hero

Musulmonų sunitų tikyba

Parsisiųsti sąrašą:

Musulmonų sunitų tikyba

Bendrosios nuostatos

Musulmonų sunitų bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia Musulmonų sunitų dalyko paskirtį, tikslą ir uždavinius, dalyku ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis ir pasiekimų raidą, dalyko mokymo(si) turinį, pasiekimų lygių požymius ir mokinių pasiekimų vertinimą.

Musulmonų sunitų tikybos dalyko paskirtis – ugdyti mokinių kompetencijas pasitelkiant islamo religijos šventraščio Šv. Korano išmintį, pranašo Mahometo gyvenimo (Suna) ir jo mokymo pavyzdžius, istorinį patyrimą, islamo nustatytas moralines nuostatas. Programa yra pritaikyta įvairių amžių ir žinių lygių vaikams, kurie gyvena ir ugdosi įvairių kultūrų visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, kad įvairiuose Lietuvos regionuose vaikų grupės gali būti nedidelės, ir tikėtina, kelių lygių vienoje grupėje, todėl kiekvienam mokytojui yra suteikiama galimybė pritaikyti pasiūlytą programą ir metodus pagal moksleivių gebėjimus ir jų poreikius. Manome, kad Programa bus įdomi ir priimtina kitų religijų ir dalykų mokytojams, semiantis iš jos ir integruojant ją į savo mokymo programą temas apie islamą išpažįstančių žmonių įsitikinimus ir tradicijas. Suteikiama galimybė iš arčiau susipažinti su musulmonais, viena iš seniausiai Lietuvoje gyvuojančių bendruomenių, kuri yra neatsiejama daugialypės ir daugiatautės Lietuvos visuomenės dalis. Tikime, kad ji bus priimtina ir kitų islamo pakraipų mokiniams. Sudarant Programą buvo stengiamasi perteikti mokiniams gražius tarpusavio pagarbos ir tolerancijos pavyzdžius, nusistovėjusius per ištisus šimtmečius. 

Dvasinis ugdymas musulmonų bendruomenėse Lietuvoje per amžius buvo vykdomas mečetėse, bendruomenės namuose arba chodžo (religijos mokytojas, imamo padėjėjas) namuose. Šis tradicinis ugdymas buvo kruopščiai surašytas chamailuose (maldaknygėse) ir kitabuose (religinėse knygose). Remiantis šiais rankraščiais XX a. pradžioje buvo paruošti pirmi tikėjimo vadovėliai, iš kurių mokėsi musulmonų vaikai tarpukario laikotarpiu. Islamo religija apima visas gyvenimo sferas, todėl vienas pagrindinių šios naujos programos tikslų yra supažindinti mokinius su tikėjimo pagrindais remiantis dviem pagrindiniais islamo teisės šaltiniais. Norima suprantamai perteikti jų esmę siejant su mus supančio pasaulio daugialype, greitai besikeičiančia visuomene, mokslais ir tiesomis.

Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Šventraščio pažinimas (A), Tikėjimo turinio pažinimas (B), Bendruomenė ir malda (C), Asmens tobulėjimas ir visuomenė (D), Moralė arba žmogus ir pasaulis (E). Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant koncentrą. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1–2 klasės, 3–4 klasės, 5–6 klasės, 7–8 klasės, 9–10 (I–II gimnazijos) klasės ir III–IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Dalyko tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Musulmonų sunitų tikybos dalyko tikslas – sudaryti galimybių mokiniui įgyti kompetencijų, padedančių visapusiškai pažinti islamo tikėjimo pagrindus, pažinti save ir pasaulį per Šv. Korano ir pranašo Mahometo Sunos prizmę. Perteikti aukštas moralės normas, paremtas tikėjimo tiesomis, kurios reikalingos mokinių savarankiškam gyvenimui visose šiuolaikinio socialinio gyvenimo srityse. Mokiniai ugdomi tolerancijos ir atvirumo kitoms kultūroms, kūrybiškumo, socialinio atsakingumo.

Uždaviniai

Pradinio ugdymo programa

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami musulmonų sunitų tikybos ugdymo tikslo mokiniai:

  • susipažįsta su islamo religijos pagrindais ir jos ypatumais; 
  • susipažįsta su pranašo Mahometo asmenybe, kaip geriausiu gyvenimo pavyzdžiu; 
  • ugdosi, pažįsta musulmonų religiniu mokymu pagrįstas moralines nuostatas (sąžiningumas, teisingumas, pagarba kitam, pagarba mus supančiam pasauliui); 
  • ugdosi, pažįsta pagrindinius religinius ritualus;
  • mokosi arabų kalbos pradmenų.
Pagrindinio ugdymo programa

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami musulmonų sunitų tikybos ugdymo tikslo, mokiniai:

  • pažįsta islamo religijos istoriją; 
  • ugdosi, supranta islamo tikybos pagrindus, detaliai mokosi islamo tikėjimo pagrindų ir islamo ramsčių; 
  • suvokia religinius ritualus, studijuoja jų prasmę bei paskirtį. Mokosi garbinimo ritualų, įvairių maldų, puoselėja gebėjimus tinkamai juose dalyvauti – ugdosi asmeninį santykį su Dievu;
  • mokosi arabų kalbos pagrindų palaipsniui pradėdami Šv. Koraną skaityti arabų kalba.
Vidurinio ugdymo programa

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami musulmonų sunitų tikybos ugdymo tikslo, mokiniai:

  • pažįsta islamo religijos istoriją, 
  • suvokia religinius ritualus, studijuoja jų prasmę bei paskirtį, ugdosi ir praktikuoja asmeninį santykį su Dievu;
  • skaito Šv. Koraną arabų kalba;
  • puoselėja gebėjimus analizuoti, mąstyti, samprotauti religinių tiesų pagrindu;
  • ugdosi pagarbaus tarpreliginio dialogo gebėjimus, išlaikant islamišką dogmatiką.

Pradinio ugdymo uždaviniai. Siekdami musulmonų sunitų tikybos ugdymo tikslo mokiniai:

  • susipažįsta su islamo religijos pagrindais ir jos ypatumais; 
  • susipažįsta su pranašo Mahometo asmenybe, kaip geriausiu gyvenimo pavyzdžiu; 
  • ugdosi, pažįsta musulmonų religiniu mokymu pagrįstas moralines nuostatas (sąžiningumas, teisingumas, pagarba kitam, pagarba mus supančiam pasauliui); 
  • ugdosi, pažįsta pagrindinius religinius ritualus;
  • mokosi arabų kalbos pradmenų.

Pagrindinio ugdymo uždaviniai. Siekdami musulmonų sunitų tikybos ugdymo tikslo, mokiniai:

  • pažįsta islamo religijos istoriją; 
  • ugdosi, supranta islamo tikybos pagrindus, detaliai mokosi islamo tikėjimo pagrindų ir islamo ramsčių; 
  • suvokia religinius ritualus, studijuoja jų prasmę bei paskirtį. Mokosi garbinimo ritualų, įvairių maldų, puoselėja gebėjimus tinkamai juose dalyvauti – ugdosi asmeninį santykį su Dievu;
  • mokosi arabų kalbos pagrindų palaipsniui pradėdami Šv. Koraną skaityti arabų kalba.

Vidurinio ugdymo uždaviniai. Siekdami musulmonų sunitų tikybos ugdymo tikslo, mokiniai:

  • pažįsta islamo religijos istoriją, 
  • suvokia religinius ritualus, studijuoja jų prasmę bei paskirtį, ugdosi ir praktikuoja asmeninį santykį su Dievu;
  • skaito Šv. Koraną arabų kalba;
  • puoselėja gebėjimus analizuoti, mąstyti, samprotauti religinių tiesų pagrindu;
  • ugdosi pagarbaus tarpreliginio dialogo gebėjimus, išlaikant islamišką dogmatiką.

Kompetencijų ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Jos pateiktos pagal kompetencijos ugdymo intensyvumą.

Musulmonų sunitų tikybos žinios grindžiamos Šv. Koranu ir pranašo Sunos mokymu. Mokiniai pirminius gebėjimus ugdo skaitydami Šv. Korano tekstą. Papildomas žinių šaltinis, naudojamas mokymo procese, yra pranašo hadisai. Skatinamas mokinių smalsumas, noras pažinti save, kitą žmogų ir pasaulį. Ugdomi mokinių gebėjimai ir įgūdžiai analizuoti, tinkamai perteikti informaciją, kritiškai mąstyti, kelti klausimus, ieškoti atsakymų, įgyti naujų žinių. Padedami mokytojo mokiniai savarankiškai skaito ir mokosi atmintinai užduotas Šv. Korano suras. Mokiniai skatinami su mokytoju aptarti ugdymo proceso kokybę. Mokytojo padedami mokiniai analizuoja savo pasiekimus ir išmoktą medžiagą.

Musulmonų sunitų tikybos pamokose ugdoma tolerancija, grindžiama kitos religijos, kultūros, tradicijų supratimu, vystant tarpkultūrinį dialogą. Analizuojama islamiškoji kultūros tradicija Lietuvoje, kaimyninėse šalyse, Europoje ir pasaulyje. Ugdomas mokinių estetinis skonis, islamiškojo meno ir paveldo estetinis pažinimas.

Musulmonų sunitų tikybos pamokose mokiniai skatinami būti socialiai atsakingi, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pamokose ugdomi mokinių bendravimo ir tarpusavio bendradarbiavimo įgūdžiai. Siekiama ugdyti mokinio savarankiškumą, nuoširdumą, norą padėti kitam. Per asmens (savęs) pažinimą ugdoma savimonė, savitvarda, atsakingas rūpinimasis savo ir aplinkinių sveikata. Mokiniai įvardija bendražmogiškas vertybes, geba paaiškinti vertybių svarbą priimant sprendimus, mokosi įveikti iššūkius.

Musulmonų sunitų tikybos pamokose nagrinėjamas bendruomenės narių santykis su kitais bendruomenės nariais bei visuomene. Skatinamas pilietiškumas, pagarba ir pagalba kitam žmogui, ugdomas pilietinis atsakingumas. Dalyvavimas bendruomenės veikloje siejamas su socialiniu aktyvumu ir bendruomeniškumu. Ugdymo turiniu siekiama, kad vaikai taptų pilietiškais, socialiai atsakingais šeimos, bendruomenės, visuomenės nariais, demonstruotų empatiją ir pakantumą kitokiai nuomonei ir kitokiam požiūriui į gyvenimą.

Musulmonų sunitų tikybos pamokose mokinys supranta jam perteikiamą religinę ir etinę žinią, ją interpretuoja ir diskutuoja pateikta tema. Pamokose naudojamos kalbinės ir vizualinės raiškos priemonės. Mokiniai mokomi nuoširdžiai bendrauti su kitais asmenims, atsakingai kalbėti, palaikyti dialogą, grindžiamą pagarbos kito žmogaus vertybėms pagrindu. Pamokose mokiniams sudaromos sąlygos ieškoti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose, ją patikrinti, kritiškai vertinti, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios.

Musulmonų sunitų tikybos pamokose mokiniai supažindinami su islamo kultūros paveldu, etika, moralės normomis, skatinami perimti perteikiamas žinias, kūrybiškai mąstyti, diskutuoti, generuoti idėjas įvairiose pažinimo srityse pasitelkiant socialinius ir religinius projektus bei renginius. Pamokų metu moksleiviams yra pateikiamos diskusijai ir sprendimų paieškai socialinės problemos ir visuomeniniai klausimai, kuriuos moksleiviai bando išspręsti remdamiesi savo praktinėmis žiniomis ir moralinėmis normomis.

Musulmonų sunitų tikybos pamokose mokiniai naudojasi interneto galimybėmis, plečia ir gilina skaitmeninę kompetenciją. Ugdomas bendravimas ir bendradarbiavimas virtualiose erdvėse, kuriamas su tikybos dalyku susijęs skaitmeninis turinys, elektroninės knygos, pateikčių pristatymai. Atsakingai, saugiai ir etiškai bendrauja ir bendradarbiauja virtualiose socialinėse grupėse, rašo asmeninius ir dalykinius elektroninius laiškus, dalijasi informacija. Naudodamiesi socialiniais tinklais dalyvauja savo mokyklos, bendruomenės, regiono, Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

Pasiekimų sritys ir pasiekimai

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis (A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) – pasiekimų lygis.

Analizuodami Dievo apreiškimus mokiniai tyrinėja, kelia klausimus apie save ir aplinką, mokosi arabų kalbos pradmenų iš Šventraščio. Šios pasiekimų srities pasiekimai: A1–A2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta ir nusako bent vieną iš Šv. Korane minimų pagrindinių istorijų (A1.1). 

Atpažįsta ir įvardija Šv. Korano pagrindines istorijas ir padedamas geba priskirti jas atitinkamoms konfesijoms (A1.2).

Atpažįsta Šv. Korano pagrindines istorijas, skiria jas nuo kitų konfesijų pasakojimų ir geba pristatyti siūlomomis kalbinėmis ir vizualiosiomis priemonėmis (A1.3).

Atpažįsta Šv. Korane minimas pagrindines istorijas, geba jas įvardinti ir aiškiai priskirti atitinkamoms konfesijoms, išsamiai pavaizduoja paties pasirinktomis kalbinėmis ir vizualios raiškos priemonėmis (A1.4).

Šv. Koranas – ypatinga knyga. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažindami su Šv. Korano pagrindinėmis istorijomis mokiniai mokosi suvokti, jog tai ypatinga, išskirtinė knyga, kuri paaiškina, kad Dievas mus moko per Šventraštį ir jog tai yra tikras visa ko Kūrėjo Žodis.

Šv. Koranas. Dievo kreipimasis. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Tęsdami Šv. Korano pažinimą mokiniai suvokia, jog Dievas per Savo Šventraštį kreipiasi į kiekvieną žmogų asmeniškai. Mokiniai lygina Šv. Korano istorijas su panašiomis biblinėmis istorijomis, aiškinasi, kodėl Šv. Koranas yra labai svarbi knyga kiekvienam tikinčiam žmogui. Mokiniai mokosi Dievo Žodį skaityti ne tik mečetėje.

3–4 klasių koncentras

Skaitydamas Šv. Korano suras randa pagrindines istorijas apie Dievo galybę (A1.1).

Skaitydamas Šv. Korano suras randa jame minimas pagrindines istorijas apie Dievo galybę ir perteikia siūlomomis kalbinėmis ar vizualiomis priemonėmis (A1.2).

Ieškodamas ir lygindamas Šv. Korano suras atpažįsta jame minimas pagrindines istorijas apie Dievo galybę ir perteikia (A1.3).

Tyrinėdamas Šv. Korano suras randa pagrindines istorijas apie Dievo galybę, palygina su kitų konfesijų istorijomis. Pavaizduoja ir paaiškina skirtumus ir panašumus (A1.4).

Sura Ar-Rahman. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai tyrinėja Dievo galybę pasitelkdami Šv. Korano suras. Skaitydami surą Ar-Rahman mokosi paaiškinti Dievo galybę.

Sura Al-Mulk. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai tyrinėja Dievo galybę pasitelkdami Šv. Korano suras. Skaito surą Al-Mulk.

5–6 klasių koncentras

Išvardija Šv. Korano istorijas apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą (A1.1).

Lygina pasaulio ir gyvybės sutvėrimo istorijas su kitų konfesijų pasakojimais. Padedamas geba atskirti pasaulio sutvėrimo teorijas. Pasitelkdamas mokytojo siūlomas kalbines ir vizualias priemones bando paaiškinti skirtumus (A1.2).

Remdamasis Šv. Koranu paaiškina pasaulio ir žmogaus sutvėrimo istoriją. Įvardija ir priskiria pasaulio ir gyvybės sutvėrimo pasakojimus skirtingoms konfesijoms (A1.3). 

Gilinantis į Šv. Korano ajatus apie pasaulio ir žmogaus sutvėrimą, geba atskirti Šv. Korano istorijas nuo kitų konfesijų istorijų. Nusako ir kitas pasaulio sutvėrimo teorijas (A1.4).

Pasaulio sutvėrimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai studijuoja ajatus iš Šv. Korano apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą. Tyrinėdami ajatus iš Šv. Korano apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą, lygina Šv. Korano istorijas su kitų konfesijų istorijomis ir pasaulio atsiradimo teorijomis.

Žmogaus sutvėrimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Studijuoja ajatus iš Šv. Korano apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą. Aiškinasi žmogaus sutvėrimo stadijas, kurios detaliai pavaizduotos Šv. Korane. Tyrinėja Šv. Korano ajatus apie Dievo kūriniją ir gamtos reiškinius.

7–8 klasių koncentras

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba atpažinti pagrindinius skirtumus (A1.1).

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba atpažinti pagrindinius panašumus ir skirtumus. Padedamas identifikuoja šių dviejų skirtingų Šv. Korano apreiškimo laikotarpių istorijas pasinaudodamas siūlomomis kalbinėmis ir vizualiomis priemonėmis (A1.2).

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba atpažinti pagrindinius panašumus ir skirtumus. Geba identifikuoti ir pristatyti šių dviejų skirtingų Šv. Korano apreiškimo laikotarpių istorijas (A1.3).

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba apibūdinti pagrindinius panašumus ir skirtumus. Geba identifikuoti, pristatyti ir paaiškinti šių dviejų skirtingų Šv. Korano apreiškimo laikotarpių istorijas pasinaudodamas siūlomomis kalbinėmis ir vizualiomis priemonėmis (A1.4).

Mekos laikotarpis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Studijuoja Mekos laikotarpio apreiškimus. Pirmieji trylika metų prieš Hidžrą.

Medinos laikotarpis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Studijuodami Medinos laikotarpio apreiškimus lygina Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais. Analizuoja, kuo skiriasi vėlyvesnio po Hidžros laikotarpio apreiškimai ir aiškinasi kodėl.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus atpažįsta juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei (A1.1).

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus atpažįsta juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei. Pasitelkdamas mokomąją medžiagą ir vizualiomis priemonėmis pateikia praktinių pavyzdžių (A1.2).

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus apibūdina juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei. Nurodo ir paaiškina dviejų apreiškimo laikotarpių skirtumus, nurodo jų ypatumus (A1.3).

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus apibūdina juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei. Paaiškina dviejų apreiškimo laikotarpių skirtumus, nurodo jų ypatumus ir pateikia praktinių pavyzdžių (A1.4).

Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja Medinos laikotarpio apreiškimus. Mokosi praktinių šio laikotarpio apreiškimų aspektų.

Medinos ir Mekos laikotarpio Šv. Korano apreiškimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus. Studijuoja Medinos laikotarpio apreiškimus. Aiškinasi, kodėl jie taip skiriasi nuo ankstyvųjų Mekos laikotarpio apreiškimų.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime (A1.1).

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime. Analizuoja atsiradusius skirtumus tarp teisės mokyklų (A1.2).

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime. Pateikia pavyzdžių, pritaiko juos įvairiose gyvenimo situacijose. Analizuoja atsiradusius skirtumus tarp teisės mokyklų (A1.3).

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime. Pateikia pavyzdžių, pritaiko juos įvairiose gyvenimo situacijose. Analizuoja ir moka paaiškinti atsiradusius skirtumus tarp teisės mokyklų (A1.4).

Dievo apreikštos taisyklės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Remdamiesi Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles analizuoja pagal jų taikymą islamo teisės mokyklose kasdieniam musulmonų gyvenimui.

Pagrindinių pranašų žinia žmonijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remdamiesi Šv. Korano Sprendimų posmais apie žmonijai siųstus pranašus-mokytojus studijuoja pagrindinių pranašų istorijas ir kaip jie skleidė žinią žmonijai. Nagrinėja istorijų panašumus ir skirtumus, lygina su kitų religijų mokymais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta arabiškas raides ir skiria jas nuo lotyniškų raidžių (A2.1).

Skiria arabiškas raides, padedamas nusako raidžių nusako raidžių vietą žodyje ir sakinyje (A2.2).

Atpažįsta arabiškas raides, geba atskirti raides vieną nuo kitos, skiria raidžių rašymo kryptį ir geba perkaityti atskirus Šv. Korano žodžius (A2.3).

Atpažįsta arabiškas raides, geba atskirti raides vieną nuo kitos. Skiria raidžių rašymo kryptį. Perskaito nesudėtingus sakinius Šv. Korane (A2.4).

Arabų kalbos pradmenys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Lygindami arabiškas raides su lotyniškomis, mokiniai susipažįsta su skaitymo ir rašymo ypatumais. Mokosi rašyti ir perskaityti pirmąsias keturiolika arabų kalbos raidžių: أ ب ت ث ج ح خ د ذ ر ز س ش ص.

Arabų kalbos pradmenys Šv. Korane. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai mokosi likusias keturiolika arabų kalbos raidžių: ض ط ظ ع غ ف ق ك ل م ن ه و. Lygindami lotyniško ir arabiško rašymo bei skaitymo būdą, mokosi pasirinkti teisingą rašymo ir skaitymo kryptį

3–4 klasių koncentras

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, padedamas skiria juos nuo lotyniškų raidžių (A2.1).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, geba juos ištarti. Su mokytojo pagalba geba pasirinkti tinkamą rašymo pusę (A2.2).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, geba juos ištarti, užrašyti. Su mokytojo pagalba skaito Šv. Koraną (A2.3).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, geba juos tinkamai ištarti ir užrašyti. Savarankiškai perskaito nurodytą Šv. Korano vietą (A2.4).

Haraket ženklai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai studijuoja haraket ženklus: fatha, damma, kasra.

Haraket ženklai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Studijuoja haraket ženklus. Studijuoja sukūn, šadda ir tanvyn.

5–6 klasių koncentras

Atpažįsta arabiškų raidžių harakat ir Tedžvydo ženklus (A2.1). 

Atpažįsta arabiškų raidžių harakat ir tedžvydo ženklus. Su mokytojo pagalba geba atskirti raides (A2.2).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ir tedžvydo ženklus, geba atskirti raides vieną nuo kitos. Skaito nesudėtingus Šv. Korano sakinius (A2.3).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ir tedžvydo ženklus, geba skirti raides vieną nuo kitos, lengvai atskiria nuo lotyniškų raidžių. Aktyviai ir lengvai atpažįsta raides žodžiuose, raidžių junginiuose (A2.4).

Tadžvydo mokslo pradmenys. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tyrinėja Tadžvydo pradmenis.

Tadžvydas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokiniai aiškinasi Tadžvydo mokslo reikšmę ir svarbą. Susipažįsta su ženklais, palengvinančiais Šv. Korano teksto skaitymą.

7–8 klasių koncentras

Apibrėžia Šv. Korano Tadžvydo taisykles (A2.1).

Atpažįsta Šv. Korano Tadžvydo taisykles ir jų svarbą. Padedamas geba atskirti Tadžvydo ženklus, stengiasi atskirti juos nuo haraket ženklų (A2.2).

Apibrėžia Šv. Korano Tadžvydo taisykles ir jų svarbą. Geba savarankiškai atskirti Tadžvydo ir haraket ženklus (A2.3).

Apibūdina Šv. Korano Tadžvydo taisykles ir jų svarbą. Geba savarankiškai atskirti Tadžvydo ir haraket ženklus. Lengvai atpažįsta Tadžvydo ženklus, geba juos panaudoti tekste (A2.4).

Tadžvydo taisyklės. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Palaipsniui susipažįstu su Tadžvydo taisyklėmis: ghunna, ahkam al-mad, kalkala, basmala.

Tadžvydo taisyklės. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Palaipsniui susipažįsta su Tadžvydo taisyklėmis: vakf, ibtide, ahkam ن, ahkam م, tafkhym, tarkyk.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas, geba atpažinti skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles (A2.1).

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas, geba atpažinti skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles. Besimokydamas arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo, su pagalba stengiasi linksniuoti ir pritaiko veiksmažodžius atsižvelgdamas į veiksmo laikus (A2.2).

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas, skiria skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles. Skaito elementarius sakinius pagal Hafs an Asym skaitymo mokyklą. Besimokydamas arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo, linksniuoja ir taiko veiksmažodžius atsižvelgdamas į veiksmo laikus (A2.3).

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas nurodo skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles. Lengvai skaito pagal Hafs an Asym skaitymo mokyklą. Besimokydamas arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo, tinkamai linksniuoja ir geba lengvai pritaikyti veiksmažodžius atsižvelgdamas į veiksmo laikus (A2.4).

Arabų kalbos gramatika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja Šv. Korano skaitymo ypatumus. Mokosi arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo. Pradmenis: الاسم، الفعل، الحرف

Arabų kalbos gramatika: linksniavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja Šv. Korano skaitymo ypatumus. Mokosi arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo. Pradmenis: Ilm as-sarf.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja nesudėtingus sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Tobulina savo skaitymą pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.1).

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Gerai sekasi skaityti Šv. Koraną pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.2).

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Bando naudoti savo sudarytus sakinius dialoge su bendraklasiais. Gerai sekasi skaityti Šv. Koraną pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.3).

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Naudoja savo sudarytus salinius dialoge su bendraklasiais. Gerai skaito Šv. Koraną pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.4).

Islamo teisės teiginiai ir praktikos I. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokydamiesi Šv. Korano suras atmintinai įsimena pagrindinius islamo teisės teiginius ir praktikas. Sudarinėja nesudėtingus sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Tobulina savo skaitymą pagal Tadžvydo taisykles remiantis Hafs an Asym skaitymo mokykla.

Islamo teisės teiginiai ir praktikos II. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Besimokydami Šv. Korano suras atmintinai įsimena pagrindinius islamo teisės teiginius ir praktikas. Sudarinėja nesudėtingus sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Tobulina savo skaitymą pagal Tadžvydo taisykles remiantis Hafs an Asym skaitymo mokykla.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Atpažįsta ir nusako bent vieną iš Šv. Korane minimų pagrindinių istorijų (A1.1). 

Atpažįsta ir įvardija Šv. Korano pagrindines istorijas ir padedamas geba priskirti jas atitinkamoms konfesijoms (A1.2).

Atpažįsta Šv. Korano pagrindines istorijas, skiria jas nuo kitų konfesijų pasakojimų ir geba pristatyti siūlomomis kalbinėmis ir vizualiosiomis priemonėmis (A1.3).

Atpažįsta Šv. Korane minimas pagrindines istorijas, geba jas įvardinti ir aiškiai priskirti atitinkamoms konfesijoms, išsamiai pavaizduoja paties pasirinktomis kalbinėmis ir vizualios raiškos priemonėmis (A1.4).

Šv. Koranas – ypatinga knyga. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažindami su Šv. Korano pagrindinėmis istorijomis mokiniai mokosi suvokti, jog tai ypatinga, išskirtinė knyga, kuri paaiškina, kad Dievas mus moko per Šventraštį ir jog tai yra tikras visa ko Kūrėjo Žodis.

Šv. Koranas. Dievo kreipimasis. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Tęsdami Šv. Korano pažinimą mokiniai suvokia, jog Dievas per Savo Šventraštį kreipiasi į kiekvieną žmogų asmeniškai. Mokiniai lygina Šv. Korano istorijas su panašiomis biblinėmis istorijomis, aiškinasi, kodėl Šv. Koranas yra labai svarbi knyga kiekvienam tikinčiam žmogui. Mokiniai mokosi Dievo Žodį skaityti ne tik mečetėje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta arabiškas raides ir skiria jas nuo lotyniškų raidžių (A2.1).

Skiria arabiškas raides, padedamas nusako raidžių nusako raidžių vietą žodyje ir sakinyje (A2.2).

Atpažįsta arabiškas raides, geba atskirti raides vieną nuo kitos, skiria raidžių rašymo kryptį ir geba perkaityti atskirus Šv. Korano žodžius (A2.3).

Atpažįsta arabiškas raides, geba atskirti raides vieną nuo kitos. Skiria raidžių rašymo kryptį. Perskaito nesudėtingus sakinius Šv. Korane (A2.4).

Arabų kalbos pradmenys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Lygindami arabiškas raides su lotyniškomis, mokiniai susipažįsta su skaitymo ir rašymo ypatumais. Mokosi rašyti ir perskaityti pirmąsias keturiolika arabų kalbos raidžių: أ ب ت ث ج ح خ د ذ ر ز س ش ص.

Arabų kalbos pradmenys Šv. Korane. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai mokosi likusias keturiolika arabų kalbos raidžių: ض ط ظ ع غ ف ق ك ل م ن ه و. Lygindami lotyniško ir arabiško rašymo bei skaitymo būdą, mokosi pasirinkti teisingą rašymo ir skaitymo kryptį

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Skaitydamas Šv. Korano suras randa pagrindines istorijas apie Dievo galybę (A1.1).

Skaitydamas Šv. Korano suras randa jame minimas pagrindines istorijas apie Dievo galybę ir perteikia siūlomomis kalbinėmis ar vizualiomis priemonėmis (A1.2).

Ieškodamas ir lygindamas Šv. Korano suras atpažįsta jame minimas pagrindines istorijas apie Dievo galybę ir perteikia (A1.3).

Tyrinėdamas Šv. Korano suras randa pagrindines istorijas apie Dievo galybę, palygina su kitų konfesijų istorijomis. Pavaizduoja ir paaiškina skirtumus ir panašumus (A1.4).

Sura Ar-Rahman. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai tyrinėja Dievo galybę pasitelkdami Šv. Korano suras. Skaitydami surą Ar-Rahman mokosi paaiškinti Dievo galybę.

Sura Al-Mulk. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai tyrinėja Dievo galybę pasitelkdami Šv. Korano suras. Skaito surą Al-Mulk.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, padedamas skiria juos nuo lotyniškų raidžių (A2.1).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, geba juos ištarti. Su mokytojo pagalba geba pasirinkti tinkamą rašymo pusę (A2.2).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, geba juos ištarti, užrašyti. Su mokytojo pagalba skaito Šv. Koraną (A2.3).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, geba juos tinkamai ištarti ir užrašyti. Savarankiškai perskaito nurodytą Šv. Korano vietą (A2.4).

Haraket ženklai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai studijuoja haraket ženklus: fatha, damma, kasra.

Haraket ženklai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Studijuoja haraket ženklus. Studijuoja sukūn, šadda ir tanvyn.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Išvardija Šv. Korano istorijas apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą (A1.1).

Lygina pasaulio ir gyvybės sutvėrimo istorijas su kitų konfesijų pasakojimais. Padedamas geba atskirti pasaulio sutvėrimo teorijas. Pasitelkdamas mokytojo siūlomas kalbines ir vizualias priemones bando paaiškinti skirtumus (A1.2).

Remdamasis Šv. Koranu paaiškina pasaulio ir žmogaus sutvėrimo istoriją. Įvardija ir priskiria pasaulio ir gyvybės sutvėrimo pasakojimus skirtingoms konfesijoms (A1.3). 

Gilinantis į Šv. Korano ajatus apie pasaulio ir žmogaus sutvėrimą, geba atskirti Šv. Korano istorijas nuo kitų konfesijų istorijų. Nusako ir kitas pasaulio sutvėrimo teorijas (A1.4).

Pasaulio sutvėrimas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai studijuoja ajatus iš Šv. Korano apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą. Tyrinėdami ajatus iš Šv. Korano apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą, lygina Šv. Korano istorijas su kitų konfesijų istorijomis ir pasaulio atsiradimo teorijomis.

Žmogaus sutvėrimas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Studijuoja ajatus iš Šv. Korano apie pasaulio ir gyvybės sutvėrimą. Aiškinasi žmogaus sutvėrimo stadijas, kurios detaliai pavaizduotos Šv. Korane. Tyrinėja Šv. Korano ajatus apie Dievo kūriniją ir gamtos reiškinius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Atpažįsta arabiškų raidžių harakat ir Tedžvydo ženklus (A2.1). 

Atpažįsta arabiškų raidžių harakat ir tedžvydo ženklus. Su mokytojo pagalba geba atskirti raides (A2.2).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ir tedžvydo ženklus, geba atskirti raides vieną nuo kitos. Skaito nesudėtingus Šv. Korano sakinius (A2.3).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ir tedžvydo ženklus, geba skirti raides vieną nuo kitos, lengvai atskiria nuo lotyniškų raidžių. Aktyviai ir lengvai atpažįsta raides žodžiuose, raidžių junginiuose (A2.4).

Tadžvydo mokslo pradmenys. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tyrinėja Tadžvydo pradmenis.

Tadžvydas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokiniai aiškinasi Tadžvydo mokslo reikšmę ir svarbą. Susipažįsta su ženklais, palengvinančiais Šv. Korano teksto skaitymą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba atpažinti pagrindinius skirtumus (A1.1).

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba atpažinti pagrindinius panašumus ir skirtumus. Padedamas identifikuoja šių dviejų skirtingų Šv. Korano apreiškimo laikotarpių istorijas pasinaudodamas siūlomomis kalbinėmis ir vizualiomis priemonėmis (A1.2).

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba atpažinti pagrindinius panašumus ir skirtumus. Geba identifikuoti ir pristatyti šių dviejų skirtingų Šv. Korano apreiškimo laikotarpių istorijas (A1.3).

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba apibūdinti pagrindinius panašumus ir skirtumus. Geba identifikuoti, pristatyti ir paaiškinti šių dviejų skirtingų Šv. Korano apreiškimo laikotarpių istorijas pasinaudodamas siūlomomis kalbinėmis ir vizualiomis priemonėmis (A1.4).

Mekos laikotarpis. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Studijuoja Mekos laikotarpio apreiškimus. Pirmieji trylika metų prieš Hidžrą.

Medinos laikotarpis. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Studijuodami Medinos laikotarpio apreiškimus lygina Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais. Analizuoja, kuo skiriasi vėlyvesnio po Hidžros laikotarpio apreiškimai ir aiškinasi kodėl.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Apibrėžia Šv. Korano Tadžvydo taisykles (A2.1).

Atpažįsta Šv. Korano Tadžvydo taisykles ir jų svarbą. Padedamas geba atskirti Tadžvydo ženklus, stengiasi atskirti juos nuo haraket ženklų (A2.2).

Apibrėžia Šv. Korano Tadžvydo taisykles ir jų svarbą. Geba savarankiškai atskirti Tadžvydo ir haraket ženklus (A2.3).

Apibūdina Šv. Korano Tadžvydo taisykles ir jų svarbą. Geba savarankiškai atskirti Tadžvydo ir haraket ženklus. Lengvai atpažįsta Tadžvydo ženklus, geba juos panaudoti tekste (A2.4).

Tadžvydo taisyklės. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Palaipsniui susipažįstu su Tadžvydo taisyklėmis: ghunna, ahkam al-mad, kalkala, basmala.

Tadžvydo taisyklės. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Palaipsniui susipažįsta su Tadžvydo taisyklėmis: vakf, ibtide, ahkam ن, ahkam م, tafkhym, tarkyk.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus atpažįsta juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei (A1.1).

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus atpažįsta juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei. Pasitelkdamas mokomąją medžiagą ir vizualiomis priemonėmis pateikia praktinių pavyzdžių (A1.2).

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus apibūdina juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei. Nurodo ir paaiškina dviejų apreiškimo laikotarpių skirtumus, nurodo jų ypatumus (A1.3).

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus apibūdina juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei. Paaiškina dviejų apreiškimo laikotarpių skirtumus, nurodo jų ypatumus ir pateikia praktinių pavyzdžių (A1.4).

Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja Medinos laikotarpio apreiškimus. Mokosi praktinių šio laikotarpio apreiškimų aspektų.

Medinos ir Mekos laikotarpio Šv. Korano apreiškimai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus. Studijuoja Medinos laikotarpio apreiškimus. Aiškinasi, kodėl jie taip skiriasi nuo ankstyvųjų Mekos laikotarpio apreiškimų.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas, geba atpažinti skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles (A2.1).

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas, geba atpažinti skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles. Besimokydamas arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo, su pagalba stengiasi linksniuoti ir pritaiko veiksmažodžius atsižvelgdamas į veiksmo laikus (A2.2).

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas, skiria skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles. Skaito elementarius sakinius pagal Hafs an Asym skaitymo mokyklą. Besimokydamas arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo, linksniuoja ir taiko veiksmažodžius atsižvelgdamas į veiksmo laikus (A2.3).

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas nurodo skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles. Lengvai skaito pagal Hafs an Asym skaitymo mokyklą. Besimokydamas arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo, tinkamai linksniuoja ir geba lengvai pritaikyti veiksmažodžius atsižvelgdamas į veiksmo laikus (A2.4).

Arabų kalbos gramatika. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja Šv. Korano skaitymo ypatumus. Mokosi arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo. Pradmenis: الاسم، الفعل، الحرف

Arabų kalbos gramatika: linksniavimas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja Šv. Korano skaitymo ypatumus. Mokosi arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo. Pradmenis: Ilm as-sarf.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime (A1.1).

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime. Analizuoja atsiradusius skirtumus tarp teisės mokyklų (A1.2).

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime. Pateikia pavyzdžių, pritaiko juos įvairiose gyvenimo situacijose. Analizuoja atsiradusius skirtumus tarp teisės mokyklų (A1.3).

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime. Pateikia pavyzdžių, pritaiko juos įvairiose gyvenimo situacijose. Analizuoja ir moka paaiškinti atsiradusius skirtumus tarp teisės mokyklų (A1.4).

Dievo apreikštos taisyklės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Remdamiesi Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles analizuoja pagal jų taikymą islamo teisės mokyklose kasdieniam musulmonų gyvenimui.

Pagrindinių pranašų žinia žmonijai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Remdamiesi Šv. Korano Sprendimų posmais apie žmonijai siųstus pranašus-mokytojus studijuoja pagrindinių pranašų istorijas ir kaip jie skleidė žinią žmonijai. Nagrinėja istorijų panašumus ir skirtumus, lygina su kitų religijų mokymais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja nesudėtingus sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Tobulina savo skaitymą pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.1).

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Gerai sekasi skaityti Šv. Koraną pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.2).

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Bando naudoti savo sudarytus sakinius dialoge su bendraklasiais. Gerai sekasi skaityti Šv. Koraną pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.3).

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Naudoja savo sudarytus salinius dialoge su bendraklasiais. Gerai skaito Šv. Koraną pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.4).

Islamo teisės teiginiai ir praktikos I. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Mokydamiesi Šv. Korano suras atmintinai įsimena pagrindinius islamo teisės teiginius ir praktikas. Sudarinėja nesudėtingus sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Tobulina savo skaitymą pagal Tadžvydo taisykles remiantis Hafs an Asym skaitymo mokykla.

Islamo teisės teiginiai ir praktikos II. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Besimokydami Šv. Korano suras atmintinai įsimena pagrindinius islamo teisės teiginius ir praktikas. Sudarinėja nesudėtingus sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Tobulina savo skaitymą pagal Tadžvydo taisykles remiantis Hafs an Asym skaitymo mokykla.

Mokiniai susipažįsta ir studijuoja Pranašo Suną ir jo mokymą. Nagrinėdami įvairius šaltinius ir aplinką mokiniai gilina tikėjimą ir suvokimą apie Dievą. Šios pasiekimų srities pasiekimai: B1–B2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją (B1.1).

Geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją ir paaiškina pasitelkdamas pateiktas vizualias priemones (B1.2).

Geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją ir savais žodžiais bei priemonėmis tai paaiškinti (B1.3). 

Geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją, moka paaiškinti savais žodžiais ir pateikia pavyzdžių (B1.4).

Dievo galybė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Skaitydami istorijas iš Šv. Korano apie Pasaulio sutvėrimą mokosi suprasti Dievo galią. Susipažįsta su Dievo pagrindiniais vardais, kurie nurodo Jo galybę.

Dievo galybė ir kūrinija. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Dievo galybės supratimas per Jo kūriniją. Skaitydami istorijas iš Šv. Korano mokiniai aptaria pirmų žmonių sutvėrimą ir priežastis, dėl kurių jie buvo nuleisti į žemę. Tyrinėdami savo aplinką ieško pavyzdžių, parodančių Dievo galybę, mokosi ją paaiškinti įvairiomis priemonėmis.

3–4 klasių koncentras

Padedamas įvardija, kas yra gyvybės, tvarkos ir žmogaus Kūrėjas (B1.1).

Mokytojo skatinamas ir padedamas paaiškina, jog Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas (B1.2).

Paaiškina, kad Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas (B1.3).

Įvardija savo gebėjimus ir pareigas (B1.4).

Žmogus – Dievo kūrinys. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano mokiniai aiškinasi žmogaus sukūrimo aplinkybes. Suvokia, jog Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas.

Asmens pareigos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Remdamiesi ajatais iš Šv. Korano mokosi apie suteiktas žmogui pareigas, aiškinasi, kad Dievas ne tik sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, bet ir nustatė pareigas.

5–6 klasių koncentras

Padedamas nusako, kodėl svarbu tikėti Dievą (B1.1).

Nusako tikėjimo reikšmę žmogaus asmeniniam gyvenimui, bando tai paaiškinti pasitelkdamas pateiktomis kalbinėmis ir vizualiomis priemonėmis (B1.2).

Geba paaiškinti tikėjimo reikšmę žmogaus asmeniniam gyvenimui savais žodžiais (B1.3).

Remdamasis Šv. Koranu geba paaiškinti tikėjimo reikšmę žmogaus asmeniniam gyvenimui (B1.4).

Tikėjimo svarba. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Svarsto, kodėl taip svarbu tikėti Dievą. Nurodo tikėjimo reikšmę žmogaus gyvenime. Pasitelkdami istorijas iš pranašo Mahometo ir jo pasekėjų gyvenimo aiškinasi tikėjimo svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Tikėjimo svarba asmeniniam gyvenimui. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Svarsto, kodėl taip svarbu tikėti Dievą. Nurodo tikėjimo reikšmę savo asmeniniam gyvenimui.

7–8 klasių koncentras

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano nusako tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju (B1.1).

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano padedamas paaiškina tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju (B1.2).

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano apibūdina tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju, paaiškina naudodamasis ajatais iš Šv. Korano (B1.3).

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu remdamasis pavyzdžiais iš Šv. Korano apibūdina tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju, paaiškina naudodamasis ajatais iš Šv. Korano. Pateikia pavyzdžių iš savo gyvenimo (B1.4).

Žmogaus santykis su Dievu. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėja žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano.

Dievo garbinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Tyrinėja žmogaus santykį su Dievu pasitelkdami pavyzdžius iš Šv. Korano. Tyrinėja Šv. Korano istorijas, pasakojančias apie pastovų tikinčiųjų ryšį su savo Kūrėju, jų gyvenimą kaip Dievo garbinimo praktiką.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Svarstydamas, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, paaiškina, kad tikintysis, susidūręs su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais, gali siekti stiprybės iš savo tikėjimo (B1.1).

Analizuodamas, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, suvokia, kad tikintysis gali siekti stiprybės iš savo tikėjimo susidūręs su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. Su pagalba stengiasi susieti tikėjimą, tikėjimo praktikas su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi (B1.2).

Kelia klausimus apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas, susiduriant su jausmais. Savo žodžiais paaiškina ir pateikia pavyzdžių iš Šv. Korano, kaip tikinčiajam reaguoti tokiais gyvenimo momentais (B1.3).

Analizuodamas suvokia, kaip pasitelkdamas pastovų ryšį ir santykį su savo Kūrėju, tikintysis gali siekti stiprybės iš savo tikėjimo, susidūręs su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. Savarankiškai samprotauja apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas susiduriant su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi. Drąsiai savo žodžiais bando paaiškinti ir pateikti pavyzdžius iš Šv. Korano, kaip tikinčiajam reaguoti tokiais gyvenimo momentais (B1.4).

Šariatas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tyrinėja žmogaus santykį su Dievu pasitelkdami pavyzdžius iš Šv. Korano. Svarsto, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, iš kur galima semtis stiprybės susidūrus su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. Šv. Koranas – pagrindinis islamo teisės šaltinis. Islamo Šariatas – kas tai?

Šariato mokyklos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Tyrinėja žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano. Kelia klausimus apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas susiduriant su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi. Aptaria Šariato mokyklas: Hanafi, Šafii, Maliki, Hambali ir kitas. Kokie jų skirtumai?

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui (B1.1).

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui. Suvokia pomirtinio gyvenimo esmę remdamasis Šv. Korano posmais ir pranašo Mahometo hadisais (B1.2).

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui. Gerai suvokia pomirtinio gyvenimo esmę remdamasis Šv. Korano posmais ir pranašo Mahometo hadisais. Supranta ir moka paaiškinti šių žinių ir mūsų veiksmų žemėje svarbą ruošiantis amžinajam gyvenimui (B1.3).

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui. Gerai suvokia pomirtinio gyvenimo esmę remdamasis Šv. Korano posmais ir pranašo Mahometo hadisais. Moka paaiškinti savais žodžiais bei pasitelkia pavyzdžių iš Šv. Korano ir Pranašo Sunos. Gerai supranta šių žinių ir mūsų veiksmų svarbą ruošiantis amžinajam gyvenimui (B1.4).

Atsakomybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuodami Pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę, apsvarsto savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui.

Dievo vardai ir savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuodamas Dievo nuostabiuosius vardus (Asme-u-llahi el husna) susipažįsta su nuostabiais Dievo atributais ir savybėmis. Taip supranta žmogaus sutvėrimo esmę ir prasmę šiame laikinajame gyvenime.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas papasakoja apie pranašo Mahometo misiją (B2.1).

Papasakoja apie pranašo Mahometo misiją ir padedamas nusako Pranašo misijos naudą žmogaus gyvenime (B2.2).

Papasakoja apie pranašo Mahometo misiją, aptaria Pranašo misijos naudą ir prasmę asmens gyvenime (B2.3).

Apibūdina pranašo Mahometo misiją ir įvardija Pranašo misijos svarbą ir naudą asmeniniame gyvenime (B2.4).

Pranašo Mahometo misija. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Klausosi Šv. Korano istorijų apie paskutiniojo pranašo žmonijai misijos priartėjimo ženklus. Mokosi jas atpasakoti. Svarsto apie šių istorijų naudą asmeniniame gyvenime.

Pranašo Mahometo misijos svarba. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Įvairiais būdais mokiniai susipažįsta su Pranašo Mahometo vaikyste ir mokosi nusakyti jo misiją.

3–4 klasių koncentras

Suvokia pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, tačiau sunkiai geba susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais (B2.1).

Geba suvokti pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, mokytojo skatinamas stengiasi susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais (B2.2).

Geba suvokti pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, lengvai geba susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais (B2.3).

Labai gerai geba suvokti pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais. Gerai prisimena svarbius įvykius ir gali paaiškinti jų svarbą (B2.4).

Pranašo Mahometo vaikystė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Studijuodami Pranašo Mahometo vaikystės istorijas, nagrinėja jo pasiruošimą savo misijai.

Pranašo Mahometo giminė. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai nagrinėdami pranašo Mahometo giminės medį, giminystės ryšį su kitais pranašais, toliau gilina suvokimą apie pranašo Mahometo paruošimą jo misijai.

5–6 klasių koncentras

Trumpai nusako Mahometo misijos svarbą (B2.1).

Pasinaudodamas pateiktais pavyzdžiais ir istoriniais faktais papasakoja pranašo Mahometo misijos svarbą. Padedamas sieja įvykius geografiškai ir istoriškai (B2.2).

Naudodamasis pateiktais pavyzdžiais ir istoriniais faktais paaiškina Mahometo misijos svarbą, geba susieti įvykius geografiškai ir istoriškai (B2.3).

Paaiškina Mahometo misijos svarbą, geba susieti įvykius geografiškai ir istoriškai. Gali išvardinti svarbius įvykius ir paaiškinti jų svarbą (B2.4).

Mahometo misija. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Svarsto pranašo Mahometo misijos svarbą tuo laikmečiu ir toje vietovėje.

Mahometo misijos reikšmė. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėja pranašo Mahometo misijos laikotarpio ir vietos svarbą. Pasakodami istorijas apie tą lemtingą laikmetį bando suprasti, kaip islamas pakeitė tuo metu nusistovėjusią santvarką.

7–8 klasių koncentras

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną įvardija du skirtingus pranašystės laikotarpius (B2.1).

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną įvardija du skirtingus pranašystės laikotarpius. Padedamas geba susieti dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, pateikti istorinius faktus ir įvykius (B2.2).

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną apibūdina du skirtingus pranašystės laikotarpius. Sieja dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, pateikia istorinius faktus ir įvykius (B2.3).

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną apibūdina du skirtingus pranašystės laikotarpius. Geba susieti dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus. Pateikia ir interpretuoja pagrindinius istorinius faktus ir įvykius (B2.4).

Pranašas Mahometas Mekos laikotarpiu. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėja pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną. Pirmieji musulmonai, jų istorijos.

Pirmieji musulmonai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Skaito istorijas iš pranašo Mahometo gyvenimo po apreiškimo Mekos laikotarpiu. Didžiausi išbandymai, su kuriais teko susidurti pranašui Mahometui ir jo pasekėjams po islamo išpažinimo. Liūdesio metų istorija.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, įvardija prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei (B1.2).

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, aptaria prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei. Padedamas lygina dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus (B2.2).

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, komentuoja prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei. Parodo dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, pateikia pavyzdžių apie Medinos laikotarpį (B2.3).

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, apibendrina prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei. Paaiškina dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, nesudėtingai pateikia pavyzdžių apie Medinos laikotarpį (B2.4).

Pranašo Mahometo misija pomigraciniu periodu. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tyrinėja pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną: kaip keitėsi misijos prioritetai susiformavus pirmajai musulmoniškai bendruomenei. Skaito istorijas iš pranašo Mahometo gyvenimo, kurios suartina ir įkvepia gilią pagarbą jam. Mahometas – geriausias kiekvieno musulmono mokytojas.

Pranašas Mahometas ir visuomenė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Tyrinėja pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną: kaip keitėsi misijos prioritetai susiformavus pirmajai musulmonų bendruomenei. Tyrinėja naujas pranašo Mahometo įvedamas taisykles Medinoje, kurios sudėlioja gaires naujais pagrindais gyvuojančios visuomenės funkcionavimui.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo kaip karo vado, valstybės kūrėjo ir dvasinio lyderio veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose, suvokia Pranašo misijos ir jo veiksmų svarbą kuriant islamišką visuomenę. Nagrinėjant teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro, Omaro, Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą, suvokia jų vaidmenį įtvirtinant Pranašo palikimą (B2.1).

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo kaip karo vado, valstybės kūrėjo ir dvasinio lyderio veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose, suvokia Pranašo misijos ir jo veiksmų svarbą kuriant islamišką visuomenę. Nagrinėjant teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro, Omaro, Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą, suvokia jų vaidmenį įtvirtinant Pranašo palikimą. Analizuoja Pranašo Sunos surašymo knygose ir išsaugojimo svarbą būsimoms kartoms (B2.2).

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo kaip karo vado, valstybės kūrėjo ir dvasinio lyderio veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose, gerai suvokia Pranašo misijos ir jo veiksmų svarbą kuriant islamišką visuomenę. Nagrinėjant teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro, Omaro, Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą, suvokia jų vaidmenį įtvirtinant Pranašo palikimą. Analizuoja Pranašo Sunos surašymo knygose ir išsaugojimo svarbą būsimoms kartoms. Gerai žino paskutiniųjų Pranašo misijos metų chronologiją ir suvokia šių įvykių svarbą islamo istorijoje (B2.3).

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo kaip karo vado, valstybės kūrėjo ir dvasinio lyderio veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose, gerai suvokia Pranašo misijos ir jo veiksmų svarbą kuriant islamišką visuomenę. Nagrinėjant teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro, Omaro, Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą, suvokia jų vaidmenį įtvirtinant Pranašo palikimą. Analizuoja Pranašo Sunos surašymo knygose ir išsaugojimo svarbą būsimoms kartoms. Gerai žino paskutiniųjų Pranašo misijos metų chronologiją ir suvokia šių įvykių svarbą islamo istorijoje. Gerai suvokia įvykusių konfliktų priežastis ir pasekmes. Analizuoja, kaip šiose situacijose pasielgė Pranašas, ir bando tapatinti savo poelgius su Pranašo sprendimais konfliktinėse situacijose (B2.4).

Kritinės situacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose (karyboje, kuriant valstybę, kartu būnant ir dvasiniu lyderiu). Nagrinėja teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro ir Omaro) laikotarpį ir jų įnašą į islamo religijos įtvirtinimą.

Pranašo Mahometo teisinis palikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Besimokydami apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo veiksmus ir mokymus socialinėje sferoje, verslo vystymo, teisės sferoje, kartu būnant ir dvasiniu lyderiu. Nagrinėja teisingųjų islamo kalifų (Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą į islamo religijos įtvirtinimą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją (B1.1).

Geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją ir paaiškina pasitelkdamas pateiktas vizualias priemones (B1.2).

Geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją ir savais žodžiais bei priemonėmis tai paaiškinti (B1.3). 

Geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją, moka paaiškinti savais žodžiais ir pateikia pavyzdžių (B1.4).

Dievo galybė. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Skaitydami istorijas iš Šv. Korano apie Pasaulio sutvėrimą mokosi suprasti Dievo galią. Susipažįsta su Dievo pagrindiniais vardais, kurie nurodo Jo galybę.

Dievo galybė ir kūrinija. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Dievo galybės supratimas per Jo kūriniją. Skaitydami istorijas iš Šv. Korano mokiniai aptaria pirmų žmonių sutvėrimą ir priežastis, dėl kurių jie buvo nuleisti į žemę. Tyrinėdami savo aplinką ieško pavyzdžių, parodančių Dievo galybę, mokosi ją paaiškinti įvairiomis priemonėmis.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas papasakoja apie pranašo Mahometo misiją (B2.1).

Papasakoja apie pranašo Mahometo misiją ir padedamas nusako Pranašo misijos naudą žmogaus gyvenime (B2.2).

Papasakoja apie pranašo Mahometo misiją, aptaria Pranašo misijos naudą ir prasmę asmens gyvenime (B2.3).

Apibūdina pranašo Mahometo misiją ir įvardija Pranašo misijos svarbą ir naudą asmeniniame gyvenime (B2.4).

Pranašo Mahometo misija. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Klausosi Šv. Korano istorijų apie paskutiniojo pranašo žmonijai misijos priartėjimo ženklus. Mokosi jas atpasakoti. Svarsto apie šių istorijų naudą asmeniniame gyvenime.

Pranašo Mahometo misijos svarba. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Įvairiais būdais mokiniai susipažįsta su Pranašo Mahometo vaikyste ir mokosi nusakyti jo misiją.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Padedamas įvardija, kas yra gyvybės, tvarkos ir žmogaus Kūrėjas (B1.1).

Mokytojo skatinamas ir padedamas paaiškina, jog Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas (B1.2).

Paaiškina, kad Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas (B1.3).

Įvardija savo gebėjimus ir pareigas (B1.4).

Žmogus – Dievo kūrinys. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano mokiniai aiškinasi žmogaus sukūrimo aplinkybes. Suvokia, jog Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas.

Asmens pareigos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Remdamiesi ajatais iš Šv. Korano mokosi apie suteiktas žmogui pareigas, aiškinasi, kad Dievas ne tik sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, bet ir nustatė pareigas.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Suvokia pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, tačiau sunkiai geba susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais (B2.1).

Geba suvokti pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, mokytojo skatinamas stengiasi susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais (B2.2).

Geba suvokti pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, lengvai geba susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais (B2.3).

Labai gerai geba suvokti pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais. Gerai prisimena svarbius įvykius ir gali paaiškinti jų svarbą (B2.4).

Pranašo Mahometo vaikystė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Studijuodami Pranašo Mahometo vaikystės istorijas, nagrinėja jo pasiruošimą savo misijai.

Pranašo Mahometo giminė. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai nagrinėdami pranašo Mahometo giminės medį, giminystės ryšį su kitais pranašais, toliau gilina suvokimą apie pranašo Mahometo paruošimą jo misijai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas nusako, kodėl svarbu tikėti Dievą (B1.1).

Nusako tikėjimo reikšmę žmogaus asmeniniam gyvenimui, bando tai paaiškinti pasitelkdamas pateiktomis kalbinėmis ir vizualiomis priemonėmis (B1.2).

Geba paaiškinti tikėjimo reikšmę žmogaus asmeniniam gyvenimui savais žodžiais (B1.3).

Remdamasis Šv. Koranu geba paaiškinti tikėjimo reikšmę žmogaus asmeniniam gyvenimui (B1.4).

Tikėjimo svarba. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Svarsto, kodėl taip svarbu tikėti Dievą. Nurodo tikėjimo reikšmę žmogaus gyvenime. Pasitelkdami istorijas iš pranašo Mahometo ir jo pasekėjų gyvenimo aiškinasi tikėjimo svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Tikėjimo svarba asmeniniam gyvenimui. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Svarsto, kodėl taip svarbu tikėti Dievą. Nurodo tikėjimo reikšmę savo asmeniniam gyvenimui.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Trumpai nusako Mahometo misijos svarbą (B2.1).

Pasinaudodamas pateiktais pavyzdžiais ir istoriniais faktais papasakoja pranašo Mahometo misijos svarbą. Padedamas sieja įvykius geografiškai ir istoriškai (B2.2).

Naudodamasis pateiktais pavyzdžiais ir istoriniais faktais paaiškina Mahometo misijos svarbą, geba susieti įvykius geografiškai ir istoriškai (B2.3).

Paaiškina Mahometo misijos svarbą, geba susieti įvykius geografiškai ir istoriškai. Gali išvardinti svarbius įvykius ir paaiškinti jų svarbą (B2.4).

Mahometo misija. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Svarsto pranašo Mahometo misijos svarbą tuo laikmečiu ir toje vietovėje.

Mahometo misijos reikšmė. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Nagrinėja pranašo Mahometo misijos laikotarpio ir vietos svarbą. Pasakodami istorijas apie tą lemtingą laikmetį bando suprasti, kaip islamas pakeitė tuo metu nusistovėjusią santvarką.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano nusako tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju (B1.1).

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano padedamas paaiškina tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju (B1.2).

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano apibūdina tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju, paaiškina naudodamasis ajatais iš Šv. Korano (B1.3).

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu remdamasis pavyzdžiais iš Šv. Korano apibūdina tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju, paaiškina naudodamasis ajatais iš Šv. Korano. Pateikia pavyzdžių iš savo gyvenimo (B1.4).

Žmogaus santykis su Dievu. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėja žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano.

Dievo garbinimas. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Tyrinėja žmogaus santykį su Dievu pasitelkdami pavyzdžius iš Šv. Korano. Tyrinėja Šv. Korano istorijas, pasakojančias apie pastovų tikinčiųjų ryšį su savo Kūrėju, jų gyvenimą kaip Dievo garbinimo praktiką.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną įvardija du skirtingus pranašystės laikotarpius (B2.1).

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną įvardija du skirtingus pranašystės laikotarpius. Padedamas geba susieti dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, pateikti istorinius faktus ir įvykius (B2.2).

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną apibūdina du skirtingus pranašystės laikotarpius. Sieja dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, pateikia istorinius faktus ir įvykius (B2.3).

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną apibūdina du skirtingus pranašystės laikotarpius. Geba susieti dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus. Pateikia ir interpretuoja pagrindinius istorinius faktus ir įvykius (B2.4).

Pranašas Mahometas Mekos laikotarpiu. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Tyrinėja pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną. Pirmieji musulmonai, jų istorijos.

Pirmieji musulmonai. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Skaito istorijas iš pranašo Mahometo gyvenimo po apreiškimo Mekos laikotarpiu. Didžiausi išbandymai, su kuriais teko susidurti pranašui Mahometui ir jo pasekėjams po islamo išpažinimo. Liūdesio metų istorija.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Svarstydamas, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, paaiškina, kad tikintysis, susidūręs su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais, gali siekti stiprybės iš savo tikėjimo (B1.1).

Analizuodamas, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, suvokia, kad tikintysis gali siekti stiprybės iš savo tikėjimo susidūręs su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. Su pagalba stengiasi susieti tikėjimą, tikėjimo praktikas su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi (B1.2).

Kelia klausimus apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas, susiduriant su jausmais. Savo žodžiais paaiškina ir pateikia pavyzdžių iš Šv. Korano, kaip tikinčiajam reaguoti tokiais gyvenimo momentais (B1.3).

Analizuodamas suvokia, kaip pasitelkdamas pastovų ryšį ir santykį su savo Kūrėju, tikintysis gali siekti stiprybės iš savo tikėjimo, susidūręs su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. Savarankiškai samprotauja apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas susiduriant su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi. Drąsiai savo žodžiais bando paaiškinti ir pateikti pavyzdžius iš Šv. Korano, kaip tikinčiajam reaguoti tokiais gyvenimo momentais (B1.4).

Šariatas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tyrinėja žmogaus santykį su Dievu pasitelkdami pavyzdžius iš Šv. Korano. Svarsto, kodėl yra svarbus pastovus ryšys ir santykis su savo Kūrėju, iš kur galima semtis stiprybės susidūrus su įvairiomis negandomis, ligomis, išbandymais. Šv. Koranas – pagrindinis islamo teisės šaltinis. Islamo Šariatas – kas tai?

Šariato mokyklos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Tyrinėja žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano. Kelia klausimus apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas susiduriant su jausmais, kuriuos žmogus patiria gyvenime: džiaugsmu, liūdesiu, netektimi. Aptaria Šariato mokyklas: Hanafi, Šafii, Maliki, Hambali ir kitas. Kokie jų skirtumai?

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, įvardija prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei (B1.2).

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, aptaria prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei. Padedamas lygina dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus (B2.2).

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, komentuoja prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei. Parodo dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, pateikia pavyzdžių apie Medinos laikotarpį (B2.3).

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, apibendrina prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei. Paaiškina dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, nesudėtingai pateikia pavyzdžių apie Medinos laikotarpį (B2.4).

Pranašo Mahometo misija pomigraciniu periodu. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tyrinėja pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną: kaip keitėsi misijos prioritetai susiformavus pirmajai musulmoniškai bendruomenei. Skaito istorijas iš pranašo Mahometo gyvenimo, kurios suartina ir įkvepia gilią pagarbą jam. Mahometas – geriausias kiekvieno musulmono mokytojas.

Pranašas Mahometas ir visuomenė. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Tyrinėja pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną: kaip keitėsi misijos prioritetai susiformavus pirmajai musulmonų bendruomenei. Tyrinėja naujas pranašo Mahometo įvedamas taisykles Medinoje, kurios sudėlioja gaires naujais pagrindais gyvuojančios visuomenės funkcionavimui.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui (B1.1).

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui. Suvokia pomirtinio gyvenimo esmę remdamasis Šv. Korano posmais ir pranašo Mahometo hadisais (B1.2).

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui. Gerai suvokia pomirtinio gyvenimo esmę remdamasis Šv. Korano posmais ir pranašo Mahometo hadisais. Supranta ir moka paaiškinti šių žinių ir mūsų veiksmų žemėje svarbą ruošiantis amžinajam gyvenimui (B1.3).

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui. Gerai suvokia pomirtinio gyvenimo esmę remdamasis Šv. Korano posmais ir pranašo Mahometo hadisais. Moka paaiškinti savais žodžiais bei pasitelkia pavyzdžių iš Šv. Korano ir Pranašo Sunos. Gerai supranta šių žinių ir mūsų veiksmų svarbą ruošiantis amžinajam gyvenimui (B1.4).

Atsakomybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuodami Pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę, apsvarsto savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui.

Dievo vardai ir savybės. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuodamas Dievo nuostabiuosius vardus (Asme-u-llahi el husna) susipažįsta su nuostabiais Dievo atributais ir savybėmis. Taip supranta žmogaus sutvėrimo esmę ir prasmę šiame laikinajame gyvenime.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo kaip karo vado, valstybės kūrėjo ir dvasinio lyderio veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose, suvokia Pranašo misijos ir jo veiksmų svarbą kuriant islamišką visuomenę. Nagrinėjant teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro, Omaro, Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą, suvokia jų vaidmenį įtvirtinant Pranašo palikimą (B2.1).

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo kaip karo vado, valstybės kūrėjo ir dvasinio lyderio veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose, suvokia Pranašo misijos ir jo veiksmų svarbą kuriant islamišką visuomenę. Nagrinėjant teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro, Omaro, Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą, suvokia jų vaidmenį įtvirtinant Pranašo palikimą. Analizuoja Pranašo Sunos surašymo knygose ir išsaugojimo svarbą būsimoms kartoms (B2.2).

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo kaip karo vado, valstybės kūrėjo ir dvasinio lyderio veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose, gerai suvokia Pranašo misijos ir jo veiksmų svarbą kuriant islamišką visuomenę. Nagrinėjant teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro, Omaro, Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą, suvokia jų vaidmenį įtvirtinant Pranašo palikimą. Analizuoja Pranašo Sunos surašymo knygose ir išsaugojimo svarbą būsimoms kartoms. Gerai žino paskutiniųjų Pranašo misijos metų chronologiją ir suvokia šių įvykių svarbą islamo istorijoje (B2.3).

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo kaip karo vado, valstybės kūrėjo ir dvasinio lyderio veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose, gerai suvokia Pranašo misijos ir jo veiksmų svarbą kuriant islamišką visuomenę. Nagrinėjant teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro, Omaro, Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą, suvokia jų vaidmenį įtvirtinant Pranašo palikimą. Analizuoja Pranašo Sunos surašymo knygose ir išsaugojimo svarbą būsimoms kartoms. Gerai žino paskutiniųjų Pranašo misijos metų chronologiją ir suvokia šių įvykių svarbą islamo istorijoje. Gerai suvokia įvykusių konfliktų priežastis ir pasekmes. Analizuoja, kaip šiose situacijose pasielgė Pranašas, ir bando tapatinti savo poelgius su Pranašo sprendimais konfliktinėse situacijose (B2.4).

Kritinės situacijos. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Besimokant apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo veiksmus atitinkamose kritinėse situacijose (karyboje, kuriant valstybę, kartu būnant ir dvasiniu lyderiu). Nagrinėja teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakro ir Omaro) laikotarpį ir jų įnašą į islamo religijos įtvirtinimą.

Pranašo Mahometo teisinis palikimas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Besimokydami apie paskutinių pranašo Mahometo gyvenimo metų sprendimus ir jo teisinį palikimą, analizuoja jo veiksmus ir mokymus socialinėje sferoje, verslo vystymo, teisės sferoje, kartu būnant ir dvasiniu lyderiu. Nagrinėja teisingųjų islamo kalifų (Osmano ir Ali) laikotarpį ir jų įnašą į islamo religijos įtvirtinimą.

Mokiniai susipažįsta ir nagrinėja 5 islamo ramsčius ir mokosi religinių apeigų. Šios pasiekimų srities pasiekimai: C1–C2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pasako 5 islamo ramsčius (C1.1).

Padedamas išvardina 5 islamo ramsčius, paskatintas geba juos pakartoti ir paaiškinti pasitelkdamas pateiktas priemones (C1.2).

Išvardina 5 islamo ramsčius ir geba paaiškinti pasitelkdamas pateiktas priemones (C1.3).

Išvardina 5 islamo ramsčius, geba paaiškinti savais žodžiais ir pateikia pavyzdžių (C1.4).

5 Islamo ramsčiai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Pasitelkiant vizualias mokymo priemones susipažįsta su Penkiais islamo ramsčiais: liudijimu, malda, pasninku, labdara, piligrimine kelione. Mokiniai aptardami 5 islamo ramsčius mokosi juos apibūdinti savais žodžiais.

Penki islamo ramsčiai: Šahada ir Zikr. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Pasitelkdami įvairias priemones įvardija Penkis islamo ramsčius. Atpasakoja Šahada ir Zikr reikšmę.

3–4 klasių koncentras

Įvardija kasdienių maldų rūšis ir paaiškina jų svarbą kasdieniame musulmono gyvenime. Moka atmintinai suras Al Ichlas, Al Falak ir Al Nas (C1.3).

Padedamas įvardija Nafl maldos rūšis ir pasitelkdamas vizualias mokytojo pateiktas priemones paaiškina jų svarbą kasdieniame musulmono gyvenime. Su pagalba atpasakoja Al Ichlas, Al Falak ir Al Nas maldas (C1.2).

Įvardija kasdienių maldų rūšis ir paaiškina jų svarbą kasdieniame musulmono gyvenime. Moka atmintinai suras Al Ichlas, Al Falak ir Al Nas (C1.3).

Nusako Nafl maldų svarbą musulmono gyvenime, geba tai paaiškinti savais žodžiais ir pateikia pavyzdžių. Meldžiasi kiekvieną dieną (C1.4).

Kasdienių maldų svarba musulmono gyvenime. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokosi suprasti maldos penkis kartus per dieną svarbą musulmono kasdieniame gyvenime. Toliau aiškinasi islamo ramsčių svarbą kasdieniame gyvenime.

Nafl maldos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai sužino kasdienių maldų, islamo ramsčių svarbą musulmono kasdieniame gyvenime. Mokosi apie nafl maldos rūšis ir jų reikšmę.

5–6 klasių koncentras

Įvardija Ramadano mėnesį kaip pasninką ir trečiąjį islamo ramstį (C1.1).

Padedamas nusako Ramadano mėnesio ir kitų pasninko dienų svarbą musulmono gyvenime. Pasitelkdamas ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo chadisus vizualiomis pateiktomis priemonėmis paaiškina trečiojo islamo ramsčio svarbą kasdieniame gyvenime (C1.2).

Paaiškina Ramadano mėnesio ir kitų pasninko dienų svarbą musulmono gyvenime. Įvardija su juo susijusias maldas. Pasitelkdamas Šv. Korano ajatus ir Pranašo chadisus pagrindžia trečiojo islamo ramsčio svarbą kasdieniame gyvenime (C1.3).

Paaiškina Ramadano mėnesio ir kitų pasninko dienų svarbą musulmono gyvenime. Įvardija su juo susijusias maldas. Laisvai samprotauja ir diskutuoja apie trečiojo islamo ramsčio svarbą kasdieniame gyvenime, geba tai paaiškinti savo žodžiais pasitelkdamas Šv. Korano ajatus ir Pranašo chadisus (C1.4).

Pasninkas islame: Ramadanas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aiškinasi, kas yra Ramadano mėnuo. Tyrinėja visas maldos rūšis naudodamiesi ajatais iš Šv. Korano ir Pranašo hadisais. Studijuoja pasninką pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Susipažįsta su pasninko praktikomis kitose religijose ir prieš Šv. Korano apreiškimą.

Pasninkas islame: papildomas pasninkas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Tyrinėdami visus susijusius su pasninku ajatus iš Šv. Korano aiškinasi, kas yra papildomas pasninkas. Mokosi pasninko sąlygų ir taisyklių. Supranta, koks yra pasninko tikslas ir dvasinė bei fizinė nauda.

7–8 klasių koncentras

Analizuodamas, kurie iš islamo ramsčių, yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai, atpažįsta jų svarbą kasdieniame gyvenime. Apibrėžia Sadaka ir Zakat sąvokas (C1.1).

Analizuodamas, kurie iš islamo ramsčių yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai, paaiškina jų svarbą kasdieniame gyvenime. Padedamas paaiškinta Sadaka ir Zakat sąvokas (C1.2).

Analizuodamas, kurie iš islamo ramsčių yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai, pagrindžia jų svarbumą kasdieniame gyvenime. Paaiškina Sadaka ir Zakat sąvokas (C1.3).

Analizuodamas, kurie iš islamo ramsčių yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai, įsitikina jų svarba ir taiko kasdieniame gyvenime. Pakomentuoja Sadaka ir Zakat sąvokas (C1.4).

Asmeniniai ir visuomeniniai islamo ramsčiai I. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Sadaka ir Zakat sąvokos. Mokiniai aiškinasi, kurie islamo ramsčiai yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai. Mokosi apie Sadaka ir Zakat religines praktikas pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano ir pranašo Mahometo hadisus.

Asmeniniai ir visuomeniniai islamo ramsčiai II. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokiniai, analizuodami islamo ramsčius (asmeninius ir visuomeninius), aiškinasi, kokią naudą visuomenei teikia tam tikros religinės praktikos. Aiškinasi Vakf sąvoką.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuojant Hadžo ritualus geba identifikuoti pagrindinius ritualo aspektus ir istorinius faktus, susijusius su Hadžo metu atliekamais veiksmais (C1.1).

Įvardija Hadžo – piligriminės kelionės svarbą musulmono gyvenime. Analizuojant Hadžo ritualus geba identifikuoti pagrindinius ritualo aspektus ir istorinius faktus, susijusius su Hadžo metu atliekamais veiksmais. Padedamas stengiasi Hadžo ritualus susieti su tinkamais laikmečiais ir perteikti Hadžo ritualo pradininkų istorijas. Lygindamas įvairių islamo teisės mokyklų požiūrį aiškinant religines praktikas, stengiasi jį paaiškinti remdamasis pateikta mokomąja medžiaga (C1.2).

Apibūdina Hadžo – piligriminės kelionės svarbą musulmono gyvenime. Analizuojant Hadžo ritualus lengvai identifikuoja pagrindinius ritualo aspektus ir istorinius faktus, susijusius su Hadžo metu atliekamais veiksmais. Sieja Hadžo ritualus su tinkamais laikmečiais ir perteikia Hadžo ritualo pradininkų istorijas. Lygindamas įvairių islamo teisės mokyklų požiūrį aiškinant religines praktikas, gali jį paaiškinti remdamasis pateikta mokomąja medžiaga (C1.3).

Komentuoja Hadžo – piligriminės kelionės svarbą musulmono gyvenime. Analizuojant Hadžo ritualus lengvai identifikuoja pagrindinius ritualo aspektus ir istorinius faktus, susijusius su Hadžo metu atliekamais veiksmais. Geba Hadžo ritualus susieti su tinkamais laikmečiais ir perteikti Hadžo ritualo pradininkų istorijas, papasakoti šias istorijas susiedamas Hadžo ritualus su istoriniais įvykiais ir faktais. Aiškinant religines praktikas diskutuoja remdamasis įvairių islamo teisės mokyklų požiūriais. Pateikia praktinių pavyzdžių (C1.4).

Hadžo ritualai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinasi Hadžo – piligriminės kelionės – svarbą musulmono gyvenime. Mokosi Hadžo ritualų. Lygina įvairių islamo teisės mokyklų požiūrį aiškinant religines praktikas. Studijuoja Hadžo ritualo atsiradimo istoriją. Mekos miesto atsiradimo istorija, Zamzam šaltinio, Safa ir Marva, Kabos pastatymo, Ismaelio aukojimo istorijos.

Islamo teisės mokyklos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Lygina įvairių islamo teisės mokyklų požiūrį aiškinant religines praktikas. Mokosi Hadžo ritualo pasitelkdami vaizdines ir praktines priemones.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, gilinasi į šiuos musulmono gyvenimo principus. Suvokia, kad musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir sutelkia bendruomenę (C1.1).

Moka apibūdinti socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Moka paaiškinti bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, gilinasi į šiuos musulmono gyvenimo principus. Suvokia, kad musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir sutelkia bendruomenę (C1.2).

Moka apibūdinti socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Gali lengvai apibūdinti socialines sritis, kurioms islamas moko skirti daugiausiai dėmesio. Moka paaiškinti bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, gilinasi į šiuos musulmono gyvenimo principus. Pateikia išsamius pavyzdžius kiekvienai sričiai iš savo gyvenimo. Suvokia, kad musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir sutelkia bendruomenę (C1.3).

Gerai moka apibūdinti socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Gali lengvai ir išsamiai apibūdinti socialines sritis, kurioms islamas moko skirti daugiausiai dėmesio. Gerai moka paaiškinti bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, gilinasi į šiuos musulmono gyvenimo principus. Pateikia išsamius pavyzdžius kiekvienai sričiai iš savo gyvenimo. Suvokia, kad musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir sutelkia bendruomenę. Dalinasi savo patirtimi šiose sferose ir veikla mečetėje (C1.4).

Musulmono socialinė veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, studijuoja šiuos principus, reikšmingus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir riša bendruomenę.

Socialinė musulmono veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina labdaros rūšis (sadaka, hadija, zakiat), studijuoja šiuos principus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su bendruomenine veikla, bendruomenės gerove užjaučiant ir gelbstint vieniems kitus bet kokioje situacijoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas aiškinasi maldos reikšmę (C2.1).

Padedamas nusako maldos reikšmę. Padedamas mokosi atmintinai surą Al Faticha (C2.2).

Paaiškinta maldos reikšmę. Moka atmintinai surą Al Faticha (C2.3).

Suvokia maldos reikšmę. Pasiremia pasinaudodamas išmokta medžiaga maldoje sura Al Faticha (C2.4).

Bendrosios maldos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai susipažįsta su bendromis maldomis, aptariama bendrų maldų reikšmė. Pasitelkiant vizualias mokymo priemones mokosi pasiruošimo maldai ir maldos ritualo. Mokosi surą Al-Fatiha iš Šv. Korano atmintinai.

Bendrosios maldos: suros. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai susipažįsta su bendromis maldomis. Aiškinasi bendrų maldų reikšmę. Mokosi maldų. Mokosi pasiruošimo maldai ritualų: gusl, abdest-vudu. Mokomasi surų Al-Ikhlas, Al-Falak, An-Nas iš Šv. Korano atmintinai.

3–4 klasių koncentras

Įvardija mečetę kaip Dievo namus (C2.1).

Su pagalba įvardija mečetės vaidmenį musulmono gyvenime (C2.2).

Savarankiškai įvardija mečetės vaidmenį musulmono gyvenime (C2.3).

Įvardija mečetę kaip Dievo namus bei bendruomenės centrą (C2.4).

Mečetė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pagarba maldos namų šventumui. Mokiniai aiškinasi, koks svarbus mečetės vaidmuo musulmono gyvenime, kodėl musulmonas privalo gerbti Dievo namus. Sužino mečetės, kaip bendruomenės centro, reikšmę.

Maldos namų šventumas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Supranta maldos namų šventumą: kokį svarbų vaidmenį turi mečetė musulmono gyvenime? Aiškinasi, kodėl tokios svarbios bendruomeninės maldos ir Džuma malda.

5–6 klasių koncentras

Įvardija keletą religinių praktikų priešislaminiu laikotarpiu. Moka atmintinai vieną iš Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun surų (C2.1).

Padedamas lygina tautų prieš islamą religines praktikas su islamiškomis. Nurodo panašumus ir skirtumus. Moka atmintinai tris iš Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun surų (C2.2).

Palygina tautų prieš islamą religines praktikas su islamiškomis. Pakomentuoja panašumus ir skirtumus. Moka Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun suras atmintinai (C2.3).

Palygina tautų prieš islamą religines praktikas su islamiškomis. Išskiria islamo religinių praktikų pranašumus. Sieja istorinius, religinius ir geografinius aspektus. Praktikuoja suras Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun atmintinai (C2.4).

Religinės praktikos priešislaminiu laikotarpiu. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tyrinėja tautų prieš islamą religines praktikas ir lygina su religinėmis praktikomis, kurios yra islame.

Religinės praktikos priešislamininiu laikotarpiu. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokiniai nagrinėja įvairias religines praktikas prieš islamą, kurios nesekė pranašų mokymais, ir situacijos pasikeitimą po islamo atėjimo. Mokosi atmintinai Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun suras.

7–8 klasių koncentras

Analizuodamas kasdienes islamo religines praktikas geba suvokti jų reikšmę ir naudą. Paprastai nusako, kokį svarbų vaidmenį musulmono gyvenime atlieka malda penkis kartus per dieną, kodėl sudėtinga mokytis maldų atmintinai. Moka vieną iš Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun surų atmintinai (C2.1).

Analizuodamas kasdienes islamo religines praktikas geba suvokti jų reikšmę ir naudą. Aptaria, kokį svarbų vaidmenį musulmono gyvenime atlieka malda penkis kartus per dieną. Padedamas paaiškina maldų naudą ir svarbą musulmono gyvenime, kodėl sudėtinga mokytis maldų atmintinai. Moka keletą iš Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun surų atmintinai (C2.2).

Analizuodamas kasdienes islamo religines praktikas gerai suvokia jų reikšmę ir naudą. Paaiškina, kokį svarbų vaidmenį musulmono gyvenime atlieka malda penkis kartus per dieną. Moka visas Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun suras atmintinai (C2.3).

Analizuodamas kasdienes islamo religines praktikas gerai ir teisingai suvokia jų reikšmę ir naudą. Paaiškina, kokį svarbų vaidmenį musulmono gyvenime atlieka malda penkis kartus per dieną. Moka savarankiškai paaiškinti maldų naudą ir svarbą musulmono gyvenime. Praktikuoja suras Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun (C2.4).

Islamo religinės praktikos. Dua. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Analizuoja islamo religines praktikas, kurios sudaro kasdienio gyvenimo pagrindą. Mokosi, kas yra dua. Dua malda – kasdienio gyvenimo praktika palaikant ryšį su Dievu.

Islamo religinės praktikos. Halal. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuoja islamo religines praktikas, kurios sudaro kasdienio gyvenimo pagrindą. Aiškinasi Halal sąvoką islame. Mokosi apie Halal pasitelkdami Šv. Korano ajatus, pranašo Mahometo hadisus.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardija didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Šias sąvokas paaiškina remdamasis pateikta mokomąja medžiaga (C2.1).

Apibūdina didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Paaiškina šias sąvokas. Nusako, kokį svarbų vaidmenį atlieka broliškumas ir bendruomeninė veikla musulmono gyvenime. Reikalinga pagalba besimokant suras Al Kausar, Al Maun, Kuraiš, Al Fil ir Al Humazah atmintinai (C2.2).

Apibūdina ir pakomentuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Paaiškina šias sąvokas. Gerai suvokia, kokį svarbų vaidmenį atlieka broliškumas ir bendruomeninė veikla musulmono gyvenime, ir paaiškina pasinaudodamas gyvais pavyzdžiais iš bendruomenės gyvenimo. Atmintinai moka suras Al Kausar, Al Maun, Kuraiš, Al Fil ir Al Humazah (C2.3).

Gerai supranta didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Diskutuoja apie broliškumo ir bendruomeninė veiklos vaidmenį musulmono gyvenime. Pateikia pavyzdžių iš savo ir bendruomenės gyvenimo. Praktikuoja suras Al Kausar, Al Maun, Kuraiš, Al Fil ir Al Humazah atmintinai (C2.4).

Religinių praktikų istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Studijuoja jų atsiradimo istoriją ir analizuoja reikšmę bendruomenei. Susipažįsta su kalendoriumi pagal Hidžrą.

Religinės praktikos Lietuvoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aiškinasi didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų reikšmę musulmono gyvenime. Aiškinasi, kaip visos šios religinės praktikos yra atliekamos Lietuvoje.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Suvokia kantrybės sąvoką tikėjime. Apie kantrybę ir jos svarbą tikinčiojo gyvenime paaiškina pasitelkdamas pavyzdžių iš Šv. Korano bei Pranašo Sunos. Atmintinai mokosi suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr (C2.1).

Apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Apie kantrybę ir jos svarbą tikinčiojo gyvenime aiškina savo žodžiais ir pasitelkdamas pavyzdžių iš Šv. Korano bei Pranašo Sunos. Atmintinai mokosi suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr (C2.2).

Apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Apie kantrybės svarbą tikinčiojo gyvenime moka paaiškinti savo žodžiais ir pasiremdamas konkrečiais pavyzdžiais iš Šv. Korano bei Pranašo Sunos. Kantrybės temą nagrinėja naudodamasis istorijomis iš Pranašo ir jo pasekėjų gyvenimo. Moka suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr atmintinai (C2.3).

Aiškiai apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Apie kantrybės svarbą tikinčiojo gyvenime moka paaiškinti savo žodžiais ir pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius iš Šv. Korano bei Pranašo Sunos. Kantrybės temą nagrinėja naudodamasis istorijomis iš Pranašo ir jo pasekėjų gyvenimo. Gerai moka suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr atmintinai (C2.4).

Kantrybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Paaiškina savo žodžiais ir pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano – abi Pranašo Sunas apie kantrybę ir jos svarbą tikinčiojo gyvenime. Atmintinai moka suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr.

Fikh mokslas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nuodugniau studijuoja Fikh mokslą. Studijuoja El-Faraid skyrių pagal Al-Hanafi islamo teisės mokyklą. Atmintinai moka suras Al Bajina, Al Kadr, Al Alak, Al Tin ir Al Šarh.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pasako 5 islamo ramsčius (C1.1).

Padedamas išvardina 5 islamo ramsčius, paskatintas geba juos pakartoti ir paaiškinti pasitelkdamas pateiktas priemones (C1.2).

Išvardina 5 islamo ramsčius ir geba paaiškinti pasitelkdamas pateiktas priemones (C1.3).

Išvardina 5 islamo ramsčius, geba paaiškinti savais žodžiais ir pateikia pavyzdžių (C1.4).

5 Islamo ramsčiai. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Pasitelkiant vizualias mokymo priemones susipažįsta su Penkiais islamo ramsčiais: liudijimu, malda, pasninku, labdara, piligrimine kelione. Mokiniai aptardami 5 islamo ramsčius mokosi juos apibūdinti savais žodžiais.

Penki islamo ramsčiai: Šahada ir Zikr. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Pasitelkdami įvairias priemones įvardija Penkis islamo ramsčius. Atpasakoja Šahada ir Zikr reikšmę.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas aiškinasi maldos reikšmę (C2.1).

Padedamas nusako maldos reikšmę. Padedamas mokosi atmintinai surą Al Faticha (C2.2).

Paaiškinta maldos reikšmę. Moka atmintinai surą Al Faticha (C2.3).

Suvokia maldos reikšmę. Pasiremia pasinaudodamas išmokta medžiaga maldoje sura Al Faticha (C2.4).

Bendrosios maldos. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai susipažįsta su bendromis maldomis, aptariama bendrų maldų reikšmė. Pasitelkiant vizualias mokymo priemones mokosi pasiruošimo maldai ir maldos ritualo. Mokosi surą Al-Fatiha iš Šv. Korano atmintinai.

Bendrosios maldos: suros. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai susipažįsta su bendromis maldomis. Aiškinasi bendrų maldų reikšmę. Mokosi maldų. Mokosi pasiruošimo maldai ritualų: gusl, abdest-vudu. Mokomasi surų Al-Ikhlas, Al-Falak, An-Nas iš Šv. Korano atmintinai.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Įvardija kasdienių maldų rūšis ir paaiškina jų svarbą kasdieniame musulmono gyvenime. Moka atmintinai suras Al Ichlas, Al Falak ir Al Nas (C1.3).

Padedamas įvardija Nafl maldos rūšis ir pasitelkdamas vizualias mokytojo pateiktas priemones paaiškina jų svarbą kasdieniame musulmono gyvenime. Su pagalba atpasakoja Al Ichlas, Al Falak ir Al Nas maldas (C1.2).

Įvardija kasdienių maldų rūšis ir paaiškina jų svarbą kasdieniame musulmono gyvenime. Moka atmintinai suras Al Ichlas, Al Falak ir Al Nas (C1.3).

Nusako Nafl maldų svarbą musulmono gyvenime, geba tai paaiškinti savais žodžiais ir pateikia pavyzdžių. Meldžiasi kiekvieną dieną (C1.4).

Kasdienių maldų svarba musulmono gyvenime. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokosi suprasti maldos penkis kartus per dieną svarbą musulmono kasdieniame gyvenime. Toliau aiškinasi islamo ramsčių svarbą kasdieniame gyvenime.

Nafl maldos. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokiniai sužino kasdienių maldų, islamo ramsčių svarbą musulmono kasdieniame gyvenime. Mokosi apie nafl maldos rūšis ir jų reikšmę.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Įvardija mečetę kaip Dievo namus (C2.1).

Su pagalba įvardija mečetės vaidmenį musulmono gyvenime (C2.2).

Savarankiškai įvardija mečetės vaidmenį musulmono gyvenime (C2.3).

Įvardija mečetę kaip Dievo namus bei bendruomenės centrą (C2.4).

Mečetė. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pagarba maldos namų šventumui. Mokiniai aiškinasi, koks svarbus mečetės vaidmuo musulmono gyvenime, kodėl musulmonas privalo gerbti Dievo namus. Sužino mečetės, kaip bendruomenės centro, reikšmę.

Maldos namų šventumas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Supranta maldos namų šventumą: kokį svarbų vaidmenį turi mečetė musulmono gyvenime? Aiškinasi, kodėl tokios svarbios bendruomeninės maldos ir Džuma malda.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Įvardija Ramadano mėnesį kaip pasninką ir trečiąjį islamo ramstį (C1.1).

Padedamas nusako Ramadano mėnesio ir kitų pasninko dienų svarbą musulmono gyvenime. Pasitelkdamas ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo chadisus vizualiomis pateiktomis priemonėmis paaiškina trečiojo islamo ramsčio svarbą kasdieniame gyvenime (C1.2).

Paaiškina Ramadano mėnesio ir kitų pasninko dienų svarbą musulmono gyvenime. Įvardija su juo susijusias maldas. Pasitelkdamas Šv. Korano ajatus ir Pranašo chadisus pagrindžia trečiojo islamo ramsčio svarbą kasdieniame gyvenime (C1.3).

Paaiškina Ramadano mėnesio ir kitų pasninko dienų svarbą musulmono gyvenime. Įvardija su juo susijusias maldas. Laisvai samprotauja ir diskutuoja apie trečiojo islamo ramsčio svarbą kasdieniame gyvenime, geba tai paaiškinti savo žodžiais pasitelkdamas Šv. Korano ajatus ir Pranašo chadisus (C1.4).

Pasninkas islame: Ramadanas. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Aiškinasi, kas yra Ramadano mėnuo. Tyrinėja visas maldos rūšis naudodamiesi ajatais iš Šv. Korano ir Pranašo hadisais. Studijuoja pasninką pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Susipažįsta su pasninko praktikomis kitose religijose ir prieš Šv. Korano apreiškimą.

Pasninkas islame: papildomas pasninkas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Tyrinėdami visus susijusius su pasninku ajatus iš Šv. Korano aiškinasi, kas yra papildomas pasninkas. Mokosi pasninko sąlygų ir taisyklių. Supranta, koks yra pasninko tikslas ir dvasinė bei fizinė nauda.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Įvardija keletą religinių praktikų priešislaminiu laikotarpiu. Moka atmintinai vieną iš Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun surų (C2.1).

Padedamas lygina tautų prieš islamą religines praktikas su islamiškomis. Nurodo panašumus ir skirtumus. Moka atmintinai tris iš Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun surų (C2.2).

Palygina tautų prieš islamą religines praktikas su islamiškomis. Pakomentuoja panašumus ir skirtumus. Moka Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun suras atmintinai (C2.3).

Palygina tautų prieš islamą religines praktikas su islamiškomis. Išskiria islamo religinių praktikų pranašumus. Sieja istorinius, religinius ir geografinius aspektus. Praktikuoja suras Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun atmintinai (C2.4).

Religinės praktikos priešislaminiu laikotarpiu. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Tyrinėja tautų prieš islamą religines praktikas ir lygina su religinėmis praktikomis, kurios yra islame.

Religinės praktikos priešislamininiu laikotarpiu. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Mokiniai nagrinėja įvairias religines praktikas prieš islamą, kurios nesekė pranašų mokymais, ir situacijos pasikeitimą po islamo atėjimo. Mokosi atmintinai Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun, Al Kawthar ir Al Maun suras.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Analizuodamas, kurie iš islamo ramsčių, yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai, atpažįsta jų svarbą kasdieniame gyvenime. Apibrėžia Sadaka ir Zakat sąvokas (C1.1).

Analizuodamas, kurie iš islamo ramsčių yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai, paaiškina jų svarbą kasdieniame gyvenime. Padedamas paaiškinta Sadaka ir Zakat sąvokas (C1.2).

Analizuodamas, kurie iš islamo ramsčių yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai, pagrindžia jų svarbumą kasdieniame gyvenime. Paaiškina Sadaka ir Zakat sąvokas (C1.3).

Analizuodamas, kurie iš islamo ramsčių yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai, įsitikina jų svarba ir taiko kasdieniame gyvenime. Pakomentuoja Sadaka ir Zakat sąvokas (C1.4).

Asmeniniai ir visuomeniniai islamo ramsčiai I. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Sadaka ir Zakat sąvokos. Mokiniai aiškinasi, kurie islamo ramsčiai yra asmeniniai, o kurie visuomeniniai. Mokosi apie Sadaka ir Zakat religines praktikas pasitelkdami ajatus iš Šv. Korano ir pranašo Mahometo hadisus.

Asmeniniai ir visuomeniniai islamo ramsčiai II. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokiniai, analizuodami islamo ramsčius (asmeninius ir visuomeninius), aiškinasi, kokią naudą visuomenei teikia tam tikros religinės praktikos. Aiškinasi Vakf sąvoką.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Analizuodamas kasdienes islamo religines praktikas geba suvokti jų reikšmę ir naudą. Paprastai nusako, kokį svarbų vaidmenį musulmono gyvenime atlieka malda penkis kartus per dieną, kodėl sudėtinga mokytis maldų atmintinai. Moka vieną iš Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun surų atmintinai (C2.1).

Analizuodamas kasdienes islamo religines praktikas geba suvokti jų reikšmę ir naudą. Aptaria, kokį svarbų vaidmenį musulmono gyvenime atlieka malda penkis kartus per dieną. Padedamas paaiškina maldų naudą ir svarbą musulmono gyvenime, kodėl sudėtinga mokytis maldų atmintinai. Moka keletą iš Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun surų atmintinai (C2.2).

Analizuodamas kasdienes islamo religines praktikas gerai suvokia jų reikšmę ir naudą. Paaiškina, kokį svarbų vaidmenį musulmono gyvenime atlieka malda penkis kartus per dieną. Moka visas Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun suras atmintinai (C2.3).

Analizuodamas kasdienes islamo religines praktikas gerai ir teisingai suvokia jų reikšmę ir naudą. Paaiškina, kokį svarbų vaidmenį musulmono gyvenime atlieka malda penkis kartus per dieną. Moka savarankiškai paaiškinti maldų naudą ir svarbą musulmono gyvenime. Praktikuoja suras Al Masad, Al Nasr ir Al Kafirun (C2.4).

Islamo religinės praktikos. Dua. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Analizuoja islamo religines praktikas, kurios sudaro kasdienio gyvenimo pagrindą. Mokosi, kas yra dua. Dua malda – kasdienio gyvenimo praktika palaikant ryšį su Dievu.

Islamo religinės praktikos. Halal. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Analizuoja islamo religines praktikas, kurios sudaro kasdienio gyvenimo pagrindą. Aiškinasi Halal sąvoką islame. Mokosi apie Halal pasitelkdami Šv. Korano ajatus, pranašo Mahometo hadisus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuojant Hadžo ritualus geba identifikuoti pagrindinius ritualo aspektus ir istorinius faktus, susijusius su Hadžo metu atliekamais veiksmais (C1.1).

Įvardija Hadžo – piligriminės kelionės svarbą musulmono gyvenime. Analizuojant Hadžo ritualus geba identifikuoti pagrindinius ritualo aspektus ir istorinius faktus, susijusius su Hadžo metu atliekamais veiksmais. Padedamas stengiasi Hadžo ritualus susieti su tinkamais laikmečiais ir perteikti Hadžo ritualo pradininkų istorijas. Lygindamas įvairių islamo teisės mokyklų požiūrį aiškinant religines praktikas, stengiasi jį paaiškinti remdamasis pateikta mokomąja medžiaga (C1.2).

Apibūdina Hadžo – piligriminės kelionės svarbą musulmono gyvenime. Analizuojant Hadžo ritualus lengvai identifikuoja pagrindinius ritualo aspektus ir istorinius faktus, susijusius su Hadžo metu atliekamais veiksmais. Sieja Hadžo ritualus su tinkamais laikmečiais ir perteikia Hadžo ritualo pradininkų istorijas. Lygindamas įvairių islamo teisės mokyklų požiūrį aiškinant religines praktikas, gali jį paaiškinti remdamasis pateikta mokomąja medžiaga (C1.3).

Komentuoja Hadžo – piligriminės kelionės svarbą musulmono gyvenime. Analizuojant Hadžo ritualus lengvai identifikuoja pagrindinius ritualo aspektus ir istorinius faktus, susijusius su Hadžo metu atliekamais veiksmais. Geba Hadžo ritualus susieti su tinkamais laikmečiais ir perteikti Hadžo ritualo pradininkų istorijas, papasakoti šias istorijas susiedamas Hadžo ritualus su istoriniais įvykiais ir faktais. Aiškinant religines praktikas diskutuoja remdamasis įvairių islamo teisės mokyklų požiūriais. Pateikia praktinių pavyzdžių (C1.4).

Hadžo ritualai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Aiškinasi Hadžo – piligriminės kelionės – svarbą musulmono gyvenime. Mokosi Hadžo ritualų. Lygina įvairių islamo teisės mokyklų požiūrį aiškinant religines praktikas. Studijuoja Hadžo ritualo atsiradimo istoriją. Mekos miesto atsiradimo istorija, Zamzam šaltinio, Safa ir Marva, Kabos pastatymo, Ismaelio aukojimo istorijos.

Islamo teisės mokyklos. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Lygina įvairių islamo teisės mokyklų požiūrį aiškinant religines praktikas. Mokosi Hadžo ritualo pasitelkdami vaizdines ir praktines priemones.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Išvardija didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Šias sąvokas paaiškina remdamasis pateikta mokomąja medžiaga (C2.1).

Apibūdina didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Paaiškina šias sąvokas. Nusako, kokį svarbų vaidmenį atlieka broliškumas ir bendruomeninė veikla musulmono gyvenime. Reikalinga pagalba besimokant suras Al Kausar, Al Maun, Kuraiš, Al Fil ir Al Humazah atmintinai (C2.2).

Apibūdina ir pakomentuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Paaiškina šias sąvokas. Gerai suvokia, kokį svarbų vaidmenį atlieka broliškumas ir bendruomeninė veikla musulmono gyvenime, ir paaiškina pasinaudodamas gyvais pavyzdžiais iš bendruomenės gyvenimo. Atmintinai moka suras Al Kausar, Al Maun, Kuraiš, Al Fil ir Al Humazah (C2.3).

Gerai supranta didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Diskutuoja apie broliškumo ir bendruomeninė veiklos vaidmenį musulmono gyvenime. Pateikia pavyzdžių iš savo ir bendruomenės gyvenimo. Praktikuoja suras Al Kausar, Al Maun, Kuraiš, Al Fil ir Al Humazah atmintinai (C2.4).

Religinių praktikų istorija. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų svarbą musulmono gyvenime. Studijuoja jų atsiradimo istoriją ir analizuoja reikšmę bendruomenei. Susipažįsta su kalendoriumi pagal Hidžrą.

Religinės praktikos Lietuvoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Aiškinasi didžiųjų metinių švenčių, Ramadano pasninko, Zakiato ir Hadžo ritualų reikšmę musulmono gyvenime. Aiškinasi, kaip visos šios religinės praktikos yra atliekamos Lietuvoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, gilinasi į šiuos musulmono gyvenimo principus. Suvokia, kad musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir sutelkia bendruomenę (C1.1).

Moka apibūdinti socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Moka paaiškinti bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, gilinasi į šiuos musulmono gyvenimo principus. Suvokia, kad musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir sutelkia bendruomenę (C1.2).

Moka apibūdinti socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Gali lengvai apibūdinti socialines sritis, kurioms islamas moko skirti daugiausiai dėmesio. Moka paaiškinti bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, gilinasi į šiuos musulmono gyvenimo principus. Pateikia išsamius pavyzdžius kiekvienai sričiai iš savo gyvenimo. Suvokia, kad musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir sutelkia bendruomenę (C1.3).

Gerai moka apibūdinti socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Gali lengvai ir išsamiai apibūdinti socialines sritis, kurioms islamas moko skirti daugiausiai dėmesio. Gerai moka paaiškinti bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, gilinasi į šiuos musulmono gyvenimo principus. Pateikia išsamius pavyzdžius kiekvienai sričiai iš savo gyvenimo. Suvokia, kad musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir sutelkia bendruomenę. Dalinasi savo patirtimi šiose sferose ir veikla mečetėje (C1.4).

Musulmono socialinė veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina bendruomeniškumo ir broliškumo sąvokas, studijuoja šiuos principus, reikšmingus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su mečete ir su bendruomenine veikla, kuri vienija ir riša bendruomenę.

Socialinė musulmono veikla. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Apibūdina socialinę kiekvieno musulmono veiklą ir jos svarbą bendruomenėje. Aiškina labdaros rūšis (sadaka, hadija, zakiat), studijuoja šiuos principus kiekvieno musulmono gyvenime. Musulmono gyvenimas visada surištas su bendruomenine veikla, bendruomenės gerove užjaučiant ir gelbstint vieniems kitus bet kokioje situacijoje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Suvokia kantrybės sąvoką tikėjime. Apie kantrybę ir jos svarbą tikinčiojo gyvenime paaiškina pasitelkdamas pavyzdžių iš Šv. Korano bei Pranašo Sunos. Atmintinai mokosi suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr (C2.1).

Apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Apie kantrybę ir jos svarbą tikinčiojo gyvenime aiškina savo žodžiais ir pasitelkdamas pavyzdžių iš Šv. Korano bei Pranašo Sunos. Atmintinai mokosi suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr (C2.2).

Apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Apie kantrybės svarbą tikinčiojo gyvenime moka paaiškinti savo žodžiais ir pasiremdamas konkrečiais pavyzdžiais iš Šv. Korano bei Pranašo Sunos. Kantrybės temą nagrinėja naudodamasis istorijomis iš Pranašo ir jo pasekėjų gyvenimo. Moka suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr atmintinai (C2.3).

Aiškiai apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Apie kantrybės svarbą tikinčiojo gyvenime moka paaiškinti savo žodžiais ir pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius iš Šv. Korano bei Pranašo Sunos. Kantrybės temą nagrinėja naudodamasis istorijomis iš Pranašo ir jo pasekėjų gyvenimo. Gerai moka suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr atmintinai (C2.4).

Kantrybė. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Apibūdina ir komentuoja kantrybės sąvoką tikėjime. Paaiškina savo žodžiais ir pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano – abi Pranašo Sunas apie kantrybę ir jos svarbą tikinčiojo gyvenime. Atmintinai moka suras Al Zalzala, Al Adijat, Al Karija, Al Takesur ir Al Asr.

Fikh mokslas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nuodugniau studijuoja Fikh mokslą. Studijuoja El-Faraid skyrių pagal Al-Hanafi islamo teisės mokyklą. Atmintinai moka suras Al Bajina, Al Kadr, Al Alak, Al Tin ir Al Šarh.

Susipažįsta su musulmono pareigomis šeimoje ir visuomenėje. Nagrinėdami ir lygindami kitas religijas Lietuvoje ir pasaulyje, mokiniai ugdosi pagarbą kitų tikėjimų žmonėms. Šios pasiekimų srities pasiekimai: D1–D2.
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas išvardina keletą musulmonams būdingų bruožų (D1.1).

Padedamas lygina save su kitų konfesijų žmonėmis (D1.2).

Įvardija save kaip musulmonų bendruomenės narį, vertina savo tapatumą (D1.3).

Demonstruoja, ką reškia būti musulmonu (D1.4).

Aš musulmonas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai aiškinasi išskirtinius musulmonų bruožus. Lygina, kuo skiriasi musulmonas nuo kitų religijų išpažinėjų, ieško skirtumų, išskiria savo musulmoniškas savybes.

Ką reiškia būti musulmonu? 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai aiškinasi, ką reiškia būti musulmonu Lietuvoje. Susipažįsta su islamo atsiradimo Lietuvoje istorija.

3–4 klasių koncentras

Išvardija savo pareigas ir nurodo vaidmenį s?eimoje (D1.1).

Nusako savo vaidmenį s?eimoje, padedamas susieja jį su pateiktais pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos (D1.2).

Įvardija savo vaidmenį s?eimoje, susieja jį su pateiktais pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos (D1.3).

Gerai suvokia savo vaidmenį s?eimoje, nesunkiai geba tai susieti su pateiktais pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos. Naudoja pateiktos mokomosios medžiagos pavyzdžius (D1.4).

Vaidmuo šeimoje. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pasiremdami pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos aiškinasi ir nusako savo vaidmenį šeimoje. Studijuoja Šv. Korano ajatus apie pagarbą tėvams.

Vaidmuo šeimoje: pagarba tėvams. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Pasitelkdami pavyzdžius apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos nusako savo vaidmenį šeimoje. Studijuoja pranašo Mahometo hadisus apie pagarbą tėvams.

5–6 klasių koncentras

Padedamas papasakoja apie vyro ir moters pareigas šeimoje. Atpasakoja pranašo Mahometo šeimos istoriją (D1.1).

Padedamas lygina tradicinius ir dabartinius vyro ir moters vaidmenis šeimoje. Naudodamasis mokomąja medžiaga sieja vaidmenis šeimoje su pateiktais pavyzdžiais iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos (D1.2).

Palygina tradicinius ir dabartinius vyro ir moters vaidmenis šeimoje, sieja su pateiktais pavyzdžiais iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos. Paaiškina šeimos svarbą (D1.3).

Palygina tradicinius ir dabartinius vyro ir moters vaidmenis šeimoje, komentuoja ir sieja su pateiktais pavyzdžiais iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos. Paaiškina šeimos svarbą ir pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos (D1.4).

Vyro ir moters vaidmenys šeimoje. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažįsta su pranašo Mahometo šeima. Analizuoja ir lygina tradicinius vyro ir moters vaidmenis šeimoje su savo dabarties patirtimi, prisimena pavyzdžius iš pranašo Mahometo gyvenimo. Skaitydami pranašo Mahometo šeimos istoriją, analizuoja nuostabius šeimyninio gyvenimo pavyzdžius, kurie nepavaldūs laikui ar visuomeninės santvarkai.

Vyro ir moters vaidmenys šeimoje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Skaitydami pranašo Mahometo šeimos istoriją, analizuoja nuostabius šeimyninio gyvenimo pavyzdžius, kurie nepriklauso nuo laikotarpio ar visuomeninės santvarkos. Pranašo Mahometo žmonos ir vaikai, jo palikuonys.

7–8 klasių koncentras

Analizuodamas savo pareigas visuomenėje įvardija savo kaip piliečio, tautos atstovo, musulmono vaidmenį (D1.1).

Analizuodamas savo pareigas visuomenėje apibūdina savo kaip piliečio, tautos atstovo, musulmono vaidmenį. Padedamas šiuos teiginius sieja su pateiktais Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos pavyzdžiais apie pilietiškumą, tautiškumą ir buvimą musulmonu plačioje visuomenėje (D1.2).

Analizuodamas savo pareigas visuomenėje paaiškina savo kaip piliečio, tautos atstovo, musulmono vaidmenį. Sieja šiuos teiginius su Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos pavyzdžiais apie pilietiškumą, tautiškumą ir buvimą musulmonu plačioje visuomenėje (D1.3).

Analizuodamas savo pareigas visuomenėje paaiškina savo kaip piliečio, tautos atstovo, musulmono vaidmenį. Pagrindžia šiuos teiginius Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos pavyzdžiais apie pilietiškumą, tautiškumą ir buvimą musulmonu plačioje visuomenėje. Taip pat geba apie tai diskutuoti ir remtis pavyzdžiais ne tik iš pateiktų istorijų, bet ir iš supančios aplinkos (D1.4).

Musulmono pareigos visuomenėje. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Pranašo Mahometo ir sachabų pavyzdys. Analizuoja savo pareigas visuomenėje: pilietis, tautos atstovas, musulmonas. Analizuoja savo paskirtį visuomenėje. Pasiremia pavyzdžiais iš pranašo Mahometo Sunos ir jo pasekėjų sachabų gyvenimo.

Musulmono pareigos visuomenėje. Kalifų pavyzdys. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Pasiremdami pavyzdžiais iš teisingųjų islamo kalifų gyvenimo analizuoja savo pareigas visuomenėje: pilietis, tautos atstovas, musulmonas. Aiškinasi savo rolę visuomenėje.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Apibūdina pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę tėvynėje (D1.1).

Interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje, ir paskatintas paaiškina savo vaidmenį visuomenėje (D1.2).

Tyrinėjant veiklą bendruomenės labui, analizuoja savo vaidmenį joje, nusako, kaip gali būti naudingesnis bendruomenėje, pateikia pavyzdžių apie visuomenės svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo sunos (D1.3).

Apibūdina veiklą bendruomenės labui, savo dalyvavimą ir galimą įnašą joje, gerai suvokia, kaip gali būti naudingas bendruomenėje. Diskutuoja asmeninės atsakomybės, kuriant darnią visuomenę tėvynėje, klausimais, gerai suvokia savo vaidmenį visuomenėje. Remiasi pavyzdžiais iš Šv. Korano (D1.4).

Islamo istorija Lietuvoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo potencialią rolę joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje. Tyrinėja islamo istoriją Lietuvoje. Mokosi apie iškilius islamo pasekėjus Lietuvoje.

Musulmono pilietiškumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo vaidmenį joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje. Bando suvokti savo kaip asmens vaidmenį visuomenėje. Svarsto, kuo gali būti naudingas bendruomenei, o vėliau visuomenei. Analizuoja, ar šie dalykai kertasi su tikėjimu ir buvimu musulmonu.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Suvokia labdaringumo sąvoką ir principus, sadaka ir Zakat svarbą islame. Suvokia aukojimo principus islame. Nagrinėja labdarą ir jos svarbą visuomenei. Gilinasi į pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Nagrinėja labdaros ir aukojimo tradicijas Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu (D1.1).

Suvokia labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje, sadaka ir Zakat svarbą. Analizuoja aukojimo principus islame. Analizuoja labdarą ir jos svarbą visuomenei, pateikia pavyzdžių. Gilinasi į pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Nagrinėja labdaros ir aukojimo tradicijas Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu (D1.2).

Gerai suvokia labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje, sadaka ir Zakat svarbą. Analizuoja aukojimo principus slame, pateikia pavyzdžių iš Šv. Korano ir Pranašo Sunos. Analizuoja labdarą ir jos svarbą visuomenei, pateikia pavyzdžių. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Nagrinėja labdaros ir aukojimo tradicijas Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu (D1.3).

Gerai suvokia labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje, sadaka ir Zakat svarbą. Analizuoja aukojimo principus islame, pateikia pavyzdžių iš Šv. Korano ir Pranašo Sunos. Analizuoja labdarą ir jos svarbą visuomenei, pateikia pavyzdžių. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Nagrinėja labdaros ir aukojimo tradicijas Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu. Gerai supranta veikusią vakufų sistemą Lietuvos musulmonų bendruomenėje (D1.4).

Labdara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėja labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje. Sadaka ir Zakat svarba islame. Aukojimo principai islame. Pavyzdžiai iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos apie labdarą ir jos svarbą visuomenei. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Labdara Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu.

Svarbiausi gyvenimo įvykiai: gimimas, santuoka ir mirtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėja tris svarbiausius įvykius žmogaus gyvenime (gimimas, santuoka ir mirtis) ir su šiais įvykiais susijusias praktikas ir tradicijas islamo religijoje. Studijuoja Šv. Korano ajatų ir Pranašo sunos pavyzdžius apie šiuos svarbius gyvenimo įvykius. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Kokios praktikos, susijusios su šiais svarbiais įvykiais, vyrauja Lietuvos musulmonų bendruomenėje iki šių laikų.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pastebi Lietuvoje esančius skirtingus maldos namus (D2.1).

Padedamas išvardina skirtingų tikėjimų išpažinėjus (D2.2).

Įvardija kitų religijų išpažinėjus Lietuvoje (D2.3).

Išvardina Lietuvoje esančias tradicines religijas, padedamas geba papasakoti ir paaiškinti skirtumus tarp įvairių konfesijų (D2.4).

Įvairių religinių konfesijų atstovai Lietuvoje. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažįsta ir, pasitelkdami pavyzdžius (maldos namai, simboliai) iš artimos aplinkos, tyrinėja kitas religijas Lietuvoje. Aiškinasi pagrindinius panašumus ir skirtumus.

Tradicinės religijos Lietuvoje. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai susipažįsta su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis Lietuvoje, nagrinėja jų požymius.

3–4 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta kitas monoteistines religijas (judaizmą, krikščionybę) (D2.1).

Įvardija esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, pasitelkęs mokomosios medžiagos pavyzdžius ir mokytojo skatinamas geba išskirti savo religijos ypatybes (D2.2).

Išvardija esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, išskiria savo religijos ypatybes, papasakoja ir paaiškina skirtumus tarp šių monoteistinių tikėjimų pasitelkdamas vizualias mokytojo pateiktas priemones (D2.3).

Lengvai atpažįsta esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, nusako savo religijos ypatybes, papasakoja ir paaiškina skirtumus tarp šių monoteistinių tikėjimų, pateikia pavyzdžių (D2.4).

Monoteistinės religijos 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai mokosi atpažinti esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus ir išskirti savo religijos ypatybes. Susipažįsta su Šv. Korano ajatais apie kitus šventraščius.

Monoteistinės religijos: bendrumas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokosi atpažinti ir nusakyti esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, išskiria savo tikėjimo ypatybes. Lygindami susipažįsta su kitų monoteistinių religijų panašumais. Diskutuoja apie tai, kas bendra monoteistinėse religijose.

5–6 klasių koncentras

Įvardija monoteistines (judaizmo, krikščionybės) ir politeistines religijas (D2.1).

Įvardija monoteistines (judaizmo, krikščionybės) ir politeistines religijas. Padedamas skiria esminius monoteistinių (judaizmo, krikščionybės) ir politeistinių religijų bruožus, išskiria savo religijos ypatybes (D2.2).

Įvardija monoteistines (judaizmo, krikščionybės) ir politeistines religijas. Lygindamas apibūdina monoteistinių (judaizmo, krikščionybės) ir politeistinių religijų bruožus, paaiškina islamo ypatybes (D2.3).

Atpažįsta esminius monoteistinių (judaizmo, krikščionybės) ir politeistinių religijų bruožus, suvokia savo religijos ypatybes, paaiškina islamo ypatybes ir pateikia pavyzdžių (D2.4).

Monoteistinės ir politeistinės religijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai analizuoja didžiąsias pasaulio religijas ir išvardina monoteistinių ir politeistinių religijų ir tikėjimo pagrindus. Analizuoja monoteistines pasaulio religijas – judaizmą ir krikščionybę – ir tyrinėja šių religijų tikėjimo pagrindus.

Monoteistinės ir politeistinės religijos. Politeizmas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Analizuodami didžiąsias pasaulio religijas išvardina politeistinių religijų ypatybes, tikėjimo pagrindus.

7–8 klasių koncentras

Geba įvardinti esminius kitų pakraipų islame (sunitai, šiitai, sufijai, salafitai) bruožus (D2.1).

Geba įvardinti ir atpažinti esminius kitų pakraipų islame (šiitai, sufijai, salafitai) bruožus. Padedamas nurodo panašumus ir skirtumus tarp įvairių islamo pakraipų ir įvardina savo islamo pakraipos ypatybes (D2.2).

Geba išskirti esminius kitų pakraipų islame (šiitai, sufijai, salafitai) bruožus. Nurodo panašumus ir skirtumus tarp įvairių islamo pakraipų ir pristato savo islamo pakraipos ypatybes (D2.3).

Analizuoja esminius kitų pakraipų islame (šiitai, sufijai, salafitai) bruožus. Apibūdina jų panašumus ir skirtumus, pateikia pavyzdžių ir geba diskutuoti šiais klausimais (D2.4).

Islamo pakraipos I. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokiniai aiškinasi skirtumus tarp įvairių islamo pakraipų. Sužino apie įvairias islamo pakraipas: sunnitai, šiitai ir kiti. Skirtumai ir panašumai.

Islamo pakraipos II. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokiniai aiškinasi skirtumus tarp įvairių pakraipų Islame. Sužino, kokie yra įvairių islamo pakraipų skirtumai ir panašumai (kadjanija, sufijai, salafitai ir kiti).

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Apibūdina pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę tėvynėje (D1.1).
Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, nusako žmogaus santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje. Pripažįsta religinių praktikų svarbą (D2.1).

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, nusako žmogaus santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, apibrėžia religinių praktikų ir tikėjimo svarbą, susipažįsta su tarpreliginiu dialogu (D2.2).

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, nusako žmogaus santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, apibrėžia religinių praktikų ir tikėjimo svarbą, apibūdina tarpreliginio dialogo reikšmę. Padedamas pateikia pavyzdžių (D2.3).

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, nusako santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, apibrėžia religinių praktikų ir tikėjimo svarbą, apibūdina tarpreliginio dialogo reikšmę ir pateikia pavyzdžių (D2.4).

Tikėjimas moderniame pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, diskutuoja apie savo santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, svarsto tarpreliginį dialogą. Mokosi gyventi moderniame pasaulyje būdamas musulmonu. Mąsto ir pateikia konkrečių religinių praktikų pavyzdžių globaliame pasaulyje.

Tarpreliginis dialogas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, diskutuoja apie savo santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, svarsto tarpreliginį dialogą. Analizuoja ajatą 49:13 iš Šv. Korano, kuris yra tarpreliginio dialogo pagrindas. Pasiremdami svarbiais tarpreliginio dialogo pavyzdžiais nusako jo reikšmę ir reikalingumą.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Suvokia tarpreliginio dialogo visuomenėje svarbą. Apibūdina savo vietą žmonijos kontekste, suvokia broliškumo sąvoką kaip pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Suvokia pagrindą, kad islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta (D2.1).

Suvokia tarpreliginio dialogo visuomenėje svarbą. Suvokia savo vietą žmonijos kontekste, suvokia broliškumo sąvoką kaip pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Suvokia pagrindą, kad islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta. Analizuoja tam tikrų grupuočių, kurios juodina islamo religijos pasekėjus, ideologijas (D2.2).

Gerai suvokia tarpreliginio dialogo visuomenėje svarbą. Suvokia savo vietą žmonijos kontekste. Gerai suvokia žmonijos, tikėjimo broliškumo sąvoką. Suvokia, kad broliškumas gali būti pasiekiamas tik per pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Suvokia pagrindą, kad islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta. Analizuoja tam tikrų grupuočių, kurios juodina islamo religijos pasekėjus, ideologijas (D2.3).

Gerai suvokia tarpreliginio dialogo visuomenėje svarbą. Suvokia savo vietą žmonijos kontekste. Gerai suvokia žmonijos, tikėjimo broliškumo sąvoką. Suvokia, kad broliškumas gali būti pasiekiamas tik per pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Suvokia pagrindą, kad islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta. Analizuoja tam tikrų grupuočių, kurios juodina islamo religijos pasekėjus, ideologijas. Samprotauja ir bando pateikti pavyzdžių, kaip atsispirti neteisingoms ideologijoms (D2.4).

Tarpreliginis dialogas, broliškumas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojant tarpreliginį dialogą, apibrėžia savo vietą žmonijos kontekste, suvokia broliškumo sąvoką kaip pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta.

Tarpreliginis dialogas. Pagarba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuoja tarpreliginį dialogą ir reiškia pagarbą kitiems tikėjimams. Lankosi kitų religijų šventyklose, pasikviečia skirtingų religijų dvasininkus papasakoti apie jų tikėjimą. Susipažįsta ir nagrinėja kitų konfesijų tikėjimą su tų religijų išpažinėjais.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Mokytojo padedamas išvardina keletą musulmonams būdingų bruožų (D1.1).

Padedamas lygina save su kitų konfesijų žmonėmis (D1.2).

Įvardija save kaip musulmonų bendruomenės narį, vertina savo tapatumą (D1.3).

Demonstruoja, ką reškia būti musulmonu (D1.4).

Aš musulmonas. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Mokiniai aiškinasi išskirtinius musulmonų bruožus. Lygina, kuo skiriasi musulmonas nuo kitų religijų išpažinėjų, ieško skirtumų, išskiria savo musulmoniškas savybes.

Ką reiškia būti musulmonu? 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai aiškinasi, ką reiškia būti musulmonu Lietuvoje. Susipažįsta su islamo atsiradimo Lietuvoje istorija.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Padedamas pastebi Lietuvoje esančius skirtingus maldos namus (D2.1).

Padedamas išvardina skirtingų tikėjimų išpažinėjus (D2.2).

Įvardija kitų religijų išpažinėjus Lietuvoje (D2.3).

Išvardina Lietuvoje esančias tradicines religijas, padedamas geba papasakoti ir paaiškinti skirtumus tarp įvairių konfesijų (D2.4).

Įvairių religinių konfesijų atstovai Lietuvoje. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Susipažįsta ir, pasitelkdami pavyzdžius (maldos namai, simboliai) iš artimos aplinkos, tyrinėja kitas religijas Lietuvoje. Aiškinasi pagrindinius panašumus ir skirtumus.

Tradicinės religijos Lietuvoje. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai susipažįsta su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis Lietuvoje, nagrinėja jų požymius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Išvardija savo pareigas ir nurodo vaidmenį s?eimoje (D1.1).

Nusako savo vaidmenį s?eimoje, padedamas susieja jį su pateiktais pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos (D1.2).

Įvardija savo vaidmenį s?eimoje, susieja jį su pateiktais pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos (D1.3).

Gerai suvokia savo vaidmenį s?eimoje, nesunkiai geba tai susieti su pateiktais pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos. Naudoja pateiktos mokomosios medžiagos pavyzdžius (D1.4).

Vaidmuo šeimoje. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Pasiremdami pavyzdžiais apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos aiškinasi ir nusako savo vaidmenį šeimoje. Studijuoja Šv. Korano ajatus apie pagarbą tėvams.

Vaidmuo šeimoje: pagarba tėvams. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Pasitelkdami pavyzdžius apie šeimos svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos nusako savo vaidmenį šeimoje. Studijuoja pranašo Mahometo hadisus apie pagarbą tėvams.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Padedamas atpažįsta kitas monoteistines religijas (judaizmą, krikščionybę) (D2.1).

Įvardija esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, pasitelkęs mokomosios medžiagos pavyzdžius ir mokytojo skatinamas geba išskirti savo religijos ypatybes (D2.2).

Išvardija esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, išskiria savo religijos ypatybes, papasakoja ir paaiškina skirtumus tarp šių monoteistinių tikėjimų pasitelkdamas vizualias mokytojo pateiktas priemones (D2.3).

Lengvai atpažįsta esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, nusako savo religijos ypatybes, papasakoja ir paaiškina skirtumus tarp šių monoteistinių tikėjimų, pateikia pavyzdžių (D2.4).

Monoteistinės religijos 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai mokosi atpažinti esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus ir išskirti savo religijos ypatybes. Susipažįsta su Šv. Korano ajatais apie kitus šventraščius.

Monoteistinės religijos: bendrumas. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Mokosi atpažinti ir nusakyti esminius kitų monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės) bruožus, išskiria savo tikėjimo ypatybes. Lygindami susipažįsta su kitų monoteistinių religijų panašumais. Diskutuoja apie tai, kas bendra monoteistinėse religijose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas papasakoja apie vyro ir moters pareigas šeimoje. Atpasakoja pranašo Mahometo šeimos istoriją (D1.1).

Padedamas lygina tradicinius ir dabartinius vyro ir moters vaidmenis šeimoje. Naudodamasis mokomąja medžiaga sieja vaidmenis šeimoje su pateiktais pavyzdžiais iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos (D1.2).

Palygina tradicinius ir dabartinius vyro ir moters vaidmenis šeimoje, sieja su pateiktais pavyzdžiais iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos. Paaiškina šeimos svarbą (D1.3).

Palygina tradicinius ir dabartinius vyro ir moters vaidmenis šeimoje, komentuoja ir sieja su pateiktais pavyzdžiais iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos. Paaiškina šeimos svarbą ir pateikia pavyzdžių iš savo aplinkos (D1.4).

Vyro ir moters vaidmenys šeimoje. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Susipažįsta su pranašo Mahometo šeima. Analizuoja ir lygina tradicinius vyro ir moters vaidmenis šeimoje su savo dabarties patirtimi, prisimena pavyzdžius iš pranašo Mahometo gyvenimo. Skaitydami pranašo Mahometo šeimos istoriją, analizuoja nuostabius šeimyninio gyvenimo pavyzdžius, kurie nepavaldūs laikui ar visuomeninės santvarkai.

Vyro ir moters vaidmenys šeimoje. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Skaitydami pranašo Mahometo šeimos istoriją, analizuoja nuostabius šeimyninio gyvenimo pavyzdžius, kurie nepriklauso nuo laikotarpio ar visuomeninės santvarkos. Pranašo Mahometo žmonos ir vaikai, jo palikuonys.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Įvardija monoteistines (judaizmo, krikščionybės) ir politeistines religijas (D2.1).

Įvardija monoteistines (judaizmo, krikščionybės) ir politeistines religijas. Padedamas skiria esminius monoteistinių (judaizmo, krikščionybės) ir politeistinių religijų bruožus, išskiria savo religijos ypatybes (D2.2).

Įvardija monoteistines (judaizmo, krikščionybės) ir politeistines religijas. Lygindamas apibūdina monoteistinių (judaizmo, krikščionybės) ir politeistinių religijų bruožus, paaiškina islamo ypatybes (D2.3).

Atpažįsta esminius monoteistinių (judaizmo, krikščionybės) ir politeistinių religijų bruožus, suvokia savo religijos ypatybes, paaiškina islamo ypatybes ir pateikia pavyzdžių (D2.4).

Monoteistinės ir politeistinės religijos. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai analizuoja didžiąsias pasaulio religijas ir išvardina monoteistinių ir politeistinių religijų ir tikėjimo pagrindus. Analizuoja monoteistines pasaulio religijas – judaizmą ir krikščionybę – ir tyrinėja šių religijų tikėjimo pagrindus.

Monoteistinės ir politeistinės religijos. Politeizmas. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Analizuodami didžiąsias pasaulio religijas išvardina politeistinių religijų ypatybes, tikėjimo pagrindus.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Analizuodamas savo pareigas visuomenėje įvardija savo kaip piliečio, tautos atstovo, musulmono vaidmenį (D1.1).

Analizuodamas savo pareigas visuomenėje apibūdina savo kaip piliečio, tautos atstovo, musulmono vaidmenį. Padedamas šiuos teiginius sieja su pateiktais Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos pavyzdžiais apie pilietiškumą, tautiškumą ir buvimą musulmonu plačioje visuomenėje (D1.2).

Analizuodamas savo pareigas visuomenėje paaiškina savo kaip piliečio, tautos atstovo, musulmono vaidmenį. Sieja šiuos teiginius su Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos pavyzdžiais apie pilietiškumą, tautiškumą ir buvimą musulmonu plačioje visuomenėje (D1.3).

Analizuodamas savo pareigas visuomenėje paaiškina savo kaip piliečio, tautos atstovo, musulmono vaidmenį. Pagrindžia šiuos teiginius Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos pavyzdžiais apie pilietiškumą, tautiškumą ir buvimą musulmonu plačioje visuomenėje. Taip pat geba apie tai diskutuoti ir remtis pavyzdžiais ne tik iš pateiktų istorijų, bet ir iš supančios aplinkos (D1.4).

Musulmono pareigos visuomenėje. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Pranašo Mahometo ir sachabų pavyzdys. Analizuoja savo pareigas visuomenėje: pilietis, tautos atstovas, musulmonas. Analizuoja savo paskirtį visuomenėje. Pasiremia pavyzdžiais iš pranašo Mahometo Sunos ir jo pasekėjų sachabų gyvenimo.

Musulmono pareigos visuomenėje. Kalifų pavyzdys. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Pasiremdami pavyzdžiais iš teisingųjų islamo kalifų gyvenimo analizuoja savo pareigas visuomenėje: pilietis, tautos atstovas, musulmonas. Aiškinasi savo rolę visuomenėje.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Geba įvardinti esminius kitų pakraipų islame (sunitai, šiitai, sufijai, salafitai) bruožus (D2.1).

Geba įvardinti ir atpažinti esminius kitų pakraipų islame (šiitai, sufijai, salafitai) bruožus. Padedamas nurodo panašumus ir skirtumus tarp įvairių islamo pakraipų ir įvardina savo islamo pakraipos ypatybes (D2.2).

Geba išskirti esminius kitų pakraipų islame (šiitai, sufijai, salafitai) bruožus. Nurodo panašumus ir skirtumus tarp įvairių islamo pakraipų ir pristato savo islamo pakraipos ypatybes (D2.3).

Analizuoja esminius kitų pakraipų islame (šiitai, sufijai, salafitai) bruožus. Apibūdina jų panašumus ir skirtumus, pateikia pavyzdžių ir geba diskutuoti šiais klausimais (D2.4).

Islamo pakraipos I. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Mokiniai aiškinasi skirtumus tarp įvairių islamo pakraipų. Sužino apie įvairias islamo pakraipas: sunnitai, šiitai ir kiti. Skirtumai ir panašumai.

Islamo pakraipos II. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Mokiniai aiškinasi skirtumus tarp įvairių pakraipų Islame. Sužino, kokie yra įvairių islamo pakraipų skirtumai ir panašumai (kadjanija, sufijai, salafitai ir kiti).

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Apibūdina pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę tėvynėje (D1.1).

Interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje, ir paskatintas paaiškina savo vaidmenį visuomenėje (D1.2).

Tyrinėjant veiklą bendruomenės labui, analizuoja savo vaidmenį joje, nusako, kaip gali būti naudingesnis bendruomenėje, pateikia pavyzdžių apie visuomenės svarbą iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo sunos (D1.3).

Apibūdina veiklą bendruomenės labui, savo dalyvavimą ir galimą įnašą joje, gerai suvokia, kaip gali būti naudingas bendruomenėje. Diskutuoja asmeninės atsakomybės, kuriant darnią visuomenę tėvynėje, klausimais, gerai suvokia savo vaidmenį visuomenėje. Remiasi pavyzdžiais iš Šv. Korano (D1.4).

Islamo istorija Lietuvoje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo potencialią rolę joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje. Tyrinėja islamo istoriją Lietuvoje. Mokosi apie iškilius islamo pasekėjus Lietuvoje.

Musulmono pilietiškumas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Tyrinėja veiklą bendruomenės labui, savo vaidmenį joje, interpretuoja pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę savo tėvynėje. Bando suvokti savo kaip asmens vaidmenį visuomenėje. Svarsto, kuo gali būti naudingas bendruomenei, o vėliau visuomenei. Analizuoja, ar šie dalykai kertasi su tikėjimu ir buvimu musulmonu.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Apibūdina pavienių žmonių veiklą, kuriant darnią visuomenę tėvynėje (D1.1).
Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, nusako žmogaus santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje. Pripažįsta religinių praktikų svarbą (D2.1).

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, nusako žmogaus santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, apibrėžia religinių praktikų ir tikėjimo svarbą, susipažįsta su tarpreliginiu dialogu (D2.2).

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, nusako žmogaus santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, apibrėžia religinių praktikų ir tikėjimo svarbą, apibūdina tarpreliginio dialogo reikšmę. Padedamas pateikia pavyzdžių (D2.3).

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, nusako santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, apibrėžia religinių praktikų ir tikėjimo svarbą, apibūdina tarpreliginio dialogo reikšmę ir pateikia pavyzdžių (D2.4).

Tikėjimas moderniame pasaulyje. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, diskutuoja apie savo santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, svarsto tarpreliginį dialogą. Mokosi gyventi moderniame pasaulyje būdamas musulmonu. Mąsto ir pateikia konkrečių religinių praktikų pavyzdžių globaliame pasaulyje.

Tarpreliginis dialogas. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja tikėjimą moderniame pasaulyje, diskutuoja apie savo santykį su religinėmis praktikomis globaliame pasaulyje, svarsto tarpreliginį dialogą. Analizuoja ajatą 49:13 iš Šv. Korano, kuris yra tarpreliginio dialogo pagrindas. Pasiremdami svarbiais tarpreliginio dialogo pavyzdžiais nusako jo reikšmę ir reikalingumą.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Suvokia labdaringumo sąvoką ir principus, sadaka ir Zakat svarbą islame. Suvokia aukojimo principus islame. Nagrinėja labdarą ir jos svarbą visuomenei. Gilinasi į pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Nagrinėja labdaros ir aukojimo tradicijas Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu (D1.1).

Suvokia labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje, sadaka ir Zakat svarbą. Analizuoja aukojimo principus islame. Analizuoja labdarą ir jos svarbą visuomenei, pateikia pavyzdžių. Gilinasi į pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Nagrinėja labdaros ir aukojimo tradicijas Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu (D1.2).

Gerai suvokia labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje, sadaka ir Zakat svarbą. Analizuoja aukojimo principus slame, pateikia pavyzdžių iš Šv. Korano ir Pranašo Sunos. Analizuoja labdarą ir jos svarbą visuomenei, pateikia pavyzdžių. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Nagrinėja labdaros ir aukojimo tradicijas Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu (D1.3).

Gerai suvokia labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje, sadaka ir Zakat svarbą. Analizuoja aukojimo principus islame, pateikia pavyzdžių iš Šv. Korano ir Pranašo Sunos. Analizuoja labdarą ir jos svarbą visuomenei, pateikia pavyzdžių. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Nagrinėja labdaros ir aukojimo tradicijas Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu. Gerai supranta veikusią vakufų sistemą Lietuvos musulmonų bendruomenėje (D1.4).

Labdara. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Nagrinėja labdaringumo sąvoką ir principus islamo religijoje. Sadaka ir Zakat svarba islame. Aukojimo principai islame. Pavyzdžiai iš Šv. Korano ajatų ir Pranašo Sunos apie labdarą ir jos svarbą visuomenei. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Labdara Lietuvos musulmonų bendruomenėje šešių amžių laikotarpiu.

Svarbiausi gyvenimo įvykiai: gimimas, santuoka ir mirtis. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Nagrinėja tris svarbiausius įvykius žmogaus gyvenime (gimimas, santuoka ir mirtis) ir su šiais įvykiais susijusias praktikas ir tradicijas islamo religijoje. Studijuoja Šv. Korano ajatų ir Pranašo sunos pavyzdžius apie šiuos svarbius gyvenimo įvykius. Studijuoja pavyzdžius iš islamo tautų istorijos. Kokios praktikos, susijusios su šiais svarbiais įvykiais, vyrauja Lietuvos musulmonų bendruomenėje iki šių laikų.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Suvokia tarpreliginio dialogo visuomenėje svarbą. Apibūdina savo vietą žmonijos kontekste, suvokia broliškumo sąvoką kaip pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Suvokia pagrindą, kad islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta (D2.1).

Suvokia tarpreliginio dialogo visuomenėje svarbą. Suvokia savo vietą žmonijos kontekste, suvokia broliškumo sąvoką kaip pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Suvokia pagrindą, kad islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta. Analizuoja tam tikrų grupuočių, kurios juodina islamo religijos pasekėjus, ideologijas (D2.2).

Gerai suvokia tarpreliginio dialogo visuomenėje svarbą. Suvokia savo vietą žmonijos kontekste. Gerai suvokia žmonijos, tikėjimo broliškumo sąvoką. Suvokia, kad broliškumas gali būti pasiekiamas tik per pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Suvokia pagrindą, kad islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta. Analizuoja tam tikrų grupuočių, kurios juodina islamo religijos pasekėjus, ideologijas (D2.3).

Gerai suvokia tarpreliginio dialogo visuomenėje svarbą. Suvokia savo vietą žmonijos kontekste. Gerai suvokia žmonijos, tikėjimo broliškumo sąvoką. Suvokia, kad broliškumas gali būti pasiekiamas tik per pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Suvokia pagrindą, kad islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta. Analizuoja tam tikrų grupuočių, kurios juodina islamo religijos pasekėjus, ideologijas. Samprotauja ir bando pateikti pavyzdžių, kaip atsispirti neteisingoms ideologijoms (D2.4).

Tarpreliginis dialogas, broliškumas III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuojant tarpreliginį dialogą, apibrėžia savo vietą žmonijos kontekste, suvokia broliškumo sąvoką kaip pagarbą kitiems tikėjimams, skirtingoms pažiūroms, kitoms kultūroms, kitos rasės žmonėms. Islamas visada moko taikos ir santarvės visuomenėje, iš kokių žmonių ji bebūtų sudaryta.

Tarpreliginis dialogas. Pagarba. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Analizuoja tarpreliginį dialogą ir reiškia pagarbą kitiems tikėjimams. Lankosi kitų religijų šventyklose, pasikviečia skirtingų religijų dvasininkus papasakoti apie jų tikėjimą. Susipažįsta ir nagrinėja kitų konfesijų tikėjimą su tų religijų išpažinėjais.

Pasitelkdami aukštos moralės asmenybių pavyzdžius, nagrinėdami moralinius klausimus, mokiniai skatinami remtis savo gyvenime šiomis moralinėmis vertybėmis. Šios pasiekimų srities pasiekimas: aukštos moralės siekimas (E1).
Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Papasakoja apie pranašo Mahometo gyvenimą (E1.1).

Padedamas nusako pranašo Mahometo svarbą musulmono gyvenime (E1.2).

Apibūdina pranašą Mahometą kaip aukštos moralės pavyzdį (E1.3).

Apibūdina pranašą Mahometą kaip aukštos moralės pavyzdį. Padedamas seka jo pavyzdžiu kasdieniame gyvenime (E1.4).

Geras elgesys: pranašo Mahometo pavyzdys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aiškinasi, kas yra geras elgesys. Atidžiai klausosi pasakojimų apie pranašą Mahometą. Pasinaudodami pranašo Mahometo hadisais mokiniai aiškinasi „makerim al-akhlak“ ir ieško pavyzdžių iš jo gyvenimo, kuriais galėtų sekti.

Pranašas Mahometas – aukštos moralės pavyzdys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai klausosi ajatų iš Šv. Korano, aiškinasi, kokios aukštos moralės normos juose išskiriamos. Nagrinėja pranašo Mahometo elgesį.

3–4 klasių koncentras

Padedamas atpasakoja Šv. Korano ir Pranašo Sunos pasakojimus apie gerą ir (ar) teisingą elgesį (E1.1).

Nurodo du pagrindinius islamo teisės šaltinius. Padedamas paaiškina, kokią garbingą vietą Šv. Koranas ir Pranašo Suna turi musulmono gyvenime (E1.2).

Paaiškina kodėl pagarbiai elgiasi su Šv. Koranu ir Pranašo Sunos raštais, naudodamiesi mokomąja medžiaga paaiškina, kokį svarbų vaidmenį turi šie pagrindiniai islamo teisės šaltiniai musulmono gyvenime (E1.3).

Pagarbiai elgiasi su Šv. Koranu ir Pranašo Sunos raštais, savais žodžiais paaiškina, kokią svarbią vietą turi šie pagrindiniai islamo teisės šaltiniai musulmono gyvenime (E1.4).

Šv. Koranas ir Pranašo Suna: ajatai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai mokosi pagarbos Šv. Koranui ir Pranašo Sunai kaip pagrindiniams šaltiniams, iš kurių musulmonas semiasi teisingo vedimo gyvenime. Mokosi ajatų iš Šv. Korano, kurie pasakoja apie aukštas moralės normas Dievo pranašų istorijose.

Šv. Koranas ir Pranašo Suna: hadisai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinasi Pranašo Sunos hadisus, kurie pasakoja apie aukštas moralės normas Dievo pranašų istorijose.

5–6 klasių koncentras

Padedamas apibrėžia aukštos moralės normos sąvoką. Papasakoja apie Pranašo Suną (E1.1).

Padedamas apibūdina aukštos moralės normų svarbą islame. Pateikia Pranašo Sunos pavyzdžių (E1.2).

Apibūdina aukštos moralės normas, perteiktas per Pranašo Suną. Geba pasitelkti pavyzdžius iš Šv. Korano ir Pranašo Chadisų. Skatinamas stengiasi paaiškinti aukštos moralės svarbą gyvenime (E1.3).

Apibūdina aukštos moralės normas, perteiktas per Pranašo Suną. Geba pasitelkti pavyzdžių iš Šv. Korano ir Pranašo Chadisų. Savais žodžiais ir pasirinktomis priemonėmis paaiškina aukštos moralės svarbą gyvenime (E1.4).

Aukštos moralės normos apibrėžtis. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai tyrinėja aukštos moralės pavyzdžius skaitydami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Analizuoja „Makerim al-akhlak“ aukštos moralės sąvoką: kaip aukštos moralės suvokimo mokoma pranašo Mahometo Sunoje.

Aukštos moralės pavyzdžiai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinasi aukštos moralės pavyzdžius remdamiesi Šv. Korano ajatais ir Pranašo hadisais. Studijuoja Šv. Korano ajatuose pranašo Mahometo moralės pavyzdžius.

7–8 klasių koncentras

Lygindamas islamo aukštos moralės normas ir pavyzdžius su kitomis pasaulinėmis religijomis įvardija panašumus (E1.1).

Lygindamas islamo aukštos moralės normas ir pavyzdžius su kitomis pasaulinėmis religijomis svarsto, kodėl reikia puoselėti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams (E1.2).

Analizuodamas aukštos moralės normas ir pavyzdžius savo ir kitose pasaulinėse religijose svarsto, kodėl reikia puoselėti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams. Komentuoja savo įžvalgas (E1.3). 

Analizuodamas aukštos moralės normas ir pavyzdžius savo ir kitose pasaulinėse religijose diskutuoja, kodėl reikia auginti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams. Gerai pažįsta ir supranta skirtingus tikėjimus, prisimena jų pakraipas, ypatumus, pagrindines dogmas. Geba pristatyti įvairias religijas, moka palyginti su islamu, pateikti pavyzdžių (E1.4).

Moralinės normos kitose religijose. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius kitose pasaulinėse religijose. Mokiniai ieško panašumų dominuojančiose pasaulio religijose, siekdami suprasti aukštos moralės sąvoką.

Moralinės praktikos kitose religijose. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius islame ir kitose pasaulinėse religijose. Aptaria įvairias religines praktikas dominuojančiose pasaulio religijose siekdami suprasti aukštos moralės sąvoką. Malda, meditacija, labdara, pasninkas, piligriminės kelionės, tarnystė.

9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuodamas aukštos moralės islamo pasekėjų (kalifų, sachabų, tebiynų) gyvenimo pavyzdžius įvardija jų svarbą musulmonui (E1.1).

Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų kalifų, sachabų, tebiynų gyvenimo apibūdina šių pirmųjų islamo pasekėjų svarbą musulmonui. Padedamas stengiasi išmokti pritaikyti šiuos pavyzdžius savo gyvenime (E1.2).

Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų kalifų, sachabų, tebiynų gyvenimo apibūdina šių pirmųjų islamo pasekėjų svarbą musulmonui. Paaiškina ir pateikia pavyzdžių, kaip šias istorijas pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje (E1.3).

Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų kalifų, sachabų, tebiynų gyvenimo apibūdina šių pirmųjų islamo pasekėjų svarbą musulmonui. Apmąstęs savais žodžiais pateikia pavyzdžių, kaip šiuos pavyzdžius pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje (E1.4).

Moraliniai autoritetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų tebiynų, kalifų, sachabų gyvenimo. Skaito istorijas iš teisingųjų kalifų, sachabų ir tebiynų gyvenimo. Bando surasti jų gyvenime naudingų patarimų ir pavyzdžių.

Moraliniai autoritetai: kalifai, sachabai, tebiynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius išislamo pasekėjų gyvenimo. Nagrinėja teisingųjų kalifų, sachabų ir tebiynų gyvenimo istorijas. Ieško jų gyvenime naudingų patarimų ir pavyzdžių.

III–IV gimnazijos klasių koncentras

Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius remdamasis iškiliausių islamo tautos žmonių pavyzdžiais ir jų mokymais. Nagrinėja ir suvokia tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymių mokslinių veikalų svarbą (E1.1).

Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius remdamasis iškiliausių islamo tautos žmonių pavyzdžiais ir jų mokymais. Nagrinėja ir suvokia tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymių mokslinių veikalų svarbą. Nagrinėja aukštos moralės pavyzdžius iš šių mokslininkų knygų (E1.2).

Suvokia aukštos moralės pavyzdžius remdamasis iškiliausių islamo tautos žmonių pavyzdžiais ir jų mokymais. Nagrinėja ir suvokia tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kitui, įžymių mokslinių veikalų svarbą. Nagrinėja aukštos moralės pavyzdžius iš šių mokslininkų knygų. Analizuoja sufijų pakraipas islame (E1.3).

Gerai suvokia aukštos moralės pavyzdžius remdamasis iškiliausių islamo tautos žmonių pavyzdžiais ir jų mokymais. Nagrinėja tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymių mokslinių veikalų svarbą. Nagrinėja aukštos moralės pavyzdžius iš šių mokslininkų knygų. Analizuoja sufijų pakraipas islame. Mokosi įžymių citatų iš Dažaluddino Rumi knygų. Analizuoja Imamo Gazali mokymus (E1.4).

Asmenybės ir jų mokymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius pasitelkia iškiliausių islamo tautos žmonių mokymus. Nagrinėja tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymius veikalus.

Keturi teisingieji islamo kalifai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pasitelkdami iškiliausių islamo tautos žmonių mokymus analizuoja aukštos moralės pavyzdžius. Nagrinėja ir arčiau susipažįsta su keturių teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakr, Omar, Osman ir Ali) gyvenimais. Islamo kalifai geriausiai perdavė pranašo Mahometo mokymus apie aukštąją moralę.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
1–2 klasių koncentras

Papasakoja apie pranašo Mahometo gyvenimą (E1.1).

Padedamas nusako pranašo Mahometo svarbą musulmono gyvenime (E1.2).

Apibūdina pranašą Mahometą kaip aukštos moralės pavyzdį (E1.3).

Apibūdina pranašą Mahometą kaip aukštos moralės pavyzdį. Padedamas seka jo pavyzdžiu kasdieniame gyvenime (E1.4).

Geras elgesys: pranašo Mahometo pavyzdys. 1–2 klasių koncentras.

1 klasė

Aiškinasi, kas yra geras elgesys. Atidžiai klausosi pasakojimų apie pranašą Mahometą. Pasinaudodami pranašo Mahometo hadisais mokiniai aiškinasi „makerim al-akhlak“ ir ieško pavyzdžių iš jo gyvenimo, kuriais galėtų sekti.

Pranašas Mahometas – aukštos moralės pavyzdys. 1–2 klasių koncentras.

2 klasė

Mokiniai klausosi ajatų iš Šv. Korano, aiškinasi, kokios aukštos moralės normos juose išskiriamos. Nagrinėja pranašo Mahometo elgesį.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
3–4 klasių koncentras

Padedamas atpasakoja Šv. Korano ir Pranašo Sunos pasakojimus apie gerą ir (ar) teisingą elgesį (E1.1).

Nurodo du pagrindinius islamo teisės šaltinius. Padedamas paaiškina, kokią garbingą vietą Šv. Koranas ir Pranašo Suna turi musulmono gyvenime (E1.2).

Paaiškina kodėl pagarbiai elgiasi su Šv. Koranu ir Pranašo Sunos raštais, naudodamiesi mokomąja medžiaga paaiškina, kokį svarbų vaidmenį turi šie pagrindiniai islamo teisės šaltiniai musulmono gyvenime (E1.3).

Pagarbiai elgiasi su Šv. Koranu ir Pranašo Sunos raštais, savais žodžiais paaiškina, kokią svarbią vietą turi šie pagrindiniai islamo teisės šaltiniai musulmono gyvenime (E1.4).

Šv. Koranas ir Pranašo Suna: ajatai. 3–4 klasių koncentras.

3 klasė

Mokiniai mokosi pagarbos Šv. Koranui ir Pranašo Sunai kaip pagrindiniams šaltiniams, iš kurių musulmonas semiasi teisingo vedimo gyvenime. Mokosi ajatų iš Šv. Korano, kurie pasakoja apie aukštas moralės normas Dievo pranašų istorijose.

Šv. Koranas ir Pranašo Suna: hadisai. 3–4 klasių koncentras.

4 klasė

Aiškinasi Pranašo Sunos hadisus, kurie pasakoja apie aukštas moralės normas Dievo pranašų istorijose.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
5–6 klasių koncentras

Padedamas apibrėžia aukštos moralės normos sąvoką. Papasakoja apie Pranašo Suną (E1.1).

Padedamas apibūdina aukštos moralės normų svarbą islame. Pateikia Pranašo Sunos pavyzdžių (E1.2).

Apibūdina aukštos moralės normas, perteiktas per Pranašo Suną. Geba pasitelkti pavyzdžius iš Šv. Korano ir Pranašo Chadisų. Skatinamas stengiasi paaiškinti aukštos moralės svarbą gyvenime (E1.3).

Apibūdina aukštos moralės normas, perteiktas per Pranašo Suną. Geba pasitelkti pavyzdžių iš Šv. Korano ir Pranašo Chadisų. Savais žodžiais ir pasirinktomis priemonėmis paaiškina aukštos moralės svarbą gyvenime (E1.4).

Aukštos moralės normos apibrėžtis. 5–6 klasių koncentras.

5 klasė

Mokiniai tyrinėja aukštos moralės pavyzdžius skaitydami ajatus iš Šv. Korano ir Pranašo hadisus. Analizuoja „Makerim al-akhlak“ aukštos moralės sąvoką: kaip aukštos moralės suvokimo mokoma pranašo Mahometo Sunoje.

Aukštos moralės pavyzdžiai. 5–6 klasių koncentras.

6 klasė

Aiškinasi aukštos moralės pavyzdžius remdamiesi Šv. Korano ajatais ir Pranašo hadisais. Studijuoja Šv. Korano ajatuose pranašo Mahometo moralės pavyzdžius.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
7–8 klasių koncentras

Lygindamas islamo aukštos moralės normas ir pavyzdžius su kitomis pasaulinėmis religijomis įvardija panašumus (E1.1).

Lygindamas islamo aukštos moralės normas ir pavyzdžius su kitomis pasaulinėmis religijomis svarsto, kodėl reikia puoselėti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams (E1.2).

Analizuodamas aukštos moralės normas ir pavyzdžius savo ir kitose pasaulinėse religijose svarsto, kodėl reikia puoselėti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams. Komentuoja savo įžvalgas (E1.3). 

Analizuodamas aukštos moralės normas ir pavyzdžius savo ir kitose pasaulinėse religijose diskutuoja, kodėl reikia auginti pagarbą visiems tikėjimams, šventiems raštams, pranašams. Gerai pažįsta ir supranta skirtingus tikėjimus, prisimena jų pakraipas, ypatumus, pagrindines dogmas. Geba pristatyti įvairias religijas, moka palyginti su islamu, pateikti pavyzdžių (E1.4).

Moralinės normos kitose religijose. 7–8 klasių koncentras.

7 klasė

Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius kitose pasaulinėse religijose. Mokiniai ieško panašumų dominuojančiose pasaulio religijose, siekdami suprasti aukštos moralės sąvoką.

Moralinės praktikos kitose religijose. 7–8 klasių koncentras.

8 klasė

Lygina aukštos moralės sąvokas ir pavyzdžius islame ir kitose pasaulinėse religijose. Aptaria įvairias religines praktikas dominuojančiose pasaulio religijose siekdami suprasti aukštos moralės sąvoką. Malda, meditacija, labdara, pasninkas, piligriminės kelionės, tarnystė.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras

Analizuodamas aukštos moralės islamo pasekėjų (kalifų, sachabų, tebiynų) gyvenimo pavyzdžius įvardija jų svarbą musulmonui (E1.1).

Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų kalifų, sachabų, tebiynų gyvenimo apibūdina šių pirmųjų islamo pasekėjų svarbą musulmonui. Padedamas stengiasi išmokti pritaikyti šiuos pavyzdžius savo gyvenime (E1.2).

Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų kalifų, sachabų, tebiynų gyvenimo apibūdina šių pirmųjų islamo pasekėjų svarbą musulmonui. Paaiškina ir pateikia pavyzdžių, kaip šias istorijas pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje (E1.3).

Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų kalifų, sachabų, tebiynų gyvenimo apibūdina šių pirmųjų islamo pasekėjų svarbą musulmonui. Apmąstęs savais žodžiais pateikia pavyzdžių, kaip šiuos pavyzdžius pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje (E1.4).

Moraliniai autoritetai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

9 (I gimnazijos) klasė

Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius iš islamo pasekėjų tebiynų, kalifų, sachabų gyvenimo. Skaito istorijas iš teisingųjų kalifų, sachabų ir tebiynų gyvenimo. Bando surasti jų gyvenime naudingų patarimų ir pavyzdžių.

Moraliniai autoritetai: kalifai, sachabai, tebiynai. 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras.

10 (II gimnazijos) klasė

Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius išislamo pasekėjų gyvenimo. Nagrinėja teisingųjų kalifų, sachabų ir tebiynų gyvenimo istorijas. Ieško jų gyvenime naudingų patarimų ir pavyzdžių.

Klasių koncentrai Slenkstinis lygis Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis
III–IV gimnazijos klasių koncentras

Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius remdamasis iškiliausių islamo tautos žmonių pavyzdžiais ir jų mokymais. Nagrinėja ir suvokia tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymių mokslinių veikalų svarbą (E1.1).

Analizuoja aukštos moralės pavyzdžius remdamasis iškiliausių islamo tautos žmonių pavyzdžiais ir jų mokymais. Nagrinėja ir suvokia tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymių mokslinių veikalų svarbą. Nagrinėja aukštos moralės pavyzdžius iš šių mokslininkų knygų (E1.2).

Suvokia aukštos moralės pavyzdžius remdamasis iškiliausių islamo tautos žmonių pavyzdžiais ir jų mokymais. Nagrinėja ir suvokia tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kitui, įžymių mokslinių veikalų svarbą. Nagrinėja aukštos moralės pavyzdžius iš šių mokslininkų knygų. Analizuoja sufijų pakraipas islame (E1.3).

Gerai suvokia aukštos moralės pavyzdžius remdamasis iškiliausių islamo tautos žmonių pavyzdžiais ir jų mokymais. Nagrinėja tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymių mokslinių veikalų svarbą. Nagrinėja aukštos moralės pavyzdžius iš šių mokslininkų knygų. Analizuoja sufijų pakraipas islame. Mokosi įžymių citatų iš Dažaluddino Rumi knygų. Analizuoja Imamo Gazali mokymus (E1.4).

Asmenybės ir jų mokymas. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

III gimnazijos klasė

Analizuodamas aukštos moralės pavyzdžius pasitelkia iškiliausių islamo tautos žmonių mokymus. Nagrinėja tokių iškilių žmonių, kaip Imamas Gazali, Rumi, Ibn Sina, Ibn Rušd ir kiti, įžymius veikalus.

Keturi teisingieji islamo kalifai. III–IV gimnazijos klasių koncentras.

IV gimnazijos klasė

Pasitelkdami iškiliausių islamo tautos žmonių mokymus analizuoja aukštos moralės pavyzdžius. Nagrinėja ir arčiau susipažįsta su keturių teisingųjų islamo kalifų (Abu Bakr, Omar, Osman ir Ali) gyvenimais. Islamo kalifai geriausiai perdavė pranašo Mahometo mokymus apie aukštąją moralę.

Pasiekimų raida

Mokinių pasiekimų raida aprašoma pagal pasiekimų sritis, pateikiant mokinių pagrindinio lygio pasiekimus kas dvejus metus. Lentelėje raide (pavyzdžiui, A) žymima pasiekimų sritis, raide ir pirmu skaičiumi (pavyzdžiui, A1) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas, o antru skaičiumi (3) – pagrindinis pasiekimų lygis.

Pasiekimas Pasiekimų raida
1–2 klasių koncentras 3–4 klasių koncentras 5–6 klasių koncentras 7–8 klasių koncentras 9–10 (I–II gimnazijos) klasių koncentras III–IV gimnazijos klasių koncentras
Šventraščio pažinimas (A)
A1. Dievo apreiškimo analizavimas.

Atpažįsta Šv. Korano pagrindines istorijas, skiria jas nuo kitų konfesijų pasakojimų ir geba pristatyti siūlomomis kalbinėmis ir vizualiosiomis priemonėmis (A1.3).

Ieškodamas ir lygindamas Šv. Korano suras atpažįsta jame minimas pagrindines istorijas apie Dievo galybę ir perteikia (A1.3).

Remdamasis Šv. Koranu paaiškina pasaulio ir žmogaus sutvėrimo istoriją. Įvardija ir priskiria pasaulio ir gyvybės sutvėrimo pasakojimus skirtingoms konfesijoms (A1.3). 

Lyginant ir tyrinėjant Šv. Korano apreiškimus Mekos ir Medinos laikotarpiais geba atpažinti pagrindinius panašumus ir skirtumus. Geba identifikuoti ir pristatyti šių dviejų skirtingų Šv. Korano apreiškimo laikotarpių istorijas (A1.3).

Analizuodamas Medinos laikotarpio Šv. Korano apreiškimus apibūdina juose minimus pagrindinius Dievo nurodymus ir taisykles, kaip funkcionuoti naujai susidariusiai musulmonų visuomenei. Nurodo ir paaiškina dviejų apreiškimo laikotarpių skirtumus, nurodo jų ypatumus (A1.3).

Remdamasis Šv. Korano Sprendimų posmais (Ajat al Ahkam) nagrinėja Dievo apreikštas gyvenimo taisykles. Analizuoja šiuos Šv. Korano posmus ir iš jų išvedamas taisykles. Supranta islamo teisės mokyklų taisyklių pritaikymą kasdieniame musulmonų gyvenime. Pateikia pavyzdžių, pritaiko juos įvairiose gyvenimo situacijose. Analizuoja atsiradusius skirtumus tarp teisės mokyklų (A1.3).

A2. Arabų kalbos pažinimas Šventraščio kontekste.

Atpažįsta arabiškas raides, geba atskirti raides vieną nuo kitos, skiria raidžių rašymo kryptį ir geba perkaityti atskirus Šv. Korano žodžius (A2.3).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ženklus, geba juos ištarti, užrašyti. Su mokytojo pagalba skaito Šv. Koraną (A2.3).

Atpažįsta arabiškų raidžių haraket ir tedžvydo ženklus, geba atskirti raides vieną nuo kitos. Skaito nesudėtingus Šv. Korano sakinius (A2.3).

Apibrėžia Šv. Korano Tadžvydo taisykles ir jų svarbą. Geba savarankiškai atskirti Tadžvydo ir haraket ženklus (A2.3).

Analizuodamas Šv. Korano skaitymo ypatumus ir įvairias skaitymo mokyklas, skiria skirtingą garsų tarimą ir Tadžvydo taisykles. Skaito elementarius sakinius pagal Hafs an Asym skaitymo mokyklą. Besimokydamas arabų kalbos gramatikos ir linksniavimo, linksniuoja ir taiko veiksmažodžius atsižvelgdamas į veiksmo laikus (A2.3).

Besimokydamas Šv. Korano suras atmintinai, mokosi ir pagrindinių islamo teisės teiginių ir praktikų. Sudarinėja sakinius ir bando panaudoti savo arabų kalbos žinias dialoge. Bando naudoti savo sudarytus sakinius dialoge su bendraklasiais. Gerai sekasi skaityti Šv. Koraną pagal Tadžvydo taisykles remdamasis Hafs an Asym skaitymo mokykla (A2.3).

Tikėjimo turinio pažinimas (B)
B1. Dievo galybės pažinimas.

Geba atpažinti Dievo galybę per Jo kūriniją ir savais žodžiais bei priemonėmis tai paaiškinti (B1.3).

Paaiškina, kad Dievas sukūrė žmogų, suteikė gyvybę, davė gebėjimus, nustatė pareigas (B1.3).

Geba paaiškinti tikėjimo reikšmę žmogaus asmeniniam gyvenimui savais žodžiais (B1.3).

Tyrinėjant žmogaus santykį su Dievu pasitelkdamas pavyzdžius iš Šv. Korano apibūdina tiesioginį ryšį su Visagaliu Kūrėju, paaiškina naudodamasis ajatais iš Šv. Korano (B1.3).

Kelia klausimus apie tikėjimo svarbą, tikėjimo praktikas, susiduriant su jausmais. Savo žodžiais paaiškina ir pateikia pavyzdžių iš Šv. Korano, kaip tikinčiajam reaguoti tokiais gyvenimo momentais (B1.3).

Analizuodamas pasaulio sutvėrimo, šio laikino gyvenimo svarbos ir Teismo dienos ajatus Šv. Korane, suvokia savo veiksmų gyvenime svarbą ir didžiulę atsakomybę už savo poelgius ruošiantis ateinančiam amžinajam gyvenimui. Gerai suvokia pomirtinio gyvenimo esmę remdamasis Šv. Korano posmais ir pranašo Mahometo hadisais. Supranta ir moka paaiškinti šių žinių ir mūsų veiksmų žemėje svarbą ruošiantis amžinajam gyvenimui (B1.3).

B2. Pranašo Suna ir jo mokymo pažinimas.

Papasakoja apie pranašo Mahometo misiją, aptaria Pranašo misijos naudą ir prasmę asmens gyvenime (B2.3).

Geba suvokti pranašo Mahometo paruošimą jo misijai, lengvai geba susieti svarbius įvykius su pranašo Mahometo misijos kertiniais momentais (B2.3).

Naudodamasis pateiktais pavyzdžiais ir istoriniais faktais paaiškina Mahometo misijos svarbą, geba susieti įvykius geografiškai ir istoriškai (B2.3).

Tyrinėjant pranašo Mahometo misijos ypatumus prieš migraciją į Mediną apibūdina du skirtingus pranašystės laikotarpius. Sieja dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, pateikia istorinius faktus ir įvykius (B2.3).

Analizuodamas pranašo Mahometo misijos ypatumus po migracijos į Mediną, komentuoja prioritetų pasikeitimus susiformavus pirmajai musulmoniškai visuomenei. Parodo dviejų pranašo Mahometo misijos laikotarpių ypatumus ir pagrindinius skirtumus, pateikia pavyzdžių apie Medinos laikotarpį (B2.3).