Bendrųjų programų įvadas

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau – bendrosios programos) – nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Bendrosios programos parengtos atsižvelgiant į švietimo srities mokslinius tyrimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus, asmens ir Lietuvos visuomenės poreikius dėl geopolitinių, ekonominių ir socialinių veiksnių, taip pat į galimybes įgyvendinti švietimo naujoves.

Bendrųjų programų paskirtis – sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų. Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, asmeniui suteikia visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę. Siekiama, kad priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas atitiktų visuomenės lūkesčius ir nacionaliniu lygmeniu užtikrintų visiems mokiniams lygias galimybes siekti išsilavinimo ir tapti išsilavinusiais bei įsipareigojusiais Lietuvos visuomenės nariais.

Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Bendrosiomis programomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą ir sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos. Kompetencijos yra ugdomos mokymosi turiniu.

Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai. Pasiekimų sritys ir pasiekimai bendrosiose programose išskirti, remiantis Kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede. Pasiekimai siejami su išskirtais kompetencijų sandais ir jų raiška. Mokymosi turinys susietas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei – užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje. Vyresnėse klasėse anksčiau nagrinėtos temos plėtojamos ir gilinamos. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų, o pradinio, pagrindinio ir vidurinio – keturių pasiekimų lygių požymiai.

Bendrosios programos parengtos įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, remiantis Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-1317 „Dėl Bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“.

Mokinių ugdymo rezultatai – asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymo pasiekimai. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį. Vertybinių nuostatų ugdymas bendrosiose programose susijęs su kompetencijų ugdymu.

Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas priklauso nuo konkrečios bendrosios programos. Bendrosiose programose kompetencijos apibrėžiamos, išskiriant jų esminius aspektus:

• komunikavimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas), etiškai naudotis verbalinėmis ir neverbalinėmis komunikavimo priemonėmis ir technologijomis;
• kultūrinė kompetencija – tai kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu;
• kūrybiškumo kompetencija – tai sau ir kitiems reikšmingų kūrybinių idėjų, produktų, problemų sprendimų tyrinėjimas, generavimas, kūrimas, vertinimas, išlaikant darnų santykį su savimi ir aplinka;
• pažinimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Mokyklinis pažinimas reikalauja valios, pastangų ir atkaklumo;
• pilietiškumo kompetencija – tai pilietinis tapatumas ir pilietinė galia, grįsta vertybėmis, nuostatomis, žiniomis ir praktinio veikimo gebėjimais, įgalinančiais kartu su kitais atsakingai kurti demokratišką visuomenę, stiprinti Lietuvos valstybingumą;
• skaitmeninė kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis užduotims atlikti, mokytis, problemoms spręsti, dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti informaciją, efektyviai, tinkamai, saugiai, kritiškai, savarankiškai ir etiškai kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu;
• socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – tai asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata.

Tikslai

Rezultatai

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimu siekiama:

• mokiniams: paremti mokinių mokymąsi, teikiant grįžtamojo ryšio informaciją apie jų pasiekimus ir pažangą; sukurti sąlygas analizuoti savo mokymąsi ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi;
• mokytojams: suprasti, fiksuoti ir įvertinti mokinio įgytus pasiekimus ir patvirtinti bendrojoje programoje aprašytą pasiekimų lygį; priimti pagrįstus sprendimus tolimesniam ugdymui planuoti ir tobulinti; kurti palankią ugdymo aplinką, atsižvelgiant į kintančius mokinių poreikius, ir tikslingai panaudoti informaciją apie mokinio pasiekimus ir daromą pažangą, bendradarbiaujant su šeima, kitais ugdymo proceso dalyviais;
• vaiko atstovams pagal įstatymą: sužinoti, kokią pažangą daro jų vaikas; gauti informacijos apie jo pasiekimų lygį ir tai, kaip padėti jam mokytis;
• mokyklų vadovams: stebėti mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, juos analizuoti ir priimti sprendimus dėl pagalbos mokytojams ir mokiniams; skatinti mokykloje vertinimo ir įsivertinimo kultūros formavimąsi;
• mokyklų savininkams: teikti pagalbą mokytojams ir mokykloms, siekiant mokinių mokymosi geresnių pasiekimų ir pažangos;
• švietimo politikos formuotojams: vertinimo informaciją naudoti stebėsenos, nacionalinės pažangos rodikliams, visos švietimo sistemos būklei vertinti ir prognozuoti, kaitai inicijuoti.

Vertinimo nuostatos:

• mokinių pasiekimai vertinami, naudojantis bendrosiose programose įvardytais pasiekimais ir pasiekimų lygių aprašymais;
• vertinimas turi būti naudingas mokiniams; tokiu jis tampa, kai sukuria sąlygas individualiai pažangai;
• pereinama nuo visiems mokiniams vienodos prie suasmenintos vertinimo kultūros;
• individualiai pažangai skatinti, stebėti ir vertinti taikomas formuojamasis vertinimas; mokymosi pasiekimams įvertinti – apibendrinamasis vertinimas;
• vertinimas turėtų apimti bent kelis įrodymų šaltinius, įvairius vertinimo būdus, pasiekimų įrodymų kaupimą ir apibendrinimą;
• vertinimo rezultatų dalijamasis su vaiko atstovais pagal įstatymą turi tapti nuolatiniu procesu, įtraukiančiu juos į mokinio mokymąsi;
• vertinimo procese svarbus mokinio dalyvavimas; mokinys įsivertina savo mokymosi procesą ir rezultatus.

Įgyvendinant bendrąsias programas, naudojami šie vertinimo būdai:

• formuojamasis vertinimas – mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jis teikia duomenis, kurių pagrindu mokytojas mokiniui teikia kokybinį grįžtamąjį ryšį apie tolesnius jo mokymosi žingsnius;
• įsivertinimas – paties mokinio mokymosi proceso, mokymosi pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, numatant tolesnius savo mokymosi žingsnius;
• apibendrinamasis vertinimas – juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys. Be to, jis suteikia galimybę šalies mastu informuoti bendruomenę apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų. Išorinis apibendrinamasis vertinimas taip pat naudojamas patvirtinti mokinių pasiekimus, baigiant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;
• įsivertinimo, formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo dermę užtikrina mokytojų ir mokyklų vadovų atsakomybė, įtrauki mokyklos vertinimo kultūra ir visų su ugdymu susijusių asmenų dialogas.

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų. Mokiniai iš anksto supažindinami su vertinimo kriterijais ir skirtingų pasiekimų lygių reikalavimais, aprašytais bendrosiose programose.

Bendrosiose programose pateikta pasiekimų raida mokytojui rodo nacionalinius siekinius. Mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Pasiekimų lygiai yra gairės mokytojui, planuojant ugdymo procesą, numatant aukštesnius lūkesčius visiems mokiniams, ne tik tiems, kurių didelis mokymosi potencialas, taip pat teikiant veiksmingą pagalbą pagrindinio lygio nepasiekiantiems mokiniams.

Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti; informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami komentarai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis – 4 balai, patenkinamas lygis – 5–6 balai, pagrindinis lygis – 7–8 balai, aukštesnysis lygis – 9–10 balų.

Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme parengiant aprašą, o pagrindiniame ir viduriniame – parašant pažymį. Rinkdami mokinio pasiekimų įrodymus, mokytojai vadovaujasi mokykloje priimtais ir su mokiniais aptartais susitarimais.

Baigus ugdymo programos dalį ir įvertinus mokinių pasiekimus, vertinimo rezultatai tampa naujo mokymosi etapo pagrindu, svarbia informacija apie mokinių įgytus kompetencijų pasiekimus, jiems pasiekti taikytų mokymo ir mokymosi būdų veiksmingumo įrodymu.

Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba. Tai svarbu ir dėl didelio mokymosi potencialo mokinių optimalaus gebėjimų augimo, ir dėl visų mokinių, kuriems reikalinga papildoma pagalba, siekiant suteikti ją laiku, kad visų mokinių pasiekimai gerėtų.

Vertinant mokinių pasiekimus vadovaujamasi profesine etika, užtikrinančia teisingą visų mokinių pasiekimų vertinimą.

Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (toliau – NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau – PUPP), valstybinius brandos egzaminus (toliau – VBE). NMPP, PUPP ir VBE organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokinio VBE įvertinimas, siekiantis 40 balų atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, 41–49 balus – patenkinamą pasiekimų lygį, 50–85 balus – pagrindinį pasiekimų lygį, 86–100 balų – aukštesnįjį pasiekimų lygį.

Mokinių pasiekimų išoriniu vertinimu siekiama:

• užtikrinti patikimą, duomenimis grįstą ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį visos šalies mastu – informuoti mokyklų vadovus, mokytojus, vaiko atstovus pagal įstatymą, visuomenę apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų;
• padėti mokykloms sukurti mokiniams kokybiškas ugdymo sąlygas;
• surinkti pagrįstą ir patikimą informaciją apie ugdymo kokybę šalies mastu;
• įvertinti bendrųjų programų įgyvendinimo kokybę ugdymo praktikoje;
• suteikti vertingos informacijos apie švietimo prieinamumą (lygias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą);
• kryptingai rengti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo programas;
• plėsti švietimo pagalbos galimybes.

Bendrosios programos orientuotos į kompetencijų ugdymą mokymosi turiniu, kuris bendrojoje programoje pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų. Įgyvendinant bendrąsias programas, konkretus mokymosi turinys (mokymosi medžiaga ir užduotys) turi atitikti šiuos kokybės kriterijus:

• vertybinio kryptingumo – mokymosi turinys skatina vertybinių nuostatų ugdymąsi: mokinys kompetencijas ugdosi įvairiuose kontekstuose, priimdamas vertybinėmis nuostatomis grindžiamus sprendimus ir įgyvendindamas prasmingus pokyčius;
• reiklumo – mokymosi turinys skatina akademinius iššūkius, išsamų žinojimą, kūrybinį mąstymą, veiklą ir refleksiją;
• kontekstualumo – mokymosi turinys siejamas su kontekstais, kurie mokinį motyvuotų aktyviam pažinimo procesui ir ugdymo rezultatų pritaikymui; į mokymosi turinį įtraukiamos tarpdalykinės temos, atitinkančios dalyko uždavinius ir specifiką;
• dinamiškumo – mokymosi turinyje atskleidžiama nuolatinė tikrovės ir jos pažinimo rezultatų (sampratų, teorijų, idėjų) kaita, plečiant ir gilinant pasaulėvaizdį bei atveriant ateities perspektyvą;
• sutelktumo – siekiant gilaus mokymosi ir ugdymo rezultatų kokybės, užtikrinama mokymosi turinio, suteikiančio akiračio platumą ir geresnį suvokimą, apimtis;
• nuoseklumo – mokymosi turinio seka grindžiama ugdymo uždaviniais, atitinkamų mokslų akademine logika ir atsižvelgiant į mokinio jau pasiektus ugdymo rezultatus, taip pat į amžiaus tarpsnių ypatumus;
• integralumo – stiprinamas įvairių dalykų turinio tarpusavio ryšys, siekiant padėti mokiniui formuotis vientisą pasaulėvaizdį;
• dermės – bendrosiose programose numatyti ugdymo tikslai, uždaviniai ir konkretus mokymosi turinys, ugdomosios veiklos ir ugdymo rezultatų vertinimas suderinti tarp dalykų ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, mokinių pažangą ir pasiekimus, polinkius ir derindamas su kitais mokytojais. Pasirenkamasis turinys gali būti skiriamas: žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms, kurioms įprasto laiko nepakanka, nagrinėti, mokinių žinių? ir gebėjimų? spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms ir kitoms pažintinėms kūrybinėms veikloms organizuoti. Siūlymai pasirenkamajam mokymosi turiniui pateikiami Nacionalinės švietimo agentūros parengtose bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijose, kurios skelbiamos švietimo portale „Švietimo portalas | Pradinis“. Vidurinio ugdymo programos pasirenkamasis turinys įgyvendinamas per mokinio pasirenkamus dalykus ir dalyko gilinamuosius modulius.

Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, nes, siekiant užtikrinti įvairių dalykų sąsajas, tos pačios tarpdalykinės temos, problemos skirtingais aspektais analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos. Jungiant skirtingas mokslo šakas, įgytos žinios išbandomos praktiškai, parodant, kaip skirtingi mokslai veikia kartu.

Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai. Tarpdalykinės temos:

• asmens galios: idėjos, asmenybės;
• kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas: gimtoji kalba; etninė kultūra (tradicijos ir papročiai, etnografiniai regionai); kultūros paveldas; kultūrų įvairovė; kultūros raida; medijų raštingumas; istorinė savimonė (šalies nacionalinis saugumas, pasipriešinimo istorija); pilietinės visuomenės savikūra (ekstremalios situacijos, antikorupcija, intelektinė nuosavybė);
• darnus vystymasis: socialinė ir ekonominė plėtra (pasaulis be skurdo ir bado, žiedinė ekonomika, pažangios technologijos ir inovacijos); migracija, geopolitinių konfliktų sprendimai; žmogaus teisės, lygios galimybės; sveikata, sveika gyvensena (asmens savybių ugdymas, streso įveika, rūpinimasis savo ir kitų sveikata, saugus elgesys, žalingų įpročių prevencija); mokymasis visą gyvenimą; aplinkos tvarumas (aplinkos apsauga, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos prevencija, tvarūs miestai ir gyvenvietės, tausojantis žemės ūkis, atsakingas vartojimas); finansinis raštingumas (žinios apie finansus, finansų planavimas ir valdymas, rizika ir grąža); ugdymas karjerai.

Bendrosios programos grįstos kompetencijų ugdymu, kuriam būdingi šie ypatumai:

• kompetencijoms ugdyti reikia ilgesnio laiko, todėl, norint priimti teisingus sprendimus dėl mokinio pasiektų ugdymo rezultatų, tarpiniai vertinimai turi būti orientuoti į kokybinį grįžtamąjį ryšį, vengiant skaitinės vertinimo išraiškos;
• kompetencijos atsiskleidžia per veiklą. Jų raiškos būdai gali būti patys įvairiausi, todėl, norint gauti išsamią ir visapusišką informaciją apie mokinių mokymąsi, būtina naudoti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įvairiais būdais pademonstruoti savo ugdymo rezultatus. Mokiniams turi būti suteikta galimybė atliktus darbus (kontrolinius, kūrybinius, tiriamuosius ir kt.) patobulinti, atsižvelgus į grįžtamąjį ryšį. Keli vertinimo informacijos šaltiniai sudaro sąlygas priimti pagrįstus ir patikimus sprendimus apie mokymąsi;
• vienas iš kompetencijos dėmenų yra vertybinės nuostatos. Vertybes geriausiai atskleidžia mokinio pasirinkimai ir veikla. Jie parodo, ar vertybės yra įsisąmonintos, ar tik deklaruojamos;
• mokinių asmeninės savybės, gabumai ir polinkiai, mokyklos ir namų aplinka daro didelę įtaką mokymuisi, kompetencijų ugdymui. Nuo mokytojų dėmesingumo ir paramos priklauso mokinio savijauta klasėje ir jo mokymosi sėkmė. Mokantis klaidos yra neišvengiamos, todėl svarbu kurti tokią ugdymo aplinką, kur klaidos vertinamos kaip postūmis mokytis, ieškoti naujų sprendimo būdų, ugdytis atkaklumą ir atsparumą.

Mokytojai, siekdami ugdymo tikslų:

• bendradarbiaudami su kolegomis ir mokiniais, atsižvelgdami į jų amžių, planuoja ugdymo procesą; su kolegomis tariasi dėl mokymosi turinio pritaikymo pagal mokinių poreikius, laikydamiesi įtraukiojo ugdymo ir universalaus dizaino principų, integracijos, tarpdalykinių temų, projektinių darbų, tvarkaraščio galimybių panaudojimo ir pan.; su mokiniais tariasi dėl pamokos mokymosi uždavinių, mokymosi veiklų ir vertinimo kriterijų; teikia informaciją vaiko atstovams pagal įstatymą;
• vadovaudamiesi bendrosiomis programomis ir 29 punkte pateiktais mokymosi turinio kokybės kriterijais, parenka mokymosi turinį;
• ugdymą grindžia aktyviu pažinimo procesu ir ugdymo rezultatų pritaikymu, mokinių įsitraukimu į aktyvų ir sąmoningą mokymąsi; skatina aktyvų interpretacinį santykį su mokomąja medžiaga, kritinį, kūrybinį mąstymą, problemų sprendimą, mokymąsi iš patirties;
• parenka tinkamus mokymo ir mokymosi metodus, atsižvelgdami į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus, kompetencijų raidą, poreikius ir galimybes, mokymosi stilių skirtumus, socialinį ir kultūrinį kontekstą, didelę mokymosi galimybių įvairovę, pasiūlydami įvairius ir tinkamus mokymosi tempą, būdus, technikas;
• vertindami mokinių pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi mokinių pasiekimų lygių aprašymais, prireikus juos pritaiko pagal mokinių mokymosi galimybes; lanksčiai derina formuojamąjį ir apibendrinamąjį, mokyklos vidinį ir išorinį mokinių pasiekimų vertinimą, sudaro sąlygas mokiniams įsivertinti savo mokymąsi ir ugdymo rezultatus; parengia ir ugdymo proceso pradžioje supažindina mokinius ir vaiko atstovus pagal įstatymą su pasiekimų vertinimo principais ir reikalavimais;
•  kuria su mokiniais savitarpio pasitikėjimu grįstus santykius, kurie sudaro konstruktyvaus ir pagarbaus bendravimo pamatą, užtikrina sklandų ugdymo procesą, puoselėja besimokančios mokyklos kultūrą;
• teikia nuolatinį grįžtamąjį ryšį vaiko atstovams pagal įstatymą, siekdami užtikrinti nuoseklią mokinio pažangą, gerą savijautą, motyvaciją ir pozityvų požiūrį į mokymąsi;
• specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams parenka mokymosi turinį, laikydamiesi įtraukiojo ugdymo principo, vadovaudamiesi bendrosiomis programomis ir bendrųjų programų pritaikymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams metodinėmis rekomendacijomis, atsižvelgdami į individualias pagalbos ir paslaugų reikmes ugdymo procese, atsirandančias dėl asmens išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių, kalbinės integracijos poreikių;
• pateikdami mokymosi turinį, laikosi akademinės etikos reikalavimų (cituodami, atsakingai pasirinkdami patikimus šaltinius ir juos nurodydami ir pan.) ir pratina jų laikytis mokinius; vertindami mokinių pasiekimus, vadovaujasi teisingumo principu ir palaiko pagarba bei tarpusavio supratimu grįstus santykius.

Kiekvienoje bendrojoje programoje pateikiamos tos programos bendrosios nuostatos. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje apibrėžiama jos paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai. Dalykų bendrosiose programose nurodoma dalyko paskirtis, ugdymo tikslas ir uždaviniai. Bendrosios programos skyriuje „Kompetencijų ugdymas“ aptariama, kaip mokymosi turiniu ugdomos kompetencijos, įgyvendinant bendrąją programą. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje visos kompetencijos yra lygiavertės, todėl pateikiamos abėcėliškai. Dalykų bendrosiose programose kompetencijos išdėstytos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą, pradedant nuo didžiausio. Skyriuje „Pasiekimų sritys ir pasiekimai“ trumpai apibūdinamos pasiekimų sritys, pateikiami tos srities pasiekimai; lentelėje pateikiama mokinių pasiekimų raida, kai bendroji programa įgyvendinama ilgiau negu dvejus metus. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pasiekimai nurodyti metams, dalykų bendrosiose programose – kas dvejus metus. Mokymosi turinys pateikiamas pagal turinio sritis ir temas skyriuje „Mokymosi turinys“. Dalykų bendrosiose programose, atsižvelgiant į dalyką, mokymosi turinys pateikiamas metams arba dvejiems. Skyriuje „Mokinių pasiekimų vertinimas“ pateikiami svarbūs vertinimo aspektai. Pasiekimų lygių požymiai įvardijami skyriuje „Pasiekimų lygių požymiai pagal pasiekimų sritis“.

Vadovaujantis bendrosiomis programomis, rengiamos mokinių pasiekimų tyrimų ir patikrinimų užduotys, vadovėliai ir mokymo priemonės, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programos ir kiti ugdymo turinį reglamentuojantys teisės aktai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra, siekdamos užtikrinti ugdymo turinio įgyvendinimo kokybę, pagal poreikį koreguoja programų įgyvendinimo metu išryškėjusius netikslumus.