hero

Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

Parsisiųsti sąrašą:

Rusų tautinės mažumos gimtoji kalba ir literatūra

Bendrosios nuostatos

Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia rusų gimtosios kalbos ir literatūros dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Kultūrinis ir kalbinis kontekstas sąlygoja Programos tikslus ir uždavinius bei jos turinį. Siekiama tobulinti ir rūpintis gimtąja kalba ir kultūra, o taip pat integruotis į Lietuvos kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą saugant kultūrinį ir kalbinį palikimą, įsitraukiant į bendrų kultūros vertybių kūrimą.

Kalbos pažinimas, literatūrinis ir kultūrinis ugdymas itin reikšmingi mokinio asmenybinei, pilietinei, kultūrinei brandai ir kompetencijų ugdymuisi. Kalbos paskirtis ugdymo procese yra ypatinga tuo, kad ji ne tik dalykas, kurio mokoma(si), bet ir priemonė bendrauti, įgyti žinių, toliau mokytis ir tobulėti.

Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Kalbėjimas, klausymas ir sąveika; Skaitymas ir teksto supratimas; Rašymas ir teksto kūrimas; Kalbos pažinimas; Literatūrinis ir kultūrinis ugdymas. Šios pasiekimų sritys yra bendros nuo pirmos iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.

Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2, 3–4, 5–6, 7–8 klasės, 9–10 ir I–II gimnazijos klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako mokymosi strategijas, kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui.

Spiralinis pasiekimų raidos ir mokymo(si) turinio išdėstymas leidžia grįžti prie svarbiausių užsibrėžtų tikslų ir išplėsti jų taikymo sritį, tobulinti gebėjimus naujuose ir sudėtingesniuose kontekstuose.

Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros dalyko ugdymo tikslas – ugdyti mokinius kaip gimtosios kalbos, literatūros ir kultūros vartotojus ir puoselėtojus, lavinti mokinių gebėjimą komunikuoti sakytine ir rašytine rusų bendrine kalba, kūrybiškumą ir estetinį skonį remiantis kalbos, literatūros ir kultūros žiniomis ir sociokultūrinio konteksto supratimu.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • vertina kalbos vartojimą kaip asmeniškai svarbią, prasmingą veiklą, teikiančią galimybių bendrauti, mokytis ir išreikšti savo poreikius;
  • įgyja ir lavina kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos skaitymo ir rašymo srityse) suprasdami ir kurdami nesudėtingus tekstus;
  • geba taisyklingai kalbėti ir rašyti, aiškiai reikšti mintis ir jausmus; siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
  • skaito ir supranta grožinius ir informacinius tekstus; kaupia žinias apie literatūros ir kultūros elementus, įgyja skaitytojo ir kultūros vartotojo patirtį;
  • įgyja rusų kalbos ir kultūros pažinimo pradmenis ir žinių sisteminimo pagrindus;
  • suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje;
  • domisi Lietuvos kultūra, šiuolaikiniu gyvenimu; dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsiveria kultūrų įvairovei.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • remdamiesi informacijos šaltiniais ir patyriminiu mokymusi kaupia skaitytojo, kalbos ir kultūros vartotojo patirtį, lavina mąstymo įgūdžius;
  • vertina kalbinę veiklą kaip komunikavimo, kognityvinių procesų ir saviraiškos įrankį, geba reikšti mintis, jausmus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia ir turininga kalba, siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
  • ugdo kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria įvairaus pobūdžio tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją ir teksto žanrą;
  • supranta kalbą kaip sistemą; vartoja pagrindines lingvistines sąvokas, padedančias mokytis kalbų, aptarti kalbinius reiškinius daugiakultūrėje aplinkoje;
  • vartodami pagrindines literatūros mokslo sąvokas analizuoja, interpretuoja ir vertina grožinės literatūros tekstus bei kitus nesudėtingus meno kūrinius, lavina estetinę pajautą; įžvelgia literatūros jungtis su kitais menais; literatūros ir kitų meno kūrinių pagrindu formuoja savo vertybių sistemą;
  • plečia žinias apie lietuvių ir rusų literatūrai ir kultūrai svarbius reiškinius šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste;
  • suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje ir asmeninio tobulėjimo pagrindą;
  • domisi Lietuvos, Europos ir kitų šalių kultūra, šiuolaikiniu gyvenimu; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę, įžvelgia tarpkultūrinius ryšius.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais ir patyriminiu mokymusi įgyja kalbos ir literatūros tyrinėjimo ir kūrybiško problemų sprendimo patirties;
  • tobulina sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją, teksto žanrą ir stilių;
  • supranta kalbos ir kultūros kaitą, šių procesų priežastis; vertina vykstančius visuomenėje kalbos ir kultūrinio gyvenimo reiškinius;
  • analizuoja, interpretuoja ir vertina įvairių grožinės literatūros rūšių ir žanrų kūrinius bei kitų rūšių tekstus remdamiesi literatūros teorijos išmanymu, istoriniu, sociokultūriniu bei kitais kontekstais; supranta estetinę literatūros kūrinių vertę;
  • domisi Lietuvos, Europos ir kitų šalių šiuolaikiniu gyvenimu platesniame Europos ir pasaulio kultūros kontekste; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę ir supranta tarpkultūrinius ryšius.
  • siekia asmeninio tobulėjimo ir supranta mokymosi visą gyvenimą svarbą.

 

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • vertina kalbos vartojimą kaip asmeniškai svarbią, prasmingą veiklą, teikiančią galimybių bendrauti, mokytis ir išreikšti savo poreikius;
  • įgyja ir lavina kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos skaitymo ir rašymo srityse) suprasdami ir kurdami nesudėtingus tekstus;
  • geba taisyklingai kalbėti ir rašyti, aiškiai reikšti mintis ir jausmus; siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
  • skaito ir supranta grožinius ir informacinius tekstus; kaupia žinias apie literatūros ir kultūros elementus, įgyja skaitytojo ir kultūros vartotojo patirtį;
  • įgyja rusų kalbos ir kultūros pažinimo pradmenis ir žinių sisteminimo pagrindus;
  • suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje;
  • domisi Lietuvos kultūra, šiuolaikiniu gyvenimu; dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, atsiveria kultūrų įvairovei.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • remdamiesi informacijos šaltiniais ir patyriminiu mokymusi kaupia skaitytojo, kalbos ir kultūros vartotojo patirtį, lavina mąstymo įgūdžius;
  • vertina kalbinę veiklą kaip komunikavimo, kognityvinių procesų ir saviraiškos įrankį, geba reikšti mintis, jausmus žodžiu ir raštu taisyklinga, aiškia ir turininga kalba, siekia nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus;
  • ugdo kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria įvairaus pobūdžio tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją ir teksto žanrą;
  • supranta kalbą kaip sistemą; vartoja pagrindines lingvistines sąvokas, padedančias mokytis kalbų, aptarti kalbinius reiškinius daugiakultūrėje aplinkoje;
  • vartodami pagrindines literatūros mokslo sąvokas analizuoja, interpretuoja ir vertina grožinės literatūros tekstus bei kitus nesudėtingus meno kūrinius, lavina estetinę pajautą; įžvelgia literatūros jungtis su kitais menais; literatūros ir kitų meno kūrinių pagrindu formuoja savo vertybių sistemą;
  • plečia žinias apie lietuvių ir rusų literatūrai ir kultūrai svarbius reiškinius šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste;
  • suvokia gimtąją kalbą ir kultūrą kaip vieną iš reikšmingų savo tapatybės komponentų daugiakultūrėje aplinkoje ir asmeninio tobulėjimo pagrindą;
  • domisi Lietuvos, Europos ir kitų šalių kultūra, šiuolaikiniu gyvenimu; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę, įžvelgia tarpkultūrinius ryšius.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami tikslo, mokiniai:

  • remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais ir patyriminiu mokymusi įgyja kalbos ir literatūros tyrinėjimo ir kūrybiško problemų sprendimo patirties;
  • tobulina sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo gebėjimus (kalbėjimo, klausymo, kalbinės sąveikos, skaitymo ir rašymo srityse), supranta ir kuria tekstus atsižvelgdami į komunikavimo situaciją, teksto žanrą ir stilių;
  • supranta kalbos ir kultūros kaitą, šių procesų priežastis; vertina vykstančius visuomenėje kalbos ir kultūrinio gyvenimo reiškinius;
  • analizuoja, interpretuoja ir vertina įvairių grožinės literatūros rūšių ir žanrų kūrinius bei kitų rūšių tekstus remdamiesi literatūros teorijos išmanymu, istoriniu, sociokultūriniu bei kitais kontekstais; supranta estetinę literatūros kūrinių vertę;
  • domisi Lietuvos, Europos ir kitų šalių šiuolaikiniu gyvenimu platesniame Europos ir pasaulio kultūros kontekste; aktyviai dalyvauja kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime; gerbia kultūrų įvairovę ir supranta tarpkultūrinius ryšius.
  • siekia asmeninio tobulėjimo ir supranta mokymosi visą gyvenimą svarbą.

 

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Komunikavimo kompetencija – tai viena iš esminių gimtosios kalbos ir literatūros dalyku ugdomų kompetencijų. Komunikavimo kompetencija apima kalbos pažinimą ir vartojimo įgūdžius, kalbos (kalbų) funkcionavimo visuomenėje dėsnių suvokimą ir paisymą. Mokiniai ugdosi pasirinkti tinkamas verbalines ir neverbalines raiškos priemones ir formas, kurti pranešimą atsižvelgiant į komunikacijos tikslą, komunikavimo situaciją ir adresatą per trijų pasiekimų sričių (kalbėjimo, klausymo ir sąveikos, skaitymo ir teksto suvokimo, rašymo ir teksto kūrimo) veiklas. Rengdami žodinius, rašytinius ir kitus pranešimus, pristatydami ir diskutuodami juos grupėse, mokiniai derina įvairius komunikavimo kanalus ir priemones, įvairias komunikavimo strategijas. Nagrinėdami įvairaus pobūdžio tekstus, mokiniai įgyja gebėjimus atpažinti įvairias komunikavimo intencijas, informacinius ir asmenines nuostatas išreiškiančius pranešimus, manipuliacijų priemones, patikrinti pranešimo patikimumą, interpretuoti pranešimą remiantis išplėstiniu kontekstu. Komunikavimo gimtąja kalba kompetencijos ugdymas sudaro prielaidas ir mokinių savivokos, saviraiškos plėtotei.

Kultūrinė kompetencija – tai dar viena iš esminių gimtosios kalbos ir literatūros dalyku ugdomų kompetencijų. Kultūrinis sąmoningumas ugdomas, kai suvokiami, analizuojami, vertinami ir lyginami Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros tradicijos bei dabartiniai reiškiniai. Mokiniai nagrinėdami literatūros ir kitų menų kūrinius, medijų tekstus, kitus kultūros reiškinius, susipažindami su kūrėjais, atsižvelgia į platesnį istorinį, kultūrinį ir sociokultūrinį kontekstą, aptaria literatūros ir kitos meninės kūrybos vertę, suvokia kultūros daugialypiškumą. Supranta kalbą kaip kultūros dalį, jos elementų sąsajas su etninės kultūros ypatumais. Mokiniai aktyviai dalyvaudami mokyklos ir visuomenės kultūriniame gyvenime įgyja nuostatą saugoti ir puoselėti tradicijas ir kultūros paveldą, gerbti kultūrų įvairovę.

Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Dalyko žinias ir gebėjimus mokinai ugdosi kalbos pažinimo bei literatūros ir kultūros pažinimo procese. Nagrinėdami kalbinius ir kultūrinius reiškinius, literatūros kūrinius mokiniai remiasi pagrindinėmis kalbotyros ir literatūrologijos sąvokomis, logiškai samprotauja ir argumentuoja, sistemina žinias, sieja skirtingos raiškos informaciją. Praktinės dalyko veiklos sritys – kalbėjimas ir sąveika, teksto supratimas ir teksto kūrimas – taip pat yra grindžiamos dalyko žiniomis ir gebėjimais, problemų formulavimo ir sprendimo įgūdžiais. Mokėjimo mokytis formavimas yra integruotas į visą dalyko ugdymo turinį – mokiniai skatinami stebėti ir reflektuoti savo mokymąsi ir pažangą, nagrinėti savo klaidas, modifikuoti savo veiksmus ir kelti naujus tikslus.

Kūrybiškumo kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros dalyko turinyje siejama su idėjų generavimu, informacijos vertinimu, tyrinėjimu, kūrinių interpretavimu, įvairių žanrų ir tipų tekstų kūrimu. Kurdami tekstą, mokiniai ieško informacijos, vertina ją, kelia klausimus, pasirenka raiškos ir pateikimo formą, numato teksto kūrimo strategijas. Teksto supratimas reikalauja pasitelkti įvairias mąstymo operacijas, kad galima būtų atskleisti jo tiesioginę ir netiesioginę prasmę, kalbinės raiškos elementų funkciją. Kūrybiškumo kompetencijos ugdymas reikalauja aktyvaus mokymo(si) metodų, skatinančių savarankiškų idėjų kėlimą ir sprendimų ieškojimą, naudojimo. Mokinių kūrybiškumas gali būti ugdomas taip pat aktyviai jiems dalyvaujant kultūriniame mokyklos ir visuomenės gyvenime.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros pamokose lavinama atitinkamai parenkant skaitomų tekstų problematiką. Skaitydami ir analizuodami įvairaus pobūdžio tekstus mokiniai suvokia, kaip mintys ir emocijos veikia sprendimų priėmimą ir elgesį, kaip asmeninės savybės daro įtaką pasirinkimams ir sėkmei. Įvardija ir nagrinėja bendražmogiškas vertybes, kuria individualią vertybių sistemą. Gretindami įvairių tautų literatūrą mokiniai analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį, ugdo pagarbą asmenims iš skirtingų socialinių ir kultūrinių grupių, išmoksta vertinti sveikatą, kaip vieną iš esminių vertybių. Asmeninės savybės ugdomos taip pat per kalbinę veiklą ir komunikacinę sąveiką. Socialinį sąmoningumą ir teigiamų tarpusavio santykių kūrimą stiprina atitinkamų mokymo metodų, skatinančių bendradarbiavimą, lavinančių darbo grupėje ir lyderiavimo įgūdžius, naudojimas.

Pilietiškumo kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros pamokose ugdoma skaitant ir nagrinėjant įvairių epochų grožinius ir negrožinius tekstus, susijusius su tokiomis svarbiomis vertybėmis, kaip pilietinė atsakomybė, žmogaus pareigos ir teisės, žmogaus ir tautos laisvė, Lietuvos valstybingumo kūrimas ir stiprinimas, demokratijos principai ir kt. Nagrinėdami žmogaus ir žmonių grupių (pvz., etninių, profesinių, amžiaus grupių) bendravimo ir bendradarbiavimo, atsakomybės problemas istoriniame ir dabartiniame sociokultūriniame kontekste, mokiniai ugdosi gebėjimus atsakingai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, stiprinti pilietinį tapatumą, saugoti Lietuvos kultūrą, tradicijas ir gamtą, gerbti požiūrių ir gyvenimo būdų įvairovę. Ugdomi mokinių medijų ir informacijos kritiško vertinimo, atrinkimo ir panaudojimo asmeniniais ir mokymosi tikslais įgūdžiai.

Skaitmeninė kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros ugdyme siejama su įvairių formų ir formatų skaitmeninio turinio panaudojimu bei kūrimu. Gebėjimų naudotis skaitmeninėmis technologijomis formavimas yra integruotas į visą dalyko ugdymo turinį: kalbėjimą, skaitymą, rašymą, kalbos, literatūros ir kultūros pažinimą. Skaitydami ir klausydami tekstų mokiniai naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, mokosi informacijos kaupimo, apdorojimo, jos patikimumo įvertinimo, skaitmeninės saugos bei autorių teisių tvarkos. Kurdami tekstus naudojasi elektroniniais ištekliais, įgyja elektroninių pranešimų redagavimo įgūdžių. Mokosi etiško, saugaus, atsakingo ir sėkmingo bendravimo ir bendradarbiavimo skaitmeninėje erdvėje. Mokiniai skatinami ne tik naudotis elektroniniais ištekliais, bet ir kurti skaitmeninį turinį, valdyti jį ir dalytis juo.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Pasiekimų lygių požymių lentelėse raidės ir skaičių junginiu (pvz., A1.1.3) žymima: raidė nurodo pasiekimų sritį, pirmas skaičius – pasiekimų grupę, antras skaičius – pasiekimą, o trečias skaičius – pasiekimų lygį.

Ši sritis apima mokinio gebėjimus suprasti kalbėjimo, klausymosi paskirtį ir jų sąveiką. Klausant įvairių tipų tekstų bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, ugdomas gebėjimas suprasti turinį, interpretuoti, daryti išvadas ir vertinti išgirstą informaciją, taikyti klausymosi strategijas; kalbėti, atsižvelgiant į komunikavimo situaciją, tikslą ir adresatą; dalyvaujant dialoge, įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose aktyviai klausytis, samprotauti, argumentuotai pritarti ar prieštarauti, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi; laikytis etiško ir saugaus bendravimo principų; pristatant sakytinius tekstus, tinkamai vartoti kalbinės raiškos ir neverbalinės komunikacijos priemones; taikyti kalbėjimo strategijas. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: A1–A3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdima gyvai ar medijose, nusako teksto temą tik suteikus pagalbą (A1.1.1).

Nukreipiamųjų klausimų padedamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi (A1.2.1).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, prašo pakartoti, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.1).

Klausant tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdima gyvai ar medijose, mokiniui kartais gali prireikti pagalbos nusakant teksto temą ar esminę informaciją (A1.1.2).

Tikslingai klausdamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Iš dalies pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į kai kuriuos raiškos elementus (A1.2.2).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdima gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją pagal nurodytus kriterijus (A1.1.3).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į raiškos elementus (A1.2.3).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina ar gerai suprato (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdima gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją (A1.1.4).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę pateikdamas pavyzdžių iš asmeninės patirties. Atkreipia dėmesį į įvairius raiškos elementus (A1.2.4).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, kelia vieną kitą klausimą (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, kalbą papildyti gestais, pakartoti.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi nusakyti teksto temą, perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti skirtingos raiškos informacijos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas.

3–4 klasių koncentras

Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, padedamas nusako teksto temą ir esminę informaciją. Pagal nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1).

Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kuriuos pažintus raiškos elementus (A1.2.1).

Nusiteikia atidžiai klausytis ir suprasti nurodytą informaciją. Pagal nurodytus kriterijus kelia vieną kitą klausimą (A1.3.1).

Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą ir esminę informaciją, pagal nurodytus kriterijus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.2).

Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kurių pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.2).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, naudodamasis netiesiogine pagalba pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ar (ir) keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.3).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir tekstu. Supranta pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.3).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, tikslingai klausdamas pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.4).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja tekstu ir lygina su asmenine patirtimi. Supranta raiškos elementų svarbą (A1.2.4).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją ir (arba)raktinius žodžius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų); aptarti, išsakyti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Pratinamasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, keletą minčių apie teksto visumą, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Pratinamasi naudotis paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų ar transliacijų); aptarti, nurodyti paskirtį, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Mokomasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, mintį, keletą minčių apie teksto visumą, intenciją, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti ir lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

5–6 klasių koncentras

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Padedamas atskleidžia aiškiai išreikštus požiūrius. Kartais išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.1).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi nurodytą informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Vadovaudamasis nukreipiamaisiais klausimais formuluoja teksto tikslą ir pagrindinę mintį (A1.1.2).

Naudodamasis netiesiogine pagalba atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis pagal vieną kitą kriterijų. Išsako savo nuomonę ir apibendrina ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Iš dalies sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.2).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi didžiąją dalį nurodytos informacijos. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui (A1.1.3).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.3).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi esminę informaciją, vartoja pritarimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas, remiasi situacijos kontekstu (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus tekstui, išsiaiškina nesuprastas sąvokas (A1.1.4).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Kritiškai vertina ją pagal sutartus kriterijus. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.4).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, tikslingai pasižymi reikšmingą informaciją, remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, teksto kalbinės raiškos elementus. Pratinamasi įžvelgti ir nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių (receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį, kelti probleminius klausimus iš teksto. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, teksto kalbinės raiškos elementus. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

7–8 klasių koncentras

Klausydamas tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų ir skirtingomis intonacijomis, padedamas formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Aptaria išgirstą informaciją, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.1).

Nukreipiamųjų klausimų pagalba įžvelgia tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus. Išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.1).

Aktyviai klausydamas teksto išskiria didžiąją dalį nurodytos informacijos. Vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia vieną kitą klausimą kontekstui aiškintis (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.2).

Įžvelgia ir fragmentiškai apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal pateiktą modelį vertina turinį ir raišką, dalinai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.2).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia keletą klausimų reikalingų kontekstui tikslinti, aiškinti (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, tiksliai formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia vieną kitą hipotezę, aiškinasi nesuprastas sąvokas, mintis (A1.1.3).

Įžvelgia ir apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Daugeliu atvejų kritiškai vertina turinį ir raišką, pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, aiškinasi nesuprastas sąvokas, idėjas (A1.1.4).

Įžvelgia, išsako savo požiūrį apie tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją ir raišką, argumentuotai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.4).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, supranta minčių logiką. Pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja keletą teksto tezių. Remdamasis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kūrybiškai kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru, skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, kalbinės raiškos elementus. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus konteksto tikslinimui.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas informaciją ir mintis, kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Įtvirtinami įgūdžiai kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus kelia hipotezes, aptaria vieno kito argumento tinkamumą (A1.1.1).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.1).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja vieną kitą teksto tezę, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas ir , aiškindamasis kontekstą (A1.3.1).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Pagal pateiktą pavyzdį kelia hipotezes, aptaria argumentų tinkamumą. Padedamas atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.2).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Pagal nurodymus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia kalbėtojo intencijas (A1.2.2).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, grafine forma pavaizduoja keletą teksto tezių, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas, aiškindamasis kontekstą, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.2).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, tikslingai klausdamas formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja (interpretuoja ir apibendrina) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezes, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius. Kelia klausimus kontekstui tikslinti, aiškintis, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą ir adresatui daromą poveikį. Atpažįsta stilistinio registro pokyčius (A1.1.4).

Samprotauja (interpretuoja, apibendrina, grupuoja) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, komentuoja jų pagrįstumą. Įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.4).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezių ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį. Kelia konteksto tikslinimo, aiškinimo klausimus, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Plėtojami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Pratinamasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, pratinamasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pratinamasi pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Tobulinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomas kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.1).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoja ir apibendrina. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Padedamas įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.1).

Pasirenka tinkamas teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.1).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius, elementariai aptardamas juos (A1.1.2).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas, sprendimo būdus ir išvadas. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.2).

Pasirenka tinkamiausias teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.2).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.3).

Pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kūrybiškai kelia hipotezes, analizuoja ir pagrindžia argumentų tinkamumą. Atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.4).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Argumentuotai vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.4).

Tikslingai pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Mokomasi gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikaciniams tikslams. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją. Mokomasi grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, įtvirtinami teksto interpretavimo ir apibendrinimo įgūdžiai. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Įtvirtinami įgūdžiai gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikavimo tikslams. Įtvirtinami įgūdžiai aktyvaus klausymosi strategijų: nusiteikti klausytis, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Dalyvauja dialoge, trumpais sakiniais atsako į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Intuityviai vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis) (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą, kai yra suteikiama pagalba. Pagal vieną kriterijų iš nurodytų laikosi mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja esminę informaciją, pasako, apie ką buvo kalbama. Vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.3). 

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Išsamiai papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Tinkamai vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai, balso kokybė) (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose beveik visada atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo adresatą: papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).

3–4 klasių koncentras

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, atsako į klausimus ir pats klausia, pritaria ar prieštarauja. Vartoja kai kurias neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose fragmentiškai atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko jį, išreiškia požiūrį, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, inicijuoja ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Tikslingai parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Pratinamasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).

5–6 klasių koncentras

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose. Remdamasis asmenine patirtimi inicijuoja ir plėtoja pokalbį artima tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal nurodytą aspektą, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas paaiškinti. Laikosi jam žinomų mandagaus bendravimo principų, pažintų saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių (A2.2.1).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) kalbos priemones (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas gauti informacijos ar ją perduoti. Pasirenka keletą pažintų mandagaus bendravimo principų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį mažai žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ir prieštarauja. Tinkamai derina verbalines ir neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija. Laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma ar nežinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria, argumentuotai prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija, sudominti, įtikinti. Tikslingai laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas, interviu-pasakojimas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.  5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).

7–8 klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Pasako keletą susijusių sakinių apie tekstą žinoma tema, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis vienos dviejų sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar kasdienė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informaciją, išsakyti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio. Pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja artimos aplinkos temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas, įtikinti, išreikšti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis socialine, kultūrine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, kelia problemas, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja, apibendrina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas argumentuotai išreikšti savo nuomonę, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Įtvirtinami įgūdžiai išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, išsako savo požiūrį, pateikia vieną kitą argumentą, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus ir nurodytą tikslą, siekdamas įtikinti, išreikšti savo nuomonę, pagrįsti požiūrį. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kultūringai kelia problemas, išsako savo požiūrį, pateikia argumentus, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti sprendimus). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius iš esmės laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, argumentuoja, pateikia vieną kitą kontrargumentą, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, pateikia kelis argumentus ar kontrargumentus, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi paisyti debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose, remdamasis vienos srities kontekstu. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę vieno tipo argumentais, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į vieną kitą reikšmingą situacijos elementą. Atpažįsta tiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis kelių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į kelis reikšmingus situacijos elementus. Tikslingai klausdamas supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į daugumą reikšmingų situacijos elementų. Supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, polemizuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į visus reikšmingus situacijos elementus. Supranta ir analizuoja tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal kelis aspektus iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtinami įgūdžiai etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtina įgūdžius etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į adresatą pristato žodžiu pagal pateiktus klausimus parengtą kelių sakinių tekstą artima tema, remdamasis iliustracijomis (A3.1.1).

Naudodamasis pagalba taisyklingai kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja žinomus žodžius (A3.2.1).

Pagal pateiktą modelį pristato parengtą kelių sakinių tekstą, kartais papildo jį vaizdine medžiaga (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į adresatą pagal pateiktą pavyzdį pristato žodžiu kelių sakinių tekstą artima, kasdiene tema, laikydamasis kai kurių užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.2).

Remdamasis pavyzdžiais kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.2.2).

Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ir (arba) vaizdine medžiaga. Įvardija, kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į adresatą pristato žodžiu parengtą trumpą tekstą artima, kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.3).

Pristatydamas trumpą tekstą žodžiu pratinasi naudotis planu ir (arba) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į adresatą pristato žodžiu parengtą trumpą ir aiškų tekstą artima, kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.4).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi planu ir (arba) vaizdine medžiaga. Išsamiai apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Pratinamasi kalbėti raiškiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos garsų tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė, nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skiemenavimu. [...]

Sakytinio teksto pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos garsų tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi plėtoti temą, laikytis užduoties reikalavimų. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių raiškaus tarimo. Mokomasi skiemenuoti ir kirčiuoti vieną žodį ir žodžių junginį.

3–4 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato trumpą žodžiu parengtą aiškų tekstą žinoma arba nauja tema, kartais paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja konkrečią temą (A3.1.1).

Kai yra suteikiama pagalba, kalba pakankamai raiškiai, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, fragmentiškai paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Suteikus pagalbą tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.1).

Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ir (ar) vaizdine medžiaga. Pasako kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies plėtoja konkrečią temą ir mintį (A3.1.2).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Plėtoja konkrečią temą ir mintį, kartais pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Išsamiai plėtoja konkrečią temą ir mintį, pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą ir kitas technologijas. Aptaria ir vertina savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteikta grįžtamąja informacija (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą, paisyti trinarės struktūros. Formuojami įgūdžiai papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai.

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi pažinti būdingą kalbai priebalsių ir (ar) balsių kaitą. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesnio laipsnio formą).

5–6 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu pagal pateiktą išdėstymo struktūra parengtą aiškų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja temą ir mintį. Kai yra suteikiama pagalba, pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.1).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui. Aptaria savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja temą ir mintį, iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.2).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąja informacija (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius, frazes, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Kartais papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, nuosekliai paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius ir gramatines formas, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Deda loginius kirčius sakiniuose, daro pauzes (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Mokomasi taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius ir skirti jų tarimą nuo šnekamosios kalbos tarimo. Mokomasi taikyti sakytinės kalbos kultūros principus.

Sakytinio teksto pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant švariakalbes ir greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti pranešimo tobulinimui.

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.

7–8 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, fragmentiškai paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, naudoja kai kurias kalbinės raiškos priemones (A3.1.1).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, laikosi kai kurių taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, tobulina jį, atsižvelgdamas į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, iš dalies tinkamai naudoja kalbinės raiškos priemones (A3.1.2).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose iš dalies laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, daugeliu atvejų laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina jį su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina tekstą su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: formuojami įgūdžiai parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Pratinamasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Pratinamasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti pranešimo tobulinimui.

Fonetika 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Sakytinio teksto pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėtis pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti pranešimo tobulinimui.

Fonetika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą įvairiomis temomis. Fragmentiškai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1).

Laikosi kai kurių išmoktų taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais, įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, iš dalies tinkamai ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Dalinai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.2).

Iš esmės laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį, plėtojamą tekste. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją gali pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Tikslingai derina kalbėjimo intonaciją atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimo tobulinimui.

Fonetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Sakytinio teksto pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (I gimnazijos) klasė

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso esminių bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1).

Pasirenka išmoktas strategijas iš pasiūlytų rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Iš dalies logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Fragmentiškai teiginius iliustruoja pavyzdžiais, įterpia citatas. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui (A3.1.2).

Siekdamas komunikavimo tikslų, iš dalies paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2).

Pasirenka iš pasiūlytų tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Dažniausiai logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.3).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.3).

Pasirenka ir taiko tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi įvairių sričių žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai ir pagrįstai įterpia citatas, kitų autorių mintis. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.4).

Siekdamas įvairių komunikavimo tikslų, tikslingai paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų, stiliaus vientisumo. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.4).

Tikslingai pasirenka, derina ir taiko strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Tobulinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Tobulinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Tobulinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Sakytinio teksto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Įtvirtinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Įtvirtinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasinaudoti technologijomis ir interneto ištekliais. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Įtvirtinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Įtvirtinami kalbėjimo strategijų įgūdžiai: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdima gyvai ar medijose, nusako teksto temą tik suteikus pagalbą (A1.1.1).

Nukreipiamųjų klausimų padedamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi (A1.2.1).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, prašo pakartoti, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.1).

Klausant tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdima gyvai ar medijose, mokiniui kartais gali prireikti pagalbos nusakant teksto temą ar esminę informaciją (A1.1.2).

Tikslingai klausdamas įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Iš dalies pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į kai kuriuos raiškos elementus (A1.2.2).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina, jeigu ko nors nesuprato (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdima gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją pagal nurodytus kriterijus (A1.1.3).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę apie ją remdamasis asmenine patirtimi. Atkreipia dėmesį į raiškos elementus (A1.2.3).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, patikslina ar gerai suprato (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų natūraliu tempu, girdima gyvai ar medijose, nusako teksto temą, išskiria esminę informaciją (A1.1.4).

Įžvelgia tekste aiškiai pateiktą informaciją. Pasako savo nuomonę pateikdamas pavyzdžių iš asmeninės patirties. Atkreipia dėmesį į įvairius raiškos elementus (A1.2.4).

Klausydamas teksto nusiteikia suprasti, kelia vieną kitą klausimą (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, pasakyti mintį kitais žodžiais, kalbą papildyti gestais, pakartoti.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis įvairių garsų (gamtos, aplinkos, muzikos), amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai. Mokomasi nusakyti teksto temą, perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, pasakyti savo nuomonę, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti skirtingos raiškos informacijos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Dalyvauja dialoge, trumpais sakiniais atsako į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Intuityviai vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis) (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą, kai yra suteikiama pagalba. Pagal vieną kriterijų iš nurodytų laikosi mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja esminę informaciją, pasako, apie ką buvo kalbama. Vartoja kai kurias neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai) (A2.1.3). 

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge, reaguoja į pašnekovo klausimus ir pasisakymus. Išsamiai papasakoja, paaiškina ir išsako savo nuomonę. Tinkamai vartoja neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, žvilgsnis, gestai, balso kokybė) (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose komunikavimo situacijose beveik visada atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, artimieji, mokytojai) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo adresatą: papasakoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi dalyvauti dialoge, atsižvelgti į kalbėjimo tikslą ir adresatą: papasakoti, informuoti, paaiškinti, išsakyti savo nuomonę, atsakyti į klausimus, klausti, reikšti mintis ir jausmus. Formuojami įgūdžiai saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo susitarimų (pvz., dialoge, komandiniame darbe).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į adresatą pristato žodžiu pagal pateiktus klausimus parengtą kelių sakinių tekstą artima tema, remdamasis iliustracijomis (A3.1.1).

Naudodamasis pagalba taisyklingai kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja žinomus žodžius (A3.2.1).

Pagal pateiktą modelį pristato parengtą kelių sakinių tekstą, kartais papildo jį vaizdine medžiaga (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į adresatą pagal pateiktą pavyzdį pristato žodžiu kelių sakinių tekstą artima, kasdiene tema, laikydamasis kai kurių užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.2).

Remdamasis pavyzdžiais kalba tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius (A3.2.2).

Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ir (arba) vaizdine medžiaga. Įvardija, kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į adresatą pristato žodžiu parengtą trumpą tekstą artima, kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.3).

Pristatydamas trumpą tekstą žodžiu pratinasi naudotis planu ir (arba) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į adresatą pristato žodžiu parengtą trumpą ir aiškų tekstą artima, kasdiene tema, laikydamasis išvardytų užduoties reikalavimų. Remiasi iliustracijomis, nuotraukomis (A3.1.4).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi planu ir (arba) vaizdine medžiaga. Išsamiai apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Pratinamasi kalbėti raiškiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos garsų tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir nusakyti, kas pasisekė, nepasiekė, ką kitąkart reikėtų daryti kitaip.

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

[...] Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skiemenavimu. [...]

Sakytinio teksto pristatymas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos garsų tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes). Pratinamasi pristatyti žodžiu parengtą trumpą tekstą, remiantis iliustracijomis. Mokomasi plėtoti temą, laikytis užduoties reikalavimų. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

[...] Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių raiškaus tarimo. Mokomasi skiemenuoti ir kirčiuoti vieną žodį ir žodžių junginį.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, padedamas nusako teksto temą ir esminę informaciją. Pagal nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1).

Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją. Sieja ją su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kuriuos pažintus raiškos elementus (A1.2.1).

Nusiteikia atidžiai klausytis ir suprasti nurodytą informaciją. Pagal nurodytus kriterijus kelia vieną kitą klausimą (A1.3.1).

Klausydamas teksto bendrine sakytine kalba, girdima gyvai ar medijose, perteikiama natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą ir esminę informaciją, pagal nurodytus kriterijus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.2).

Pagal nurodytus kriterijus įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir iš dalies su tekstu. Supranta kai kurių pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.2).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, naudodamasis netiesiogine pagalba pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ar (ir) keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.3).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja su asmenine patirtimi ir tekstu. Supranta pažintų raiškos elementų svarbą (A1.2.3).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, tikslingai klausdamas pasižymi informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, girdimų gyvai ar medijose, perteikiamų natūraliu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą (A1.1.4).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Išgirstą informaciją sieja tekstu ir lygina su asmenine patirtimi. Supranta raiškos elementų svarbą (A1.2.4).

Nusiteikia suprasti ir domėtis, išsiaiškina tikslą, pasižymi informaciją ir (arba)raktinius žodžius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų); aptarti, išsakyti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Pratinamasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, keletą minčių apie teksto visumą, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Pratinamasi naudotis paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių tekstų bendrine sakytine kalba, kurių temos ir turinys artimas mokinių patirčiai (pvz., vaizdo ir garso įrašų ar transliacijų); aptarti, nurodyti paskirtį, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją. Mokomasi suprasti ir perteikti turinį (informaciją) savais žodžiais, naudojant tinkamą raišką. Mokomasi įžvelgti tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi įvardyti pagrindinę temą, mintį, keletą minčių apie teksto visumą, intenciją, išsakyti emocijas, susieti su savo patirtimi. Mokomasi sieti ir lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, daryti išvadas. Naudojamasi paprasčiausiomis kompensavimo strategijomis: prašoma patikslinti informaciją, kalbą papildyti neverbalinėmis priemonėmis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, atsako į klausimus ir pats klausia, pritaria ar prieštarauja. Vartoja kai kurias neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose fragmentiškai atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi elementarių mandagaus bendravimo susitarimų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko jį, išreiškia požiūrį, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose iš dalies atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, palaiko ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja dialoge ar pokalbyje, inicijuoja ir plėtoja jį, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Tikslingai parenka ir vartoja verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose arba oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, suaugusieji), kitus situacijos elementus (kasdienė ar artima aplinka) ir nurodytą tikslą. Nuosekliai laikosi pagrindinių mandagaus bendravimo taisyklių, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Pratinamasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi inicijuoti ir plėtoti dialogą ir pokalbį, kultūringai pertraukti, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, komentuoti išgirstą informaciją, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi pokalbio pradžios ir pabaigos etiketo (kreipimasis, sveikinimasis), laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, komandiniame darbe).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato trumpą žodžiu parengtą aiškų tekstą žinoma arba nauja tema, kartais paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja konkrečią temą (A3.1.1).

Kai yra suteikiama pagalba, kalba pakankamai raiškiai, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, fragmentiškai paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Suteikus pagalbą tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.1).

Pristatydamas kelių sakinių tekstą žodžiu pratinasi naudotis aptartu iš anksto planu ir (ar) vaizdine medžiaga. Pasako kas pasisekė, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies plėtoja konkrečią temą ir mintį (A3.1.2).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsus ir kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėžia svarbiausius žodžius (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga. Apmąsto savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Plėtoja konkrečią temą ir mintį, kartais pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą žinoma arba nauja tema, paiso trinarės struktūros. Išsamiai plėtoja konkrečią temą ir mintį, pasirinkdamas tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4).

Kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkdamas internetą ir kitas technologijas. Aptaria ir vertina savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteikta grįžtamąja informacija (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pratinamasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą, paisyti trinarės struktūros. Formuojami įgūdžiai papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai.

Sakytinio teksto pristatymas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi kalbėti raiškiai, garsiai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, žodžių kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti, pasitelkti technologijas ir interneto išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, pateiktais žodžiais ar vaizdine medžiaga. Mokomasi aptarti savo kalbėjimą ir atsižvelgti į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją.

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

[...] Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi pažinti būdingą kalbai priebalsių ir (ar) balsių kaitą. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesnio laipsnio formą).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį (A1.1.1).

Įžvelgia tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, priežasties ir pasekmės ryšius. Padedamas atskleidžia aiškiai išreikštus požiūrius. Kartais išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.1).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi nurodytą informaciją. Kelia vieną kitą klausimą, daro išvadas (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą. Vadovaudamasis nukreipiamaisiais klausimais formuluoja teksto tikslą ir pagrindinę mintį (A1.1.2).

Naudodamasis netiesiogine pagalba atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis pagal vieną kitą kriterijų. Išsako savo nuomonę ir apibendrina ją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Iš dalies sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.2).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi didžiąją dalį nurodytos informacijos. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui (A1.1.3).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.3).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, pasižymi esminę informaciją, vartoja pritarimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas, remiasi situacijos kontekstu (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru, nusako ir aptaria teksto temą, tikslą, tiksliai formuluoja pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus tekstui, išsiaiškina nesuprastas sąvokas (A1.1.4).

Atskleidžia tekste aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėja netiesiogiai išreikštas mintis, susieja teksto dalis. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Kritiškai vertina ją pagal sutartus kriterijus. Sieja ir lygina raiškos elementus (A1.2.4).

Nusiteikia aktyviai klausytis, išsiaiškina klausymo tikslą, tikslingai pasižymi reikšmingą informaciją, remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus, daro išvadas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, publicistinių, praktinių: receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, teksto kalbinės raiškos elementus. Pratinamasi įžvelgti ir nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausytis, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių įvairių negrožinių (informacinių, dalykinių, publicistinių, praktinių (receptai, instrukcijos ir pan.), tautosakos ir grožinės vaikų literatūros tekstų, pokalbių (girdimų tiesiogiai arba iš vaizdo ir garso įrašų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tembru ir skirtingomis intonacijomis. Mokomasi nusakyti ir aptarti teksto temą, tikslą, formuluoti aiškiai išreikštą pagrindinę mintį, kelti probleminius klausimus iš teksto. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), atskleisti aiškiai išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, teksto kalbinės raiškos elementus. Mokomasi išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, žiniomis iš kitų šaltinių. Mokomasi lyginti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti nurodytą informaciją, daryti išvadas, remtis situacijos kontekstu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose. Remdamasis asmenine patirtimi inicijuoja ir plėtoja pokalbį artima tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal nurodytą aspektą, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba) kalbos priemones (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas paaiškinti. Laikosi jam žinomų mandagaus bendravimo principų, pažintų saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje taisyklių (A2.2.1).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų, pritaria ar prieštarauja. Derina kai kurias verbalines ir neverbalines (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) kalbos priemones (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas gauti informacijos ar ją perduoti. Pasirenka keletą pažintų mandagaus bendravimo principų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį mažai žinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria ir prieštarauja. Tinkamai derina verbalines ir neverbalines kalbos priemones (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija. Laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose remdamasis asmenine patirtimi, žiniomis iš kitų šaltinių. Inicijuoja ir plėtoja pokalbį žinoma ar nežinoma tema, išreiškia ir pagrindžia požiūrį pagal kelis aspektus iš pateiktų, pritaria, argumentuotai prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (pvz., veido išraiška, balso kokybė, kūno kalba, laiko paskirstymas) (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami suaugusieji), kitus situacijos elementus (viešoji ar asmeninė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informacija, sudominti, įtikinti. Tikslingai laikosi mandagaus bendravimo ar bendradarbiavimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas, interviu-pasakojimas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose.  5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi inicijuoti ir plėtoti pokalbį, išreikšti ir pagrįsti požiūrius, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi rengti interviu: apibrėžti tikslą, temą ir pasirinkti respondentą, susisiekti su pašnekovu, pasirinkti vietą, laiką ir formą (pvz., interviu-dialogas), išstudijuoti medžiagą pasirinkta tema ir apie respondentą iš įvairių šaltinių, paruošti klausimus; žodinį interviu užrašyti raštu, redaguoti, iliustruoti (pvz., nuotraukos, vaizdai, iliustracijos), derinti tekstą su kalbintu asmeniu. Mokomasi laikytis kalbos ir laikysenos etiketo (pvz., veido išraiška, gestai). Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti telefonu, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, interviu, komandiniame darbe).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu pagal pateiktą išdėstymo struktūra parengtą aiškų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Fragmentiškai plėtoja temą ir mintį. Kai yra suteikiama pagalba, pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.1).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja dažniausiai vartojamus žodžius, iš dalies paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Pagal pavyzdį tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu iš dalies tinkamai naudojasi planu, raktiniais žodžiais ir (ar) vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui. Aptaria savo kalbėjimą, atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų ir rišlų tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja temą ir mintį, iš dalies pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.2).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai, garsiai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius ir kirčiuoja dažnai vartojamus žodžius, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Iš esmės tinkamai intonuoja sakinius ir daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, pasinaudoja kitų suteiktą grįžtamąja informacija (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Daugeliu atvejų pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.3).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius, frazes, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes, pabrėždamas svarbiausią prasminę sakinio vietą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Kartais papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą pasirinkta ar pasiūlyta tema, nuosekliai paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Pasirenka tinkamą kalbinę raišką (A3.1.4).

Atsižvelgdamas į kalbėjimo situaciją, kalba raiškiai ir girdimai, tinkamu tempu, taisyklingai taria garsų junginius, kirčiuoja naujai pažintus žodžius ir gramatines formas, paisydamas taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų. Deda loginius kirčius sakiniuose, daro pauzes (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

[...] Mokomasi taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius ir skirti jų tarimą nuo šnekamosios kalbos tarimo. Mokomasi taikyti sakytinės kalbos kultūros principus.

Sakytinio teksto pristatymas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi kalbėti raiškiai, girdimai, tinkamu tempu. Mokomasi taisyklingos tarties, naujai pažintų žodžių, gramatinių formų kirčiavimo ir sakinių intonavimo (pvz., taikant švariakalbes ir greitakalbes, raiškų mįslių minimą, žaidimą patarlėmis ir priežodžiais, poezijos ir prozos tekstų skaitymą įvairiu tempu). Mokomasi pabrėžti svarbiausią prasminę sakinio vietą. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą aiškų, rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros. Mokomasi papildyti pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementų iliustravimui, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi derinti verbalines ir neverbalines kalbos priemones. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėjimą, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti pranešimo tobulinimui.

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Klausydamas tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų ir skirtingomis intonacijomis, padedamas formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Aptaria išgirstą informaciją, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.1).

Nukreipiamųjų klausimų pagalba įžvelgia tekste tiesiogiai ir netiesiogiai pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal aptartus kriterijus sieja ir lygina raiškos elementus. Išsako savo nuomonę ir komentuoja ją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.1).

Aktyviai klausydamas teksto išskiria didžiąją dalį nurodytos informacijos. Vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia vieną kitą klausimą kontekstui aiškintis (A1.3.1).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Kelia vieną kitą probleminį klausimą tekstui, aiškinasi nesuprastas sąvokas (A1.1.2).

Įžvelgia ir fragmentiškai apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Pagal pateiktą modelį vertina turinį ir raišką, dalinai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.2).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Pateikia keletą klausimų reikalingų kontekstui tikslinti, aiškinti (A1.3.2).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, tiksliai formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia vieną kitą hipotezę, aiškinasi nesuprastas sąvokas, mintis (A1.1.3).

Įžvelgia ir apibendrina tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją. Daugeliu atvejų kritiškai vertina turinį ir raišką, pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją. Remiantis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.3).

Klausydamas tekstų bendrine sakytine kalba, perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingomis intonacijomis, formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, aiškinasi nesuprastas sąvokas, idėjas (A1.1.4).

Įžvelgia, išsako savo požiūrį apie tekste pateiktą informaciją, teksto autoriaus intenciją ir raišką, argumentuotai pagrindžia savo nuomonę apie išgirstą informaciją remdamasis tekstu ir specifinėmis žiniomis (A1.2.4).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, supranta minčių logiką. Pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja keletą teksto tezių. Remdamasis situacijos kontekstu vartoja pritarimo ar neigimo teiginius. Kūrybiškai kelia klausimus tikslindamas, aiškindamasis kontekstą (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru, skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas mintis, kalbinės raiškos elementus. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus konteksto tikslinimui.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų natūraliu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes. Mokomasi suprasti, išsamiai ir nuosekliai perteikti turinį (informaciją), teksto autoriaus intenciją. Mokomasi atskleisti išreikštus požiūrius, nagrinėti netiesiogiai išreikštas informaciją ir mintis, kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Įtvirtinami įgūdžiai kritiškai vertinti informaciją, išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę apie išgirstą informaciją, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis. Mokomasi lyginti ir vertinti skirtingos raiškos elementus. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, daryti išvadas, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Pasako keletą susijusių sakinių apie tekstą žinoma tema, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis vienos dviejų sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar kasdienė erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas apsikeisti informaciją, išsakyti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio. Pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja artimos aplinkos temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, prieštarauja. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas, įtikinti, išreikšti savo nuomonę. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius pasirenka tinkamus mandagaus bendravimo principus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis asmenine, socialine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose ar diskusijose remdamasis socialine, kultūrine patirtimi. Diskutuoja įvairiomis temomis, kelia problemas, išreiškia ir paaiškina savo nuomonę, remdamasis įvairių sričių žiniomis, argumentuotai prieštarauja, apibendrina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas neoficialiose ar oficialiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (bendraamžiai, mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), kitus situacijos elementus (viešoji ar už mokyklos ribų erdvė) ir nurodytą tikslą, siekdamas argumentuotai išreikšti savo nuomonę, priimti bendrus sprendimus. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje reikalavimų (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Pratinamasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi inicijuoti, palaikyti ir plėtoti pokalbį, remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Įtvirtinami įgūdžiai išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi aktyviai dalyvauti diskusijoje, siekti tiesos, išskirti konkrečią temą (objektą), prieštarauti, sutarti, reikšti ir pagrįsti savo nuomonę (poziciją). Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, apibendrinti, kas buvo išgirsta, tinkamai iškelti klausimus. Mokomasi paisyti ginčo taisyklių, išreikšti ir paaiškinti savo nuomonę, pritarti ar prieštarauti, tinkamai laikantis kalbos ir laikysenos (pvz., veido išraiškos, gestų) etiketo, priimti bendrą sprendimą. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, ginče, komandiniame darbe).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, fragmentiškai paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, naudoja kai kurias kalbinės raiškos priemones (A3.1.1).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, laikosi kai kurių taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pagal aiškiai nurodytus kriterijus, pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo kalbėjimą, tobulina jį, atsižvelgdamas į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, dauguma atvejų paiso trinarės struktūros. Iš dalies logiškai plėtoja konkrečią temą ir mintį, iš dalies tinkamai naudoja kalbinės raiškos priemones (A3.1.2).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose iš dalies laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Papildo pristatymą vaizdine medžiaga teksto elementams iliustruoti pasitelkdamas technologijas ir internetinius išteklius. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, dažniausiai įžvelgia jų privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Iš esmės logiškai plėtoja temą ir mintį. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose, daugeliu atvejų laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina jį su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą literatūros ar visuomenės ar kultūrinio gyvenimo tema, paiso trinarės struktūros. Logiškai plėtoja temą ir mintį. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4).

Dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo normų. Tinkamai intonuoja atsižvelgdamas į kalbėjimo turinį (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais. Derina tekstą su iliustracine medžiaga, siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, įžvelgia raiškos privalumus ir trūkumus, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudojantis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: formuojami įgūdžiai parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Pratinamasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Pratinamasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti pranešimo tobulinimui.

Fonetika 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Sakytinio teksto pristatymas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, logiškai plėtoti temą ir mintį, paisyti trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi informacinės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėtis pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, užrašais ar vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti pranešimo tobulinimui.

Fonetika. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus kelia hipotezes, aptaria vieno kito argumento tinkamumą (A1.1.1).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, atpažįsta kalbėtojo intencijas (A1.2.1).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, pagal pateiktą grafinį modelį pavaizduoja vieną kitą teksto tezę, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas ir , aiškindamasis kontekstą (A1.3.1).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, formuluoja teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį. Pagal pateiktą pavyzdį kelia hipotezes, aptaria argumentų tinkamumą. Padedamas atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.2).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir jų sprendimo būdus, pateikiamus argumentus, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Pagal nurodymus aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia kalbėtojo intencijas (A1.2.2).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria esminę informaciją, grafine forma pavaizduoja keletą teksto tezių, užsirašo kelis raktinius žodžius. Kelia vieną kitą klausimą tikslindamas, aiškindamasis kontekstą, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.2).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, tikslingai klausdamas formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja (interpretuoja ir apibendrina) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.3).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezes, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius. Kelia klausimus kontekstui tikslinti, aiškintis, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų, bendrine sakytine kalba perteikiamų įvairių kalbėtojų, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą ir adresatui daromą poveikį. Atpažįsta stilistinio registro pokyčius (A1.1.4).

Samprotauja (interpretuoja, apibendrina, grupuoja) apie tekste keliamų problemų ir sprendimo būdų pagrįstumą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Aptaria kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, komentuoja jų pagrįstumą. Įžvelgia teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (A1.2.4).

Aktyviai ir dėmesingai klausydamas teksto išskiria reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoja teksto tezių ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašo raktinius žodžius, svarbiausius teiginius ir pasižymi jų ryšį. Kelia konteksto tikslinimo, aiškinimo klausimus, pasinaudodamas bendra teksto logika (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Plėtojami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Pratinamasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, pratinamasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomasi kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pratinamasi pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Tobulinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi atskleisti kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas, įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas. Mokomas kritiškai vertinti informaciją (įvertinti informacijos patikimumą), pagrįsti savo nuomonę tinkamais argumentais, remtis asmenine patirtimi, tekstu, specifinėmis žiniomis, sociokultūriniu kontekstu. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti, išskirti reikšmingą informaciją, svarbiausius teiginius, daryti išvadas, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, išsako savo požiūrį, pateikia vieną kitą argumentą, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus ir nurodytą tikslą, siekdamas įtikinti, išreikšti savo nuomonę, pagrįsti požiūrį. Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius daugeliu atvejų laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kultūringai kelia problemas, išsako savo požiūrį, pateikia argumentus, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (reikšti ir pagrįsti požiūrį, priimti sprendimus). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius iš esmės laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, argumentuoja, pateikia vieną kitą kontrargumentą, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis socialine, kultūrine, literatūrine patirtimi. Diskutuoja ar debatuoja aktualiomis temomis, kelia problemas, plėtoja mintis ar idėjas, išsako savo požiūrį, pateikia kelis argumentus ar kontrargumentus, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į adresatą (mažai pažįstami ir nepažįstami žmonės), oficialios ir neoficialios situacijos ypatumus, intenciją (kelti problemas, svarstyti, argumentuoti, prieštarauti, apibendrinti požiūrius). Kurdamas teigiamus tarpusavio santykius tikslingai laikosi mandagaus bendravimo principų, saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje remiantis asmenine, socialine, kultūrine patirtimi. Mokomasi išsakyti savo požiūrį ir pagrįsti nuomonę, pateikti kontrargumentus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Mokomasi paisyti debatų taisyklių: diskutuoti konkrečia tema, išsakyti savo požiūrį, pagrįsti nuomonę faktais, duomenimis, gyvenimo pavyzdžiais, tinkamai iškelti klausimus, atremti argumentus. Mokomasi žodinės diskusijos teiginius pasižymėti raštu, konkrečiai, nuosekliai ir logiškai apibendrinti, kas buvo išgirsta, įtikinti savo pozicijos teisumu. Mokomasi laikytis mandagaus bendravimo principų, kurti teigiamus tarpusavio santykius. Mokomasi etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje, laikytis bendradarbiavimo principų (pvz., pokalbyje, diskusijoje, debatuose, komandiniame darbe).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų tekstą įvairiomis temomis. Fragmentiškai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1).

Laikosi kai kurių išmoktų taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.1).

Pristatydamas tekstą žodžiu tinkamai naudojasi planu ar užrašais, įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, iš dalies tinkamai ją panaudoja pranešimui tobulinti (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Dalinai paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.2).

Iš esmės laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų, dalyvaudamas įvairiose komunikavimo situacijose. Nežinomus atvejus tikrina nurodytuose šaltiniuose (A3.2.2).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo. Aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį, plėtojamą tekste. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.3).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Kalba tinkama intonacija (pvz., iškilmingai, neutraliai) atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą (A3.2.3).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tinkamai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją gali pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Nuosekliai plėtoja temą ir mintį. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones (A3.1.4).

Laikosi taisyklingos bendrinės kalbos tarties normų, nežinomus atvejus tikrina pasirinktuose šaltiniuose. Tikslingai derina kalbėjimo intonaciją atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą ir situaciją (A3.2.4).

Pristatydamas tekstą žodžiu naudojasi įvairiomis technologijomis siekdamas pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Detaliai aptaria savo ir kitų kalbėtojų pranešimo turinį, raišką, poveikį klausytojui, sutelkia dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Atsižvelgia į kitų suteiktą grįžtamąją informaciją, tikslingai ją panaudoja tobulindamas pranešimą (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, naudotis technologijomis ir internetiniais ištekliais. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimo tobulinimui.

Fonetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Sakytinio teksto pristatymas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Mokomasi pristatyti žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą, paisyti minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros, vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones. Mokomasi derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi įtikinamos kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Mokomasi žymėti pastabas klausantis pranešimo. Mokomasi užduoti klausimus pristatančiam, užsirašyti reikalingą informaciją ir pasižymėti šaltinius (klausantis pristatymo), apibendrinti ir interpretuoti (žodžiu) išklausytą pristatymą (kalbą). Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, vaizdine medžiaga. Aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raiškos privalumus ir trūkumus, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Fonetika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (I gimnazijos) klasė

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, apibendrina išgirstą informaciją, aptaria temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius (A1.1.1).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoja ir apibendrina. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Padedamas įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.1).

Pasirenka tinkamas teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.1).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta įprastus stilistinio registro pokyčius, elementariai aptardamas juos (A1.1.2).

Samprotauja apie tekste keliamas problemas, sprendimo būdus ir išvadas. Aptaria teksto turinį, skiria faktus, nuomones. Įžvelgia, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.2).

Pasirenka tinkamiausias teksto klausymo strategijas iš pasiūlytų (A1.3.2).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kelia hipotezes, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal nurodytus kriterijus atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.3).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.3).

Pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.3).

Klausydamas įvairių tekstų (monologo, dialogo, polilogo) bendrine sakytine kalba, nurodo ir paaiškina tikslo, konteksto ir adresato ryšį, kūrybiškai kelia hipotezes, analizuoja ir pagrindžia argumentų tinkamumą. Atpažįsta ir apibūdina stilistinio registro pokyčius (A1.1.4).

Samprotauja apie tekste keliamų problemų, sprendimo būdų ir išvadų pagrįstumą. Argumentuotai vertina teksto turinį, faktų ir (ar) nuomonės daroma įtaką. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones, jų vertybines nuostatas (A1.2.4).

Tikslingai pasirenka ir derina tinkamas teksto klausymo strategijas (A1.3.4).

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, interpretuoti ir apibendrinti. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Mokomasi gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikaciniams tikslams. Mokomasi taikyti aktyvaus klausymosi strategijas: nusiteikti klausyti, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją. Mokomasi grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

Įvairių tekstų klausymas ir supratimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Įtvirtinami įgūdžiai aktyviai klausytis amžiaus tarpsnį atitinkančių grožinių ir negrožinių tekstų iš įvairių šaltinių (pvz., televizijos ir radijo laidų), perteikiamų įvairių kalbėtojų skirtingu tempu, tembru ir skirtingomis intonacijomis, formuluoti teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelti hipotezes, analizuoti argumentų tinkamumą. Mokomasi atpažinti ir apibūdinti stilistinio registro pokyčius. Mokomasi samprotauti apie tekste keliamas problemas ir sprendimo būdus, įtvirtinami teksto interpretavimo ir apibendrinimo įgūdžiai. Mokomasi išskirti iš teksto prielaidas, tinkamai įvertinti argumentų ir išvadų pagrįstumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją. Mokomasi atpažinti argumentavimo tipus (faktiniai, loginiai ir emociniai argumentai). Mokomasi atskleisti, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus, visuomenės nuomones ir jų vertybines nuostatas. Įtvirtinami įgūdžiai gautą informaciją panaudoti įvairiems komunikavimo tikslams. Įtvirtinami įgūdžiai aktyvaus klausymosi strategijų: nusiteikti klausytis, suprasti ir domėtis, išskirti reikšmingą informaciją, grafine forma pavaizduoti teksto tezes ir jas pagrindžiančių minčių ryšį, užsirašyti esminius žodžius, kelti klausimus konteksto tikslinimui, aiškinimui.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose, remdamasis vienos srities kontekstu. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę vieno tipo argumentais, apibendrina pagal nurodytus aspektus. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.1).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į vieną kitą reikšmingą situacijos elementą. Atpažįsta tiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.1).

Iš anksto pasirengęs dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis kelių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina. Tinkamai naudojasi neverbalinės kalbos priemonėmis (A2.1.2).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į kelis reikšmingus situacijos elementus. Tikslingai klausdamas supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal nurodytus aspektus. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.2).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Tikslingai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.3).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į daugumą reikšmingų situacijos elementų. Supranta tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal vieną kitą aspektą iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.3).

Dalyvauja įvairaus pobūdžio pokalbiuose, diskusijose, debatuose remdamasis įvairių sričių kontekstais. Diskutuoja, polemizuoja, samprotauja apie literatūros istorijos reiškinius, medijų įvairovę. Pagrindžia savo nuomonę kelių tipų argumentais, apibendrina, vertina. Pagrįstai naudojasi neverbalinės kalbos ir kitomis priemonėmis (A2.1.4).

Bendraudamas įvairiose komunikavimo situacijose atsižvelgia į visus reikšmingus situacijos elementus. Supranta ir analizuoja tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas. Nagrinėja komunikacijos etikos kalbinį elgesį pagal kelis aspektus iš pateiktų. Laikosi saugaus ir etiško bendravimo virtualioje erdvėje (A2.2.4).

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtinami įgūdžiai etiško ir saugaus bendravimo oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.

Dalyvavimas įvairiose komunikavimo situacijose. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Įtvirtinami įgūdžiai palaikyti ir plėtoti pokalbį, dalyvauti diskusijoje ir debatuose remiantis įvairių sričių žiniomis. Mokomasi polemizuoti, samprotauti apie įvykius, reiškinius ir tekstus, pasirinkti tinkamą kalbinę raišką. Įtvirtinami įgūdžiai tinkamai taikyti pokalbio, diskusijos ir debatų taisykles. Mokomasi analizuoti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas pašnekovo intencijas, nagrinėti kalbinį elgesį komunikacijos etikos aspektu. Įtvirtina įgūdžius etiškai ir saugiai bendrauti oficialioje ir neoficialioje komunikacinėje situacijoje, virtualioje erdvėje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą rišlų ir vaizdingą tekstą įvairiomis temomis. Daugeliu atvejų paiso minčių dėstymo logikos, trinarės struktūros. Plėtoja temą ir mintį. Iš dalies atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui. Tinkamai naudoja kai kurias meninės raiškos priemones (A3.1.1).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso esminių bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.1).

Pasirenka išmoktas strategijas iš pasiūlytų rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.1).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Iš dalies logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Fragmentiškai teiginius iliustruoja pavyzdžiais, įterpia citatas. Tinkamai naudoja meninės raiškos priemones. Iš esmės atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui (A3.1.2).

Siekdamas komunikavimo tikslų, iš dalies paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.2).

Pasirenka iš pasiūlytų tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.2).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Dažniausiai logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai įterpia citatas. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.3).

Siekdamas komunikavimo tikslų, paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.3).

Pasirenka ir taiko tinkamas strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.3).

Atsižvelgdamas į komunikavimo situaciją pristato žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą. Logiškai ir nuosekliai plėtoja temą ir mintį, naudojasi įvairių sričių žiniomis ir patirtimi. Teiginius iliustruoja pavyzdžiais, tinkamai ir pagrįstai įterpia citatas, kitų autorių mintis. Tikslingai naudoja meninės raiškos priemones. Atsižvelgia į daromą poveikį klausytojui, prisitaiko prie kintančios komunikavimo situacijos (A3.1.4).

Siekdamas įvairių komunikavimo tikslų, tikslingai paiso bendrųjų stiliaus reikalavimų, stiliaus vientisumo. Laikosi bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų (A3.2.4).

Tikslingai pasirenka, derina ir taiko strategijas rengdamasis kalbėti ir kalbėdamas (A3.3.4).

Sakytinio teksto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Tobulinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Tobulinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasitelkti technologijas ir internetinius išteklius. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Tobulinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Mokomasi taikyti kalbėjimo strategijas: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Sakytinio teksto pristatymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi taisyklingos bendrinės kalbos tarimo, kirčiavimo, intonavimo normų. Įtvirtinami įgūdžiai pristatyti žodžiu parengtą trinarės struktūros rišlų tekstą, plėtoti temą ir mintį, remiantis sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Mokomasi teiginius iliustruoti pavyzdžiais, citatomis, kitų autorių mintimis. Mokomasi vartoti retorines ir neverbalinės raiškos priemones, atsižvelgiant į daromą poveikį klausytojui. Mokomasi prisitaikyti prie kintančios komunikavimo situacijos. Įtvirtinami įgūdžiai derinti tekstą su iliustracine medžiaga, pasinaudoti technologijomis ir interneto ištekliais. Mokomasi proginės kalbos specifikos: parengti (planuoti, rengti ir sakyti) viešosios kalbos tekstą atsižvelgiant į temos pobūdį, tikslus ir poveikį klausytojui, tikslingai vartoti retorines (leksines, sintaksines) ir neverbalines raiškos priemones, paremti pristatymą vaizdine medžiaga. Įtvirtinami įtikinamos kalbos rengimo ir pristatymo įgūdžiai. Mokomasi oratorystės meno. Mokomasi atsižvelgti į retorinės situacijos veiksnius (kalbėtojas, klausytojas, įvykis, kalba), panaudoti šią informaciją rengiant ir pristatant kalbą skirtingose socialinio gyvenimo situacijose. Įtvirtinami kalbėjimo strategijų įgūdžiai: pristatyti tekstą žodžiu, naudotis planu, įvairiomis technologijomis, siekti pranešimo aiškumo ir įtaigumo. Mokomasi aptarti savo ir kitų kalbėtojų pranešimus, turinį ir raišką, poveikį klausytojui, sutelkti dėmesį į sąsajas tarp pagrindinės minties, argumentų ir išvadų. Mokomasi atsižvelgti į suteiktą grįžtamąją informaciją, panaudoti ją pranešimui tobulinti.

Ši sritis apima mokinio gebėjimą rasti informaciją, tikslingai ir atsakingai naudotis įvairiais šaltiniais ir technologijomis, kritiškai vertinti vaizdinės ir tekstinės informacijos šaltinių patikimumą, daryti išvadas, ištirti ir įvertinti skirtingų tipų ir funkcinių stilių tekstų turinį, kalbą bei teksto elementus, atpažinti autoriaus intencijas. Skaitymo sritį sudaro verbalinio ir neverbalinio teksto skaitymo veiklos ir pasiekimai. Skaitymo veiklos ir pasiekimai apima dalykinio teksto specifikos, temos, idėjų, teksto parašymo ir skaitymo tikslų, informacijos pateikimo būdų supratimą, susiejimą su jau turimomis žiniomis ir jų panaudojimą, vizualios informacijos svarbos supratimą ir gebėjimą ja naudotis, mokėjimą lyginti iš kelių šaltinių gautą informaciją, atpažinti manipuliaciją ir įtakos darymo būdus. Šios pasiekimų srities mokinių pasiekimai: B1–B3.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ar garsiai ir tyliai ir supranta, ką perskaitė (B1.1.1).

Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žinomus žodžius ir pagal pateiktą pavyzdį intonuoja sakinius (B1.2.1).

Padedamas taiko bent vieną mokymo(si) turinyje nurodytą skaitymo strategiją (B1.3.1).

Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ir tyliai, supranta, ką perskaitė. Skatinamas skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.2).

Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.2).

Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2).

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai trumpus ir nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.3).

Taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.3).

Pasinaudodamas patarimais taiko daugumą mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų (B1.3.3).

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus (B1.1.4).

Taisyklingai taria garsus ir tinkamai kirčiuoja žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.4).

Savarankiškai taiko mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais, balsu ir tyliai; tarti garsus, kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius, daryti pauzes atsižvelgiant į skyrybos ženklus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi taisyklingai žymėti garsus raidėmis. Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius, skardžiuosius ir dusliuosius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius. Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skiemenavimu. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus balsu ir tyliai; intonuoti sakinius, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Susipažįstama su balsių ir priebalsių skirstymu (skardieji ir duslieji, kietieji ir minkštieji priebalsiai). Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių raiškaus tarimo. Mokomasi skiemenuoti ir kirčiuoti vieną žodį ir žodžių junginį.

3–4 klasių koncentras

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria daugumą garsų junginių ir skatinamas intonuoja sakinius (B1.2.1).

Pasinaudodamas pateiktų modeliu taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.2).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius pagal pateiktą modelį (B1.2.2).

Taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.3).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.3).

Taiko daugumą mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų, derina jas su skaitymo tikslu (B1.3.3).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai, peržvelgdamas akimis). Tikslingai pasirenka skaitymo tempą (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir tikslingai intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.4).

Savarankiškai taiko mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Toliau tobulinami sklandaus skaitymo gebėjimai, mokomasi pasirinkti skaitymo būdą ir tempą atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, skaityti ir deklamuoti raiškiai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai).

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi pasirinkti skaitymo tempą, taisyklingai tarti garsų junginius, tinkamai kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius. Mokomasi raiškiojo grožinio teksto skaitymo, skyrybos ženklų paisymo. Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdamas mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas).

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi pažinti būdingą kalbai priebalsių ir (ar) balsių kaitą. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesnio laipsnio formą).

5–6 klasių koncentras

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį (B1.2.1).

Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.2).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.2).

Taiko daugumą mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.2).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.3).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes ir kūrybiškai perteikia teksto prasmę (B1.2.4).

Savarankiškai pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažįstama su trumpa rusų abėcėlės istorija ir ypatybėmis. Mokomasi klasifikuoti balsius ir priebalsius. Mokomasi apibūdinti priebalsių supanašėjimą ir pateikti pavyzdžių. Mokomasi atpažinti priebalsių (pvz., к – ч) ir balsių kaitos atvejus. Mokomasi taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius ir skirti jų tarimą nuo šnekamosios kalbos tarimo. Mokomasi taikyti sakytinės kalbos kultūros principus.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.

7–8 klasių koncentras

Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.1).

Pasitardamas taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Siekia intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.2).

Sąmoningai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.3).

Sąmoningai ir kūrybiškai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4).

Savarankiškai pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis), pasižymėti svarbią informaciją, pasitikslinti žodžių reikšmę tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose, žinynuose.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Fonetika. 7–8 klasių koncentras.

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

– (B1.1.1).

Skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.1).

Pasitardamas pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.1).

– (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.2).

– (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Taiko skirtingas mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.3).

– (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4).

Savarankiškai taiko skirtingas mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi susieti žodinę ir vaizdinę, grafinę medžiagą. Tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Mokiniai tobulina skaitymo technikas ir taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose kontekstuose (pvz., konspektuoja, sudaro schemas, kelia ir tikrina hipotezes, aptaria teksto suvokimą ir kt.).

III–IV gimnazijos klasių koncentras

– (B1.1.1).

Skaitydamas balsu nežinomus tekstus daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.1).

Pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui ir ją taiko (B1.3.1).

– (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių epochų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Taiko skirtingas mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslais (B1.3.2).

– (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.3).

Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.3).

– (B1.1.4).

Raiškiai ir meniškai skaitydamas balsu įvairius tekstus perteikia teksto prasmę, nuotaiką ir savo interpretaciją (B1.2.4).

Tikslingai parenka skaitymo strategijas ir kūrybiškai jas taiko atsižvelgdamas į besikeičiančius tikslus (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

Mokiniai taiko pažintas žemesnėse klasėse strategijas įvairiuose naujuose mokymosi kontekstuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas randa aiškiai pateiktą informaciją (B2.1.1).

– (B2.2.1). 

Pagal pateiktą pavyzdį nusako aiškiai išreikštą teksto temą. Naudodamasis pagalba randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.1).

Naudodamasis pagalba sieja tekste esančią informaciją su asmenine patirtimi (B2.4.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.2).

– (B2.2.2).

Pagal pateiktą pavyzdį nusako teksto temą. Pagal pateiktą modelį randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.2).

Naudodamasis pagalba sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Dalijasi savo įspūdžiais apie perskaitytą informaciją (B2.4.2).

Randa aiškiai pateiktą informaciją, aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais ji perteikiama. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.3).

– (B2.2.3).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą. Randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.3).

Pagal pateiktą modelį sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.3).

Randa aiškiai pateiktą informaciją (pvz., tekste ir iliustracijose). Aptaria, kokiais žodžiais ir iliustracijomis perteikiama informacija ir prasmė. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.4).

– (B2.2.4).

Nusako teksto temą. Randa tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.4).

Sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją.

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

3–4 klasių koncentras

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.1).

Padedamas randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.1).

Pasinaudodamas pagalba nusako teksto temą ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal pateiktą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją (B2.3.1).

Pagal pateiktą modelį sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdieninėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.1).

Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.2).

Pagal pateiktą modelį randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.2).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Pagal pateiktą modelį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.3).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.3).

Savarankiškai randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir paaiškina tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.4).

Nusako teksto temą, tinkamai formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina ir daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kitų šaltinių. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir sąmoningai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių.

5–6 klasių koncentras

Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.1).

Pagal pateiktą modelį randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją (B2.2.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi (B2.4.1).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus jas paaiškina (B2.2.2).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.2).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, pagal pateiktą modelį kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.3).

Randa, grupuoja ir tinkamai lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta netiesiogiai pasakytas mintis ir jas paaiškina (B2.2.4).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius ir juos aptaria. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus tikslingai remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių); mokomasi įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą; sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį, išplėstinį).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių). Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą ir vertybes, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę. Mokomasi sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį, išplėstinį); palyginti tekstą, dailininkų iliustracijas, spektaklį, filmą.

7–8 klasių koncentras

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.1).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.1).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.2).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.2).

Randa, grupuoja, lygina ir apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytais aspektais (B2.4.3).

Randa, grupuoja, lygina ir tinkamai apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Tinkamai sieja, palygina ir išsamiai apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.4).

Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, abstrahuoja ir daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, tikslingai remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais keliais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją, susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių, įvertinti šaltinio patikimumą. Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, kelti hipotezes, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas; išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę apie tekstą.

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją; susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Fragmentiškai aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.1).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako ir iš dalies pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.1).

Iš dalies aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.2).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną ar dvi hipotezes. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, iš dalies pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytu aspektu (B2.4.2).

Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu ar (ir) istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytai keliais aspektais (B2.4.3).

Tinkamai aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas ir galimas alternatyvas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir išsamiai paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, mintis ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.4).

Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, tikslingai kelia hipotezes. Išsamiai aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, apibendrina prasminius ryšius, lygina, argumentuoja, abstrahuoja, daro išvadas, apibendrina (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su sociokultūriniu, istoriniu kontekstu. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais įvairiais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teksto nevienareikšmiškumą; atpažinti manipuliacijos ir propagandos apraiškas.

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė 

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti tekstų tipus ir žanrus. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas, padedamas aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas (B2.2.1).

Pagal pateiktą pavyzdį įvardija ir nagrinėja teksto problemą, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal pavyzdį skiria faktus ir nuomonę. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas. Vertina tekstą pagal bent vieną iš pateiktų vertinimo kriterijų (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.1).

Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus, jų funkcijas. Sieja, palygina, apibendrina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir požiūrius, įžvelgia teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus atpažįsta kalbinę manipuliaciją (B2.2.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įvardija ir nagrinėja teksto problemą, analizuoja argumentų tinkamumą. Pagal pateiktą modelį skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Pagal pateiktą modelį daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko kai kurias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal kai kuriuos pateiktus vertinimo kriterijus (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytu aspektu (B2.4.2).

Aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas. Atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas pagal nurodytus kriterijus. Paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas (B2.2.3).

Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoja argumentų tinkamumą. Skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertina tekstą pagal nurodytus vertinimo kriterijus (B2.3.3).

Sieja, lygina ir aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktu aspektu (B2.4.3).

Išsamiai aptaria teksto stilių ir kitus kalbinės raiškos elementus, jų funkcijas ir galimas alternatyvas. Savarankiškai atpažįsta ir aptaria įvairių tekstų žanrų ypatumus; nagrinėja konkrečių pranešimų funkcijas. Išsamiai paaiškina, kaip kalbinės raiškos priemonės veikia kito žmogaus ir visuomenės nuomones ir vertybines nuostatas. Sieja, palygina, apibendrina ir kritiškai vertina skirtingos raiškos informacijos fragmentus, aptaria jų poveikį (B2.1.4).

Randa ir paaiškina netiesiogiai pateiktą tekste informaciją, išreikštus požiūrius, išsamiai aptaria teksto autoriaus intencijas. Įžvelgia ir aptaria teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas, aptaria jų poveikį ir numato grėsmes (B2.2.4).

Įvardija ir nagrinėja teksto problemą ir jos sprendimo būdus, išsamiai analizuoja argumentų tinkamumą. Savarankiškai skiria faktus, nuomonę, refleksiją. Išsamiai aptaria įvairius ryšius tarp teksto dalių. Tinkamai daro teksto visumą apibendrinančias įžvalgas. Interpretuodamas tikslingai taiko įvairias mąstymo operacijas. Vertindamas tekstą taiko įvairius vertinimo kriterijus (B2.3.4).

Sieja, lygina ir išsamiai aptaria tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių, su įvairiais kontekstais. Kritiškai vertina tekstą, argumentuotai išsako savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis savo išprusimu ir išmanymu, tekstu, specifinėmis žiniomis ir viešai prieinama informacija. Lygina tekstą su kitais tekstais pasirinktai aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas ir kalbines manipuliacijas. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, aptarti pranešimo funkcijas (informacinę, ekspresinę, įtikinamąją, poetinę). Mokomasi atpažinti ir aptarti įvairių tekstų žanrus: moksliniai tekstai (pvz., paskaita, referatas, mokslinis straipsnis); administraciniai tekstai (pvz., gyvenimo aprašymas, motyvacinis laiškas, protokolas, prašymas). Mokomasi atpažinti ir aptarti elektroninių tekstų žanrų ypatumus: elektroninis laiškas, tinklaraštis, internetinės diskusijos, komentarai, klausimais ir atsakymai FAQ, pokalbis „chat“ ir kt. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“; atpažinti manipuliacijų ir propagandos apraiškas. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį.

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Mokomasi įžvelgti teksto nevienareikšmiškumo apraiškas, atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti, grupuoti, kritiškai vertinti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Skaitant sudėtingesnius tekstus mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą. Mokomasi nagrinėti teksto problemą ir jos sprendimo būdus, analizuoti argumentų tinkamumą, skirti faktus, nuomonę, refleksiją, tiesiogines ir netiesiogines komunikacijos dalyvių intencijas (ironija, sarkazmas, agresija, provokacija, įtaiga). Mokomasi atpažinti įvairių tekstų žanrus: žurnalistinius tekstus (informacinius, pvz., pranešimas, interviu; publicistinius, pvz., reportažas, recenzija, feljetonas, komentaras); reklaminius tekstus (komercinė ir socialinė reklama). Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą, išreikšti savo nuomonę apie raiškos priemonių funkcionalumą. Mokomasi taikyti įvairius kriterijus vertinant tekstą: informatyvumas, aktualumas, estetiškumas, originalumas. Mokomasi paaiškinti, kaip siejasi tekstas ir jį lydintis vaizdas, garsas. Mokomasi įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą, teisingumą ir „melagingumą“, kalbines manipuliacijas ir propagandos apraiškas. Mokomasi atpažinti, kaip naujosios medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus. Diskutuojama apie žiniasklaidos paskirtį ir poveikį. Mokomasi įžvelgti teksto santykį su kitais kultūros objektais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1).

– (B3.2.1).

Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.2).

Naudodamasis pagalba paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.2).

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.3).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Nurodytame šaltinyje savarankiškai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.4).

Paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.4).

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., atsiminimai, laiškai, filmai, paveikslėlių istorijos, elektroniniai tekstai, animacijos, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.

3–4 klasių koncentras

Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1).

Naudodamasis pagalbą paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.1).

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.2).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Įžvelgia ir paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose savarankiškai ieško, randa ir tinkamai atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Savarankiškai įžvelgia ir išsamiai paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.4).

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Mokomasi naudotis mokyklos biblioteka.

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų.

5–6 klasių koncentras

Nurodytame šaltinyje dažniausiai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.1).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardintą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.3).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir tinkamai atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų tinkamai grupuoja informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.4).

Tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

7–8 klasių koncentras

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.1).

Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.1).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.2).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.3).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją (B3.2.4).

Tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi naudotis skaitmenine biblioteka.

Tekstų atranka. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Skaitomi platesnį socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairios paskirties ir įvairiems adresatams (jaunimui ir plačiajai visuomenei) skirti tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete (publicistiniai, dalykiniai, informaciniai) ir kitose medijose (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, dienoraščiai, atsiminimai; reklama, nesudėtingos schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.1).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui. Pagal pavyzdį skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.1).

Pasitardamas tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.2).

Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.3).

Tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir tinkamai vertina informaciją. Tinkamai palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir išsamiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertina šaltinio informacinį patikimumą skirtingais kriterijais. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos ir propagandos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.4).

Tekstų atranka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

Tekstų atranka. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Skaitomi įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., anketa, interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, diskusiniai, poleminiai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs skaitmeniniai žodynai; reklama, schemos, elektroninis tekstas, periodikos leidiniai, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai).

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Pasitardamas tikslingai pasirenka informacijos šaltinius, randa, atrenka ir vertina informaciją. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.1).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacijos patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas (B3.2.1).

Pagal pateiktus kriterijus pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, klasifikuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacijos patikimumą pritaiko bent keletą kriterijų. Skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, pasitardamas kritiškai vertina ją. Pagal pateiktus kriterijus atpažįsta akivaizdžias manipuliacijos apraiškas, įžvelgia ir aptaria medijų poveikį vartotojams (B3.2.2).

Pasirinktuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus (B3.2.3).

Įvairiuose šaltiniuose randa, atrenka ir vertina informaciją, reikalingą konkrečiai problemai spręsti. Tinkamai palygina, sistemina ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Kritiškai vertina skirtingų šaltinių informacijos patikimumą, skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją, kritiškai vertina ją. Atpažįsta ir išsamiai analizuoja manipuliacijos ir propagandos apraiškas. Išsamiai ir argumentuotai paaiškina žiniasklaidos reikšmę pilietinei visuomenei ir aptaria, kaip medijos įvairiomis priemonėmis paveikia vartotojus, numato pasekmes (B3.2.4).

Tekstų atranka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus.

Tekstų atranka. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Parenkami įvairų socialinį kultūrinį kontekstą apimantys gana abstrakčios tematikos įvairaus pobūdžio tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir kitose medijose: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai (pvz., interviu, enciklopedijų, žinynų straipsniai, publicistiniai ir mokslo populiarieji straipsniai, viešosios kalbos, dienoraščiai, atsiminimai, laiškai, įvairūs žodynai; reklama, schemos, internetinių diskusijų forumai, televizijos ir radijo laidos, filmai, spektakliai). Mokomasi rinkti informaciją atsižvelgiant į savo poreikius, interesus, gebėjimus ir įvairius sociokultūrinius kontekstus. Aptariami informacijos atrankos, sisteminimo ir apibendrinimo principai. Mokomasi sisteminti ir apibendrinti informaciją iš kelių skirtingų šaltinių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ar garsiai ir tyliai ir supranta, ką perskaitė (B1.1.1).

Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žinomus žodžius ir pagal pateiktą pavyzdį intonuoja sakinius (B1.2.1).

Padedamas taiko bent vieną mokymo(si) turinyje nurodytą skaitymo strategiją (B1.3.1).

Skaito trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais balsu ir tyliai, supranta, ką perskaitė. Skatinamas skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.2).

Dažniausiai taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.2).

Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2).

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai trumpus ir nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus, jeigu vaidmenys yra aiškiai išskirti (B1.1.3).

Taisyklingai taria garsus, kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.3).

Pasinaudodamas patarimais taiko daugumą mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų (B1.3.3).

Sklandžiai ir sąmoningai skaito balsu ir tyliai nesudėtingus tekstus. Skaito vaidmenimis trumpus tekstus (B1.1.4).

Taisyklingai taria garsus ir tinkamai kirčiuoja žodžius. Tinkamai intonuoja sakinius, daro pauzes atsižvelgdamas į skyrybos ženklus (B1.2.4).

Savarankiškai taiko mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus skiemenimis, žodžiais, trumpais sakiniais, balsu ir tyliai; tarti garsus, kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius, daryti pauzes atsižvelgiant į skyrybos ženklus. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: skaityti dar kartą; atsakinėti į klausimus; patikslinti neaiškių žodžių reikšmes; suvokti teksto ir iliustracijų ryšį.

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi taisyklingai žymėti garsus raidėmis. Mokomasi abėcėlės, raidžių pavadinimų. Mokomasi atpažinti ir atskirti balsius ir priebalsius, skardžiuosius ir dusliuosius, kietuosius ir minkštuosius priebalsius. Mokomasi tarti ir kirčiuoti žinomus ir vartojamus žodžius. Praktiškai susipažįstama su žodžio skiemenavimu. Mokomasi suvokti ir atpažinti skirtumus tarp tarimo ir rašybos.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi skaityti trumpus ir nesudėtingus tekstus balsu ir tyliai; intonuoti sakinius, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinti pavadinimą; klausinėti kitų; iliustruoti; sieti žodinę ir nežodinę informaciją; išskirti knygos struktūros elementus (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos).

Fonetika. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Susipažįstama su balsių ir priebalsių skirstymu (skardieji ir duslieji, kietieji ir minkštieji priebalsiai). Mokomasi taisyklingo ir raiškaus nosinių balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių raiškaus tarimo. Mokomasi skiemenuoti ir kirčiuoti vieną žodį ir žodžių junginį.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas randa aiškiai pateiktą informaciją (B2.1.1).

– (B2.2.1). 

Pagal pateiktą pavyzdį nusako aiškiai išreikštą teksto temą. Naudodamasis pagalba randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.1).

Naudodamasis pagalba sieja tekste esančią informaciją su asmenine patirtimi (B2.4.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.2).

– (B2.2.2).

Pagal pateiktą pavyzdį nusako teksto temą. Pagal pateiktą modelį randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.2).

Naudodamasis pagalba sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Dalijasi savo įspūdžiais apie perskaitytą informaciją (B2.4.2).

Randa aiškiai pateiktą informaciją, aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais ji perteikiama. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.3).

– (B2.2.3).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą. Randa pažįstamame tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.3).

Pagal pateiktą modelį sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.3).

Randa aiškiai pateiktą informaciją (pvz., tekste ir iliustracijose). Aptaria, kokiais žodžiais ir iliustracijomis perteikiama informacija ir prasmė. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.4).

– (B2.2.4).

Nusako teksto temą. Randa tekste įvykių sekos chronologinius ryšius (B2.3.4).

Sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokomasi rasti tiesioginę informaciją, teksto temą, įvykių sekos chronologinius ryšius, susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie perskaitytą informaciją.

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokomasi rasti aiškiai pateiktą informaciją, teksto temą, raktinius žodžius, nurodyti svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; susieti informaciją tekste su bendro pobūdžio kasdienėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Mokomasi išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Pagal pateiktą pavyzdį randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1).

– (B3.2.1).

Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.2).

Naudodamasis pagalba paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.2).

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.3).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Nurodytame šaltinyje savarankiškai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.4).

Paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.4).

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., skelbimai, instrukcijos, tvarkaraštis, filmas, paveikslėlių istorija, animacija, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka.

Tekstų atranka. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius ir interesus atitinkantys negrožiniai tekstai: informaciniai ir medijų tekstai (pvz., atsiminimai, laiškai, filmai, paveikslėlių istorijos, elektroniniai tekstai, animacijos, enciklopedijos). Mokomasi orientuotis knygų ir tekstų įvairovėje, naudotis namų ir klasės biblioteka. Nurodytame šaltinyje rasti informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui, paaiškinti atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria daugumą garsų junginių ir skatinamas intonuoja sakinius (B1.2.1).

Pasinaudodamas pateiktų modeliu taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.2).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius pagal pateiktą modelį (B1.2.2).

Taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.2).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.3).

Skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.3).

Taiko daugumą mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų, derina jas su skaitymo tikslu (B1.3.3).

Skaito sklandžiai, sąmoningai, įvairiais būdais (pvz., garsiai, tyliai, peržvelgdamas akimis). Tikslingai pasirenka skaitymo tempą (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu taisyklingai taria garsų junginius, tinkamai kirčiuoja žodžius ir tikslingai intonuoja sakinius, pabrėžia svarbiausią prasminę sakinio vietą (B1.2.4).

Savarankiškai taiko mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Toliau tobulinami sklandaus skaitymo gebėjimai, mokomasi pasirinkti skaitymo būdą ir tempą atsižvelgiant į situaciją ir skaitomą tekstą, naudojamas technologijas; daryti pauzes, skaityti ir deklamuoti raiškiai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas, turinys, leidimo metai).

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Įtvirtinami taisyklingo ir raiškaus balsių ir priebalsių tarimo ir žodžių kirčiavimo įgūdžiai.

Skaitymo technika ir teksto suvokimo strategijos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi pasirinkti skaitymo tempą, taisyklingai tarti garsų junginius, tinkamai kirčiuoti žodžius, intonuoti sakinius. Mokomasi raiškiojo grožinio teksto skaitymo, skyrybos ženklų paisymo. Atliekami dikcijos lavinimo pratimai. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: peržvelgia į akis krintančią informaciją (iliustracijas, antraštes ir kt.); sieja tekstą su jau žinoma informacija; klausinėja kitų ir savęs; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdamas mokytojo, žodynuose); savo įspūdžius pasižymi simboliais. Aiškinamasi, kokie yra knygos struktūros elementai (autorius, pavadinimas, sutartiniai ženklai vadovėlyje, puslapiai, iliustracijos, antraštinis lapas, dailininkas).

Fonetika. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi pažinti ir skirti kalbą ir raštą. Susipažįstama su priebalsių supanašėjimo reiškiniu, mokomasi atpažinti skardžiųjų priebalsių suduslėjimo atvejus. Mokomasi pažinti būdingą kalbai priebalsių ir (ar) balsių kaitą. Mokomasi taisyklingai kirčiuoti įvairius žodžius ir morfologines formas (pvz., prielinksnių aukštesnio laipsnio formą).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus randa aiškiai pateiktą informaciją ir aptaria nurodytus esminius žodžius. Sieja skirtingos raiškos informacijos elementus pagal pateiktą pavyzdį (B2.1.1).

Padedamas randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.1).

Pasinaudodamas pagalba nusako teksto temą ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal pateiktą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją (B2.3.1).

Pagal pateiktą modelį sieja tekste esančią informaciją su bendro pobūdžio kasdieninėmis žiniomis ir asmenine patirtimi. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus pasako savo nuomonę apie tekstą ir perskaitytą informaciją (B2.4.1).

Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.2).

Pagal pateiktą modelį randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.2).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Pagal pateiktą modelį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa tekste netiesiogiai išreikštą informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.3).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.3).

Savarankiškai randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Išskiria ir aptaria esminius žodžius ir sakinius, kuriais perteikiama informacija. Sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir paaiškina tekste netiesiogiai išreikštą informaciją (B2.2.4).

Nusako teksto temą, tinkamai formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina ir daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kitų šaltinių. Remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu išsako ir sąmoningai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę informaciją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informaciją; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai išsakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, veiksmų seką; teksto prasmines dalis; sieti tekstą su turimomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi.

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokomasi rasti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, grupuoti ją; sieti ir lyginti skirtingos raiškos informacijos fragmentus; įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, aiškiai pasakytą pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius; sudaryti planą; sieti ir lyginti tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą remiantis asmenine patirtimi ir tekstu, sieti ir lyginti informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Naudodamasis patarimais randa informaciją nurodytame šaltinyje (B3.1.1).

Naudodamasis pagalbą paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.1).

Nurodytame šaltinyje randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.2).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduočiai įvykdyti (B3.2.2).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Įžvelgia ir paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose savarankiškai ieško, randa ir tinkamai atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Savarankiškai įžvelgia ir išsamiai paaiškina atrinktos informacijos tinkamumą užduočiai įvykdyti (B3.2.4).

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, sveikinimai, spaudos straipsniai, komiksai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Mokomasi naudotis mokyklos biblioteka.

Tekstų atranka. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs negrožiniai tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų tekstai (pvz., filmas, reklama, skelbimas, komiksai, spaudos straipsniai, elektroninis tekstas, animacija, žemėlapis, nesudėtingos schemos, instrukcijos). Pratinamasi naudotis biblioteka už mokyklos ribų.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Skaito sklandžiai ir sąmoningai žinomą tekstą. Atsižvelgdamas į pateiktą modelį derina skaitymo tempą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį (B1.2.1).

Naudodamasis pagalba taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.2).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.2).

Taiko daugumą mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų derindamas jas su skaitymo tikslu (B1.3.2).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Intonacija perteikia teksto prasmę (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.3).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes ir kūrybiškai perteikia teksto prasmę (B1.2.4).

Savarankiškai pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: aiškinasi pavadinimą, kelia (kuria) hipotezes, apie ką gali būti tekstas; nuolat apmąsto, ar supranta prasmę; randa ir pasižymi reikšmingus žodžius ir mintis; pasitikslina žodžių reikšmes (klausdami mokytojo, tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose); savo nuomonę ir įspūdžius pasižymi simboliais, sieja žodinę ir nežodinę informaciją; aiškinasi knygos sandarą.

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažįstama su trumpa rusų abėcėlės istorija ir ypatybėmis. Mokomasi klasifikuoti balsius ir priebalsius. Mokomasi apibūdinti priebalsių supanašėjimą ir pateikti pavyzdžių. Mokomasi atpažinti priebalsių (pvz., к – ч) ir balsių kaitos atvejus. Mokomasi taisyklingai ir raiškiai tarti žodžius ir skirti jų tarimą nuo šnekamosios kalbos tarimo. Mokomasi taikyti sakytinės kalbos kultūros principus.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti, intonuoti sakinius, pasirinkti skaitymo būdą ir tempą, daryti logines pauzes, tinkamai dėti loginius kirčius, intonacija perteikti teksto prasmę, skaityti vaidmenimis. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: kelia hipotezes, apie ką gali būti tekstas, ieško būdų jas patikrinti; kartoja žemesnių klasių žinias ir sieja su nauja informacija; randa reikšmingus žodžius, pasižymi mintis, rašo komentarus.

Fonetika. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi taisyklingai tarti balsius ir (ar) priebalsius įvairiose žodžio pozicijose, priebalsių junginiuose. Mokomasi taisyklingai tarti ir kirčiuoti skolinius. Lavinami taisyklingo bendrinės kalbos tarimo įgūdžiai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Randa aiškiai pateiktą informaciją. aptaria nurodytus esminius žodžius, kuriais perteikiama informacija. Pasinaudodamas patarimais sieja skirtingos raiškos informacijos elementus (B2.1.1).

Pagal pateiktą modelį randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją (B2.2.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus nusako teksto temą, aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir pasidalina įspūdžiais apie teksto visumą. Pagal sudarytą planą atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, padedamas randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius (B2.3.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi (B2.4.1).

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus jas paaiškina (B2.2.2).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.2).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, pagal pateiktą modelį kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.3).

Randa, grupuoja ir tinkamai lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta netiesiogiai pasakytas mintis ir jas paaiškina (B2.2.4).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia probleminius klausimus. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: nuosekliai atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius ir juos aptaria. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus tikslingai remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių); mokomasi įvardyti teksto temą, raktinius žodžius, pagrindinę mintį; svarbiausias detales, faktus, atskleisti veiksmų seką, priežasties ir pasekmės ryšius. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę; išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą; sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį, išplėstinį).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją; sieti, lyginti ir grupuoti skirtingos raiškos informaciją (iš kelių skirtingų šaltinių). Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą ir vertybes, išreikšti ir pagrįsti nuomonę apie tekstą. Mokomasi atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų kuriamą prasmę. Mokomasi sudaryti planą (paprastą ir sudėtinį, išplėstinį); palyginti tekstą, dailininkų iliustracijas, spektaklį, filmą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Nurodytame šaltinyje dažniausiai randa informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui (B3.1.1).

Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina atrinktos informacijos reikalingumą užduoties įvykdymui (B3.2.1).

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardintą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja ir palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.2).

Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.3).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.3).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir tinkamai atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Sieja, palygina ir pagal nurodytą kriterijų tinkamai grupuoja informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.4).

Tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Skaitomi mokinių suvokimo galimybes ir jų, kaip skaitytojų, įvairius poreikius atitinkantys, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete ir viešojoje erdvėje: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, elektroninis tekstas, vaikų literatūros ekranizacijos, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Tekstų atranka. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Skaitomi asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti mokinių suvokimo galimybes ir jų kaip skaitytojų įvairius poreikius atitinkantys tekstai knygose, periodiniuose leidiniuose, internete: publicistiniai, dalykiniai, informaciniai ir medijų (pvz., filmas, reklama, komiksai, interviu, reportažas, elektroninis tekstas, dainovaizdis, vaikų literatūros ekranizacijos, spektakliai, žemėlapis, nesudėtingos schemos). Naudojamasi biblioteka už mokyklos ribų.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Skaito sklandžiai, sąmoningai (pvz., garsiai, tyliai). Pasirenka tinkamą skaitymo tempą (B1.1.1).

Skaitydamas balsu daro logines pauzes pagal pateiktą modelį, stengdamasis intonacija perteikti teksto prasmę (B1.2.1).

Pasitardamas taiko kai kurias mokymo(si) turinyje nurodytas skaitymo strategijas (B1.3.1).

Sklandžiai, sąmoningai, tinkamu tempu skaito tekstą balsu, tyliai, peržvelgdamas akimis (B1.1.2).

Raiškiai skaitydamas balsu daro logines pauzes. Siekia intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.2).

Pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausią skaitymo tikslui (B1.3.2).

Sąmoningai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.3).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.3).

Pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams (B1.3.3).

Sąmoningai ir kūrybiškai skaito skirtingais būdais įvairius tekstus (B1.1.4).

Raiškiai skaitydamas balsu įvairių tipų tekstus kūrybiškai perteikia teksto prasmę ir nuotaiką (B1.2.4).

Savarankiškai pasirenka iš mokymo(si) turinyje nurodytų skaitymo strategijų tinkamiausias skaitymo tikslams ir kūrybiškai jas taiko (B1.3.4).

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis), pasižymėti svarbią informaciją, pasitikslinti žodžių reikšmę tradiciniuose ir skaitmeniniuose žodynuose, žinynuose.

Skaitymo technika ir teksto supratimo strategijos. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi sklandžiai ir sąmoningai skaityti skirtingais būdais įvairius tekstus, intonacija perteikti teksto prasmę ir nuotaiką. Mokomasi taikyti skaitymo strategijas: pasirinkti skaitymo rūšį (apžvalginis, atrenkamasis, analitinis), pasižymėti svarbią informaciją, reikšmingus žodžius, rasti svarbiausią informaciją ir detales (išrašyti mintis, pabraukti reikiamą informaciją, formuluoti tezes), sudaryti įvairias schemas.

Fonetika. 7–8 klasių koncentras.

Kartojamos ir gilinamos įgytos žemesnėse klasėse žinios, mokomasi taikyti ir tobulinti įgūdžius naujuose kalbos vartojimo kontekstuose.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Randa tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, grupuoja ją. Pagal pateiktą pavyzdį aptaria kai kuriuos teksto kalbinės raiškos elementus. Pagal pateiktą pavyzdį sieja ir palygina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.1).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus paaiškina (B2.2.1).

Nusako teksto temą, formuluoja aiškiai išreikštą pagrindinę mintį ir keletą minčių apie teksto visumą. Atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, pagal pateiktą modelį randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Taiko mąstymo operacijas: analizuoja ir lygina (B2.3.1).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su įgytomis žiniomis ir informacija iš kito šaltinio. Skatinamas išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą informaciją remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu (B2.4.1).

Randa, grupuoja ir lygina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją, aiškiai išreikštą požiūrį. Aptaria daugumą teksto kalbinės raiškos elementų. Sieja, palygina ir atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.2).

Randa netiesiogiai išreikštą tekste informaciją, atpažįsta kai kurias netiesiogiai pasakytas mintis ir pagal pateiktą pavyzdį jas paaiškina (B2.2.2).

Pagal pateiktą modelį formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia bent vieną probleminį klausimą. Įžvelgia ryšius tarp teksto dalių: atpasakoja tekstą pagal įvykių chronologiją, randa tekste priežasties ir pasekmės ryšius. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, lygina, daro nesudėtingas išvadas (B2.3.2).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš kitų šaltinių. Išsako ir dalinai pagrindžia savo nuomonę apie perskaitytą tekstą ar jo elementus remdamasis asmenine patirtimi ir tekstu. Lygina tekstą su kitu tekstu nurodytu aspektu (B2.4.2).

Randa, grupuoja, lygina ir apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Pagal pateiktą modelį aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Sieja, palygina ir apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.3).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.3).

Formuluoja ir aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja ir daro išvadas (B2.3.3).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus kritiškai vertina tekstą, pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais nurodytais aspektais (B2.4.3).

Randa, grupuoja, lygina ir tinkamai apibendrina tekste tiesiogiai pateiktą informaciją ir išreikštus požiūrius. Aptaria teksto kalbinės raiškos ir stiliaus elementus. Tinkamai sieja, palygina ir išsamiai apibendrina skirtingos raiškos informacijos fragmentus (B2.1.4).

Randa ir paaiškina netiesiogiai išreikštą tekste informaciją ir mintis, įžvelgia teksto autoriaus intencijas (B2.2.4).

Formuluoja ir išsamiai aptaria teksto temą, tikslą, pagrindinę mintį, kelia hipotezes. Įžvelgia įvairius ryšius tarp teksto dalių. Interpretuodamas taiko mąstymo operacijas: analizuoja, sintezuoja, lygina, argumentuoja, abstrahuoja ir daro išvadas (B2.3.4).

Sieja ir lygina tekste esančią informaciją su žiniomis iš įvairių šaltinių. Kritiškai vertina tekstą, tinkamai pagrindžia savo nuomonę apie nagrinėjamą tekstą, tikslingai remdamasis asmenine patirtimi, tekstu ir specifinėmis žiniomis. Lygina tekstą su kitais tekstais keliais aspektais (B2.4.4).

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją, susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių, įvertinti šaltinio patikimumą. Mokomasi nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, sudėlioti veiksmų seką, nurodyti priežasties ir pasekmės ryšius, įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, kelti hipotezes, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas; išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę apie tekstą.

Teksto analizė, interpretacija ir vertinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokomasi atpažinti tiesioginę ir netiesioginę informaciją, suprasti teksto autoriaus intenciją; susieti, palyginti, grupuoti ir apibendrinti skirtingos raiškos informaciją iš kelių įvairių šaltinių. Mokomasi įvardyti teksto temą, problemą, idėjas ir vertybes, nurodyti esmines ir neesmines detales, faktus, atpažinti raiškos priemones, paaiškinti jų prasmę ir tikslingumą; aptarti teksto vertę, problemas, idėjas, vertybes, išreikšti savo nuomonę apie tekstą; įvertinti informacijos šaltinio patikimumą, informacijos objektyvumą ir subjektyvumą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Nurodytuose keliuose šaltiniuose randa ir atrenka aiškiai įvardytą informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina informaciją iš dviejų skirtingų šaltinių (B3.1.1).

Naudodamasis pagalba vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.1).

Nurodytuose įvairiuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina ir pagal nurodytą kriterijų grupuoja informaciją iš kelių šaltinių (B3.1.2).

Pagal pateiktą modelį vertina ir dažniausiai argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą užduoties įvykdymui (B3.2.2).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.3).

Atsižvelgdamas į pateiktus kriterijus vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent porą kriterijų. Atsakinėdamas į nukreipiamuosius klausimus skiria objektyvią ir subjektyvią informaciją (B3.2.3).

Pasirinktuose šaltiniuose ieško, randa ir atrenka informaciją, kuri yra svarbi konkrečiam tikslui. Tinkamai palygina, grupuoja ir apibendrina informaciją iš kelių skirtingų šaltinių (B3.1.4).

Vertina ir argumentuoja atrinktos informacijos tinkamumą; vertindamas šaltinio informacinį patikimumą pritaiko bent keletą kriteri