieja Dievo meilę ir rūpestį žmogumi su Dievo kvietimu suvokti save ir kitą žmogų kaip vertingą ir unikalų Dievo kūrinį.

Pasitikėjimas Dievu. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Remdamiesi Abraomo, Loto, Jokūbo ir Ezavo istorijomis samprotauja apie žmogaus polinkio siekti naudos tik sau pavojus ir pasitikėjimo Dievo pažadais privalumus.

3–4 klasių koncentras

Surūšiuoja paveikslėlius į gerų ir blogų poelgių kategorijas (B3.1).

Pasitardamas išskiria Nuopuolio pasekmes Dievo kūrinijai ir žmonių santykiams (B3.2).

Atpažįsta Nuopuolio pasekmes Dievo kūrinijai ir žmonių santykiams. Aptaria, ką reiškia priimti Dievo atleidimą ir Jo pagalbą (B3.3).

Apibūdina Nuopuolio pasekmes Dievo kūrinijai ir žmonių santykiams. Svarsto Dievo kvietimą pripažinti savo silpnumą ir priimti Jo pagalbą (B3.4).

Kalno pamokslas ir Dešimt Dievo įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptardami Kalno pamokslo turinį atpažįsta Jėzaus perfrazuotus Dešimt Dievo įsakymų. Samprotauja ir taiko Dešimt Dievo įsakymų kasdienėse situacijose. Atpažįsta Jėzaus, kaip Dievo Avinėlio, simboliką meno kūriniuose.

Stabmeldystė. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptardami Kanaano tautų dvasingumą, išskiria to meto pagoniškų tautų papročius ir lygina juos su izraelitų ir Dievo santykiais. Apibūdindami stabmeldystę paaiškina jos pavojus žmogaus santykyje su Dievu ir artimu.

5–6 klasių koncentras

Padedamas išvardija Biblijos veikėjus, kurie pasitikėjo Dievu (B3.1).

Pasako, kad tikėjimas padeda žmonėms gyvenimo sunkumuose, pateikia bent vieną pavyzdį iš Biblijos ar asmeninio gyvenimo (B3.2).

Aptaria tikėjimo vaidmenį žmogaus gyvenime, pateikia pavyzdžių, kaip tikėjimas Dievu padaro teigiamą įtaką žmogaus gyvenimui (B3.3).

Apibūdina Nuopuolio pasekmes Dievo kūrinijai ir žmonių santykiams. Svarsto Dievo kvietimą pripažinti savo silpnumą ir priimti Jo pagalbą (B3.4).

Dora lyderystė. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptardami pirmųjų Izraelio karalių valdymo ir asmeninio gyvenimo nesėkmes, ieško jų priežasčių ir pasekmių. Lygina karalių Sauliaus, Dovydo, Saliamono asmeninio santykio su Dievu įtaką jų valdymo būdui, susipažįsta su doros lyderystės samprata. Remdamiesi pirmųjų Izraelio karalių gyvenimo istorijomis mokiniai gvildena nuodėmingos prigimties, pasireiškiančios noru būti nepriklausomam nuo Dievo, temą.

Dievo meilės išraiška. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Komentuoja, kaip Dievo rūstybė, pasireiškianti įvairiomis drausminimo priemonėmis, yra ištikimosios Dievo meilės išraiška (Babilono tremtis, Nehemijas, Izaijas). Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties (Egipto, Babilono) Senajame Testamente ir išgelbėjimo iš nuodėmės Naujajame Testamente. Nagrinėdami fragmentus iš pranašo Izaijo pranašystės apie Mesijo atėjimą (Izaijo 53 skyrius) mokiniai mokosi sieti pateiktas Izaijo pranašystes su Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiais. Remdamiesi Biblijoje aprašomu nuolat pasikartojančiu žmonių nutolimu nuo Dievo ir tragiškomis tokio poelgio pasekmėmis, ugdosi gebėjimą įžvelgti Gelbėtojo ilgesį Senojo Testamento pranašų žodžiuose.

7–8 klasių koncentras

Padedamas papasakoja bent vieną istoriją iš Naujojo Testamento apie tai, kaip susitikimas su Jėzumi pakeitė žmogaus gyvenimą (B3.1).

Perskaitęs Jėzaus susitikimo su kitais žmonėmis istorijas, nusako šių susitikimų įtaką tų žmonių gyvenime (B3.2).

Apibrėžia nuodėmės ir malonės sąvokas. Paaiškina, kaip žmogus gali susitaikyti su Dievu (B3.3).

Išplėtoja nuodėmės ir malonės sąvokas, remdamasis Šventuoju Raštu ir asmenine patirtimi. Kryptingai gilinasi į tai, kaip atpažinti Dievo pašaukimą (B3.4).

Jėzaus Kristaus misija. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi Evangelijų autorių pateikiamais liudijimais, mokosi atpažinti Jėzų, kaip Dievo Sūnų ir žadėtąjį Mesiją. Aptaria Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo svarbą išgelbėjimo doktrinoje. Analizuoja Jėzaus susitikimo su kitais žmonėmis istorijas Jono Evangelijoje ir remdamasis jomis aiškinasi, kaip žmogus gali susitaikyti su Dievu (Jono 1, 1–14), ugdosi dėkingumą ir pagarbą Dievui.

Šventosios Dvasios vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdina Šventosios Dvasios sampratą Trivienio Dievo kontekste. Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę. Mokosi atpažinti Šventosios Dvasios veikimą tikinčiojo gyvenime (apaštalo Pauliaus laiškai). Nagrinėdami Naujojo Testamento laiškus, tikėdami Jėzaus auka plėtoja biblinę sampratą apie Dievo Atpirkimo planą. Komentuoja, kad suvokimas apie Atpirkimo poreikį ateina Šventosios Dvasios veikimu giliai įsisąmoninus savo nuodėmingumą, analizuoja nuodėmės, malonės ir tikėjimo doktrinas, aiškinasi Jėzaus Kristaus misiją ir kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi padeda giliau pažinti Dievą. Aiškinasi Apaštalų išpažinimą Naujojo Testamento laiškų kontekste.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas nusako, kokius esminius žmogaus poreikius apibrėžia Šventasis Raštas (B3.1).

Aptariant Biblijos tekstus nusako, kokius esminius žmogaus poreikius apibrėžia Šventasis Raštas (B3.2).

Analizuoja nuodėmės, kaip žmogiškosios nesėkmės, padarinius žmonių tarpusavio santykiams (B3.3).

Įvertina nuodėmės, kaip žmogiškosios nesėkmės, padarinius žmonių tarpusavio santykiams. Komentuoja konfliktines situacijas, remdamasis Šventojo Rašto požiūriu, ir sąmoningai ieško būdų išspręsti problemas (B3.4).

Biblinė lytiškumo samprata I. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Remdamiesi Pradžios knyga ir Naujojo Miesto katekizmo 4 klausimu, aiškinasi, ką reiškia, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą kaip vyras ir moteris. Biblinės įžvalgos apie žmogaus lytiškumą.

Biblinė lytiškumo samprata II. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja biblinę lytiškumo sampratą, lyčių vaidmenis. Lytiškumo prigimtis ir tikslas.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Bendrais bruožais apibrėžia malonės sąvoką ir nusako, ką reiškia išteisinimas per tikėjimą (B3.1).

Bendrais bruožais apibūdina išteisinimo doktriną ir savo teiginius paremia bent viena Biblijos citata (B3.2).

Komentuoja išteisinimo per malonę doktriną, pateikia pavyzdžių iš Biblijos (B3.3).

Įvertina išteisinimo per malonę doktriną kaip Dievo kvietimą sekti Kristumi (B3.4).

Krikščioniškosios konfesijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Lygindami įvairias krikščioniškas konfesijas atskleidžia jų doktrininius skirtumus ir panašumus. Reformuoto mokymo šviesoje komentuoja Apaštalų tikėjimo išpažinimą.

Reformuoto mokymo išpažinimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gilindami savo konfesinę tikinčiojo tapatybę studijuoja klasikinius Reformatų tikėjimo išpažinimus (Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis, Belgiškasis (Nyderlandų); Vestminsterio išpažinimai). Plėtoja tokias reformuoto mokymo sampratas kaip penkios solos, Raštas, biblinis tikėjimas, malonė, Kristus, Dievo šlovė. Apibendrina doktrininius reformuoto mokymo ir Romos katalikų bažnyčios mokymo panašumus ir skirtumus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Išvardija, kokiomis išorinėmis savybėmis skiriasi jam pažįstami žmonės (B4.1).

Savais žodžiais pasako, kuo žmonės gali būti skirtingi ir kuo panašūs. Pastebi, kad visi žmonės nori būti mylimi (B4.2).

Pastebi ir priima savo ir kitų skirtingumą. Paaiškina, kad yra vertybių, kurios svarbios visiems žmonėms (B4.3).

Pastebi ir priima savo ir kitų skirtingumą, suvokia, kad yra vertybių, kurios svarbios visiems žmonėms, išvardija šias vertybes. Jas pastebi ir Biblijos veikėjų gyvenime (B4.4).

Nuodėmė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aiškinasi nuodėmės sąvoką, kuri apibrėžiama kaip žmogaus polinkis mąstyti, elgtis priešingai Dievo nustatytai tvarkai. Akcentuojama, kad Dievo meilė žmogui nesikeičia net tada, kai žmogus yra nusisukęs nuo Dievo.

Tvanas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami Tvano istoriją lavinasi gebėjimą pastebėti Dievo šventumą, kuris reikalauja, kad blogis būtų nubaustas arba pašalintas.

Meilė ir pagarba. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Reflektuodami Biblijos istorijas ir kasdienes patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti, kad visi žmonės nori būti mylimi ir gerbiami (Ezavas, Jokūbas, Juozapo broliai, Egipto valdytojas).

3–4 klasių koncentras

Atpažįsta keletą krikščioniškų simbolių (B4.1).

Pasako, kad ne visi žmonės vienodai tiki Dievu. Atpažįsta keletą krikščionybės simbolių (B4.2).

Skiria krikščionišką pasaulėžiūrą nuo kitų pasaulėžiūrų. Atpažįsta keletą religinių simbolių (B4.3).

Domisi, kuo krikščionybė panaši ir kuo skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Sieja religinius simbolius su konkrečia religija (B4.4).

Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai aiškinasi 10 Egipto nelaimių (Išėjimo 11–-12) ir kaip jos siejosi su to meto egiptiečių religija. Aiškinasi kuo krikščioniška pasaulėžiūra skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Apibūdindami krikščionišką pasaulėžiūrą ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. Atpažįsta keletą religinių simbolių.

Stabmeldystė. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptardami Kanaano tautų dvasingumą, išskiria to meto pagoniškų tautų papročius ir lygina juos su izraelitų ir Dievo santykiais. Apibūdindami stabmeldystę paaiškina jos pavojus žmogaus santykyje su Dievu ir artimu.

5–6 klasių koncentras

Padedamas skiria labai akivaizdžiai skirtingus tikinčio ir netikinčio žmogaus pasirinkimus (B4.1).

Dažniausiai savarankiškai pastebi tikėjimo įtaką žmogaus pasirinkimams (B4.2).

Išreiškia savo nuomonę apie (ne)tikėjimo įtaką elgesiui ir pasirinkimams. Demonstruoja pagarbą kitokiai nuomonei (B4.3).

Domisi, kuo krikščionybė panaši ir kuo skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Sieja religinius simbolius su konkrečia religija (B4.4).

Okultizmas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptardami karaliaus Sauliaus susidūrimus su okultinėmis praktikomis, aiškinasi okultizmo sąvoką, analizuoja, kas yra rašoma Šventajame Rašte apie okultizmo pavojus, samprotauja apie būdus, kaip atsispirti neigiamai okultizmo įtakai.

Tolerancijos ribos 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėdami Biblijos veikėjų istorijas (Danielius, Estera, Nehemijas) mokosi, ar reikėtų ir kur galima brėžti ribą tarp pagarbaus santykio su kitaip mąstančiais žmonėmis ir savo krikščioniškos tapatybės stiprinimo.

7–8 klasių koncentras

Padedamas išvardija kelias skirtingas krikščionių konfesijas ir didžiąsias pasaulio religijas (B4.1).

Išvardija pagrindines krikščioniškas konfesijas ir didžiąsias pasaulio religijas, jas klasifikuoja (B4.2).

Lygina įvairių krikščioniškų konfesijų raišką. Identifikuoja didžiąsias pasaulio religijas, jas klasifikuoja (B4.3).

Komentuoja įvairių krikščioniškų konfesijų raišką. Pateikia didžiųjų pasaulio religijų sąsajas, jas komentuoja (B4.4).

Pagarbus santykis su kitaip galvojančiais. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokiniai diskutuoja, kokios yra tėvo nuostatos su kitaip galvojančiais sūnumis ir kaip tikintieji galėtų jas atspindėti (istorija apie du sūnus Luko 15, 11–32).

Pasaulio religijos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Identifikuoja didžiąsias pasaulio religijas, jas klasifikuoja, aiškinasi didžiųjų pasaulio religijų simbolių prasmę, ieško sąsajų su krikščionybe.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais1–2 sakiniais apibūdina savo požiūrį į Dievą (B4.1).

Pasako 1–2 klasikinius argumentus apie Dievą, bendrais bruožais juos paaiškina. 2–3 sakiniais apibūdina savo pasaulėžiūrą (B4.2).

Aptaria skirtingus požiūrius į Dievą, komentuoja klasikinius Dievo buvimo įrodymus. Apibūdina savo pasaulėžiūrą (B4.3).

Įvertina skirtingus požiūrius į Dievą ir išplėtoja klasikinius Dievo buvimo įrodymus, remdamasis bibliniu požiūriu. Išsamiai ir argumentuotai apibūdina savo pasaulėžiūrą (B4.4).

Pasaulėžiūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibrėžia, kas yra pasaulėžiūra. Klasifikuoja pasaulėžiūrų rūšis. Komentuoja savo pasaulėžiūrą. Aiškinasi religijos sąvoką.

Klasikiniai Dievo buvimo įrodymai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aptaria skirtingus požiūrius į Dievą, komentuoja klasikinius Dievo buvimo įrodymus. Mokosi apibrėžti krikščionybę kitų religijų kontekste ir įžvelgti krikščionybės išskirtinumą.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas išvardija pagrindines krikščionybės sroves ir pasaulėžiūrų sistemas. Padedamas atpažįsta komplementarinės ir egalitarinės pasaulėžiūros esminius bruožus (B4.1).

Bendrais bruožais apibūdina pagrindines krikščionybės sroves ir pasaulėžiūrų sistemas. Išvardija komplementarinės ir egalitarinės pasaulėžiūros esminius bruožus (B4.2).

Analizuoja savo konfesinę tapatybę ir geba palyginti ją su kitomis konfesijomis ar pasaulėžiūrų sistemomis. Nusako komplementarinės ir egalitarinės pasaulėžiūros esminius bruožus. Paaiškina jų įtaką ir pasekmes visuomenei (B4.3).

Analizuoja konfesinės tapatybės suvokimo svarbą ir poveikį tarpkultūriniam dialogui. Komentuoja komplementarinės ir egalitarinės pasaulėžiūros bruožus. Kritiškai įvertina jų įtaką ir pasekmes visuomenei (B4.4).

Krikščioniškosios konfesijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Lygindami įvairias krikščioniškas konfesijas atskleidžia jų doktrininius skirtumus ir panašumus. Reformuoto mokymo šviesoje komentuoja Apaštalų tikėjimo išpažinimą.

Egalitarinė ir komplementarinė pasaulėžiūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Susipažįsta ir lygina egalitarinę ir komplementarinę pasaulėžiūras, analizuoja iš jų kylančias pasekmes visuomeniniam gyvenimui.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais pasako, kad Dievas yra Kūrėjas. Grupuoja pateiktus paprastus Dievo ir žmogaus kūrybos pavyzdžius (B1.1). 

Pasako, kad Dievas sukūrė pasaulį. Pateikia Dievo ir žmogaus kūrybos pavyzdžių (B1.2). 

Apibūdina Dievą kaip Kūrėją ir gyvenimo šaltinį. Pateikia bent po vieną Dievo ir žmogaus kūrybos panašumą ir skirtumą (B1.3). 

Paaiškina, kodėl Dievas yra vadinamas Kūrėju ir gyvenimo davėju. Sieja žmogaus kūrybiškumą su Dievo kūrybiškumu (B1.4). 

Dievo bruožai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami Biblijos istorijas mokiniai ugdosi suvokimą, kad Dievas sukūrė pasaulį, jį myli ir juo rūpinasi, lavina gebėjimą atpažinti tokius Dievo bruožus, kaip kūrybiškumas, meilė, galybė, tobulumas arba šventumas.

Dievo ir žmogaus kūriniai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai mokosi skirti Dievo kūrinius nuo žmonių kūrinių. Mokytojo padedami analizuoja Dievo ir žmogaus kūrybos pavyzdžius ir pateikia kelis panašumus ir skirtumus.

Mylintis ir rūpestingas Kūrėjas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai, dalyvaudami socialiniuose projektuose, ugdosi suvokimą, kad atsiliepdami į kitų žmonių, esančių artimiausioje aplinkoje, poreikius liudijame apie mylintį ir rūpestingą Kūrėją.

Dievo meilė, ištikimybė ir suverenumas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Analizuodami Biblijos istorijas (Pradžios 12–50; Luko 1–2), mokiniai išmoksta atpažinti tokius Dievo atributus kaip meilė, ištikimybė, suverenumas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta paveikslėlius, susijusius su Jėzaus gimimo istorija. 1–2 įvykius dažniausiai sudėlioja reikiama tvarka (B2.1). 

Sudėlioja Jėzaus gimimo istorijos paveikslėlius eilės tvarka, kartais padarydami klaidų. Trumpai paaiškina, kas nupiešta paveikslėlyje (B2.2). 

Pasakoja Jėzaus gimimo istoriją, išreiškia pagarbą Jėzui kaip Dievo Sūnui (B2.3). 

Savo pasirinktomis išraiškomis priemonėmis vaizduoja Jėzaus gimimo istoriją, išreiškia pagarbą Jėzui kaip amžinai esančiam Dievui (B2.4). 

Kalėdų istorija. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Kūrybiškai vaizduodami Kalėdų istoriją sužino, kad Jėzaus Kristaus gimimo istorija yra Dievo, kuris sukūrė Dangų ir Žemę, įsikūnijimo istorija (Pr.1,1; Jono 1, 1).

Dievo pažadas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Jėzaus gimimą, kaip Dievo pažado išsipildymą atsiųsti Gelbėtoją. Šis pasakojimas gretinamas su išpildytu Dievo pažadu Abraomui ir Zacharijui susilaukti palikuonių (Pradžios 12,2; Pradžios 15, 1–6, Pradžios 21; Luko 1–2). Aptardami Abraomo ir Izaoko istoriją ant Morijos kalno mokiniai gilina supratimą apie aukos už nuodėmę svarbą. Ši istorija susiejama su Dievo Sūnaus auka ant kryžiaus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pasako įsimintiną Biblijos eilutę (Pradžios 1, 27) (B3.1).

Pasako įsimintiną Biblijos eilutę (Pradžios 1,27) ir savais žodžiais paaiškina, ką reiškia būti Dievo atvaizdu (B3.2).

Remdamasis įsiminta Biblijos eilute (Pradžios 1, 27), paaiškina, ką reiškia, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo panašumą, kuo žmogus yra panašus į savo Kūrėją. Išsako samprotavimus apie tikėjimo reikalingumą žmogui (B3.3).

Remdamasis Sukūrimo istorija ir platesniu Biblijos kontekstu, paaiškina, ką reiškia, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo panašumą, kuo žmogus yra panašus į savo Kūrėją. Sieja tikėjimo Dievu reikalingumą su Sukūrimu (B3.4).

Aš – unikalus. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Savais žodžiais mokosi paaiškinti, ką reiškia suvokti save ir kitus kaip unikalius Dievo kūrinius.

Tvanas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami Tvano istoriją lavinasi gebėjimą pastebėti Dievo šventumą, kuris reikalauja, kad blogis būtų nubaustas arba pašalintas.

Šeima. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami šeimos svarbą ir draugystės poreikį, mokosi pastebėti, kad Dievas sukūrė žmogų kaip bendraujantį asmenį. Jis dovanoja žmogui šeimą, bendruomenę.

Sukūrimo istorija. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami Sukūrimo istoriją sieja Dievo meilę ir rūpestį žmogumi su Dievo kvietimu suvokti save ir kitą žmogų kaip vertingą ir unikalų Dievo kūrinį.

Pasitikėjimas Dievu. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Remdamiesi Abraomo, Loto, Jokūbo ir Ezavo istorijomis samprotauja apie žmogaus polinkio siekti naudos tik sau pavojus ir pasitikėjimo Dievo pažadais privalumus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Išvardija, kokiomis išorinėmis savybėmis skiriasi jam pažįstami žmonės (B4.1).

Savais žodžiais pasako, kuo žmonės gali būti skirtingi ir kuo panašūs. Pastebi, kad visi žmonės nori būti mylimi (B4.2).

Pastebi ir priima savo ir kitų skirtingumą. Paaiškina, kad yra vertybių, kurios svarbios visiems žmonėms (B4.3).

Pastebi ir priima savo ir kitų skirtingumą, suvokia, kad yra vertybių, kurios svarbios visiems žmonėms, išvardija šias vertybes. Jas pastebi ir Biblijos veikėjų gyvenime (B4.4).

Nuodėmė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aiškinasi nuodėmės sąvoką, kuri apibrėžiama kaip žmogaus polinkis mąstyti, elgtis priešingai Dievo nustatytai tvarkai. Akcentuojama, kad Dievo meilė žmogui nesikeičia net tada, kai žmogus yra nusisukęs nuo Dievo.

Tvanas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami Tvano istoriją lavinasi gebėjimą pastebėti Dievo šventumą, kuris reikalauja, kad blogis būtų nubaustas arba pašalintas.

Meilė ir pagarba. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Reflektuodami Biblijos istorijas ir kasdienes patirtis ugdosi gebėjimą pastebėti, kad visi žmonės nori būti mylimi ir gerbiami (Ezavas, Jokūbas, Juozapo broliai, Egipto valdytojas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais pasako, kad Dievas laikosi savo pažadų, ir padedamas atpažįsta bent vieną Biblijoje paminėto Dievo pažado išsipildymą (B1.1). 

Išvardija konkrečius pavyzdžius iš Biblijos, kai Dievas išpildė savo pažadus (B1.2). 

Išvardija rūpestingojo Dievo apraiškas Biblijos veikėjų gyvenime. Atpažįsta Dievo rūpesčio ženklus kasdienybėje (B1.3).

Paaiškina, kaip Dievo ištikimybė reiškėsi nuo pat pasaulio sukūrimo. Sieja tai su savo asmeninėmis patirtimis (B1.4). 

Rūpestingas Dievas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Plečia Dievo bruožų pažinimą, atpažįsta Dievą kaip aprūpintoją (mana, vanduo, putpelės) ir tiesos šaltinį (Dešimt Dievo įsakymų). Samprotauja apie tai, kaip Dievas, suteikdamas žydams maisto, vandens ir Dešimt Dievo įsakymų, rūpinosi savo tauta, kai ji klaidžiojo dykumoje ir kaip skirtingai žmonės reagavo į Dievo rūpestį. Aiškinasi kokie yra pagrindiniai žmogaus fiziniai ir dvasiniai poreikiai. Analizuodami kitų žmonių reakcijas į Dievo pagalbą, atpažįsta savo reakcijas.

Dievo planas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai aiškinasi, kaip reiškiasi Dievo teisingumas, gailestingumas, visko žinojimas. Ieško pavyzdžių, kaip Dievas laimina paklusnumą Jo Žodžiui (Jozuės, Rūtos gyvenimai). Nagrinėja ryšį tarp Rūtos gyvenimo istorijos ir Dievo plano atnešti išgelbėjimą visoms tautoms per vieną iš jos palikuonių – Jėzų. Mokosi atpažinti Boazo-atpirkėjo ir Jėzaus-Atpirkėjo bendrus bruožus. Pasakoja, vaidina Jėzaus stebuklus, akcentuojant tikėjimą ir nuodėmių atleidimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais pasako, kad Jėzus mirė už žmonių nuodėmes (B2.1). 

Pasako, kad Jėzus yra vadinamas Dievo Avinėliu, ir paaiškina kodėl (B2.2). 

Atpažįsta kai kuriuos Senojo Testamento įvaizdžius ir pažadus apie Gelbėtoją ir susieja juos su Jėzaus asmeniu (B2.3). 

Savarankiškai įžvelgia pateiktus Senojo Testamento įvaizdžius ir pažadus apie Gelbėtoją ir sieja juos su Jėzaus asmeniu (B2.4). 

Dievo vardas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai aiškinasi ką reiškia Dievo vardas „Aš esu“. Paaiškina, kad Dievo vardas „Aš esu“ atskleidžia Dievą, neturintį nei pradžios, nei pabaigos – amžiną Dievą.

Paschos reikšmė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai aiškinasi žydų Paschos reikšmę. Išsako savo pastebėjimus apie Paschos avinėlio sąsajas su Jėzaus atperkančia auka ant kryžiaus.

Kalno pamokslas ir Dešimt Dievo įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptardami Kalno pamokslo turinį atpažįsta Jėzaus perfrazuotus Dešimt Dievo įsakymų. Samprotauja ir taiko Dešimt Dievo įsakymų kasdienėse situacijose. Atpažįsta Jėzaus, kaip Dievo Avinėlio, simboliką meno kūriniuose.

Dievo planas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai aiškinasi, kaip reiškiasi Dievo teisingumas, gailestingumas, visko žinojimas. Ieško pavyzdžių, kaip Dievas laimina paklusnumą Jo Žodžiui (Jozuės, Rūtos gyvenimai). Nagrinėja ryšį tarp Rūtos gyvenimo istorijos ir Dievo plano atnešti išgelbėjimą visoms tautoms per vieną iš jos palikuonių – Jėzų. Mokosi atpažinti Boazo-atpirkėjo ir Jėzaus-Atpirkėjo bendrus bruožus. Pasakoja, vaidina Jėzaus stebuklus, akcentuojant tikėjimą ir nuodėmių atleidimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Surūšiuoja paveikslėlius į gerų ir blogų poelgių kategorijas (B3.1).

Pasitardamas išskiria Nuopuolio pasekmes Dievo kūrinijai ir žmonių santykiams (B3.2).

Atpažįsta Nuopuolio pasekmes Dievo kūrinijai ir žmonių santykiams. Aptaria, ką reiškia priimti Dievo atleidimą ir Jo pagalbą (B3.3).

Apibūdina Nuopuolio pasekmes Dievo kūrinijai ir žmonių santykiams. Svarsto Dievo kvietimą pripažinti savo silpnumą ir priimti Jo pagalbą (B3.4).

Kalno pamokslas ir Dešimt Dievo įsakymų. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Aptardami Kalno pamokslo turinį atpažįsta Jėzaus perfrazuotus Dešimt Dievo įsakymų. Samprotauja ir taiko Dešimt Dievo įsakymų kasdienėse situacijose. Atpažįsta Jėzaus, kaip Dievo Avinėlio, simboliką meno kūriniuose.

Stabmeldystė. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptardami Kanaano tautų dvasingumą, išskiria to meto pagoniškų tautų papročius ir lygina juos su izraelitų ir Dievo santykiais. Apibūdindami stabmeldystę paaiškina jos pavojus žmogaus santykyje su Dievu ir artimu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atpažįsta keletą krikščioniškų simbolių (B4.1).

Pasako, kad ne visi žmonės vienodai tiki Dievu. Atpažįsta keletą krikščionybės simbolių (B4.2).

Skiria krikščionišką pasaulėžiūrą nuo kitų pasaulėžiūrų. Atpažįsta keletą religinių simbolių (B4.3).

Domisi, kuo krikščionybė panaši ir kuo skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Sieja religinius simbolius su konkrečia religija (B4.4).

Egipto religija ir krikščioniška pasaulėžiūra. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai aiškinasi 10 Egipto nelaimių (Išėjimo 11–-12) ir kaip jos siejosi su to meto egiptiečių religija. Aiškinasi kuo krikščioniška pasaulėžiūra skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Apibūdindami krikščionišką pasaulėžiūrą ugdosi pagarbią nuostatą kitaip pasaulį suprantančių žmonių atžvilgiu. Atpažįsta keletą religinių simbolių.

Stabmeldystė. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aptardami Kanaano tautų dvasingumą, išskiria to meto pagoniškų tautų papročius ir lygina juos su izraelitų ir Dievo santykiais. Apibūdindami stabmeldystę paaiškina jos pavojus žmogaus santykyje su Dievu ir artimu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas nurodo Dievo savybes perskaitytame tekste, jeigu jos akivaizdžiai įvardintos (B1.1). 

Pasitardamas skaitomame tekste dažnai atpažįsta tokias Dievo savybes kaip teisingumas ir meilė (B1.2). 

Paaiškina, kaip Dievo teisingumas pasireiškia meile ir rūstybe (B1.3). 

Paaiškina, kaip Dievo ištikimybė reiškėsi nuo pat pasaulio sukūrimo. Sieja tai su savo asmeninėmis patirtimis (B1.4). 

Karališki Dievo atributai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Nagrinėdami Biblijoje aprašytus Izraelio karalių gyvenimo įvykius, ugdosi gebėjimą atpažinti šiose istorijose atsiskleidžiančius karališkuosius Dievo atributus (suverenumas, galybė, šlovė, teisingumas) ir jų dermę su Dievo gailestingumu, kantrybe. Nagrinėdami Jėzaus gimimo, kančios ir prisikėlimo istorijas nurodo Jėzaus kaip galingo ir nuolankaus tarno (pranašo ir karaliaus) bruožus

Dievo meilės išraiška. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Komentuoja, kaip Dievo rūstybė, pasireiškianti įvairiomis drausminimo priemonėmis, yra ištikimosios Dievo meilės išraiška (Babilono tremtis, Nehemijas, Izaijas). Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties (Egipto, Babilono) Senajame Testamente ir išgelbėjimo iš nuodėmės Naujajame Testamente. Nagrinėdami fragmentus iš pranašo Izaijo pranašystės apie Mesijo atėjimą (Izaijo 53 skyrius) mokiniai mokosi sieti pateiktas Izaijo pranašystes su Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiais. Remdamiesi Biblijoje aprašomu nuolat pasikartojančiu žmonių nutolimu nuo Dievo ir tragiškomis tokio poelgio pasekmėmis, ugdosi gebėjimą įžvelgti Gelbėtojo ilgesį Senojo Testamento pranašų žodžiuose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Atpažįsta kai kuriuos žodžius, kuriais yra apibūdinamas Jėzus (Gelbėtojas, Atpirkėjas, Dievo Sūnus) (B2.1). 

Pasitardamas paaiškina, kodėl žmonėms yra reikalingas Gelbėtojas (B2.2). 

Paaiškina, kodėl žmonėms yra reikalingas Gelbėtojas, ir analizuoja išgelbėjimo poreikį (B2.3). 

Savarankiškai įžvelgia pažadus apie Gelbėtoją Senojo Testamento įvaizdžiuose ir sieja juos su Jėzaus asmeniu (B2.4). 

Karališki Dievo atributai. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Nagrinėdami Biblijoje aprašytus Izraelio karalių gyvenimo įvykius, ugdosi gebėjimą atpažinti šiose istorijose atsiskleidžiančius karališkuosius Dievo atributus (suverenumas, galybė, šlovė, teisingumas) ir jų dermę su Dievo gailestingumu, kantrybe. Nagrinėdami Jėzaus gimimo, kančios ir prisikėlimo istorijas nurodo Jėzaus kaip galingo ir nuolankaus tarno (pranašo ir karaliaus) bruožus

Dievo meilės išraiška. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Komentuoja, kaip Dievo rūstybė, pasireiškianti įvairiomis drausminimo priemonėmis, yra ištikimosios Dievo meilės išraiška (Babilono tremtis, Nehemijas, Izaijas). Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties (Egipto, Babilono) Senajame Testamente ir išgelbėjimo iš nuodėmės Naujajame Testamente. Nagrinėdami fragmentus iš pranašo Izaijo pranašystės apie Mesijo atėjimą (Izaijo 53 skyrius) mokiniai mokosi sieti pateiktas Izaijo pranašystes su Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiais. Remdamiesi Biblijoje aprašomu nuolat pasikartojančiu žmonių nutolimu nuo Dievo ir tragiškomis tokio poelgio pasekmėmis, ugdosi gebėjimą įžvelgti Gelbėtojo ilgesį Senojo Testamento pranašų žodžiuose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas išvardija Biblijos veikėjus, kurie pasitikėjo Dievu (B3.1).

Pasako, kad tikėjimas padeda žmonėms gyvenimo sunkumuose, pateikia bent vieną pavyzdį iš Biblijos ar asmeninio gyvenimo (B3.2).

Aptaria tikėjimo vaidmenį žmogaus gyvenime, pateikia pavyzdžių, kaip tikėjimas Dievu padaro teigiamą įtaką žmogaus gyvenimui (B3.3).

Apibūdina Nuopuolio pasekmes Dievo kūrinijai ir žmonių santykiams. Svarsto Dievo kvietimą pripažinti savo silpnumą ir priimti Jo pagalbą (B3.4).

Dora lyderystė. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptardami pirmųjų Izraelio karalių valdymo ir asmeninio gyvenimo nesėkmes, ieško jų priežasčių ir pasekmių. Lygina karalių Sauliaus, Dovydo, Saliamono asmeninio santykio su Dievu įtaką jų valdymo būdui, susipažįsta su doros lyderystės samprata. Remdamiesi pirmųjų Izraelio karalių gyvenimo istorijomis mokiniai gvildena nuodėmingos prigimties, pasireiškiančios noru būti nepriklausomam nuo Dievo, temą.

Dievo meilės išraiška. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Komentuoja, kaip Dievo rūstybė, pasireiškianti įvairiomis drausminimo priemonėmis, yra ištikimosios Dievo meilės išraiška (Babilono tremtis, Nehemijas, Izaijas). Interpretuoja sąsajas tarp išgelbėjimo iš tremties (Egipto, Babilono) Senajame Testamente ir išgelbėjimo iš nuodėmės Naujajame Testamente. Nagrinėdami fragmentus iš pranašo Izaijo pranašystės apie Mesijo atėjimą (Izaijo 53 skyrius) mokiniai mokosi sieti pateiktas Izaijo pranašystes su Jėzaus Kristaus gyvenimo įvykiais. Remdamiesi Biblijoje aprašomu nuolat pasikartojančiu žmonių nutolimu nuo Dievo ir tragiškomis tokio poelgio pasekmėmis, ugdosi gebėjimą įžvelgti Gelbėtojo ilgesį Senojo Testamento pranašų žodžiuose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas skiria labai akivaizdžiai skirtingus tikinčio ir netikinčio žmogaus pasirinkimus (B4.1).

Dažniausiai savarankiškai pastebi tikėjimo įtaką žmogaus pasirinkimams (B4.2).

Išreiškia savo nuomonę apie (ne)tikėjimo įtaką elgesiui ir pasirinkimams. Demonstruoja pagarbą kitokiai nuomonei (B4.3).

Domisi, kuo krikščionybė panaši ir kuo skiriasi nuo kitų pasaulėžiūrų. Sieja religinius simbolius su konkrečia religija (B4.4).

Okultizmas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aptardami karaliaus Sauliaus susidūrimus su okultinėmis praktikomis, aiškinasi okultizmo sąvoką, analizuoja, kas yra rašoma Šventajame Rašte apie okultizmo pavojus, samprotauja apie būdus, kaip atsispirti neigiamai okultizmo įtakai.

Tolerancijos ribos 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėdami Biblijos veikėjų istorijas (Danielius, Estera, Nehemijas) mokosi, ar reikėtų ir kur galima brėžti ribą tarp pagarbaus santykio su kitaip mąstančiais žmonėmis ir savo krikščioniškos tapatybės stiprinimo.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta Trejybės asmenų skiriamuosius bruožus (B1.1). 

Apibūdina Trejybės asmenų santykį ir skiriamuosius bruožus (B1.2). 

Analizuoja Trivienio Dievo apsireiškimą ir Trejybės asmenų santykį, atpažįsta bendrystės poreikio ištakas (B1.3). 

Pagrindžia bendrystės poreikio ištakas, remdamasis Trivienio Dievo apreiškimu Šventajame Rašte (B1.4). 

Atgaila. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Nagrinėdami Senojo Testamento pranašų žodžius, atpažįsta Dievo kvietimą atgailai, perspėjimą apie artėjantį teismą, skelbiamą viltį apie ateinantį Mesiją. Komentuodami Senojo Testamento pranašų žodžius išplėtoja visa žinančio Dievo koncepciją.

Trivienis Dievas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Aiškinasi Trivienio Dievo sampratą, plėtoja Trivienio Dievo doktriną ir Jėzaus vietą joje. Aiškinasi, kodėl Jono 1, 1–14 yra svarbi ištrauka argumentuojant Jėzaus Kristaus, kaip Dievo Sūnaus Trejybėje, doktriną. Aptaria Šventosios Dvasios vaidmenį tikinčiojo gyvenime (Jono Evangelija). Mokiniai ieško apaštalo Jono pateikiamų apibūdinimų ir argumentavimų apie Šventąją Dvasią, kaip Trejybės asmenį.

Šventosios Dvasios vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdina Šventosios Dvasios sampratą Trivienio Dievo kontekste. Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę. Mokosi atpažinti Šventosios Dvasios veikimą tikinčiojo gyvenime (apaštalo Pauliaus laiškai). Nagrinėdami Naujojo Testamento laiškus, tikėdami Jėzaus auka plėtoja biblinę sampratą apie Dievo Atpirkimo planą. Komentuoja, kad suvokimas apie Atpirkimo poreikį ateina Šventosios Dvasios veikimu giliai įsisąmoninus savo nuodėmingumą, analizuoja nuodėmės, malonės ir tikėjimo doktrinas, aiškinasi Jėzaus Kristaus misiją ir kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi padeda giliau pažinti Dievą. Aiškinasi Apaštalų išpažinimą Naujojo Testamento laiškų kontekste.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas išvardija pagrindinius Jėzaus Kristaus gyvenimo etapus ir jų poveikį Jėzaus mokiniams (B2.1). 

Išvardija pagrindinius Jėzaus Kristaus gyvenimo etapus ir jų poveikį Jėzaus mokiniams (B2.2). 

Aptaria Jėzaus Kristaus Atpirkėjo misiją. Komentuoja, ką reiškia būti išgelbėtam malone per tikėjimą Kristumi (B2.3). 

Komentuoja atperkamąją Jėzaus Kristaus misiją. Pasisako apie asmeninius išgyvenimus einant tikėjimo keliu (B2.4). 

Senoji ir Naujoji Sandora. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi jau nagrinėtomis istorijomis iš Biblijos aiškinasi Sandoros sampratą, teikia keletą Senojo Testamento sandoros pavyzdžių, palygina Senojo ir Naujojo Testamento sandoras. Aiškinasi, kaip Jėzaus tarnystė išpildė Senojo Testamento sandorų reikalavimus.

Jėzaus Kristaus misija. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi Evangelijų autorių pateikiamais liudijimais, mokosi atpažinti Jėzų, kaip Dievo Sūnų ir žadėtąjį Mesiją. Aptaria Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo svarbą išgelbėjimo doktrinoje. Analizuoja Jėzaus susitikimo su kitais žmonėmis istorijas Jono Evangelijoje ir remdamasis jomis aiškinasi, kaip žmogus gali susitaikyti su Dievu (Jono 1, 1–14), ugdosi dėkingumą ir pagarbą Dievui.

Šventosios Dvasios vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdina Šventosios Dvasios sampratą Trivienio Dievo kontekste. Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę. Mokosi atpažinti Šventosios Dvasios veikimą tikinčiojo gyvenime (apaštalo Pauliaus laiškai). Nagrinėdami Naujojo Testamento laiškus, tikėdami Jėzaus auka plėtoja biblinę sampratą apie Dievo Atpirkimo planą. Komentuoja, kad suvokimas apie Atpirkimo poreikį ateina Šventosios Dvasios veikimu giliai įsisąmoninus savo nuodėmingumą, analizuoja nuodėmės, malonės ir tikėjimo doktrinas, aiškinasi Jėzaus Kristaus misiją ir kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi padeda giliau pažinti Dievą. Aiškinasi Apaštalų išpažinimą Naujojo Testamento laiškų kontekste.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas papasakoja bent vieną istoriją iš Naujojo Testamento apie tai, kaip susitikimas su Jėzumi pakeitė žmogaus gyvenimą (B3.1).

Perskaitęs Jėzaus susitikimo su kitais žmonėmis istorijas, nusako šių susitikimų įtaką tų žmonių gyvenime (B3.2).

Apibrėžia nuodėmės ir malonės sąvokas. Paaiškina, kaip žmogus gali susitaikyti su Dievu (B3.3).

Išplėtoja nuodėmės ir malonės sąvokas, remdamasis Šventuoju Raštu ir asmenine patirtimi. Kryptingai gilinasi į tai, kaip atpažinti Dievo pašaukimą (B3.4).

Jėzaus Kristaus misija. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi Evangelijų autorių pateikiamais liudijimais, mokosi atpažinti Jėzų, kaip Dievo Sūnų ir žadėtąjį Mesiją. Aptaria Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo svarbą išgelbėjimo doktrinoje. Analizuoja Jėzaus susitikimo su kitais žmonėmis istorijas Jono Evangelijoje ir remdamasis jomis aiškinasi, kaip žmogus gali susitaikyti su Dievu (Jono 1, 1–14), ugdosi dėkingumą ir pagarbą Dievui.

Šventosios Dvasios vaidmuo. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Apibūdina Šventosios Dvasios sampratą Trivienio Dievo kontekste. Paaiškina Šventosios Dvasios atsiuntimo per Sekmines prasmę. Mokosi atpažinti Šventosios Dvasios veikimą tikinčiojo gyvenime (apaštalo Pauliaus laiškai). Nagrinėdami Naujojo Testamento laiškus, tikėdami Jėzaus auka plėtoja biblinę sampratą apie Dievo Atpirkimo planą. Komentuoja, kad suvokimas apie Atpirkimo poreikį ateina Šventosios Dvasios veikimu giliai įsisąmoninus savo nuodėmingumą, analizuoja nuodėmės, malonės ir tikėjimo doktrinas, aiškinasi Jėzaus Kristaus misiją ir kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi padeda giliau pažinti Dievą. Aiškinasi Apaštalų išpažinimą Naujojo Testamento laiškų kontekste.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas išvardija kelias skirtingas krikščionių konfesijas ir didžiąsias pasaulio religijas (B4.1).

Išvardija pagrindines krikščioniškas konfesijas ir didžiąsias pasaulio religijas, jas klasifikuoja (B4.2).

Lygina įvairių krikščioniškų konfesijų raišką. Identifikuoja didžiąsias pasaulio religijas, jas klasifikuoja (B4.3).

Komentuoja įvairių krikščioniškų konfesijų raišką. Pateikia didžiųjų pasaulio religijų sąsajas, jas komentuoja (B4.4).

Pagarbus santykis su kitaip galvojančiais. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokiniai diskutuoja, kokios yra tėvo nuostatos su kitaip galvojančiais sūnumis ir kaip tikintieji galėtų jas atspindėti (istorija apie du sūnus Luko 15, 11–32).

Pasaulio religijos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Identifikuoja didžiąsias pasaulio religijas, jas klasifikuoja, aiškinasi didžiųjų pasaulio religijų simbolių prasmę, ieško sąsajų su krikščionybe.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas išvardija Trejybės asmenis ir nusako jų veikimo ypatumus (B1.1). 

Nusako, kaip veikia Dievo Trejybės asmenys (B1.2). 

Komentuoja Trejybės doktriną ir sieja ją su Evangelijos žinia (B1.3). 

Komentuoja Dieviškosios Trejybės sampratos istoriją. Paaiškina Trejybės asmenų veikimą. Analizuoja klaidingus Dievo įvaizdžius, paaiškina jų atsiradimo priežastis ir pasekmes (B1.4). 

Žmonijos Atpirkimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibūdina Malonės Sandorą ir Dievo planą išganyti žmogų. Paaiškina Jėzaus misiją Trivienio Dievo plane. Jėzus Kristus – Dievas su mumis. Apibūdina Dievo išganymo planą, visagalybę, Dievo apvaizdą, atributus.

Trejybės asmenų tarpusavio santykis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apibrėžia Trejybės asmenų tarpusavio santykį. Išsako samprotavimus apie Šventosios Dvasios vaidmenį siekiant vienybės su Kristumi. Analizuoja ir paaiškina Senojo Testamento pranašystes apie Jėzaus Kristaus atėjimą ir jas susieja su konkrečiais Jėzaus gyvenimo įvykiais ir žodžiais. Remdamiesi dvejopos Jėzaus Kristaus prigimties samprata, paaiškina Jėzaus Kristaus įvykdytą Atpirkimą. Analizuoja Izaijo 53 skyrių Naujojo Testamento įvykių kontekste.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas atpažįsta nuorodas į Jėzų Kristų Senajame Testamente, išvardija pagrindinius Atpirkimo istorijos etapus (B2.1). 

Atpažįsta kai kurias nuorodas į Jėzų Kristų Senajame Testamente, išvardija pagrindinius Atpirkimo istorijos etapus (B2.2). 

Analizuoja pateiktas nuorodas į Jėzų Kristų Senajame Testamente ir sieja su Jėzaus Kristaus gyvenimu bei misija. Paaiškina savo gyvenimo ir Atpirkimo istorijos sąsajas (B2.3). 

Atpažįsta nuorodas į Jėzų Kristų, skaitydamas Senąjį Testamentą, jas sieja su Jėzaus Kristaus gyvenimu ir misija. Įžvelgia, supranta ir komentuoja savo gyvenimo ir Atpirkimo istorijos sąsajas (B2.4). 

Žmonijos Atpirkimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibūdina Malonės Sandorą ir Dievo planą išganyti žmogų. Paaiškina Jėzaus misiją Trivienio Dievo plane. Jėzus Kristus – Dievas su mumis. Apibūdina Dievo išganymo planą, visagalybę, Dievo apvaizdą, atributus.

Trejybės asmenų tarpusavio santykis. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Apibrėžia Trejybės asmenų tarpusavio santykį. Išsako samprotavimus apie Šventosios Dvasios vaidmenį siekiant vienybės su Kristumi. Analizuoja ir paaiškina Senojo Testamento pranašystes apie Jėzaus Kristaus atėjimą ir jas susieja su konkrečiais Jėzaus gyvenimo įvykiais ir žodžiais. Remdamiesi dvejopos Jėzaus Kristaus prigimties samprata, paaiškina Jėzaus Kristaus įvykdytą Atpirkimą. Analizuoja Izaijo 53 skyrių Naujojo Testamento įvykių kontekste.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas nusako, kokius esminius žmogaus poreikius apibrėžia Šventasis Raštas (B3.1).

Aptariant Biblijos tekstus nusako, kokius esminius žmogaus poreikius apibrėžia Šventasis Raštas (B3.2).

Analizuoja nuodėmės, kaip žmogiškosios nesėkmės, padarinius žmonių tarpusavio santykiams (B3.3).

Įvertina nuodėmės, kaip žmogiškosios nesėkmės, padarinius žmonių tarpusavio santykiams. Komentuoja konfliktines situacijas, remdamasis Šventojo Rašto požiūriu, ir sąmoningai ieško būdų išspręsti problemas (B3.4).

Biblinė lytiškumo samprata I. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Remdamiesi Pradžios knyga ir Naujojo Miesto katekizmo 4 klausimu, aiškinasi, ką reiškia, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą kaip vyras ir moteris. Biblinės įžvalgos apie žmogaus lytiškumą.

Biblinė lytiškumo samprata II. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja biblinę lytiškumo sampratą, lyčių vaidmenis. Lytiškumo prigimtis ir tikslas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais1–2 sakiniais apibūdina savo požiūrį į Dievą (B4.1).

Pasako 1–2 klasikinius argumentus apie Dievą, bendrais bruožais juos paaiškina. 2–3 sakiniais apibūdina savo pasaulėžiūrą (B4.2).

Aptaria skirtingus požiūrius į Dievą, komentuoja klasikinius Dievo buvimo įrodymus. Apibūdina savo pasaulėžiūrą (B4.3).

Įvertina skirtingus požiūrius į Dievą ir išplėtoja klasikinius Dievo buvimo įrodymus, remdamasis bibliniu požiūriu. Išsamiai ir argumentuotai apibūdina savo pasaulėžiūrą (B4.4).

Pasaulėžiūra. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Apibrėžia, kas yra pasaulėžiūra. Klasifikuoja pasaulėžiūrų rūšis. Komentuoja savo pasaulėžiūrą. Aiškinasi religijos sąvoką.

Klasikiniai Dievo buvimo įrodymai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aptaria skirtingus požiūrius į Dievą, komentuoja klasikinius Dievo buvimo įrodymus. Mokosi apibrėžti krikščionybę kitų religijų kontekste ir įžvelgti krikščionybės išskirtinumą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atpažįsta biblinius ir nebiblinius Dievo įvaizdžius (B1.1). 

Remdamasis pagalbine medžiaga komentuoja Trejybinio Dievo įvaizdžius (B1.2). 

Atpažįsta klaidingus Trivienio Dievo įvaizdžius, komentuoja jų atsiradimo priežastis ir pasekmes (B1.3). 

Apibrėžia Šv. Trejybės asmenų veiklą ir savitumą. Pristato ir kritiškai įvertina unitarizmą ir su juo susijusius klaidingus mokymus (B1.4). 

Šventoji Trejybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Plėtodami mokymą apie Šventąją Trejybę, komentuodami teisingus ir klaidingus Trivienio Dievo įvaizdžius, kritiškai vertina unitarinį mokymą.

Reformuoto mokymo išpažinimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gilindami savo konfesinę tikinčiojo tapatybę studijuoja klasikinius Reformatų tikėjimo išpažinimus (Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis, Belgiškasis (Nyderlandų); Vestminsterio išpažinimai). Plėtoja tokias reformuoto mokymo sampratas kaip penkios solos, Raštas, biblinis tikėjimas, malonė, Kristus, Dievo šlovė. Apibendrina doktrininius reformuoto mokymo ir Romos katalikų bažnyčios mokymo panašumus ir skirtumus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais pasako pagrindinę Jėzaus Kristaus tarnystės misiją (B2.1). 

Bendrais bruožais apibūdina pagrindinę Jėzaus Kristaus misiją (B2.2). 

Apibrėžia ir paaiškina esminę Išteisinimo doktriną per Jėzaus Kristaus atpirkimą (B2.3). 

Analizuoja ir kritiškai apmąsto atpirkimo doktrinos sampratos ypatumus RKB ir Reformatų teologijos kontekste (B2.4). 

Kristologija ir eschatologija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėdami pamatinius kristologijos teiginius, apibūdina Jėzaus Kristaus asmens išskirtinumą ir prigimtį. Nagrinėdami pamatinius eschatologijos teiginius komentuoja Šventosios Dvasios ir krikščioniškosios vilties viziją.

Reformuoto mokymo išpažinimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gilindami savo konfesinę tikinčiojo tapatybę studijuoja klasikinius Reformatų tikėjimo išpažinimus (Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis, Belgiškasis (Nyderlandų); Vestminsterio išpažinimai). Plėtoja tokias reformuoto mokymo sampratas kaip penkios solos, Raštas, biblinis tikėjimas, malonė, Kristus, Dievo šlovė. Apibendrina doktrininius reformuoto mokymo ir Romos katalikų bažnyčios mokymo panašumus ir skirtumus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Bendrais bruožais apibrėžia malonės sąvoką ir nusako, ką reiškia išteisinimas per tikėjimą (B3.1).

Bendrais bruožais apibūdina išteisinimo doktriną ir savo teiginius paremia bent viena Biblijos citata (B3.2).

Komentuoja išteisinimo per malonę doktriną, pateikia pavyzdžių iš Biblijos (B3.3).

Įvertina išteisinimo per malonę doktriną kaip Dievo kvietimą sekti Kristumi (B3.4).

Krikščioniškosios konfesijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Lygindami įvairias krikščioniškas konfesijas atskleidžia jų doktrininius skirtumus ir panašumus. Reformuoto mokymo šviesoje komentuoja Apaštalų tikėjimo išpažinimą.

Reformuoto mokymo išpažinimai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Gilindami savo konfesinę tikinčiojo tapatybę studijuoja klasikinius Reformatų tikėjimo išpažinimus (Heidelbergo katekizmas, Antrasis šveicariškasis, Belgiškasis (Nyderlandų); Vestminsterio išpažinimai). Plėtoja tokias reformuoto mokymo sampratas kaip penkios solos, Raštas, biblinis tikėjimas, malonė, Kristus, Dievo šlovė. Apibendrina doktrininius reformuoto mokymo ir Romos katalikų bažnyčios mokymo panašumus ir skirtumus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas išvardija pagrindines krikščionybės sroves ir pasaulėžiūrų sistemas. Padedamas atpažįsta komplementarinės ir egalitarinės pasaulėžiūros esminius bruožus (B4.1).

Bendrais bruožais apibūdina pagrindines krikščionybės sroves ir pasaulėžiūrų sistemas. Išvardija komplementarinės ir egalitarinės pasaulėžiūros esminius bruožus (B4.2).

Analizuoja savo konfesinę tapatybę ir geba palyginti ją su kitomis konfesijomis ar pasaulėžiūrų sistemomis. Nusako komplementarinės ir egalitarinės pasaulėžiūros esminius bruožus. Paaiškina jų įtaką ir pasekmes visuomenei (B4.3).

Analizuoja konfesinės tapatybės suvokimo svarbą ir poveikį tarpkultūriniam dialogui. Komentuoja komplementarinės ir egalitarinės pasaulėžiūros bruožus. Kritiškai įvertina jų įtaką ir pasekmes visuomenei (B4.4).

Krikščioniškosios konfesijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Lygindami įvairias krikščioniškas konfesijas atskleidžia jų doktrininius skirtumus ir panašumus. Reformuoto mokymo šviesoje komentuoja Apaštalų tikėjimo išpažinimą.

Egalitarinė ir komplementarinė pasaulėžiūra. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Susipažįsta ir lygina egalitarinę ir komplementarinę pasaulėžiūras, analizuoja iš jų kylančias pasekmes visuomeniniam gyvenimui.

Susipažįsta su Bažnyčia, kaip Dievo Sandoros tauta, analizuoja Bažnyčios raidą pasaulyje ir Lietuvoje, įvairių krikščioniškų konfesijų panašumus ir skirtumus. Analizuoja Dievo pažinimo prasmę bendruomenės kontekste. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimas: apibrėžia Bažnyčios prigimtį, ženklus, tikslus ir istoriją (C1).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pasako, kad bažnyčios pastatas siejasi su tikėjimu Dievu. Išvardija kelias krikščioniškas šventes (C1.1).

Apibūdina bažnyčią kaip vietą, kurioje garbinamas Dievas. Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir papasakoja, kaip jos švenčiamos jų šeimoje (C1.2).

Apibrėžia bažnyčią kaip Dievo tautą, kuriai priklauso visi tikintieji. Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia (C1.3).

Apibrėžia bažnyčią kaip Dievo tautą. Sieja ją su visais tikinčiaisiais nuo pat pasaulio sukūrimo. Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes, sieja jas su Biblijos įvykiais (C1.4).

Šeima. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami šeimos svarbą ir draugystės poreikį, mokosi pastebėti, kad Dievas sukūrė žmogų kaip bendraujantį asmenį. Jis dovanoja žmogui šeimą, bendruomenę.

Bažnyčia – Dievo tauta. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariant Biblijos veikėjų santykį su Dievu ugdo(si) suvokimą, kad Bažnyčia yra Dievo tauta, kurios paskirtis yra skelbti Dievo darbus ir drąsinti tikinčiuosius pasitikėti Dievu. Susipažįsta, kad Dievo tautai visada priklausė ir dabar priklauso žmonės, kurie pasitiki Dievu (Abelis, Nojus ir pan.).

Krikščioniškos šventės. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai mokosi apibūdinti, kad krikščioniškos šventės yra susijusios su Jėzaus gyvenimo įvykiais.

Bažnyčia, kaip Dievo šeima. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Jokūbo ir jo palikuonių gyvenimą, mokiniai atranda, kad Dievas yra ištikimas savo duotam pažadui laiminti Abraomo palikuonis, kurie yra įvardijami kaip Dievo tauta, ir ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį (Abraomas, Jokūbas, Juozapas).

Šeimos tradicijos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Kalėdų, Velykų šventes, jų krikščioniškąją prasmę, mokiniai pasakoja apie jų šeimos tradicijas.

3–4 klasių koncentras

Paveikslėliuose atpažįsta Izraelio tautos šventyklą, pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais atsako, ką joje veikdavo kunigai (C1.1).

Padedamas pasako, kam Izraelio tautai reikėjo padangtės, ką joje veikdavo kunigai (C1.2).

Aptaria pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai) (C1.3).

Komentuoja pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai) ir sieja juos su Naujojo Testamento bažnyčios bruožais (C1.4).

Senojo Testamento Bažnyčia. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Remdamiesi nagrinėtomis Biblijos istorijomis ir vaizdine medžiaga mokiniai aiškinasi pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai).

Bendruomenės gerovė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Ieško idėjų, kuo gali prisidėti prie bendruomenės gerovės. Pasakoja, kaip švenčiamos bažnytinės šventės, paaiškina jų reikšmę.

Įvairių Bažnyčių šventės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.

5–6 klasių koncentras

Padedamas pasako artimiausioje aplinkoje esančias skirtingas bažnyčias (C1.1).

Dažniausiai savarankiškai gali atskirti vietinės ir visuotinės bažnyčios bruožus (C1.2).

Skiria vietinės ir visuotinės bažnyčios bruožus. Apibūdina bažnyčios vaidmenį perduodant tikėjimo tiesas (C1.3).

Komentuoja pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai) ir sieja juos su Naujojo Testamento bažnyčios bruožais (C1.4).

Dievo karalystė. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai aiškinasi Bažnyčios, kaip Dievo karalystės ambasados vaidmenį, atsakomybę ir ieško tarnaujančios lyderystės pavyzdžių savo bendruomenėje. Aptaria Dievo Pateptojo sampratą Izraelio karalystės laikotarpiu ir dalinasi įspūdžiais, vidiniais pastebėjimais apie matytus šiuolaikinių Dievo tarnų paskyrimo tarnystei įvykius. Komentuoja, kaip savo talentus galėtų panaudoti vietinės bendruomenės gyvenime. Aptaria tikėjimo raiškos būdus ir formas bendruomenėje.

Tikinčiųjų bendruomenės svarba. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Remdamiesi Esteros, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo istorijomis, aptaria bendruomenės, tikėjimo Dievu svarbą ištveriant sunkumus. Išplėtoja mintis apie vietinės bažnyčios svarbą tapatybės suvokimui, dvasiniam augimui, sunkumų įveikimui. Pasidalina savo patirtimi, kaip jiems dalyvavimas tikinčiųjų bendruomenės gyvenime padeda puoselėti santykį su Dievu ir žmonėmis.

7–8 klasių koncentras

Padedamas išvardija Evangelikų reformatų bažnyčios sakramentus (C1.1).

Išvardija Evangelikų reformatų bažnyčios sakramentus, bendrais bruožais paaiškina jų prasmę (C1.2).

Paaiškina Evangelikų reformatų bažnyčios sakramentų reikšmę. Pasako, kokios nuostatos stato arba griauna bendruomenės gyvenimą (C1.3).

Lygina Evangelikų reformatų bažnyčios sakramentų sampratą su kitų krikščioniškų konfesijų sakramentų samprata. Analizuoja sakramentus Šventojo Rašto kontekste (C1.4).

Krikščionybės pamatas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi Jėzaus žodžiais aiškinasi, kad bažnyčios pamatas yra Jėzaus mokymas. Lygina įvairių krikščioniškų konfesijų raišką prisimenant svarbiausius Jėzaus gyvenimo įvykius, mokosi įžvelgti vienybę skirtybėse.

Sakramentai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Išvardija Kristaus įsteigtus Šventuosius sakramentus. Remdamiesi Šventuoju Raštu lygina įvairių bažnyčių sakramentų esmę. Remdamiesi Šventuoju Raštu analizuoja evangelikų reformatų sakramentų esmę.

Išliekanti Bažnyčia. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Remdamiesi apaštalo Pauliaus laiškais įvardija sveikos Bažnyčios bruožus (Laiškas Titui) ir pagal juos įvertina savo lankomą bažnyčią, apibūdina, kokios nuostatos stato arba griauna bendruomenės gyvenimą (Pirmasis laiškas korintiečiams). Nagrinėja Bažnyčios ateities viziją, pateiktą Apreiškimo knygoje, susipažįsta su krikščionių bendruomenėmis, patiriančiomis persekiojimus įvairiose pasaulio šalyse.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Padedamas išvardija kelis evangelikų reformatų Bažnyčios išpažinimus (C1.1).

Išvardija kelis evangelikų reformatų Bažnyčios išpažinimus ir bendrais bruožais paaiškina jų atsiradimą ir reikšmę (C1.2).

Tyrinėja evangelikų reformatų Bažnyčios išpažinimus ir susieja juos su Šventuoju Raštu ir kasdienio gyvenimo praktika (C1.3).

Kryptingai domisi ir tyrinėja evangelikų reformatų Bažnyčios išpažinimus ir susieja juos su Šventuoju Raštu ir kasdienio gyvenimo praktika (C1.4).

Ekumenizmas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Plėtoja Bažnyčios kaip Dievo šeimos, kurią sudaro tikintieji iš įvairių bažnyčių, koncepciją.

Teologinės minties raida. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Susipažįsta su teologinės minties raidos periodais (Apaštalų amžius, Patristinis amžius, Viduramžiai ir Renesansas, Reformacija ir Postreformacinis laikotarpis, Modernieji amžiai).

Ekumenizmo judėjimo istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Nagrinėja ekumeninio judėjimo istoriją ir raišką pasaulyje ir Lietuvoje.

Ortodoksija ir erezija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Interpretuoja žymiausių teologų mintis, mokosi atpažinti jų atstovaujamą teologinės minties raidos etapą. Aiškinasi biblinius principus, padedančius atskirti ortodoksiją nuo erezijos.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Padedamas išvardija pagrindinius Reformacijos įvykius, asmenybes (C1.1).

Bendrais bruožais išvardija pagrindinius Reformacijos įvykius, asmenybes (C1.2).

Pristato esminius Reformacijos įvykius, asmenybes. Apibrėžia savo konfesinę tapatybę ir papasakoja apie dalyvavimą bendruomenės gyvenime (C1.3).

Vertina ir komentuoja esminius reformacijos įvykius, asmenybes. Tikslingai įsitraukia į tarnystę savo bendruomenėje (C1.4).

Kenčianti ir pergalinga Bažnyčia. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuodami Naująjį Testamentą ir vėlesnius istorinius šaltinius susipažįsta su krikščionybės iššūkiais Romos imperijos laiku. Krikščioniško mokymo įtvirtinimas. Skaitydami Bažnyčios tėvų ir pirmųjų apologetų raštus susipažįsta su krikščioniškosios ortodoksijos pagrindais, ekumeniniais tikėjimo išpažinimais, didžiosiomis kontraversijomis ir paklydimais. Bažnyčios ir valstybės susiliejimo pasekmės ir kontraversijos. Didžioji schizma. Scholastika.

Reformacija. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokiniai aiškinasi Reformacijos prielaidas, raidą, analizuoja pagrindinius įvykius, susipažįsta su Reformacijos šaukliais (Viklifas, Husas) ir Reformacijos asmenybėmis.

Evangelinio pamaldumo išraiškos III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Išpažinimo ugdymo įgūdžių formavimas asmeniškoje tikėjimo praktikoje, šeimoje ir vietinėje bendruomenėje. Analizuoja skirtingas evangelinio pamaldumo tradicijas, bažnytinės valdžios santvarkas. Susipažįsta su įvairių evangelikų bendruomenių junginiais, kokie jie skirtingose denominacijose, palygina su Lietuvos evangelikų reformatų sinodu (Unitas Lithuaniae arba Jednota Litewska), jo santvarka, istorija. Vertina vietinio surinkimo (bendruomenės, parapijos) reikšmę visuotinėje Kristaus Bažnyčioje.

Bažnytinės tarnystės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Bažnyčios vyresnieji ir tarnautojai (paaiškina Biblijos mokymu pagrįstą pašaukimą tarnauti bendruomenėje ir apibūdina reformatų klasikines daktarų, pastorių, presbiterių ir diakonų bažnytinės tarnystės kompetencijas).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pasako, kad bažnyčios pastatas siejasi su tikėjimu Dievu. Išvardija kelias krikščioniškas šventes (C1.1).

Apibūdina bažnyčią kaip vietą, kurioje garbinamas Dievas. Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir papasakoja, kaip jos švenčiamos jų šeimoje (C1.2).

Apibrėžia bažnyčią kaip Dievo tautą, kuriai priklauso visi tikintieji. Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes ir paaiškina, ką jos reiškia (C1.3).

Apibrėžia bažnyčią kaip Dievo tautą. Sieja ją su visais tikinčiaisiais nuo pat pasaulio sukūrimo. Išvardija pagrindines krikščioniškas šventes, sieja jas su Biblijos įvykiais (C1.4).

Šeima. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptardami šeimos svarbą ir draugystės poreikį, mokosi pastebėti, kad Dievas sukūrė žmogų kaip bendraujantį asmenį. Jis dovanoja žmogui šeimą, bendruomenę.

Bažnyčia – Dievo tauta. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aptariant Biblijos veikėjų santykį su Dievu ugdo(si) suvokimą, kad Bažnyčia yra Dievo tauta, kurios paskirtis yra skelbti Dievo darbus ir drąsinti tikinčiuosius pasitikėti Dievu. Susipažįsta, kad Dievo tautai visada priklausė ir dabar priklauso žmonės, kurie pasitiki Dievu (Abelis, Nojus ir pan.).

Krikščioniškos šventės. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai mokosi apibūdinti, kad krikščioniškos šventės yra susijusios su Jėzaus gyvenimo įvykiais.

Bažnyčia, kaip Dievo šeima. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Jokūbo ir jo palikuonių gyvenimą, mokiniai atranda, kad Dievas yra ištikimas savo duotam pažadui laiminti Abraomo palikuonis, kurie yra įvardijami kaip Dievo tauta, ir ieškodami atsakymų į užduodamus klausimus pastebi, kaip Dievas ištikimai rūpinasi savo išrinktais žmonėmis, ugdo jų charakterį (Abraomas, Jokūbas, Juozapas).

Šeimos tradicijos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Aptardami Kalėdų, Velykų šventes, jų krikščioniškąją prasmę, mokiniai pasakoja apie jų šeimos tradicijas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Paveikslėliuose atpažįsta Izraelio tautos šventyklą, pasinaudodamas nukreipiamaisiais klausimais atsako, ką joje veikdavo kunigai (C1.1).

Padedamas pasako, kam Izraelio tautai reikėjo padangtės, ką joje veikdavo kunigai (C1.2).

Aptaria pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai) (C1.3).

Komentuoja pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai) ir sieja juos su Naujojo Testamento bažnyčios bruožais (C1.4).

Senojo Testamento Bažnyčia. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Remdamiesi nagrinėtomis Biblijos istorijomis ir vaizdine medžiaga mokiniai aiškinasi pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai).

Bendruomenės gerovė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Ieško idėjų, kuo gali prisidėti prie bendruomenės gerovės. Pasakoja, kaip švenčiamos bažnytinės šventės, paaiškina jų reikšmę.

Įvairių Bažnyčių šventės. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai pasakoja apie savo šeimos, lankomos Bažnyčios šventes, lygina jų šventimo tradicijas ir prasmes su bendraklasių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas pasako artimiausioje aplinkoje esančias skirtingas bažnyčias (C1.1).

Dažniausiai savarankiškai gali atskirti vietinės ir visuotinės bažnyčios bruožus (C1.2).

Skiria vietinės ir visuotinės bažnyčios bruožus. Apibūdina bažnyčios vaidmenį perduodant tikėjimo tiesas (C1.3).

Komentuoja pagrindinius Senojo Testamento bažnyčios bruožus (Izraelio tauta, padangtė, Dievo garbinimo ritualai) ir sieja juos su Naujojo Testamento bažnyčios bruožais (C1.4).

Dievo karalystė. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai aiškinasi Bažnyčios, kaip Dievo karalystės ambasados vaidmenį, atsakomybę ir ieško tarnaujančios lyderystės pavyzdžių savo bendruomenėje. Aptaria Dievo Pateptojo sampratą Izraelio karalystės laikotarpiu ir dalinasi įspūdžiais, vidiniais pastebėjimais apie matytus šiuolaikinių Dievo tarnų paskyrimo tarnystei įvykius. Komentuoja, kaip savo talentus galėtų panaudoti vietinės bendruomenės gyvenime. Aptaria tikėjimo raiškos būdus ir formas bendruomenėje.

Tikinčiųjų bendruomenės svarba. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Remdamiesi Esteros, Danieliaus, Nehemijo gyvenimo istorijomis, aptaria bendruomenės, tikėjimo Dievu svarbą ištveriant sunkumus. Išplėtoja mintis apie vietinės bažnyčios svarbą tapatybės suvokimui, dvasiniam augimui, sunkumų įveikimui. Pasidalina savo patirtimi, kaip jiems dalyvavimas tikinčiųjų bendruomenės gyvenime padeda puoselėti santykį su Dievu ir žmonėmis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Padedamas išvardija Evangelikų reformatų bažnyčios sakramentus (C1.1).

Išvardija Evangelikų reformatų bažnyčios sakramentus, bendrais bruožais paaiškina jų prasmę (C1.2).

Paaiškina Evangelikų reformatų bažnyčios sakramentų reikšmę. Pasako, kokios nuostatos stato arba griauna bendruomenės gyvenimą (C1.3).

Lygina Evangelikų reformatų bažnyčios sakramentų sampratą su kitų krikščioniškų konfesijų sakramentų samprata. Analizuoja sakramentus Šventojo Rašto kontekste (C1.4).

Krikščionybės pamatas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Remdamiesi Jėzaus žodžiais aiškinasi, kad bažnyčios pamatas yra Jėzaus mokymas. Lygina įvairių krikščioniškų konfesijų raišką prisimenant svarbiausius Jėzaus gyvenimo įvykius, mokosi įžvelgti vienybę skirtybėse.

Sakramentai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Išvardija Kristaus įsteigtus Šventuosius sakramentus. Remdamiesi Šventuoju Raštu lygina įvairių bažnyčių sakramentų esmę. Remdamiesi Šventuoju Raštu analizuoja evangelikų reformatų sakramentų esmę.

Išliekanti Bažnyčia. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Remdamiesi apaštalo Pauliaus laiškais įvardija sveikos Bažnyčios bruožus (Laiškas Titui) ir pagal juos įvertina savo lankomą bažnyčią, apibūdina, kokios nuostatos stato arba griauna bendruomenės gyvenimą (Pirmasis laiškas korintiečiams). Nagrinėja Bažnyčios ateities viziją, pateiktą Apreiškimo knygoje, susipažįsta su krikščionių bendruomenėmis, patiriančiomis persekiojimus įvairiose pasaulio šalyse.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis